Didieji geografiniai atradimai, feodaline santvarka

POKYČIAI EUROPOJE XV – XVI AMŽIAIS

Šiam laikotarpiui būdinga technikos pažanga.:

Pradėtas naudoti vndens variklis

Atrandamas kompasas

Statomi greitesni, manevringesni lavai – karavelės

J.Gutenbergas sukuria knygų spausdinimo mašiną.

Išrandamas prietaissa geografinei platumai nustatyti

Nupiešiamas piras jųrų žemėlapsi

Kiekies politinis europos žemėlapis

Atsiranda manufaaktūros

Randasi naujos klasės – buržuazija ir samdomieji darbininkai.

XIVa.IIp. –XVa.Ip. krizė paveikia Europos ekonomiką.kaimuose sumažėjo valstiečių. Žemės grūdų kainos ir nauji poreikaii skatino valstiečius tiekti įvairią produkciją arba specilizuotis atskirose srityse. Plečiasi gyvulininkystė.

Feodaliniai ūkio bruožai ėmė stabdyti pažangą, todėl aštrėjo klasių kova.XVIa. Nyderlanduose ji peraugo į pirmąją pasaulyje bburžuazinę revoliuciją. Ši sudarė sąlygas rutuliotis kapitalizmui.

XVIa. Atlanto vandenynas tampa gyviausiu jūrų keliu.

Mainai palengvėja dėl įvairių komercinių priemonių.

XVa XVIa Europoje prasideda didžiųjų geografinių atradimų laikotarpis.

Geografinius atradimus nulėmė:

Technikos laimėjimai

Noras atrasti naują jųros kelią į Indiją, apeinant arabus ir aplenkiant turkus.

Žmonijos noras kuo daugiau pamatyti ir išmokti

.Europos prekinio ūkio rada reikalavo vis daugiau brangiųjų metalų.

Geografinių atradių padariniai ir reikšmė

geografiniai atradimai iš esmės pakeitė Europos ekonominį gyvenimą.

Prasidėjo sidabro ir aukso gabenimas į Europą.

Geografiniai atradimai praplėtė Europos gyventojų akiratį

Europos ir Amerikos gyventojai ssusipažino su naujais augalais ir gyvūnais. Iš Amerikos į Europą atvežta bulvių, cukranendrių, kakavos, kukūruzų, tabako. Į Amerika – avių, ožkų, jaučių: arklių.

Amerikos atradimas sunaikino indėnų civilizaciją.

Susidarė palankiso sąlygos plisti krikščionybei ir Europos kultūrai

Spartėjo geografijos ir kitų gamtos okslų raida.

Prasidėjo pplatesnis ir atviresnis tautų bendravimas ir bendradarbiavimas

Geografiniai atradimai paskatino kolonijinius grobimus, stiprino Amerikos, Azijos ir Afrikos tautų priespaudą.

1096-1270.m. Kryžiaus žygiai

Priežastys:

Valstiečiai tukėjosi ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir surasti geresnį gyvenimą turtinguose Artymuosiouse rytuose

Ø Feodalams, riteriams labai trūko žemių

Ø Tarptautinės aplinkybės: Bizantija nusilpo ir popiežius tikėjosi išplėsti katalių bažnyčios įtaką rytuose.

Daugelis tikėjosi, kad vaduojant Šventąją žeę išpirks savo nuodėmes

Kryžiaus žygių padariniai

Kryžiaus žygiai buvo grobikiški, tačiau jie gerokai pagyvino Rytų ir vakarų kultūrų sąveiką.

Pagyvėjo prekyba, sustiprėjo Š.Italijos miestai.

Paspartėjo socialiniai procesai V.Europos šalyse: XII-XIIIa. Pradeda nykti baudžiava

Kryžiaus žygių metu gerokai nublanko religiniai idealai.

Feodalinės santvarkos požymiai

Vyrauja dvi žmonių grupės: feodalai ir priklausomi valstiečiai.

Žemė – feodalų nuosavybė

Vyrauja natūralinis ūkis

Žemas technikos lygis

Tarp valstiečių ir feodalų vyksta nesutarimai

Nevyksta prekyba (prastai)

Už naudojimąsi žeme valstiečiai atlikinėja prievoles

„Salijų teisynas“ – tai frankų genčių tteisinių papročių ir karaliaus įstatymų rinkinys,sudarytas Chlodvigo laikais(Va.pab.)VII-VIIIa. Jis buvo papildomas naujais karaliaus įtatymais, todėl jame atsispindi Frankų valstybės evoliucija:

1. VIa. Buvo įtvirtinta privati ariamos žemės nuosavybė –„alodas“. O tai rodo, kad pradėjo irti gimininė sntvarka ir formuotis feodalizmas.

2. frankų visuomenės socialinė sudėtis: laisvieji frankai, pusiau laisvi žmonės(litai), vergai(tai buvo amatininkai, tarnai, bet ne žemdirbiai(. Etninių grupių padėtis nevienoda. Moteris buvi ypatingai branginama ir gerbiaa.

3. Aukščiausia valstybės valdžia priklausė karaliui. Jis preėmė iš liaudies susirinkimo ir teismo funkcijas, tapdamas vyriausiuoju teisėju.

4. Užkariautoms teritorijoms valdyti kkaralius skirdavo sau ištikimus žmones grafus.