Teisės mokslas ir teisininkų rengimas Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. LIETUVOS MOKSLAS IR SUDIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE ..4

2. TEISĖS MOKSLAS VILNIAUS UNIVERSITETE…………………. 5

3. DABARTINĖ VILNIAUS UNIVERSITETO BŪKLĖ ………………….6

4. IŠVADOS…………………………10

5.LITERATŪRA…………………………11ĮVADAS

Teisė užima viena iš svarbiausių vietų visoje mokslo sistemoje. Teisės mokslo glaudus ryšys su kitomis disciplinomis sąlygoja jų kompleksinį pobūdį. Teisės mokslas tradiciškai skirstomas pagal teisės šakas (baudžiamosios, civilinės, konstitucinės ir pan. teisės mokslai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės mokslas jau peržengė pavienių šalių jurisprudencijos ribas, transformuojamas į bendrą Europos teisę. Šiuolaikinis teisės mokslas tyrinėja ne tik atskirų šalių teisės problemas, bet iir analizuoja tokį fenomeną kaip Europos teisė. Pastaruoju metu, vykstant sudėtingiems rinkos santykių kūrimosi ir vystymosi procesams, labai svarbu juridiškai įtvirtinti naujas realijas, tarp jų ir teisinį išsilavinimą. Visuomenei reikia išprususių ir profesionalių teisininkų, sugebančių patenkinti šiuolaikinius jos poreikius. Šiuolaikiniai teisės tyrimai Lietuvoje tampa vis labiau lyginamojo, specializuoto pobūdžio, atsižvelgiant į įvairias socialines-ekonomines visuomenės problemas.

VU Teisės fakultetas – tai teisės mokslo lopšys, kuriame mokslinio tyrimo ir veiklos tradicijos turi gilias tradicijas, o fakulteto mokslininkų darbai sudaro didžiulį indėlį į tteisės mokslo vystymą Lietuvoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos stojimą į Europos Sąjungą ir su tuo susijusias teisines problemas, fakulteto mokslininkai atlieka fundamentaliuosius mokslo tyrimus VU Senato patvirtintos mokslo krypties „Lietuvos Respublikos teisinės sistemos integravimas į Europos Sąjungos teisinę sistemą“ rėmuose.

1.LIETUVOS MMOKSLAS IR STUDIJOS LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE

Pirmieji žinomi lietuviai, kurie studijavo Prahos universitete, aukštąjį mokslą baigė 1389 m. XV a. pradžioje, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos Karalius Jogaila Krokuvos universitetą pertvarkė pagal Paryžiaus Sorbonos universiteto modelį, Lietuvos jaunimas studijavo Krokuvoje. XV a. pabaigoje Lietuvos didikų vaikai pasiekdavo ir renesansinės Italijos (Romos, Bolonijos) bei kitų šalių universitetus (Tiubingeno, Liuveno, Vitenbergo etc.).

Per 1440-1490 m. į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrai, 2 mokslų daktarai.

Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu (1579 m.), kuris tapo pirmuoju LDK ir Rytų Europoje. Prielaidų pirmajam Lietuvos universitetui atsirado 1570 m. įsteigus Jėzuitų kolegiją. To meto Lietuvos šviesuomenė suprato aukštosios mokyklos steigimo būtinybę, kai kurie didikai skyrė tam lėšų, ir 1579 m. balandžio 1 dd. karaliaus Stepono Batoro privilegija bei tų pačių metų spalio 29 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bule buvo įkurta Vilniaus akademija–universitetas (Alma academia et universitas Vilnensis societatis Iesu). Akademija greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru. Iš pradžių joje buvo tik Teologijos ir Filosofijos fakultetai. 1644 m. įsteigtas Teisės fakultetas. Šios aukštosios mokyklos statusą didino ir prie jos įkurta biblioteka bei spaustuvė. XVI a. pabaigoje universitete dirbo 11 -12, XVII a. pradžioje 14 –15, o įsteigus Teisės ir Medicinos fakultetą –18 profesorių. Universitete jjau 1586 m. mokėsi per 700 studentų, 1597m.-800,1618m.–1210. XVII a. viduryje universitetas pasiekė savo mokslinės veiklos viršūnę.

Humanitariniai mokslai-logika, retorika, poetika, literatūros teorijos darbai atitiko to meto tradicinio Europos mokslo reikalavimus. Vilniaus universitetas vis tik nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti. Kaip ir ankščiau LDK jaunuomenė mokėsi įvairiuose užsienio valstybių protestantiškuose bei katalikiškuose universitetuose.

Lietuvos mokykloms vadovavo Vilniaus universitetas (nuo 1781 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausioji mokykla). Edukacinės komisijos pasaulietine dvasia reformuotame Vilniaus universitete greta senųjų akademijos dėstytojų eksjėzuitų radosi vis daugiau naujai mąsčiusių mokslo žmonių, kurie LDK visuomenę susiejo su Europos mokslu.2.TEISĖS MOKSLAS VILNIAUS UNIVERSITETE

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas yra pirmoji, seniausia ir ilgą laiką buvusi vienintelė Lietuvos teisininkų rengimo įstaiga, įsteigta 1641 m. spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos privilegija. 1641-1832 m. (iki Vilniaus universiteto uždarymo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I įsakymu) teisės mokslus fakultete dėstė garsūs to laikotarpio mokslininkai: J. Stroinovskis, A. Olizarovskis, A. Kapelis, I. Danilavičius, I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševičius, J. Lelevelis ir kt.

1918 m. gruodžio 5 d. Valstybės Tarybos patvirtintame Vilniaus universiteto statute buvo numatyta Socialinių mokslų fakultete turėti teisės mokslų skyrių ir 13 katedrų. 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, Vilniuje buvo atidarytas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas, o Lietuvos vvalstybinis universitetas buvo įsteigtas Lietuvos Vyriausybės 1922 m. vasario 13 d. nutarimu Kaune. 1922 m. antrojoje pusėje pradėjo darbą Teisių fakultetas. 1922-1940 m. Teisių fakultete dėstė garsūs Lietuvos teisininkai: P. Leonas, V. Biržiška, A. Janulaitis, M. Riomeris ir kt. Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimu Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno buvo perkelti į Vilnių. 1940 m. rugsėjo mėn. Teisių fakultetas buvo padalytas į Teisės ir Ekonomikos mokslų fakultetus. 1942 m. kovo mėn. nacistų reikalavimu Teisės fakultetas buvo uždarytas. 1944 m. rudenį Teisės fakultetas atnaujino veiklą, turėdamas 96 studentus ir 12 pedagoginio ir mokslo personalo narių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje veikė sovietinė teisininkų rengimo sistema, buvo laikomasi sąjunginių mokymo planų, naudojamasi sąjunginėmis dėstomųjų dalykų programomis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės pakito teisės doktrina, įvyko dideli “revoliuciniai” visos teisinės sistemos pokyčiai, kuriam laikui teisės mokslas buvo vystomas labai menkai, buvo atsigręžta į tarpukario Lietuvos žymiausius teisės mokslininkus, jų tarpe Mykolą Riomerį, buvo publikuojami jo tarpukario laikotarpiu išleisti veikalai konstitucinės teisės mokslo srityje.

Pakitus teisinei sistemai, kito teisės mokslo doktrina, kuri tapo laibiau orientuota į Vakarų kontinentinės teisės tradiciją, neatsisakant ir anglosaksų teisės tradicijos įtakos. Teisės studijos, atkūrus nepriklausomybę, buvo vykdomos Vilniaus universiteto Teisės fakultete, Lietuvos teisės universitete (anksčiau – Lietuvos tteisės akademijoje), Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU egzistuoja tik teisės magistro studijos, kurių trukmė treji metai, ir į kurias priimami jau asmenys turintys vieną aukštąjį išsilavinimą). Šiuo metu didžiausias dėmesys teisės mokslui yra skiriamas Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir Lietuvos teisės universitete.3.DABARTINĖ VILNIAUS UNIVERSITETO BŪKLĖ

Teisės fakultetas yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete. Vilniaus universiteto teisės fakultetą sudaro septynios katedros (Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra, Civilinės teisės ir civilinio proceso, Darbo teisės, Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės, Konstitucinės ir administracinės teisės, Baudžiamosios teisės, Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros). Kiekviena katedra užtikrina jai priklausančios studijų programos dalies tinkamą realizavimą. Teisės mokslo studijų programos sudaromos, siekiant užtikrinti jaunimo bendra universitetinį ugdymą, įgytų teorinių žinių praktinio taikymo įgūdžių suformavimą, kokybišką visapusiškai išsilavinusio teisininko parengimą.

Fakultete dirba 134 pedagoginio ir mokslo personalo nariai, iš jų 5 profesoriai ir 30 docentų, 4 habilituoti mokslų daktarai ir 33 mokslų daktarai. Pastaruoju metu iškyla opi personalo komplektavimo problema. Per maži atlyginimai, viena vertus verčia dėstytojus ieškoti papildomo uždarbio, kita vertus pakankamai sudėtinga pritraukti jaunus specialistus. Papildoma dėstytojų darbinė veikla be jokios abejonės atima iš jų dalį to laiko, kurį jie galėtų skirti moksliniam – pedagoginiam darbui, doktorantai, šalia doktorantūros studijų yra priversti dirbti. Todėl

būtina ugdyti jaunus mokslininkus, atsižvelgiant į teisės mokslo ir inicijuojamųjų tyrimų poreikius. Kita vertus tai, kad dauguma fakulteto darbuotojų dirba, turi ir savo teigiamą prasme, kadangi dėstytojai savo paskaitose geriau ir efektyviau gali suvokti ir paaiškinti praktikoje kylančias problemas. Dėstytojų užimamos pareigos (pvz.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai) rodo jų aukštą kvalifikaciją bei pripažinimo teisinėje visuomenėje laipsnį.

Vilniaus universiteto teisės fakulteto darbuotojai aktyviai dirba mokslinį darbą, rengia temines mokslines konferencijas ir leidžia jų medžiagą, dalyvauja rengiant Lietuvos RRespublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus, atlieka ekspertizes, konsultuoja teisiniais klausimais.

Tarptautinės ir ES teisės katedros darbuotojai nagrinėja Lietuvos teisės harmonizavimo su ES teise problemas, teisinius stojimo ir dalyvavimo NATO aspketus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos aiškinimą ir taikymą žmogaus teisių teismo praktikoje.

Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros personalo pastangomis apibendrinamas Lietuvos teisės kūrimo istorinis patyrimas, analizuojamos Lietuvos teisinės sistemos reformos, teisinės ir politinės sistemų sąveikos teorinės problemos, metodologiniai teisės mokslo plėtros ir teisininkų rengimo klausimai.

Civilinės iir civilinio proceso katedroje nagrinėjamos Lietuvos privatinės teisės sistemos kūrimo, civilinės teisės ir civilinio proceso teisės aiškinimo ir taikymo teorinės ir praktinės problemos.

Darbo teisės katedros personalas tyrinėja kolektyvinių ir individualių darbo santykių teisinio reguliavimo problemas, rengia mokslines rekomendacijas darbo ir ssocialinių įstatymų tobulinimui.

Konstitucinės ir administracinės teisės katedros darbuotojai tiria valdžių padalinimo, demokratijos institutų vystymosi, teisėtumo užtikrinimo garantijų, žmogaus ir piliečių teisių įgyvendinimo teorines ir praktines problemas.

Baudžiamosios teisės katedroje rengiamos moksliškai pagrįstos rekomendacijos naujai priimto LR baudžiamojo kodekso normų taikymui ir tobulinimui, analizuojamos atskirų nusikaltimų rūšys ir atitinkamų prevencinių priemonių rengimas.

Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros personalas analizuoja naujus procesinius institutus, numatytus 2002m. LR baudžiamojo proceso kodekse, taip pat aktualias problemas, kylančias taikant naujo kodekso normas.

Vilniaus universiteto teisės fakulteto darbuotojų mokslo tiriamojo darbo rezultatus apibendrina monografijos, straipsniai mokslo žurnaluose ir pranešimai Lietuvoje ir užsienyje organizuojamose mokslo konferencijose. Gausios mokslininkų publikacijos (vien tik leidinyje .TEISĖ 1999 – 2003 m. buvo paskelbti 169 teisės fakulteto mokslininkų darbai) yra vertingas indėlis į Lietuvos teisės mokslą, tteorinis pagrindas kurti ir tobulinti Lietuvos teis

Nuolat plečiasi teisės mokslo studijų išoriniai ryšiai. Vilniaus universitetas teisės fakultetas aktyviai dalyvauja tarptautiniuose studentų mainuose. teisės mokslų studijų grįžtamasis ryšys. Vilniaus universiteto teisės fakultetas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos Notarų rūmais. Aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos teisėjų asociacija, Lietuvos advokatų taryba, prokuratūra, teisingumo ir vidaus reikalų ministerija. Šių organizacijų atstovai paprastai yra įtraukiami į baigiamųjų egzaminų komisijų sudėtis, studentai jose atlieka būtiną studijų metu praktiką. Su ššiomis organizacijomis tariamasi visais esminiais teisininkų rengimo bei ugdymo klausimais. Vilniaus universitetas teisės fakultetas palaiko glaudžius ryšius su daugeliu užsienio valstybių aukštųjų mokyklų, yra kuriamos užsienio teisės mokyklos. Taip pat vykdomi moksliniai projektai pagal tarptautines programas. daug dėmesio skiriama doktorantūrai. Vilniaus universitete šiuo metu studijuoja daugiau kaip 50 doktorantų, tačiau būtina siekti, kad dėl iškilusios mokslo krizės socialinių mokslų doktorantūros studijų organizavimas universitetuose nebūtų problematiškas.

Šiuo metu Lietuvos teisės mokslui didelę įtaką daro tarptautinė teisė, ypač Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos doktrina, Europos Sąjungos teisė. Šių sričių moksliniams tyrimams turėtų būti skiriamas prioritetinis dėmesys.

Pabrėžtina stipri teisės mokslo sąsaja su visuomene: visuomenėje vykstantys procesai įtakoja teisę, nors tai daugiausiai pasireiškia teisės taikomajame pobūdyje. Nuolat turima omenyje visuomeninė paklausa: teisės žinios yra labai paklausios, o jų studijos populiarios visuomenėje, taip pat tiesioginis ryšis su verslu, politika. Tačiau kita vertus, nepakankamas ir menkai vykdomas teisinis švietimas. Neišplėtota teisinė pagalba, yra pakankamai plačiai paplitęs teisinis nihilizmas visuomenėje.

Atkreiptinas dėmesys į organizacinę teisės mokslų įvairovę: teisės studijos yra vykdomos keliuose šalies universitetuose. Tačiau akcentuotina per didelė profesionalių mokslininkų pajėgų „sklaida“ po papildomuos darbus privačiose bei valstybinėse struktūrose ir tuo pačiu prioritetų teikimas mokymui prieš mokslą.

Nuo 1999 mokslo metų dalis studentų turi ppuikią galimybę ugdyti ir lavinti teisinio darbo įgūdžius – visų pirma, civilinėse bylose, darbo, socialinio aprūpinimo teisinio reguliavimo srityse – Vilniaus universiteto teisės klinikoje. Viešąją įstaigą „Vilniaus universiteto teisės klinika“ 1998 m. gegužės 21 d. įsteigė Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė ir Advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“. Toks šių institucijų bendradarbiavimas, kuriant Teisės kliniką ir vystant jos veiklą, užtikrina optimalų teisės teorijos ir praktikos bei jaunatviško entuziazmo sąveikos lygį, kurio ir siekia ši organizacija.

Teisės klinikos misija – studentų praktinių įgūdžių ugdymas ir tobulinimas teikiant šalies gyventojams nemokamą teisinę pagalbą.

Savo veikla klinika siekia šių pagrindinių tikslų:

• suteikti nemokamą teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims;

• tobulinti teisės studijų programas ir nemokamos teisinės pagalbos sistemą Lietuvoje;

• lavinti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentų teisinio darbo įgūdžius;

• ugdyti aukštos moralės asmenybes.

Į kliniką, kaip taisyklė, priimami IV – V kursų studentai. Atrankos kriterijai: geri mokymosi rezultatai, jau turima praktinio darbo patirtis, aktyvus dalyvavimas Universiteto bendruomenės gyvenime, bendravimo su žmonėmis įgūdžiai. Naujokai specialiai rengiami – jie išklauso trumpus darbo komandoje, bendravimo, laiko planavimo, konfliktų sprendimo kursus.

Darbo klinikoje vidutinė trukmė – 3-4. mėnesiai.4. IŠVADOS

Esminiai Lietuvos politiniai pokyčiai skatina teisės mokslo raidą, integraciniai Europos procesai sudaro daug galimybių plėtoti teisės mokslą. Naujai pervertinamos teisinės vertybės, teisės vieta vvisuomenėje. Kartu pabrėžtina, kad vyksta teisės tradicijos pokyčiai: integracija į Europos Sąjungą verčia permąstyti konstitucinės teisės vietą, konstitucinės justicijos perspektyvą, taip pat „bėgančių iš paskos“ Europos Sąjungos teisiniams procesams tendencija. Tokiu būdu kalbant apie teisininko statusą ir prestižą, vien tik teisininko mokslininko prestižas nėra pakankamai aukštas, vyksta mokslinio personalo senėjimas, pastebima nepriklausomų ar valstybės remiamų mokslo finansavimo šaltinių stoka.

Vilniaus universitetas įgyvendina žinių kūrimo, kaupimo ir perdavimo misiją, užtikrindamas autentiškos universitetinės kultūros tęstinumą ir išsiskirdamas per šimtmečius išsaugotų tradicijų ir naujų idėjų tarpusavio turtinimo aplinka. Minties laisvė ir nuomonių įvairovė yra pagrindinės Universiteto bendruomenės vertybės. Mokslo ir studijų vienovė yra pamatinis visos Universiteto veiklos principas5. LITERATŪRA

1. A.Liekis, Mokslo Lietuvoje apžvalga (iki 1842m.) //Mokslas ir Lietuva 90/1.

2. T. Birmontienė, I. Michailovič straipsnis „Teisės mokslas“

3.Vilniaus universiteto istorija www.vu.lt