Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas
Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas
Gediminas (1316 – 1341) – pirmasis Lietuvos Didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, vienas žinomiausių LDK valdovų.
Didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po savo brolio Vytenio mirties 1316 m. Ligi tol Gediminas valdė Trakų kunigaikštystę.
Gedimino politikos pagrindinė priemonė buvo ne ginklas, bet diplomatija.
Kaip ir Vytenis palaikė sąjungą su Rygos miestu ir su jos arkivyskupu.
Buvo pirmasis, sudaręs sajungą prieš kryžiuočius su Lenkija.
Gedimino vidaus politika
įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, kuri rėmėsi feodalų luomu;
sustiprėjo valdymo sistema: susiformavo didžiojo kunigaikščio ttaryba, kurią sudarė sritiniai kunigaikščiai;
Lietuvos sostine tapo Vilnius;
tęsė Mindaugo pradėtą kunigaikščių išstūmimo iš savo žemių politiką;
į nukariautas sritis dažnai skyrė savo sūnus ir brolius;
nusistovėjo valstybinės pajamos, kurias sudarė nuolatinės feodalinės duoklės, karo grobis, valstiečių baudos už nusikaltimus;
Gedimino laikais susidarė žymiai geresnės sąlygos žemdirbystei vystyti; miestams augti (Vilnius, Trakai, Kernavė, Kaunas); amatams ir prekybai kilti;
sustiprėjo Lietuvos kariuomenė: kariai buvo apsiginklavę kalavijais ir dėvėjo šarvus, turėjo bombardas (vienas seniausių artilerijos pabūklų, vartotas tvirtovių apgulai; šaudydavo akmenimis arba mmetaliniais sviediniais); kariuomenė turėjo lankininkų būrius ir laivyną
Gedimino užsienio politika
išryškėjo dvi pagrindinės kryptys: kova su kryžiuočiais ir varžymasis su Maskvos kunigaikštyste, plečiant LDK teritoriją į Rytus;
1323m. Gediminas pradėjo didelę diplomatinę akciją: pasiuntė 6 laiškus Vakarų Europos valstybių valdovams, pranešdamas aapie Lietuvos pasiruošimą krikštui ir tuo pačiu norėdamas demaskuoti Vokiečių ordino agresyvumą bei tikruosius tikslus;
Gediminas Lietuvos padėtį stiprino plėtodamas gerus santykius su kaimynais: Pskovo kunigaikščiu, Aukso Orda, Lenkija, Rygos arkivyskupu bei Livonijos ordinu;
Gedimino valdymo rezultatai
diplomatijos dėka LDK pavyko įveikti politinę izoliaciją;
buvo atremtas Vokiečių puolimas neprarandant teritorijų;
Gediminas suprato krikšto teikiamas perspektyvas Lietuvai, tačiau apsikrikštyti nepavyko (visuomenė tam nebuvo subrendusi);
plėsdamas LDK įtaką į Rusiją, Gediminas galėjo daugiau jėgų skirti kovai su Ordinu, tačiau iš kitos pusės ši ekspansija įvėlė Lietuvą į ilgalaikį konfliktą su Maskva, Lenkija bei Vengrija;
sustiprėjo sritinių kunigaikščių įtaka valstybės valdyme
Gediminas mirė 1341m. Lietuvos didžiuoju kunigiakščiu netrukus po jo mirties oficialiai tapo jo sūnus Jaunutis (stačiatikis), o realiai – pastarojo motina.