Istorijos konspektai. naujieji laikai

REFORMACIJA

Bažnyčia turėjo didelę valdžią to meto visuomenei ir valdonams. Vyskupai turtais varžydavosi su kunigaikščiais

XVI a. pr. Kilo judėjimas už katalikų bažnyčios pertvarkymą. Jis vadinamas reformacija.

Reformacija kilo Vokietijoje, nes jos valdininkams nepatiko įsigalėjusi bažnyčios valdžia, didėjantys mokesčiai nepatiko valstiečiams. Kunigams nepatikdavo indulgencijos ir kiti bažnyčios nuostatai.

Martynas Liuteris

Jis buvo Vitenbergo universiteto teologijos profesorius, tad buvo gerai išanalizavęs Bibliją. Liuteris surašė 95 tezes, kurios aprašė bažnyčios veiksmus, prieštaraujančius Kristaus mokymui. Liuteris sake jog:

1. Indulgencijos neatleidžia nuodėmių.

2. Krikščionys gali patys save valdyti

3. Pagrindas yra Šventasis Raštas ((jį reikia labai studijuota)

4. Bažnyčia turi atsisakyti turtų.

5. Vienuoliai turi išeiti iš vienuolynų.

1517 spalio 31 d. pakabino šias tezes ant Vitenbergo bažnyčios durų (ta reformacijos pradžia)

Šios mintys paplito po visą Europą. Jos buvo panašios į anglo Viklifo ir čeko Jano Huso mintis, tad Liuteris buvo apkaltintas erezija ir atskirtas nuo bažnyčios.

1521 m. Vorsme įvyko įtakingų žmonių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Liuteris. Liuteris buvo skatinamas atsisakyti savo idėjų, tačiau jis to nepadarė. Saksonijos kunigaikštis išgelbėjo Liuterį nuo suėmimo ir paslėpė Vartburgo pilyje.

Liuterio mmintys sparčiai plito: vienuoliai palikdavo vienuolynus, kunigaikščiai užimdavo bažnyčios žemes ir jai likdavo vien tik dvasiniai reikalai.

Religinė kovos

Karolis V buvo katalikybės šalininkas, tad tarp reformatų ir imperatoriaus šalininkų vyko kovos. Imperatorius pralaimėjo.

1555 Augsburbo taika. Kunigaikščiai galėjo pasirinkti tikėjimą savo valdose ((“kieno valdžia, to ir religija”).

Š. Vokietija – protestantiška, P. Vokietijoje – katalikiška.

1525 kryžiuočių magistras Albrechtas priima reformaciją ir paleidžia ordiną. Prūsija tapo kunigaikštyste.

Valstiečių karai

1525 valstiečiai, paveikti Tomo Miuncerio minčių, sukilo, siekdami, kad būtų panaikintas lažas, dešimtinė, tad siautė pilis, žudė dvasininkus. Sukilėlius pasmerkė ir Liuteris, tačiau kunigaikščių kariuomenė sumušė sukilėlius.

Reformacijos plitimas

Skandinavija perėmė reformaciją.

Latvija, Estija, Prūsija parėmė reformaciją.

Anglijos karalius Henrikas VIII panoro išsiskirti su žmona ir vesti kitą, bet popiežiui nepritarus, jis atsiskyrė nuo bažnyčios. Atsirado anglikonų bažnyčia (galva karalius).

Šveicarijoje įsigali Kalvino mintys (Dievas viską lemia, skatino darbą, taupumą, griežta dienos disciplina). Už jo kritiką buvo baudžiama mirtimi. Kalvinai plito Prancūzijoje, Nyderlanduose, Škotijoje, Lietuvoje, Lenkijoje.

Kontrreformacija – katalikų kova prieš reformatus

1545 Tridente įvyko katalikų suvažiavimas, kuris:

1. paskelbė reformatus eretikais.

2. Sudarytas ““kenkiančių” knygų sąrašas “Index”.

3. Uždrausta pirkti bažnytines pareigas.

4. nutarta kurti naujas švietėjiškas įstaigas.

1563 Tridente baidė darbą. Aktyvūs buvo Jėzuitų ordino nariai.

1540 popiežius palaimino ispano Ignaco Lojolos Jėzuitų ordiną (“viską didesnei Dievo garbei”). Jis stiprino katalikų bažnyčią. Jėzuitai buvo labai išsilavinę, tad kūrė mokyklas, mokė ir buvo kunigaikščių nuodėmklausiais. Taip ordinas įgijo didelė reikšmę.

Kovos tarp protestantų ir katalikų

Žano Kalvino pasekėjai – hugenotai.

1572 08 24 Šv. Baltramiejaus naktis (hugenotų žudynės). Kovos Pranc. vyko nuolat.

1598 Nente pasirašyta sutartis, leidusi hugenotams išpažinti savo ttikėjimą. Vėliau kovos atsinaujino.

XVI a Nyderlandus valdė Ispanija, o ispanų valdovai buvo dideli katalikybės šalininkai. Ispanai ten labai persekiojo reformatus (inkvizicija).

1566 Nyderlanduose kilo karas prieš svetimšalių valdymą (sukilo reformatai)

1609 Ispanija pripažino Olandijos nepriklausomybę. Ten įsigali religinė tolerancija.

PASAULIS ABSOLIUTIZMO IR ŠVIETIMO EPOCHOJE

Olandijos ir Anglijos iškilimas

Nyderlanduose labai anksti iškilo amatai, manufaktūros, pramonė, prekyba.

XV a pab. Nyderlandus užkariavo Austrija (Habsburgai), o jiems tapus Ispanijos valdovais, Nyderlandai tapo pavaldūs Ispanijai. Iš Nyderlandų Ispanija gaudavo 2/5 visų mokesčių.

Pilypas II (Ispanijos karalius) labai ėmė persekioti reformatus ir uždėjo muitus, tad

1566 prasidėjo karas prieš katalikus. Ispanijos karalius pasiuntė karvedį Albą susidoroti su sukilėliais, tad buvo nubausta 8 000 žmonių ir uždėjo didesnius mokesčius.

1579 Nyderlandai dar labiau sukilo prieš ispanus, tad Pilypas II atsakė Albą ir padarė kai kokias nuolaidas. Tačiau sukilimas nurimo tik P> Nyderlanduose.

1579 7 šiaurės provincijos susijungė ir paskelbė Olandiją.

1609 Ispanija pripažino Olandiją.

Olandijos ūkio suklestėjimas

Daug žmonių gyveno miestuose, tad labai kilo pramonė. Olandai turėjo didžiulį laivyną, tad užsiėmė prekyba. Amsterdamas tapo finansų centru.

1602 įkurta Ost Indijos kompanija. Ji prekiavo su įvairiomis šalimis. Olandai išstūmė Portugalus.

Anglija XVII a pr.

Baudžiava išnykusi, o valstiečiai nuomojasi žemę iš džentelmenų. Džentelmenai steigė manufaktūras (vilna, muilas, parakas, anglis).

XVII a pr. Londonas tapo didžiausiu Europos miestu. <

Kalvino pasekėjai Anglijoje – puritonai.

Karalius buvo Anglikonų galva (toje religijoje buvo išlikę turtai ir vyskupų valdžia), tad puritonams įsigalėjus parlamente, įvyko susipriešinimas tarp karaliaus ir parlamento.

Karolis I paleido parlamentą ir 11 metų jo nešaukė. Tada padidėjo puritonų persekiojimas. Karalius bandė įvesti Anglikonybę ir Škotijoje, tačiau Škotija karą laimėjo ir 1640 Karolis I buvo priverstas sušaukti parlamentą.

Naujai išrinktas parlamentas nebepaisė karaliaus, tad paleido puritonus iš kalėjimų, sumažino mokesčius. Tad tarp karaliaus ir perlamento prasidėjo kova.

Oliveris Kromvelis (parlamentas) surinko stipria kariuomenė ir karalius pralaimėjo.

Džono Liberto (puritonas) leveleriai kėlė mintis panaikinti monarchiją ir Lordų rūmus. Juos palaikė armija, tad leveleriai nuvertė priešiškai susitikusius deputatus.

1649 leveleriai nužudo oficialiai Karolį I. Anglija paskelbta respublika.

Tuo metu Oliveris Kromvelis labai žiauriai elgėsi su airiais norėdamas užkariauti jų žemes. Kromvelis kariavo ir su Škotija. Škotai buvo nugalėti ir Anglija, Škotija, Airija buvo suvienyta.

1653 Kromvelis pasiskelbė respublikos valdovu (lordu protektoriumi). Anglija labai sustiprėjo. Po Kromvelio mirties jo sūnus sosto neišlaikė.

Prasidėjo karinė suirutė, kuria galėjo išgelbėti tik monarchijos įvedimas.

Konstitucinės monarchijos susiformavimas

1660 karaliumi buvo paskelbtas Karolis II.

Karolis II rėmėsi katalikiškomis idėjomis, tad Anglai pakvietė olandų karalių Vilhelmą Oranietį nuversti Anglijos karalių.

1688 Oranietis įsiveržė ir nuvertė Anglijos karalių Jokūbą II.

Į sostą atsisėdo Vilhelmas Oranirtis, tačiau tik patvirtinęs “Teisių bilį” (karaliaus vadžios sumažinimas).

XVII pirmoje pusėje įsitvirtino konstitucinė monarchija.

Anglija tapo pirmaujančia kolonijine valstybe

XVIII Anglija turėjo geriausią laivyną. Anglai nukariavo Indiją, dalį Australijos.

ABSOLIUTIZMAS VAKARŲ EUROPOJE

XVII-XVIII absoliutizmas įsigali beveik visose Europos šalyse.

Absoliutizmo turėjo imtis valstybės, kad neišsiskirtų iš kitų Europos valstybių.

Ispanijos absoliutizmas

1479 susikūrė Ispanijos karalystė.

1516 karaliumi tapo Karolis I ir tada labai sustiprėjo absoliutizmas. Tuo metu Ispanija buvo galingiausia valstybe Europoje. Ji turėjo žemių Europoje ir Afrikoje.

Karolio I sūnus Pilypas II labai rūpinosi kultūra, tačiau tuo laiku pradėjo kitos šalys stipriai puldinėti.

1700 Ispanija nusilpo ir karaliumi buvo išrinktas prancūzas.

Prancūzijos monarchija

Hugenotas Henrikas IV priėmė katalikybę ir tapo Prancūzijos karaliumi.

1598 Nanto mieste Henrikas IV paskelbė ediktą, kuriuo paskelbė tikėjimo laisves.

Jis nusprendė nešaukti Generalinių luomų ir ėmė vienas tvarkyti valstybę.

1610 sostą užėmė jo sūnus Liudvikas XIII. Šis valdovas buvo silpnas ir įsigali kardinolas Rišeljė. Jis labai sustiprino karaliaus valdžią ir valstybę.

1643 valdovu tapo Liudvikas IV. Jis valdovu tapo 5 metų. Suaugęs ėmėsi užkariavimų ir pramonės plėtros. Panaikinęs tikėjimo laisvę išvarė daug amatininkų, tad šalis nuskurdo. Liudvikas IV daug pinigų iššvaistė savo prabangai.

RUSIJA XVII-XVIII

XVI Rusija labai padidėjo.

1598 mirė paskutinis Riuriko dinastijos caras ir caru tapo Borisas Godunovas. Didikai

nenorėjo šio caro, tad atsiradus apsimetėliui buvusio caro sūnui, didikai jį parėmė ir mirus Godunovui, 1605 apsimetėlis Dimitrijus tapo caru.

1606 po Dimitrijos nužudymo caru tapo Vasilijus Šuiskis.

Dėl caro Dimitrijaus nužudymo Bolotnikovas suorganizavo sukilimą. Pasinaudodami sukilimu Lietuvos-Latvijos kariai puolė Rusiją ir užėmė Maskvą. Žygimanto III sūnus tapo caru.

1612 lenkai gavo pasiduoti.

1613 caru išrinktas Michailas Romanovas.

Vidaus padėtis ir karas XVII

Patvaldystė (absoliutizmas) įsigalėjo caro Aleksandro laikais. Caras į dūmą pasistatė sau palankius asmenis, tačiau greit ji nebuvo šaukiama. Caras įtvirtino bbaudžiavą ir savo valdžią.

Patriarchas Nikonas suvienodino ir modernizavo bažnyčią, o senojo tikėjimo atstovus (sentikius) imta net persekioti.

1670-1671 sukilimas, vadovaujamas Dono kazoko Stepono Razino.

XVII Rusija kariavo su kaimynėmis. Atsiėmė Smolenską, prijungė Ukrainą, Kijevą, Sibirą,

1689 Nerčinsko sutartis. Rusija pasirašo su kinais, kad nepuls jų.

Petras I (1682-1725)

1689 jis pradeda valdyti vienas (be sesers, nes ją nušalino).

137 psl. lentelėse

Rusijos virtimas jūrų valstybe ir imperija

Petras pirmasis užėmė dalį Suomijos, Estiją ir daly Latvijos ir taip išėjo į Baltijos jūrą.

1700-1721 didysis Šiaurės karas. Tarp RRusijos ir Švedijos. Kol švedai kariavo su Lietuva- Lenkija, rusai pasistatė laivyną ir laimėjo.

1721 Nyštadto taika ir Švedija atiduoda Livoniją su Rygos ir Talino uostais.

1721 Petras I pasiskelbia imperatoriumi.

Jekaterina II

1762 nuvertus Petrą III, imperatore tapo jo žmona Jekaterina II. JJi plėtė kultūrą, švelnino įstatymus, tačiau baudžiava sustiprėjo.

1773-1775 didysis valstiečių sukilimas (Jemeljanas Pugačiovas), tačiau jis buvo numalšintas.

Jekaterina II stiprino laivyną, plėtė žemes.

1768-1774 laimėjo prieš Turkiją ir gauna žemių Š Kaukaze, prie Juodosios jūros.

1783 prie Rusijos prijungiamas Krymas.

Rusijos ūkis ir visuomenė

XVIII sparčiai augo ūkis. Tačiau buvo atsilikęs švietimas, baudžiauninkus net buvo galima parduoti, korupcija.

ŠVIETIMO AMŽIUS IR APŠVIESTASIS ABSOLIUTIZMAS

XVIII – Švietimo amžius. Pradininkai F. Beikonas, R. Dekartas.

Švietėjai – mąstytojai, kritikavę feodalinės valstybės santvarką.

Švietėjai smerkė:

1. religinį nepakantumą;

2. žiaurius įstatymus;

3. luomų privilegijas;

4. reikalavo lygybės prieš įstatymus.

Pradėta leisti daugiau knygų, manyta, kad tik apsišvietęs valdovas gali valdyti gerai, prancūzų kalba pasidarė visuotine bendravimo kalba.

Anglų švietėjai

Džonas Lokas skatino atskirti įstatymų vykdomąją ir leidžiamąją galias.

Prancūzų švietėjai

Šarlis Luji Monsekjė palaikė Loko idėjas ir Angliją laikė pavyzdinga valsybe.

Volteras mmanė, kad valstybę turi valdyti apsišvietęs valdovas, skatino sukilimą prieš katalikų bažnyčią. Volteras susirašinėjo su karaliais ir gyveno vėliau pas Prūsijos karalių.

Žanas Žakas Ruso smerkė turtinę nelygybę, palaikė respublikos modelį,

Žanas Meljė statino pavaikinti žemių skirstymą, turtinę nelygybę ir valstybę.

Deni Didro pradėjo leisti enciklopediją. Ji buvo užbaigta 1772

Švietimas kitose Europos šalyse

Vokiečiai parėmė vieningos žmonijos idėjas. Palaikė vieningos Europos idėjas.

Ispanai ir Italai daug pasiekė bausmių švelninime.

Apsviestasis absoliutizmas

Valdovai vykdė švietėjiškus pertvarkymus:

1. administracijos centralizacija

2. įstatymų reforma

3. parama ūkiui, baudžiavos sušvelninimas arba panaikinimas

4. mokesčių pertvarkymas

5. mokyklų steigimas

6. religinis pakantumas.

Reformos bbuvo vykdomos daugelyje šalių. Ypatingai Prūsijoje (Juozapas II)

VOKIETIJOS ŽEMĖS IR PRŪSIJOS IŠKILIMAS

Vokietija po 30 metų karo

Karas vyko tarp tautų ir Vokietija buvo labai nualinta

1648 Vestfelijos taika ir baigiasi Trisdešimties metų karas. Pagal ją Vokietijos žemės atiteko Prancūzijai ir Švedijai.

Habsburgų stiprėjimas

Habsburgai Austrijoje pavaikino religinę toleranciją ir plėtė ūkį.

Austrai kovojo su Turkais dėl Vengrijos, tačiau 1683 Turkams puolus, Austrai su Lenkais juos sutriuškina.

Sudaryta Šventoji sąjunga kovai su Turkija (Austrija, Lenkija-Lietuva, Romos popiežius, Venecija).

Austrija užėmė Vengriją ir kovoje dėl Ispanijos sosto (išmirus senajai Habsburgų šakai Ispanijoje) daug žemių atėmė iš Prancūzijos ir Italijos.

Prūsija

Hohencolernų dinastija

Po 30-mečio karo ją pradėjo valdyti Frydrichas Vilhelmas.

1618 Prūsija buvo paskelbta Lenkijos lenu (pavaldi teritorija), tačiau lenkai atidavė ją Branderburgo kunigaikščiui. Taip atsirado Prūsija iš 2 dalių.

1655 Prūsija tapo Švedijos, užpuolusios Lietuvą-Lenkiją, sąjungininke. Tačiau Švedams pralaimint jie perėjo į Lietuvos-Lenkijos pusė.

1657 už pagalbą Lenkija panaikina leną.

1701 Vilhelmo sūnui Frydrikui I pavyko iš imperatoriaus gauti karūną.

Prūsijos ūkis

Viduramžiais baudžiava sustiprėjo. Prūsija panaikino religinę diskriminaciją ir leido svetimšaliams įsikurti, duodavo žemės. Panaikinus Nanto ediktą daug išsilavinusių hugenotų atsikėlė į Prūsiją.

Frydricho Vilhelmo I laikais (1713-1740) sustiprėjo kariuomenė. Jis šaukdavo rekrutus (20 metų tarnybai). Junkeriai dalis vaikinų, kurie buvo paimami jėga į karinė tarnybą. Karinė drausmė labai griežta.

Frydricho II vidaus ir uužsienio politika

Frydrichas nekreipė dėmesio į religinius skirtumus, rūpinosi meni, įvykdė teisių reformą. Karinė drausmė liko griežta.

1763 pirmą kartą šis valdovas pabandė įvesti privalomą mokymąsi.

1740 Prūsija užpuolė Austriją ir “žaibišku karu” užėmė Sileziją.

Austrija užsitikrino patraukė savo pusėn Rusiją ir Prancūziją, tad

1756 Prūsijai vėl puolus, teko kautis su 3 priešais (Septynmetis karas). Tačiau iš karo pasitraukus Rusijai ir Prancūzijai, Austrijai teko pripažinti Sileziją Prūsijai.

1772 pasidalinus ATR buvo sujungta Prūsija.

ŠIAURĖS AMERIJOS KOLONIZAVIMAS IR JAV SUSIKŪRIMAS

Kolonizacijos pradžia

1607 anglai įkuria Virdžinijos koloniją.

“Sutartiniai vergai” – neturtingi anglai, kurie dirbdavo, kad užsimokėtų už bilietą šeimininkui.

1620 pirmoji puritonų įkurta kolonija Masačūsetsas. 1630 jie įkuria Bostono miestą.

XVII olandai įkūrė Naujųjų Nyderlandų koloniją, o švedai – Naujosios Švedijos.

1664 Naujuosius Nyderlandus užima anglai ir Naująjį Amsterdamą pavadina Niujorku.

1608 prancūzai Šv. Lauryno upėje pastatė fortą. Kanados kolonijos pradžia. Prancūzai atrado Meksikos įlaką ir Misisipės pakrantes pavadino Luiziana

Anglų kolonijos

Anglai turėjo 13 kolonijų, kurios skirdavo gubernatorius, tačiau kolonijos turėdavo ir atstovaujamuosius susirinkimus.

Anglija vystydavo žemdirbystė ir laivų statybą.

Kolonijose veikė koledžai, bibliotekos.

Anglų ir prancūzų kova

Prancūzai neleido Anglams plėstis toliau į žemyną, tad

1756-1763 prasidėjo Septynerių metų karas. Anglija turėjo daugiau karių, tad jai atiteko Kanada (Šv. Lauryno slėnis) ir Luiziana iki Misisipės. Prancūzai buvo išstumti.

Nepriklausomybės karo priežastys ir JAV paskelbimas

Anglai, nnorėdami apriboti kolonijų savivaldą, uždraudė kolonistams keltis į naujai užgrobtas žemyno teritorijas, padidino mokesčius, apribojo prekybą. Anglai uždėjo muitus iš jos vežamoms prekėms, tad kolonijos paskelbė joms boikotą ir atsisakė pirkti.

Banjeminas Franklinas įrodinėjo, kad kolonijoms reikia atsiskirti.

1775 Masačūsetse prasidėjo karo veiksmai

1776 liepos 4 “nepriklausomybės deklaracija” (Tomas Džefersonas). Kolonijos atsiskiria nuo Anglijos.

Nepriklausomybės karo eiga ir pasekmės

Anglai puolė kolonijas ir kolonijos, mažai pasiruošusia armija (Džordžas Vašingtonas), pralaimėjo pirmuosius mūšius.

“Bostono arbatėlė” kolonistai išpylė arbatą į vandenyną, protestuodami už muitus. Tai nepriklausomybės karo pradžia.

JAV su Prancūzija pasirašo sutartį ir gauna jos paramą.

1781 amerikiečiai su prancūzais sutriuškina anglus.

1783 taikos sutartis.

1787 JAV konstitucija.

1791 “Teisių bilis”. Konstitucija ir teisių bilis įtvirtino demokratiją JAV.

EUROPIEČIŲ SKVERBIMASIS Į KITUS ŽEMYNUS XVI-XVIII

Geografinių atradimų tąsa ir reikšmė pasaulio pažinimui

1542 portugalai pasiekia Japoniją.

XVII olandai pasiekia Naująją Zelandiją ir Australiją.

XVI olandai bandė atrasti Šiaurės kelią į Indiją.

Mokslininkai manė esant Pietų žemyną (Prie Australijos), tačiau

1772-1775 keliaudamas aplink žemę Džeimsas Kukas paneigė tai.

Kolonijos Centrinėje ir Pietų Amerikoje

Ispanai užkariavo ten didžiausias teritorijas

Anglai, prancūzai, olandai įsitvirtino tik Gvianos pakrantėje prie Atlanto.

Ispanai sukūrė savo valdose 4 vicekaralystes: Naująją Ispaniją, Peru, Naująją Granadą, Rio de la Platą.

Kreolai – baltieji gimę Ispanijos kolonijose.

Metisai – baltųjų ir indėnų palikuonys

Ispanai nesunkiai nuslopindavo bet

kokius sukilimus.

Prekyba vergais

XV portugalams pasiekus Afriką imta prekiauti vergais, nes jie buvo neišsivystė kultūriškai.

XVIII prekyba vergais pirmavo Anglija. Tačiau ji XIX a pr. Paskelbė vergų pardavinėjimą neteisėtu.

Europiečiai Rytų šalyse

XV portugalai įkuria savo kolonijas Indijos pakrantėse.

XVI Indijoje savo kolonijas įsteigė ir olandai, kurie ėmė stumti portugalus.

XVII į Indiją atsikėlė ir Anglai su Prancūzais.

Šalių pirklių susivienijimai (Ost Indija) turėjo savo kariuomenes ir kariaudavo tarpusavyje. Tai buvo išstumta Prancūzija ir Anglija ir Indijos.

Ten sklido ir bažnyčia (Pranciškus Ksavjė)

DIDŽIOSIOS RRYTŲ ŠALYS XVI-XVIII

XVI Europiečių nepajungtos rytų šalys – Kinija, Indija, Japonija, Osmanų imperija.

Mandžiūrai nukariauja Kiniją

XVII paskutinį kartą Kiniją užpuolė klajokliai, tada dėl valstiečių sukilimo žlugo Mino dinastijos imperija.

Kinijos diduomenė kreipėsi pagalbos į Mandžiūriją, tad mandžiūrai sumuša sukilėlius.

1644 mandžiūrai užima Pekiną. Prasideda Cingų dinastija

Cingų imperija

Cingų imperija buvo labai žiauri kinams. Vykdė didelius užkariavimus. Valdymas buvo pašlijęs, plėtėsi korupcija. Kinija užsidarė nuo europiečių.

Didžioji Mongolų valstybė Indijoje

XVI susikūrė Indijoje Didžioji Mongolų imperija (musulmonai). Baburas užkariavo teritorijas ir ją įkūrė.

Imperija suklestėjo valdant AAkbarui. Jis stengėsi panaikinti vergiją, buvo užkariavęs dideles teritorijas.

XVII imperija visai nusilpo ir tai padėjo anglams ją užkariauti.

Japonija: nuo ekspansijos iki izoliacijos

Įsigali samurajai (nepaprastai žiaurūs kariai).

XVI Japonija buvo labai centralizuota.

Hidėjoši užpuolė ir užėmė Korėją. Tačiau Korėjai padėjus Kinijai, JJaponai atsitraukė.

XVII Japonai atsiribojo nuo kitų žemių (izoliacija) ir atvykus misionieriams imta persekioti krikščionis.

Turkų Osmanų valstybė – grėsmė krikščioniškajam pasauliui

1453 užima Konstantinopolį ir vykdo užkariavimus Europoje ir Azijoje.

Valdant Sueimanui II (1520-1566) Turkija pasiekė viršūnę. Atnaujintas Europos puolimas ir užimta dalis Vengrijos.. Osmanai buvo pasiekę ir Austriją, tačiau užimti nepavyko. Užėmė Mesopotamiją

XVII kariavo su Austrija, Lietuva-Lenkija, Rusija.

Osmanų imperijoje nubuvo baudžiavos, tačiau valstiečiai turėjo mokėti didelius mokesčius.

Osmanų kariai garsėjo žiaurumu.

DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA. LENKIJOS-LIETUVOS PADALIJIMAS

ABSOLIUTIZMO KRIZĖ

Prancūzija XVIII antroje pusėje

Paryžius – didžiausias Europos miestas.

Baudžiavos nebuvo; didžiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis; išsiplėtę amatai

Karaliaus valdžia

Labai stipri karaliaus valdžia buvo Liudviko XIV laikais, tačiau vėliau dėl valstiečių nepasitenkinimo ėmė silpti. Didžiulės išlaidos karaliaus rūmams didino valstybės finansinę krizę.

1774 karaliumi tapo LLiudvikas XVI. Jis nesižavėjo turtais. Jo žmona Marija Antuanetė domėjosi valstybės valdymu (buvo švaistūnė).

Trys luomai

Dvasininkija ir bajorija buvo privilegijuoti, galėjo dalyvauti valstybės valdyme. Jie sudarė 2% žmonių.

Trečiasis luomas – tai valstiečiai, bankininkai, manufaktūrininkai. Jie turėjo mokėti mokesčius. Luomo dalis buržuazija buvo nepatenkinta esama padėtimi.

Karaliaus valdžios ir visuomenės konfliktas

Iškilusi buržuazija siekė privilegijų ir valstybės valdymo galimybės.

Dvasininkija ir bajorija nenorėjo atsisakyti savo privilegijų. Jie amatus laikė negarbingais, dvasininkija turėjo didžiulius turtus, bet nemokėjo mokesčių.

Dalis bajorų, steigę manufaktūras ir vargingi ddvasininkai palaikė III luomą.

Ūkio ir finansų krizė

XVIII Prancūzija pateko į sunkią finansinę krizę.

Finansų kontrolierius A. Tiurgo parengė finansines reformas, tačiau bajorai ir dvasininkai jų išsigandę, atšaukė.

Ž. Nekero reformas taip pat užprotestavo.

Ypač sunki padėtis susidarė revoliucijos išvakarėse. Valstiečius smaugė dideli mokesčiai, o bankas nedavė karaliui paskolų.

1788 Liudvikas XVI sušaukė Generalinius luomus.

1789 Per rinkimus kilo riaušės. III luomas reikalavo apriboti karaliaus valdžią, pavaikinti feodalinė santvarką, skirti mokesčius privilegijuotiems luomams.

REVOLIUCIJOS PRADŽIA

Generalinių luomų veikla

1789 05 05 Versalyje atidarytas generalinis luomas.

1789 06 17 III luomas, jausdamas visuomenės paramą, pasiskelbia Nacionaliniu susirinkimu. Aukščiausia šalies valdžia.

1789 07 09 prie III luomo prisijungus dvasininkijai ir bajorams, jie pasiskelbė steigiamuoju susirinkimu ir nusprendė priimti konstituciją (karalius neprisijungė).

Karalius nepritardamas ėmė rinkti kariuomenę, kad išvaikytų susirinkimą, tačiau

1789 07 14 miesto varguomenė (sankiulotai) užpuolė Bastiliją (karaliaus absoliutizmo simbolis) ir užėmė ją. Tai revoliucijos pradžia, absoliutizmo pabaiga.

Paryžiuje valdžią paėmė buržuazija (markizas de Lafajenas)

Revoliucijos plitimas

Visoje šalyje kurdavosi Nacionaliniai būriai. Sankiulotai reikalavo perversmo ir duonos.

1789 08 04 Steigiamasis susirinkimas panaikina kai kurias pirmųjų luomų privilegijas, ir padidino sankiulotų teises.

Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija”

1789 08 26 “Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija”. Panaikinti luomų skirtumai; “Laisvė, lygybė, brolybė”.

Steigiamojo susirinkimo reformos:

1. panaikintos bažnytinės žemės.

2. panaikinta religinė diskriminacija;

3. šalis suskirstyta į departamentus;

4. likviduoti cechai;

5. sukurtas prisiekusiųjų teismas;

Karalius ir rrevoliucija

Karalius delsė pripažinti susirinkimo nutrimus, tad liaudis sukilo, ir karalius buvo priverstas priimti sutartis.

NUO KONSTITUCINĖS MONARCHIJOS IKI RESPUBLIKOS

Vareno krizė

1791 karalius bandė pabėgti iš Prancūzijos ir, padedamas Austrų nuversti steigiamąjį seimą, tačiau jis buvo sugautas ir jo pareigas perėmė seimas. Karalius suimtas.

1791 Nacionalinė gvardija Marso lauke apšaudė sankiulotų minią, reikalaujančią respublikinio valdymo. Tai rodo III luomo susiskaldymą.

1791 konstitucija

1791 Steigiamasis seimas priėmė konstituciją.

1. Valdžia padalinta į įstatymų leidžiamąją (Įstatymų leidžiamasis susirinkimas) ir įstatymų vykdomąją (monarchas ir ministrai).

2. “aktyviems” piliečiams leista balsavimo teise

3. Įtvirtinta konstitucinė monarchija.

Įstatymų leidžiamasis susirinkimas: dauguma – feljenai, mažuma – jakobinai ir žirondistai.

Karo pradžia

Karalius ir dalis bajorų ir dvasininkų siekė karo, nes galvojo, kad pasibaigs revoliucija

Žirondistai siekė karo, nes galvojo, tad revoliucija persimes ir kitus.

1792 Prancūzija paskelbia karą Austrijai.

Karo pradžia prancūzams buvo nesėkminga. Vėliau į karą dar įsitraukė ir Prūsija.

Monarchijos nuvertimas

Pasklido gandai, kad Maria Antuanetė išdavė austrams prancūzų karo planus, tad jakobinai (Robestpjeras, Dantonas, Maratas) siūlė nuversti karalių (Tiuilri rūmuose) ir išrinkti Nacionalinį konventą. Tačiau Prūsija palaikė karalių.

1792 08 10 Įstatymų leidžiamasis susirinkimas nušalina Liudviką XVI nuo sosto. Tai konstitucinės monarchijos pabaiga.

Visgi reikėjo labai kovoti prieš austrus ir prūsus. Pasklido gandas, tad sankiulotams išėjus į katą kalėjimuose sukils revoliucijos priešai, jie buvo išžudyti. Tai sumenkino rrevoliucijos įvaizdį.

Konvento atidarymas ir respublikos paskelbimas

Po karaliaus nuvertimo įstatymų leidžiamasis susirinkimas paleistas ir išrinktas konventas. Vieną jo dalį sudarė jakobinai, o kitą žirondistai (konvente buvo 749 deputatai, tačiau 500 buvo nepriklausomų politikų (“pelkė”) palaikiusių stipresnę pusę).

1972 09 22 Prancūzija paskelbta respublika.

Žirondistai palaikė karą, nes galvojo, kad tai neša tautoms laisvę. Juos palaikė “pelkė”.

Liudvikos XVI teismas ir nužudymas

Nuvertus karalių, Tiuilri rūmuose buvo rasti slapti susitarimai su kitomis šalimis, tad

1793 01 21 Revoliucijos aikštėje Liudvikas XVI buvo giljotinuotas.

Jakobinų ir žirondistų kova

Po karaliaus nužudymo Europa sudarė antiprancūzišką koaliciją.

1793 Prancūzijai teko kovoti ne tik su Prūsija ir Austrija, bet ir su Anglija, Olandija, Ispanija, Italijos ir Vokietijos valstybėmis.

Tuo metu iškilo Žirondistų (aukštuomenės rėmėjų) ir jakobinų (sankiulotų rėmėjų) kova, tad gegužį imta šalinta žirondistus iš konvento.

JAKOBINŲ DIKTATŪRA

Jakobinų atėjimas į valdžią

1793 06 02 sankiulotai apsupo Konventą ir nušalino žirondistus. Taip įsigali jakobinai.

Visuomenės pertvarkymai ir jakobinų konstitucija

1793 jakobinai, ėmęsi reformų, atidavė žemę valstiečiams. Taip pavaikintas feodalizmas.

1793 priimta nauja konstitucija:

1. įstatymų leidžiamoji atduota Nacionaliniam susirinkimui.

2. Rinkimų teisė visiems vyrams.

3. patvirtino laivę, saugumą ir privačią nuosavybę.

1793 įvestas laikinas revoliucinis valdymas – jakobinų diktatūra.

Karas su užsienio valstybėmis

1793 Prancūzijos padėtis buvo katastrofiška, buvo užimta daug žemių.

Jakobinai iš esmės pradėjo pertvarkyti kariuomenę ir karo pramonę.

Jaunas

kapitonas Napoleonas Bonapartas pasižymėjo Tulono šturme.

1794 koalicija, neturėdama organizuoto puolimo atsitraukė.

Karas su kontrrevoliucija ir teroras

Dauguma Prancūzijos sričių (departamentų) ėjo prieš jakobinus, tad su didžiuliu smurtu buvo malšinami sukilimai prieš juos.

Jakobinai nustatė maksimalias pastovias kainas ir iš turtingųjų ėmė negražinamas paskolas.

Jakobinai ėmėsi giežto teroro prieš kontrrevoliucijos šalininkus. Veikė Revoliucinis tribunolas, kur nuteisė myriop 50 000 žmonių.

Žirondistas pasakė posakį: “Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus”.

Prieštaravimai tarp jakobinų

1793 jakobinai įveikė užsienio šalių intervenciją ir kontrrevoliuciją.

Jakobinų vadovu tapo M. Robespjeras.

Jakobinai ssusiskirstė į nuosaikiuosius (siekiančius baigti terorą; Dantonas) ir kairiuosius (skatino tęsti tai; Eberas). Tačiau kairieji buvo suimti ir Eberas giljotinuotas. Greitu laiku buvo giljotinuotas ir Dantonas, tad Robespjeras atsikratė konkurentų.

Jakobinai norėdami dar labiau įsitvirtinti sugriežtino terorą.

Termidoro devintoji

1794 liepos 27 (termidoro 9) konventas suėmė jakobinų lyderius, kurie kitą dieną buvo giljotinuoti. Taip baigėsi teroras.

PRANCŪZIJA DIREKTORIJOS METAIS

Į konventą gražinti žirondistai.

1794 panaikinta kainų maksimalumo programa. Pakilo kainos pasidėjo infliacija. Varguomenės tarpe atsirado badas.

1795 Paryžiuje kilo sukilimai, veikė rojelistų judėjimas, organizavęs mmaištus.

1795 konstitucija

1. panaikinta balsavimo teisė;

2. Įstatymų leidžiamoji valdžia suskirstyta į 500 tarybą ir Seniūnų tarybą.

3. Sudaryta direktorija (5 direktoriai), kurie valdė vyriausybę.

4. Įtvirtino respublikinį valdymą.

5. Šalies valdymo sistema pavadinta didektorija.

Direktorijos vidaus politika

Direktorijos politika nebuvo efektyvi, tad rojelistai sukilo, tačiau Napoleonas Bonapartas jjuos numalšino. Rojelistai prarado viltį sugražinti į valdžią Burbonus.

Napoleono iškilimas

1796 Napoleonus buvo duota prasta kariuomenė ir jis buvo pasiųstas į Italiją. Napoleonas greit disciplinavo kariuomenę. Napoleonas grasino įsiveržti į Austriją, tad buvo pasirašyta sutartis tarp Prancūzijos ir Austrijos. Austrija atidavė Belgiją ir Italiją. Su Prūsija jau anksčiau pasirašyta taika.

Žygis į Egiptą

Pasirašius taiką su Prūsija ir Austrija, pagrindinis priešas liko Anglija. Napoleonas pasiūlė direktorijai su anglai kovoti, atkertant juos nuo Rytų. Užkariaujant Egiptą.

1798 Napoleonas užkariavo Egiptą, tačiau anglai sunaikino Prancūzų laivyną ir jie buvo atskirti nuo Prancūzijos. Tačiau, sužinojęs, kad Austrija, Rusija ir Prūsija rengia naują antiprancūzišką koaliciją, Napoleonas paliko Egipte savo karius ir grįžo į Prancūziją.

Briumerio 18-oji

Direktorijos valdymas pasiekė pritišką ribą.

1799 11 09 (briumerio 18-ąją) grįžus Napoleonui jis buvo paskirtas vvisų karo pajėgų vadu. Apsipus Napoleonui 500 tarybą, buvo nubalsuota, kad direktorija paleidžiama, o valdžia perduodama trims konsulams.

EUROPA IR LIETUVA NAPOLEONO EPOCHOJE

KONSULAS IR IMPERIJA PRANCŪZIJOJE

1799 konstitucija

1. Prancūzija lieka respublika;

2. Valdymo valdžia suteikta trims konsulams, pirmas turėjo neribotą galią.

3. Įstatymų leidžiamoji valdžia: Tribunatui, Įstatymų leidžiamajai, Valstybės tarybai.

4. Kiekvieną įstatymą pasirašo arba ne pirmasis konsulas.

5. Prancūzijos valdymas – konsulatas.

Pirmuoju konsulu išrenkamas Napoleonas Bonapartas.

Napoleono vidaus politika

Su įsigalėjusiu plėšikavimu buvo kovojama mirties bausme.

Norėdamas centralizuoti valdžią:

1. panaikino rinkimus departamentuose.

2. atsisakyta prisiekusiųjų teismų;

3. sudarė konkordatą su popiežiumi ir vvalstybės atskyrimas nuo bažnyčios buvo panaikintas.

4. apribojo spaudos laisvę;

5. rūpinosi švietimu;

Napoleono karų pradžia

1800 Prancūzija puolė Austriją ir atsiėmė Italiją, Belgiją Liuksemburgą.

1802 pasirašyta Amjeno taikos sutartis tarp Anglijos ir Prancūzijos. Anglija gražina visas užgrobtas kolonijas.

Ekonomikos augimas

Valstiečiai rūpinosi žemdirbyste, o buržuazija skatino prekybą ir gamybą. Išaugo eksportas, dėl sėkmingų karų. Ekonomikos lygis kilo.

Civilinis kodeksas – “Napoleono kodeksas”

1804 buvo oficialiai paskelbtas. Tai tapo pagrindiniu juridiniu pagrindu. Čia buvo aprašytos piliečių teisės.

Imperijos paskelbimas

Rojelistai norėjo, kad į valdžią grįžtų Burbonai, tačiau buržuazija bijodama tada prarasti savo turtus, skatino Napoleoną pasiskelbti imperatoriumi.

1804 12 02 Napoleono karūnacija.

NAPOLEONO KARAI

“Banginio ir liūto kova”

1803 Prancūzija nenorėjo įsileisti anglų prekių, tad pabaigė Amjeno paliaubas ir prasidėjo karas. Prancūzija užėmė Anglijai priklausiusias vokiečių žemes. Ir ruošėsi pulti Angliją.

Anglija sudarė naują antiprancūzišką koaliciją (Austrija, Rusija, Anglija, Neapolio karalystė)

Prancūzijos karas su naująja koalicija

1805 10Trafalgaro mūšis. Anglų laivynas sumuša prancūzus. Anglai įsitvirtina vandenyje. Per mūšį žuvo admirolas Nelsonas.

1805 Napoleonas nusprendė nepulti Anglijos, o puolė Austriją ir lapkritį buvo Vienoje.

1805 12 02 Austerlico mūšis ir prancūzai sumuša jungtinę Rusijos ir Austrijos armiją.

1805 12 Austrija pasirašo taikos sutartį ir pripažįsta Napoleoną Italijos karaliumi.

ŠRI panaikinimas

1806 Reino sąjunga. 16 vokiečių kunigaikštysčių susijungė į sąjungą ir Napoleoną “išsirinko” savo protektoriumi. Taip žlugo ŠRI, Austrijos valdovas aatsisakė ŠRI valdovo titulo.

Prūsijos okupacija

Prūsija buvo nepatenkinta Napoleonų veikla vokiečių žemėse, tad

1806 įteikė Frydrichas Vilhelmas III įteikė ultimatumą ir pralaimėjo.

Kontinentinė blokada

1806 11 21 parašytas dekretas dėl kontinentinės blokados. Buvo griežtai draudžiama prekiauti su Anglija.

Tačiau kontinentinė blokada būtų veiksni, jei ją palaikytų visos Europos valstybės. Napoleonas nusprendė kovoti toliau.

Tilžės taika

Po Prūsijos ir Austrijos pralaimėjimų, Rusija bijojo Prancūzijos, nes žinojo, kad ji puls, norėdama jos pagalbos kontinentinės blokados stiprinime. Be to, Lenkija kvietė Prancūziją atkurti nepriklausomybę

1807 Ryrprūsiuose Rusija patyrė didžiulius pralaimėjimus.

1807 07 07 pasirašyta Tilžės taikos sutartis. Buvo Sumažinta Prūsijos teritorija, sukurta Lenkijos kunigaikštystė. Rusija ir Prūsija prisidėjo prie kontinentinės blokados.

NAPOLEONO IMPERIJOS ŽLUGIMAS

Ispanų pasipriešinimas prancūzams

1807 lengvai užėmė Portugaliją

1808 kovą užėmė Ispaniją ir karaliumi paskelbė savo brolį Juozapą.

Tačiau Ispanijoje pradėjo veikti partizaninis judėjimas (gerilija) ir 1808 viduryje prancūzai valdė tik Š Ispaniją.

1808 anglams padėjus Portugalijai, prancūzai prarado Portugaliją.

1808 pabaigoje Napoleonas dar kartą puolė Ispaniją. Tačiau pasipriešinimas nenurimo.

Karas su Austrija

Tuo metu Austrija, Prūsija, Danija buvo Prancūzijos sąjungininkės.

1809 austrai puola Prancūziją, bet prie Vagramo patiria pralaimėjimą. Austrijai sumažinta kariuomenė, buvo atskirta nuo Adrijos jūros, dalį žemių turėjo prijungti prie Varšuvos.

1810 Napoleonas veda Austrijos karaliaus dukrą, kad užsitikintų paveldimumą.

Napoleonas pasiekė valdymo viršūnę, tik Rusija nevisai laikėsi kkontinentinės blokados.

Žygis į Rusiją

1812 06 24 Prancūzijos kariuomenė persikėlė per Nemuną.

1812 09 07 Borodino mūšis, kuriame buvo lygiosios.

1812 09 14 Napoleonas įžengia į tuščią Maskvą.

Napoleonas pasiūlo palankias derybas carui, tačiau caras neatsakė. Napoleonas ėmė trauktis. Jis norėjo trauktis nenuniokotu keliu, tačiau Kutuzovas užvėrė kelią ir Napoleonas turėjo trauktis juo. Užklupusi šalna visai palaužė karius. Tik maža dalis parėjo į Paryžių.

Leipcigo mūšis. Napoleonas atsisako sosto

1812 12 18 Napoleonas pasiekę Paryžių.

1813 sudaryta dar viena antiprancūziška koalicija (Anglija, Prūsija, Rusija, Švedija)

Austrija prisijungė, kai Napoleonas atsisakė bet kaip derėtis su koalicija.

1813 10 16-19 Leipcigo mūšis. Prancūzai pralaimėjo ir gavo pasitraukti iš reino.

1814 kovo 31 sąjungininkai užima Paryžių.

Napoleonas atsisako sosto savo sūnaus naudai. Tačiau prancūzai išsirinko Burbonus, tad karaliumi tapo Liudviko XVI brolis – Liudvikas XVIII. Napoleonas buvo ištremtas į Elbo salą.

VIENOS KONGRESAS

“Šokantis kongresas”

1814 09 Europos valdovai suvažiavo į Vieną. Tikslas buvo sutvarkyti Europą. Šokantis, nes buvo labai linksminamasi. Lemiamą žodį turėjo Anglija, Prūsija, Rusija, Austrija, Prancūzija.

Nesutarimai kongrese

Rusija – nori gauti Varšuvos kunigaikštystę; sustiprinti Prūsiją kaip sąjungininke

Austrija – įsitvirtinti Italijoje; neleisti išsiplėsti Prūsijai;

Prūsija – nori prisijungti vokiečių žemes ir Saksoniją.

Prancūzija – išlaikyti sienas.

Anglija – nori gauti Saksoniją ir neleisti niekam išsiplėsti.

“Šimtas dienų”

Burbonų valdžia sukėlė nepasitenkinimą visuomenėje, tad

1815 03 01

Napoleonas išsilaipino į Prancūziją

1815 03 10 Napoleonui pasidavė Lionas.

1815 03 20 Napoleonas įžengė į Paaryžių.

1815 04 paskelbė konstituciją:

1. padidino rinkimų teises;

2. užtikrino spaudos laisvę.

Sąjungininkai sudarė septintąją antiprancūziškąją koaliciją.

1815 06 18 prie Vaterlo. Napoleonas pralaimi ir atsisako sosto savo sūnaus naudai.

Napoleonas buvo ištremtas į Šv. Elenos salą.

Taikos sutartis su Prancūzija

Po “šimto dienų” Prancūzijai buvo gražintos iki revoliucinės sienos, iš jos atimtas laivynas, Liudvikas XVIII paskelbtas karaliumi, vyriausybės veikla buvo kontroliuojama Keturių Ambasadorių konferencija.

Vokiečių sąjunga

Vienos kongrese buvo patvirtintas ŠRI panaikinimas. VVokiečių žemės susijungė į Vokiečių sąjungą (34 valstybės ir 4 laisvieji miestai). Ji galėjo išsirinkti seimą ir priimti konstituciją. Austrija dominavo Vokiečių sąjungoje.

Teritoriniai pokyčiai Europoje

1815 06 09 priimtas kongreso baigiamasis aktas.

Austrija susigražino visas valdas, prarastas dėl Napoleono užkariavimų.

Rusijai atiteko Varšuvos kunigaikštystės dalis.

Prūsija gavo Saksoniją ir daly Varšuvos kunigaikštystės.

Anglijai buvo pripažintos Napoleono užgrobtos Anglijos kolonijos

Švedai buvo perduoti Norvegijai.

Susidarė Jungtinė Nyderlandų karalystė.

Atkurta Šveicarija

Šventoji Sąjunga

1815 09 Rusija, Austrija, Prūsija pasirašo “Monarchų ir tautų šventąją sąjungą”. Antikarinė koalicija Europoje. Bus ginami Vienos kkongreso nutarimai.

PRAMONĖS PERVERSMAS

ROKYČIAI EUROPOJE

Gyventojų gausėjimas

Gyventojai nuolatos gausėjo, tad vis labiau skurdo visuomenė

Cechų gamybos irimas

Cechai pradėjo irti, o pradėjo Anglijoje ir Olandijoje (pirmiausia) kurtis manufaktūros.

Prancūzijoje cechai panaikinti civiliniu kodeksu

1807 cechai panaikinti Prūsijoje.

Cechai nebegalėjo valdyti amatininkų, įsivyravo konkurencija.

Pažanga žemės ūkyje

Ūkininkai, norėdami uždirbti, ėėmė auginti naujas augalų rūšis. Imta skatinti ūkio technikos atsiradimą.

Naujų mašinų išradimas ir įdiegimas

1769 Džeimsas vatas sukūrė garo mašiną. Ji greit buvo pritaikyta pramonėje ir transporte.

1767 Arkraitas išrado verpimo mašiną.

1789 Kartraitas išrado audimo stakles su garo varikliu.

1807 pirmasis garlaivis

1815 pirmasis garvežys

1825 geležinkelio linija (Dž. Stefensonas)

1844 telegrafas (Morzė)

1861-62 geležinkelio linija per Lietuvą į Sankt-Peterburgą

1867 dinamitas (Nobelis)

1882-96 Lietuvoje telefono linija

1870 išrasta dinama gaminti elektrai

1876 telefonas (Belas)

1903 lėktuvas (Raitai)

1905 reliatyvumo teorija.

Indusrializacijos III etapai:

1. Didžioji Britanija, Prancūzija, Belgija, JAV

2. Po geležinkelio (1840-60) Vokietija

3. XIX pabaiga Japonija, Rusija, Italija (ne anglis ir ne geležis, o elektra)

Pramonės perversmo padariniai

Plėtėsi miestai, gerėjo higiena, nes atsirado skiepai. Atsiradus Europoje žmonių pertekliui, pagausėjo emigracija į JAV

Prasideda feministiniai sąjūdžiai.

Rusija po Krymo karo pradėjo taip pat savo pramonės revoliuciją, nes tas atsilikimas buvo ppražūtingas (1861 panaikinta baudžiava)

PRAMONĖS REVOLIUCIJA IR SOCIALINĖS PERMAINOS

Viešpataujantis sluoksnis – kapitalistai (buržuazija). Veržėsi į politiką, ėmė tvarkyti kultūros reikalus.

Darbininkai – iki XIX darbo diena 13 valandų, moterų ir vaikų darbas mažai mokamas, sąlygos nepriimtinos. Tik XIX buvo įvykdytos reformos:

1847 – Didžioji Britanija sumažina darbo dieną moterims ir vaikams.

1871 – D.Britanijos profsąjungos

1882 – privalomas pradinis mokslas.

1908 – 8 valandų darbo diena ir senatvės pensija nuo 70 metų.

1918 – Vokietijoje 8 valandų darbo diena.

Tarp buržuazijos ir darbininkų įsivyravo vidurinysis sluoksnis – tai pprasigyvenę darbininkai.

XIX prasideda emigracija.

MODERNIOSIOS POLITINĖS SISTEMOS FORMAVIASIS

Konservatizmas (E. Berkas (1729-1797))

Liberalizmas (A. Smitas (1723-1790))

Socializmas (K. Marksas (1818-1883)):

 Anarchizmas (Godvinas, Bakuninas)

 Reformizmas (Bernšteinas (per reformas į valdžią))

 Marksizmas (Marksas, Engelsas (per revoliucijas į valdžią

Žalioje knygoje 80 psl, o lentelėse 146 psl.

REVOLIUCINIAI SĄJŪDŽIAI

XIX – revoliucijos

1830 pirmoji revoliucijų banga Europoje: Prancūzijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Graikija.

Prancūzijoje – 1829 Karolis X bandė įvesti ikirevoliucinę tvarką, tad buvo nuverstas ir į sostą atėjo Luji Pilypas Orleanietis (liberalas)

Belgija ir Graikija – 1830 išsivaduoja

Italijoje – kūrėsi revoliucinės organizacijos, bet austrai nuslopino.

D.Britanija – čertistų judėjimas; siekė rinkimų teisės (1832)

1848-49 Revoliucijos Europoje.

PARTIJŲ ATSIRADIMAS. PARLAMENTARIZMAS

Anglijoje čartistai iškėlė įstatymą, kad seime būtų mokamos algos. Tada ir neturtingi galėjo kandidatuoti į jį.

1848-1849 pradėjo kurtis partijos, nes manyta, kad tik kartu galima ką nors sugalvoti.

DARBININKŲ JUDĖJIMAS

Darbininkų sąlygos darbe buvo labai prastos: maži atlyginimai, ilga darbo diena. Tad valstybės ėmėsi tam tikrų reformų.

XVIII-1825 luditų (mašinų daužytojų) judėjimas.

1824 leista jungtis į profsąjungas

Anglija

1836 susikūrė darbininkų asociacija

Parlamentas ėmėsi reformų, kad sumažintų darbininkų prastas darbo sąlygas.

Darbininkų partijų susikūrimas

Darbininkų partijų kūrimąsi skatino K. Markso veikla.

1848 Marksas parašė “Komunistų partijos manifestą”

1893 įkurta Vokietijos darbo partija.

1893 vadovaujant Leninui, įkurta Rusijos darbininkų partija.

NAUJASIS PASAULIS: JAV IR LOTYNŲ AMERIKA

JAV PILIETINIO KARO IŠVAKARĖSE

Vakarų užkariavimas

XVIII-XIX JAV sparčiai plėtėsi

1803 Napoleonas, nenorėdamas kad Luiziana aatitektų anglams, pardavė ją JAV

1819 JAV nusipirko Floridą iš Ispanijos

JAV dalino nemokamai žemę, su sąlyga, kad ji bus dirbama, tad atsirado daug naujakurių

1846 JAV ir Meksikos karas. Po jo JAV prisijungė Naujosios Meksikos, Kalifornijos ir Teksaso žemes.

Politinės sistemos raida

Paskelbus nepriklausomybė į valdžią buvo išrinktos dvi partijos:

1. federalistai (A. Hamiltonas). Jie siekė artimai sujungti valstijas su tvirta centralizuota valdžia, skatino pramonę ir prekybą.

2. respublikonai atstovavo fermerius. 1800 respublikonas Džefersonas buvo išrinktas prezidentu. Respublikonai skatino atskiras valstijų valdžias.

XIX per pramonės perversmą iškilo kitos dvi partijos:

1. Vigai. Juos palaikė Šiaurinių valstybių prekybininkas

2. Demokratai. Juos rėmė fermeriai, kurie siekė skverbtis giliau į vakarus.

Vergija pietinėse valstijose

1808 JAV draudžiama įvežti vergus.

Plantatoriai pardavinėjo medvilnę ir taip praturtėjo. XIX pietuose negrų buvo ½. Praturtėję plantatoriai ėmė veržtis į valdžią, tad išlaikytų savo interesus dėl vergijos.

Šiaurinių valstijų raida

XIX šiaurinės valstijos tapo JAV pramonės ir finansų centru. 85% JAV pramonės buvo Šiaurėje. Šiaurėje gyveno daugiau žmonių, nes emigrantai ten greičiau gaudavo darbo.

Abolicionistų judėjimas

XIX paplito abolicionictų judėjimas dėl vergovės panaikinimo.

1853 Pasirodė H. Bičersto romanas “Dėdės Tomo trobelė” atskleidęs vergovės žiaurumą.

Veiksmingiausia kovos forma buvo ergų bėgimas iš pietinių valstijų. Abolicionistai jiems padėdavo pabėgti į Kanadą.

JAV PILIETINIS KARAS

Karo priežastys

1. Šiauriečių įsigalėjimas senate

2. Maži nesutarimai taip šiauriečių ir pietiečių vakaruose.

Pietinių valstijų atsiskyrimas

1860 prezidentu išrinktas AA. Linkolnas. Jis buvo vergijos priešininkas.

Išrinkus A. Linkolną pietinės valstijos atsiskyrė.

1861 sudaryta pietinių valstijų Konfederacija.

Linkolnas nepripažino pietinių valstijų atsiskyrimo, tad pietūs ėmė ruoštis karui.

Karo eiga

Šiaurinės valstijos buvo žymiai geriau pasirengusios karui, o pietinės manė, kad jas parems Europa.

1861 04 pietiečiai pradėjo ir jiems sekėsi.

1863 JAV paskelbia, kad vergai yra išlaisvinami ir gali stoti į armiją. JAV paskelbė jūrų blokadą pietums, tad pietūs nusilpo ekonomiškai, o JAV sustiprėjo.

1863 mūšis prie Getisbergo. Laimi šiauriečiai ir, užėmę Misisipės upę, perskelia pietines valstijas.

1864 perrenkamas Linkolnas. Tai parodė, kad visuomenė pritaria karui, už vergų laisvę.

1864 šiauriečiai žygiavo link Atlanto vandenyno, naudodami išdegintos žemės taktiką. Nuožmo kova vyko tarp generolų R. Ly (Pietūs) ir J. Granto (šiaurė), tačiau

1865 04 09 pietūs pasiduoda.

Pilietinio karo padariniai

1865 04 14 Linkolnas teatre buvo nušautas. Ir prezidentu tapo A. Džonsonas.

Labiausiai nukentėjo pietinės valstijos: buvo sudeginta daug miestų, ekonomika sužlugdyta.

Rekonstrukcija

1865 JAV kongrese galutinai pavaikinta vergija. 1870 negrams buvo suteikta rinkimų teisė.

Pietuose pradėta rekonstrukcija, kuri turėjo padėti jiems ir prijungti prie JAV.

1877 į valdžią atėjo respublikonai ir demokratai, kurie atskyrę ir apribojo negrų teises. Po karo negrai nebuvo lygūs su baltaisiais.

JAV EKONOMINĖS IR POLITINĖS GALIOS AUGIMAS

Ekonomikos raida XIX antroje pusėje

Po karo ekonomika labai ėmė kilti,

nes buvo sparčiau diegiamos naujovės ir JAV turėjo daug iškasenų. Amerikiečiai uždėjo didelius muitus ir priėmė emigrantus.

T. Ruzveltas griežtai apribojo nelegalią veiklą. Vykdė “garbingo sandėrio” politiką.

Imigracija į Naująją pasaulį

XIX antroje pusėje prasidėjo stipri emigracija. JAV jos neribojo, nes reikėjo darbo jėgos. Amerikoje atsidarė naujos galimybės žmonėms.

Imigracijos etapai:

1. XIX pr.-1880 atvyksta protestantai.

2. 1880-XX pr. Iš rytų ir pietų Europos.

Ekspansinė JAV užsienio politika

1867 JAV nusipirko Aliaską.

1898 JAV pradėjo karą prieš Ispaniją. Po jo JAV atiteko Poerto Rikas, Guamas, Filipinai. Kuba paskelbta nnepriklausoma. JAV prijungė Havajus ir įkūrė Perl Harborą.

1904 Panamoje JAV pradėjo kasti kanalą, kuris buvo baigtas po 10 metų. Buvo tikslas sujungti Atlanto ir Ramųjį vandenynus.

LOTYNŲ AMERIKOS IŠSIVADAVIMAS

Lotynų Amerika

Pietų Ameriką buvo užkariavę Portugalai, Ispanai, Prancūzai, kurių kalbos buvo kilusios iš lotynų kalbų, todėl šis žemynas vadinamas Lotynų Amerika.

Tautinė ir socialinė visuomenės struktūra

Plantacijose dirbo daug indėnų ir vergų. Aukščiausiai buvo laikomi atvykėliai iš Pirėnų.

Ispanų kolonijos vadinosi: Naujoji Ispanija, Naujoji Granada, Peru, Rio de la Platas.

Kreolai – ispanų palikuonys. Kreolai bbuvo laikomi žemiau nei ispanai, tad tai jiems nepatiko.

Metisai – baltųjų ir indėnų palikuonys. Jie užėmė žemesnę padėtį nei kreolai.

Nepriklausomų valstybių susikūrimas

Didelę įtaką tam turėjo JAV ir Prancūzijos revoliucija

1804 pirmasis atsiskiria Haitis.

Napoleonus užėmus Ispaniją ir paskelbus savo bbrolį Juozapą jos valdovų. Lotynų Amerika to nepripažino ir prasidėjo sukilimai. Pasižymėjo:

1. Simonas Bolivaras. Jis iškovojo daliai laisvė ir paskelbė Didžiąją Kolumbiją (Šiaurinė pietų Amerika).

2. Chose San Marinas. Jis išvadavo Argentiną, Peru ir Čilę (Vakarinė pietų Amerika).

1821 Meksika tapo nepriklausoma valstybe.

Lotynų Amerikos pilietinė ir ekonominė raida XIX antroje pusėje

Nepriklausomose valstybėse buvo vykdoma nestabili politika: dažnai keitėsi vyriausybės, nepagerėjo metekų padėtis, įsigalinėdavo diktatūros.

Prasidėjus pramonės perversmui ekonomika kilo, nes ėmė vystytis prekyba, pramonė.

XIX 9 dešimtmetyje buvo visiškai pavaikinta vergija.

NACIJŲ EUROPA. LIETUVIŲ TAUTINIS SĄJŪDIS

TAUTŲ PAVASARIS

Didžioji Prancūzijos revoliucija ir nacionalizmo judėjimo pradžia

Iki “tautų pavasario” dauguma valstybių buvo sudarytos iš įvairių tautybių. Prancūzai pirmieji suvok, kad svarbiausia kalba, tikėjimas, papročiai, kad jas turi remtis valstybė. Napoleonui užkariavus Europą toks požiūris paplito ir kitur.

Romantizmo įtaka

XIX rromantizmo epocha

Romantikai aukštino žmonų, ieškojo jų tautos ištakų. Skatino pasiaukojimo už tėvynę.

Žymiausi atstovai: Baironas, Šubertas, Mickevičius, Puškinas.

Tautų atgimimas vidurio ir rytų Europoje

Valstietija išlaikydavo valstybingumo papročius, o bajorija dažniausiai nutautėdavo.

Priežastis: pirmosios revoliucijos Europoje ir nacionalizmo idėjos. Dar kilo dėl socialinių problemų, ekonominių judėjimų, maisto produktų stokos.

Sukilimai nepavyko Lenkijoje, Čekijoje, Kroatijoje.

Sukyla Prancūzai, nes kilo grėsmė respublikai.

Austrai nuverčia kanclerį Maternicha ir imperatorius paskelbia konstituciją;

Vengrai pasiskelbė nepriklausomybė (Košutas), bet buvo sutriuškinti Austrų;,

Italai Dž. Madzinis ir Dž. Garibaldis paskelbė Italiją respublika, bbet Prancūcija, remdama popiežių, kartu su Austrija nugali sukilėlius;

Vokietija neišsilaisvino, nes Prūsija su Vokietija neleido; čertistų demonstracija

VOKIETIJOS SUVIENIJIMAS

Vokietijos kunigaikštystės po Vienos kongreso

Iš kunigaikštysčių sukurta Vokietijos sąjunga (35 kunigaikštystės ir 4 laisvieji miestai). Galėjo turėti savo konstituciją, centrinę valdymo sistemą.

1834 įkurta Vokietijos muitų sąjungą. Apriboti muitai tarp kunigaikštysčių ir Prūsijos.

Nacionalinio judėjimo pradžia

Vokiečių studentų sąjungos ėmėsi patriotinių veiksmų suvienyti Vokietiją, tačiau

1819 08 Austrijos, Prūsijos ir dalies Vokiečių žemių konferencija uždraudė studentų draugijas.

Nevykęs mėginimas suvienyti šalį

1848 ką tik prasidėjus Prancūzijoje revoliucijai, sukilo ir Vokietijos studentai, tad

1848 05 buvo išrinktas Nacionalinis susirinkimas, kuris turėjo priimti naują konstituciją su Vokietijos suvienijimo planu.

1848 revoliucija buvo nuslopinta, o parlamentas išvaikytas.

Prūsijos sukilimas

1850 atnaujinta Vokietijos sąjunga, o jos valdymas vėl atiteko Austrijai. Tai nepatiko Prūsijai.

1862 Otas fon Bismarkas pertvarko Prūsų kariuomenę.

1863 jungtinė Prūsijos ir Austrijos kariuomenė užkariavo Šlezvigą (prūsams) ir Holšteiną (austrams), kurie priklausė Danijai.

1866 Prūsai įvedė savo kariuomenę į Holšteiną, nes norėjo prisijungti. Austrai pralaimėjo

Antrosios Vokietijos imperijos sukūrimas

Suvienyti Vokietiją Prūsijai trukdė Prancūzija. Tačiau mirus Ispanijos karaliui, juo tapti buvo pasiūlytas Prūsijos karalius. Ispanija sutiko, tačiau Prancūzija – ne.

1870 Prancūzija paskelbė karą Prūsijai.

1870 09 Napoleono III armija pasiduoda Oto fon Bismarko armijai.

1871 01 kapituliuoja Paryžiaus gyventojai.

1871 Vokietijos suvienijimas ir imperijos paskelbimas

1871 004 Prancūzija pasirašo taikos sutartį ir atiduoda Elzasą ir Lotaringiją.

ITALIJOS KERIAS Į SUVIENIJIMĄ.

Nacionalinio judėjimo pradžia

Po Vienos kongreso buvo prisiminta Napoleono laikas susivienijusi Italija (jo užgrobimais). Tad manyta, kad tik susivienijusi gali efektyviai valdyti kontinentą.

Italus vienijo neapykanta austrams ir prekybos plėtros siekimas.

Madzinis “Jaunoji Italija”

Po Vienos kongreso vienintelės pasipriešinimo organizacijos buvo – karbonarų.

1831 Dž. Madzinis sukūrė “Jaunosios Italijos” organizaciją kovai prieš austrus. Ji turėjo pakelti italus į kova prieš austrus ir suvienyti Italiją.

1849 02 popiežiui nepadėjus kovoje prieš austrus jis gavo bėgti į Prancūziją, tad Italai pasiskelbė nepriklausomą Romos respubliką (vadovas Madzinis).

1849 04 Prancūzija, remdama popiežių, pradėjo karo veiksmus prieš Italiją. Italų kovai vadovavo Dž. Garibaldis, tačiau pralaimėjo.

Pjemonto iškilimas

Nepavykus Madzinio revoliucijai, jis prarado savo šalininkus. Italai dabar rėmėsi Pjemonto Sardinijos karalyste (Kavūras ir Viktoras Emanuelis III), kuri įnirtingai kovojo su austais.

1854-1856 Pjenomtas-Sardinija dalyvavo Krymo kare prieš Rusiją ir užsitikrino Prancūzijos ir D.Britanijos palankumą.

Karas prieš Austriją

Kavūras (Sardinija) pasirašo pagalbos sutartį su Napoleonu III (Prancūzija).

1859 Italams išprovokavus, Austrija puolė italus, tačiau jungtinė Prancūzų ir italų armiją ją sumušė. Lombardija ir Milanas buvo išvaduoti.

1859 Toskenoje, Modenoje, Parmoje įvyko revoliucijos ir jos prisijungė prie Sardinijos.

1860 Dž.Garibaldis, surinkęs 1000 karių, Garibaldis pajungė visas likusias teritorijas.

1861 Turine susirinko pirmasis IItalijos parlamentas (be Romos ir Venecijos atstovų).

Viktoras Emanuelis III paskelbtas pirmuoju karaliumi.

1970 prijungta Roma, per Prancūzijos ir Prūsijos karą.

AUSTRIJA-VENGRIJA IR BALKANŲ TAUTOS

Austrijos imperija 1815-1867

Po Vienos kongreso Austrijai buvo atiduota Venecija, Lombardija ir Vokiečių sąjungos valdymas. Austrijoje pasižymėjo kancleris Maternichas.

Lygių teisių suteikimas Vengrijai

Po austrų pralaimėjimų su Prūsija ir Italija. Vengrai pradėjo reikalauti lygių teisių.

1867 05 Pranciškus Juozapas I suteikė Vengrams lygias teises su austrais. Buvo renkami atskiri parlamentai ir 1 karalius.

Nacionalinis judėjimas ir autonomijos siekiai

1871 buvo parengtas planas sukurti trilypę sąjungą su Čekiją, tačiau tai nebuvo padaryta.

Lenkijai ir Slovėnijai buvo suteikta privilegijų.

Italų teisės Austrijos-Vengrijos imperijoje buvo varžomos.

Ne viena valstybė imperijoje nesiekė nepriklausomybės. Tad kilo konfliktas su Serbija, kuri norėjo sujungti slavų žemes.

Nepriklausomų valstybių Balkanuose susikūrimas

XIX a pradžioje Graikija ir Serbija pasiskelbia nepriklausomomis.

1878 Berlyno kongresas (po Rusijos ir Turkijos karo) parvirtina Serbijos, Bulgarijos, Rumunijos nepriklausomybę.

TAUTOS RUSIJOS IMPERIJOJE

Užkariavimų ir priespaudos politika

Per III ART padalijimą Rusijai atiteko dalis Lietuvos ir Lenkijos, o per Napoleono karus – Suomija. Po Vienos kongreso dar didesnė dalis Lenkijos.

1826 po karo su Persija, prisijungė Persijos dalį

1827 po karo su Turkija, prisijungė Juodosios jūros pakrantes.

1853 Krymo karas. Rusija puolė Turkiją, tačiau ją palaikė Europą ir Rusija pralaimi.

Po pralaimėto Krymo karo Rusija jėgą nukreipė

į pietus

1854 veržėti į rytus link Sibiro ir pasiekė Ramųjį vandenyną.

1864 veržėsi į vidurinę Aziją ir įsitvirtino prie Kaspijos jūros.

Reformos

1861 caras Aleksandras II panaikino baudžiavą. Valstiečiams leidžiama išsipirkti žemę.

1905 premjeras Stolypinas ėmėsi žemės reformų.

Rusijos pramonė vystėsi žymiai sparčiau nei žemės ūkis. Tačiau darbininkų sąlygos buvo labai blogos, tad susikūrė “narodninkai”, kurie siūlė versti carinė valdžią ir įgalinti socializmą.

1881 buvo nužudytas caras Aleksandras II, tad valdžia uždraudė reformas.

1905 revoliucija

Sklido noras sukurti darbininkų partiją, kuri galėtų įgyvendinti ssocialinę revoliuciją.

1903 rusų marksistai sukūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją. Tačiau ji suskilo į dvi puses:

1. Plechanovo ir Martovo, kurių frakcija buvo pavadinta menševikais. Jie siekė kurti demokratiją.

2. Vladimiro Lenino. Kadangi už Lenino frakciją balsavo daugiau deputatų tai jo pasekėjai pavadinti bolševikais. Leninas ėjo už socializmą.

1904 pralaimėtas karas prieš Japoniją. Labai suprastėjo ekonomika.

1905 01 09 susirinko taiki demonstracija prie caro rūmų. Tačiau juos sušaudė. Tai – “Kruvinasis sekmadienis”.

1905 10 visuotinis streikas. Caras:

1. paskelbia “Spalio manifestą”:

 imtis reformų;

 išplėsti demokratines laisves;

 sušaukti Dūmą;

1906 paleista Dūma.

1907 caro šalininkų iišvaikyta ir antroji Dūma.

Nacionalinis pavergtų tautų judėjimas

Užkariautose tautose buvo pradėta rusinimo politika.

1831-32, 1863-64 kilo sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje, bet jie buvo numalšinti. Tačiau rytų Europos šalys priešinosi “pasyviai”. Caras buvo priverstas daryti nuolaidas.

1904 panaikintas Lietuvos spaudos draudimas. Darytos nnuolaidos ir kitiems.

ŽYDAI XIX. ANTISEMITIZMAS IR SIONIZMAS

Žydų padėtis XIX Europoje

Nuo seniausių laikų buvo varžomos žydų laisvės. Tik švietimo laikotarpiu atkreiptas dėmesys į žydus.

1791 Prancūzijoje pripažinta žydų tikėjimo laisvė ir politinės teisės.

1848 Prancūzijoje per revoliuciją buvo galutinai sulygintos žydų teisės.

Žydų teisės sulygintos kitur:

2. 1858 Anglijoje

3. 1867 Austrijoje

4. 1870 Italijoje

Žydai Vokietijoje

1812 Napoleono iniciatyva Prūsijoje sulygintos žydų teisės. Tačiau žydai buvo diskriminuojami.

Oto fon Bismarko laikais žydų persekiojimas liovėsi.

Žydai buvo daug nusipelnę ekonomikai.

Žydų bendruomenės Rytų Europoje

Žydai ten sudarė 10-20% gyventojų. Čia žydai gyveno labai varganai, ne taip kaip vakaruose.

Sionistų judėjimas

Pagrindiniai sionizmo pradininkai buvo T. Herclis ir L. Pinskeris.

L. Pinskeris pradėjo veikti po 1881 caro Aleksandro II nužudymo. Tada buvo apkaltinti žydai.

T. Herclis pradėjo veikti po vieno žydo kapitono neteisėto nuteisimo.

1881 RRusijoje ėmė burtis “Siono mylėtojų” organizacija (tikslas grįžti į Palestiną).

1897 Šveicarijoje surengtas kongresas. Priimta “Bazelio programa”. Joje priimta, kad žydų valstybė turi būti Palestina.

Palestinos kolonizavimas

Palestina buvo Osmanų, tačiau jie leido žydams ten apsigyventi, tik su sąlyga, kad liks tos šalies piliečiais, kurios buvo.

Prieš I pasaulinį karą Palestinoje gyveno 90 000 žydų, kurie vertėsi pramone ir žemės ūkiu.

IMPERIALIZMAS

Kolonijas griebė: D.B., Prancūzija, Vokietija, JAV, Japonija, Italija, Belgija, Olandija

1870-1914 Europiečiai, Japonai ir amerikiečiai vykdė kolonizacijas ir sukūrė kolonijines imperijas <

Užkariautos teritorijos: kolonijos, protektoratai (kontroliuojama per atstumą), dominijos (autonominė valstybė pasižadėjusi karaliui).

1869 Sueco kanalas

1884 Berlyno konferencija dėl Afrikos pasidalijimo

1899-02 Anglų būrų karas

Europiečiai nešė “baltojo žmogaus misiją”