Klaipėdos pilis

Pirmosios medinės pilies statyba

Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente. Didysis

magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu dėl

pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais kalavijuočiai

prie Dangės žiočių pastato medinę pilį, kuri pavadinama Memelburgu. Pilį

sudarė branduolys, kur stovėjo rentiniai pastatai, ir du priešpiliai, kurie

kartu su pilimi buvo apsupti grioviais ir pylimais su palisadomis. Medinę

pilį bei greta buvusius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus saugojo medinis

gynybinis bokštas, pastatytas pačioje Kuršių marių pakrantėje – bergfrydas.

Pilį su priešpiliais jjungė tiltas. Senamiesčio reljefo rekonstrukcija

leidžia pirmąją pilies vietą lokalizuoti kairiajame Senosios Dangės krante.

Tuo metu Dangės vaga ties dabartine Teatro aikšte dalijosi į kelias atšakas

ir senvages, sudarydama salas, iš kurių vienoje ir stovėjo pilis.

Dešiniajame upės krante buvo planuojamas statyti miestas, kurį su

priešpiliais taip pat turėjo jungti tiltas.

Mūrinė pilis 1253 – 1393 m.

Kadangi medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, tai 1253 m. mūrinės

pilies statybai pasirinktas dešinysis Dangės krantas, kur turėjo kurtis

miestas. Pilis ir gynybinės sienos baigtos statyti tais pačiais metais.

Stačiakampio plano kieme sstovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, čia turėjo

būti pastatyta ir pirmoji koplyčia. Apie tvirtovės bokštus žinių nėra.

Pilies sienų išorėje buvo 8 žingsnių pločio kelias. Mūrinę pilį saugojo

grioviai, pylimai ir palisados. Tyrinėtojai mano, kad tuometinė pilis buvo

aptvarinio-gardinio tipo. Šalia pilies, priešpilyje, kūrėsi mmiestas, tačiau

Klaipėda į miestą neišaugo iki pat XV – XVI a. ribos. Čia gyvenę žmonės

tenkino pilies poreikius, o ne savo.

Po lietuvių antpuolio 1379 m., pilis ir miestas sudegė. Buvo pradėti

atstatymo darbai, kurie dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. 1393 m. pastatomas

arba atstatomas pagrindinis gynybinis bokštas – bergfrydas, kuris tais

pačiais metais per žemaičių užpuolimą sudegė.

Klaipėdos pilis 1399 – 1441 m.

Nuo 1399 m. Klaipėdos pilyje pradedami kapitaliniai atstatymo darbai,

kuriuos prižiūrėti atvykdavo Ordino įgaliotiniai. 1407 m. “darbų taisyti”

atvyko keturi Ordino pareigūnai. 1408 m. ir 1409 m. Klaipėdoje apsilankė

didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas su garsiu pilių statytoju N.

Felenšteinu. Pilies perstatymo darbai baigti 1409 m. Klaipėda ir toliau

buvo puldinėjama lietuvių. Nuo 1422 m. tęsiami pilies atstatymo darbai.

1429 m. pradėti pilti pylimai, įrenginėti šliuzai bei atstatytas malūnas.

Visi ggynybinės sistemos sutvirtinimo darbai baigti XV a. 4 – 5-ąjį

dešimtmečiais. Pagal istorinius šaltinius ir archeologinius tyrinėjimus,

pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, pilies gynybinė siena, pirmasis

griovys, pylimas su gynybiniais statiniais bei antrasis griovys. Tokia

gynybinė sistema buvo pritaikyta gintis nuo paraku šaunamojo ginklo. Savo

architektūra XV a. Klaipėdos pilis mažai kuo skyrėsi nuo kitų Ordino pilių.

Masyvūs mūrai buvo pagyvinami ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis

sienomis, kurios mūrytos gotiškai iš raudonų plytų. Stogai dengti

skiedromis. Manoma, kad pietiniame pilies korpuse galėjo būti koplyčia,

kuri skirta Ordino broliams ir tarnams.

1

[pic]

(paspaudus padidės)

XV a. pilies rekonstrukcija. Aut. V. Šliogeris, 1994 m.

Pilies modernizavimas 1516 – 1546 m.

Po Žalgirio mūšio lietuviai su sąjungininkais ir toliau reiškė pretenzijas

į Klaipėdą. Tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo

netinkama. 1516 m. pradedami pilies įtvirtinimo darbai. Iki 1519 m.

supilami žemių pylimai su 32 m skersmens bastėjomis. Rašytinė medžiaga

rodo, kad 1529 m. pradedami nauji pilies perstatymai. Buvo nugriauta dar

nauja miesto bažnyčia, kurios statybinės medžiagos panaudotos pilyje.

Parengiamiesiems darbams pasibaigus, 1546 m. šiauriniame pilies kampe

pastatomas Didysis cilindrinis bokštas. Pilis, archeologinių tyrinėjimų

duomenimis, buvo kapitaliai perstatyta. Manoma, jog darbams galėjo

vadovauti meistras iš Niurnbergo Christophas Rameris. Perstatyta pilis buvo

netaisyklingo kvadrato formos su išpjova pietvakarių pusėje, kur buvo

vartai. Šalia jų, korpusų kampuose, stovėjo du cilindriniai bokštai:

Kurfiursto ir Mažasis Parako. Be šių bokštų, stovėjo dar du: Didysis ir

Didysis Parako (arsenalo). Prie vidinių ir išorinių sienų buvo pristatyti

gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.

[pic]

(paspaudus padidės)

Klaipėdos pilies ir miesto vaizdas.

1535 m. datuojama graviūra

Klaipėdos pilis tampa bastionine

1559 m. buvo sudarytas bastionų projektas, kurį pateikė prancūzas Claudius

Drohotius. Šis projektas nebuvo įgyvendintas, nes 1598 m. atsiranda kitas

pasiūlymas – Josua Putkamerio ir Hannso Philipso Fuchso. Neaišku, ar ir šis

pasiūlymas buvo įvykdytas.

1627 m. imta tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. Po dvejų metų, 1629

m., švedai apiplėšė ir nuniokojo pilį. Dar llabiau pilis nukentėjo nuo 1660

m. gaisro. Abu Parako bokštai, malūnas ir kepykla atstatyti tik 1666 m.,

tačiau netrukus pilis ir paruoštos statybinės medžiagos vėl degė. Kitas

gaisras, pridaręs daug nuostolių pilyje, buvo 1669 m.

2

Pilis atstatyta, o 1686 m. pradėtas dar vienas gynybinės sistemos

tobulinimo etapas. Paskutiniai pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko

nuo 1756 m. iki 1763 m.

[pic](paspaudus padidės)

Klaipėdos pilis. J. Narūnavičiaus – Naronskio piešinys, datuojamas 1670 m.

Pilies sunykimas

Po Septynerių metų karo Klaipėdos pilis praranda strateginę svarbą ir

pamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniai

įtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojama

pilis po truputį pradėjo griūti ir 1872 – 1874 m. nugriaunami paskutinieji

pilies rūmai.

Klaipėdos pilies istorijos datos

|125|- prie Dangės žiočių pastatoma |

|2 |medinė Ordino pilis |

|  |  |

|125|- kitoje, aukštesnėje, vietoje |

|3 |pastatoma mūrinė Ordino pilis |

|  |  |

|1330 – |- pilis perstatoma (spėjama) |

|1340 | |

|  |  |

|137|- lietuviai sudegina miestą ir |

|9 |pilį |

|  |  |

|139|- pastatytas (atstatytas?) pilies |

|3 |bergfrydas |

|  |  |

|139|- žemaičiai užpuola miestą ir |

|3 |bando paimti pilį |

|  |  |

|1399 |- pilyje prasideda dideli |

|(1401) |perstatymai |

|  |  |

|1402|- darbus nutraukia užpuolę |

| |žemaičiai |

|  |  |

|1409|- Klaipėdos pilis jau perstatyta |

|  |  |

|1414|lietuviai sudegina miestą ir |

| |paima pilį |

| |3 |

|  |  |

|1422|statybos pilyje. Aplink pilį |

| |pradedami kasti grioviai ir pilti|

| |pylimai |

| | |

| | |

|  |  |

|1425|- istoriniuose šaltiniuose |

| |paminima pilies basta ir |

| |“antrieji pilies grioviai” |

|  |  |

|1438|- istoriniuose šaltiniuose |

| |minimas bokštas, kuriame kalėjo |

| |belaisviai |

|  |  |

|1440 – |- baigti pilies išoriniai |

|1441 |sutvirtinimai |

|  |  |

|145|- žemaičiai užima Klaipėdą, |

|4 |sudegina dalį pilies |

|  |  |

|145|- gdanskiečiai sudegina pilies |

|7 |bastą |

|  |  |

|147|- lietuviai paima pilį |

|2 | |

|  |  |

|1516 – |- Klaipėdos pilis tvirtinama |

|1519 |pylimais – bastėjomis |

|  |  |

|152|- Gdansko karo laivai puola pilį |

|0 | |

|  |  |

|152|- statybos pilyje |

|9 | |

|  |  |

|1538 – |- Klaipėdos pilis kapitaliai|

|~1550 |perstatoma |

|  |  |

|154|- istoriniuose šaltiniuose |

|6 |paminimas naujas Didysis bokštas, |

| |stovi ir senasis, kuriame buvo |

| |kunigaikščio kambariai |

|  |  |

|1559 ir |- pateikiami siūlymai |

|1598 |supilti bastionus aplink |

| |pilį |

|  |  |

|162|- Klaipėdos pilis sutvirtinama |

|7 |bastionais |

|  |  |

|162|- pilį nuniokoja švedai |

|9 | |

|  |  |

|166|pilis sudega |

|0 | |

| |4 |

|  |  |

|1660 – |- pilis atstatinėjama |

|1666 | |

|  |  |

|166|- gaisras pilyje. Nukenčia |

|7 |pietinis ir vakarinis korpusai |

|  |  |

|166|- naujas gaisras pilyje padaro

|

|9 |didelių nuostolių |

|  |  |

|168|- rekonstruojami bastionai |

|6 | |

|  |  |

|1756 – |- tobulinama bastioninė |

|1763 |sistema |

|  |  |

|177|- pilies sunykimo pradžia. |

|0 |Pradedami pardavinėti ir naikinti |

| |išoriniai įtvirtinimai |

|  |  |

|1872 – |- nugriaunami paskutiniai |

|1874 |pilies mūrai |

[pic]

Faktai

1968m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Tais

metais archeologas, MA Istorijos instituto mokslininkas A.Tautavičius

ištyrė pirmuosius plotus ir buvo nustatyta, kad buvusios pilies vietoje yra

išlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, stovėjusių pastatų

pamatais. Šios išvados tapo pagrindu įįtraukti Klaipėdos piliavietę ne tik į

istorijos bei architektūros, bet ir į archeologijos paminklų sąrašą. Vėliau

tyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologinius

kasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsia iki šiol archeologas prof.

habil. dr. V.Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta apie

pusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princų

Frydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šių

archeologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII –

XVIII a. Klaipėdos pilies raida.

Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame

Danės krante iškilo mmūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme

stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai

ir palisados.

XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių

antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia,

kad XV a. Klaipėdos pilis bbuvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo

šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena,

grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo

architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo

pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų

plytų mūro sienomis.

XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo

netinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių

pylimais su bastėjomis, o 1538 – 1550 m. – kapitališkai perstatyta.

Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais.

Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis

bokštas,

5

vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų

korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai.

Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir

ūkiniai korpusai.

XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli ggaisrai, tad pilies

gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių

pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.

Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko

Septynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę

reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti

išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui

bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. O 1872 – 1874 m. buvo

nugriauti paskutiniai pilies pastatai.

Vizijos ir tikrovė

Klaipėdos pilies regeneravimo problemos ilgą laiką buvo ssusijusios su tuo,

kad jos teritorijoje yra įsikūrusi AB “Klaipėdos laivų remontas”, anksčiau

– Bandomoji laivų remonto įmonė. Po ilgų diskusijų 1994 metais Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutarė AB “Klaipėdos laivų remontas” iškeldinti iki

2009 m. Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdos

piliavietės ir artimiausių teritorijų pritaikymo projektus. 1998 m. vyko

architektūrinis konkursas dėl piliavietės teritorijos sutvarkymo ir

panaudojimo ateityje vizijos, 1999 m. – dėl pilies Didžiojo bokšto

atstatymo. Konkursą dėl Didžiojo bokšto atstatymo laimėjusi architektų

grupė pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio,

silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą – plytas, o

stiklą. Tokiu būdu, pasak idėjos autoriaus architekto S.Manomaičio,

Klaipėdos pilies bokšte turėtų susilydyti XVI – XVII a. istorija su XXI a.

technologija. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus buvo parengtas “Istorijos,

kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje” detalusis projektas,

kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.

Pirmiausia pagal bendrą Klaipėdos pilies muziejaus koncepciją buvo

paruoštos dvi virtualių ekspozicijų dalys (autoriai – architektai

S.Manomaitis ir M.Daukšys). Didžiajame bokšte parengtos ekspozicijos tema –

“Kuršių karyba vėlyvajame geležies amžiuje”, pilies Frydricho poternoje – “

Pilis ir miestas XIII – XVII a.”.

Pirmasis objektas, kuris taps atviras Klaipėdos miesto visuomenei ir

svečiams, – tai Pilies ir miesto istorijos muziejus. Muziejus bus

atidarytas šiais metais rugpjūčio 1-2 d. Jis įsikurs autentiškoje XVII –

XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu.

Frydricho poternos tunelyje bbus apžvelgiama pilies ir miesto raida.

Eksponatai išdėstyti stenduose pagal atskirus pilies ir miesto raidos

etapus XIII – XVII a.

Muziejuje bus įrengtas ir kompiuterių terminalas su interaktyviais

ekranais. Naujos, modernios informacinės priemonės padės išplėsti istorinį

pažinimą, muziejus taps patrauklesnis. Atėjęs į muziejų žmogus iš pasyvaus

stebėtojo taps aktyviu dalyviu. Jis savarankiškai kompiuteriu galės ieškoti

ne tik papildomos informacijos, bet ir dalyvauti mokslinėse diskusijose.

Tokia ir yra naujojo Pilies ir miesto istorijos muziejaus vizija, kuri

tampa tikrove. Šią viziją padeda įgyvendinti Mažosios Lietuvos istorijos

muziejaus darbuotojai, aktyvūs klaipėdiečiai Dalia Aleksandravičiūtė-

Zagnoj, Vladas Žalkauskas, UAB “Pamario restauratorius” ir Saulius

Manomaitis su kūrybine grupe.

KLAIPĖDOS PILIS

Referatas

Kaunas

2003

Turinys

Pirmosios medinės pilies statyba

1psl.

Mūrinė pilis 1253 – 1393m.

1psl.

Klaipėdos pilis 1399 – 1441m.

1psl.

Pilies modernizavimas 1516 -1546m.

2psl.

Klaipėdos pilis tampa bastionine

2psl.

Plies sunykimas

3psl.

Klaipėdos pilies istorijos datos

3psl.

Faktai

5psl.

Vizijos ir tikrovė

6psl.