30 įvykių sudrebinusių pasaulį

Nuo 1918 metų iki dabar, pasaulyje įvyko daug reikšmingų įvykių: pasibaigė Pirmasis Pasaulinis karas, prasidėjo ir pasibaigė Antrasis Pasaulinis karas, susivienijo padalinta Vokietija, sprogo Černobylio atominės elektrinės reaktorius, buvo įvykdytas teroro aktas JAV. Bet, manau svarbiausi yra šie 30 įvykių.

1) 1918metų lapkričio 11 dieną pasibaigia Pirmas Pasaulinis karas, Vokietijos pralaimėjimu.1919 metais prasidėjo Paryžiaus Taikos konferencija, joje dalyvavo atstovai valstybių kariavusių prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes.Prancūzija stengėsi susilpninti Vokietija, kad ji vėl negalėtų užpulti kaimynų. Didžioji Britanija nerimavo jog, nusilpus Vokietijai Europoje įįsivyraus Prancūzija.

2) Versalio sutartis. Po kelis mėnesius trukusių derybų didžiosios valstybės parengė taikos sutartį su Vokietija. Vokietija neteko visų savo buvusių kolonijų, atimtas Klaipėdos kraštas, Rytprūsiai atskirti nuo Vokietijos Dancingo koridoriumi, kuris paskirtas valdyti Tautų Sąjungai, o Lenkija gauna priėjimą prie Baltijos jūros. Atimtas „Saaro“ anglies baseinas ir perduotas 15 metų administruoti Prancūzijai. Elzaras ir Lotaringija sugrįžta Prancūzijai, demilitarizuota Reino zona, uždrausta gaminti karinę techniką. Vokietija turėjo sumokėti Prancūzijai už Pirmo Pasaulinio karo nuostolius.

3) Tautų sąjunga. 1919 sausio 25d. Joje bbuvo 33 valstybės – Antantės valstybės, pasirašiusios Versalio taikos sutartį ir 13 pakviestų įstoti valstybių. Tautų Sąjungos politika pirmiausia buvo orientuota į apsaugos suteikimą asmenims, kurie, pasikeitus valstybių sienoms ir susikūrus naujoms tautinėms valstybėms, neteko savo pilietybės. Be to, buvo ppripažinta, kad tarptautinė apsauga reikalinga ir tiems asmenims, kurie ne dėl savo kaltės negali gauti savo valstybės galiojančių pasų arba kelionės dokumentų. 1921 metais rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta paskirti Tautų Sąjungos vyriausiąjį pabėgėlių komisarą. Juo tapo Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje dr. Fritjofas Nansenas.

4) SSRS įkūrimas. 1918 metais Rusijos imperijos pakraščiuose gyvenusių tautų paskelbė apie nepriklausomų valstybių įkūrimą, bet raudonoji armija jas užėmė. Atsilaikyti pavyko tik Lenkijai ir Suomijai.Taigi po pilietinio karo buvusioje Rusijos imperijos teritorijoje egzistavo sovietinės Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Gruzijos respublikos. 1922 m. Gruodžio 30 Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Užkaukazės respublikų atstovai pasirašė SSRS įkūrimo deklaraciją.

5) VNSDP. Tai A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija. Įsikūrė1919m. Jos veikla ir idėjos buvo persmelktos kraštutinio nacionalizmo ir antisemitizmo. VNSDP vadovavo ffiureris. Svarbi nacių organizacijos dalis buvo smogikų būriai (SA) ir asmenine Hitlerio gvardija (SS). 1923 m. VNSDP bandė įvykdyti pučą.

6) Diktatūros kurimas. Po rinkimų naciai pradėjo Vokietijoje kurti diktatūrą. Jau pirmame Reichstago posėdyje, 1933 m. Kovo 23 d, buvo priimtas „Tautos ir valstybės skurdžios padėties likvidavimo“ įstatymas. Jis labai išplėtė kanclerio ir vyriausybės įgaliojimus. Valstybė galėjo leisti įstatymus neatitinkančius konstitucijos. Naciai Vokietijoje nuosekliai ir sparčiai griovė demokratinę santvarką.

7) Trečiasis Reichas. 1933-1945 m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. Trečiojo Reicho terminą hitlerinė propaganda vvartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį (Reich – vok. imperija, valstybė). 1933 metais priimamas įstatymas, kuris skelbė, kad žydai negali užimti aukštų postų valstybėje, jie buvo atleidžiami iš darbo. 1934 metais miršta prezidentas, Hitleris užima jo postą ir sujungia savo pareigas- tampa reichkancleriu. Sukuriama SD tarnyba- gestapas, valstybės saugumo instancija.

8) Ispanijos pilietinis karas. kariavo sukilėliai (vadinami nacionales, nacionalistai arba facciosos fašistai) ir Antroji Ispanijos respublika su savo vyriausybe ir partizanais respublikonais (priešų vadinti rojos, raudonieji).Pilietinis karas truko nuo1936 liepos iki 1939 balandžio ir baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros įsigalėjimu. Maištą pradėjo F.Franko kariniai daliniai Meliloje ir Ispanijos Maroke bei Kanarų salose. Maištininkai patraukė į savo pusę didesnę dalį sausumos pajėgų ir1936 m. Liepos 18d. jie užpuolė keliolika Ispanijos miestų. Karinis jūrų laivynas ir karo aviacija liko ištikimi respublikonams ir tai sutrukdė marokiečiams ir svetimšalių legionams patekti į Ispaniją.

9) Austrijos anšliusas. Tarp svarbiausių A. Hitlerio užsienio politikos tikslų buvo siekimas sukurti „Didžiąją Vokietiją“, šalį kurioje gyventų visi vokiečiai. Pirmiausiai prie jos turėjo būti prijungt Hitlerio tėvynė- Austrija. 1938 m. Kovo 13d. Verchmato daliniai įžengė į Austriją , tą pačią dieną į užgrobtą šalį atvyko ir A. Hitleris. Beveik 7mln. Gyventojų turinti valstybė tapo Trečiojo Reicho dalimi.

10) Molotovo ir Ribentropo ppaktas. 1939 metais rugpjūčio23 d. Į Maskvą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Ribentropas. per vieną dieną buvo pasirašyta iš anksto suderinta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos ir nedalyvauti jokiuose susitarimuose, kurie būtų nukreipti prieš kitą susitariančią šalį. Be viešai paskelbtų tekstų buvo pasirašytas ir slaptas protokolas, pagal kurį, abi šalys pasidalijo įtakos sferomis: Suomija, Estija, Latvija ir Rumunijos dalis atitenka SSRS. Vokietijos įtakos sferoje atsidūrė Lietuva ir numatyta pasidalinti Lenkija. Abi šalys turėjo naudos, Hitleris išvengė karo dviem frontais o Stalinas atitolino karo pavojų nuo SSRS, gavo galimybę susigrąžinti carų valdytas teritorijas vakaruose.

11) Žiemos karas. 1939 m. Lapkričio 30d. Raudonoji armija užpuolė Suomiją. SSRS aviacija viešpatavo ore. Miškingose, gausiose ežerų, upių ir pelkių teritorijoje buvo sunku išnaudoti jėgų persvarą 1940m. Suomiai atsidūrė sunkioje padėtyje ir kovo 12 d. Pasirašė taikos sutartį su SSRS, pagal ją Suomija neteko 40 tūkst. Kvadratinių kilometrų teritorijos- Karelijos sąsmaukos, vakarinės Lodogos ežero pakrantės su 11% dirbamos žemės, miškų, pramonės. Karo metu Suomija prarado didelę dalį teritorijos, tačiau įstengė išsaugoti nepriklausomybę ir parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms.

12) Stalingrado mūšis. 1942m. Birželio mėn. Vermachtas pradėjo naują puolimą pietiniame fronto ruože Stalingrado ir Šiaurės Kaukazo kryptimi. RRugpjūčio mėn. Vokiečiai pasiekė Volgą ir pradėjo Stalingrado šturmą. Raudonoji armija atsilaiko, o lapkričio mėn. pradėjo ir kontrapuolimą. Visos pastangos pralaužti apsupties žiedą baigėsi nesėkme, 1943 m. vasario 2 d. Po įnirtingų mūšių Stalingradas buvo likviduotas.

13) Kursko mūšis. vienas iš svarbiausių Antrojo Pasaulinio karo įvykių. Rusijoje prie Kursko miesto susikovė TSRS ir Vokietijos karinės pajėgos. Mūšis įvyko 1943 m. liepos 4d. , jame dalyvavo beveik 2 milijonai karių (apie pusė iš jų žuvo arba buvo sužeisti), 6000 tankų ir 4500 lėktuvų. Šį mūšį laimėjo Raudonoji armija – tai buvo pirmoji svari sovietų pergalė nuo pat karo pradžios, tačiau ji turėjo didelės įtakos viso karo baigčiai.

14) Holokaustas – nacių sistemiškas įvairių etninių, religinių, tautinių ir kitų grupių genocidas (etninis valymas) Antrojo pasaulinio karo metu (1941-1945 m.), vykdytas nacių koncentracijos stovyklose. Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net „žemesniajai” rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo „žydų pavojaus”, o tą „gelbėjimą” suprato kaip visišką žydų sunaikinimą. Antrasis pasaulinis karas sudarė galimybes Hitleriui vykdyti savo pasibaisėtinus planus. 1941 m. viduryje okupuotose SSRS teritorijose nacistai pradėjo visuotinį žydų žudymą. Holokaustą išgyveno vos 6% Lietuvos žydų, t.y. 12-15 tūkstančių žmonių. Karo pabaigoje vokiečiai jausdami artėjantį atpildą pradėjo naikinti visus įrodymus apie

masines žudynes, atsikasinėjo ir degino lavonus, naikino dokumentus ir kitaip slėpė savo nusikaltimus, bet padarytos žalos niekas nebegalėjo atitaisyti, nes buvo nužudyta labai daug nekaltų žmonių ir beveik sunaikinta visa žydų tauta. Visos žudynės baigėsi su antruoju pasauliniu karu.

15) Žydų žudymo etapai. 1-asis etapas. 1941m. Birželio pabaigoje liepos pradžioje žydai buvo suimami, įkalinami šaudomi, kaip buvę komjaunuoliai, komunistai, sovietų valdžios pareigūnai ar šalininkai Dėl tokių pačių priežasčių buvo įkalinami ir kitų tautų piliečiai, daugiausiai vyrai. Žydus persekiojo SD būriai, kariškiai, karo kkomendantai, apygardų komisarai ir net vietinė policija. 2-asis etapas. 1941 liepos pabaiga- lapkritis. Tuomet žydai buvo naikinami ne dėl politinių priežasčių o dėl savo žydiškos prigimties. Iki rugsėjo mėnesio pabaigos beveik visi provincijų žydai buvo apgyvendinti getuose, kalėjimuose ar izoliacinėse stovyklose. Žydai buvo šaudomi miškuose ar laukuose esančiuose už kelių kilometrų nuo getų.

16) Teherono konferencija. Ji įvyko 1943 m. lapkričio mėn. 28 d. dalyvavo Stalinas, Čerčilis, Ruzveltas. Svarbiausias klausimas buvo antrojo fronto veiksmų pradžia. Nuspręsta jį atidaryti 1944 metų gegužės mėn. <

17) Krymo ir Potsdamo konferencijos. Įvyko 1945 metų vasario mėn. Jaltoje (SSRS) susitiko Čerčilis, Ruzveltas, Stalinas, jie nutarė sunaikinti nacizmą, okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, Berlyną padalinti į 4 okupacines zonas, dalį Vokietijos teritorijos priskirti Lenkijai, SSRS gavo leidimą 50 metų okupuoti ddabartinę Kaliningrado sritį, po Vokietijos sutriuškinimo SSRS privalo pradėti karą su Japonija. Per Potsdamo konferenciją 1945 m. liepos- rugpjūčio mėn. nutarta: pritarti Jaltos nutarimams, dėl Berlyno, Kaliningrado ir Lenkijos sienų. Sudarė tarptautinį karinį tribunolą, karo nusikaltėliams teisti.

18) Antrasis frontas. Anglai ir amerikiečiai ilgai delsė pradėti plataus mąsto puolimą Europoje, nenorėjo įsivelti į didelius mūšius sausumoje ir bandė Vokietiją palaužti bombardavimais iš oro. Platų puolimą pradėjo 1944 m. birželio 6d jų kariuomenė vadovaujama D. Eizenhauerio, išsilaipino Prancūzijos šiaurės vakarų pakrantėje. Vokiečiams antrasis frontas buvo netikėtas. Sąjungininkai daug kartų atidėliojo, todėl Hitleris prarado budrumą. Antrojo fronto susikūrimas reiškė neišvengiamą Vokietijos pralaimėjimą.

19) Karas tolimuosiuose rytuose. Perl Harboras Havajų salose buvo didžiausia amerikiečių karinė bazė Ramiajame vandenyne. Ten telkėsi 1/3 JAV karo laivų. 1941 m. ggruodžio 7d ten slapčia priartėjo Japonijos laivyno junginys po puolimo amerikiečių Ramiojo vandenyno laivynas laikinai buvo išvestas iš rikiuotės. Po sėkmingo antpuolio iki 1942 m. gegužės mėn. japonai pradėjo grobti Ramiojo vandenyno salas.

20) Trumeno doktorina. Nuo 1947 metų Trumenas padeda visoms valstybėms kovojančioms prieš komunizmą. Sukuriamas „Maršalo“ planas, kuris turėtų padėti atkurti sugriautą Europos ekonomiką. Šiuo planu pasinaudoja Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija. Įkurta tarptautinė organizacija (OEEC) „Maršalo“ planui įgyvendinti ši organizacija vienijo 16 narių. JAV pasiekimai: 1945 metais- sukurta atominė bomba. 11946- pirmasis kompiuteris, 1948- pirmasis trazistorius.

21) Mokslo ir technikos revoliucija. 1957 metais SSRS buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas. 1961 metais į kosmosą pakilo pirmasis žmogus- J. Gagarinas. 1969 amerikiečiai astronautai N. Armstrongas ir E. Oldrinas nusileido mėnulyje. Kosminė technika itin sparčiai tobulėjo. Buvo sukonstruoti aparatai skrydžiams į kitas planetas, paleistos kosminės orbitinės stotys. Kosmoso erdvėje skraidantys aparatai pradėti taikyti ir karo tikslams.

22) Černobylis. Černobylio AE pastatyta 1984 metais bet jau 1986 metų balandžio 36 diena 1 val. 23 min, sprogimų serija sugriovė AE 4-ojo energijos bloko reaktorių ir pastatą. Kilo gaisras.Didžiulė teritorija aplink AE buvo užkrėsta. Radionuklidais buvo užkrėsta 11 sričių kuriose gyveno apie 17 mln. žmonių. Černobylio katastrofa tapo didžiausia XXa. Technologijos katastrofa.avarijos padarinius likvidavo apie 57 tūks. žmonių, dėl reaktoriuje tebevykusių nevaldomų fizinių procesų korpusą dengiantis betoninis sarkofagas ėmė irti, daugelis avarijos padarinius likvidavusių žmonių greit mirė arba sunkiai susirgo.

23) Jungtinė Tautų Organizacija (JTO). yra tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 191 valstybė. buvo įkurta 1945 metais pasibaigus Antrajam Pasauliniu karui. Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai: siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių, puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius; siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; būti ttautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru. Nuo 1990 metų siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių ir vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga.

24) Korėjos karas. Po Japonijos kapituliacijos Korėją užėmė SSRS ir JAV karinės pajėgos. Korėja buvo padalinta į 2 okupacines zonas pagal 38 lygiagretę. Per mėnesi užėmė beveik visą jos teritoriją.JTO ginkluota armija nugalėjo komunistus ir užėmė pusiasalį.

25) Arabų ir Izraelio konfliktas. Kai Izraelio valstybę užpuolė Egipto, Sirijos, Libano ir Jordanijos armijos, Izraelis atlaikė puolimą ir net praplėtė savo teritoriją, okupavo naujų teritorijų . Iš užimtų žemių pasitraukė palestina, sumažėjo Egipto karinė galia.1973 metais karas vėl atsinaujino ir Egiptas su Sirija vėl ssmogė Izraeliui, bet ir vėl pralaimėjo. Reikalaujant JAV, SSRS ir kitoms valstybėms karo veiksmai buvo sustabdyti.

26) Karibų krizė. Ji kilo 1959 metų spalio mėnesį, kai jog Kuboje, prie Floridos, SSRS kariniai specialistai įrengė raketų paleidimo aikšteles ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais. Tai kėlė tiesioginę grėsmę JAV saugumui. JAV prezidentas Dž. Kenedis, bijodamas karo, atsisakė minties pulti ir sunaikinti raketas, bet jis įsakė karo laivams blokuoti salą ir nepraleisti sovietų laivų su naujomis raketomis. Galiausiai abi šalys susitarė, kad SSRS išgabens raketas, o JAV nepuls Kubos.

27) Karas Afganistane. 1978 metais įvyko perversmas Afganistane, naujoji valdžia ėmė reformuoti ūkį,visuomenini gyvenimą. Pamažu šalyje įsiliepsnojo tarpusavio karas. Į konfliktą nutarė įsikišti SSRS vadovybė. 1979 m., gruodžio mėn., į Afganistaną įsiveržė sovietų armija, bet pergalės jie nepasiekė, nors buvo įkūrę karinių bazių visoje šalyje. Po sovietų pasitraukimo karas Afganistane tęsėsi. 1992 m., modžachedų pajėgos užėmė sostinę Kabulą ir nuvertė sovietų paliktą vyriausybę.

28) Gorbačiovas atsisako Brežnevo doktrinos. 1986 metais lapkričio mėn. Maskvoje vykusiame socialistinių šalių pasitarime M. Gorbačiovas pareiškė, kad kiekviena valdančioji komunistų partija atsakinga pirmiausiai savo liaudžiai. Socialistinių valstybių tarpusavio santykiuose nebeturi būti diktato ir priklausomybės, kaip pasitaikydavo anksčiau. Tai reiškė, kad SSRS atsisako Brežnevo doktrinos, t.y., spaudimo ir jėgos panaudojimo socializmui ginti.

29) Vokietijos suvienijimas. Siena

skirianti VDR ir Vakarų Vokietija buvo pradėta griauti, sienos plotis buvo 1,2 metro, o aukštis 3,6 metro . 1989 metų lapkričio 9 dieną siena buvo pradėta griauti. Pirmiausia buvo išgriautos trys nišos, kuriomis žmonės galėjo patekti į Rytus arba Vakarus. Ir tuo naudojosi. Buvo ilgiausios žmonių eilės, kurie valandų valandas laukdavo, kada pateks į Vakarų Berlyną. Per pirmąsias tris dienas per tris nišas į Vakarus išėjo beveik visi berlyniečiai. Visiems buvo smalsu sužinoti, kaip atrodo jis, kapitalizmas.

30) Rugsėjo 11 d. teroristiniai iišpuoliai. Artimųjų rytų teroristinė grupuotė „Al Qaeda“ surengė patį kruviniausią ir masiškiausią teroristinis išpuolis žmonijos istorijoje. Vos per kelias valandas niekieno netrukdomi teroristai surengė sėkmingus pasikėsinimus į svarbiausius JAV galybės ir turto simbolius – Pasaulio prekybos centrus ir Pentagoną. Atakos nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių gyvybių..