Lietuvos istorija

1. Lietuvos priešistorė

(nuo seniausių laikų iki valstybės susidarymo XIII amžiuje)

Lietuvių etnogenezė

• Etnogenezė – tautų ir kitų etninių bendrijų susidarymas.

• Lietuvių tautos susidarymas.

Baltų kilmės problema

Baltai (aisčiai) – indoeuropiečių tautų grupė.

Lietuvių protėvius aisčiais pavadina romėnų istorikas Tacitas I a.

Baltais ima vadinti vokiečių kalbininkas G. Neselmanas 1845 m.

Iškyla baltų kilmės problema .

XVa. Plintant renesansui, vyrauja dvi kilmės teorijos romėniškoji ir gotiškoji:

– Lenkų istoriko J. Dlugošo (1415 – 1480m.)– romėniškoji baltų kilmės teorija. Ji išdėstyta jo knygoje „Lenkijos istorija“.

Nerono giminaitis Palemonas bėga iš Romos ir aatkeliauja į Lietuvos teritoriją. Jo sūnūs Borkus (Jurbarkas) ir Kunas (Kaunas).

Remiasi panašumu kalboje, papročiuose.

Panašūs dievai (Jupiteris – Perkūnas).

Italia – Lituania.

– Vokietis Erazmas Stela (Saksonija)suformuoja

gotiškąją baltų kilmės teoriją („Dvi knygos apie prusų kilmę.“)

Lietuvai – iš germanų genties berulų.

– J. Basanavičiaus (1879 – 1924m.) iškėlė tragiškąją – frygiškąją baltų kilmės teoriją Senovėje Balkanų pusesalyje gyvenę trakų – frygų gentys yra ir baltų protėviai

Baltų susiformavimas

Lietuvos priešistorės periodizacija:

Akmens amžius: XI – I tūkst.. vidurys pr. Kr. (3 mil. m. pr. Kr.)

Paleolitas XI –– IX tūkst.. pr. Kr.

Mezolitas VIII – V tūkst.. pr. Kr.

Neolitas V – ~1600m. pr. Kr.

Žalvario amžius: 1600m. – 500m. pr. Kr.

Geležies amžius: 500m. pr. Kr. – XIIIa.

XVIII – XVI tūkst. pr. Kr. Traukiasi ledynai iš dabartinės Lietuvos tteritorijos. X – IX tūkst. pr. Kr. – pasirodo pirmieji gyventojai

(prieš 12 tūkst. metų). Jie buvo šiaurės elnių medžiotojai, žvejai.Apsigyvena prie Merkio, Nemuno, Neries – ten gausu titnago.

~2500m. pr. Kr. atsikelia indoeuropiečiai. Jiems būdingi laiviniai kovos kirviai, virvelinė keramika. Indoeuropiečiai – karingi gyvulių augintojai, iš dalies žemdirbiai. (turi karves, ožkas, arklius, šunis.)

Senieji gyventojai + indoeuoropiečiai –baltai. Baltų paplitimas nuo Vokietijos iki Maskvos (pagal hidronimus).

Nuo I tūkst.pr.Kr. prasideda atskirų baltų genčių formavimasis (trunka virš 1000metų).Susiformuoja I tūkstantmečio po Kristaus antroje pusėje. Pirmieji išsiskykė prūsai, jotvingiai, kuršiai (vakarų baltai).

Akmens amžius:įrankiai ir ginklai išakmens ir kaulo; pirmieji verslai medžioklė, žvejyba, rinkimas. Keramikos, audimo pradžia. Įtvirtintos gyvvenvietės. Žemdirbystės, gyvulininkystės pradžia. Lankas, šuo.

Žalvario amžius: metalurgija (žalvario), pilkapiai, piliakalniai ((negyvenami, skirti ginybai).

Geležies amžius: metalurgija (geležies lydymas. Taip pat ir vietinės balų rūdos), prekyba su Romos imperija (gintaras; prekiauja vakariniai baltai – prūsai, kuršiai), įsigali žemdirbystė (pagrindiniai verslai tmpa žemdirbystė ir gyvulininkystė).Daugėja geležnių įrankių ir ginklų. Didėja ūkio našumas,prasideda visuomenės diferenciacija (išsiskiria žemdirbių, amatininkų, karių, pirklių sluoksniai).Išsiskiria atskiros baltų gentys.Turtingiausi – vakarų baltai. VII a. susiformuoja lietuvių kalba.

Vakarų baltai: kuršiai, prūsai, jotvingiai.

Rytiniai baltai: žemaičiai, aukštaišiai, lietuviai, sėliai, latgaliai, žiemgaliai, skalviai, nadruviai. žemėlapis

Valstybės susidarymas

Vidinės priežastys: – susiformuoja žemių konfederacijos,

– ddidėja turtinė nelygybė,

– formuojasi ekonominis gyvenimas,

– išsiskiria atskiri gyventojų sluoksniai,

– kuriasi miestai (Kernavė, Trakai, Vilnius)

Išorinės priežastys: – priešų poulimai (ypač Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai).(Taip pat mongolai totoriai, Kijevo Rusia, vikingai).

Gimininės bendruomenės, tobulėjant darbo įrankiams, skaidosi į šeimas (formuojasi kaimyninė bendruomenė), atsiranda privati nuosavybė (alodas), turtinė nelygybė, iškyla turtingesni (karo vadai, seniūnai). Atsiskiria amatininkai, kitos gyventojų grupės.

Bendruomenės jungiasi į žemes, joms vadovauja kunigaikščiai (karo grobis, kieminėjimas). Žemės jungiamos į didesnius vienetus – konfederacijas.Valstiečiai – laisvi bendruomenininkai. Vergovinės santvarkos nebuvo (vergai – tik karo belaisviai (šeiminykščiai, kaimynai)).Pereita iš karto prie feodalinės santvarkos.

Pirmieji baltų paminėjimai

98 m. romėnų istorikas K. Tacitas knygoje “Germanija” pirmą kartą pamini aisčius (dabar baltai).

854 m. Brėmeno ir Hamburgo arkivyskupas Rimbertas mini kuršių kovas su vikingais ir pirmą Lietuvos vietovę Apuolę.( švedų karalius Olafas puola Apuolę ir Gruobiną). Kuršiai su vikingais (normanai, žuvėdai) kariavo, puolė, prekiavo IX – XI a.

1009 m.Kvedinburgo analuose pirmas Lietuvos vardo paminėjimas (Misijonierius Brunonas Bonifacijus vyko į Lietuvos Rusijos pasienį krikštyti ir buvo nužudytas).

Nuo XI a. Lietuvą mini Rusios metraščiai.

Lietuvos vardas nuo upelio Lietauka (Neries intakas prie Kernavės).

Baltų kaimynai

Iki susidarant valstybei, kaimyninės gentys buvo: šiaurėje fino ugrių gentis lyviai (dabar Estijos ter.), pietuose ir rytuose – slavų gentys.

Iki Lietuvos valstybės susidarymo, susikūrė kaimyninės valstybės:

IX a. susikuria Kijevo Rusia. 988 m. priėmė krikštą (stačiatikiai). XII a. suiro.

X a. susikuria Lenkijos karalystė. 966 m. priima krikščionybę.

XIII a. pradžioje įsikuria Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai.

Žemėlapis

Baltų tikėjimas

Garbina gamtos jėgas, gamta sudvasinta.

Iki indoeuropiečių atėjimo garbinamos moteriškos giminės dievybės (deivės): Laima, Ragana, Žemyna. (matriarchatas)

Indoeuropiečiams atsikrausčius, imama garbinti vyriškos giminės dievus: vyriausias dievas – Dievas, Perkūnas, Patrimpas, Patolas, Velinas (Velnias).(patriarchatas)

Turi religinių apeigų prižiūrėtojus krivius, žynius.

Šventos ugnies saugotojas vaidilutes.

Kulto pastatų nėra.

2. Lietuvos valstybės susidarymas.

Mindaugas

Ordinų atsikraustymas į rytų Pabaltijį

XIII a. ima silpti kryžiaus žygiai į Artimuosius Rytus. Vakarų Europai reikia naujų žemių, rinkų, katalikų bažnyčiai – naujai apkrikštytų kraštų. Pabaltijys – prekybos keliai (per Dauguvą vyksta prekyba su Novgorodu).

1201m. įkuriama Ryga (įkuria vokiečių pirkliai ir misijonieriai). Krikštyti nesiseka, puola lyviai ir baltų gentys. 1201 m.Rygos vyskupas Albertas apsugai pasikviečia karinę karių-vienuolių organizaciją – Kalavijuočių ordiną. (iš užkariautų teritorijų 1/3 atitenka ordinui, 2/3 – Rygos vyskupui.Ordino vyriausiasis – magistras; kariai-vienuoliai – broliai. Kalavijuočiai nukariauja lyvius, latgalius, estus, dalį kuršių, žiemgalių. Nukariautas kraštas (vėliau ir valstybė) pavadinamas Livonija.

1226m. Lenkijos dalies Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakviečia padėti kovoti su prūsais Kryžiuočių (Teutonų) ordiną. Duoda dalį Kulmo žemės ir viską, ką užkariaus.

1231 m. kryžiuočiai įįsikuria ir pradeda pulti prūsus.

Kalavijuočių ir kryžiuočių ordinams susijungti trukdo Žemaitija.Kalavijuočiai pradeda jos puolimą.

1236m. įvyksta Saulės mūšis (kalavijuočiai prieš žemaičius(gal prieš jungtines pajėgas). Vadovauja Vykintas. Ordinas pralaimi ir susijungia su kryžiuočiais (1237m.).Išlieka gan savarankiškas. Dažniausiai vadinamas Livonijos ordinu arba Livonija.

Žemėlapis

Mindaugas

XIIIa. susidarė reikiamos vidinės sąlygos valstybei sukurti.

Vieningos valstybės reikalavo ir išorės prišų puolimai.

1219m. Volynės sutartyje su lietuviais kunigaikščiais minimas 21 kunigaikštis, iš jų 5 vyresnieji (tarp jų ir Mindaugas).

1235(6) m. metraščiai mini “Mindaugo Lietuvą”. (Tikslios datos nėra).

1251m. Mindaugas krikštijasi. Su juo sūnūs Ruklys, Rupeikis, žmona Morta ir dvariškiai.(Tai nėra Lietuvos krikštas).Tarpininkavo Kalavijuočių ordinas.

Pirmas Lietuvos vyskupas – Kristijonas (1254m.).

1253m. Liepos 6d. – Mindaugas vainikuojamas Lietuvos karaliumi. Karalystė priklausė nuo popiežiaus (ne nuo Šv. Romos imperijos imperatoriaus). Dovanojo žemaičius.

1260m. – Durbės mūšis (kryžiuočiai ir kalavijuočiai prieš žemaičius). Laimi žemaičiai. Prasideda Didysis prūsų sukilimas (1260 – 1274m.). Vadovauja Herkus Mantas.(pralaimi).

Mindaugas su žemaičiais prieš Ordiną.

1263m. – Mindugas nužudytas.

Valdymo reikšmė:suvienijo Lietuvą, priėmė krikštą (nėra tęstinumo), karūnuotas Lietuvos karaliumi (nėra tęstinumo; pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius), Lietuva tapo pripažinta Europoje.

Žemėlapis

Lietuvos valdovai nuo Mindaugo iki Gedimino

1235 – 1263 Mindaugas

1263 – 1264 Treniota (Mindaugo seserėnas)

1264 – 1267 Vaišelga (Mindaugo sūnus)

1267 – 1269 Švarnas (Vaišelgos svainis)

1269 – 1281(2) Traidenis.

1281 – 1291

-?

1291 – 1295 Butigeidis ir Butvydas – Pukuveras

1295 – 1316 Vytenis (Butvydo sūnus)

1316 – 1341 Gediminas (Vytenio brolis)

3.Gediminas (1316 – 1341)

Vidaus politika

Įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia.Remaisi žemvaldžiais.

Susiformavo didžiojo kunigaikščio taryba. (20žm).Sudaro sričių kunigigaikščiai.

Įsigali dinastinis paveldėjimas – Gediminaičių dinastija (iki 1572 m.)

Vilnius – Lietuvos sostinė (pirmą kartą paminėtas Gedimino laiškuose 1323m.Tai – įkųrimo data.)

Lietuvą imta vadinti Lietuvos Didžiaja Kunigaikštyste (LDK).

Plėtė valstybę, jungdamas rusų kunigaikštystes. Nukariautose srityse valdyti skyrė sūnūs, brolius, kartais prisiekusius ištikimybe vietinius.

Kilmingiems bajorams ddovanoja žemės valdas.

Nusistovėjo duoklės. Valstybės pajamos – valstičių baudos, karo grobis.

Stiprėja kariuomenė, laivynas.

Gerėja sąlygos žemdirbystei, amatams, miestams (Vilnius, Kernavė, Kaunas, Trakai).

Gedimino užsienio politika

Gediminas geras (išskirtinis) politikas, diplomatas.

Tęsiasi kovos su kryžiuočiais.( 1320 m. Medininkų mūšis).

Vyksta valstybės plėtimas į rytus.

Rašyti 6 laiškai į Vakarų Europą (1323 – 1324)

1. Popiežiui Jonui XXII.

2. Bremeno, Kelno, Magdenburgo miestiečiams.

3, 4, 5 Saksonijos parnciškonams, Hanzos miestams.

6. Tartu, Saremo vyskupams, Talino žemės vietininkui, Rygos miesto tarybai.

Laiškų tikslas – rodyti kryžiuočių tikrus grobikiškus tikslus, kviesti amatinikus, pirklius, vienuolius į LLDK. Laiškuose išreiškė norą krikštytis, vėliau atsimetė nuo šios idėjos, priš mirtį vėl grįžo (galima nužudymo prižastis).

Pažadėjęs krikštytis, galėjo sudaryti 4 metų paliaubas su Livonija.

1323 m. taikos ir prekybos sutartis su Rygos arkivyskupu.

LDK santykius gerino dukrų vedybomis (Aldona už Lenkijos kkaraliaus Vladislovo I Lokietkos. Pasekoje – bendra sutartis prieš kryžiuočius).

1336 m.gindamas Pilėnus žūsta Gedimino brolis Margiris (?).

1341 m. nužudytas.

4. Algirdas ir Kęstutis

1345 – 1377

Algirdas valdo LDK 1345 – 1377 m.

Po Gedimino mirties LDK valdovu tampa Jaunutis (valdė 1341 – 1345 m.) Nuverstas po sąmokslo brolių Kęstučio ir Algirdo.Didžiuoju kunigaikščiu tampa Algirdas, bet valdo sutartinai ir broliškai su Kęstučiu.

Algirdas užsiima rytų politika (rusų žemių jungimas prie LDK, kovos su totoriais).

Kęstutis gina LDK vakarines žemes nuo kryžiuočių. Abu bendradarbiauja.

Nusistovi dalinio kunigaikščio prievolės didžiajam: atiduoda savo surinktos duoklės dalį, karo metu davė kariuomenę, gynė savo sritį. LD Kunigaikštis nesikišdavo, dėl valdymo tardavosi. . Išlikdavo tikyba ar net valdžia.

Algirdas daugiausia prijungė rusiškų kunigaikštysčių( Kijevo – didžiausia).

1363(2)m. – Mėlynųjų Vandenų mmūšis tarp Algirdo ir totorių.Algirdo pergalė.

Algirdas surengė 3 žygius prieš Maskvą: 1368, 1370, 1372.

Kęstutis valdo tėvoniją – Trakus.

Kryžiuočiai keičia taktiką. Daug smulkių žygių. Ieško sąjungininkų Lietuvoje. Siekia sudaryti palankias taikos sąlygas.

Didesni Kęstučio mūšiai su kryžiuočiais:

1348 – Strėva, 1370 – Rūdavos.

Kęstutis igyja riterio autoritetą.

Krikšto klausimas: Algirdas ir Kęstutis krikštysis, jei kryžiuočiai atiduos visas baltiškas žemes ir išsikels į rusiškas žemes kovoti su totoriais.

5. Jogaila

Lietuvos didysis kunigaikštis 1377 – 1381 ir 1382 – 1387

Lenkijos karalius 1387 – 1434

1377 m. po AAlgirdo mirties Lietuvos didž. kun. Tampa jo sūnus Jogaila. Kęstutis neprieštarauja.

Jogaila keičia tėvo politiką. Nebenori bendradarbiauti su Kęstučiu. Sudaro paliaubas su Kryžiuočių ord.; su Livonijos ord. (paliaubos galioja tik Jogailos žemėse).

Dovydiškių sutartis. Jogaila kryžiuočiams pažada neremti Kęstučio, kai jį puls ordinas.

Kęstutis ir jo sūnus Vytautas įtarę išdavystę užima Vilnių, randa sutartį, pašalina Jogailą iš sosto.

Lietuvos did. kun. tampa Kęstutis (1381 – 1382).

Jogaila atsiima Vilnių. Kęstučio ir Vytauto kariuomenės stovi prie miesto, pasiruošę pulti. Jogaila juos kviečiasi derėtis. Atvykę į derybas, Kęstutis ir Vytautas suimami ir kalinami Krėvos pilyje. Kęstutis nužudomas. Vytautas pabėga pagalbos pas kryžiuočius (išbus 1382 – 1384).

1382m. Dubysos sutartį Jogaila sudaro su kryžiuočiais: Žemaitija iki Dubysos užrašoma kryžiuočiams.

Lietuvos krikštas

XIVa. Sudėtingėja pagoniškos LDK padėtis: Ordinų puolimai (juos remia krikščioniška Europa), stiprėjanti Maskvos kunigaikštystė.

Lietuvos krikšto keliai: ordinas, Rusija (stačiatikybė), Lenkija.

Lenkijoje – dinastinė krizė: karalienė Jadvyga (12m.) .Lenkų

ponams priimtiniausias vyras Jadvygai – Jogaila.

Iš kryžiuočių grįžta Vytautas (Jogaila žada grąžinti Trakus)

1385m. Krėvos sutartis

Krėvos sutarties sąlygos:

– Lietuva turi priimti krikštą.

– Prijungti LDK žemes prie Lenkijos karalystės.

– Grąžinti lenkų belaisvius ir užimtas žemes.

– Sumokėti Jadvygos sužadėtiniui kompensaciją.

1386 m. Jogaila krikštijasi (Vladislovo krikšto vardas)

(Su juo Vytautas (Aleksandras), bajorai.)

Jogaila veda Jadvygą.

Jogaila karūnuojamas Lenkijos karaliumi (Vladislovas II)

Krėvos sutarties ppasekmės:

– Prasideda politinis, socialinis, ekonominis suartėjimas su Lenkija.

– LDK sparėja feodalizacija, stiprėja bajorai.

– Suvienijo kovai prieš kryžiuočius.

– Prasideda lenkėjimas.

1387m. Lietuvos krikštas

Krikštijo Jogaila ir Vytautas.

Stačiatikių nekrikštijo.

Uždraudė katalikų ir stačiatikių santuokas.

Anksščiau susituokę su kataliku turėjo priimti katalikybę.

Lietuvos bažnytinė organizacija priklausė Lenkijos bažnytinei provincijai.

Krikšto reikšmė:

– Ordinas neteko moralinio (propagandinio) ginklo pulti Lietuvos.

– Sustabdytas rusų įtakos augimas.

– Vakarų Europos kultūros įtakos augimas.

– Per bažnyčią didėja lenkėjimas.

– Valstiečių priklausomybės pradžia (prievolės (dešimtinė)).

1387 m. Jogailos privilegijos krikšto proga

1. Privilegija Vilniaus vyskupystės vyskupui.

(Įsteigta bažnytinė žemėvalda (Vilniaus vyskupas apdovanotas žeme).Savo žemėse bažnyčia atleista nuo mokesčių valdovui, vykdo teismo ir administracijos reikalus).

2. Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės (savivalda).

(miestas tvarkosi teismą, iždą, administraciją).

3. Privilegija apsikrikštijusiems bajorams.

(pripažino žemės nuosavybės teisę, atleisti nuo prievolių (liko karo tarnyba, pilių statymas ir taisymas). Asmeninė laisvė, teisė į paveldėtą turtą. )

Valstiečių nuosavybės teisės nepripažintos.Jie jokių privilegijų negavo.

Privilegijos spartino nutautėjimą, didino politinius, religinius prieštaravimus tarp lietuvių ir slavų.

Silpnino didž. kunig. valdžią, didino socialinę nelygybę.

Žemaitija liko nekrikštyta (1382m. Dubysos sutartimi ji priklauso kryžiuočiams) (aprkikštyta bus tik 1413m.)

6. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis

1392 – 1430

Po Kęstučio žūties (1382) bėga pas kryžiuočius (iki 1392m.)

Sugryžus, Jogaila negrąžino Trakų (Trakai – Skirgailai).

Tapęs Lenkijos karaliumi, Jogaila išvyksta į Krikuvą, savo vietininku LDK palieka brolį Skirgailą.

1390 Vytautas antrą kartą bėga pas kryžiuočius (1392m.)

Jogaila siūlo grįžti ir tapti jo vietininku LLDK.

Vytautas grįžta ir pasirašo su Jogaila

1392m. Astravos sutartį:

– Vytautas – Lietuvos didysis kunigaikštis, Jogailos vietininkas,

– Vytautui atitenkaTrakai ir Vilnius, kaip Jogailos vietininkui,

– Vytautas – Jogailos vasalas,

– Po Vytauto mirties – LDK atitenka Lenkijos karaliui.

Vidaus politika

• Siekia sumažinti (atsikratyti) Lenkijos įtakos.

• Centralizuoja LDK :

-remiasi bajorais, kuriuos skiria į aukštas pareigas.

-dovanoja bajorams valstiečius (stiprina sau palankių bajorų sluoksnį).

-vietoj nepaklusnių dalinių kunigaikščių skiriami vietininkai. (turėjo pritarti vietiniai bajorai. Tai stiprino LDK finansus.)

-sukūrė didžiojo kunigaikščio tarybą. Joje svaresnį balsą turi bajorai.

• Lenkų įgulas įkurdina Rusijos žemėse. (Jie geriau ginkluoti).

Santykiai su Lenkija

• Astravos sutartis. 1392 m.

• Vilniaus – Radomo sutartis. 1401 m. (po pralaimėjimo prie Vorsklos):

– Vytautas – Lenkijos vietininkai.

– Po Vytauto mirties – LDK lieka Lenkijos karaliui.

– Jogaila – aukščiausias LDK valdovas.

• Horodlės sut. 1413m. (po pergalės Žalgiryje):

– Jogaila ir Vytautas – lygiateisiai.

– Liet. did. kunigaikštis ir Lenkijos Karalius po Vytauto ir Jogailos mirties renkami su lietuvių ir lenkų žinia.

– Šalių bajorai gali suvažiuoti į bendrą suvažiavimą.

– LDK administracinis skirstymas pertvarkomas kaip Lenkijoje (vaivadijos (vaivados), pavietai; pilyse – kaštelionai).

– 47 bajorų šeimoms suteikti Lenkų herbai.

Sutartis tarp lygiateisių valstybių; stiprėja suartėjimas su Lenkija.

.

Rytų politika

LDK plėtra į rytus tęsiasi.

Prieš kovas – diplomatiniai sandoriai užnugaryje.

Totorių valstybėse – nesutarimai.

1398 m. prijungtas Krymas (išėjimas prie Juodosios jūros). Atsiveža totorių ir karaimų.

1399 m. paskelbtas kryžiaus

žygis prieš Aukso ordą (totorių valstybė). Tai pirmas kryžiaus žygis paskelbtas popiežiaus, kuriam vadovauja lietuvis (Vytautas). Žygiuoja lietuviai, lenkai, kryžiuočiai. 1399 m. mūšis prie Vorsklos. Visiškas pralaimėjimas. Sukyla Smolenskas (numalšinamas).

Su Maskvos kunigaikštyste – jėgų pusiausvyra.

Žemėlapis

Santykiai su kryžiuočiais

• 1398 m. Salyno sutartis:

– Kryžiuočiams Vytautas užrašo Žemaitiją iki Nevėžio.

– Kryžiuočiai žada paramą, kovojant dėl rusų žemių.

1401m. žemaičių sukilimas. Vytautas padeda žemaičiams.

1408m. vėl sukyla žemaičiai. (Vytautas remia).

1409m. prasideda LDK ir Lenkijos karas su kryžiuočiais, kuris baigiasi 1410-07-15 Žalgirio mūšiu. Vadovauja Jogaila, LDK kariuomenei – VVytautas. Prieš kryžiuočius taip pat kaunasi rusai, čekai, totoriai. Lietuvių manevras. Pergalė.

Žūsta kryžiuočių magistras Ulrichas fon Jungingenas

Taikos sutartys su kryžiuočiais po Žalgirio mūšio:

• Torūnės taikos sutartis 1411m. (LDK, Lenkija – Kryž. Ord.):

– Žemaitija atitenka LDK iki Vytauto ir Jogailos mirties.

– Ordinas atpirko pilis.

– Lenkija atgavo Dobrynės žemę.

– Ordinas sumokėjo100 tūkst. kapų grašių kontribuciją.

• Melno taikos sutartis 1422 m:

– Žemaitija ir Užnemunė atitenka LDK visam laikui. (ši Lietuvos siena išsilaikys iki 1919m.)

Klaipėdos kraštas lieka kryžiuočių. LDK pajūris – 115km.

1429 Lucko suvažiavimas:

Dalyvauja Šv. Romos imperijos imperatorius Zigmantas. Aptariami Europos politikos klausimai. Pasiūloma karaliaus karūna Vytautui.

Vytauto karūnacija numatyta 1430.09.08. Lenkai sutrukdo.

1422m. Čekijos karalius – Vytauto įgaliotas Žygimantas Kaributas (brolis)

Žemaitija:

1413m. – krikštas. Pirmas vyskupas- Motiejus. Medininkų vyskupystė.Centras –Varniai.

Vytautas ima ddalinti valstiečius bajorams. 1418m. valstičių sukilimas sukilimas.

1430.10.27 Vytautas mirė.

7. LDK XV a. vidurys – XVIa. pradžia

Švitrigaila (1430 -1432m.)

Siekia atsiskirti nuo Lenkijos, remiasi Ukrainos , Baltarusijos, rusų didikai.

Žygimantas Kęstutaitis (1432 – 1440m.)

.Jį remia lenkai, norintys išlaikyti ryšius su LDK, padeda nuversti Švitrigailą.

1434m. Žygimanto Kęstutaičio privilegija:

– sulygino katalikų ir stačiatikių teises.

– atsisakė bajorų valstiečių duoklės dalies.

Tai – pirmoji bajorų išreikalauta privilegija.

1435 m.Pabaisko (Ukmergės) mūšis. Švitrigaila (remia slaviškų žemių bajorai; Livonijos ordinas) prieš Žygimantą Kęstutaitį (remia lenkai). Švitrigaila pralaimi. Sutriuškinamas Livonijos ord.

Kazimieras (1440 – 1492m.) (ir Lenkijos karalius)

Suteikia Žemaitijai autonomiją nuo1441(2) m. Žemaičių seniūnija (kitur vaivadijos),seniūną renka bajorai.

1447m.Kazimiero privilegija:

(pasirašė išvykdamas karaliauti į Lenkiją)

– pažada išlaikyti LDK sienos Vytauto laikų.

– aukščiausias LDK pareigas užims tik vietiniai.

– nesuims bajorų be teismo.

– bajori galės laisvai išvykti į užsienį.

– nesikiša į bbajorų vedybas.

– savo žemėse nepriims pabėgusių bajorų valstiečių.

– atidavė bajorams valstiečių teismą.

Privilegija: yra baudžiavos įteisinimo pradžia (etapas),

LDK labiau priklauso nuo bajorų,

LDK valdymas vyksta tik per Ponų tarybą, Lietuvos reikalai sprendžiami tik su ja.

Į tikybą neatsižvelgiama.

1468 m. Kazimiero teisynas. Įstatymų rinkinys, skirtas bajorams, kaip teisti valstiečius.

Veldamai – valdovo dovanoti valstičiai bajorams.Didysis kun. atiduoda bajorams teisę rinkti sidabrinę, dėklą. Benijicijos virsta tėvonijomis.

Aleksandras (1492 – 1506 m.) (ir Lenkijos karalius)

1492 m. Aleksandro privilegija:

– be Ponų tarybos neleidžiami įstatymai, neįvedami nauji mokesčiai nesprenždiami karo ir taikos klausimai, neskiriami aukšti LDK pareigūnai.

– jei Ponų tarybos ir didžiojo kunigaikščio nuomonės skiriasi – aukščiau Ponų tarybos sprendimas.

Privilegija sustiprino Ponų tarybos įtaką LDK.

Ponų taryba: katalikų vyskupai, sričių kunigaikščiai, aukščiausias pareigas LDK užimantys bajorai (urėdai): vaivados, kaštelionai, maršalkos, etmonai, kancleriai.

Prasideda teritorijos praradimai Rusijos naudai.

Žygimantas Senasis (1506 – 1548m.)

Mokasčiai imami pinigais. Bajorų surašymas karui.

Ima plisti renesansinė kultūra.

1529 m. patvirtino I Lietuvos Statutą.

Įstatymai, bajorų teisės ir pareigos. Parašytas renasanso įtakoje. Parengė Vilniaus vaivada ir kancleris Albertas Goštautas.

Statutas : įtvirtino didikų vadovaujamą vaidmenį valstybėje,

įteisino valstybinę ir visuomeninę santvarką,

įteisino privilegijuotą bajorų padėtį, valstiečių išnaudojimą,

tikybos lygios.

Lietuva XVIa.

Žygimantas Augustas (1529 – 1572m.)

Žygimanto Augusto reformos

1557m. Valakų reforma:

Tikslai: atskirti didžiojo kunigaikščio žemes nuo bajorų žemių,

atimti iš bajorų užgrobtas žemes,

apmokesdinti valstiečius pagal žemės kiekį ir kokybę,

sukelti valstiečius į kaimus,

padidinti išdo pajamas.

Bajorai per 2 metus privalo įrodytin žemės nuosavybę.

Valstiečiai sukelti į gatvinius kaimus, gauna naudotis valaku (21 ha), už jį moka mokesčius, eina lažą. Kur nėra palivarkų – moka činša.

Valstiečiai surašomi į inventorių. Mokesčius moka nuo žemės kiekio ir kokybės. Privalo taikyti trilaukę žemės dirbimo sistemą.

Valakų reforma užbaigė valstičių įbaudžiavinimą.

Reforma vykdyta tik didžiojo kunigaikščio žemėse. Vėliau vykdė ir bajorai.

1564m. Administracijos ir tteismų reforma.

LDK suskirstyta į 13 vaivadijų, šios į 26 pavietus.

Vadodauja vaivados ir kaštelionai (maršalka).

Teismai: žemės, pilies, pakamario.

Žemės teismas – rinko pavietoseimeliai .Sprendė karo tarnybos ir žemėvaldos klausimus.

Pilies teismas – vadovavo pavieto seniūnas. Sprendė bajorų klausimus, baudžiamas bylas.

Pakamario teismas – Pakamarį skyrė į pavietus didysis kunigaikštis. (Paviete daugiau teisių turėjo tik maršalka.) Sprendė žemės klausimus.

1565m. Seimų reforma.

Į pavietų seimelius rinkdavosi visi pavieto bajorai. Seimeliai vadinosi pagal jų tuomet sprendžiamus klausimus: priešseiminiai, poseiminiai, rinkiminiai (elekciniai), tarpuvaldžio. Iš pavietų išrinkti bajorai dalyvaudavo bendrame Lietuvos ir Lenkijos seime.

Seimą sudaro pavietų atstovai ir senatas (vyskupai, kaštelionai, maršalkos,etmonai, kancleriai, iždininkai).

Seimas: skelbė karą, taiką, visuotinį bajorų šaukimą, tvarkė iždą, skyrė mokesčius, muitus it t.t.

Karaliaus valdžią varžė seimas.Jis skyrė urėdus seniūnijoms (nepavaldūs jam), skyrė seniūnus (su senato žinia), vadovavo užsieno politikai ir finansams, kuriuos kontroliavo seimas, be seimo negali išvykti, pirkti dvarų, vesti.

Maršalka – rūpinasi karaliaus saugumu, dvaru (seimo vadovas).

Didysis kancleris – tvarkė raštus. Saugojo valstybės antspaudą.(vicekancleris).

Didysis etmonas – bajorų kariuomenės vadas. (lauko etmonas)

Gnezdo arkivyskupas (primas) – valdo tarpuvaldžiu.

Kaštelionas – pilies viršininkas.

1566m. II Lietuvos statutas. (Pasipildė naujai įvykdytomis reformomis.)

Livonijos karas (1558 – 1583m.)

Silpstant Livonojai, stiprėja Rusija; Švedija. Siekia daugiau valdų Baltijos jūros pakrantėse.

Švedija užima šiaurę Estiją.

Livonijos magistras Gotardas Ketleris prašo Žygimanto Augusto pagalbos. LDK pradeda kkarą su Rusija (caras Ivanas IV Rūstusis) dėl Livonijos. 1561 m. Livonija prijungiama prie LDK.

LDK karas nesiseka, bajorai prašo Žygimanto Augusto atsiųsti pagalbą iš Lenkijos. Lenkų bajorai už tai nori sujungti valstybes.

Liublino unija. 1569 m.

Priežastys: LDK bajorams reikia pagalbos Livonijos kare,

LDK bajorai siekė įgyti tokias politines teises (privilegijas), kokias turėjo Lenkijos bajorai,

lenkų bajorai norėjo įsigyti dvarų ir urėdų (valstybinių pareigybių) LDK,

lenkai nenorėjo kad nutrūktų ryšys su LDK (Žygimantas Augustas – paskutinis gediminaitis).

Prielaidos: Lietuvoje ir Lenkijoje buvo vienodos valdymo institucijos, vyrauja lenkų kalba, bajorai – sulenkėję.

Lietuvoje unijos siekė smulkesnieji bajorai, didysis kunigaikštis.Prišinosi didikai.

Nutrūkus deryboms, Žygimantas Augustas savavališkai nuo LDK atplėšia Kijevo, Braclavo, Voluinės, Palenkės vaivadijas ir prijungia jas prie Lenkijos.

1569m. Liublino unija skelbė:

– Lietuva ir Lenkija susijungė į federacinę valstybę Abiejų Tautų Respubliką (ATR),

– Bendra: karalius, seimas (Varšuvoje), užsienio politika, pinigai,

– Atskira: iždai, kariuomenės, valdžios pareigūnai, įstatymai, teismai, teritorijos.

– dvarus galima įsigyti Lenkijoje ir Lietuvoje.

Po unijos padidėja lenkėjimas, lenkų skverbimasis į LDK žemes, išauga bajorų įtaka, prasideda valstybingumo nykimas, valstybės smukimas.

9, STEPONAS BATORAS

Žygimantas Augustas nepaliko įpėdinio, baigėsi Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija.Po jo mirties ATR karaliai buvo renkami be paveldėjimo teisės. Karalių rinkdavo visi Lietuvos ir Lenkijos bajorai, suvažiavę į bendrą elekcinį (rinkiminį) seimą.

Pirmas išrinktas karalius buvo prancūzas

Henrikas Valua 1574 m.

(valdė 4mėn)

Henrikas Valua pasirašo vadinamuosius

Henriko artikulus (tai sutartis tarp išrenkamo karaliaus ir ATR bajorų. Tokias sutartis pasirašydavo išrinkti karaliai ir ateityje. Už sutarties nesilaikymą karalių bajorai galėjo pašalinti iš sosto):

– valdovas renkamas (sostas nepaveldimas),

– 16 senato narių patarinėja karaliui (4 nuolat būna su karaliumi),

– Seimas šaukiamas nerečiau kaip kas 2 m.

– Karas ir taika skelbiami tik su senato pritarimu,

– Nauji mokesčiai ir visuotinis bajorų šaukimas į kariuomenę su seimo pritarimu,

– Bajorams laisvai naudojasi žeme ir jos turtų nuosavybe, laisvai išpažysta norimą tikybą.

Taip pat HHenrikas Valua pasirašo

PACTA CONVENTA – tai konkretūs įsipareigojimai finansų ir karo srityje.

Henrikas Valua paveldi Prancūzijos sostą ir pabėga iš ATR.

STEPONAS BATORAS 1576-1586m.

Jis – vengras, Transilvanijos vaivada. Vertinamas kaip pskutinis garbingas ATR karalius, daug dėmesio skyręs ir LDK reikalams.

Tęsiasi Livonijos karas prieš Rusiją

1579 – 1581m. – 3 žygiai prieš Rusiją. Jie – sėkmingi.

Atimtas Polockas, paimta Velikije Luki tvirtovė.

1582m. karas baigiasi ATR pergale su Rusija pasirašomos Zapoljės paliaubos . Rusija pasitraukė iš Livonijos (ji lieka LDK ir Lenkijos žinioje).

1581m. įsteigtas LDK vvyriausias tribunolas. Tai – aukščiausias LDK apeliacinis teismas. Iki tol apeliacijas nagrinėjo didžiojo kunigaikščio teismas. Vyr. tribunolas nagrinėja pavietų teismų apeliacijas. Tribunolą sudaro 45 teisėjai, renkami bajorų vieneriems metams.

Steponas Batoras pasižymėjo tolerancija tikyboms.

Rėmė 1569m.atvykusius į LDK jėzuitus. Juos pakvietė VVilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius .

1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas. Įkurtas jėzuitų. Leidimą pasirašė Steponas Batoras.

Per Henriko Valua ir Stepono Batoro rinkimus išryškėja ATR gyvibingumas.

10. VAZŲ DINASTIJA (1587 – 1668 m.)

Po Stepono Batoro valdymo – tarpuvaldis. Jo laikotarpiu vyksta bajorų tarpusavio kovos.

ATR karaliumi išrenkamas katalikas švedas

Zigmantas Vaza (1587 – 1632m.)

1588m. patvirtinoTrečiąjį Lietuvos Statutą (parengė Leonas Sapiega). III Statutas galios iki 1840 m. Įtvirtinta nuostata, kad užsieniečiai negali LDK pirkti dvarų ir gauti urėdų. Tai padėjo gintis nuo lenkų įtakos.

Vazų dinastijos laikais ATR du kartus kariaus tuo pačiu metu su Rusija ir Švedija. Karai vyks XVII a. pradžioje ir viduryje.

XVII a. pradžios karai su Rusija ir Švedija

1600 – 1629m. karas su švedija

Priežastys: – dėl Švedijos sosto,

– dėl Baltijos jūros ppakrančių.

1605m. Salaspilio mūšis. LDK kariuomenės pergalė. Jai vadovavo etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.

Karas nesėkmingas, pralaimėtas.

1629m. – Altmarko paliaubos:

– Švedijai atitenka didžioji dalis Livonijos (su Ryga),

– ATR lieka Pietinė Livonija (Latgala, Kuršas).

XVII a. pradžios karas su Rusija.

XVII a. pradžioje Rusijoje prasidėjo suirutė, kilusi dėl valdžios krizės.

Nužudytas caraitis Dimitrijus. 1605 m. atsiranda apsišaukėlis

Lžedimitrijus I . Jį remia ATR. 1606m. – nužudytas.

1607m. – Lžedimitrijus II.

1609m. naudodamasis krize, Zigmantas Vaza įsiveržia į Rusiją. Rusai siūlo sostą Zigmanto Vazos sūnui Vladislovui Vazai, bet jo nori ir Zigmantas. LLenkų kariuomenė užima maskvą.

1612m. prasideda sukilimas priš lenkus. Jie išvejami iš Rusijos.

1619m. Deulino paliaubos :

– ATR atgavo Smolensko, Čenigovo, Seversko žemes.

1634m. Polianovkos taika:

– patvirtino Deulino paliaubas, Vladislovas Vaza atsisakė Rusijos sosto.

Žemėlapis

VladislovasVaza (1632 – 1648M.)

Vladislovas Vaza nebuvo atsisakęs Švedijos sosto.

1635m. Štumdofo paliaubos:

– Vladislovas Vaza turėjo atsisakyti Švedijos sosto.

Jonas Kazimieras Vaza (1648 – 1668m.) (atsistatydino)

XVII a. vidurio karai su Rusija ir Švedija

Ukrainiečių kazokų sutikimas (1648 – 1654) prieš lenkus.Ukrainiečiams vadovauja B.Chmelnickis.

1654m. Ukraina susijungia su Rusija

1654 – 1667m. vyksta karas su Rusija dėl Ukrainos.

1655m. užimta dalis (~ pusė) ATR, tame tarpe ir Vilnius.

1655 – 1660m. vyksta ATR karas su Švedija

Priežastis – noras su Rusija pasidalinti ATR.

1655m. užimama Rusijos neokupuota ATR teritorija.

1655m. Kėdainių unija.

Pasirašė LDK bajorai, Švedijos šalininkai.Vadovavo Jonušas Radvila. Unija skelbė:

– nutraukta LDK unija su Lenkija,

– sudaryta unija su Švedija

– Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu skelbiamas Švedijos karalius,

– Jo vietininkas LDK – Jonušas Radvila.

Švedijos karalius unijos nepatvirtino. Švedai ir toliau elgėsi kaip okupantai. Su unija nesutiko ir dalis LDK bajorų.

1656m. prasideda sukilimai prieš švedus.

1657m. švedai išvyti iš LDK.

1660m. Olyvos taika tarp ATR ir Švedijos:

– Sienos Livonijoje nepasikeitė.

– Jonas Kazimieras Vaza atsisako pretenzijų į Švedijos sostą.

– Panaikintas Prūsijos vasalitetas (priklausomybė) nuo Lenkijos.

Išvijus rusus, pasirašomos

1667m. Andrusovo paliaubos tarp ATR ir Rusijos:

-ATR praranda kkairekrantę Ukrainą (su Kijavu), Smolensko, Černigovo žemes. (šios sienos išsilaikys iki 1772m.).

11. VIETINIAI IR SAKSŲ DINASTIJA

(1669 – 1763m.)

Vietiniai:

Mykolas Kaributas Vyšnioveckis (1669 – 1673m.)

Didėjo suirutė.Valdymą ATR lėmė magntai.

Jonas Sobieskis (1674 – 1696m.)

Etmonas, karvedys.Jo valdymo laikais LDK iškilo Sapiegų giminė.

1683m. Jono Sobieskio vadovaujama lenkų kariuomenė kartu su vengrais sumuša turkus prie Vienos. Sustabdomas turkų veržimasis į Euoropą per Balkanus.

Saksų dinastija:

Frydrichas Augustas II (Saksas) (1697 – 1706m. 1709 – 1733m.)

1700 – 1721m. vyksta Šiaurės karas.

Prieš Švediją kariauja Rusija, Saksonija, ATR, Daniją.

Šiaurės karo pradžioje vyksta bajorų tarpusavio karai. Prieš Sapiegas – Oginskiai, Višnioveckiai, Radvilos. 1700 m. Valkininkų mūšis. Sapiegos sumušti.

1701m.Biržų susitikimas tarp Augusto II ir Petro I (Rusijos caras).Susitarta dėl bendrų veiksmų priš švedus.

1701m. – Švedai įsiveržia į Lietuvą (pretekstas – juos kviečiasi Sapiegos į pagalbą prieš kitus bajorus).

G.A. Oginskis kreipiasi pas rusus pagalbos.PetrasI garantuoja globą ir paramą.

Bajorai nušalina Augustą II nuo sosto ir karaliumi išrenka

. Stanislovą Lesčinskį (1706 – 1709m)

Augustas II prašo pagalbos Rusijoje.Už tai Rusija turi teisę kariauti ATR teritorijoje.

1709m. Poltavos (dabartinė Ukraina) mūšis. Švedai sumušti, rusų pergalė.

Augustas II su rusų pagalba grąžinamas į sostą.

Šiaurės karo metais pakirstos ATR jėgos, autoritetas, ekonomika. Maras. Bajorų tarpusavio nesutarimai sudaro salygas kištis kitoms valstybėms į ATR vidaus reikalus. Po Sapiegų ssutriuškinimo naebelieka vienos didikų giminės, kuri gintų LDK reikalus. Didėjo Rusijos įtaka. ATR skyla –karalius prieš bajoros. Rusai tarpininkai.

1717m. Nebylusis seimas:

– Bajorams apribotos teisės į konfederacijas.

– Etmonų valdžia ribota.

– ATR gali turėti tik 24000 karių (iš jų – 6000 LDK).

– Augustui II pavaldi saksų kariuomenė turi grįžti namo.

Seimo nutarimus prižiūri Petras I ir Fridrichas Vilhelmas (Prūsijos karalius).

Nebylusis seimas priima nutarimus spaudžiamas rusijos kariuomenės. Tai – pirmas Rusijos kišimasis į ATR vidaus reikalus.

1721 m. Ništato taika po Šiaurės karo:

– Rusija iš Švedijos gauna visą Livoniją.

AUGUSTAS III (Saksas) (1734-1763m.)

Karaliumi išrinktas su rusų armijos pagalba.

Bajorų tarpusavio vaidai, kuriasi konfederacijos. Per ATR teritoriją žygiuoja armijos.

Didžiausios bajorų grupuotės:

– koncervatoriai siekiantys nieko nekeisti,

– “Familija”(Čartoriskių giminė) pasisako už reformas.

12. ATR žlugimas

ATR žlugimo priežastys:

Vidinės:

– bojorų savivalė, valstybės reikalų nepaisymas,tarpusavio vaidai, konfederacijos, pagalbos ieškojimas užsienio valstybėse.

– liberum veto teisė.

– silpna karaliaus valdžia (karalius renkamas, priklausomas nuo bajorų).

– baudžiava.

– silpnas ūkis, miestai, prekyba, amatai.

Išorinės:

– kaimyninių valstybių Rusijos, Prūsijos, Austrijos agresyvi politika ATR atžvilgiu.

– ilgi karai su Rusija, Švedija.

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764 – 1795 m.)

“Familijos” (Čiartoriskių giminės) atstovas. Išrinktas su Rusijos pagalba. Bandė vykdyti reformas (1766 m.), kurios stiprino valstybę (didėja karaliaus galios, mažėja bajorų). Sulaukia bajorų pasipriešinimo.

1766 m. Radomo konfederacija. Į ją

susibūrė reformomis nepatenkinti bajorai. Jie ieško pagalbos Rusijoje. Konfederatus paremia Jakaterina II (Rusijos carienė).

1768 m. Baro konfederacija. Į ją susiburia bajorai, kovojantys prieš Rusijos kišimąsi. Pralaimi.

1772 m. I – as ATR padalijimas. Dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija.

Po pirmo padalijimo Stanislovas Augustas Poniatovskis vėl imasi reformų. Sulaukia daugiau pritarėjų.

1773 m. įkurta Edukacinė komisija. Tai – pirmoji pasaulietinė valstybinė įstaiga, kuri rūpinosi švietimu po jėzuitų ordino panaikinimo. Vadovauja I.J. Masalskis.(Vilniaus universitetas – Vyriausioji LDK mokykla)

Reformas siekė įgyvendinti ir

Ketverių metų seimas (1788 – 11792):

– įvesti pastovūs mokesčiai žemvaldžiams (bajorams ir dvasininkams),

– padidino kariuomenės skaičių iki 100 000,

– išplėstos miestiečių teisės,

Šis seimas priėmė

1791m. gegužės 3d. konstituciją:

– karaliaus valdžia paveldima,

– uždraustos bajorų konfederacijos,

– panaikinta liberum veto teisė,

– įstatymus leidžia dviejų rūmų seimas (senatas ir atstovai),

– įstatymus vykdo karalius ir Įstatymų sargyba (ministrai),

– tikybos – lygios,

– garantuojamos miestiečių teisės,

– valstiečius globoja valstybė (baudžiava nepanaikinta).

Konstitucija įtvirtino Lenkijos dominavimą, konstitucinės monarchijos valdymą. Konstituciją ruošė I. Potockis, H. Kolontajus.

Spalio mėn. priimtas “Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymas” garantavo LDK lygias teises.

Bajorai, nnepatenkinti reformomis susiburia į

1792 m. Targovicų konfederaciją. Vadovauja S.Kosakovskis, I.J. Masalskis. Konfederatus remia Rusija. Ji užima ATR. Reformos atšaukiamos.

1793 m. II – as ATR padalijimas. Jame dalyvauja Rusija, Prūsija (Austrija kariauja prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją). ATR praranda 50% teritorijos.

1794m. kkyla T.Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją. Lietuvoje vadovauja Jokūbas Jasinskis, Vilniaus sukilėliams vadovauja Laurynas Stuoka – Gucevičius. Sukilimą slopina rusų armija, vadovaujama A. Suvorovo. Sukilimas pralaimi.

1795 m. III – as ATR padalijimas. Dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. ATR žlunga. Didžioji etnografinės Lietuvos dalis atitenka Rusijai, Užnemunė (Suvalkija) – Prūsijai.

13. LDK kultūros ir ūkio ypatumai XVI – XVIII amžiais

LDK kultūra XVI a. Renesansas ir reformacija.

LDK valdo Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas.

Reformacija LDK ima plisti XVI a. pirmoje pusėje. Žadina tautinę sąmonę.

Reformacijos (protestantizmo) skleidėjai LDK :

Abraomas Kulvietis. 1539 m. įsteigė Vilniaus aukštesniąją mokyklą (kolegiją). 1542 m. priverstas išvykti, mokykla uždaryta. Tapo 1544 m. įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriumi.

Stanialovas Rapalionis. Dirbo Vilniaus kolegijoje ir Karaliaučiaus universitete.

Martynas Mažvydas. 1547 m. Karaliaučiuje išledo pirmą lietuvišką kknygą “Katekizmo prasti žodžiai” (“Katekizmas”).

Labiausiai LDK plito reformacijos srovės liuteronizmas ir kalvinizmas.

Labiausiai kalvinizmą propagavo Mikalojus Radvila Juodasis. Centrai – Biržai, Kėdainiai.

Kontrreformacija XVI a. LDK

Katalikybę stiprino Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (1569m. jo kvietimu į LDK atvyksta jėzuitų ordinas. 1570 m. įkuria Vilniuje akademiją, kuri 1579 m. pertvrkoma į universitetą (pirmas rektorius – Petras Skarga)), Žemaitijos vyskupas Merkelis Giedraitis.

Mikalojus Daukša. 1595 m. išleido pirmąją lietuvišką knygą LDK teritorijoje – “Katekizmas”. 1599 m. “Postilė”.

J. Bretkūnas. 1591 m. “Postilė”.

Raštija LDK

XVI a. pab. LLDK pradėti rašyti metraščiai. Naudota slavų kanceliarinė kalba (taip pat rašyta lotyniškai, vokiškai, artėjant prie Lenkijos – lenkiškai). Metraščių sąvadas – “Bychovco kronika”.

Renesnsas. (XVI a.)

Renesansas ir humanizmas skatina valstybinį patriotizmą, smerkia bajorų savivalę.

Atstovai:

Mykolas Lietuvis. “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”(1550)

M. Husovianas. “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę” (1523)

Augustas Rotundas. “Lenko pasikalbėjimas su lietuviu”.

III Lietuvos Statutas 1588 m.

Motiejus Strijkovskis. 1582 m. Pirma Lietuvos istorija (lenkiškai) “Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rosios kronika”.

P. Skorina. 1519 m. įkūrė pirmą spaustuvę LDK. 1522 m. pirma spausdinta knyga LDK “Mažoji kelionių knyga”.

Barokas. XVIIa. – XVIIIa. pirma pusė

Švietimą kontroliuoja bažnyčia. (Pradinės, vidurinės (kolegijos), aukštoji (VU).

Motijus Sarbievijus. Poetas.

Konstantinas Sirvydas. Pirmas lenkų – lotynų – lietuvių kalbų žodynas, pamokslų rinkinys “Punktai sakymų”.

Albertas Kojelavičius – Vijūkas. VU rektorius, istorikas. 1650m parašė pirmą nuoseklią Lietuvos istoriją lotyniškai..

1613 m. M. K. Radvila Našlaitėlis Amsterdame išleido pirmą LDK žemėlapį.

Kazimieras Simonavičius 1650 m. išleido “Didysis artilerijos menas”.

Švietimo epocha. XVIII a. antra pusė

Klasicizmas mene.

Buržuazijos idealogija. Už kapitalizmą, prieš feodalizmą.Kritikavo įstatymus, luominį susiskirstymą. Siekė pilietinės lygybės, politinės laisvės. Pertvarkant seną visuomenę ypač didelią reikšmę suteikė žmonių auklėjimui, bei švietimui. Feodalinės santvarkos kritika, prieš baudžiavą.

1773 m. įsteigta Edukacinė komisija (I. J. Masalskis vadovavo. Iniciatorius – J. L. Chreptavičius). VU – Vyriausioji LDK mokykla vadovauja LLietuvos švietimo provincijai. Pradinėse mokyklose – ir letuviškai, kitose – lenkiškai.

Kazimieras Narbutas.Filosofas. Logikos vadovėlio autorius.

K. Donelaitis. “Metai” (1765 – 1775)

Pranas Smuglevičius. Dailininkas, VU piešimo ir tapybos katedrosvadovas. “Lietuvos valstičiai”.

Architektūra LDK

Romanikos Lieyuvoje nėra.

Gotika nuo XIV a. pabaigos. Šv. Mikalojaus bažn. Vilniuje. Šv.Onos bažn. Vilniuje. Perkūno namai Kaune. Trakų pilis. Zapyškio bažn.

Renesansas nuo XVI a. pirmos pusės. Vilniaus universiteto ansamblis. Vilniaus alumnatas (Internatinė mokykla).

Barokas XVII – XVIII a. pirma pusė. Šv. Petro ir Povilo bažn. Vilniuje. Pažaislio vienuolynas.

Klasicizmas XVIII a. Žymiausias architektas – Laurynas Stuoka – Gucevičius. Jis – VU arhcitektūros katedros vadovas. Jo statiniai :Vilniaus Katedra ir rotušė, I. Masalskio rūmai Verkiuose.

LDK ūkis XVIII a.

Valstiečiai baudžiauninkai. Lažininkai ir činšininkai. Atskiri bandymai naikinti baudžiavą:

Povilas Ksaveras Bžostovskis. 1769 m. įkurta “Pavlovo respublika” (Valstičiai laisvi, žemė už činšą)

I.J. Masalskis.

A. Tyzenhauzo reforma. Jis Šiaulių ekonomijos (valstybinis (karaliaus) dvaras) ekonomas. Palivarkuose ėmė kurti pramonės įmones (manufaktūras). Čia dirbo baudžiauninkai vietoje lažo. Valstiečiai priešinasi (anksčiau mokėjo tik činšą), 1769 m. sukilo. Reformos žlugo.

14. Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia. (1795-1815)

Carizmo politika Lietuvoje po trečiojo padalijimo (1795)

Rosiją valdo: Jakaterina II iki (1796 m.)

Pavlas I (1796 – 1801 m.)

Aleksandras I (1801 – 1825 m.)

Rusija siekė buvusiosenLietuvos – LLenkijos žemėse įvesti Rusijos tvarką, gyventojus padaryti patikimais pavaldiniais, užsitikrinti bajorų palankumą:

– valstybinius postus užima rusai,

– palikti bajorų seimeliai, kurie rinko apskrities valdžią ir teisejus,

– dauguma miestų neteko savivaldos,

– įvesta rekrutų prievolė,

– stiprino ištikimus dvarininkus (iškyla naujos bajorų giminės Oginskiai, Pliateriai, Tiškevičiai, Zubovai),

– 1812 m. įvestas pagalvės mokestis,

– įkurta Vilniaus švietimo apygarda. Jos centras – Vilniaus imperatoriškasis universitetas,

– liko galioti III Lietuvos Statutas (iki1840 m.),

– administracinis suskirstymas pakeistas Rusijos pavyzdžiu:

gubernija – vadovauja caro skiriamas gubernatorius (kelias gubernijas – generalgubernatorius). Rusijos sudėtyje etnografinės lietuvių žemės buvo skirstomos į Vilniaus, Kauno, Gardino, Suvalkų gubernijas. Skirstymas nebuvo visada vienodas,

apskritis – ispravnikas. Apskrities bajorams vadovavo maršalka.

valsčius – viršaitis,

seniūnija – seniūnas.

Miestai:

gubernijos centre – policmeisteris,

apskrities centras – gorodničius.

dvarininkams (po priesaikos carui) palikta žemė ir baudžiauninkai.

Pirmasis generalgubernatorius – N.Repninas (buvęs Rusijos pasiuntinys ATR).

Bandymai atkurti LDK

1811 m. M. Kleopas Oginskis pasiūlo carui suteikti LDK autonomiją Rusijos sudėtyje. Šias idėjas išdėsto “ LDK įkūrimo manifesto projekte”.Caras svarstė. Sutrukdo Napoleono puolimas. Projektas neįgyvendintas.

Prancūzmetis 1812.06. – 1812.12

1807 m. Napoleonas ir Aleksandras I sudarė Tilžės taiką.

1812 m. biželio mėn. Napoleonas užpuola Rusiją. Lietuvos bajorai jį sutinka palankiai. Tikisi autonomijos ar ATR atkūrimo. Tam pagrindą duoda 1807 m. Napoleono įkurta

Varšuvos kunigaikštystė.

1812 m.Birželio 24 d.Napoleonui leidus sukuriama Laikinoji LDK vyriausybė(komisija). Jai vadovauja dvarininkas S.Soltanas . Komisija rūpinasi Napoleono armijos aprūpinimu ir papildymu (tik). Autonomija nesuteikiama. Baudžiava nepanaikinama.

1812 Gruodžio mėn. prancūzai pasitraukia. Atstatoma rusų valdžia, caras amnestuoja bendradarbiavusius su Napoleonu bajorus.

Prancūzmečio padariniai LDK :

-neteko žmonių,

-teliko 1/3 gyvulių,

-sunaikinta ½ pasėlių,

– sudegė daug pastatų.

Lietuvos Užnemunė 1795-1815 m.

1806m. Napaleonas nugali Prūsiją.

1807m. po Tilžės taikos iš dalies Prūsijos sukurima nuo Prancūzijos priklausoma Varšuvos kunigaikštystė. Jai priklauso dabartinė Suvalkija.

1807m. Varšuvos kun. kkonstitucija panaikino baudžiavą,visi gyventojai lygūs, įvestas Napoleono kodeksas.

Po Vienos kongreso (1815) didžioji dalis Užnemunės atitenka Rusijai.

Rusijos sudėtyje lenkiškos žemės pavadinamos Lenkijos karalyste. Ji rusijos sudėtyje turi plačią autonomiją: galioja konstitucija, lenkkiška kariuomenė, valstiečiai laisvi, naujas kalendorius, lenkų kalba, Napoleono kodeksas). Lenkijos karalystei priklausė ir dabartinė Suvalkija.

15. Visuomeninis ir kultūrinis sąjūdis Lietuvoje XIX a. pradžioje

Po 1812 metų karo sustiprėjo visuomeninis – plitinis judėjimas. Kuriasi slaptos draugijos. Joms priklauso VU studentai, moksliaiviai, inteligentija.

Masonai. Tikslai propaguoti humaniškumą, žmonių brolybę,

nepakantumą priespaudai, baudžiavai.

Šubravcai ((nenaudeliai) – kovojo su koncervatizmu

politinių reikalavimų nekėlė.

Filomatai ir Filaretai kėlė politines įdėjas.

Filomatai (mokslo mylėtojai). Veikė VU. Susikūrė 1817m. Anticarinė draugija.

Vadovai A. Mickevičius, T. Zanas. Politinės nuostatos: atkurti respubliką (ATR),

Panaikinti baudžiavą.

Filaretai (dorybės mylėtojai). Anticarinė draugija. Veikė VU.

Reikalavimai organizacijų nariams:

– savišvieta,

– pareigos atlikimas,

– saikingai vartoti svaigalus, nelošti (išloštus aukoti),

– sava biblioteka (istorijos, geografijos knygos),

– rašyti straipsnius (kas 20dienų),

– skaityti politinį ar literaturinį leidinį.

Kitos organizacijos: Bičiulių, Mokslo, Krašto gamtininkų sąjunga, Spindulingųjų, Filadelfų, Juodųjų brolių, Karinių bičiulių draugija.

Draugijos uždarytos 1822 – 1823 m.

XIX a. pradžioje VU – kultūros centras: veikia draugijos, rašomi mokslo darbai, ryšiai su užsieniu.

4 fakultetai:

– fizikos ir matematikos,

– medicinos,

– moralinių ir politinių mokslų,

– literatūros ir laisvųjų menų.

Vilniaus universitetas tuomet – lenkiškos kultūros židinys.

XIX a. pradžios lituanistinis sąjudis

Būdingas istorinių šaltinių ieškojimas. Studijuojama istorija, liaudies kultūra, kalba.

Tai pirmoji lituanistinio sąjūdžio banga, tautinio atgimimo užuomazga, kilusi XIX a. 3 – 4 dešimtmečiais. Pradininkai žemaitijos bajorai.

Simonas Stanevičius – pasakėčios, ,,Dainos žemaičių’’1829m. (išleido Liudvikas Rėza Karaliaučiuje), ,,,Šlovė žemaičių’’.

Simonas Daukantas – ,,Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių’’. Tai pirma Lietuvos istorija parašyta lietuviškai. 1822m.

Dionizas Poška – Pirmas žemaičių archrologijos ir tautodailės muziejus – baubliai.

Žemaičių viskupas Juozas Arnulfas Giedraitis (Alsėdžiuose vėliau Varniuose)

Motiejus Valančius (1801m. – 1875m.)

16 .1831 metų sukilimas

Sukilimo priežastys:

– belgai sukilo prieš olandų valdžią, sikdami atkurti nepriklausomą Belgiją (Rusija ruošėsi slopinti Belgijos sukilimo su lenkų armija),

– siekis išsivaduoti iš Rusijos priklausomybės ir atkurti ATR,

– valstičiai siekė išsivaduoti iš baudžiavos.

Tai – bendras lietuvių ir lenkų sukilimas. 1830 . 11. sukilimas prasideda VVaršuvoje.

,, Už mūsų ir jūsų laisvę! ’’ – sukilimo šūkis.

Sukilimas Lietuvoje prasideda 1831 metų kovo mėn. Raseiniuose (žemaitijoje). Vadai E. Stanevičius, E. Pliaterytė . Daugiausiai sukilime dalyvauja bajorai ir valstičiai.

Iš Lenkijos atsiunčiami D. Chlapovskis ir A. Gelgaudas. Sukilėliai kontroliavo visą dabartinės Lietuvos teritoriją, išskyrus Vilnių.Birželio mėn. prie Vilniaus, Paneriuose įvyku didžiausias mūšis. Sukilėliai pralaimėjo. Sukilimo pabaiga – 1831 metų vasara – ruduo. Sukilimas turėjo tautinio ir socialinio išsivadavimo pobūdį.

Pralaimėjimo priežastys:

– Rusijos karinės galios pranašumas,

– nebuvo pagalbos iš užsienio,

– nesutarimai tarp sukilimo vadovų (dėl ATR ateities).

– nesutarimai tarp sukilimo dalyvių (bajorai ir valstiečiai nesutarė dėl baudžiavos panaikinimo).

Sukilimo reikšmė:

– sutelkė, pažadino lietuvių tautą į kovą su carizmu,

– parame Lenkijos sukilėliams,

– sparčiau ima augti tautinė savimonė,

– neleido Rusijos armijai nuslopinti Belgijos išsivadavimo ir ji tapo nepriklausoma,

– spartino lietuvių tautos susidarimą.

Sukilimo padariniai:

– Lietuvos ir Lenkijos gyventojams uždėta kontribucija,

– sustiprėjo cenzūra,

– trėmimai, mirties bausmės, rekrūtai,

– sustiprėjo rusinimas (Lenkų pradų naikinimo politika),

– 1832m. Uždarytas Vilniaus universitetas( kelis metus veikė Vilniaus medicinos – chirurgijos akadėmija ir Dvasinė akademija),

– 1840m. panaikintas Lietuvos Statutas,

– baudžiava nebuvo panaikinta,

– likviduota Lenkijos kararalystė (Lenkijos autonomija), jos konstitucija, įstatymai, kariuomenė, uždarytas Varšuvos universitetas.

17. 1863 – 1864 metų sukilimas. Kapitalizmo vystymosi pradžia.

Baudžiavos panaikinimas 1861 m.

Rusijos imperijoje feodalinės – baudžiavinės santvarkos krizė. Caras Aleksandras II ryžtasi naikinti baudžiavą.

1861 metų kovo 3 d. paskialbiami “Nuostatai dėl valstiečių, išeinančių iš baudžiavinės priklausomybės” –– tai baudžiavos panaikinimas.

Nuostatai skelbė:

– valstiečiams suteikiama asmeninė ir turtinė laisvė (bet dar du metus išlieka visos prievolės (lažas ir t.t.)),

– įteisinama valstiečių savivalda (keli kaimai sudaro seniūniją, seniūną renkasi iš savo tarpo),

– žemė lieka dvarininkų nuosavybe,

– valstičiai savo sodybas ir sklypus galėls, dvarininkui leidus, išsipirkti. 20 % žemės vertės valstičiai dvarininkui turės sumokėti iš karto. Likusią sumą dvarininkui sumokės valstybė, o valstiečiai šią skolą grąžins valstybei per 49 metus.

Valstičiai tokiomis sąlygomis nepatenkinti, atsisako eiti lažą. Įvedama karo padėtis. Ruošiamasi sukilimui.

Sukilimą priš caro valdžią ruošia “Raudonųjų” ir “Baltųjų” grupės.

“Raudonieji”: radikalesnė, revoliucinė grupė. Jai priklauso miestičiai, smulkieji bajorai, inteligentai, besimokantis jaunimas. Pasisako už ginkluotą sukilimą, ATR atkūrimą (kiti už Lietuvos apsisprendimą), žemės išdalijimą valstiečiams.

“Baltieji”: nuosaikesnė grupė. Priklausė dvarininkai, pramonės buržuazija. Prieš ginkluotą sukilimą, už ATR atkūrimą. Už bendradarbiavimą su caro valdžia, tikintis nuolaidų.

1863 m. pradžioje pradėti imti rekrūtai. Tai paskatino sukilti.

Tai – bendras Lietuvos ir Lenkijos sukilimas. Sausio mėn. – Lenkijoje, Vasario mėn. – Lietuvoje.

Sukilimas antifeodalinis, prieš carizmą, už laisvę. Žemė turi atitekti valstičiams nemokamai (sumokės dvarininkams valstybė).

Dalyviai: valstiečiai, bajorai, miestiečiai, dvarininkai.

Vadai: Z. Sierakauskas, K.Kalinauskas, kun. A.Mackevičius, J. Geištoras, B. Kolyška.

1863 pavasaris – aukščiausias pakilimas. Siuančiamas ginklų laivas iš D. Britanijos. Nesėkmingai.

1863.05. generalgubernatoriumi į Vilnių paskiriamas M. Muravjovas – Korikas.

1864 kovo mėn. ssukilimas baigėsi.

Pralaimėjimo priežastys:

– Rusijos jėgos persvara,

– nesutarimai tarp sukilėlių,

– valstiečiams caro valdžios suteiktos nuolaidos,

– “Baltųjų” konservatizmas.

Padariniai:

– sustiprėjęs rusinimas ir tautinė prisepauda,

– daug nuteistų mirti, įkalinti, ištremti.

Reikšmė:

– valstičiams palengvintos baudžiavos naikinimo sąlygos (panaikintas lažas, sumažinti žemės išperkamieji mokesčiai),

– susidarė geresnės sąlygos vystytis kapitalizmui,

– paspartėjo tautinės savimonės formavimasis,

– paspartėjo tautinio sąjūdžio plėtra.

Kapitalizmo vystymąsis XIX a. anrtoje pusėje

Baudžiavos panaikinimas, 1863 – 1864 m. sukilimas (panaikintas lažas, sumažinti žemės mokesčiai) spartino kapitalizmo vystymąsi (privati žemės nuosavybė, samdomas darbas, gamyba rinkai).

Žemės sąvininkai ne tik dvarininkai, bet ir valstiečiai. Prasideda valstičių turtinė diferenciacija. Formuojasi kaimo buržuazija (turtingesnieji, naudojantys samdomąjį darbą). Kapitalizmo formavimasis lėtesnis Kauno gubernijoje, sparčiausias – Suvalkų gubernijoje.

Spartėja pramonės vystymasis (dėl baudžiavos panaikinimo, benbros rinkos su Rusija, XIX a. pabaigoje nutiestų geležinkelių). Nauji pramonės centrai (po Vilniaus ik Kauno) Panevėžys, Šiauliai.

Lietuvos gyventojų luominė sudėtis:

– valstiečių 73.4 %

– miestiečių 20 %

Lietuvių luominė sudėtis;

– valstičių 93,3 %

– miestičių 3,9 %

Tautinė Lietuvos sudėtis

– Lietuviai 58,3 %

– Žydai 13,3 %

– Lenkai 10,3 %

– Gudai 9,1 %

– Rusai 4,3 %

Po baudžiavos panaikinimo ir po sukilimo prasideda pirmoji emigracijos iš Lietuvos banga (valstiečiai laisvi, represijų baimė).

18. XIX a. antros pusės tautinis sąjūdis

Rusifikacija po 1863 – 1864 m. sukilimo.

Po sukilimo sustiprėja tautinė, religinė priespauda.

Caro valdžia pradeda vykdyti “Rusų pradų atkūrimo politiką”

Rusinimas vykdomas:

– per spaudą (1)

– per mokyklas (2)

– per bažnyčią (3)

– kolonizuojant kraštą (4)

– vykdant kitus suvaržymus (5)

1. 1864 m.

generalgubernatoriu M. Muravjovas (Korikas) įsakė lietuviškus raštus spausdinti rusiškomis raidėmis (kirilica (arba graždanka)). Tai – lietuviškos spaudos draudimo pradžia (1864 – 1904).

1865 m. Rusijos vidaus reikalų ministras uždraudė Rusijos imperijoje spauzdinti ir į ją įvežti letuviškas knygas.

2. 1864 m. M. Muravjovas įsako uždaryti parapijines pradžios mokyklas, vietoj jų steigti cerkvių pradines mokyklas. Uždraudžiama dėstyti lietuviškai, mokytojai – rusai. Mokoma stačiatikybės.

3. Uždaromos bažnyčios ir vienuolynai, nestatomos ir neremontuojamos naujos, suvaržytos kunigų teisės, verčiama pereiti į stačiatikių tikėjimą. (Žemaičių vyskupystės centras perkeltas į KKauną).

4. Lietuviškose gubernijose uždrausta lenkų tautybės dvarininkams įsigyti dvarų. Tai daryti skatinami rusai.

5. Uždrausta lietuviams (katalikams) įsidarbinti valstybinėse įstaigose (lietuviškose gubrnijose). Įsidarbinti galėjo tik gydytojai ir kunigai.

Uždraustos visos organizacijos.

Lietuviškos gubernijos vadinamos Šiaurės vakarų kraštu.

1893m. Kražių skerdynės.

Rusifikacijos Suvalkų gubernijoje ypatumai

Suvalkijoje (priklausiusioje Varšuvos kunigaikštystei) 1807 m. panaikinta baudžiava, veikia Napoleono kodeksas. Po Vienos kongreso 1815 m. įjungta į Rusijos sudėtį. 1867 m. įkurta Suvalkų gubernija. Joje – didelė lenkų įtaka. Norėdama atskirti lietuvius nuo lenkų, Rusijos valdžia Suvalkų gubernijoje vygdo švelnesnę rusifikaciją. Čia leidžiamos llietuviškos pradžios mokyklos. Joms mokytojus lietuvius ruošia Veiverių mokytojų seminarija. Suvalkų ir Marijampolės gimnazijose dėstoma ir lietuvių kalba (jose gali mokytis tik Suvalkų gubernijos gyventojai). Šių mokyklų geriausiems 10 mokinių skiriamos stipendijos mokytis Rusijos universitetuose (jas gali gauti tik tie, kkurie mokėsi lietuviu kalbos).

Pasipriešinimas rusifikacijai

1. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius pradėjo organizuoti lietuviškų knygų spausdinimą Prūsijoje, jų gabenimą į Lietuvą ir platinimą.

Vėliau šį darbą perima knygnešiai. Nelegali lietuviška spauda spausdinama Prūsijoje (nuo 1871 m. – Vokietija). Spausdinimo centrai: Tilžė, Ragainė, Klaipėda, Priekulė, Bitėnai (Mažosios Lietuvos miestai).

Žymiausi knygnešiai: J. Bielinis, D. Bubinas, Dižiulis.

Kūrėsi knygnešių draugijos: “Artojų”, “Atgaja”, “Sietynas”, Garšvių knygnešių draugija (bendrovė).

Populiariausios knygos: maldaknygės, elementoriai, kalendoriai (pirmuosius ėmė sudarinėti L. Ivinskis).

Žemėlapis

2. M. Valančius ragina kurti slaptas lietuviškas mokyklas. Kunigams liepia neleisti vaikų pirmos komunijos, jei jie nemoka lietuviškai skaityti.

Kuriasi slaptos kilnojamos mokyklos (dirba daraktoriai). Vargo mokyklos. G. Petkevičaitės – Bitės mokyklos.

1899m. pirmas lietuviškas spektaklis Keturakio “Amerika pirtyje” (Palangoje., Kuršo gubernijoje).

Nelegalios lietuviškos periodinės spaudos pradžia

“Aušra” (1883 – 1886). (pirmas lietuviškas laikraštis).Buvo leidžiama Ragainėje, vėliau TTilžėje. Leidėjai: J. Basanavičius, J. Šliūpas, J. Mikšas, M. Jankus. Tikslai: ugdyti tautinį sąmoningumą, žadinti domėjimąsi tautos praeitimi, skelbti nepasitenkinimą tautine priespauda, reikalauti teisių kalbai, kultūrai, švietimui.

Parengė visuomenę kitai periodikai, iškėlė Lietuvos, kaip vieno krašto , vienos tautos idėją. Nuo “Aušros” leidimo prasideda masinis tautinio atgimimo sąjūdis.

“Varpas” (1889 – 1905). Leidėjai: V. Kudirka, J. Gaigalaitis ir kt.

Tikslai: vidinis tautos stiprinimas, švietimo ir ūkio lygio kėlimas (“Ūkininkas” 1890).

Klerikalinė spauda;

“Žemaičių ir Lietuvos apžvalga” (“Apžvalga”) (nuo 1890 m.)

“Tėvynės sargas” (nuo 11896 m.) Redaguoja J. Tumas – Vaižgantas. Jungia jaunosios kartos dvasininkus. (už lietuvybę).

1904 m. gegužės 7 d. panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.

Rusijos valdžia nesugebėjo sustabdyti nelegalios spaudus platinimo, nepalanki buvo dalies Rusijos šviesuomenės nuomonė, neigiamai vaertino užsienio valstybės.

Politinės diferenciacijos pradžia. Ilgai nėra lituviškų politinių partijų (nėra tautinės inteligentijos; vienodi tikslai (kova priš rusifikaciją). Išsiskiria pažiūros katalikų inteligentų, liberalių inteligentų, socialistų.

Lietuvos socialdemokratų partija susikuria 1896 m. Tai – pirmoji Lietuvos politinė partija (S. Kairys ir kt.).

1902 m. susikuria Lietuvių demokratų partija.

19. Lietuva XX amžiaus pradžioje.

1905 – 1907 m. Rusijoje vyksta revoliucija.

1905 m. revoliucijos atgarsiai ir Lietuvoje. Keliami ekonominiai ir politiniai reikalavimai. (Prieš tautinę priespaudą, prieš carizmą). Ginkluotos kovos Lietuvoje nebuvo. Vyko streikai, demonstracijos, nemokami mokesčiai, šalinami rusų pareigūnai. Pasinaudojus situacija,

1905 m. gruodžio mėn. sušaukiamas Didysis Vilniaus seimas (suvažiavimas). Apie 2000 delegatų iš Lietuvos, Rusijos, Latvijos. Tikslas: sudaryti veiksmų programą toliau kovojant su Rusijos priespauda. Organizaciniam komitetui vadovauja J. Basanavičius. Suvažiavimo atsišaukimas išspausdintas “Lietuvos žiniose”. Nuterimai:

– siekti Lietuvos autonomijos su seimu Vilniuje Rusijos sudėtyje,

– siekti lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas,

– lietuvių kalbos lygiateisiškumo,

– panaikinti tautinę priespaudą.

1906 m. Rusijoje vykdoma P. Stolypino žemės reforma. Reforma Lietuvoje pasireiškė: – kaimų gyventojai keliasi į vienkiemius,

– 1907 m. panaikinami žemės išperkamieji mokesčiai (dėl to labai išauga emigracija iiš Lietuvos).

1904 m. pradėtas leisti pirmas dienraštis “Vilniaus žinios”

Kuria M. K. Ciurlionis.

Pirmoji lietuviška opera M. Petrausko “Birutė”.

1907 m. pirmoji lietuvių dailės paroda Vilniuje.

Lietuviai dalyvauja Rusijos parlamento – Dūmos darbe.

Pirmas pasaulinis karas (1914 – 1918)

1914 rugpjūčio 1 d. prasideda I – mas pasaulinis karas.

1915 m. spalio mėn. visa dabartinė Lietuvos teritorija okupuojama vokiečių.

Pabaltijyje sudaromas administracinis vienetas oberostas. Jam vadovauja Vokietijos Rytų kariuomenės vadas. Pareigūnai tik vokiečiai. Lietuvos gyventojų požiūris į okupantus – neigiamas. Įvedami suvaržymai, mokesčiai. Jokių politinių teisių. Įvedamas pagalvės mokestis, dažnos rekvizicijos, kraštas plešiamas, išvežama mediena, pramonės įmonės, nukenčia gyvulių ūkis.

20. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

Prasidėjus Pirmam pasauliniam karui, Vilniuje susikuria “Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti” (komitetas). Vadovauja M. Yčas.

Nuo 1915 m. Lietuvą okupuoja Vokietija. Dalis šios draugijos su M. Yču pasitraukia į Rusiją, dalis, vadovaujama A. Smetonos, lieka Vilniuje.

Karo metais vykusios lietuvių, gyvenančių užsienyje, konferancijos pasisako už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. (Knfererencijos Švedijoje, Šveicarijoje, Rusijoje). Jaunosios kartos lietuvių inteligentija pasisako už nepriklausomą Lietuvą etnografinėse ribose.

1917 m. susidaro palanki tarptautinė situacija sikti Lietuvos nepriklausomybės. (Rusijoje kyla Vasario revoliucija, Vokietija silpsta ir matyt, kad karą pralaimės).

Vokietijai svarbu užsitikrinti okupuotų kraštų palaikymą. Ji siekia gauti lietuvių pageidavimą būti prijungtai prie Vokietijos.

1917 rugsėjo 18 – 22 d. sušaukiama VVilniaus lietuvių konferencija. Pirmininkas J. Basanavičius. Nutariama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, remtis Vokietija. Išrenkama Lietuvos Taryba (20 žmonių), jos pirmininkas A. Smetona.

Vokiečių valdžia Tarybos nepripažysta.

1917 m. spalio mėn. Rusijoje valdžią paima bolševikai. Jie paskelbia “Rusijos tautų teisių deklaraciją” Brest – Litovske prasideda Vokietijos ir Sovietų Rusijos derybos dėl taikos. Šioms deryboms Vokietijai reikia dokumento, rodančio Lietuvos norą priklausyti Vokietijai.

1917 m. gruodžio 11 d. Nepriklausomybės aktas. Pirmoje dalyje deklaruojama Lietuvos nepriklausomybė, antroje skelbiami glaudūs ryšiai su Vokietija.

Kyla gyventojų nepasitenkinimas Tarybos veikla, nesutarimai pačioje Taryboje.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas (deklaracija). Skelbiama Lietuvos nepriklausomybė etnografinėse ribose, sostinė Vilnius, ryšių su visomis valstybėmis nutraukimas.

1918 m. kovo 3 d. pasirašyta Brest – Litovsko (Bresto) taika (Vokietija ir Austrija – Vengrija su Sovietų Rusija). Už taiką Vokietijos įtakai atitenka Rusijos vakarinės teritorijos (ir Lietuva).

1918 m. kovo 28 d. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II pripažino Lietuvą Gruodžio 11 d. akto pagrindu.

1918m. vasarą Vokietija planuoja Lietuvą prijungti prie savo teritorijos (tikėtina prie Prūsijos). Lietuvos Taryba bando veikti, kad Lietuva būtų prijungta prie Viurtenbergo. Viurtenbergo hercogas Vilhelmas fon Urachas liepos mėn. išrenkamas Lietuvos karaliumi Mindaugu II. (Tai – politimis manevras).

Vasarą Lietuvos Taryba pavadinama Valstybės Taryba.

1918 m. spalio 20 d. Vokietijos kancleris M. Bodenietis pripažino

Lietuvą Vasario 16 d. akto pagrindu.

1918 m. lapkričio 2 d. panaikinamas Vilhelmo fon Uracho išrinkimas.

1918 m. lapkričio 2 d. priimama Laikinoji Lietuvos konstitucija:

– įstatymus leidžia Valstybės Taryba (papildyta),

– įstatymus vykdo Valstybės Tarybos Prezidiumas ir Ministrų kabinetas.

1918 m. lapkričio 4 d. sudaroma pirmoji vyriausybė. Ministras pirmininkas – A. Voldemaras.

1918 lapkričio 11 d. kapituliuoja Vokietija – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga.

Karą laimėjusios valstybės (Antantė) įsako Vokietijai išvesti kariuomenę iš visų okupuotų kraštų. Paskui iš Lietuvos išeinančią Vokietijos keriuomenę puolimą pradeda Sovietų Rusijos Raudonoji aarmija (bolševikai). Lietuva neturi armijos.

1918 m. lapkričio 23 d. pirmas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas dėl kariuomenės formavimo (dabar – kariuomenės diena)

1918 m. gruodžio 20 d. A. Smetona ir A. Voldemaras išvažiuoja į Vokietiją ieškoti paramos.

1918 m. gruodžio 26 d. ministru pirmininku tampa M. Sleževičius (sicialdemokratas).

1919 m. sausio 2 d. Lietuvos vyriausybė iš Vilniaus keliasi į Kauną (laikinoji sostinė iki 1939 m.).

Vokietijoje A.Smetona ir A.Voldemaras gauna paskolą ir Antantės sutikimą, kad Lietuvos kariuomenei kovoti su bolševikais padėtų Vokietijos kariuomenė.

1919 m. balandžio 44 d. A.Smetona Valstybės Tarybos išrenkamas pirmuoju Lietuvos prezidentu (pagal Laikinąją konstituciją).

21. Nepriklausomybės kovos 1918 – 1920 metais

Kovos su bolševikais (Raudonaja armija)

1917 m. bolševikai, paėmę valdžią Rusijoje, skelbė tautų, gyvenusių Rusijoje, apsisprendimo teisę. 1918. 03. Bolševikai pagal Brest – Litovsko tteikos sutartį Lietuvos atsisakė Vokietijos naudai. Pasibaigus Pirmam pasauliniam karui, Sovietų Rusija paskelbė, jog Brest – Litovsko taika nebegalioja. Vokiečių kariuomeniai ėmus trauktis iš Lietuvos, pradeda pulti bolševikai. Jų tikslas padėti Lietuvos komunistų partijai (bolševikų) (LKP(b)) užimti valdžią. Vėliau Lietuva, valdoma LKP (b), turėjo būti įjungta į Sovietinės Rusijos sudėtį.

LKP (b) buvo neskaitlinga, Lietuvoje nepopuliari partija. Be Rusijos bolševikų pagalbos LKP (b) valdžios nebūtų sugebėjusi paimti. LKP (b) vadovai V.Mickevičius – Kapsukas, Z.Angarietis buvo Sovietų Rusijoje. Čia jie 1918 m. gruodžio mėn. paskelbė jog įkuriama Lietuvos Tarybų Respublika (Lietuvos Sovietų Respublika).

1919 m. pradžioje bolševikai užima Vilnių, tada į jį atvyksta V.Mickevičiaus – Kapsuko vadovaujama LKP (b) vyriausybė. Jos tikslas – įvesti proletariato diktatūrą, sovietinę valdžią, įjungti Lietuvą įį Sovietinės Rusijos sudėtį.

Lietuvoje komunistų valdžia nepopuliari. Ji nekūrė tautinės valstybės, nesprendė žemės klausimo (nedavė jos valstiečiams). LKP (b) leidiniai: laikraštis “Tiesa”, žurnalas “Komunistas”.

Baltarusijos komunistų partija buvo dar silpnesnė nei Lietuvos. Pagal Lenino planą buvo įkurta bendra Lietuvos ir Baltarusijos valstybė Litbelas (1919). Jos vadovas – V. Mickevičius – Kapsukas. Išvijos bolševikus iš Lietuvos, Litbelas nebeegzistavo (1919).

1919 m. bolševikai buvo okupavę didesnę Lietuvos dalį. 1919 m. vasario mėn. Lietuvos kariuomenė ir Vokietijos kariuomenės savanoriai sustapdė bolševikų puolimą pprie Alytaus ir Kėdainių. Cia žuvo pirmieji Lietuvos kariai: P.Lukšys (prie Kėdainių) ir karininkas A.Juozapavičius (prie Alytaus). Po šių mūšių bolševikai traukiasi. Iš Lietuvos jos baigia vyti viena Lietuvos kariuomenė. Paskutinis mūšis su bolševikais Lietuvos teritorijoje vyko 1919 m. rugpjūčio mėn. prie Zarasų.

1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta Lietuvos Respublikos – Sovietų Rusijos taikos sutartis:

– S. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir jos sienas,

– sumokės Lietuvai 3 milijonus aukso rublių,

– leido Lietuvai išsikirsti Rusijoje 100 tūkstančių hektarų miško,

– pažadėjo grąžinti kultūros vertybes,

– pažadėjo grąžinti žmonių indėlius, laikytus carinės Rusijos bankuose.

Žemėlapis

Kovos su bermontininkais

Pirmojo pasaulinio karo metų Rusijos karo belaisviai Vokietijoje po karo pabaigos apginkluojami ir kartu su vokiečių kariais pasiųsti į Pabaltijį kovoti su bolševikine Rusija. Jiems vadovauja P. Bermontas – Avalovas ir Riūdigeris von der Goltzas. Požiūris į Pabaltijo šalių nepriklausomybę – neigiamas (tai – Rusijos dalis ir po bolševikų pralaimėjimo vėl bus jos sudėtyje).

Anksčiau bermontininkai pasirodo Latvijoje. Latviai juos priverčia pasitraukti iš šalies.

1919 m. liepos mėn. bermontininkai Lietuvoje. Jie nepripažįsta Lietuvos vyriausybės, plėšikauja ir savivaliauja užimtoje šiaurės vakarų Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė, baigusi kovas su bolševikais, lapkričio mėn. pradeda kariauti su bermontininkais.

Svarbiausi mūšiai prieš bermontininkus: prie Raseinių, Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių (Meškuičių). Bermontininkai pralaimi, iš jų paimamas didelis karo grobis. 1919 m. llapkričio mėn. kovos priš bermontininkus baigtos.

Įsikišus Antantės šalims, bermontininkų likučiai Lietuvos kariuomenės palydimi iki Vokietijos sienos.

Žemėlapis

Kovos su lenkais

Lenkai į Lietuvą žiūri kaip į Lenkijos provinciją, nepritaria Lietuvos nepriklausomybei. Tokią Lenkijos poziciją palaiko Prancūzija (jai reikalingas kuo stipresnis sąjungininkas rytuose).

1919 m. Lenkija, kaip ir Lietuva kovoja su Sovietų Rusija. Vydama bolševikus į rytus, Lenkija užima rytinę Lietuvos dalį.Antantės šalys Lietuvą ir Lenkiją ragina tartis. Buvo išvestos kelios demarkacinės linijos (pagal Hymanso planą, Fošo ir kt.), pagal kurias Vilnius likdavo Lenkijai. Lietuva nesutinka.

1920 m. vyksta Lenkijos – Sovitų Rusijos karas. Vilnius vėl lenkų.

1920 m. spalio 7 d. Lietuva ir Lenkija pasirašo Suvalkų sutartį, pagal kurią Lenkija Vilniaus kraštą pripažįsta Lietuvai.

1920 m. spalio 8 d. lenkų generolas L. Želigovskis pasiskelbia maištininku, nepaklūstančiu Lenkijos vyriausybės sprendimui atiduoti Vilniaus kraštą Lietuvai. Jis įsiveržia į Vilniaus kraštą, užima Vilnių.

Mūšiuose prie Širvintų ir Giedraičių Lietuvos kariuomenė sustapdo lenkus.

Vėl įsikiša Antantės šalys, kovos nutraukiamos. Lietuva tikisi sau palankaus sprendimo (Suvalkų sutartis). Bet lenkai praveda okupuotame Vilniaus krašte plebiscitą ir po jo 1922 m. įjungia Vilniaus kraštą į Lenkijos sudėtį. 1923 m. nedalyvaujant Lietuvai Ambasadorių Konferencija pripažino Vilniaus kraštą Lenkijai ir išvedė sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos. Lietuva prijungimo nepripažino, neturėjo diplomatinių santykių su Lenkija, rriba, skirianti Lenkiją ir Lietuvą buvo vadinama demarkacine linija.

Žemėlapis

1919 m. Lietuvoje buvo susekta lenkų organizacija POW (Polska Organizacija Voiskova), ruošusi Lietuvoje valdžios perversmą.

Lenkijos prezidentas šių kovų laikotarpiu – J. Pilsudskis.

Nepriklausomybės kovose apginta Lietuvos valstybė, pasiktas pripažinimas, tačiau prarastas Vilniaus kraštas.

22. Lietuva parlamentarizmo laikotarpiu . 1922 – 1926 (1920 – 1926)

1920 m. išrinktas Steigiamasis seimas.

Daugumą sudaro Krikščionių demokratų (KD)partija. Pagal galiojančią laikinąją konstituciją pirmame posėdyje atsistatydina prezidentas A.Smetona.

KD pirmininkas A.Stulginskis išrenkamas laikinai einančiu prezidento pareigas.

Dėl kilusio konflikto su L.Želigovskiu, Steigiamasis seimas normaliai dirbti pradeda 1922 m. Svarbiausi nuveikti darbai:

1922 m. priimta LR Koastitucija. (Išlieka prezidento institucija, didelė bažnyčios įtaka valstybėje). Pvz.

1922 m. pradėta žemės reforma:

– žemės maksimumas – 80 ha

– sudaromas valstybinis žemės fondas (žemė, turėta virš maksimumo, nuperkama valstybės; žemė paimama neatlygintinai iš asmenų, kovojusių prieš Lietuvos nepriklausomybę)

– kariai savanoriai aprūpinami žeme nemokamai

– bežemiai ir mažažemiai žemės gali nusipirkti (išsimokėjimas per 36 metus)

Reforma duota teigiamų rezultatų. Žemės ūkis sutvirtėja, vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

1922 m. finansų reforma (įvedamas litas). Tarpukariu – viena nvirčiausų valiutų.

1922 m. išrenkamas I Seimas. Iš 78 narių – 38 krikdemai. Seimas antruoju Lietuvos prezidentu išrenka A.Stulginskį. Jis paleidžia Seimą ir skelbia naujus rinkimus (galima pagal konstitucują).

1923 m. išrenkamas II Seimas. Daugumą seime turi krikdemai

(40). Tai

– ilgiausiai tarpukariu dirbęs Semas (vienintelis, išdirbęs visą kadensciją?).

1923 – 1924 m. žemės ūkis pasiekia priškario lygį. Sukurti valstybingumo pamatai. Demokratinė santvarka nesukurta. Stipriausios bendrovės “Maistas”, “Pienocentras”, “Lietūkis”.

Klaipėdos kraštas.

Klaipėdos kraštas 1919 m. pagal Versalio sutartį paimtas iš Vokietijos. Jis priklauso Tautų Sąjungai, administruojamas Prancūzijos. 1923 m. sausio mėn. prasideda Klaipėdos krašto lietuvių surilimas prieš pracūzų įgulas. Sukilimą remia Lietuva. Laimi.

1923 m. Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Letuvos. 1924 m. prijungimas pažystamas arptautiniu mastu (Ambasadorių konferencija).

Klaipėdos kraštas tturi autonomiją, dvi kalbos.

Šiuo laikotarpiu santykiai su SSRS ir Vokietija geri. Su Lenkija išlieka karo stovis.

1926 m. gegužės mėn. išrenkamas III seimas. Daugiausi vietų gauna Valstiečių liaudininkų partija ir socialdemokratai (kairiosios partijos). Jos sudaro koaliciją.

Trečiuoju prezidentu išrenkamas K.Grinius (valstiečių liaudininkų vadovas). Premjeras – socialdemokratas M.Sleževičius.

Vykdo demokratinius pertvarkymus (demokratiškiausias laikotarpis), panaikina karo stovį, legalizuoja komunistų partiją, garantuoja demokratines laisves. Prasideda KP organizuotos demonstracijos, susidūrimai su antikomunistais.

Nepopuliarumo priežastys:

– planavo nebemokėti atlyginimų dvasininkams, mokyklą atskirti nuo bažnyčios,

– išlaidų kariuomenie mažinimas (mažės karininkų atlyginimai),

– KP llegalizavimas,

– lidimas steigti 75 lenkiškas mokyklas.

Tai buvo perversmo rengimo priežastys (noras gauti valdžią, asmenys be partijos negali patekti į Seimą, nedemokratinių perversmų ir valdymų “mada” Europoje)

Perversmą ima organizuoti krikdemai, Lietuvos tautininkų sąjunga (A.Smetona), dalis karininkijos. Perversmo vykdytojams vadovauja majoras P.Plechavičius.

23. Autoritarinis vvaldymas Lietuvoje (1926 – 1940)

1926 gruodžio 17 d. Lietuvoje įvykdomas valstybės perversmas.

Naktį Kaune kariuomenė išvedama į gatves, saugomas paštas, telegrafas, valstybinės valdžios pastatai. Prezidentas K.Grinius ir premjeras M.Sleževičius atsistatydina. Diktatoriumi paskelbiamas P.Plechavičius (dviem dienom).

Gruodžio 19 d. A.Smetona seime išrenkamas prezidentu. Išrenkamas nedemokratiškai, pažeidžiant konstituciją (seimo posėdyje dalyvavo tik krikdemai ir palaikantys perversmą. Kvorumo nebuvo). Premjeru tampa A.Voldemaras.

Prasideda demokratijos suvaržymai ir A.Smetonos autoritarinio valdymo įtvirtinimas:

– uždraudžiama LKP (sušaudomi keturi lyderiai),

– cenzūra,

– įvedama karo padėtis,

– didelius įgaliojimus turi karo komendantai,

– varžoma susirinkimų laisvė,

– mažėja savivalda,

– palaipsniui uždraudžiamos partijos (ir krikdemai), lieka vienintelė Lietuvos tautininkų sąjunga (LTS),

– uždraudžiamos politizuotos visuomeninės organizacijos.

1927 m. paleidžiamas seimas. Kitas seimas bus išrinktas 1936 m. Jame bus vien tautininkai (seimo imitacija).

1928 m. nauja konstitucija, įtvirtinusi A.Smetonos autoritarinį valdymą.

1929 m. iš ministro pirmininko pareigų atleidžiamas A.Voldemaras (jis ssiekė grižtinti A.Smetonos valdymą, palaikė fašistines idėjas, kurioms A.Smetona nepritarė). Ministru pirmininku paskiriamas J.Tūbelis (dviejų svainių valdymas iki 1938 m.).

1931 m. priimtas prezidento rinkimų įstatymas (prezidentą renka ypatingi taotos atstovai).

1931 m. ir 1938 m. A.Smetona perrenkamas prezidentu (7 metams).

1938 m. konstitucija dar labiau sustiprina A.Smetonos valdžią.

Valdant A.Smetonai, dažnai prieš jį ruošiami pučai (A.Voldemaras, Tauragė). Visi nesėkmingi.

Žemės maksimumas padidinamas iki 150 ha.

1926 – 1931 m. sustiprėja emigracija.

1935 m. kyla tarpukariu didžiausias Suvalkijos ūkininkų streikas.

Didžiausias eksportas į Vokietiją, po 1933 m. į AAngliją.

Užsienio politika

Santykiai su Vokietija iki 1933 m. geri. 1928m . sutartimi Vokietija pripažino Lietuvos sienas (Lietuvai Klaipėdos kraštas). Po 1933 m. santykiai blogėja (Hitlerio teritorinės pretenzijos). Lietuvoje Klaipėdos krašto nacistų E.Noimano ir T.Zaso teismas.

1934 m. su Latvija ir Estija sudaryta Baltijos santarvė (Antantė). Tai – gynybinė sąjunga.

Geriausi santykiai visu tarpukariu su SSRS.

Su Lenkija santykiai blogiausi.

Kultūra

Literatai: Maironis, J.Tumas – Vaižgantas, V.Krėvė – Mickevičius, A. Vienuolis, L.Gira, B.Sruoga.

Architektai: V.Dubeneckis, V.Landsbergis – Žemkalnis.

Skulptoriai: J.Zikaras, P.Kalpokas, J.Vienožinskis.

1925 m. pastatyta M.K.Čiurlionio galerija Kaune.

Krepšininkai 1937 ir 1939 m. tampa Europos čempionais.

1933 m. S.Darius ir S.Girėnas su “Lituanika” perskrenda Atlantą.

1930 m. įvedamas pradinis privalomas mokslas.

Lenkijai priklausantis Vilniaus universitetas nuo 1919 m. atidaromas. Vadinasi Stepono Batoro u – tu.

24. Nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija (1940.06.15. – 1941.06.22.)

1938 m. Lenkija skelbia Lietuvai ultimatumą, reikalauja užmegzti diplomatinius santykius. Lietuva nusileidžia ir tuo faktiškai pripažįsta Lenkijai Vilniaus kraštą.

1939 m. sausio mėn. priimtas Lietuvos Neutralumo įstatymas (kitos valstybės to nepaisys).

1939 kovo 22 d. po ultimatumo pasirašyta Vokietijos – Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Pasirašė užsienio reikalų ministrai J.Urbšys ir J.Ribentropas.

1939 rugpjūčio 23 d. pasirašyta “Vokietijos – Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis” (Ribentropo – Molotovo paktas). Slapti sutarties protokolai:

1. Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis Besarabija atitenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon.

Lietuva – VVokietijos įtakos sferon.

2. Lenkijos rytinė dalis atitenka Sovietų Sąjungai.

Lenkijos vakarinė dalis – Vokietijai.

1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją (prasideda II – as pasaulinis karas).

1939 rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.

1939 rugsėjo 28 d. “Vokietijos – Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis”. Slaptas sutarties protokolas:

už Lenkijos dalį (Liublino vaivadija) SSRS įtakon atitenka Lietuva.(Išskyrus pietvakarinę Suvalkijos (Užnemunės) dalį).

1939 spalio 10 d. “Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis”:

– Lietuvoje įkurdinama 20 tūkst. Raudonosios Armijos karių,

– karinės bazės įkuriamos Alytuje, Prienuose, Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose.

Lietuva pradedama kaltinti Savitarpio pagalbos sutarties laužymu.

Žemėlapis

1940 birželio 14 d. SSRS ultimatumas Lietuvai.

Lietuva kaltinama:

– grobia Raudonosios Armijos karius,

– persekioja lietuvius, dirbančius RA bazėse,

– sudaryta karinė sąjunga su Latvija ir Estija prieš SSRS,

– pažeidinėja Savitarpio pagalbos sutartį.

SSRS reikalavimai:

– vidaus reikalų ministras K.Skučas ir Saugumo departamento direktorius A.Povilaitis turi būti atiduoti teismui,

– turi būti sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė, kuri užtikrintųLietuvos ir SSRS sutarties vykdymą,

– įsileisti neribotą kiekį SSRS karių.

Jei ultimatumas nebus priimtas per 24 val., į Lietuvą įžengs SSRS kariuomenė.

Paskutiniajame vyriausybės posėdyje nusprendžiama nesipriešinti SSRS.

(Paskutinis ministras pirmininkas A.Merkys, užsienio reikalų ministras J.Urbšys).

1940 birželio 15 d. Lietuva okupuojama Sovietų Sąjungos. (1940.06.14. Vokietija užėmė Paryžių). Buvo okupuota ir Suvalkijos dalis, kurią SSRS buvo sutikusi palikti Vokietijai. (1941. 01. 10. dienos sutartimi SSSRS už šią teritoriją Vokietijai sumokėjo 7,5 milijono aukso dolerių). Į Lietuvą atvyksta SSRS įgaliotasis asmuo V.Dekanozovas.

1940 birželio 15 d. A.Smetona pasitraukia į Vokietiją (mirė 1944 m. JAV). Eiti prezidento pareigas paveda A.Merkiui. Pagal konstituciją A.Merkys negalėjo niekam šio posto perleisti.

Pirmoji sovietinė okupacija (1940.06.15. – 1941.06.22.)

Sudaroma “Liaudie vyriausybė” (ministras pirmininkas J.Paleckis). Vėliau vyriausybei ima vadovauti V.Krėvė –Mickevičius, o J.Paleckis tampa laikinai einančiu prezidento pareigas.

Legalizuojama LKP. Jos vadovas A.Sniečkus tampa Saugumo departamento direktoriumi (organizuoja suėmimus, trėmimus).

Paleidžiamas seimas. Skelbiami rinkimai į “Liaudies seimą”. Rinkimuose gali dalyvauti vienintelė Lietuvos darbo liaudies sąjunga (perpavadinta LKP). Rinkimai nedemokratiški, rezultatai klastojami. Iš 79 seimo narių – 58 LKP nariai.

1940 liepos 21 d. pirma Liaudie seimo sesija svarsto:

– dėl valstybės santvarkos. Lietuva pavadinama Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika (LTSR) (Lietuvos Sovietų Socialistine Respublika (LSSR)),

– dėl Lietuvos įstojimo į SSRS sudėtį. Nuspresta prašyti Sovietų Sąjungos priimti Lietuvą į jos sudėtį.

– dėl žemės. Žemė nacionalizuojama, ūkininkams paliekama 30 ha.

– nacionalizuojami bankai ir pramonės įmonės virš 20 darbininkų.

1940 rugpjūčio 03 dieną Lietuva “įstoja” į Sovietų Sąjungos sudėtį (Lietuvos aneksija).

Baltarusijos SSR perduoda Lietuvos SSR dalį teritorijų (dalį Vilniaus krašto. Susiformuoja dabartinė Lietuvos pietryčių siena).

Žemėlapis

Sovietinės Lietuvos valdžios institucijos:

– parlamentas – LTSR Aukščiausioji Taryba,

– vyriausybė – LTSR Liaudies Komisarų taryba (vėliau – Ministrų taryba).

Sovietizacija:

Pramonės, bankų,

žemės nacionalizacija.

Represijos prieš ūkininkus, inteligentiją, partijų ir organizacijų vadovus ir narius, karininkus, dvasininkus.

Įvedamas rublis.

Keičiami karo vadai.

Lietuvos kariuomenė pertvarkoma į 29 – tą teritorinį šaulių korpusą.

25. Lietuva vokiečių okupacijos metais (1941 – 1944)

1941 birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą. Karo veiksmai iš karto paliečia Lietuvą: ji per savaitę okupuojama vokiečių.

1941 birželio sukilimas Lietuvoje

Dar prieš šio karo pradžią Berlyne buvo pradėtas ruošti antisovietinis sukilimas. Organizavo LAF, vadovaujamas K.Škirpos.

Sukilimas Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22 d. Vadovauti sukilimui vokiečiai K.Škirpos neišleido. (baltaraiščiai)

Tikslai: <

– atkurti Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol vokiečiai įtvirtins savo valdžią,

– trukdyni atsitraukiančiai Raudonajai armijai,

– saugoti Lietuvos turtą nuo atsitraukiančių sovietų.

Birželio 23 d. sudaryta Laikinoji vyriausybė, vadovaujama J.Ambrazevičiaus, per Kauno radijofoną paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

J.Ambrazevičiaus vyriausybė dirbo iki rugpjūčio 5 d. (6 sav.) ir vokiečių buvo paleista.

Prasidėjus karui, atsitraukdami sovietiniai pareigųnai ir kariai žudė žmones (dažnai buvusius suimtuosius). Didžiausios žudynės vyko Rainiuose (prie Telšių), Pravieniškėse, Panevėžyje.

Pirmomis karo dienomis Lietuvoje stichiškai kilo žytų pogromai. Didžiausias – Kaune “Lietūkio” garaže.

Vakarinėse SSRS teritorijose, okupuotose VVokietijos, buvo įkurtas Ostlando Reicho komisariatas. Jame – Lietuvos generalinė sritis, valdoma generalinio komisaro. Prie jo dirbo tarėjai (lietuviai).

Vykdomas žytų tautos naikinimas (Holokaustas) . Daugiausia Paneriuose prie Vilniaus, Kauno IX forte. Viso išžudyta virš 90 % Lietuvos žydų.

Žmonės vežami ddarbams į Vokietiją.

Už paramą partizanams žudomi žmonės, deginami kaimai (Pirčiupiai, Ablinga).

Pasipriešinimas daugiausia pasyvus (nebendradarbiavimas). Spausdinami antivokiški atsišaukimai. Ginkluoti partizanai yra LKP įtakoje, gauna paramą iš SSRS. Maskvoje Lietuvos partizanų veiklą koordinavo LKP pirmasis sekretorius A.Sniečkus.

Lietuvos teritorijoje veikė ir lenkų partizanai Armija Krajova.

1943 metais vokiečiai stengėsi sukurti Lietuvoje SS legioną. Sudarytas iš lietuvių, legionas turėjo būti pavaldus vokiečių karinei vadovybei. Lietuviai nestoja, legionas nesukuriamas. Vokiečiai imasi represijų: uždaromos aukštosios mokyklos, organizacijos, suimami inteligentijos atstovai (išvažami į Štuthofo koncentracijos stovyklą).

1944 m. vokiečių valdžia leido kurti Lietuvos vietinę rinktinę. Jai vadovavo P.Plechavičius. Rinktinės kariai turėjo būti tik Lietuvos teritorijoje, kovoti su komunistiniais partizanais, palaikyti tvarką, ginti Lietuvą nuo artęjančios Raudonosio armijos. Susirinko 30 tūkst. savanorių. Vokiečiams bandant rinktinę panaudoti rytų fronte, kariai neparlūsta iir išsiskirsto.

SSRS pusėje karo metu lietuviai kariauja 29 – jame teritoriniame šaulių korpuse. Vėliau jis pertvarkomas į 16 – tą Lietuviškąją diviziją. Ši divizija dalyvaus kovose vejant vokiečius iš Lietuvos.

1944 m. vasarą į Lietuvą įžengia Raudonoji armija. Prasideda trečioji emigracijos banga iš Lietuvos (bėga nuo grįžtančios sovietų valdžios).Vokiečiai iš Lietuvos visiškai pasitraukė 1945 m. sausio mėn. (Klaipėda).

Prasideda antroji sovietinė okupacija.

26. Antroji sovietinė okupacija (1944/1945 – 1990)

1944 m. prasideda antroji Lietuvos sovietinė okupacija. Visą Lietuvos teritoriją sovietai kontroliuoja nuo 1945 mm. pradžios.

Pasibaigus karui prie Lietuvos prijungiamas Klaipėdos kraštas (1945). Susiformuoja dabartinės Lietuvos sienos.

Sovietizacijos bruožai:

– nuo 1944 m. skelbiama mobilizacija į Raudonąją armiją,

– svarbesnias pareigas užima rusai (LKP negausi, ja nepasitikima),

– opozicija užslopinta, spauda, švietimas, menas visiškai kontroliuojami,

– represijos prieš bažnyčią,

– pilna nacionalizacija, stambiose statybose dirba rusai,

– lietuviai sudaro 79% gyventojų,

– daugėja mokyklų, pramonės įmonių,

– 1947 – 1950 m. vykdoma kolektyvizacija,

– sovietinė valdžia įtvirtinama teroru (vykdytojai NKVD), vykdomi gyventojų trėmimai (didžiausi 1948, 1949, 1951)

Partizaninis pasipriešinimas Lietuvoje 1944 – 1953 m.

Priežastys:

– noras pasipriešinti sovietizacijai, parodyti, jog Lietuva nesavo noru tapo SSRS dalimi,

– pasipriešinti dabar, nes 1940 m. okupacijai nebuvo pasipriešinta,

– tikėjimas atkurti nepriklausomybę (vakarų valstybių pažadai pradėti karą prieš SSRS), 1941 m. pasirašyta Atlanto chartija,

– noras išvengti mobilizacijos,

– trukdyti vykdyti sovietinius pertvarkymus.

– 1940 – 1941 m. sovietizacijos patirtis,

Partizanų skaičius didžiausias 1945, 1946 m. Būriai dideli, nevengia didesnių mūšių. Vėliau būriai maži, kad būtų sunkiau susekti, vengiama didesnių mūšių, rengiamos pasalos, komunistinių aktyvistų žudymas.

Pasipriešinimo metodai aktyvūs (ginkluota kova, spausdinta agitacija, parama partizanams)ir pasyvūs (nedalyvavimas valdžios struktūrose, nebendradarbiavimas).

Žemėlapis

Svarbiausi vadai:

Juozas Lukša – Daumantas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Jonas Žemaitis – Vytautas.

Pralaimėjimo prižastys:

– SSRS jėgos persvara (P.Vetrovo 4 – oji NKVD divizija, “istrebitelnyje bataliony” (stribai)),

– kolūkių sukūrimas (maisto trūkumas),

– išdavystės.

1953 m. miršta J.Stalinas. Baigiasi masinės represijos, trėmimai.

SSRS KP Generaliniu sekretoriumi tampa N.Chruščiovas (1953 – 1964).

Prasideda “atšilimo” (“atlydžio”) laikotarpis. Grįžta tremtiniai, ppolitiniai kaliniai. Vykdoma industrializacija, kuriamos naujos pramonės šakos, pastatoma Kėdainių, Jonavos chemijos gamyklos, Kauno HE, Panevėžio “Ekranas” ir kt. Demokratinio valdymo nėra.

1964 – 1982 m. valdo L.Brežniavas. “Sąstingio” laikotarpis. Komandinis valdymas, persekiojami disidentai, bažnyčios suvaržymai, naikinami vienkiemiai.

Disidentinė vekla:

– Lietuvos Helsinkio grupė (T.Venclova),

– “Lietuvos katalikų bažnyčios kronika”. Leidinys, ėjęs nuo 1972 m. Nesunaikintas visu sovietmečiu. Leidėjai būdavo susekami, teisiami (kun. A.Svarinskas, kun. S.Tamkevičius). Kronikoje būdavo aprašomi tikinčiųjų teisių pažeidimai.

– 1972 m. Kaune susidegina R.Kalanta.

– Lietuvos Laisvės Lyga (LLL) 1978 m. (V.Terleckas).

Lietuvos Komunistų partijos CK pirmieji sekretoriai:

1941 – 1974 m. A.Sniečkus

1974 – 1987 m. P.Griškevičius

1988 m. A.Brazauskas (vėliau LKP pavadinama Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP)).

27. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

1985 m. SSRS KP CK Generaliniu sekretoriumi tampa M.Gorbačiovas. Jis keičia SSRS vidaus ir užsienio politiką, pradeda pertvarką (perestroika). Sumažinama cenzūra, susidaro galimybės reikštis politinei opozicijai, kuriasi visuomeniniai judėjimai, keliantys ir politinius reikalavimus.

1988 m. spalio mėn. įkuriamas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Jo pirmininkas – V.Landzbergis.

1988 m. LKP atsiskiria nuo SSRS KP.

1989 m. “Baltijos kelias”, skirtas Ribentropo – Molotovo pakto 50 –mečiui.

1990 m. rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą laimi Sąjūdis (LPS).

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo seimo) pirmininku išrenkamas V.Landzbergis.

1990 kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis semas) paskelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Ministre pirmininke tampa KK.Prunskienė.

SSRS Lietuvos nepriklausomybės nepripažįsta. Skelbiama ekonomonė blokada.

1991 m. sausio 13 d. SSRS kariuomenė ir ją Lietuvoje palaikančios jėgos bando nuversti Lietuvos vyriausybę. Nesėkmingai.

1991 m. pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija.

1991 m. rugpjūčio mėn. (SSRS) Maskvoje prasideda pučas, siekiant nuversti M.Gorbačiovą. Rusijos vyriausybė (B.Jelcinas), padeda nuslopinti pučą. M.Gorbačiovas lieka valdžioje, bet jo autoritetas smarkiai krinta. Po pučo Lietuvą pripažino Rusija, SSRS, ir kitos pasaulio valstybės.

1991 m. Lietuva priimama į JTO.

1992 m. referendumu priimta Lietuvos Konstitucija.

1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė.

1993 – 1998 m. Lietuvos Prezidentas – A.Brazauskas.

1998 – 2003 m. Lietuvos Prezidentas – V.Adamkus.

2003 – Lietuvos Prezidentas – R. Paksas.

2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare.