Viduramžiai/Bizantija?Viduramžių kultūra

Viduramžiai

Ankstyvieji V – X a.

Brandieji X – XIII a.

Vėlyvieji XIII – XV a.

Vasalas-asmuo pasidavęs kito asmens globai. Priimdavo globą ir duodavo jam ištikimybės priesaiką.

Senjoras-vasalo globėjas, neleido niekam vasalo skriausti, duodavo žemės.

Beneficija-žemė duota už karinę tarnybą. NEPAVELDIMA.

Feodas-senjoro vasalui perleista žemė už tarnybą. PAVELDIMA

Alodas-privati žemės valda

Prekariumas-privačių žemės savininkų raštas kuriuo prašyta galingesnių kaimynių pagalbos.

Servas-priklausomi valstiečiai, kurie patys pasidavę su savo žemėmis didikams.

Biurgeris-miesto bendruomenės cecho narys.

Omažas – ištikimybės priesaika senjorui

Dvasininkija-ypatinga teisinė grupė turinti spec. Privilegijų.

Korporacija-Teisiškai įforminta asmenų grupė kurią sieja bendri profesiniai ar lluominiai interesai.

Frankai-pirmoji viduramžių Europos valstybė.

Kova dėl investitūros -kova dėl pareigų skyrimo.

Kodėl viduramžiais gyvenimas buvo toks ritualizuotas, grindžiamas daugiau papročiais, o ne rašytine teise?

Viduramžių visuomenė neraštinga.

Iš visų germanų valstybėlių išliko tik frankai ,nes: 1.Per tautų kraustymąsi mažai keliavo

2.Frankai apsikrikštijo (Va.) 3.Chlodvigas (frankų įkūrėjas) neatiminėjo žemių iš užkariautų Galų.

Savo galybę Frankai pasiekė 800m. Valdant Karoliui Didžiajam

800m. Karolis buvo imperatoriumi ir apkrikštijo Europą

Pagal Verdino susitarimą Karolio Didžiojo imperiją 843m. Pasidalino trys anūkai. (Vokietija Italija ir Prancūzija).

962m. Liudviko Vokiečio ir Italijos sritys susijungia iir įkuriama Šv. Romos Vokietijos imperija(Otonas)

BAŽNYČIA VIDURAMŽIAIS

X a. pab. Kliuni reforma. Vienuolis Fildebrantas iškėlė idėją, kad reikia stiprinti bažnyčią. Paskelbė judėjimą už drausmę, celibatą, už tai, kad bažnyčia nepriklausytų nuo valdžios, kad vyskupus skirtų ne karalių, o popiežius.

Šį judėjimą Fildebrantas ((Grigalius VII) įvedė visoje Europoje.

XI a. ėjimas į Kanosą (Henrikas-Šv. Romos Vokietijos imp. Atgailauja prieš Grigalių VII popiežių)

KRYŽIAUS ŽYGIAI

Priežastys:1)Pagal Majorato teisę turtą paveldi tik pirmas sūnus, todėl Europoje buvo perdaug neturtintų riterių.

2)Religinis entuziazmas

3)Katalikų bažnyčia bandė sumenkinti Bizantijos bažnyčią

4)Išvaduoti Kristaus karstą iš kitatikių rankų.

Kryžiaus žygių eiga

1kryžiaus žygis 1099m. Užimta Jeruzalė

4kryžiaus žygis 1204m. Kryžiuočiai apiplėšė krikščionis. Konstantinopolį ir trumpam buvo įkurta lotynų imperija.

Kryžiuočiai įkūrė: Edesa, Tripolis, Jeruzalė, Antiochija.

Kryžiaus žygių pasekmės: 1)Išnyko baudžiava 2)sustiprėjo katalikų bažnyčia 3)sumažintas riterių kiekis 4)Į Europą atkeliavo citrinos, ryžiai, abrikosai 5) atvežti veidrodžiai, muilas, apatiniai rūbai 6)Praturtėjo ir suklestėjo Venecija ir Genuja 7)Pirmą kartą pradėti persekioti žydai kaip kitatikiai 8)Įsteigti atskiri žydų rajonai getai.

Islamas

Hidžra – pabėgimas iš Mekos į Mediną

Koranas – Šv. Knyga

Mečetė – šventykla

Suna – Šv. Knyga ssudaro pasakojimai apie Mahometą

Kalifatas – galinga valstybė

Kalifas – Kalifato valdovas

Emyras – Kalifo pavaldinys

Džihadas – Šv.Karas

Ramadanas – pasninkas

Kaaba – žymiausia šventovė Mekoje kubo formos akmeninis belangis statinys

Minaretas – bokštai smailūs prie mečetė juose skelbiamos mišios

Rechonkista – ispanų pusiasalio atkariavimas iš musulmonų rankų VIII – IX a.

Sunitai – Religiniu mokymo šaltiniu laiko ne tik Koraną, bet ir Suną

Šiitai – Religiniu mokymu šaltiniu laiko tik Koraną.

Bizantija

395m. – padalinta

1453m. – nukariavo Turkai

Kodėl rytų Roma nežlugo nuo Barbarų puldinėjimų?

Jie sugebėdavo pinigais išsipirkti nuo Barbarų puldinėjimų.

Bizantija llabiausiai klestėjo Justiniano laikais VI a.

Justiniano darbai – 1)siekė atkurti visą Romos imperiją buvo užkariavęs Italiją. 2)Susistemino sukodifikavo Romos teisę, išleido civilinį teisės kodeksą. 3)Pastatė Šv. Sofijos bažnyčią 4) Jo laikais klestėjo kultūra

Bizantijos priešai: 1)VIII Arabai

2)VIII-IX a. Bulgarai

3)1204m. Konstantinopolį apiplėšė kryžiuočiai 4-ojo kryžiaus žygio metu

4) XI a. Turkai

5)XIII a. Bizantija Turkų vasalas

6)XV a.Turkai nukariauja

Bizantija apkrikštijo: Bulgarus, Serbus, Rusus

1054m. Krikščionių pasaulis suskilo:

Romos Konstantinopolio

Lotynų Graikų

Katalikų Ortodoksų( Stačiatikių)

Vakarų Rytų

Bizantijos du vienuoliai Kirilas ir Metodijus sukūrė Rusų raštą kirilicą.

VĖLYVIEJI VIDURAMŽIAI

Maras-1348m.

Šimtametis karas – 1337 – 1453 m. Tarp Anglijos ir Prancūzijos. Laimėjo Prancūzai.

Karo priežastys – Prancūzijos karalius liko bevaikis ir iškilo klausimas kas taps paveldėtoju, o Anglijos karalius buvo pretendentas į sostą.

Pasekmės – 1)Išaugo Prancūzijos karaliaus autoritetas 2)Prancūzija tapo luomine centralizuota monarchija.

PARLAMENTAI

Anglijos 1265m. „Parlamentas“ sudarė Lordų ir bendruomenės rūmai.

Prancūzijos 1304m. „Generaliniai luomai“ sudarė Dvasininkų bajorų ir trečiasis luomas.

Avinjono nelaisvė, popiežius verčiamas būti prancūzu Avinjone, o ne Romoje. Paskui atsirado daug popiežių.

Konstanco bažnyčios susirinkimas – 1414-1418m. Sprendė

o dviejų popiežių panaikinimą ir vieno popiežiaus rinkimą. Popiežiaus rinkimas konklava.

o Jano Huso tesimas

o Žemaičių bajorų delegacijos skundas

o 1450m. Knygų spausdinimo išradimas

Viduramžių pagr vienuolijos:

1. Benediktinai- knygų perrašinėtojai, turtų saugotojai

2. Domininkonai- kovotojai su eretikais

3. Pranciškonai- propagavo neturtą ir meilę artimui.

Riterių ordinai:

1. Tamplieriai – prancūzų

2. Joanitai – Italų

3. Teutonai – Vokiečių ( vėliau atsikraustė į prūsų žemes ir buvo pagr. LT ppriešas)

ABATAS – vienuolyno viršininkas

Anatema – atsiskyrimas nuo bažnyčios

Ekskomunika – tikinčiojo pašalinimas iš religinės bendruomenės

Indulgencija – nuodėmių atleidimo raštas, kurį išduodavo už nuopelnus bažnyčiai arba užmokestį.

Inkvizicija – Bažnyčios kova su bažnyčios priešais ir eretikais

Simonija – Pareigų pirkimas ir pardavimas

Relikvija – Liekana, palaikas

Celibatas – Katalikų kunigams priklausoma viengungystė

Konklava – popiežiaus rinkimas

Erezija, Eetikas – rel srovė prieštaraujanti ofic. Bažnyčiai. Erezijos skelbėjas

Viduramžių kultūra

Architektūros stiliai:

1. Romaninis – storos sienos, pilkas akmuo, maži langai, panašus į romėnų, masyvios formos (Šv. Nikolo It., Puatjė ir Vormso katedros)

2. Gotikinis – smailėjančios arkos, kilimas aukštys, daug bokštelių, pagrindinis langas rožė (Dievo motinos katedra, Kelno kat, Šatro kat)

Skolastika – mokymo metodas

Cechas – amatininkų susivienijimas

Gildija – pirklių susivienijimas

Šedevras – šedevrą turėjo padaryti pameistrys norėdamas tapti meistru

Rotušė – miesto savivalda

Meras – miesto vadovas

Lažas – priverstinis darbas dvare

Duoklė – mokestis natūra

Činčas – mokestis pinigais

Žakas – valstietis

Žakerija – valstiečių sukilimas

Viduramžių universitetai :Bolonijos, Oksfordo, Paryžiaus