Referatas apie A.Smetona,jo vaikyste,politika,seima

Referatas

Antanas Smetona

(1874 – 1944)

Parengė:

1874m. rugpjūčio mėn. 9d. darbščioje Smetonų šeimoje gimsta Antaniukas. Jis buvo šeštasis vaikas, po jo gimė dukra Julija. Berniukas buvo labai smalsus, iškalbus ir linksmas vaikas. Jo geriausias draugas buvo Kuliavų Juozukas.

Vaikai dirbo namuose, mat tėvas nusistatė niekur neleisti jų tarnauti. Berniukas pas tėvus iš pradžių jokių privilegijų ir lengvatų neturėjo. Kai tik paaugo,turėjo šiokio tokio darbo stvertis. Labai mėgo dailės darbą. Viską mėgino pats padaryti. Nuolat vis kąnors sugalvodavo, tai drožti, tai tašyti aar piešti. Teko ir ganyti, ir vyžas pinti, o skaityti išmoko, kai tėvai mokė vyresniuosius.. Dešimtus metus einantį tėvas nuvežė jį į Taujėnų valsčiaus pradinę mokyklą, už 12 kilometrų nuo namų, tačiau piktas mokytojas vaiką nuo mokyklos atbaidė. 1885 m., mirus tėvui, Antanas buvo nuvežtas į motinos tėviškę, Kartanus, kur vaikus mokė vietos šlėktelė Rapanavičius. Po metų vėl grąžinamas į Taujėnus. Išmokęs rusų kalbą, radęs kitą, entuziastingą ir vaikus mylintį mokytoją Trofimovą, jaunasis Smetona kibo į mokslus ir pirmą kartą ttapo šiokiu tokiu viršininku – buvo paskirtas vaikų bendrabučio vyresniuoju.

Mokyklą baigė 14 metų. Šeima nutarė Antaną leisti mokytis toliau, todėl reikėjo pasirengti stoti į gimnaziją (į ją priimdavo nuo 12 metų). Rengėsi Ukmergėje, čia gerai išmoko lenkų kalbą iir 1892 m. išlaikė egzaminus į Palangos progimnazijos trečiąją klasę. Mokėsi labai gerai, tad buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. 1893 m. baigia progimnaziją ir, šeimos patariamas, išlaiko egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją. Tačiau kunigo luomui Smetona pašaukimo nejautė. Pergalvojęs savo sprendimą, tęsia mokslą Mintaujos gimnazijoje.

Gimnazijos vadovybė versdavo mokinius katalikus prieš pamoką kalbėti maldą rusiškai. Šiems tai daryti atsisakius, 1896 m. rudenį Smetona ir dar penkiolika mokinių iš gimnazijos pašalinami. Su Jurgiu Šlapeliu ir kitais jis vyksta į Peterburgą, pas Rusijos švietimo ministrą, ir prašo leidimo baigti mokslą. Prašymas buvo patenkintas, ir Smetona 1897 m. baigia Peterburgo IX gimnaziją.

Smetoną labiau traukė istorija, literatūra ar filologija, bet žinodamas, jog su šia specialybe darbo Lietuvoje negaus, pasirenka studijuoti teisę Peterburgo universitete. Čia ttarp lietuvių studentų jau veikė nemaža lietuviškų draugijų, tad Smetona tampa veikliu jų nariu, dainuoja Č. Sasnausko chore, su V. Sirutavičiumi slaptai išspausdina P. Avižonio parengtą lietuvių kalbos gramatiką, kurią išdalija norintiems gerai išmokti kalbėti ir rašyti lietuviams studentams.

1902 m. A. Smetona buvo suimtas už lietuviškų knygų laikymą, bet po dviejų savaičių paleistas dėl įkalčių stokos. Tais pačiais metais jis baigė studijas Universitete ir grįžo į Lietuvą. Baigęs aukštuosius mokslus jis savo kraštui ir kalbai visda liko ištikimas, neišvyko į RRusiją,bet pasiliko savo krašte.

Dar po dviejų metų jis vedė Sofiją Chadakauskaitę, kilusią iš senos bajorų šeimos, su kuria susipažino dirbdamas jos brolio korepetitoriumi. Antanas ir jo žmona susilaukė dukros Marytės, kurią namuose vadindavo Mariuku ir sūnaus Juliaus. Dukra Marija mokėjo prancūzų, vokiečių, lenkų, rusų kalbas ištekėjo už kavalerijos karininko Aloyzo Valušio, sūnus Julius domėjosi sportu, vedė pianistę Birutę Nasvytytę, studijavo teisę, 1937-1939 m. gyveno Paryžiuje. Sofija ir Antanas be galo mylėjo savo vaikus, jais labai rūpinosi, tačiau buvo ir griežti. Antanas savo sūnui liepė atlikti karinę privolę, netaikė jokių išimčių.

Kalėdų šventės prasidėdavo Kūčiomis. Kartu su Smetonų šeima Kūčias valgydavo tik vienas kitas iš labai artimų žmonių. Valgis būdavo pradedamas malda, Antanas ir jo tėvai buvo labai tikintys. Vėlai vakare, visa Smetonų šeima vykdavo i Bernelių mišias. Kadangi Antanas labai domėjosi spauda, mėgdavo skaityti, tai ir abidvi Kalėdų dienas praleisdavo skaitydamas.

Grįžęs iš Peterburgo A. Smetona iš pradžių dirbo advokato padėjėju, vėliau susirado darbą Žemės banke. Dirbdamas banke, pradėjo įsitraukti į visuomeninę veiklą: vertė knygas į lietuvių kalbą, dalyvavo Lietuvių demokratijos partijos suvažiavimuose. Kiek vėliau A. Smetona buvo išrinktas į Seimą, kaip LDP kandidatas. 1919 m. Balandžio mėnnesį buvo išrinktas primuoju Lietuvos valstybės prezidentu, juo buvo iki 1920 m. birželio 119 d. 1926m vėl išrinkas prezidentu iki 1940m. Beprezidentaudamas Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, stilistiškai perdirbo ir paruošė spaudai daugybę leidinių.

1944 metų sausio 9d. Antanas Smetona žuvo per gaisrą Klyvlende (JAV).

Susidarė įspūdis, jog Antanas Smetona buvo neeilinė asmenybė, suvaidinusi didelį vaidmenį Lietuvos valstybės istorijoje. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad esant galimybei, prie šitos temos aš dar grįšiu, nes ji mane labai sudomino.

Literatūra:

Liudas Truska „Lietuvos prazidentai“ 1991;

Eidintas A. Antanas Smetona: Politinės biografijos bruožai. – Vilnius: Mintis, 1990. – 245 p.