Komijos lageriai partiniuose dokumentuose

Ilgai ir pakrikai buvo tobulinama kraugeriška GULAG‘o* sistema – pradedant rėžimų įvairove ir primityviomis gyvenimo sąlygomis Solovkuose, baigiant tiksliai sureguliuota žmonių naikinimo sistema Rečlage ir Minlage. Idėjos tėvai, lagerinio genocido konstruktoriai sėdėjo Kremliuje ir per lagerių valdininkus atsiųsdavo direktyvinius nurodymus iki OLP‘ų* ir specialiųjų taškų. VČK-OGPU-NKVD-MVD-KGB* griežtai sekė, ar tos direktyvos vykdomos, ir prireikus dėl atskirų kalinių duodavo nurodymus asmeniškai.

Po XX komunistų partijos suvažiavimo, kai bukokas neįžvalgus Chruščiovas paskelbė apie savosios santvarkos žvėriškumus, atkakliai kvailintai tautai buvo kkalama pasaka, kad tikrieji komunistai neprisidėjo prie represijų, kad dėl visko kaltas Berija ir šiek tiek Stalinas. Tautų genocido metais NKVD iškilo virš partijos ir naikino komunistus leniniečius ( lyg Leninas buvo mažesnis kraugerys už Staliną). Mielai kalbėjo apie 1937 – 1939 metų represijas ir begėdiškai nutylėjo pokario siautėjimus Pabaltyje ir Ukrainoje, ištisų tautų ištrėmimą, tyčiojimąsi iš „neištikimų“ kariškių, patekusių į vokiečių nelaisvę. Aišku, žūdavo ir įvairių atspalvių komunistų – nuo Berzinio, Putnos, iki Vareikio ir Angariečio. Na ką gi, žžmonės sako – už ką kovojo, nuo to ir žuvo. Kaip ir 1937-aisiais, kai įniršusi minia šaukė „Mirtis kapitalistų šnipams!“,1947-aisiais Lietuvoje – „Mirtis fašistų pagalbininkams – buržuaziniams lietuviškiesiems nacionalistams!”, o 1953-aisiais – „Gėda buržuazijos samdiniui budeliui Berijai!”

Komunistų partija, t.y. VVKP(b) CK politbiuras, Prezidiumas, visada organizuodavo kruvinus susidorojimus su liaudimi, VČK-OGPU-NKVD-MVD-KGB tebuvo šių susidorojimų vykdytojai, bet uolūs vykdytojai – žiauriai išradingi ir politiškai susipratę. Partija NKVD-MVD veiklą nuolat skatino ir kontroliavo per savo politinius skyrius prie GULAG‘o ir lagerių sistemą. Lagerių veikla visuomet buvo sąjunginių, autonominių respublikų ir sričių partijos komitetų akiratyje. Lagerių teismų sušaudytų, nuteistųjų sąrašai buvo perduodami Komijos srities partijos komitetui – kad šis palaimintų. Sąrašai antspauduoti srities komitetų struktūrų antspaudais.

Dešimčių tūkstančių kalinių likimą laderyje dažniausiai lemdavo lagerinės sistemos valdybos viršininkas su savo skyrių viršininkais, o lagerio politinio skyriaus viršininkas – su savaisiais padėjėjais ir lagerio MGB skyriumi. Stengiantis kuo uoliau išnaudoti kalinių darbo jėgą, dar buvo sukurti gamybiniai kombinatai: „Vorkutos anglis“. „Intos anglis“, „Ustvymės miškas“, „Pečoros statyba“ iir kiti. Jie taip pat buvo pavaldūs NKVD-MVD, jiems vadovavo kariškiai, tačiau skirtingai negu lagerinė viršininkija, šie daugiau rūpinosi gamybiniais reikalais. Lagerių sistemos tiekdavo šachtoms ir miškui apdproti pigią darbo jėgą. Abi šios sistemos dirbo bendrai ir sutartinai.

Lagerininkų likimą lėmė aukštesniųjų viršininkų valia, lagerio viršininkas su savo parankiniais. Naikinant kalinius, didžiulis vaidmuo teko lagerio MGB operįgaliotiniui – „kūmui“. Pasitelkęs skundikus, jis „išaiškindavo“ „sąmokslus“ apkaltindavo „kontrrevoliucine propaganda“, „sužlugdydavo“ ruošiamą pabėgimą ir pan. Lagerio prokuroras ir teisėjas buvo visiškai pavaldūs lagerio viršininkui, ppolitinio skyriaus viršininkui ir MGB-KGB skyriaus viršininkui.

Kalinio gyvenimas priklausė ir nuo daugybės kitų subjektų – prižiūrėtojų, sargybos, palydovų, blatnųjų1, prielipų ir t.t., kurie, naudodamiesi aukštesniųjų viršininkų pritariamu tylėjimu, darė ką ir kaip norėjo.

Lygindamas fašistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų sistemą ir mūsų, „savąją“, komunistinio GULAG‘o, stebiesi, kokių kvailų būta hitlerininkų. Buchenvaldė ir Dachau visiems matant rūko krematoriumų dūmtraukiai, nusikaltusius kalinius budeliai viešai korė lagerių aikštėse, o ką jau kalbėti

1. Blatnas – vagis, kriminalistas, gyvenąs pagal vagių kodeksą ; * – prieduose – santrumpos

apie visuotinį žydų naikinimą. Gydytojas Mengelė atliko bandymus su nelaimingaisiais ir skelbė slaptas ataskaitas moksliniuose žurnaluose. Sovietiniai čekistai tik GULAG‘o priešaušryje leido Solovkuose viešai kankinti sektantus ir romantiškąją bausmę praktikuoti Sekirnos kalne – pasmerktajam Osorginui prieš pat sušaudymą leido parą praleisti su pas jį atvykusia žmona. Vėliau viskas buvo vykdoma griežtai paslapčia, kad ir po 50 metų apie čekistų atliktus masinius žvėriškumus toli gražu ne viską galima sužinoti. Komijos valstybės saugumo komitetas pavydžiai saugo nusikaltimų paslaptis. Dalis nusikaltimus liudijančių dokumentų sunaikinta, o patys liudytojai tyli, bijodami bausmės.

Kaliniai pabėgdavo iš visų lagerių ir kalėjimų, nebent išskyrus Dimitravo konclagerį Nepriklausomoje Lietuvoje, kur komunistuojantys veikėjai bėgti nenorėjo, kadangi šiame lageryje jie poilsiavo. Iš vokiškųjų konclagerių pabėgdavo dažnai ir masiškai. Bėgliai jungėsi į ppartizaninius būrius, vagiliavusius po visą Europą. Iš sovietinių lagerių irgi bėgo, bet ne taip dažnai ir ne masiškai. Pabėgėlius gaudė operatyvinėse užkardose, geležinkelių ruožuose, juos gaudė net budrūs komių kolūkiečiai – apie tai pranešdavo „organams“ maži vaikai ar netgi nukaršusios senutės. Nedaug kam pavyko prasibrauti iki Centrinės Rusijos arba nors iki Kotlaso miesto. Ką tai reiškia? Nemanau, kad Sovietų sąjungoje gyvenančios tautos protiškai ir dvasiškai nepilnavertės. Vienas šmaikštuolis už vandenyno yra sakęs, kad „Sovietų sąjungoje viena pusė gyventojų kali lageriuose ir tremtyje, o kita – antroji – saugo pirmąją ir skundžia dar nepasodintuosius“.

Tenka pripažinti, kad vokiečiai sėkmingai susitvarkė tik su vargšais paklusniais žydais, kaip ir komunistai su žydais trockistais, o šiaip naciai buvo diletantai, palyginti su „geležiniais“ čekistais.

Taigi GULAG‘o čekistai masiškai girtavo, paleistuvavo ir vogė. Nuo šito nepabėgsi, kadangi visa visuomenė buvo prisigėrusi, apsivogusi ir paskendusi paleistuvystėje. Tačiau, nepaisant šių „kapitalizmo atgyvenų“, sistema veikė tiksliai ir patikimai. Šiai sistemai nepalankųjį visuomet galima buvo pašalinti ir iš „organų“, ir iš gyvenimo, o sistema tai ir vykdė – sklandžiai, patikimai.