BAUDŽIAVOS PANAIKINIMAS LIETUVOJE

Baudžiavos panaikinimo priežastys:

• Politinės ir idėjinės Vakarų Europos srovės, veikusios lietuvių bajoriją.

• Kaimyninių valstybių, Kuršo ir Estijos, kur valstiečiai buvo paskelbti laisvais, pavyzdys.

• Rusijos pralaimėjimas Krymo kare. Po šios nesėkmės visuomenė ėmė reikalauti reformų, vyko masiniai valstiečių bruzdėjimai, stagnacija dvarų ūkyje.

• Naujos Lietuvos ūkio sąlygos. Mintis, kad dvaro turtą sudaro žemė ir jos vaisiai, o ne baudžiauninkų skaičius, buvo nesuderinama su baudžiavos pagrindais.

Baudžiavos panaikinimas (1861 m.). Baudžiava buvo panaikinta Rusijos imperijoje, taip pat Lietuvoje iki Nemuno. Imperatorius Aleksandras II išleido Manifestą ir NNuostatus. Rusijos imperijoje baudžiava buvo naikinama pagal Bendruosius, Lietuvoje – pagal Vietinius nuostatus. Reforma palietė tik privačių dvarų baudžiauninkus, valstybiniai valstiečiai jos nepajuto. Sąlygos:

• Valstiečiai gavo asmens ir turtinę laisvę.

• Žemė liko dvarininko nuosavybe.

• Dvarininkui sutikus, žemę galėjo išsipirkti visi, kurie ja naudojosi iki Manifesto paskelbimo.

• Valstiečiai gavo teisę išsipirkti tik savo sodybas. Jie dar 2 metus turėjo eiti lažą ir atlikinėti prievoles (buvo vadinami laikinaisiais prievolininkais).

• 1/5 išperkamųjų mokesčių valstiečiai turėjo sumokėti patys, likusiai daliai valstybė davė paskolą, kurią reikėjo grąžinti per 49 metus.

• Buvo įįsteigta atskira administracija – keli kaimai sudarė seniūniją, o seniūnijos – valsčių.

Bendrųjų ir Vietinių nuostatų sugretinimas

Lietuvos valstiečiai:

• gavo visą žemę, turėtą iki 1861 m;

• duoklę mokėjo 3 metus, vėliau – išpirką už žemę;

• bežemiai gavo 3 dešimtines žemės;

• metinis mokestis – 1,80-3 rb už ddešimtinę;

• Užnemunės valstiečiai gavo žemės be išpirkos. Rusijos valstiečiai:

• žemės gavo mažiau negu turėjo iki reformos;

• duoklę mokėjo iki 1881 m.;

• bežemiai valstiečiai žemės negavo;

• mokestis 2-3 kartus didesnis;

• be išpirkos žemės negavo niekas.

Reformos reikšmė:

• Paspartėjo kapitalizmo raida.

• Valstiečiai gavo laisvę, bet buvo nepatenkinti žemės išpirkimo sąlygomis ir jos stoka.

• Sunki ekonominė padėtis vertė valstiečius bruzdėti ir tapo viena iš 1863-1864 m. sukilimo priežasčių.