IMPERIALIZMAS

Imperija — monarchija arba valstybė, susidariusi užgrobiant kaimyninių šalių teritorijas. Valdoma imperatoriaus. Europoje pirmąja laikytina Aleksandro Makedoniečio sukurta valstybė.

Imperializmas — politika, kurios tikslas sukurti, išlaikyti ir išplėsti imperiją. Siekia sukurti daugiatautę valstybę, kurioje valdytų viena teritorinė, tautinė ar ideologinė grupė. Remiasi jėga arba jėgos grėsme. Tikslui pasiekti naudojamos trejopos priemonės:karinės, ekonominės ir kultūrinės. Ryškiausias istorinis pavyzdys – SSRS.

Rusijos-Japonijos karas (1904-1905 m.). Pralaimėjusi Rusija prarado pozicijas Tolimuosiuose Rytuose ir Kinijoje.

Imperializmas – 1. Valstybės užsienio politika, kuria siekiama laimėti daugiau galios, išteklių aar užgrobti kitoms valstybėms priklausančias teritorijas. 2. 1870-1914 m., kai europiečiai, amerikiečiai ir japonai vykdė kolonijinius užkariavimus, grobė teritorijas Azijoje, Afrikoje, P.Amerikoje, Australijoje ir sukūrė kolonijines imperijas.

Priežastys:

• pramoninės valstybės kolonijose ieškojo pigių žaliavų ir naujų rinkų, kur galėtų realizuoti savo produkciją bei kurti naujas darbo vietas;

• padalijant pasaulį į įtakos sferas siekta išvengti galimų sunkumų ir įtampos savo šalyse;

• nacionalizmas didino konkurenciją tarp Europos valstybių ir norą plėsti įtaką;

• europiečiai siekė paskleisti savo laimėjimus ir “geriausią pasaulyje” gyvenimo būdą.

Kolonijines imperijas sukūrė: Didžioji Britanija, Prancūzija, VVokietija, Portugalija, Ispanija, Olandija, Italija, Belgija, Rusija, Japonija, JAV.

Valstybinės priklausomybės formos:

• Kolonija –šalis arba jos dalis, neturinti savarankiškumo, valdoma kitos valstybės.

• Protektoratas – šalis, pripažįstanti kolonijinės valstybės įsikišimą. Metropolija per savo atstovą tvarko silpnesnės šalies užsienio politiką ir kontroliuoja vidaus politiką.

• Pusiau kkolonija – valstybė išlaiko savo politinę nepriklausomybę, tačiau jų valdžios organai nebevadovauja ekonomikai.

• Dominija – autonominė valstybė, įėjusi į Didžiosios Britanijos imperiją ir pripažinusi jos karalių valstybės valdovu (pvz., buvusios britų kolonijos Kanada, Australija).

• Seniausia kolonijinė imperija buvo ir daugiausia kolonijų turėjo, Egiptą į savo kontrolę paėmė ir Sueco kanalą iškasė, Kanadai, PAR, Naujajai Zelandijai ir Australijai dominijos statusą suteikė Didžioji Britanija.

• Azijos žemyne viešpatavo ir naujas valdas Centrinėje Azijoje užgrobė Rusija.

• Afriką buvo pasidalijusios Didžioji Britanija, Prancūzija, Portugalija, Vokietija, Belgija, Ispanija.

• Rytų Azijoje kolonijas grobti pradėjo Japonija.

• Panamos kanalą užvaldė JAV.

• Kiniją į įtakos sferas buvo pasidalijusios Rusija, Japonija ir Didžioji Britanija.

• „Vietos po saule” ieškojo Vokietija.

• Nepriklausomybę Afrikoje išlaikė Liberija ir Etiopija.

Padariniai:

Neigiami:

• kolonijos tapo metropolijų agrariniais ir žaliavų priedėliais, pramonės prekių rinkomis;

• nevaržomas europiečių prekių įvežimas žlugdė vietos amatininkus iir manufaktūras;

• remiant genčių diduomenę buvo stabdoma natūrali kapitalistinių santykių raida;

• valstybių sienos nustatytos neatsižvelgiant į etnines ribas, buvo nepaisoma vietos tradicijų ir įstatymų, kurstoma religinė nesantaika, naikinamos kultūros vertybės;

• nualinta kolonijų žemė, išgrobstyti gamtos turtai;

• stiprėjo visuomeniniai prieštaravimai, pablogėjo gyventojų padėtis (badas, skurdas, ligos, didelis mirtingumas, prekyba vergais Afrikoje, narkomanija Azijoje, indėnų naikinimas Amerikoje).

Teigiami:

• diegiama europietiška pažanga (kultūros, mokslo, technikos laimėjimai);

• kapitalistinis gamybos būdas ardė pirmykštę bendruomenę, feodalinius santykius;

• priespauda kėlė afrikiečių tautinę savigarbą ir savimonę.