vikingų gyvenimas

Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, Britų salų pakrantėse ir

kitose Europos dalyse tarp VIII a. pabaigos ir XI a. Šis periodas Europos

istorijoje vadinamas vikingų amžiumi. Vikingai vertėsi žemdirbyste ir

prekyba, kuri buvo plėtojama jūrų keliais. Taip pat sukūrė platų prekybos

tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes. Nors dažniausiai

ekspedicijų tikslai nebūdavo prekybiniai, o daugiau pasitaikydavo

plėšikavimo atvejų bei tikrų išpuolių, kurių tikslas buvo apiplėšti gretimų

sričių gyventojais. Todėl dažniausiai vikingai vaizduojami kaip neraštingi,

nekultūringi ir amžinai girti barbarai, kuriems labiau rūpėjo kruvini

karai, negu poezija. 793 mm. įvyko pirmasis patikimai

dokumentuotas vikingų užpuolimas Lindisfarne saloje, Anglijoje, o 1066 m.

vikingams vadovavęs Norvegijos konungas Haraldas Hardrada bandė

įsitvirtinti tradicinėje vikingų antpuolių žemėje – Anglijoje, bet buvo sumuštas ir nuo to meto vikingų žygiai liovėsi.795 m. užregistruotas pirmasis Airijos antpuolis. 841 m.

vikingai įkūrė Dublino miestą. Vikingai politeistai. Svarbiausias dievas Odinas, visažinis ir

puikus strategas. Populiariausias – Toras – globėjas ir gynėjas. Frėjas –

vaisingumo dievas. Jie gyvena milžiniškoje Asgaro tvirtovėje, kurios

vidury auga uosis, viršūne pradūręs dangaus skliautą, o šaknis suleidę į

pragarą. Šie dievai kkartu su Valkirijomis, amazonėmis-karėmis ir kitomis

dievybėmis, dvasiomis ir demonais sudarė skandinavų panteoną. Laidojant

mirusiuosius dažnai į kapą dedama jų asmeninių daiktų, kurių gali prireikti

aname pasaulyje. Su vadais kartu laidojami jų mylimi gyvūnai, galvijų

galvos ir vergai, kuriuos jie labai vertindavo. Pamažu užmezgę rryšius su

Bizantija ir Vakarų Europa, vikingai priima krikščionybę.