nacionalsocialistų aukos

Kitos nacionalsocialistų aukos

Milijonai kitų žmonių, taip pat kaip ir žydai, tapo nacionalsocialistinės naikinimo politikos aukos. Daug nacionalsocialistų priešininkų, tokių kaip socialdemokratai, komunistai arba abiejų konfesijų krikščionys ir jahovos liudininkai buvo persekiojami, uždaryti arba ištremti į koncentracijų stovyklas.

Po antrojo pasaulinio karo prasiveržimo, nacionalsocialistai, bendros akcijos metu, dujomis arba nuodais išžudė apie 20 000 psichinų ligonių ir fiziškai apsigimusių žmonių. Prieš šią akciją protestavo evangelikų ir katalikų bažnyčių dvasiškiai. Po to nacionalsocialistai žudymo akcijas laikinai nutraukė.

Panaši lemtis, kaip ir žydus ištiko ssinti ir romus, kurie vadinti nacionalsocialistais. Apie 500 000 priklausiusų šiai tautai iš visos Europos buvo ištremti į naikinimo stovyklas ir nužudyti. Po pilečių teisių atėmimo 1935m. sinti ir čigonus Vokietijoje galėjo bet kuriuo metu suimti ir ištremti į lagerius. Iš 1939m. Vokietijoje gyvenusių 30 000 sinti ir čigonų išgyveno tik 5 000.

Bendradarbiavimas ir bendra kaltė

Jei su valdžios įstaigomis nebūtų bendradarbiavę daqugybė žmonių, masinių žydų žudynių nebūtų buvę galima įgyvendinti. Baimė netapti pačiomis žudymo mašinos aukomis daugeliui žmonių trukdė vygdyti aaktyvų pasipriešinimą prieš masines žydų žudynes, arba protestuoti prieš jas. Kruopštūs apskaičiavimai rodo, kad beveik

6 000 000 žydų buvo nukankinti ir nužudyti nacionalsocialisto lageriuose. Prieš

SS-ininkų vykdomą masinį žydų naikinimą Vokietijoje nekilo joks pasipriešinimas.

Daug žmonių, kurie apie tai žinojo aatrba nujautė, tylėjo.

Abi didžiosios bažnyčios taip pat neprotestavo prieš žydų persekiojimą ir masinį jų naikinimą.