Nyderlandų revoliucija

Pirmoji buržuazinė revoliucija 1566–1579 m. įvyko Nyderlanduose. Kodėl būtent čia? XVI a. Nyderlandai ūkiniu atžvilgiu buvo labiausiai išsivysčiusi Europos valstybė. Joje ryškiausiai matėsi kapitalistinių santykių formavimasis (ypač šiaurinėje dalyje). Prie išsivystymo prisidėjo tai, kad po geografinių atradimų Nyderlandai atsidūrė prie pagrindinių prekybos kelių. Antverpenas tapo pasaulinės prekybos uostu.

Nyderlanduose vystėsi tokios pažangios pramonės šakos, kaip tekstlė, metalurgija, laivų statyba, ginklakalyba. Netgi didžioji dalis žemės (apie 75%) Nyderlandų Šiaurėje priklausė buržuazijai, kuri ją supirkinėdavo iš nusigyvenusių valstiečių ir feodalų. Šiose žemėse bbūdavo kuriami pavyzdiniai ūkiai su samdomąja darbo jėga.

Pietų Nyderlandai vystėsi daugiau senuoju keliu. Čia pagrindinį vaidmenį dar vaidino žemvaldžiai. Tolimesnį ūkio vystymąsi stabdė ne tik feodaliniai santykiai, bet ir tai, kad Nyderlandai buvo atsilikusios feodalinės Ispanijos kolonija. Ispanija, siekdama pasipelnyti iš turtingų Nyderlandų, buržuaziją apkrovė milžiniškais mokesčiais. Darėsi nenaudinga ką nors turėti ir ką nors veikti. Masiškai užsidarinėjo manufaktūros, prekybos kontoros. Nyderlanduose kilo visuotinis nepasitenkinimas tokiu Ispanijos plėšikavimu, tačiau įvykių raidą paspartino prasidėjusi Europoje reformacija.

Nyderlanduose išplito kalvinizmas. Ispanija, būdama aršiu kkatalikišku kraštu, pradėjo žiaurų susidorojimą su protestantais. Susidorojimas būdavo vykdomas itin žiauriai, inkvizicija gavo didžiules teises. Tai sukėlė tokį pasipiktinimą, kad 1566 m. kilo vadinamasis šv. paveikslų maištas: žmonės veržėsi į katalikų bažnyčias, niokojo jas, plėšė šventus paveikslus.

Maištas virto revoliucijos ppradžia. Nors jis buvo nuslopintas, bet revoliucinio judėjimo jau nebuvo galima sustabdyti. Revoliucijos centras persikėlė į Šiaurę. Į kovą su ispanais kilo visi: ir valstiečiai, ir amatininkai, buržuazija, net nemaža dalis dvarininkų. Prasidėjo ginkluota kova su Ispanijos atsiųsta kariuomene, kuri nuslopinti revoliucijos nepajėgė.

1579 m. septynios Šiaurės provincijos susijungė ir sukūrė valstybę, kurią pavadino didžiausios provincijos–Olandijos–vardu (oficialiai valstybė vadinosi Jungtinių Provincijų Respublika). Iš pradžių manyta, kad Olandija turi būti buržuazine monarchija, tačiau po to, kai jėzuitai nužudė kandidatą į karaliaus sostą Vilhelmą Oranietį, Olandija buvo paskelbta respublika.

Ispanija dar 30 metų nepripažino Olandijos ir vedė su ja karą. Tik 1609 m. Ispanija pripažino Olandijos nepriklausomybę. Taigi, revoliucija pasibaigė pergalingai.

Olandija tapo pirmąja buržuazine valstybe. Per trumpą laiką Olandijos ūkis pasiekė tokių laimėjimų, kad jji tapo turtingiausia ir galingiausia valstybe. Turėdama gerą laivyną, Olandija pati ėmė grobti kolonijas.