Michailas Gorbačiovas

Tikslai ir uždaviniai:

• Apžvelgti M.Gorbačiovo politinę veiklą;

• Įvertinti šio generalinio sekretoriaus nuopelnus;

• Apžvelgti SSRS istoriją M.Gorbačiovo valdymo metais.

Svarbiausias politinis pastarųjų penkiasdešimties metų įvykis buvo Tarybų Sąjungos suirimas ir komunizmo žlugimas. Šis judėjimas, dešimtmečius grasinęs apimti visą pasaulį, akimirksniu sustojo ir dabar, atrodo, vadinamas „ istorijos šiukšlynu“. Šio staigaus žlugimo centre stovi pagrindinė figūra- Michailas Gorbačiovas, žmogus, kuris 1985- 1991 m. valdė TSRS.

Gorbačiovas gimė Privolnoe kaime, Stavropolio regione, Pietų Rusijoje.Jo vaikystė sutapo su Josifo Stalino, vieno kruviniausių tironų istorijoje, diktatūros periodu.Jis puikiai mokėsi mokykloje, ppenkiolikos metų įstojo į komjaunimą (jaunųjų komunistų sąjungą), po to ketverius metus dirbo kombainininku. 1950 m. įstojo į Maskvos valstybinį universitetą studijuoti teisę ir baigė jį 1955 m. Ten 1952 m. jis tapo komunistų partijos nariu ir sutiko savo būsimą žmoną Raisą Maksimovną Totorenko. Jie susituokė netrukus po universiteto baigimo ir susilaukė vieno vaiko, Irinos.

Gavęs teisininko laipsnį, Gorbačiovas grįžo į Stavropolį ir ėmė kopti karjeros laiptais. 1970 m. jis tapo Pirmuoju Stavropolio krašto partijos komiteto sekretoriumi,o kitais metais buvo paskirtas kkomunistų partijos Centro komiteto nariu. 1978 m. jis buvo ypač paaukštintas – persikėlė į Maskvą ir užėmė Centro komiteto Žemės ūkio departamento sekretoriaus postą. 1979 m. Gorbačiovas tapo kandidatu į Politbiurą (kuris tiesiogiai valdė Tarybų Sąjungą), o 1980 m. tapo jjo nariu.1985 m. gegužės 11 d. mirus Černenkai, Gorbačiovas jau kitą dieną buvo paskirtas pakeisti jį kaip Generalinis Sekretorius.

Vidaus politika

M. Gorbačiovas suprato, kad reikia imtis ryžtingų priemonių. Pramonės ir žemės ūkio produktyvumas buvo apgailėtinas, o valstybė negalėjo iki begalybės atsiskaityti už importo prekes lėšomis, gautomis iš prekybos pasaulinėje rinkoje auksu, deimantais ir kitais gamtos ištekliais.

Sovietų Sąjunga pasiekė Chruščiovo užsibrėžtą tikslą ir iškasdavo akmens anglies bei išlydydavo plieno daugiau negu JAV, bet iš tiesų tai rodė ekonomikos atsilikimą. Vakaruose kompiuterinė technika sukėlė technologinę revoliuciją. Sovietų Sąjunga beviltiškai vilkosi uodegoje. Moderni ekonomika reikalavo operatyvumo ir lankstumo, ne griozdiškos biurokratinės sistemos.

Visuomenę buvo persmelkęs cinizmas. Gorbačiovo reformos prasidėjo nuo kryžiaus žygio prieš alkoholį. Jis pabandė sumažinti vartojimą suvaržydamas gamybą ir pardavimą, tačiau 11986 m. jis turėjo mestis prie kitų problemų. Ukrainoje, Černobylio atominėje elektrinėje, sprogo reaktorius. Nelaimė dramatiškai bylojo apie atmestiną darbą ir didžiules Sovietų Sąjungos problemas, kurias sukėlė beatodairiškas gamybos planų viršijimas neatsižvelgiant į ekologines sąlygas.

1987 m. Gorbačiovas pradėjo vartoti sąvokas “perestroika” ( pertvarkymas ) ir “glasnost” ( viešumas ). Vienas iš pertvarkymo aspektų buvo didelis komunistų partijos, vadovaujant Gorbačiovui. Ekonominiame lygmenyje į pertvarkymą įėjo privataus biznio kai kuriose srityse legalizavimas.

Turbūt didžiausią perversmą padarė glasnost, arba “atvirumo”, politika, kurią GGorbačiovas pradėjo 1986 m. Vienas iš glasnost aspektų buvo didesnis vyriausybės atvirumas savo veiklos bei visuomenę dominančių įvykių atžvilgiu.Kitas aspektas buvo leidimas atskiriems individams ar leidėjams laisvai diskutuot politiniais klausimais. Laisvas tokių pažiūrų reiškimas prieš kelerius metus būtų vainikuotas kalėjimu 9 o Stalino eroje net mirties nuosprendžiu!). Tarybiniams žurnalistams tapo įmanoma kritikuoti vyriausybės politiką, komunistų partiją ir net patį Gorbačiovą!

Kitas svarbus žingsnis į TSRS demokratizavimą buvo padarytas 1989 m. , kai įvyko visuotiniai naujo tarybinio Parlamento, Liaudies deputatų tarybos, rinkimai.Vakarietiška prasme,tai,žinoma, nebuvo laisvi rinkimai:90 procentų kandidatų buvo valdančiosios komunistų partijos nariai,ir jokios kitos politinės partijos dalyvauti negalėjo. Tačiau rinkimai buvo vykdomi slaptu balsavimu;buvo galima pasirinkti kandidatus; sąžiningai buvo skaičiuojami balsai. Tai neabejojamai buvo artimiausias laisviems rinkimams renginys nuo tada, kai 1917 m. komunistai paėmė valdžią.

Santykiai su Vakarais

6-ame dešimtmetyje Chruščiovas pasisakė už taikų sambūvį su Vakarais, norėdamas gauti savo reformom pinigų. Gorbačiovas taip pat siekė taikos su Vakarais, kad galėtų pinigus, skirtus karo pramonei, nukreipti į civilinę gamybą.

Mat finansinį nepriteklių sukėlė vyriausybės išlaidos ginklavimosi varžyboms.Tikėdamasis baigti ginklavimosi varžybas, Gorbačiovas nedvejodamas priėmė Amerikos prezidento Ronaldo Reigano pasiūlymą susitikti deryboms. Du lyderiai susitiko keturis kartus: Ženevoje (1985), Reikjavike (1986), Vašingtone (1987) ir Maskvoje (1988). Dramatiškiausias rezultatas buvo ginklavimosi apribojimo sutartis, pasirašyta 1987 mm. gruodį. Tai buvo pirmoji sutartis, kuri iš tikrųjų sumažino branduolinių ginklų, kuriuos turėjo dvi šalys, skaičių. O vidutinio nuotolio raketos buvo visiškai panaikintos!

Kitas veiksmas sumažinęs tarptautinę įtampą, buvo Gorbačiovo sprendimas išvesti tarybinę armiją iš Afganistano.

Socializmo stovyklos iširimas

Nepaisant įspūdingų reformų TSRS, niekas nesitikėjo kataklizminių permainų, kurios įvyko Rytų Europoje 1989 – 1990 m. 1989 m. Gorbačiovas leido socializmo stovyklai iširti. Jis pasisakė už Sovietų Sąjungos liberalizavimą, kuris atnešė didelių permainų rytų Europoje. Praskleisdamas geležinę uždangą Rytų Europoje, Gorbačiovas susilaukė didesnio geranoriškumo Vakaruose bei techninės ir ekonominės pagalbos. Jis taip pat turėjo viziją atsikratyti atominio ginklo, kuris sukėlė tiek daug baimės pokario laikais.

JAV irgi norėjo pradėti dialogą su Sovietų Sąjunga, kad pasiektų pasikeitimų Rytų ir Vakarų santykiuose. Visiškai aišku, kad ir vidaus jėgos Rytų Europos šalyse, kurios kovojo su komunistine sistema, prisidėjo prie pasikeitimų. Be Gorbačiovo politikos, tokie dideli pasikeitimai nebūtų buvę galimi per tokį trumpą laiką.

1989 m. Rytų Berlyne prasidėjo didelės demonstracijos, protestuojančios prieš šį Honekerio poelgį nedelsiant daryti reformas, perspėjo nemalšinti demonstracijos jėga ir leido suprasti, jog tarybiniai kariai nepuls šios šalies gyventojų.

Gorbačiovo pastabos užbėgo už akių kruviniems Rytų Vokietijos policijos ir armijos veiksmams bei padrąsino protestuotojus. Per kelias dienas masinės viešos demonstracijos apėmė ir kitus Rytų Vokietijos mmiestus.Po dviejų savaičių Honekeris buvo priverstas atsistatydinti. Kadangi jį pakeitęs Eganas Krenzas taip pat buvo komunistas ir sienos vis dar buvo uždarytos, masinės demonstracijos tęsėsi.

Visoje Rytų Europoje žmonės į Berlyno sienos sunaikinimą žiūrėjo taip, kaip prancūzai prieš du šimtmečius į Bastilijos griuvimą: tai rodė, jog tironai praranda savo valdžią.Žmonės sukilo prieš savo valdovus ir nuvertė taip ilgai gyvavusius režimus.

Bulgarijoje 1989 m. lapkričio 10 d. buvo staigiai priverstas atsistatydinti Todoras Živkovas, geležine ranka valdęs šią šalį trisdešimt penkerius metus.

Po savaitės masinės demonstracijos prasidėjo Čekoslovakijos sostinėje Prahoje..Iki gruodžio 10 d. tai lėmė prezidento Gustavo Husako ir komunistų partijos likučių atsistatydinimą.

Dar greitesnės permainos vyko Vengrijoje. Ten 1989 m. spalį vyriausybė buvo legalizavusi opozicines partijas. Šios partijos laisvuose rinkimuose lapkričio 26 d. galutinai sutriuškino komunistus, kurie be kraujo praliejimo atidavė valdžią.

Greitai klostėsi įvykiai ir Lenkijoje, kur metų pabaigoje pergalingi antikomunistai nusprendė visiškai panaikinti socializmą ir nuo 1990 m. sausio 1 d. kurti toli siekiančią laisvosios rinkos ekonomiką.

1990 metų pavasarį Baltijos respublikos, pirmiausia Lietuva, išstojo iš Sovietų Sąjungos ir pasiskelbė nepriklausomomis valstybėmis. Gorbačiovas tikėjos išlaikyti Sovietų Sąjungą kartu, bet lietuviai, latviai ir estai buvo nepajudinami ir atkakliai gynė savo laisvę nuo ekonominės blokados ir karinės jėgos 1991 metė žiemą. Žmonių aukų nebuvo išvengta, bet

Baltijos valstybės susilaukė nelauktos paramos iš Boriso Jelcino, kuris buvo išrinktas Rusijos Respublikos prezidentu. Jis nurodė, kad konstitucija suteikė Lietuvai, Latvijai ir Estijai teisę išeiti iš Sovietų Sąjungos.

Paskutinė išsivadavo Rumunija. Netrukus Gorbačiovas susidūrė su problema, kurios jis nebuvo numatęs, ir iš pradžių kaip reikiant neįvertino. , savaime suprantama, kad šie dideli pasikeitimai, kuriuos lėmė Gorbačiovo veiksmai ( ar kritiškais atvejais neveiklumas) sukėlė daugelio senosios pakraipos komunistų partijos ir tarybinės armijos lyderių nepasitenkinimą.

1991m. rugpjūtį kai kurie iš jų įvykdė vvalstybinį perversmą. Gorbačiovas buvo suimtas, ir atrodė, jog perversmo iniciatoriams pavyks atšaukti daugelį jo reformų. Tačiau aibė žymių Tarybų Sąjungos lyderių – ypač Rusijos Respublikos vadovas Borisas Jelcinas – bei Rusijos gyventojai pasipriešino perversmui, ir jis po kelių dienų žlugo.

Po nepavykusio perversmo, įvykiai klostėsi nepaprastai greitai.Komunistų partija buvo nedelsiant nuversta nuo valdžios,jos veikla uždrausta, nuosavybė perimta. Iki metų pabaigos Tarybų Sąjunga visiškai iširo. Tuos lyderius, kurie norėjo tik reformuoti komunistinę sistemą, greitai nustūmė tie,kurie,kaip Jelcinas, norėjo ją visiškai panaikinti.Pats Gorbačiovas 11991 gruodį atsistatydino.

M. Gorbačiovo nuopelnai

Jam vadovaujant, TSRS buvo atliktos ekonominės reformos.Gorbačiovas suvadino svarbų vaidmenį,išlaisvinant Rytų Europą.Svarbi jo įtaka ir ginklavimosi apribojimai bei šaltojo karo pabaigimui.Dar daugiau nusipelnė dėl politinių pasikeitimų,kuriuos jis sukėlė pačioje Tarybų Sąjungoje. Komunistų partijos valdžios silpnėjimas, glasnost aaugimas,spaudos ir žodžio laisvės pažanga,bendras šalies demokratizavimas:jei ne Gorbačiovas, nė vienas šių reiškinių nebūtų taip pasistūmėjęs į priekį.Glasnost buvo Gorbačiovo idėja,kurią jis rėmė, nepaisant didelės opozicijos.

O sakoma,kad svarbiausi Gorbačiovo veiksmų rezultatai ( kaip Vokietijos susijungimas, Tarybų Sąjungos iširimas ir komunizmo žlugimas) niekada nebuvo jo numatyti.Nors tai galbūt tiesa,Gorbačiovo svarba nesumažėja.Politinio lyderio-ar kieno kito – įtaką lemia jo veiksmai, o ne ketinimai.

Kai 1985 m. Gorbačiovas paėmė valdžią, niekas nesitikėjo, kad komunistinės imperijos žlugimas jau taip arti.O jis niekada neketino išardyti Tarybų Sąjungos ir nuo pat jos susikūrimo ją valdžiusios komunistų partijos, jo vykdyta politika lėmė būtent tai.Nepaisant jo ketinimų, jis visiškai pakeitė pasaulį.

Papildoma medžiaga

Karikatūra:

Anekdotas:

Gorbačiovas klausia Bušą, kiek Amerikoje uždirba eilinis darbininkas.

-100 dolerių per dieną,- atsako šis.

-O kiek išleidžia pragyvenimui?

-20 dolerių.

-Tai kur ddeda likusius?

-Kur nori, ten deda. Koks mano reikalas?

O kiek uždirba jūsų darbininkas?- dabar jau klausia Bušas Gorbačiovą.

-20 rublių.

-O kiek išleidžia pragyvenimui?

– Visus ligi kapeikos.

– Tai iš kur ima kitiems reikalams?

-Iš kur nori iš ten tegul ir ima. Koks mano reikalas?

Išvados:

Svarbiausi Gorbačiovo veiksmų rezultatai:

Tarybų Sąjungos iširimas ir komunizmo žlugimas

Literatūra:

Sveen Aastad „Pasaulis II“

Maiklas H.Hartas „100 įtaikingiausių asmenybių pasaulio istorijoje“

. „Istorija 3“

Encarta encyclopedia