Kinų FILOSOFIJA

Kinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arba

klasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-

XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919).

Atsiradusi ið rel. mit. vaizdinių, sen. filosofija, išskyrus retas

išimtis, liko nuošalyje nuo Kinų mokslo raidos. Jos idėjos ir idėjų reiškimo

formos sunkiai perteikiamos Europos filos. kategorijoms. Kita vertus, senosios

filosofijos sąvokos nebuvo griežtai apibrėžtos, dėl to įvairios mokyklos jas

įvairiai interpretavo. Filosofiją sudarė metaforas, aforizmai, ppalyginimai ir

pavyzdžiai ið istorijos, o ne logiðkai susijusių teiginių sistema. Filosofijos

mokslų sąvokos vystėsi gana lėtai. Klasikinė filosofija pirmiausia gvildeno

praktinius visuomenės ir valstybės valdymo, moralės klausimus. Ji buvo

supolitinta, filosofai neretai buvo ir valstybės veikėjai. Viena klasikinės

filosofijos problemų buvo dangaus ir visa, kas egzistuoja, kilmė. Dangus

(tian) iš pradžių buvo suvokiamas kaip aukščiausias valdovas, likimas ir visa,

kas egzituoja, pagrindas. Žemė galinti egzistuoti tik dangaus pritarimu; dėl

to viešpataujanti klasė visokeriopai rėmė šią dangaus mistifikaciją.

Paveldimosios aristokratijos santvarkos irimas pakeitė ir tikėjimą dangaus

galybe. Ankstesnieji dangaus vaizdiniai iilgainiui užleido vietą realistiniam

požiūriui. Natūrfilosofai apibūdindami pasaulį, reiškė stichiškai

materialistines ir dialektines idėjas. Pirminę materiją (ci) sudarą 5

elementai – vanduo, ugnis, medis, žemė ir metalas, kurie veikiami prieðingų

jėgų in (pasyvios moteriškos) ir jan (aktyvios vyriškos), sukurią pasaulio

įvairovę. Šių kosminių jėgų dualizmu kkinų filosofai aiškino gamtos kitimus.

Materialistines pažiūras į dangų ir gamtą reiškė daosistai, žymiausias jų –

Lao Dzė (Filosofija Daosizmas). Dangų jie laikė gamtos dalimi, susidedančių iš

lengvų in ir jan dalelių ir kintančia pagal filosofiškai dao, t.y. natūraliai.

Naivia forma reikšdami visuotinio dėsningumo idėją, daosistai sufatalino dao

ir teigė, kad jam negalima pasiprieðinti.

Žinomiausią etinę ir politinę doktriną sukūrė Konfucijus (551-479 pr. kr.).

Stiprindamas senuosius papročius ir tradicijas, jis rėmė egzistuojančius

visuomenės santikius, teisino socialinę nelygybę ir diduomenės privilegijas.

Konfucijaus priešininkas buvo Mo Dzė (V a. pr. kr.) ir jo ðalininkai moistai.

Humanizmo (visuotinės meilės) principą siūlydami išplėsti visiems žmonėms,

moistai stengėsi lygybės idėją pagrįsti etikos pžiūriu. Įstatymininkai, arba

legistai, kurių žinomiausias Chan Fėjus (III a. pr. kr. filosofija Fadzia),

skelbė, kad protas svarbesnis už tradicijas ir senuosius etinius postulatus,

nes buvo stengiamasi ppaveldimąją feodalinę hierarchiją pakeisti valdžios

skiriamais pareigūnais. Priðingai filosofijos konfucianizmui, legistai kūrė

valstybės valdymo teoriją, paremtą visuotiniais įstatymais. Jų idėjos padėjo

kurti centralizuotą Kinų valstybę. Nominalistai (mindzia) tyrė pažinimo ir

logikos, apstraktaus mąstymo problemas, kartu su moistais ieðkojo taisyklingo

samprotavimo būdų.

Konfucijaus pasekėjai, derindami jo ir legistų pažiūras, sudarė

prielaidas atsirasti naujam konfucianizmo pavidalui, kurį, papildytą daosizmo

idėjomis, galutinai suformavo Dung Džung-šu (II a. pr. kr.). 136 pr. kr.

paskelbta paskelbta oficialia ideologija, evoliucionuodamas konfucianizmas

išsilaikė iki XX a. pr. kr.

Vang Čungas (27-104), perėmęs klasikinės filosofijos stichinės dialektikos

motyvus, pasaulį ir žžmogų kildino iš subtilios medžiagos – pirminio eterio

(juan ci). Viduramžių materialistas Fan Dženas (450-515) skelbė sielos

mirtingumą, pirmasis teigė, kad siela yra kūno funkcija. X-XIII a. formavosi

neokonfucianizmas, kurio žymiausias atstovas yra dualistas Džu Si (1130-1200)

XV-XVIII a. Kinijos filosofai tik komentavo Konfucijaus ir vieno ţymiausių jo

pasekėjų Meng Dzė veikalus.

XIX a. II pusėje plito politinė švietėjiškoji ideologija, skelbusi socialinių

pertvarkymų būtinumą. XX a. I pusėje buvo skelbiamos V.Europos filosofijos,

sociologijos koncepcijos – neokantizmas, socialinis darvinizmas, pragmatizmas.

Rev. dem. judėjimo ideologai, vadovaujami Sun Jat-seno, kėlė šalies

demokratizavimo, antifeodalines ir antiimperialistines idėjas.

Po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos ėmė plisti marksizmas-

leninizmas. 1949

įsteigtas Kinijos MA filosofijos institutas; jis tyrė teorines marksizmo-

leninizmo problemas, Kinijos filosofijos istoriją; buvo leidžiami marksizmo-

leninizmo klasikų raštai. Mao Dze-dungo pažiūras paskelbus didžiausiu

filosofijos laimėjimu, filosofijos raida Kinijoje buvo pristabdyta, nustota

leisti filosofijos žurnalŕ, filosofijos veikalus, išskyrus vieną kitą knygą iš

Kinų filosofijos istorijos.