Antika
Antika.Senovės Graikija 3000-146 m.pr.Kr.
Senovės Graikijos istorija prasideda nuo Egėjo arba Kretos ir Mikėnų civilizacijų. Tikroji graikų ist. Prasideda nuo achajų ir dorėnų genčių atėjimo į Balkanų pusiasalio pietus. 6 tūkstantmetyje pr.Kr. Egėjo jūros salose ir Balkanų pusiasalio pietinėje dalyje apsigyveno žemdirbių tautos iš Mažosios Azijos.Jos sukūrė seniausią Europoje Mino civil. Kretos saloje.
3000-1450 m.pr.Kr. – gyvavo seniausia Europoje Mino civilizacija Kretos saloje. Apie 1450 m.pr.Kr. išsiveržęs ugnikalnis sunaikino Kretos miestus. Šią civilizaciją dar sunaikino ir achajų gentys.
2000m.pr.Kr.-
Maždaug nuo 1600 m.pr.Kr. Graikijoje įįsitvirtino achajų gentys.Jų centru tapo Mikėnų miestas Peloponese.Statė akropolius. Mikėniečiai raštą pridėję kai kuriuos ženklus perėmė iš Kretos gyventojų.Karingi achajai apie 2 tūkstantmečio pr.Kr. vidurį užkariavo Kretą. Paskutinis didžiulis achajų karo žygis buvo į Troją. 12 a.pr.Kr. pab. Iš šiaurės užplūdę dorėnai per trumpą laiką užkariavo Mikėnų miestus, užėmė Egėjo jūros salas ir pasiekė net Mažąją Aziją.Achajai nebeįstengė kovoti, beje dorėnai turėjo geležinius ginklus, o achajai-bronzinius.Savo nepriklausomybę išlaikė tik Atika.
1240-1230 m.pr.Kr.- vyko Trojos karas.
1100-9 a.pr.Kr. – dorėnams užkariavus achajų miestus, iišnyksta Mikėnų-Kretos pasaulis.Maždaug 1100 m.pr.Kr. graikų istorijoje prasideda laikotarpis, api kurį mažai žinome- tamsieji šimtmečiai.
9 a.pr.Kr.- senovės graikai raidyną perėmė iš finikiečių. Jie pridėjo balses ir sudarė naują abėcėlę iš 24 raidžių.
Maždaug nuo 8 a.pr.Kr. daug graikų buvo priversti iišvykti iš tėvynės.
Apie 8 a.pr.Kr. Graikijoje buvo keli šimtai atskirų miestų-valstybių (polių).
8-6 a.pr.Kr. –
776 m.pr.Kr.- įvyko pirmoji olimpiada.Jas rengė Olimpijoje, Dzeuso garbei.Vėliau rengė kas 4 metus, dalyvavo tik vyrai.
394m. senosios olimpinės žaidynės uždraustos, nes tai buvo pagoniška šventė, o 1896 m. vėl pradėtos renngti.
6 a.pr.Kr.- spartiečiai su savo kaimynais Peloponese sudarė sąjungą, kuri vadinama Peloponeso sąjunga. Jie turėjo padėti karo atveju. Iki graikų-persų karų Peloponeso sąjunga buvo didžiausia ir stipriausia.
594 m.pr.Kr.- žymus oratoriusir politinis veikėjas Solonas įvykdė reformas: panaikino valstiečių skolas, uždarudė už skolas valstiečius versti vergais.
508-507 m.pr.Kr.- žymus politikas Klistenis įvykdė naują reformą. Sušaukė 500 piliečių tarybą. Aristokratijos įtaka gerokai sumažėjo. Daugiau piliečių galėjo dalyvauti valstybės valdyme.
5 a.pr.Kr.- graikams ėmė grėsti galingoji Persija. Graikijos kovai už nepriklausomybę vadovavo Atėnai iir Sparta.
5 a.pr.Kr.- Atėnuose įsigalėjo demokratija. Tuo metuvergai (kalbantieji darbo įrankiai) sudarė apie pusę Atėnų gyventojų. Atėnai buvo didžiausias Graikijos polis.
5 a.pr.Kr. antroje pusėje- strategai tapo svarbiausiais Atėnų pareigūnais. 15 metų pirmojo stratego pareigas ėjo Periklis. (Strategai vadovavo atėnų kariuomenei ir laivynui.Teisėjais galėjo tapti visi piliečiai, o strategais tik turtingieji.)
490 m.pr.Kr.- Darijus I surengė jūros žygį į graikų miestus. Užėmė Eretriją. Po to išsilaipino Maratono lygumoje. Iš Spartos nebuvo sulaukta pagalbos. Atėnų kariuomenei ėmė vadovauti Miltiadas. Maratono mūšyje persai neatlaikė ssmarkaus graikų puolimo ir ėmė be tvarkos bėgti.
480 m.pr.Kr.- persai surengė naują žygį į Graikiją. Jam vadovavo Darijaus I sūnus Kserksas. Jie nukovė spartiečius, žuvo karalius Leonidas. Po ilgų mūšių graikai laimėjo.
479-431 m.pr.Kr.- Atėnai tapo graikų kultūros centru ir suklestėjo menai, šis laikotarpis vadinamas aukso amžius.
479 m. pr.Kr.- Graikų-Persų karų lemiamas mūšis įvyko prie Platėjos miesto. Kautynės buvo ilgos. Persų kariuomenėbuvo sumušta, Graikai laimėjo.
478 m.pr.Kr.- graikai suprato, kad karas su persais gali atsinaujinti, todėl pergalę pasiekti Atėnai su visais poliais, kovojusiais su persais, sudarė karinę sąjungą, kuriai priklausė Atėnai, Mažosios Azijos graikų miestai, Egėjo jūros salos. Sąjunga turėjo bendrą valdžią, bendrą iždą šventojoje Delo saloje (todėl dar vadinama Delo sąjunga), bendrą karinį laivyną, kariuomenę. Po graikų-persų karų Delo sąjunga nebuvo paleista, jos dėka Atėnai tapo galingiausia valstybe graikų pasaulyje.
443-429 m.pr.Kr.- Periklio valdymo metai, jam valdant Atėnai suklestėjo. Jis subūrė filosofus, meninikus, mokslininkus ir rašytojus. Vykdė statybos darbus, organizavo Atėnų akropolio perstatymą.
431 m.pr.Kr.- prasidėjo ilgas Peloponeso karas tarp dviejų sąjungų: Delo, vadovaujamos Atėnų ir Peloponeso, vadovaujamos Spartos. Į karą įtraukta beveik visa Graikija.
404 m.pr.Kr.- Peloponeso karas baigėsi Atėnų pralaimėjimu. Sparta pareikalavo nugriauti Ilgąsias sienas, panaikinti Delo sąjungą ir demokratinį valdymą.
359 m.pr.Kr.- karaliumi tapo Pilypas II, Makadonija sustiprėjo.
338 m.pr.Kr.- mūšyje prie CCheronėjos graikai pralaimėjo Pilypo II kariuomenei. Makedonija užvaldė beveik visą Graikiją, baigėsi helenų polių istorija ir prasidėjo helenistinių valstybių istorija.
336 m.pr.Kr.- Pilypą II nužudė jo sargybinis.
334 m.pr.Kr.- Aleksandras Makedonietis pradėjo žygį prieš Persiją. Jis užėmė Mažosios Azijos miestus. Egipte jis pasiskelbė dievu, Dzeuso- Amono sūnumi.
331 m.pr.Kr.- prie Gaugamelų buvo galutinai sutriuškinta persų kariuomenė, kuriai vadovavo Darijus II. Aleksandras tapo Persijos karaliumi. Užkariautose srityse jis apgyvendino graikus. Taip plito graikų kalba ir kultūra.
332 m.pr.Kr.- buvo įkurta Aleksandrija.
323 m.pr.Kr.- būdamas 33 metų amžiaus, Aleksandras Makedonietis netikėtai mirė. Karaliais paskelbti ką tik gimęs jo sūnus ir netikras brolis Pilypas Aridijus, bet jų vardu valdė Aleksandro karvedžiai. Greitai jie tarpusavyje pradėjo ilgus karus dėl valdžios. Aleksandro motina, žmona, sūnus ir brolis buvo nužudyti.
281 m.pr.Kr.- Aleksandro imp. suskilo į tris dideles karalystes: Makedoniją, Egiptą, Siriją. Vėliau buvusią Aleksandro Didžiojo imperijos teritoriją užėmė romėnai.
146 m.pr.Kr.- romėnai įvedė savo valdžią Graikijoje. Korinto miestas buvo visiškai sugriautas už nepaklusnumą.
Dievai, didvyriai ir mitinės būtybės:
Afroditė- grožio ir meilės deivė.
Artemidė- nedirbamų laukų, nešienaujamų pievų, nekertamų miškų deivė.
Apolonas- meno globėjas. Šviesos ir saulės dievas.
Atėnė- išminties, karo deivė, rūpinosi protu.
Dionisas- vynininkystės dievas.
Dzeusas- vyriausias ir svarbiausias dievų ir žmonių valdovas.
Hadas- požeminio pasaulio valdovas, mirties dievas.
Hefaistas- kalvystės dievas.
Hera- santuokos, šeimos, moterų globėja.
Hermis- globojo ppirklius, prekybininkus, keliautojus, diplomatus, sportininkus.
Nikė- senovės graikų pergalės kautynėse ir varžybose deivė (moteris su sparnais, vainiku ir palmės šakele rankose).
Poseidonas- jūrų valdovas.
Prometėjas- senovės graikų mitologojoje vienas iš titanų, pagrobęs iš dangaus ugnį ir išmokęs žmones ja naudotis, už tai buvo nubaustas dievų, Heraklis jį išvadavo.
Tichė- (likimas, atsitiktinumas), svarbi deivė. Dailėje vaizduojama su gausybės ragu ir vairu, ratu, rutuliu ir ir sparnais.
Dedalas- didis dailininkas ir architektas, kuris, norėdamas išsilaisvinti iš karaliaus Mino globos, pasigamino iš plunksnų ir vaško sparnus, tuos sparnus pririšo sau ir sūnui prie nugaros. Tėvas liepė sūnui nekilti aukštai, nes saulė gali ištirpinti sparnus, bet Ikarui patiko skrydis, jis pakilo per aukštai ir žuvo jūros bangose. Nuo tada ta jūra vadinama Ikaro jūra.
Ikaras- Dedalo sūnus, per auštai pakilęs su vaškiniais sparnais ir žuvęs jūros bangose.
Heraklis- dievo Dzeuso ir Mikėnų karaliaus dukters Alkmenės sūnus. Herojus ir didvyris, kuris atliko 12 žygdarbių, įgijo didelę šlovę, tapo nemirtingu ir buvo priimtas į Olompo dievų tarpą. Jis buvo l. stiprus, taiklus, nudobė baisųjį Kiterono liūtą, nudyrė jam kailį.
Pandora- mergina, Hefaisto sukurta iš žemės ir vandens. Iš Dzeuso ji gavo dėžę su visomis žmonių nelaimėmis (Pandoros skrynia).
Pegasas- sparnuotas žirgas gimęs iš medūzos liemens.
Tesėjas- vienas iš herojų ir didvyrių, kuris užmušo
keletą plėšikų piktadarių, užmušo Minotaurą, nugalėjo baisų milžiną Perifetą, nuožmų plėšiką Sinį, milžinišką šerną, plėšiką Skironą. Nužudė prokrustą. (Egėjas- Tesėjo tėvas).
Chimeros- pabaisos su ugnį verčiančiomis liūto žiotimis, gyvatės uodega ir ožio kūnu.
Kentauras- mitinė būtybė- pusiau žmogus, pusiau arklys.
Kiklopai- mitinės būtybės, vienaakiai milžinai.
Minotauras- mistinė būtybė, pusiau jautis, pusiau žmogus.
Mūzos- kiekviena iš 9 deivių, mokslo ir meno globėjų. (Peotinio įkvepimo šaltinis).
Nimfos- gausios dievybės, įasmeninusios gamtos jėgas bei reiškinius: miškų nimfos-driadės, kalnų- oreadės.
Satyrai- vieni iš žemesniųjų dievų, pasižymėję gašlumu, ištvirkę Dioniso palydovai. ((Gašlus, geidulingas žmogus).
Sirenos- mitinės būtybės, užmigdančios jūreivius savo dainomis.
Titanai- Urano (dangaus) ir Geos (žemės) vaikai, stoję į kovą su Dzeusu, norėdami užvaldyti dangų ir už tai nublokšti į tartarą. (Gigantas, stiprios dvasios žmogus, proto milžinas).
Hestija- namų židinio ugnies deivė.
Demetra- rūpinasi duona, globoja javus.
Arėjas- karo dievas.
Moiros- likimo deivės.
Sąvokos:
Agora-turgaus aikštė, miesto centras
Akademija- Sokrato mokinys Platonas tęsė savo mokytojo pradėtą darbą. Jis netoli Atėnų miesto sienos Akademo vietovėje nupirko žemės sklypą ir įkūrė mokyklą- Platono Akademiją.
Akropolis- graikų miesto įtvirtintas centras, vėliau tapęs svarbiausia vvieta. Aukštutinis miestas.
Amfora- vaza, dekoruota piešiniais iš buities, didvyrių žygdarbių, karų temų.
Archontas- (jų buvo 9) valstybės veikėjas, kuris kontroliavo religines ceremonijas ir šventes.
Aristokratas- kilmingieji, diduomenė.
Atlantida- didžiulė sala garsėjusi savo kultūra, vėliau nugrimzdusi į vandenyną.
Archajai- viena seniausių graikų genčių.
Bazilijas- genties vadas.
Barbaras- kkiekvienas svetimšalis (tamsus, žiaurus žmogus).
Chitonas- per juosmenį suveržtas rūbas, siekiantis kelius.
Demagogas-žmogus turintis valstybines pareigas, kuris nevykdė jokių valstybinių pareigų, bet kalbomis ir pasiūlymais galėjo daryti įtaką daugeliui Tautos susirinkimo sprendimų.
Demokratija- liaudies valdžia, kai aukščiausioji valdžia nustatoma pačių žmonių ir jų išrinktų atstovų.
Demosas- senovės graikijoje- liaudis.
Diadochai- Aleksandro Makedoniečio kariuomenės vadai, po jo mirties pasidaliję jo sukurtą imp.
Dionisijos- teatras gimė iš švenčių, skirtų vynininkystės dievui Dionisui. Atėnuose tai buvo visuotinė šventė, vadinama Didžiosiomis Dionisijomis. Ten buvo vaidinama, šokama, dainuojama.
Eklezija- liaudies susirinkimas senovės Atėnuose.
Falanga- sunkiai ginkluotų pėstininkų kolona ginkluota ilgomis, iki 2 metrų ilgio ietimis. Jos šonus gynė lengvai ginkluoti pėstininkai ir raiteliai.
Filosofija- tai mokslas apie bendriausius gamtos, žmonių, visuomenės ir mąstymo vystymosi dėsnius.
Freska- tapyba ant šlapio tinko.
Gerusija- seniūnų tarybą senovės Graikijose, Spartoje, KKartaginoje, Kretoje buvo aukščiausias politinis organas.Gerontai nuspręsdavo ar mažylis tiks, ar jam lemta gyventi.
Gimnazijas- senovės Graik. mokykla turtingiems jaunuoliams, kur jie sportuodavo ir vadovaujami filosofų mokėsi politikos, filosofijos, literatūros.
Helepolė- milžiniška apgulimo mašina.
Helenizmas- sutartinis rytinės Viduržemio jūros dalies, Priešakinės Azijos, Juodosios jūros šalių istorijos laikotarpio (323-30 m.pr.Kr.) ir bendras kultūros pavadinimas.
Helotai-
Hoplitai- sunkiai ginkluotas graikų karys.
Komedija- linksmo pobūdžio draminis veikalas, išjuokiantis visuomeninio gyvenimo, buities ir žmonių trūkumus.
Labirintas- statinys, turintis klaidžius praėjimus.
Metekas- svetimšalis arba į laisvę paleistas vergas.
Metropolija- senovės Graikijos polis atliko gglobėjo vaidmenį kolonijoms. Kolonijas valdanti valstybė.
Minotauras- mistinė būtybė- pusiau jautis, pusiau žmogus.
Mitas- pasakojimas- padavimas perduodantis senovės tautų pažiūras apie pasaulio ir gamtos kilmę. Pasakojimas apie dievus ir didvyrius.
Muzėjonas- didelis mokslo centras Aleksandrijoje su zoologijos bei botanikos sodais ir biblioteka, mūsų šventovė.
Monarchija- valstybės valdymo forma. Aukščiausioji valdžia priklauso monarchizmui. Senovės Graikų vartotoje valdymo formų klasifikacijoje taip buvo vadinama įstatymų besilaikanti ir į visuotinę gerovę orientuota paveldima vieno asmens valdžia.
Olimpinės žaidynės- tai dievo Dziauso garbei rengiama šventė. Trukdavo 5 dienas. Rengė kas 4 metus, dalyvavo tik vyrai.
Orakulas- senovės rytų, graikų ir romėnų tautose dvasininkas, duodantis klausiantiems atsakymus neva iš dievo; pranašystės.
Orchestra- aikštelė prieš sceną senovės graikų teatre.
Oratorius- iškilmingas žmogus, mokantis sakyti viešas kalbas, geras kalbėtojas.
Ostrakas- kiekvienas balsuojantis rašė politiko, kurį norėtų ištremti, vardą ant molinės šukės- ostrako.Kieno vardas buvo ant daugelio šukių, tą ištremdavo 10 metų.
Ostrakizmo įstatymas- valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas 10 metų.
Palestra- senovės graikų sporto aikštė, gimnastikos mokykla.
Partenonas- 5 a.pr.Kr. Atėnuose buvo pastatytas Akropolis ir išaugo žymiausias statinys- Partenonas- deivės Atėnės šventykla.
Pedagogas- turtingi tėvai samdydavo vergą- pedagogą, kuris lydėdavo berniuką į mokyklą, stebėdavo jo mokymąsi ir elgesį.
Pilietis- vyras gimęs Atikoje, nuo 20m. galėjo dalyvauti Tautos susirinkime.
Pilietis- žmogus, turintis savo valstybėje nustatytas teises ir pareigas.
Polis- nepriklausomi miestai- valstybės, kurios sudarė Graikiją. Apie 88a.pr.Kr. miestai- valstybės buvo vadinami poliais.
Pirėjas- Atėnų uostas.
Pitija- žynė, pranašė, Apolono šventovės (Delfų orakulo) žynė, jos žodžius dvasininkai aiškindavo kaip pranašystes.
Sinoikizmas- kelių savarankiškų bendruomenių, gyvenviečių arba miestų jungimąsis į vieną polį.
Stilius- tai rašiklis, kuriuo mokykloje mokiniai rašė ant padengtų vašku molinių lentelių.
Sofistas- 5a.pr.Kr. mokytojai, išminčiai, vadinamieji filosofai keliavo iš vieno miesto į kitą ir mokė jaunuolius oratoriaus meno.
Strategas- (10 buvo) jie vadovavo Atėnų gynybai, kariumenei ir laivynui.
Tamsieji šimtmečiai- laikotarpis prasidėjęs maždaug nuo 1100m.pr.Kr., apie jį mokslininkai nedaug žino, todėl jų taip ir vadinamas.
Teatras- meno šaka, meniškas gyvenimo atspindėjimas draminiu veiksmu, kurį aktoriai vaidina žiūrovams. Atsirado Graikijoje.Jis gimė iš švenčių, skirtų vyninkystės dievui Dionisui. Atėnuose tai buvo visuotinė šventė, vadinama Didžiosiomis Dionisijomis. Nuo Periklio laikų teatro lankymas buvo nemokamas.
Terakota- degtas spalvotas molis.
Tironija- senovės Graikijos valstybės valdžios forma- vieno asmens, smurtu užgrobusio valdžią valdymas.
Tragedija- kūrinys, vaizduojantis aštrius gyvenimo konfliktus ir dažniausiai pasibaigiantis herojaus žuvimu.
Triera- laivas su trimis irkluotojų eilėmis.
Trojos arklys- simbolizuoja gudrybę. Itakės valdovas Odisėjas sugalvojo gudrybę: graikai padarė didžiulį arklį, pasislėpė graikų kariai.Jie pateko į Trojos miestą kai naktį atidarė vartus. Troja buvo užimta ir sugriauta. Trojos karas vyko dėl Elenos (Spartos karaliaus žmona), kurią pagrobė Trojos karalaitis Paris.
Tunika- tam tikras senovės graikų drabužis, panašus į marškinius.
Asmenybės:
Aleksandras Makedonietis- 356-323 m.pr.Kr., Makedonija. AAristotelio mokinys. 334 m.pr.Kr. pradėjo žygį prieš Persiją, užėmė Mažosios Azijos miestus ir Egipte pasiskelbė dievu. Tapo Persijos karaliumi. Jo kariuomenė įsiveržė į Indiją. Steigė miestus. Imp. sostine paskelbė Babiloną. Nepalenkiamas karo vadas. Jo užkariavimai suartino Graikijos, Artimųjų Rytų civilizacijas ir praturtino abi kultūras.
Archimedas- suvokė, kodėl daiktai iškyla iš vandens.
Aristofanas- peotas, pagrindinis ankstyvosios Atėnų komedijos kūrėjas. Paskutinė komedija “Plutas”. Gimė apie 445 m.pr.Kr.
Aristotelis- 384-322 m.pr.Kr., Graikija. Didžiausias senojo pasaulio filosofas ir mokslininkas, pradėjo formaliosios logikos tyrimus, praturtino beveik kiekvieną filosofijos atsaką ir daug kuo nusipelnė mokslui. Aleksandro Didžiojo mokytojas. Parašė daug mokslo veikalų, knygų (170). Svarbiausias jo įnašas į logikos teoriją, įkūnijusią praktišką, sveiką protą. Jis suskirstė mokslo žinias į atskiras šakas, atskyrė jas nuo filosofijos ir pavadino botanika, fizika. Atėnuose įsteigė mokyklą-Likėjų, kur buvo atliekami gamtos tyrinėjimai.
Demokritas- 5 a.pr.Kr. atrado, kad pasaulis yra sudarytas iš mažų dalelyčių atomų, kurie visą laiką juda.
Demostenas- 384-322 m.pr.Kr., Graikija. Graikijos oratorius ir valstybės veikėjas. Mėgo bylinėtis, bandė graikus sujungti į sąjungą prieš kitą oratorių Filipą. Galėjo kilti pilietinis karas.
Drakontas- Atėnų aristokratas, 621 m.pr.Kr. pirmasis įvedęs rašytinius įstatymus.
Eschilas- (Aischilas) seniausias iš graikų tragedijos klasikų. Gimė apie 525 m.pr.Kr.
Fidijas- (Feidijas) skulptorius, liejikas, architektas, dekoratorius, Periklio draugas, jo darbai- tikras “aukso amžiaus” pasididžiavimas. Nuo 450
m.pr.Kr. vadovavo visai Atėnų puošybai ir Akropolio statybai. Pasaulyje jį išgarsino nuostabios Atėnės skulptūros Akropolyje ir Partenone, didnga Dzeuso statula Olimpijoje.
Herodotas- 484-430 m.pr.Kr., Graikija. Jis buvo istorikas, laikomas istorijos tėvu, bičiuliavosi su Sofokliu, Perikliu. Ištraukos iš jo istorijos apie persų karus, skaitomos per šventes Olimpijoje, Atėnuose. Buvo susipažinęs su rytais. Keliaudamas rinko medžiagą savo istoriniam veikalui, kuriame lygino graikus su barbarais.
Hipokratas- žymiausias senovės gydytojas, vadovavęs gydytojų mokyklai Koso saloje. Nuo jo kilo gydytojų priesaika-hipokrato priesaika.
Homeras- Graikai jį gerbė ne ttik kaip poetą, bet ir kaip pirmąjį filosofą bei mokytoją, kuris šlovino tėvynės meilę, ištikimybę, narsumą, pareigas dievams, artimiesiems, tėvynei. Manoma, kad jis buvo aklas poetas, gyvenęs 8 a.pr.Kr., laikomas “ Iliados” ir “Odisėjos” autorius.
Kleistenis- 508-507 m.pr.Kr. žymus politikas, kuris įvykdė naują reformą. Jis sušaukė 500 piliečių tarybą. Aristokratijos įtaka sumažėjo, daugiau piliečių galėjo dalyvauti valstybės valdyme.
Leonidas- karalius, kuris vadovavo spartiečių būriui gynusiam Termopilus, kai dar kartą pasikėsino persai, kuriem vadovavo Kserksas. Persai spartiečius sutriuškino, žuvo karalius Leonidas ir visi jjo kariai.
Miltiadas- Atėnų aristokratas, Peisistrato amžininkas, išvykęs į Trakijos Chersonesą ir ten kaip kunigaikštis įkūręs valdą. 560 m.pr.Kr. nugalėjo olimpiadoje.
Minas- Knoso valdovas. (valdovo titulas).
Odisėjas- Itakės valdovas, Trojos karo didvyris. Jo grįžimo į namus istorija pasakojama “Odisėjoje”.
Peisistratas- tironas, kuris įkūrė ppirmąją viešąją biblioteką Atėnuose. Labai mėgo visokias reformas ir naujoves.
Periklis- 5 a.pr.Kr. gyveno. Jam valdant Atėnai pasiekė galybę, o tai sudarė sąlygas suklestėti demokratijai. Valdė 443-429 m.pr.Kr. Subūrė filosofus, menininkus, mokslininkus, rašytojus, organizavo statybos darbus, Atėnų akropolio perstatymą. Jam vadovaujant buvo pradėta mokėti už darbą einantiems valstybines pareigas, tai buvo gerai neturtingiems. Garsiausias Atėnų politikas, daugiau kaip 30 metų buvo įtakingiausias valstybės veikėjas Atėnuose. Mirė nuo maro Peloponeso karo metu, po kurio baigėsi Atėnų klestėjimo metas.
Pitogoras- 6 a.pr.Kr. studijavo matematiką ir geometriją, pradų pradu laikė skaičių.
Platonas- 427-347 m.pr.Kr. , senovės graikų filosofas, vakarų politinės filosofijos, mūsų etinės bei metafizinės minties, pradininkas. Vienas didžiausių vakarų mąstytojų. Atėnuose įkūrė mokyklą-akademiją, kuri veikė daugiau kaip 900 metų. Parašė 36 knygas, garsiausia iš jų- ““Respublika”. Iškėlė lyčių lygybės idėją. Sokrato mokinys, bandė pataisyti visuomenę ir sukūrė idealios visuomenės modelį iš 3 luomų:
a) filosofų – valdovų;
b) karių – valstybės saugotojų;
c) žemdirbių ir amatininkų.
Sofoklis- (497-406 m.pr.Kr.), antrasis Atėnų tragikas, klasikas.
Sokratas- 469-399 m.pr.Kr. Graikų filosofas, teigęs, kad žmogus, tai dora. Garsus savo posakiu: “Žinau, kad nieko nežinau”. Filosofavo apie žmogų, apie žmogaus gyvenimo tvarką. Išugdė žinomą filosofą- Platoną.
Solonas- gyveno 6 a.pr.Kr., žymus oratorius, politinis veikėjas, 594m.pr.Kr. įvykdė reformas- panaikino valstiečių skolas, uždraudė už skolas atėniečius versti vergais, visi vyrai gimę AAtikoje buvo laikomi valstybės piliečiais. Piliečiai atsižvelgiant į žemės kiekį suskirstyti į 4 kategorijas. Pagrindinė piliečių pareiga tarnauti kariuomenėje ar laivyne. Piliečiai turėjo teisę dalyvauti tautos susirinkime.
Tukididas- istorikas. 424 m.pr.Kr. buvo strategas ir vadovavo laivynui, kuris gynė Chalkidikę nuo spartiečių karvedžio Brasido. Parašė daug knygų apie karą, buvo sofistų šalininku, bet išvengė jų klaidų.
