arimas, arimo kokybes vertinimas

Arimas

Mūsų respublikos dirvos yra labai įvairios, todėl ir arimo būdas parenkamas, atsižvelgiant į vietos sąlygas. Dirvos gali būti ariamos versnomis, lysvėmis, figūriniu ir lygiu budu.

Arimo laikas. Dirvos ne visą laiką būna vienodai drėgnos, todėl arimo kokybė labai priklauso nuo arimo laiko. Geriausia arti vidutinio drėgnumo dirvą: patekusi ant verstuvo, žemė geriau trupa. Drėgna žemė ant verstuvo netrupa ir nelūžta- ji linksta, o atverstoji jos pusė blizga. Perdžiūvusi dirva taip pat ne visur lūžta.

Molio dirvos greit džiūsta, todėl geriausias jjų arimo laikas būna gana trumpas ir reikia nuolat sekti, ar tokią dirvą jau galima arti. Vidutinio sunkumo dirvų arimo laikas yra ilgesnis, o lengvas dirvas rudenį galima arti bet kurio metu.

Arimo greitis. Juo greičiau važiuoja traktorius, tuo žemės riekė greičiau slenka verstuvo paviršiumi ir geriau sutrupa. Kai arimo paviršius būna labai sutrupėjęs, tokia dirva, ypač sunkesnė, drėgname mūsų klimate per žiemą supuola, ir pavasarį ją kartais reikia net perarti. Daug mažiau supuola tokios dirvos, kurias ariant kiekvieno korpuso vaga ggražiai išsiskiria. Vagos būna ryškios, kai ariama 4-6km/val greičiu.

Arimo gylis ir vagos plotis. Arimo gylis priklauso nuo ariamojo sluoksnio storio, dirvos sukultūrinimo ir auginamos kultūros. Mūsų respublikoje dirvų ariamasis sluoksnis yra labai nevienodo storio: vidutinio sunkumo ir sunkiose dirvose jis eesti 22-25cm, o lengvose-18-20cm. Ariant negalima išversti į paviršių nederlingo žemės sluoksnio, kuriame yra labai mažai dirvos mikroorganizmų ir maisto medžiagų, todėl sunkesnės dirvos paprastai ariamos 22-25cm gyliu, kartais dar giliau, o lengvos-18-20cm gyliu.

Nedrenuotas ir blogos struktūros dirvas, kuriose mažai maisto medžiagų, reikia arti giliau (kiek leidžia armuo). Sukultūrintas dirvas, kurių ariamasis sluoksnis 25cm, o podirvis laidus vandeniui, galima arti ir sekliau- iki 20cm. Tačiau visą laiką ariant sekliai, prisiveisia piktžolių, todėl arimo gylį reikia kaitalioti: šakniavaisiams arti giliau, o javams- sekliau.

Nuo vagos pločio santykio su arimo gyliu priklauso riekės apvertimo kokybė. Normalus vagos plotis- apie 35cm, o gylis- 22-25cm. Tad plotis vidutiniškai lygus 1,4-1,6 vagos gylio. Ariant tokiu gyliu, velėna gerai apverčiama ir žemė gražiai susmulkinama. Kai ariama giliau, vvelėna verčiama stačiau ir žemė blogiau susmulkinama, todėl giliau arti reikia plūgu su priešplūgiais.

Ariamojo sluoksnio pagilinimas. Ariamojo sluoksnio iš karto pagilinti negalima. Tam reikia ir laiko, ir trąšų. Ariamąjį sluoksnį geriausia gilinti pūdyme, ariant paskutinį kartą prieš sėją (kartojant). Jeigu pūdymas buvo užsetas lubinais arba birželio mėnesį patręštas mėšlu, jį galima suarti 2-3cm giliau, kaip kad anksčiau.

Ariamąjį sluoksnį galima pagilinti ir sukeitus genetinius horizontus. Yra dirvų, kuriose po viršutiniu puveninguoju horizontu guli nederlingas jaurinis horizontas, o po juo yra derlingesnis, vvadinamas- iliuviniu. Tokios dirvos ariamos plantažiniais plūgais, trisluoksniu būdu: puveningasis sluoksnis apverčiamas ir lieka paviršiuje, o jaurinis sukeičiamas su iliuviniu. Sukeitus antrąjį horizontą su trečiuoju, javų derlius padidėja 10-12cnt/ha.

Jei poarmeninis sluoksnis labai nederlingas (pvz, smėlis) arba nujaurėjęs, gilinti ariamojo sluoksnio iš viso neverta.

Arimo kokybės vertinimas

Nuo arimo kokybės priklauso ir kitų darbų pvz., kultivavimo, sėjos, kokybė, taip pat augalų auginimo sąlygos ir derliaus nuėmimas. Arimo kokybę tikrina agronomas. Ją vertinant, reikia atsižvelgti į tai, kaip atroso sumetimas, ar vienodu gyliu suarta, ar tiesios vagos, kaip jos prigludusios viena prie kitos, ar yra ryškios, ar ne, ar velėna visiškai apversta, ar plūgas varsnos galuose įleidžiamas į dirvą ir iškeliamas iš jos toje pat vietoje, kaip tiesios kraštinės vagos, ar paskutiniam važiavimui likęs dirvos ruožas yra stačiakampis ir kaip atrodo išmestinė vaga.

Sumetimas turi būti neaukštas, lygus ir turi neišsiskirti iš gretimų vagų. Jo vagos turi būti tiesios. Po sumetimu turi nelikti nesuartos dirvos,- ji turi būti suarta ne sekliau kaip 10cm.

Arimo gylis nuo nustatyto gali skirtis ne daugiau kaip 1cm. Jis matuojamas specialia matuokle- vagomačiu- nuo nejudintos dirvos paviršiaus iki vagos dugno. Nustatomas bent penkiuose plūgo važiavimuose (kiekvienoje vagoje bent trijose vietose).

Vagos turi būti tiesios. Kiekvieno plūgo važiavimo pirmoji vaga turi bbūti gerai ir vienodai prigludusi prie paskutinės ankstesnio važiavimo vagos.

Suartas dirvos paviršius turi būti gražiai subyrėjęs, tačiau kiekviena plūgo korpuso išvaryta vaga turi aiškiai išsiskirti per visą varsnos ilgį. Kai viena kuri vaga būna žemesnė už gretimas, tai arba ji arta nulaužtu noragu, arba yra platesnė už kitas.

Dirvos paviršiuje neturi matytis neįterptų ražienų, velėnų ir kitų augalinių liekanų. Tai priklauso nuo priešplūgio darbo kokybės,- jis turi gražiai nupjauti viršutinį armens sluoksnį ir suversti jį į vagos dugną. Kai plūgo peilis dirba gerai, kairysis paskutinės vagos šonas būna lygus.

Plūgas turi būti iškeliamas iš dirvos ir vėl įleidžiamas maždaug toje pačioje vietoje. Tarp plūgo iškėlimo ir įleidimo vietų dirvos galuose turėtų būti ne didesnis kaip 50cm atstumas.

Prieš paskutinį važiavimą likęs nesuartas ruožas turi būti stačiakampis. Jo likęs paskutiniam važiavimui plotis turi būti lygus plūgo darbiniam pločiui, atmetus vieno korpuso darbinį plotį. Kai netiksliai nustatomas varsnos vidurys (sumetimo vieta), baigiant arti, vienoje kurioje pusėje lieka nesuartas žemės ruožas, vadinamas- vogiu. Nesuartų ruožų palikti negalima, nes iš jų plinta piktžolės.

Baigus arti varsną, turi likti viena negili išmestinė vaga. Ji turi būti tiesi, švari ir seklesnė už kitas (18-20cm gylio).

Daugelį šių reikalavimų galima įvykdyti, kai nuolat stebima arimo kokybė ir reguliuojamas plūgas. Šių reikalavimų laikomasi iir artojų varžybose.