armalis
vAplinkosauga
Tai žmogaus santykis su aplinka( gamtą teršia vartotojas, o ne chemikas).Kaip taikiai sugyvent su aplinka („Common sense not so common“).
EPA- teisingai informuoti. Teisingus sprendimus priima politikai.
Žmonės įkvepia įvairias dujas, visas maistas oksiduojamas, kai kas iškvepiama( pvz.CO du, CH keturi).
Dozė- sukauptas medžiagos kiekis per laiko vienetą.Norma- leidžiama koncentracija, kuri nedaro žalos žmogui.(Pvz.CO norma, kuri nekenkia 9,35, Amerikoje 4,42).
24ppm nekenksmingas CO kiekis pasaulyje( nerūkantis žmogus išskiria 4-5ppm CO)
2C+O2->2CO(O2 trūkumas)
Baltijos jūra labai užteršta, kadangi ji sekli. Aplink gyvena 35 miljonai žmonių.Baseinas- visos upės, kkurios neša savo vandenis į Baltijos jūrą.Kol nuteka iki jūros upės daugmaž išsivalo ir į ją atneša tik nedidelę dalį teršalų(45% lenkai, 12% švedai, jie gana švarūs).Po II-ojo pasaulinio karo joje paskandinta daug nuodingų medžiagų. Visi mėtė tas medžiagas ?, o rusai- bet kur.
Dugno nuosėdos- visa, kas nusėda(dumblai).Izoliuoja nuskandintas medžiagas, deguonies patenka mažai, tačiau korozija pamažu vistiek vyksta.
Aplinkos apsauga/gamtosauga XIXa. Pabaigoje paspartėjusi gamyba,dideli kiekiai nuodingų medžiagų.Tuo metu gamta reiškė žaliosios gamtos apsaugą.Gamtos apsauga- racionalus gamtinių resursų naudojimas ir apsauga nuo tteršimo.
Aplinkos mokslai visi biologiniai, geologiniai mokslai.Jų tyrimo objektas- aplinka.Chemija, fizika, matematika- ne.Aplinkos chemija- tiria cheminius pokyčius aplinkoje. Pagrindinės tyrimo sritys – grunto ir vandens tarša, įskaitant cheminę aplinkos degradaciją, chemikalų judėjimą aplinkoje ir jų poveikį biotai.Tai ne cheminė sritis.Aplinkos ggeologija- grunto tyrimus, vulkaninius reiškinius bei Žemės plutos evoliuciją. Kai kuriose klasifikacijose į šią discipliną įtraukiama ir hidrologija su okeanologija.
Ekologija– mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.(1828m.).1890m.danas E.Warnuno pradėjo plačiai jį naudoti.
XXa.I pusė susijusi su aplinkosauga ir aplinkotyra.
Ekologija
• Aplinkotyra(tiria aplinką)
• Aplinkotvarka(kraštovaizdžio formavimas)
• Aplinkosauga(įstatyminė bazė).
Ekologija paplitusi slaviškuose kraštuose.Vienas pirmųjų anglas Commoner išleido knygą „Uždaras ratas“(1970m.).Bandė parodyti kaip viskas su viskuo susiję.Nuo to laiko prasidėjo problemos tyrimas.Ta knyga išleista rusų kalba.
1. Viskas susieta su viskuo.Žemėje nėra nesusietų dalykų.
2. Viskas turi kažkur sutilpti.Mes gyvenam ribotoje erdvėje.
3. Gamta žino ir moka geriau.Mums reikia maisto, o fotosintezę atlieka gamta.
4. Niekas neduodama veltui.Mes iš gamtos tik skolinam, o kažkam rreikės gąžinti.
Tarp Iojo ir II-ojo Pasaulinių karų žmonėms atrodė, kad jų yra viskas.Dabar su gamta reikia elgtis atsargiai.
1972m. konferencija Stokholme VNEP(JTO aplinkos apsauga).Pirma koneferencija~ 150 žymių psaulio žmonių( “Ką jie mano apie dabartines pasaulio problemas?”).Tai buvo pradžia.Du mokslininkai:pasaulio žūtis- atominė energetika.(Technologijos,dvasinis tobulėjimas).
Pesticidai
1. Be jų žmonės numirs.
2. Tarša.
Besivystančios ir išsivysčiusios šalys
1. Nėra pakankamai išsivysčiusios.
2. Jos jau persivysčiusios.
XXa.p.globalinės problemos.
1972m.susidomėjimas aplinkosauga.
1982m.II-ojo konferencija Nairobyje.Situacija pablogėjo(ozono sluoksnis,šiltnamio efektas,tarša).
1992m.konferencija Rio de Žaneire.Labiausiai išreklamuota.Atsirado daug naujų valstybių(uždaryta elektrinių ir kt.)AGENDA21(XXIa. Dienotvarkė).Pagrindinis principas- vystymosi būdas(varomoji?plėtra).
2002m.Johanesburgas(P.Amerika).Tikslas –suformuoti, nieks nevykdoma.(Sekanti bus 2012m.)
NIMBY-not in my bback yard(tik ne mano kieme).Kaunas teršia Nemuną, nes neturi valymo įrenginių.Turi tik mechaninius.
UNDF- jungtinių tautų vystymosi programa.
MDG-???
1. Iki 2015m. sunaikinti skurdą,badą(~vienas milijardas(sumažinti pusiau)).
2. Pasiekti visuotinį mokslą (dešimt milijonų vaikų nelanko pradinės mokyklos).
3. Lyčių problema(du trečdaliai beraščių ir bedarbių- moterys).
4. Gimdyvių( iš 50% viena miršta, vienuolika milijonų nesulaukia).
5. Vaikų mirtingumas(sumažinti dviem trečdaliais).
6. Maliarija, AIDS( sustabdyti dvigubai).
7. Aplinkosauga(vanduo)(vienas milijardas neturi tinkamo vandens, du milijardai neturi padoraus vandens sanitariniams tikslams).
8. Viso pasaulio harmoningas vystymasis.
Romos klubas (angl. Club of Rome) yra pasaulinė Idėjų kalvė, sudaryta iš iškilių intelektualų bei sprendimus priimančių asmenų, tokių kaip Fernando Henrique Cardoso, Rafael Hernandez Colon. Šie ir kiti nariai reguliariai susitikdavo nuo 1968 metų aptarti tai, ką jie vadina „pasaulio problematika“. Remiantis „Romos klubo“ manifestu, jų tikslas yra veikti kaip „pasauliniam pasikeitimų katalizatoriui, kuris yra visiškai nepriklausomas nuo politinių, ideologinių ar verslo interesų“.
1972m.“Limits to growth“.Meadows irkt.Modeliavimas.Bandė sumodeliuot pasaulio pabaigą ir kad ji nėra labai toli(~2050m.).
Politikai labai supyko.1992m.”beyond the limits”(už ribų).Meadows ir kt.Kai kas viršijo spėjimus.
Resursai- problema numeris vienas, kuri lemia visai kitas aplinkos problemas(resursų ėmimas iš gamtos).
1. Dėl eksponentinio augimo.
Resursų naudojimas didėja( septyni procentai per metus).Po 40m. Padidės vienuoliką kartų.1983m. visų resursų sunaudota 30*109t(paėmė iš žemės plutos savo reikmėm).2213m. bus 250*109t(visa sausuma/jos masės sunaudojimas).
Po II-ojo Pasaulinio karo JAV sunaudojo tiek resursų,kiek visa žmonija iki tol.resursai senka.Maisto resursai:grūdų ggamyba-2kartus per 30metų,mėsos-3 per 40m.,žuvų-6 per 50m.
1980-1997m.
JAV
Vokietija
Lenkija
Kinija
Indija
Vid.pajamos per metus 21700 16200 5100 1400 1200
mėsa
122kg
87kg
75kg 47kg
4.3kg
Iškastinis kuras 6.9t 3.6t 2.6t 0.7t o.27t
Automobiliai
1000 gyventoju 490 500 200 3.2(dbr 10 kartu daugiau) 4.4
16% išsivysčiusių šalių gyventojai naudoja 80% resursų.
Resursų gamyba:žemė-izoliuota problema.Turim tą, kas yra žemėj ir niekur kitur neišvešim.Transmutacija(iš vieno metalo į kitą) tai yra ir bus labai brangu.Arba labai taupant ir neišmetant vėl ir vėl naudot tuos pačius resursus.
Gamtinia resursai- viskas, ką žmogus gali panaudoti.
Mineraliniai resursai- negyvos iš gamtos imamos medžiagos(pvz.nafta, alyva).
Resursai- dalis aplinkos,kurią kada nors galim sunaudotis avo naudai.Šimtui km jau nebegręs, nes labai karšta.
Gali būti, kad resursai pereina į potencialus resursus.????
Resurso naudojimas:
P=dQ/dx t.y.Qbegalybe=integralas(virsuj begalybe, apacioj nulis)p(t)d*t
T80-naudingas laikas(kuriam laikui užteks resursų).
Per artimiausius 50m. Resursai dar nesibaigs.Scenarijai- kaip kas keisis, įsivaizdavimas, koks bus scenarijus pagal vystymąsi, nuo jų priklauso resursų kitimas.
REI- resursų naudingumo indeksas.Viskas keičiasi todėl REI naudinga tik šiuo metu.
Rei=resursų sunaudotų per metus/bendras resursų kiekis*100%
1970m.~13%Au(13% per metus.Au turejo pasibaigt, bet atsiranda nauju telkiniu)
1970m.~2% Cu( 50m.)
Per capita- vienai galvai.
Neorganiniai mineraliniai resursai.
Pagrindiniai metalai
FE~110kg per metus zmogui
Al~3,6kg
Cu~1,8kg
Mn~1,7kg
Zn~1,5kg
Cr~0,75kg
PB~0,7kg
Ni~0,19kg
Sn~43g
Ag~3g
Au~40mg
Neorganinės medžiagos
Aliuminis 2200kg
Sm4lis 1800kg
Molis 100kg
NaCl38kg
Fosfatai(P2O5)-3,3
Ca junginai- 27
Ca3(PO4)2-20
Na junginiai-6,4
K junginiai-5,6
Žemė
Amžius apie 4,5 mlrd metų
Spindulys apie 6400 km
Masė 6•1021 t
Tankis 5,52 g cm-3
(plg. granitas 2,66; bazaltas 2,74; smiltainis 2,22; geležis 7.8 g cm-3)z
Pluta (0.4% Žemės masės)
Storis: kontinentinės plutos – apie 35-40 km, okeaninės – apie 7-8 km
Temperatūra – apie 300°C jau 15 km gylyje. Giliausiose šachtose (3,5 km) – apie 440°C
Mantija (67% Žemės masės, 83% Žemės tūrio)
Storis: iki 2900 km gylio
Cheminė sudėtis Mg ir Fe silikatai
Branduolys (apie trečdalis Žemės masės)
Temperatūra 4000-5000 K (išorinėje dalyje net 5500-7500 K)
Cheminė sudėtis daugiausia Fe (be to – Ni, Co, O, S)
Kai kurie dažnai naudojami terminai
Litosfera – apie 80 km storio iš uolienų sudarytas Žemės paviršinis sluoksnis
(t.y. visa Žemės pluta ir nedidelė dalis mantijos)
Kontinentinis šelfas – kontinentinė pluta, apsemta vandenynų
Biosfera – “gyvybės sfera”. Visa gyvybė ir aplinka, kurioje ji egzistuoja – visa hidrosfera, atmosfera iki 10-15 km, litosfera iki 5 km gylio
Geosferų dydžio palyginimas (% Žemės masės)
Žemės pluta + hidrosfera = 0,375% + 0,025% = 0,4%
Atmosfera 0,0001%
Biomasė (gyvi organizmai) 0,00000004%
Santykis: biomasė : atmosfera : hidrosfera : Žemės pluta =1 : 2500 : 623.000 : 9.300.000
Žemės biomasė – apie 2,4•1012 t (prskaičiavus į sausą medžiagą)
Biomasės pasiskirstymas (trilijonais tonų sausos medžiagos)
augalai gyvūnai
Sausuma 2,4 (99,2%) 0,02 (0,8%)
Vandenynas 0,0002 (6,3%) 0,003 (93,7%)
Viso 2,4 (99%) 0,023 (1%)
Cheminiai elementai Žemės plutoje
Viso – 88 elementai.Kontinentinės plutos sudėtis (skliaustelliuose – eilės Nr. pagal paplitimą)
Dešimtukas: Svarbūs civilizacijai
(1) O 46,6% (21) Cr 200 ppm
(2) Si 27,7% (23) Zn 132 ppm
(3) Al 8,13% (24) Ni 80 ppm
(4) Fe 5,0% (26) Cu 70 ppm
(5) Ca 3,63% (42) Sn 40 ppm
(6) Na 2,83% (36) Pb 16 ppm
(7) K 2,59% (51) U 4 ppm
(8) Mg 2,09% (67) Hg 0,5 ppm
(9) Ti 0,44% (68) Ag 0,1 ppm
(10) H 0,14 (76) Au 0,005 ppm
(nuo O iki Mg – 99%)
Rūdose, kurias apsimoka eksploatuoti, turi būti bent 10-1000 kartų daugiau elemento
negu Žemės plutoje !
Vandenynas
Plotas 70.8% Žemės paviršiaus
Vidutinis gylis 3,96 km
Druskingumas 3.5%
Plg. Baltijos jūra: giliausia vieta – 457 m; druskingumas: Botnijos įlanka – 0,2%, centrinė dalis – 0,6-0,8 %, Vakarų Baltija – 1,1% (1,7-1,9% prie dugno). Didžiausia mažai sūri (”sūroka”) jūra pasaulyje – 420,000 km2
Vandenynų cheminė sudėtis (3,5% druskingumo)
Dešimtukas: kai kurie svarbūs civilizacijai:
Cl 1,90% Zn 0,01 ppm
Na 1,06% U 0,003 ppm
SO42- 0,26% Ag 0,0003 ppm
Mg 0,13% Au* 0,000004 ppm
Ca 0,04%
K 0,038% * Au 4 kg in 1 km3
HCO3- 0,014%
Br 65 ppm
Sr 8 ppm
B 4,8 ppm
(nuo Cl iki K – 99,5%)
Atmosferos cheminė sudėtis
N2 78% (3•1015 t)
O2 21%
Ar >0,9%
Kitos dujos <0,1%
1/3106 * 106= 0,33ppm/zm
1mg/kg-1ppm
1%=10%.=104ppm=107ppb=1010ppt
Dirbtiniai plutonis, neptūnis, ..iš 99 yra 88 ssu U.
Karšto , sauso klimato( Viduržemio jūros) šalyse iš jūros apsimoka imti NaCl.Garinant iš pradžių busCaCO3, vėliau NACl ir KCl.Kai yra nusodintas NaCl iš to sūrymo galima gauti Br( duBr plius clordu lygu bromdu plius duCl su minusu)Brdu reaguoja su anilinu ir tada gaunama žaliava.
Mangano konkrecijos: tipiškas potencialus resursas, tik neaišku kada bus panaudotas.Manganas ir geležis sudaro kristalus.Jie nusėda dugne.
2,5% Cu
2% Ni
0,2%Co
35% Mn
Jie yra labia giliai.
1982m.juru jonvencija: 12 jurmyliu teritoriniai vandenys(22km).200 ekonominiai(370km)(kasmet kinta).1jurmyle- 60mazgu-1,852km.
Pasaulio gyventojai (2002)
1. Kinija 1,281 mln (Kinija ir IIndija – 38% pasaulio gyventojų)
2. Indija 1,050
3. JAV 287 (jau 300 mln 2006 m. rudenį !)
4. Indonezija 217
5. Brazilija 174
6. Rusija 144
7. Pakistanas 144
8. Bangladešas 134
9. Nigerija 130
10. Japonija 127
11. Meksika 102 Beje, Europoje – 728 mln
12. Vokietija 82
13. Filipinai 80
14. Vietnamas 80
15. Egyptas 71
Viso: 6,215 mlrd.Prognozės 2050:
Viso 9,104 mlrd DI 1,231 (13.5%)
MI 7,873 (86.5%)
1. Indija 1,628 mlrd
2. Kinija 1,394 mlrd
3. JAV 413 mln
Pasiskirstymas dviejose šalių grupėse 2002 ir 2050 m.
2002 2050
Daugiau išsivysčiusios (DI) 1,197 (19%) 1,231 (13.5%)
Mažiau išsivysčiusios (MI) 5,018 (81%) 7,873 (86.5%)
Cheminiai/agrocheminiai resursai-N
2CO(O2 trūkumas)
Baltijos jūra labai užteršta, kadangi ji sekli. Aplink gyvena 35 miljonai žmonių.Baseinas- visos upės, kurios neša savo vandenis į Baltijos jūrą.Kol nuteka iki jūros upės daugmaž išsivalo ir į ją atneša tik nedidelę dalį teršalų(45% lenkai, 12% švedai, jie gana švarūs).Po II-ojo pasaulinio karo joje paskandinta daug nuodingų medžiagų. Visi mėtė tas medžiagas ?, o rusai- bet kur.
Dugno nuosėdos- visa, kas nusėda(dumblai).Izoliuoja nuskandintas medžiagas, deguonies patenka mažai, tačiau korozija pamažu vistiek vyksta.
Aplinkos apsauga/gamtosauga XIXa. Pabaigoje paspartėjusi gamyba,dideli kiekiai nuodingų medžiagų.Tuo metu gamta reiškė žaliosios gamtos apsaugą.Gamtos apsauga- racionalus gamtinių resursų naudojimas ir apsauga nuo teršimo.
Aplinkos mokslai visi biologiniai, geologiniai mokslai.Jų tyrimo oobjektas- aplinka.Chemija, fizika, matematika- ne.Aplinkos chemija- tiria cheminius pokyčius aplinkoje. Pagrindinės tyrimo sritys – grunto ir vandens tarša, įskaitant cheminę aplinkos degradaciją, chemikalų judėjimą aplinkoje ir jų poveikį biotai.Tai ne cheminė sritis.Aplinkos geologija- grunto tyrimus, vulkaninius reiškinius bei Žemės plutos evoliuciją. Kai kuriose klasifikacijose į šią discipliną įtraukiama ir hidrologija su okeanologija.
Ekologija– mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas ddarvinistas Ernstas Haeckelis.(1828m.).1890m.danas E.Warnuno pradėjo plačiai jį naudoti.
XXa.I pusė susijusi su aplinkosauga ir aplinkotyra.
Ekologija
• Aplinkotyra(tiria aplinką)
• Aplinkotvarka(kraštovaizdžio formavimas)
• Aplinkosauga(įstatyminė bazė).
Ekologija paplitusi slaviškuose kraštuose.Vienas pirmųjų anglas Commoner išleido knygą „Uždaras ratas“(1970m.).Bandė parodyti kaip viskas su viskuo susiję.Nuo to laiko prasidėjo problemos tyrimas.Ta knyga išleista rusų kalba.
1. Viskas susieta su viskuo.Žemėje nėra nesusietų dalykų.
2. Viskas turi kažkur sutilpti.Mes gyvenam ribotoje erdvėje.
3. Gamta žino ir moka geriau.Mums reikia maisto, o fotosintezę atlieka gamta.
4. Niekas neduodama veltui.Mes iš gamtos tik skolinam, o kažkam reikės gąžinti.
Tarp Iojo ir II-ojo Pasaulinių karų žmonėms atrodė, kad jų yra viskas.Dabar su gamta reikia elgtis atsargiai.
1972m. konferencija Stokholme VNEP(JTO aplinkos apsauga).Pirma koneferencija~ 150 žymių psaulio žmonių( “Ką jie mano apie dabartines pasaulio problemas?”).Tai buvo pradžia.Du mokslininkai:pasaulio žūtis- atominė energetika.(Technologijos,dvasinis tobulėjimas).
Pesticidai
1. Be jų žmonės numirs.
2. Tarša.
Besivystančios ir išsivysčiusios šalys
1. Nėra pakankamai išsivysčiusios.
2. Jos jau persivysčiusios.
XXa.p.globalinės problemos.
1972m.susidomėjimas aplinkosauga.
1982m.II-ojo konferencija Nairobyje.Situacija pablogėjo(ozono sluoksnis,šiltnamio efektas,tarša).
1992m.konferencija Rio de Žaneire.Labiausiai išreklamuota.Atsirado daug naujų valstybių(uždaryta elektrinių ir kt.)AGENDA21(XXIa. Dienotvarkė).Pagrindinis principas- vystymosi būdas(varomoji?plėtra).
2002m.Johanesburgas(P.Amerika).Tikslas –suformuoti, nieks nevykdoma.(Sekanti bus 2012m.)
NIMBY-not in my back yard(tik ne mano kieme).Kaunas teršia Nemuną, nes neturi valymo įrenginių.Turi tik mechaninius.
UNDF- jungtinių tautų vystymosi programa.
MDG-???
1. Iki 2015m. sunaikinti skurdą,badą(~vienas milijardas(sumažinti pusiau)).
2. Pasiekti visuotinį mokslą (dešimt milijonų vaikų nelanko pradinės mokyklos).
3. Lyčių problema(du trečdaliai beraščių ir bedarbių- moterys).
4. Gimdyvių( iš 50% viena miršta, vienuolika milijonų nesulaukia).
5. Vaikų mirtingumas(sumažinti dviem trečdaliais).
6. Maliarija, AIDS( sustabdyti ddvigubai).
7. Aplinkosauga(vanduo)(vienas milijardas neturi tinkamo vandens, du milijardai neturi padoraus vandens sanitariniams tikslams).
8. Viso pasaulio harmoningas vystymasis.
Romos klubas (angl. Club of Rome) yra pasaulinė Idėjų kalvė, sudaryta iš iškilių intelektualų bei sprendimus priimančių asmenų, tokių kaip Fernando Henrique Cardoso, Rafael Hernandez Colon. Šie ir kiti nariai reguliariai susitikdavo nuo 1968 metų aptarti tai, ką jie vadina „pasaulio problematika“. Remiantis „Romos klubo“ manifestu, jų tikslas yra veikti kaip „pasauliniam pasikeitimų katalizatoriui, kuris yra visiškai nepriklausomas nuo politinių, ideologinių ar verslo interesų“.
1972m.“Limits to growth“.Meadows irkt.Modeliavimas.Bandė sumodeliuot pasaulio pabaigą ir kad ji nėra labai toli(~2050m.).
Politikai labai supyko.1992m.”beyond the limits”(už ribų).Meadows ir kt.Kai kas viršijo spėjimus.
Resursai- problema numeris vienas, kuri lemia visai kitas aplinkos problemas(resursų ėmimas iš gamtos).
1. Dėl eksponentinio augimo.
Resursų naudojimas didėja( septyni procentai per metus).Po 40m. Padidės vienuoliką kartų.1983m. visų resursų sunaudota 30*109t(paėmė iš žemės plutos savo reikmėm).2213m. bus 250*109t(visa sausuma/jos masės sunaudojimas).
Po II-ojo Pasaulinio karo JAV sunaudojo tiek resursų,kiek visa žmonija iki tol.resursai senka.Maisto resursai:grūdų gamyba-2kartus per 30metų,mėsos-3 per 40m.,žuvų-6 per 50m.
1980-1997m.
JAV
Vokietija
Lenkija
Kinija
Indija
Vid.pajamos per metus 21700 16200 5100 1400 1200
mėsa
122kg
87kg
75kg 47kg
4.3kg
Iškastinis kuras 6.9t 3.6t 2.6t 0.7t o.27t
Automobiliai
1000 gyventoju 490 500 200 3.2(dbr 10 kartu daugiau) 4.4
16% išsivysčiusių šalių gyventojai naudoja 80% resursų.
Resursų gamyba:žemė-izoliuota problema.Turim tą, kas yra žemėj ir niekur kitur neišvešim.Transmutacija(iš vieno metalo į kitą) tai yra ir bus labai brangu.Arba labai taupant ir neišmetant vėl ir vėl naudot ttuos pačius resursus.
Gamtinia resursai- viskas, ką žmogus gali panaudoti.
Mineraliniai resursai- negyvos iš gamtos imamos medžiagos(pvz.nafta, alyva).
Resursai- dalis aplinkos,kurią kada nors galim sunaudotis avo naudai.Šimtui km jau nebegręs, nes labai karšta.
Gali būti, kad resursai pereina į potencialus resursus.????
Resurso naudojimas:
P=dQ/dx t.y.Qbegalybe=integralas(virsuj begalybe, apacioj nulis)p(t)d*t
T80-naudingas laikas(kuriam laikui užteks resursų).
Per artimiausius 50m. Resursai dar nesibaigs.Scenarijai- kaip kas keisis, įsivaizdavimas, koks bus scenarijus pagal vystymąsi, nuo jų priklauso resursų kitimas.
REI- resursų naudingumo indeksas.Viskas keičiasi todėl REI naudinga tik šiuo metu.
Rei=resursų sunaudotų per metus/bendras resursų kiekis*100%
1970m.~13%Au(13% per metus.Au turejo pasibaigt, bet atsiranda nauju telkiniu)
1970m.~2% Cu( 50m.)
Per capita- vienai galvai.
Neorganiniai mineraliniai resursai.
Pagrindiniai metalai
FE~110kg per metus zmogui
Al~3,6kg
Cu~1,8kg
Mn~1,7kg
Zn~1,5kg
Cr~0,75kg
PB~0,7kg
Ni~0,19kg
Sn~43g
Ag~3g
Au~40mg
Neorganinės medžiagos
Aliuminis 2200kg
Sm4lis 1800kg
Molis 100kg
NaCl38kg
Fosfatai(P2O5)-3,3
Ca junginai- 27
Ca3(PO4)2-20
Na junginiai-6,4
K junginiai-5,6
Žemė
Amžius apie 4,5 mlrd metų
Spindulys apie 6400 km
Masė 6•1021 t
Tankis 5,52 g cm-3
(plg. granitas 2,66; bazaltas 2,74; smiltainis 2,22; geležis 7.8 g cm-3)z
Pluta (0.4% Žemės masės)
Storis: kontinentinės plutos – apie 35-40 km, okeaninės – apie 7-8 km
Temperatūra – apie 300°C jau 15 km gylyje. Giliausiose šachtose (3,5 km) – apie 40°C
Mantija (67% Žemės masės, 83% Žemės tūrio)
Storis: iki 2900 km gylio
Cheminė sudėtis Mg ir Fe silikatai
Branduolys (apie trečdalis Žemės masės)
Temperatūra 4000-5000 K (išorinėje dalyje net 5500-7500 K)
Cheminė sudėtis daugiausia Fe (be to – Ni, Co, O, S)
Kai kurie dažnai naudojami terminai
Litosfera – apie 80 km storio iš uolienų sudarytas
Žemės paviršinis sluoksnis
(t.y. visa Žemės pluta ir nedidelė dalis mantijos)
Kontinentinis šelfas – kontinentinė pluta, apsemta vandenynų
Biosfera – “gyvybės sfera”. Visa gyvybė ir aplinka, kurioje ji egzistuoja – visa hidrosfera, atmosfera iki 10-15 km, litosfera iki 5 km gylio
Geosferų dydžio palyginimas (% Žemės masės)
Žemės pluta + hidrosfera = 0,375% + 0,025% = 0,4%
Atmosfera 0,0001%
Biomasė (gyvi organizmai) 0,00000004%
Santykis: biomasė : atmosfera : hidrosfera : Žemės pluta =1 : 2500 : 623.000 : 9.300.000
Žemės biomasė – apie 2,4•1012 t (prskaičiavus į sausą medžiagą)
Biomasės pasiskirstymas (trilijonais ttonų sausos medžiagos)
augalai gyvūnai
Sausuma 2,4 (99,2%) 0,02 (0,8%)
Vandenynas 0,0002 (6,3%) 0,003 (93,7%)
Viso 2,4 (99%) 0,023 (1%)
Cheminiai elementai Žemės plutoje
Viso – 88 elementai.Kontinentinės plutos sudėtis (skliaustelliuose – eilės Nr. pagal paplitimą)
Dešimtukas: Svarbūs civilizacijai
(1) O 46,6% (21) Cr 200 ppm
(2) Si 27,7% (23) Zn 132 ppm
(3) Al 8,13% (24) Ni 80 ppm
(4) Fe 5,0% (26) Cu 70 ppm
(5) Ca 3,63% (42) Sn 40 ppm
(6) Na 2,83% (36) Pb 16 ppm
(7) K 2,59% (51) U 4 ppm
(8) Mg 2,09% (67) Hg 0,5 ppm
(9) Ti 0,44% (68) Ag 0,1 ppm
(10) H 0,14 (76) Au 0,005 ppm
(nuo O iki Mg – 99%)
Rūdose, kurias apsimoka eksploatuoti, turi būti bent 10-1000 kartų daugiau elemento negu Žemės plutoje !
Vandenynas
Plotas 70.8% Žemės paviršiaus
Vidutinis gylis 3,96 km
Druskingumas 3.5%
Plg. BBaltijos jūra: giliausia vieta – 457 m; druskingumas: Botnijos įlanka – 0,2%, centrinė dalis – 0,6-0,8 %, Vakarų Baltija – 1,1% (1,7-1,9% prie dugno). Didžiausia mažai sūri (”sūroka”) jūra pasaulyje – 420,000 km2
Vandenynų cheminė sudėtis (3,5% druskingumo)
Dešimtukas: kai kurie svarbūs civilizacijai:
Cl 1,90% Zn 0,01 pppm
Na 1,06% U 0,003 ppm
SO42- 0,26% Ag 0,0003 ppm
Mg 0,13% Au* 0,000004 ppm
Ca 0,04%
K 0,038% * Au 4 kg in 1 km3
HCO3- 0,014%
Br 65 ppm
Sr 8 ppm
B 4,8 ppm
(nuo Cl iki K – 99,5%)
Atmosferos cheminė sudėtis
N2 78% (3•1015 t)
O2 21%
Ar >0,9%
Kitos dujos <0,1%
1/3106 * 106= 0,33ppm/zm
1mg/kg-1ppm
1%=10%.=104ppm=107ppb=1010ppt
Dirbtiniai plutonis, neptūnis, ..iš 99 yra 88 su U.
Karšto , sauso klimato( Viduržemio jūros) šalyse iš jūros apsimoka imti NaCl.Garinant iš pradžių busCaCO3, vėliau NACl ir KCl.Kai yra nusodintas NaCl iš to sūrymo galima gauti Br( duBr plius clordu lygu bromdu plius duCl su minusu)Brdu reaguoja su anilinu ir tada gaunama žaliava.
Mangano konkrecijos: tipiškas potencialus resursas, tik neaišku kada bus panaudotas.Manganas ir geležis sudaro kristalus.Jie nusėda dugne.
2,5% Cu
2% Ni
0,2%Co
35% Mn
Jie yra labia giliai.
1982m.juru jonvencija: 12 jurmyliu teritoriniai vandenys(22km).200 ekonominiai(370km)(kasmet kinta).1jurmyle- 60mazgu-1,852km.
Pasaulio gyventojai (2002)
1. Kinija 1,281 mln (Kinija ir Indija – 38% pasaulio gyventojų)
2. Indija 1,050
3. JAV 287 (jau 300 mmln 2006 m. rudenį !)
4. Indonezija 217
5. Brazilija 174
6. Rusija 144
7. Pakistanas 144
8. Bangladešas 134
9. Nigerija 130
10. Japonija 127
11. Meksika 102 Beje, Europoje – 728 mln
12. Vokietija 82
13. Filipinai 80
14. Vietnamas 80
15. Egyptas 71
Viso: 6,215 mlrd.Prognozės 2050:
Viso 9,104 mlrd DI 1,231 (13.5%)
MI 7,873 (86.5%)
1. Indija 1,628 mlrd
2. Kinija 1,394 mlrd
3. JAV 413 mln
Pasiskirstymas dviejose šalių grupėse 2002 ir 2050 m.
2002 2050
Daugiau išsivysčiusios (DI) 1,197 (19%) 1,231 (13.5%)
Mažiau išsivysčiusios (MI) 5,018 (81%) 7,873 (86.5%)
Cheminiai/agrocheminiai resursai-N