armalis

vAplinkosauga

Tai žmogaus santykis su aplinka( gamtą teršia vartotojas, o ne chemikas).Kaip taikiai sugyvent su aplinka („Common sense not so common“).

EPA- teisingai informuoti. Teisingus sprendimus priima politikai.

Žmonės įkvepia įvairias dujas, visas maistas oksiduojamas, kai kas iškvepiama( pvz.CO du, CH keturi).

Dozė- sukauptas medžiagos kiekis per laiko vienetą.Norma- leidžiama koncentracija, kuri nedaro žalos žmogui.(Pvz.CO norma, kuri nekenkia 9,35, Amerikoje 4,42).

24ppm nekenksmingas CO kiekis pasaulyje( nerūkantis žmogus išskiria 4-5ppm CO)

2C+O2->2CO(O2 trūkumas)

Baltijos jūra labai užteršta, kadangi ji sekli. Aplink gyvena 35 miljonai žmonių.Baseinas- visos upės, kkurios neša savo vandenis į Baltijos jūrą.Kol nuteka iki jūros upės daugmaž išsivalo ir į ją atneša tik nedidelę dalį teršalų(45% lenkai, 12% švedai, jie gana švarūs).Po II-ojo pasaulinio karo joje paskandinta daug nuodingų medžiagų. Visi mėtė tas medžiagas ?, o rusai- bet kur.

Dugno nuosėdos- visa, kas nusėda(dumblai).Izoliuoja nuskandintas medžiagas, deguonies patenka mažai, tačiau korozija pamažu vistiek vyksta.

Aplinkos apsauga/gamtosauga XIXa. Pabaigoje paspartėjusi gamyba,dideli kiekiai nuodingų medžiagų.Tuo metu gamta reiškė žaliosios gamtos apsaugą.Gamtos apsauga- racionalus gamtinių resursų naudojimas ir apsauga nuo tteršimo.

Aplinkos mokslai visi biologiniai, geologiniai mokslai.Jų tyrimo objektas- aplinka.Chemija, fizika, matematika- ne.Aplinkos chemija- tiria cheminius pokyčius aplinkoje. Pagrindinės tyrimo sritys – grunto ir vandens tarša, įskaitant cheminę aplinkos degradaciją, chemikalų judėjimą aplinkoje ir jų poveikį biotai.Tai ne cheminė sritis.Aplinkos ggeologija- grunto tyrimus, vulkaninius reiškinius bei Žemės plutos evoliuciją. Kai kuriose klasifikacijose į šią discipliną įtraukiama ir hidrologija su okeanologija.

Ekologija– mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.(1828m.).1890m.danas E.Warnuno pradėjo plačiai jį naudoti.

XXa.I pusė susijusi su aplinkosauga ir aplinkotyra.

Ekologija

• Aplinkotyra(tiria aplinką)

• Aplinkotvarka(kraštovaizdžio formavimas)

• Aplinkosauga(įstatyminė bazė).

Ekologija paplitusi slaviškuose kraštuose.Vienas pirmųjų anglas Commoner išleido knygą „Uždaras ratas“(1970m.).Bandė parodyti kaip viskas su viskuo susiję.Nuo to laiko prasidėjo problemos tyrimas.Ta knyga išleista rusų kalba.

1. Viskas susieta su viskuo.Žemėje nėra nesusietų dalykų.

2. Viskas turi kažkur sutilpti.Mes gyvenam ribotoje erdvėje.

3. Gamta žino ir moka geriau.Mums reikia maisto, o fotosintezę atlieka gamta.

4. Niekas neduodama veltui.Mes iš gamtos tik skolinam, o kažkam rreikės gąžinti.

Tarp Iojo ir II-ojo Pasaulinių karų žmonėms atrodė, kad jų yra viskas.Dabar su gamta reikia elgtis atsargiai.

1972m. konferencija Stokholme VNEP(JTO aplinkos apsauga).Pirma koneferencija~ 150 žymių psaulio žmonių( “Ką jie mano apie dabartines pasaulio problemas?”).Tai buvo pradžia.Du mokslininkai:pasaulio žūtis- atominė energetika.(Technologijos,dvasinis tobulėjimas).

Pesticidai

1. Be jų žmonės numirs.

2. Tarša.

Besivystančios ir išsivysčiusios šalys

1. Nėra pakankamai išsivysčiusios.

2. Jos jau persivysčiusios.

XXa.p.globalinės problemos.

1972m.susidomėjimas aplinkosauga.

1982m.II-ojo konferencija Nairobyje.Situacija pablogėjo(ozono sluoksnis,šiltnamio efektas,tarša).

1992m.konferencija Rio de Žaneire.Labiausiai išreklamuota.Atsirado daug naujų valstybių(uždaryta elektrinių ir kt.)AGENDA21(XXIa. Dienotvarkė).Pagrindinis principas- vystymosi būdas(varomoji?plėtra).

2002m.Johanesburgas(P.Amerika).Tikslas –suformuoti, nieks nevykdoma.(Sekanti bus 2012m.)

NIMBY-not in my bback yard(tik ne mano kieme).Kaunas teršia Nemuną, nes neturi valymo įrenginių.Turi tik mechaninius.

UNDF- jungtinių tautų vystymosi programa.

MDG-???

1. Iki 2015m. sunaikinti skurdą,badą(~vienas milijardas(sumažinti pusiau)).

2. Pasiekti visuotinį mokslą (dešimt milijonų vaikų nelanko pradinės mokyklos).

3. Lyčių problema(du trečdaliai beraščių ir bedarbių- moterys).

4. Gimdyvių( iš 50% viena miršta, vienuolika milijonų nesulaukia).

5. Vaikų mirtingumas(sumažinti dviem trečdaliais).

6. Maliarija, AIDS( sustabdyti dvigubai).

7. Aplinkosauga(vanduo)(vienas milijardas neturi tinkamo vandens, du milijardai neturi padoraus vandens sanitariniams tikslams).

8. Viso pasaulio harmoningas vystymasis.

Romos klubas (angl. Club of Rome) yra pasaulinė Idėjų kalvė, sudaryta iš iškilių intelektualų bei sprendimus priimančių asmenų, tokių kaip Fernando Henrique Cardoso, Rafael Hernandez Colon. Šie ir kiti nariai reguliariai susitikdavo nuo 1968 metų aptarti tai, ką jie vadina „pasaulio problematika“. Remiantis „Romos klubo“ manifestu, jų tikslas yra veikti kaip „pasauliniam pasikeitimų katalizatoriui, kuris yra visiškai nepriklausomas nuo politinių, ideologinių ar verslo interesų“.

1972m.“Limits to growth“.Meadows irkt.Modeliavimas.Bandė sumodeliuot pasaulio pabaigą ir kad ji nėra labai toli(~2050m.).

Politikai labai supyko.1992m.”beyond the limits”(už ribų).Meadows ir kt.Kai kas viršijo spėjimus.

Resursai- problema numeris vienas, kuri lemia visai kitas aplinkos problemas(resursų ėmimas iš gamtos).

1. Dėl eksponentinio augimo.

Resursų naudojimas didėja( septyni procentai per metus).Po 40m. Padidės vienuoliką kartų.1983m. visų resursų sunaudota 30*109t(paėmė iš žemės plutos savo reikmėm).2213m. bus 250*109t(visa sausuma/jos masės sunaudojimas).

Po II-ojo Pasaulinio karo JAV sunaudojo tiek resursų,kiek visa žmonija iki tol.resursai senka.Maisto resursai:grūdų ggamyba-2kartus per 30metų,mėsos-3 per 40m.,žuvų-6 per 50m.

1980-1997m.

JAV

Vokietija

Lenkija

Kinija

Indija

Vid.pajamos per metus 21700 16200 5100 1400 1200

mėsa

122kg

87kg

75kg 47kg

4.3kg

Iškastinis kuras 6.9t 3.6t 2.6t 0.7t o.27t

Automobiliai

1000 gyventoju 490 500 200 3.2(dbr 10 kartu daugiau) 4.4

16% išsivysčiusių šalių gyventojai naudoja 80% resursų.

Resursų gamyba:žemė-izoliuota problema.Turim tą, kas yra žemėj ir niekur kitur neišvešim.Transmutacija(iš vieno metalo į kitą) tai yra ir bus labai brangu.Arba labai taupant ir neišmetant vėl ir vėl naudot tuos pačius resursus.

Gamtinia resursai- viskas, ką žmogus gali panaudoti.

Mineraliniai resursai- negyvos iš gamtos imamos medžiagos(pvz.nafta, alyva).

Resursai- dalis aplinkos,kurią kada nors galim sunaudotis avo naudai.Šimtui km jau nebegręs, nes labai karšta.

Gali būti, kad resursai pereina į potencialus resursus.????

Resurso naudojimas:

P=dQ/dx t.y.Qbegalybe=integralas(virsuj begalybe, apacioj nulis)p(t)d*t

T80-naudingas laikas(kuriam laikui užteks resursų).

Per artimiausius 50m. Resursai dar nesibaigs.Scenarijai- kaip kas keisis, įsivaizdavimas, koks bus scenarijus pagal vystymąsi, nuo jų priklauso resursų kitimas.

REI- resursų naudingumo indeksas.Viskas keičiasi todėl REI naudinga tik šiuo metu.

Rei=resursų sunaudotų per metus/bendras resursų kiekis*100%

1970m.~13%Au(13% per metus.Au turejo pasibaigt, bet atsiranda nauju telkiniu)

1970m.~2% Cu( 50m.)

Per capita- vienai galvai.

Neorganiniai mineraliniai resursai.

Pagrindiniai metalai

FE~110kg per metus zmogui

Al~3,6kg

Cu~1,8kg

Mn~1,7kg

Zn~1,5kg

Cr~0,75kg

PB~0,7kg

Ni~0,19kg

Sn~43g

Ag~3g

Au~40mg

Neorganinės medžiagos

Aliuminis 2200kg

Sm4lis 1800kg

Molis 100kg

NaCl38kg

Fosfatai(P2O5)-3,3

Ca junginai- 27

Ca3(PO4)2-20

Na junginiai-6,4

K junginiai-5,6

Žemė

Amžius apie 4,5 mlrd metų

Spindulys apie 6400 km

Masė 6•1021 t

Tankis 5,52 g cm-3

(plg. granitas 2,66; bazaltas 2,74; smiltainis 2,22; geležis 7.8 g cm-3)z

Pluta (0.4% Žemės masės)

Storis: kontinentinės plutos – apie 35-40 km, okeaninės – apie 7-8 km

Temperatūra – apie 300°C jau 15 km gylyje. Giliausiose šachtose (3,5 km) – apie 440°C

Mantija (67% Žemės masės, 83% Žemės tūrio)

Storis: iki 2900 km gylio

Cheminė sudėtis Mg ir Fe silikatai

Branduolys (apie trečdalis Žemės masės)

Temperatūra 4000-5000 K (išorinėje dalyje net 5500-7500 K)

Cheminė sudėtis daugiausia Fe (be to – Ni, Co, O, S)

Kai kurie dažnai naudojami terminai

Litosfera – apie 80 km storio iš uolienų sudarytas Žemės paviršinis sluoksnis

(t.y. visa Žemės pluta ir nedidelė dalis mantijos)

Kontinentinis šelfas – kontinentinė pluta, apsemta vandenynų

Biosfera – “gyvybės sfera”. Visa gyvybė ir aplinka, kurioje ji egzistuoja – visa hidrosfera, atmosfera iki 10-15 km, litosfera iki 5 km gylio

Geosferų dydžio palyginimas (% Žemės masės)

Žemės pluta + hidrosfera = 0,375% + 0,025% = 0,4%

Atmosfera 0,0001%

Biomasė (gyvi organizmai) 0,00000004%

Santykis: biomasė : atmosfera : hidrosfera : Žemės pluta =1 : 2500 : 623.000 : 9.300.000

Žemės biomasė – apie 2,4•1012 t (prskaičiavus į sausą medžiagą)

Biomasės pasiskirstymas (trilijonais tonų sausos medžiagos)

augalai gyvūnai

Sausuma 2,4 (99,2%) 0,02 (0,8%)

Vandenynas 0,0002 (6,3%) 0,003 (93,7%)

Viso 2,4 (99%) 0,023 (1%)

Cheminiai elementai Žemės plutoje

Viso – 88 elementai.Kontinentinės plutos sudėtis (skliaustelliuose – eilės Nr. pagal paplitimą)

Dešimtukas: Svarbūs civilizacijai

(1) O 46,6% (21) Cr 200 ppm

(2) Si 27,7% (23) Zn 132 ppm

(3) Al 8,13% (24) Ni 80 ppm

(4) Fe 5,0% (26) Cu 70 ppm

(5) Ca 3,63% (42) Sn 40 ppm

(6) Na 2,83% (36) Pb 16 ppm

(7) K 2,59% (51) U 4 ppm

(8) Mg 2,09% (67) Hg 0,5 ppm

(9) Ti 0,44% (68) Ag 0,1 ppm

(10) H 0,14 (76) Au 0,005 ppm

(nuo O iki Mg – 99%)

Rūdose, kurias apsimoka eksploatuoti, turi būti bent 10-1000 kartų daugiau elemento

negu Žemės plutoje !

Vandenynas

Plotas 70.8% Žemės paviršiaus

Vidutinis gylis 3,96 km

Druskingumas 3.5%

Plg. Baltijos jūra: giliausia vieta – 457 m; druskingumas: Botnijos įlanka – 0,2%, centrinė dalis – 0,6-0,8 %, Vakarų Baltija – 1,1% (1,7-1,9% prie dugno). Didžiausia mažai sūri (”sūroka”) jūra pasaulyje – 420,000 km2

Vandenynų cheminė sudėtis (3,5% druskingumo)

Dešimtukas: kai kurie svarbūs civilizacijai:

Cl 1,90% Zn 0,01 ppm

Na 1,06% U 0,003 ppm

SO42- 0,26% Ag 0,0003 ppm

Mg 0,13% Au* 0,000004 ppm

Ca 0,04%

K 0,038% * Au 4 kg in 1 km3

HCO3- 0,014%

Br 65 ppm

Sr 8 ppm

B 4,8 ppm

(nuo Cl iki K – 99,5%)

Atmosferos cheminė sudėtis

N2 78% (3•1015 t)

O2 21%

Ar >0,9%

Kitos dujos <0,1%

1/3106 * 106= 0,33ppm/zm

1mg/kg-1ppm

1%=10%.=104ppm=107ppb=1010ppt

Dirbtiniai plutonis, neptūnis, ..iš 99 yra 88 ssu U.

Karšto , sauso klimato( Viduržemio jūros) šalyse iš jūros apsimoka imti NaCl.Garinant iš pradžių busCaCO3, vėliau NACl ir KCl.Kai yra nusodintas NaCl iš to sūrymo galima gauti Br( duBr plius clordu lygu bromdu plius duCl su minusu)Brdu reaguoja su anilinu ir tada gaunama žaliava.

Mangano konkrecijos: tipiškas potencialus resursas, tik neaišku kada bus panaudotas.Manganas ir geležis sudaro kristalus.Jie nusėda dugne.

2,5% Cu

2% Ni

0,2%Co

35% Mn

Jie yra labia giliai.

1982m.juru jonvencija: 12 jurmyliu teritoriniai vandenys(22km).200 ekonominiai(370km)(kasmet kinta).1jurmyle- 60mazgu-1,852km.

Pasaulio gyventojai (2002)

1. Kinija 1,281 mln (Kinija ir IIndija – 38% pasaulio gyventojų)

2. Indija 1,050

3. JAV 287 (jau 300 mln 2006 m. rudenį !)

4. Indonezija 217

5. Brazilija 174

6. Rusija 144

7. Pakistanas 144

8. Bangladešas 134

9. Nigerija 130

10. Japonija 127

11. Meksika 102 Beje, Europoje – 728 mln

12. Vokietija 82

13. Filipinai 80

14. Vietnamas 80

15. Egyptas 71

Viso: 6,215 mlrd.Prognozės 2050:

Viso 9,104 mlrd DI 1,231 (13.5%)

MI 7,873 (86.5%)

1. Indija 1,628 mlrd

2. Kinija 1,394 mlrd

3. JAV 413 mln

Pasiskirstymas dviejose šalių grupėse 2002 ir 2050 m.

2002 2050

Daugiau išsivysčiusios (DI) 1,197 (19%) 1,231 (13.5%)

Mažiau išsivysčiusios (MI) 5,018 (81%) 7,873 (86.5%)

Cheminiai/agrocheminiai resursai-N

2CO(O2 trūkumas)

Baltijos jūra labai užteršta, kadangi ji sekli. Aplink gyvena 35 miljonai žmonių.Baseinas- visos upės, kurios neša savo vandenis į Baltijos jūrą.Kol nuteka iki jūros upės daugmaž išsivalo ir į ją atneša tik nedidelę dalį teršalų(45% lenkai, 12% švedai, jie gana švarūs).Po II-ojo pasaulinio karo joje paskandinta daug nuodingų medžiagų. Visi mėtė tas medžiagas ?, o rusai- bet kur.

Dugno nuosėdos- visa, kas nusėda(dumblai).Izoliuoja nuskandintas medžiagas, deguonies patenka mažai, tačiau korozija pamažu vistiek vyksta.

Aplinkos apsauga/gamtosauga XIXa. Pabaigoje paspartėjusi gamyba,dideli kiekiai nuodingų medžiagų.Tuo metu gamta reiškė žaliosios gamtos apsaugą.Gamtos apsauga- racionalus gamtinių resursų naudojimas ir apsauga nuo teršimo.

Aplinkos mokslai visi biologiniai, geologiniai mokslai.Jų tyrimo oobjektas- aplinka.Chemija, fizika, matematika- ne.Aplinkos chemija- tiria cheminius pokyčius aplinkoje. Pagrindinės tyrimo sritys – grunto ir vandens tarša, įskaitant cheminę aplinkos degradaciją, chemikalų judėjimą aplinkoje ir jų poveikį biotai.Tai ne cheminė sritis.Aplinkos geologija- grunto tyrimus, vulkaninius reiškinius bei Žemės plutos evoliuciją. Kai kuriose klasifikacijose į šią discipliną įtraukiama ir hidrologija su okeanologija.

Ekologija– mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas ddarvinistas Ernstas Haeckelis.(1828m.).1890m.danas E.Warnuno pradėjo plačiai jį naudoti.

XXa.I pusė susijusi su aplinkosauga ir aplinkotyra.

Ekologija

• Aplinkotyra(tiria aplinką)

• Aplinkotvarka(kraštovaizdžio formavimas)

• Aplinkosauga(įstatyminė bazė).

Ekologija paplitusi slaviškuose kraštuose.Vienas pirmųjų anglas Commoner išleido knygą „Uždaras ratas“(1970m.).Bandė parodyti kaip viskas su viskuo susiję.Nuo to laiko prasidėjo problemos tyrimas.Ta knyga išleista rusų kalba.

1. Viskas susieta su viskuo.Žemėje nėra nesusietų dalykų.

2. Viskas turi kažkur sutilpti.Mes gyvenam ribotoje erdvėje.

3. Gamta žino ir moka geriau.Mums reikia maisto, o fotosintezę atlieka gamta.

4. Niekas neduodama veltui.Mes iš gamtos tik skolinam, o kažkam reikės gąžinti.

Tarp Iojo ir II-ojo Pasaulinių karų žmonėms atrodė, kad jų yra viskas.Dabar su gamta reikia elgtis atsargiai.

1972m. konferencija Stokholme VNEP(JTO aplinkos apsauga).Pirma koneferencija~ 150 žymių psaulio žmonių( “Ką jie mano apie dabartines pasaulio problemas?”).Tai buvo pradžia.Du mokslininkai:pasaulio žūtis- atominė energetika.(Technologijos,dvasinis tobulėjimas).

Pesticidai

1. Be jų žmonės numirs.

2. Tarša.

Besivystančios ir išsivysčiusios šalys

1. Nėra pakankamai išsivysčiusios.

2. Jos jau persivysčiusios.

XXa.p.globalinės problemos.

1972m.susidomėjimas aplinkosauga.

1982m.II-ojo konferencija Nairobyje.Situacija pablogėjo(ozono sluoksnis,šiltnamio efektas,tarša).

1992m.konferencija Rio de Žaneire.Labiausiai išreklamuota.Atsirado daug naujų valstybių(uždaryta elektrinių ir kt.)AGENDA21(XXIa. Dienotvarkė).Pagrindinis principas- vystymosi būdas(varomoji?plėtra).

2002m.Johanesburgas(P.Amerika).Tikslas –suformuoti, nieks nevykdoma.(Sekanti bus 2012m.)

NIMBY-not in my back yard(tik ne mano kieme).Kaunas teršia Nemuną, nes neturi valymo įrenginių.Turi tik mechaninius.

UNDF- jungtinių tautų vystymosi programa.

MDG-???

1. Iki 2015m. sunaikinti skurdą,badą(~vienas milijardas(sumažinti pusiau)).

2. Pasiekti visuotinį mokslą (dešimt milijonų vaikų nelanko pradinės mokyklos).

3. Lyčių problema(du trečdaliai beraščių ir bedarbių- moterys).

4. Gimdyvių( iš 50% viena miršta, vienuolika milijonų nesulaukia).

5. Vaikų mirtingumas(sumažinti dviem trečdaliais).

6. Maliarija, AIDS( sustabdyti ddvigubai).

7. Aplinkosauga(vanduo)(vienas milijardas neturi tinkamo vandens, du milijardai neturi padoraus vandens sanitariniams tikslams).

8. Viso pasaulio harmoningas vystymasis.

Romos klubas (angl. Club of Rome) yra pasaulinė Idėjų kalvė, sudaryta iš iškilių intelektualų bei sprendimus priimančių asmenų, tokių kaip Fernando Henrique Cardoso, Rafael Hernandez Colon. Šie ir kiti nariai reguliariai susitikdavo nuo 1968 metų aptarti tai, ką jie vadina „pasaulio problematika“. Remiantis „Romos klubo“ manifestu, jų tikslas yra veikti kaip „pasauliniam pasikeitimų katalizatoriui, kuris yra visiškai nepriklausomas nuo politinių, ideologinių ar verslo interesų“.

1972m.“Limits to growth“.Meadows irkt.Modeliavimas.Bandė sumodeliuot pasaulio pabaigą ir kad ji nėra labai toli(~2050m.).

Politikai labai supyko.1992m.”beyond the limits”(už ribų).Meadows ir kt.Kai kas viršijo spėjimus.

Resursai- problema numeris vienas, kuri lemia visai kitas aplinkos problemas(resursų ėmimas iš gamtos).

1. Dėl eksponentinio augimo.

Resursų naudojimas didėja( septyni procentai per metus).Po 40m. Padidės vienuoliką kartų.1983m. visų resursų sunaudota 30*109t(paėmė iš žemės plutos savo reikmėm).2213m. bus 250*109t(visa sausuma/jos masės sunaudojimas).

Po II-ojo Pasaulinio karo JAV sunaudojo tiek resursų,kiek visa žmonija iki tol.resursai senka.Maisto resursai:grūdų gamyba-2kartus per 30metų,mėsos-3 per 40m.,žuvų-6 per 50m.

1980-1997m.

JAV

Vokietija

Lenkija

Kinija

Indija

Vid.pajamos per metus 21700 16200 5100 1400 1200

mėsa

122kg

87kg

75kg 47kg

4.3kg

Iškastinis kuras 6.9t 3.6t 2.6t 0.7t o.27t

Automobiliai

1000 gyventoju 490 500 200 3.2(dbr 10 kartu daugiau) 4.4

16% išsivysčiusių šalių gyventojai naudoja 80% resursų.

Resursų gamyba:žemė-izoliuota problema.Turim tą, kas yra žemėj ir niekur kitur neišvešim.Transmutacija(iš vieno metalo į kitą) tai yra ir bus labai brangu.Arba labai taupant ir neišmetant vėl ir vėl naudot ttuos pačius resursus.

Gamtinia resursai- viskas, ką žmogus gali panaudoti.

Mineraliniai resursai- negyvos iš gamtos imamos medžiagos(pvz.nafta, alyva).

Resursai- dalis aplinkos,kurią kada nors galim sunaudotis avo naudai.Šimtui km jau nebegręs, nes labai karšta.

Gali būti, kad resursai pereina į potencialus resursus.????

Resurso naudojimas:

P=dQ/dx t.y.Qbegalybe=integralas(virsuj begalybe, apacioj nulis)p(t)d*t

T80-naudingas laikas(kuriam laikui užteks resursų).

Per artimiausius 50m. Resursai dar nesibaigs.Scenarijai- kaip kas keisis, įsivaizdavimas, koks bus scenarijus pagal vystymąsi, nuo jų priklauso resursų kitimas.

REI- resursų naudingumo indeksas.Viskas keičiasi todėl REI naudinga tik šiuo metu.

Rei=resursų sunaudotų per metus/bendras resursų kiekis*100%

1970m.~13%Au(13% per metus.Au turejo pasibaigt, bet atsiranda nauju telkiniu)

1970m.~2% Cu( 50m.)

Per capita- vienai galvai.

Neorganiniai mineraliniai resursai.

Pagrindiniai metalai

FE~110kg per metus zmogui

Al~3,6kg

Cu~1,8kg

Mn~1,7kg

Zn~1,5kg

Cr~0,75kg

PB~0,7kg

Ni~0,19kg

Sn~43g

Ag~3g

Au~40mg

Neorganinės medžiagos

Aliuminis 2200kg

Sm4lis 1800kg

Molis 100kg

NaCl38kg

Fosfatai(P2O5)-3,3

Ca junginai- 27

Ca3(PO4)2-20

Na junginiai-6,4

K junginiai-5,6

Žemė

Amžius apie 4,5 mlrd metų

Spindulys apie 6400 km

Masė 6•1021 t

Tankis 5,52 g cm-3

(plg. granitas 2,66; bazaltas 2,74; smiltainis 2,22; geležis 7.8 g cm-3)z

Pluta (0.4% Žemės masės)

Storis: kontinentinės plutos – apie 35-40 km, okeaninės – apie 7-8 km

Temperatūra – apie 300°C jau 15 km gylyje. Giliausiose šachtose (3,5 km) – apie 40°C

Mantija (67% Žemės masės, 83% Žemės tūrio)

Storis: iki 2900 km gylio

Cheminė sudėtis Mg ir Fe silikatai

Branduolys (apie trečdalis Žemės masės)

Temperatūra 4000-5000 K (išorinėje dalyje net 5500-7500 K)

Cheminė sudėtis daugiausia Fe (be to – Ni, Co, O, S)

Kai kurie dažnai naudojami terminai

Litosfera – apie 80 km storio iš uolienų sudarytas

Žemės paviršinis sluoksnis

(t.y. visa Žemės pluta ir nedidelė dalis mantijos)

Kontinentinis šelfas – kontinentinė pluta, apsemta vandenynų

Biosfera – “gyvybės sfera”. Visa gyvybė ir aplinka, kurioje ji egzistuoja – visa hidrosfera, atmosfera iki 10-15 km, litosfera iki 5 km gylio

Geosferų dydžio palyginimas (% Žemės masės)

Žemės pluta + hidrosfera = 0,375% + 0,025% = 0,4%

Atmosfera 0,0001%

Biomasė (gyvi organizmai) 0,00000004%

Santykis: biomasė : atmosfera : hidrosfera : Žemės pluta =1 : 2500 : 623.000 : 9.300.000

Žemės biomasė – apie 2,4•1012 t (prskaičiavus į sausą medžiagą)

Biomasės pasiskirstymas (trilijonais ttonų sausos medžiagos)

augalai gyvūnai

Sausuma 2,4 (99,2%) 0,02 (0,8%)

Vandenynas 0,0002 (6,3%) 0,003 (93,7%)

Viso 2,4 (99%) 0,023 (1%)

Cheminiai elementai Žemės plutoje

Viso – 88 elementai.Kontinentinės plutos sudėtis (skliaustelliuose – eilės Nr. pagal paplitimą)

Dešimtukas: Svarbūs civilizacijai

(1) O 46,6% (21) Cr 200 ppm

(2) Si 27,7% (23) Zn 132 ppm

(3) Al 8,13% (24) Ni 80 ppm

(4) Fe 5,0% (26) Cu 70 ppm

(5) Ca 3,63% (42) Sn 40 ppm

(6) Na 2,83% (36) Pb 16 ppm

(7) K 2,59% (51) U 4 ppm

(8) Mg 2,09% (67) Hg 0,5 ppm

(9) Ti 0,44% (68) Ag 0,1 ppm

(10) H 0,14 (76) Au 0,005 ppm

(nuo O iki Mg – 99%)

Rūdose, kurias apsimoka eksploatuoti, turi būti bent 10-1000 kartų daugiau elemento negu Žemės plutoje !

Vandenynas

Plotas 70.8% Žemės paviršiaus

Vidutinis gylis 3,96 km

Druskingumas 3.5%

Plg. BBaltijos jūra: giliausia vieta – 457 m; druskingumas: Botnijos įlanka – 0,2%, centrinė dalis – 0,6-0,8 %, Vakarų Baltija – 1,1% (1,7-1,9% prie dugno). Didžiausia mažai sūri (”sūroka”) jūra pasaulyje – 420,000 km2

Vandenynų cheminė sudėtis (3,5% druskingumo)

Dešimtukas: kai kurie svarbūs civilizacijai:

Cl 1,90% Zn 0,01 pppm

Na 1,06% U 0,003 ppm

SO42- 0,26% Ag 0,0003 ppm

Mg 0,13% Au* 0,000004 ppm

Ca 0,04%

K 0,038% * Au 4 kg in 1 km3

HCO3- 0,014%

Br 65 ppm

Sr 8 ppm

B 4,8 ppm

(nuo Cl iki K – 99,5%)

Atmosferos cheminė sudėtis

N2 78% (3•1015 t)

O2 21%

Ar >0,9%

Kitos dujos <0,1%

1/3106 * 106= 0,33ppm/zm

1mg/kg-1ppm

1%=10%.=104ppm=107ppb=1010ppt

Dirbtiniai plutonis, neptūnis, ..iš 99 yra 88 su U.

Karšto , sauso klimato( Viduržemio jūros) šalyse iš jūros apsimoka imti NaCl.Garinant iš pradžių busCaCO3, vėliau NACl ir KCl.Kai yra nusodintas NaCl iš to sūrymo galima gauti Br( duBr plius clordu lygu bromdu plius duCl su minusu)Brdu reaguoja su anilinu ir tada gaunama žaliava.

Mangano konkrecijos: tipiškas potencialus resursas, tik neaišku kada bus panaudotas.Manganas ir geležis sudaro kristalus.Jie nusėda dugne.

2,5% Cu

2% Ni

0,2%Co

35% Mn

Jie yra labia giliai.

1982m.juru jonvencija: 12 jurmyliu teritoriniai vandenys(22km).200 ekonominiai(370km)(kasmet kinta).1jurmyle- 60mazgu-1,852km.

Pasaulio gyventojai (2002)

1. Kinija 1,281 mln (Kinija ir Indija – 38% pasaulio gyventojų)

2. Indija 1,050

3. JAV 287 (jau 300 mmln 2006 m. rudenį !)

4. Indonezija 217

5. Brazilija 174

6. Rusija 144

7. Pakistanas 144

8. Bangladešas 134

9. Nigerija 130

10. Japonija 127

11. Meksika 102 Beje, Europoje – 728 mln

12. Vokietija 82

13. Filipinai 80

14. Vietnamas 80

15. Egyptas 71

Viso: 6,215 mlrd.Prognozės 2050:

Viso 9,104 mlrd DI 1,231 (13.5%)

MI 7,873 (86.5%)

1. Indija 1,628 mlrd

2. Kinija 1,394 mlrd

3. JAV 413 mln

Pasiskirstymas dviejose šalių grupėse 2002 ir 2050 m.

2002 2050

Daugiau išsivysčiusios (DI) 1,197 (19%) 1,231 (13.5%)

Mažiau išsivysčiusios (MI) 5,018 (81%) 7,873 (86.5%)

Cheminiai/agrocheminiai resursai-N