Atliekų surinkimas ir jų rūšiavimas

TURINYS

ĮVADAS………………………… 3

1. ATLIEKŲ SURINKIMO BŪDAI IR ETAPAI………….. 4

2. PAVOJINGŲ IR NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS…… 5

2.1. Nepavojingosios atliekos………………….. 5

2.1.1. Buitinės atliekos…………………… 5

2.1.2. Pramonės atliekos…………………… 6

2.1.3. Kitos atliekos……………………… 6

2.2. Pavojingosios atliekos……………………. 6

2.2.1. Pavojingų atliekų rinkimas………………. 7

2.2.2. Pavojingų atliekų perkrovos stotys………….. 7

2.2.3. Pavojingų atliekų transportavimas…………… 7

3. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS……………… 8

4. ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS……………………. 9

4.1. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose…………… 9ĮVADAS

Žmogui visada buvo būdinga siekti geresnio, patogesnio, labiau aprūpinto gyvenimo. Tačiau šiam tikslui pasiekti eikvojami gamyboje sunaudojami gamtiniai ištekliai ir susidaro atliekų, liekančių po gamybos proceso ar gaminio panaudojimo. Nuolatinis ekonomikos augimas užtikrina žmonių gėrovę, tačiau dėl didėjančių žmonijos poreikių vvis sparčiau eksploatuojami gamtiniai ištekliai ir susidaro vis daugiau atliekų. Šie procesai vyksta taip greitai, kad aplinka nebesugeba atnaujinti išteklių ir sutvarkyti atliekų. Tokios problemos pasauliui jau seniai kelia nerimą .

XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje buvo paskelbtos prognozės, kad žmonija vargu ar sulauks 21 amžiaus, nes ją ištiks ekologinė katastrofa. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio dėl mokslinės-techninės revoliucijos gamybos ir gamtos išteklių naudojimo augimo tempai šoktelėjo dvigubai, o žmonių skaičiaus augimas įgavo demografinio sprogimo pobūdį.

Europos Sąjungos teisės aktai nustato aatliekų tvarkymo principus bei prioritetus ir reikalauja imtis reikiamų priemonių bei užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos nesukeliant grėsmės žmonių sveikatai ir nenaudojant aplinkai galinčių pakenkti procesų ar metodų. Siekiant tausoti gamtos išteklius ir kuo geriau panaudoti atliekas, būtina plėtoti atliekų ssurinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sistemas. Atliekas būtina tinkamai rūšiuoti ir stengtis, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus, nes tuo būdu mažinamas atliekų keliamas pavojus.

Šio darbo tikslas:

Apibūdinti atliekų surinkimo ir jų rūšiavimo principus.

Uždaviniai:

– pateikti atliekų surinkimo būdus ir etapus;

– aprašyti pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą;

– įvertinti antrinių žaliavų surinkimo svarbą;

– atskleisti atliekų rūšiavimo būdus ir privalumus.

Šiems uždaviniams įgyvendinti naudosiuosi atitinkama literatūra, internetine, periodinės

spaudos leidinių informacija. Todėl manau, kad šis darbas padės susidaryti tinkamą nuomonę apie atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų surinkimą ir jų antrinį panaudojimą, nes tai svarbu ne tik sprendžiant šalies aplinkosaugos problemas, bet ir gerinant jos ekonominę padėtį.1. ATLIEKŲ SURINKIMO BŪDAI IR ETAPAI

Kad atliekos būtų pristatytos į perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus visų pirma jos turi būti surinktos, Kiekviena įįmonė, kurios ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų, ir kiekvienas gyventojas, kurio namų ūkyje susikaupia atliekų, prieš jas perduodant atliekų tvarkytojui, visų pirma turi jas surinkti. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausia atliekų tvarkymo procese lemiančių etapų. Nuo to, kaip bus surinktos susidariusios atliekos, labai priklauso, kokius veiksmus bus galima su jomis atlikti tolimesniuose tvarkymo etapuose. Surinkimo metodai labai veikia atliekų ir iš jų perdirbimo galimų gauti produktų kokybę. Dažniausiai atliekos surenkamos atliekant pirminį rūšiavimą atliekų susidarymo vietoje. Yra įvertinta, kad atliekų ssurinkimo kaštai sudaro nuo 50 iki 70 proc. visų atliekų tvarkymo (surinkimo, transportavimo, perdirbimo, šalinimo) kaštų. Pasaulyje taikomi 3 atliekų surinkimo tipai:

– nerūšiuotų atliekų surinkimas;

– perdirbimui skirtų atliekų bendras surinkimas;

– rūšiuotų atliekų surinkimas.

Atliekant bendra perdirbimui skirtų atliekų surinkimą, būtina įrengti tarpines rūšiavimo stotis. Tai gali būti atliekų perkrovimo stotys. Nerūšiuotų atliekų surinkimas reikalauja mažiausiai išlaidų .Tokiu atveju nereikia visai atliekų rūšiuoti, nereikia specialaus transporto. Tačiau surenkant tokias atliekas, neįmanoma užtikrinti atliekų švarumo, praktiškai nelieka jokių galimybių jas perdirbti ar bent jau rūšiuoti.

Atliekų surinkimo būdai:

– atliekų surinkimas be taros;

– surinkimas įvairaus tipo konteineriuose;

– surinkimas plastikiniuose maišuose.

Visame pasaulyje plačiausiai taikoma surinkimo konteineriuose sistema.

Atliekų laikinas saugojimas. Surenkant atliekas, susiduriamas su problema, kad dideli

konteineriai nėra pripildomi iš karto. Dėl to surinktas atliekas laikinai tenka saugoti jų surinkimo vietose. Laikinos atliekų saugojimo vietos yra bene labiausiai į akis krintantis objektas, ir todėl jis turi būti tinkamai sutvarkytas ir prižiūrimas. Jam būtina parinkti tinkamą vietą, sukurti reikiamą tokios vietos infrastruktūrą, parinkti reikiamus konteinerius ar kitas talpyklas, kuriose atliekos bus saugojamos, bei vykdyti tam tikrą atliekų registravimą.

Atliekų paruošimas perdirbti bei naudoti. Atliekų paruošimo perdirbti veiksmai yra būtini siekiant palengvinti perdirbimą, antrinį panaudojimą ar šalinimą. Šių veiksmų metu atliekos paruošiamos taip, kad tolimesniuose jų tvarkymo etapuose kiltų kuo mažiau problemų, susijusių ssu tvarkomų atliekų kokybe, būtų išvengta perdirbimo ir šalinimo įrangos gadinimo ir būtų galima iš perdirbamų atliekų gauti geresnės kokybės produktus. Atliekų paruošimo perdirbti veiksmai yra šie:

– atliekų rūšiavimas;

– atliekų smulkinimas;

– atliekų granuliavimas;

– atliekų plovimas;

– atliekų džiovinimas;

– atliekų maišymas;

– atliekų presavimas.2. PAVOJINGŲ IR NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS

Visas atliekas galima suskirstyti į dvi dideles grupes: nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas (Šių atliekų kategorijos pateiktos priede). Savo ruožtu nepavojingosios atliekos skirstomos į organines, mineralinių žaliavų, buities, statybinių medžiagų ir kitas nepavojingas atliekas, antrines žaliavas, fotogipsą, gatvių bei kelių sąšlavas. Nemažai pavojingųjų atliekų, jas perdirbus ar regeneravus, galima naudoti gamyboje kaip žaliavą. Daugelyje šalių atliekos tiesiog išmetamos į aplinką (vandenį, dirvožemį, orą), laidojamos žemės gelmėse ar vandenynuose. Suprantama, pavojingos atliekos, ar jos būtų palaidotos ar sudegintos, vis tik patenka į aplinką ir ne tik ją teršia, bet ir kelia grėsmę žmogui

1 pav. Pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekiai (Aplinkos apsaugos agentūra).2.1. Nepavojingosios atliekos

2.1.1. Buitinės atliekos.

Daugelis buitinėje žmonių veikloje susidariusių atliekų yra tiesiog išmetamos į šiukšlių surinkimo talpyklas, iš kur išvežamos į sąvartynus. Pastaruoju metu buitinių atliekų sudėtis keičiasi – gausėja plastmasės, popieriaus ir kartono atliekų, nes vartotojams vis daugiau pateikiamas supakuotų maisto produktų. Iš viso Lietuvoje per metus į sąvartynus išvežama apie 1800 tūkst. tonų buitinių atliekų, jų vienam gyventojui tenka apie 160 kkg (pasaulyje – apie 200-250 kg). Šios atliekos turi būti rūšiuojamos, nes jas perdirbus gaunamos naujos žaliavos. Antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Pastaruoju metu smarkiai plėtojama buitinių atliekų surinkimo sistema, kai gyventojai buitines atliekas paskirsto po konteinerius: atskirai kaupiamas popierius, spalvotasis ir bespalvis stiklas, spalvotieji ir juodieji metalai, plastmasės gaminiai ir pan. Iš ten šios atliekos patenka ne į sąvartynus, bet į antrinių žaliavų perdirbimo punktus. Perdirbus šias atliekas, gaunamos naujos žaliavos, gerokai sumažėja atliekų kiekis aplinkoje.2.1.2. Pramonės atliekos

Tai įvairiuose gamyklos procesuose naudotų medžiagų: metalo, stiklo, plastmasių, medienos ir pan. liekanos. Lietuvoje daugiausia susidaro medžio atliekų (pjuvenos, drožlės, atraižos, plokštės, žievės. Šios atliekos deginamos, naudojamos dirvai tręšti (pjuvenos) ir pan.2.1.3. Kitos atliekos

Organines atliekas sudaro daržininkystės, laukininkystės, gyvulinės kilmės atliekos. Daugelis jų neturėtų patekti į sąvartynus. Jas kompostuoti ir vėliau jų pūdiniu tręšti žemę. Mineralinių žaliavų atliekas tinkamai paruošus galimas naudoti statybose, tiesiant kelius ir pan. Tam tikslui galima ruošti ir statybos atliekas, o kalkės ir kalcio karbidas – net dirvos rūgštingumui mažinti.2.2. Pavojingosios atliekos

Atskirą atliekų grupę sudaro pavojingos atliekos. Pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios, radioaktyvios ir kitokios kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus

ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Absoliuti jų dauguma susidaro gamybos bei verslo įmonėse ir tik labai maža dalis – buityje. Pagal šių atliekų pavojingumą ir tvarkymo specifiką išskiriami šie pagrindiniai jų srautai:

– naftos produktų atliekos,

– naftos produktais užterštos atliekos,

– pavojingos transporto priemonių atliekos,

– sunkiaisiais metalais užterštos atliekos,

– cheminių medžiagų atliekos,

– medicininės atliekos.

Kasmet Lietuvoje susidaro apie 200 tūkst. t pavojingų atliekų. Ne visus buities chemijos produktus iki galo suvartojame. Tenka išmesti ir pasenusius vaistus, kosmetiką, nebetinkamus naudoti elektros elementus, automobilių tepalo ar kuro filtrus. Pavojingų atliekų negalima mmaišyti su kitomis buities atliekomis; nepilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės; išmesti reikia tik tuščią ir sausą pavojingų gaminių pakuotę. Patekusios į aplinką jos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir tokiu būdu pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto.2.2.1. Pavojingų atliekų rinkimas

Pavojingų atliekų tvarkymas prasideda nuo jų susidarymo ir jų rinkimo. Surinktos atliekos surūšiuojamos pagal jų kenksmingumą ir talpinamos į specialius konteinerius. Kiekvienam kkonteineriui užpildoma deklaracija, kurioje nurodomas konteinerio turinys bei transporto priemonės, galinčios jas vežti.

Pavojingosios atliekos iš smulkių ir vidutinio dydžio įmonių bei gyventojų turėtų būti surenkamos tam tikruose savivaldybės įrengtuose surinkimo punktuose. Įrengti pavojingųjų atliekų surinkimo punktą yra gana paprasta. TTai aptverta teritorija, kurioje esti atliekų, laikomų specialioje taroje, sandėliavimo vieta, konteineriai nesupakuotoms atliekoms kaupti, patalpa personalui. Dirbantieji turi mokėti elgti su pavojingomis atliekomis: jas priimti, rūšiuoti ir pristatyti į perkrovos stotis. Be to, punktuose dirbantys žmonės turi teikti informaciją gyventojams apie pavojingąsias atliekas, jų susidarymą buityje bei rekomendacijas, kaip jas rinkti.2.2.2. Pavojingų atliekų perkrovos stotys

Jų naudojimo tikslas – atpiginti pavojingųjų atliekų pervežimą iš toliau esančių surinkimo punktų, pramonės bei žemės ūkio įmonių į atliekų perdirbimo įmones. Iš šių stočių atliekos vežamos perdirbti tik tuomet, kai jų susikaupia pakankamas kiekis. Perkrovos stotyse turi būti įrengta: stovėjimo aikštelė autocisternoms ir krovininiams automobiliams; autocisternų iškrovimo ir pakrovimo vietos; rezervuarai skystoms atliekoms laikinai laikyti; atliekų taroje laikino sandėliavimo vietos; vandeningų naftos emulsijų nusistovėjimo rrezervuaras; betoninis bunkeris autocisternų nuosėdoms kaupti, automobilių plovimo aikštelė; vieta tuštiems konteineriams; pastatas dirbantiesiems, laboratorijai bei saugos įrangai. Dirbantieji privalo kontroliuoti priimamas atliekas ir teikti informaciją apie jas perdirbimo įmonei. Atliekos gabenamos į perdirbimo įmonę tik tuomet, kai ji gali jas perdirbti. Išvežamoms medžiagoms užpildomos deklaracijos.2.2.3. Pavojingų atliekų transportavimas

Tai vienas iš sudėtingiausių atliekų surinkimo etapų, nes kelia didžiausią pavojų aplinkai. Jeigu ši grandis nėra reikiamai sutvarkyta ir organizuota, avarijų metu atliekos patenka į aplinką ir ją užteršia. Kiekvienai atliekų rūšiai ggabenti turi būti parinkta tinkama tara ir taikoma specifinė pervežimo tvarka. Skystos atliekos vežamos autocisternomis, kietosios ir supakuotos – specialiai pritaikytomis bortinėmis mašinomis. Rekomenduojama atliekas iš surinkimo punktų į perkrovimo stotis bei iš perkrovimo stočių į perdirbimo įmones vežti skirtingomis transporto priemonėmis. Tolimesniems pervežimams ekonomiškiausia ir patikimiausias transportas yra geležinkelis.3. ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS

Augant gamybos mastams susidaro vis didesni atliekų kiekiai. Europos Komisijos duomenimis per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų.

Atliekos ne tik teršia aplinką, užima daug vietos – didelė jų dalis yra pavojingos gamtai ir aplinkai. Todėl šiuo metu daug pastangų dedama gamybos technologijoms tobulinti: stengiamasi padaryti atliekas nekenksmingas, neleisti joms patekti į aplinką, be to, kuriamos technologijos be atliekų, daug dėmesio

2 pav. Atliekų kalnai ima kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir skiriama antriniam žmonių sveikatai. žaliavų panaudojimui.

Siekiant tausoti gamtos išteklius ir kuo geriau panaudoti atliekas, reikia surinkti ir perdirbti kuo daugiau šalyje susidarančių antrinių žaliavų, stengtis, kad kuo mažiau jų patektų į sąvartynus. Todėl būtina plėtoti šių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti sistemas. Antrinės žaliavos yra surenkamos iš juridinių asmenų (prekybos centrų, įmonių, spaustuvių ir pan.) o taip pat yra plečiamas antrinių žaliavų surinkimas iš gyventojų. Atliekų, tinkančių antriniam panaudojimui, surinkimas yyra vykdomas naudojant bortinius sunkvežimius (jais vežamos pačių klientų presuotos žaliavos) ir didelės talpos (20-30 m3) bei specialios paskirties sunkvežimius su presais bei specialia konteinerių kėlimo įranga.

Pastaruoju metu, plačiau pradėjus naudoti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastmasės) konteinerinę atliekų surinkimo sistemą, palaipsniui mažėja mišrių buitinių atliekų kiekis ir daugėja atskirai surinktų frakcijų, kurių didžiausią dalį sudaro metalo, popieriaus bei kartono, stiklo ir plastmasės atliekos.

Lietuvos specialistų suprojektuotos ir Lietuvoje pagamintos universalios atliekų rūšiavimo linijos su rūšiavimo būgnu pagalba, galima rūšiuoti antrines žaliavas, atskirti polietileno plėvelę, popierių, kartoną, PET butelius ir kitas atliekas, tinkančias antriniam panaudojimui.

3 pav. Antrinių žaliavų surinkimas (Aplinkos apsaugos agentūra).

Tačiau susiduriama ir su problemomis, nes antrinių žaliavų, ypač stiklo ir plastiko, surenkama nedaug, o jų kokybė ne visada atitinka perdirbėjų reikalavimus. Kai kurios antrinės žaliavos (metalo, kombinuotosios pakuotės, tekstilės atliekos) atskirai nerenkamos. Tikimasi, kad antrinių žaliavų surinkimą ir rūšiavimą palengvins savivaldybių ir regioninės atliekų tvarkymo sistemos.4. ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS

Atliekas reikia rūšiuoti, nes atskiroms atliekų grupėms perdirbti ar šalinti taikomos skirtingos technologijos. Rūšiavimas gali būti atliekamas:

– pačiame atliekų susidarymo šaltinyje (namų ūkyje ar pramonės gamykloje);

– atliekų perkrovimo stotyse;

– galutinio atliekų sutvarkymo vietose.4.1. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose

Daugelyje pasaulio šalių, ypač tankiai gyvenamose teritorijose, pirmumas teikiamas atliekų rūšiavimui jų susidarymo šaltinyje – tai veiklos, ssusijusios su atliekų tvarkymu tol, kol jos dar nesupiltos į atliekų surinkimo ir saugojimo konteinerius. Toks rūšiavimas padeda išvengti brangaus ir sudėtingo atliekų rūšiavimo perkrovimo stotyse ar jų galutinio sutvarkymo vietose. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose susijęs su gana dideliais šių atliekų surinkimo bei transportavimo kaštais, bet tik tokiu būdu rūšiuojant ir surenkant atliekas paprasčiausia užtikrinti, kad rūšiuotos atliekos bus švarios (neužterštos kitų atliekų rūšių priemaišomis) ir jas bus galima pakartotinai panaudoti arba perdirbti. Ir nors tai brangus rūšiavimas, sudėjus visų tvarkymo etapų kaštus, šios išlaidos tikrai atsiperka. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo šaltinyje – vienas efektyviausių būdų padidinti perdirbamų medžiagų kiekius. Taip gali būti atskiriamos maisto atliekos, popierius ir kartonas, plastmasės, juodieji bei spalvotieji metalai ir stiklas. Tokios atliekos kaip stambūs daiktai, buitinės atliekos, ir pavojingos atliekos dažniausiai iš karto surenkamos ir atskirai perduodamos į jų surinkimo centrus.

Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje visiškai priklauso nuo to, kaip tokią veiklą vertina patys gyventojai. Žmonėms, kurių namuose susidaro atliekų, patogiausia jas visas surinkti į vieną konteinerį ir perduoti atliekų surinkėjui. Taip rinkdamas atliekas žmogus sutaupo vietos ir laiko. Tačiau toks atliekų rinkimas labai apriboja surinktų atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Pats veiksmingiausias metodas šiuo atveju yra tinkamas gyventojų švietimas ir

mokymas.

4.2. Atliekų rūšiavimas atliekų perkrovimo stotyse

ar galutinio atliekų tvarkymo vietose

4.2.1. Atliekų pobūdžio nustatymas.

Rūšiavimas gali būti atliekamas, prieš tai nustačius, kokio pobūdžio yra atlieka, ir tai

įvertinus, nukreipti ją į tam tikrą atliekų srautą. Atliekų pobūdis nustatomas įvairiais davikliais (spektrofotometrais, ultravioletiniais, infraraudonaisiais ar rentgeno spinduliais).

Atliekų rūšiavimas labai priklauso nuo to, kas su šiomis atliekomis bus daroma toliau. Jeigu atliekos deginamos, tai pakanka atskirti degias atliekas nuo nedegių, o jeigu, sakysim, iš maisto atliekų planuojama gauti biodujas ar kompostą, ttai jos turi būti atskirtos nuo plastikų ir kitų nuo biologinio poveikio nedegraduojančių atliekų.

Rūšiavimas atliekų perkrovimo stotyse ar galutinio atliekų tvarkymo vietose gali būti

atliekamas dvejopai: rankiniu ir mechaniniu būdu.

4.2.2. Rūšiavimas rankiniu būdu

Šiuo atveju atskiriamos tik tokios atliekos, kurias žmogui nesunku išskirti vizualiai

ir paimti rankomis. Pasirinkus šį metodą, tenka daugiau dėmesio skirti darbuotojų sveikatos apsaugai. Atliekų rūšiavimas rankiniu būdu nėra toks našus kaip mechaninis rūšiavimas, tačiau pasiekiamas žymiai aukštesnė rūšiavimo kokybė.

4.2.3. Mechaniniai atliekų rūšiavimo būdai

Šis rūšiavimo būdas yra patogus, spartesnis nei rrankinis ir pigesnis. Visus mechaninio

rūšiavimo metodus galima suskirstyti į hidraulinius ir sausus.

4.2.3.1. Hidrauliniai mechaninio rūšiavimo metodai

Skiriami šie hidraulinio mechaninio rūšiavimo metodai:

– nusodinimo;

– dekantavimo;

– centrifugavimo.

Visi hidraulinio rūšiavimo metodai paremti tuo, kad vienos atliekos tam tikrame

skystyje išplaukia į paviršių, o kkitos lieka rūšiavimo skysčio dugne. Tai vyksta dėl nevienodo skirtingų medžiagų drėkinimo laipsnio vandenyje. Toks atliekų rūšiavimo būdas gali būti taikomas daliniam plastikinių atliekų išskyrimui, stiklui atskirti nuo keramikos ir kitų teršalų. Šis metodas naudojamas kaip paskutinis rūšiavimo operacijos etapas. Jo trūkumas tas, kad reikia daug vandens ar kito skysčio, kuris nuo atliekų susiteršia, susidaro dumblas ir jį tenka valyti.

4.2.3.2. Sausi mechaninio rūšiavimo metodai

Magnetais. Magnetais rūšiuojama, norint atskirti juodojo metalo frakcijas iš bendro atliekų mišinio. Tai galima daryti .naudojant ne tik nuolatinius magnetus, bet ir elektromagnetus, kuriems magnetines savybes suteikia elektros srovė. Šis rūšiavimo metodas labai efektyvus: taip iš viso atliekų srauto galimas išskirti nuo 95 iki 99 proc. metalinių atliekų.

Oro srove. Orine reparacija galimas atskirti lengvą , daug organinių mmedžiagų turinčia frakciją nuo sunkios ir dažniausiai sudarytos iš daug nedegančių atliekų turinčios frakcijos. Lengvos atliekos, patekusios į oro srovę, nuskrieja ten, kur pučiamas oras, o sunkioji atliekų dalis nukrenta, visiškai neveikiama šio oro srauto. Šis metodas leidžia vienu metu išskirti ne dvi, o tris frakcijas: lengviausias daleles, vidutiniškai sunkias ir sunkias. Taip galimas atskirti iki 90 proc. plastikų ir 100 proc. popieriaus.

Sijojimas. Šis būdas leidžias išskirti skirtingo dydžio atliekas. Dažniausia tam

naudojami sukamieji būgnai, kurių sienelėse yra tam tikro ddydžio skylės atliekų dalelėms iškristi. Taip galimas išskirti kelias atskiras skirtingų dydžių dalelių frakcijas. Pagrindinis tokio rūšiavimo trūkumas tas, kad atskiros atliekos jau nebūna tokios švarios kaip jų susidarymo vietoje. Tai labai svarbu tuo atveju, jeigu šias atliekas ruošiamasi perdirbti. Šio metodo taikymas labai prilaso nuo atliekų drėgnumo, sukibimo tarpusavyje, heterogeniškumo, dalelių formos ir tankio.

Sūkurine elektros srove. Sūkurinės elektros srovės įrenginiai leidžia iš atliekų srauto

atskirti aliuminį, kuris yra pagrindinis spalvotasis metalas, randamas komunalinėse atliekose, ir kitus spalvotuosius metalus bei atliekas, kurios yra laidžios elektros srovei. Taip atskiriami spalvotieji metalai, prieš tai juoduosius metalus atskyrus magnetais.

Gravitacinis rūšiavimas. Šiuo metodu galima atskirti inertines frakcijas nuo organinių. Atliekos yra metamos ant besisukančio būgno ar kūgio ir atsimušusios lekia skirtingomis trajektorijomis, priklausomai nuo jų tankio ir plastiškumo.

IŠVADOS

Netinkami gamybos ir vartojimo būdai sparčiai didina gamtoje nesuyrančių atliekų kiekius ir jų įvairovę. Pagausėjus statybų, namų renovacijos ir atnaujinimo darbų, padidėjo ir susidarančių statybinių atliekų. Dažnai šios atliekos išverčiamos tiesiog pakelėse ar miškuose – taip niokojamas kraštovaizdis, daroma žala gamtai. Todėl atliekų surinkimas ir jų tvarkymas pripažįstama bene svarbiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi.

Legaliai veikiantys sąvartynai darosi vis pilnesni, iš jų į atmosferą išsiskiria toksiškos ir sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka ssunkiųjų metalų junginiai ir kiti toksinai. Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja, todėl rūšiuoti atliekas – labai svarbu. O tai geriausia daryti ten, kur jos susidaro – tereikia tik įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius. Rūšiuodami atliekas: išsaugosime sveiką aplinką, sutaupysime gamtos išteklių ir energijos, sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas, sukaupsime antrinių žaliavų.

Lietuvoje daugėja įmonių, savo gamybiniame procese naudojančių antrines žaliavas. Antrinių žaliavų rūšiavimas padeda taupyti lėšas: sumažinamas buitinių atliekų kiekis, tuo pačiu – jų išvežimo dažnumas. Taip pat tai ir neginčijama nauda aplinkosaugos srityje; kuo daugiau panaudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Mokomoji knyga; atsakingas redaktorius prof. habil. dr. J. K. Staniškis, 2004, Integruota atliekų

vadyba, Kaunas: Technologija.

2. P. Baltrėnas, D. Lygis, P. Mierauskas, V. Oškinis, R. Šimaitis, 1996, Aplinkos apsauga, Vilnius

Enciklopedija.

3. Prieiga per internetą: http://www.am.lt.

4. Prieiga per internetą: http://aplinka.vilnius.lt

5. Prieiga per internetą: http://www.lpf.lt

PRIEDAS

Atliekų kategorijos.

Bendrasis sąrašas

Punkto Nr. EWC-Stat/3 redakcija Pavojingos/ nepavojingos atliekos

Kodas Apibūdinimas

1 01.1 Panaudoti tirpikliai .Pavojingos

2 01.2 Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos Nepavojingos

3 01.2 Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos Pavojingos

4 01.3 Panaudota alyva Pavojingos

5 01.4 Panaudoti cheminiai katalizatoriai Nepavojingos

6 01.4 Panaudoti cheminiai katalizatoriai Pavojingos

7 02 Cheminių preparatų atliekos Nepavojingos

8 02 Cheminių preparatų atliekos Pavojingos

9 03.1 Cheminės nuosėdos ir likučiai Nepavojingos

10 03.1 Cheminės nuosėdos ir likučiai Pavojingos

11 03.2 Pramoninių nuotekų valymo dumblas Nepavojingos

12 03.2 Pramoninių nuotekų valymo dumblas Pavojingos

13 05 Sveikatos priežiūros ir biologinės atliekos Nepavojingos

14 05 Sveikatos priežiūros ir biologinės atliekos Pavojingos

15 06 Metalų atliekos Nepavojingos

16 06 Metalų atliekos Pavojingos

17 07.1 Stiklo atliekos Nepavojingos

18 07.1 Stiklo atliekos Pavojingos

19 07.2 Popieriaus ir kartono atliekos Nepavojingos

20 07.3 Gumos atliekos Nepavojingos

21 07.4 Plastikų atliekos Nepavojingos

22 07.5 Medienos atliekos Nepavojingos

23 07.5 Medienos atliekos Pavojingos

24 07.6 Tekstilės atliekos Nepavojingos

25 07.7 Atliekos, kuriose yra PCB Pavojingos

26 08 Nebenaudojama įįranga Nepavojingos

27 08 Nebenaudojama įranga Pavojingos

28 08.1 Nebenaudojamos transporto priemonės Nepavojingos

29 08.1 Nebenaudojamos transporto priemonės Pavojingos

30 08.41 Baterijų ir akumuliatorių atliekos Nepavojingos

31 08.41 Baterijų ir akumuliatorių atliekos Pavojingos

32 09 Gyvūninės ir augalinės atliekos (išskyrus maisto gaminimo ir gyvūninės kilmės produktų perdirbimo atliekas, šlapimą ir mėšlą) Nepavojingos

33 09.11 Gyvūninės kilmės produktų perdirbimo atliekos Nepavojingos

34 09.3 Gyvūnų ekskrementai, šlapimas ir mėšlas Nepavojingos

35 10.1 Buitinės ir panašios atliekos Nepavojingos

36 10.2 Mišrios ir neišrūšiuotos medžiagos Nepavojingos

37 10.2 Mišrios ir neišrūšiuotos medžiagos Pavojingos

38 10.3 Rūšiavimo likučiai Nepavojingos

39 10.3 Rūšiavimo likučiai Pavojingos

40 11 Paprastas dumblas (išskyrus žemkasių iškasas) Nepavojingos

41 11.3 Žemkasių iškasos Nepavojingos

42 12.1+12.2+12.3+12.5 Neorganinės atliekos (išskyrus deginimo atliekas, užterštą gruntą ir užterštas žemkasių iškasas) Nepavojingos

43 12.1+12.2+12.3+12.5 Neorganinės atliekos (išskyrus deginimo atliekas, užterštą gruntą ir užterštas žemkasių iškasas) Pavojingos

44 12.4 Deginimo atliekos Nepavojingos

45 12.4 Deginimo atliekos Pavojingos

46 12.6 Užteršta žemė ir užterštos žemkasių iškasos Pavojingos

47 13 Sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos Nepavojingos

48 13 Sukietintos, stabilizuotos arba sustiklintos atliekos Pavojingos“