Atlieku tavrkymo strategijos
ĮVADAS
Atliekų atsiradimas apima procesus, kurių metu paaiškėja, kad produktas nebevertingas ir arba išmetamas, arba surenkamas, kad jo atsikratytume. Pavyzdžiui, saldainių popieriukas jo savininkui paprastai būna kiek mažiau vertingas, kai saldainis jau suvalgytas ir tada popieriukas yra išmetamas. Tačiau ateityje, tikimasi, kad atliekų atsiradimo procesas bus labiau kontroliuojamas. Šalyse, kur atliekų tvarkymo tikslai nustatyti įstatyme ir pažeidimo atvejai sukelia ekonominės baudos grėsmę, yra sukuriamos aiškios, veikiančios atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos. Atliekų kiekio mažinimas jų atsiradimo vietose jau yra naudojamas atliekų ttvarkymo sistemai vertinti kaip atsirandančiu kiekio ribojimo metodas.
Vienas iš elementų atliekų tvarkymo sistemoje yra atliekų tvarkymas, rūšiavimas, sandėliavimas ir apdorojimas pačiame atliekų susidarymo šaltinyje. Atliekų rūšiavimas įtraukia veiklas, susijusius su atliekų tvarkymų tol, kol jos dar nesupiltos į atliekų konteinerius. Atliekų komponentų atskyrimas yra svarbus etapas tvarkant atliekas. Dabar gyventojai turi geriau suprasti, kad svarbu atskirti laikraščius ir kartoną, stiklą, plastmase ir medžiagas, turinčias metalo, nuo visu atliekų, nes tai yra pats pigiausias ir geresnis atliekų tvarkymo būdas, nes mmažiau kenkiame aplinkai. Dėl to labai svarbu atliekas rūšiuoti atsiradimo vietose. Atliekų kiekį galime mažinti vartojant tinkamiausias prekes arba pakartojant naudojant gaminius ir medžiagas kaip antrine žaliavą. Perdirbimas padeda taupyti resursus ir mažinti atliekų tvarkymo pajėgumų poreikį.
Tam, kad būtų ssukurta integruota atliekų tvarkymo sistema, visi atliekų tvarkymo sistemos funkciniai elementai ir visos sąsajos tarp elementų turi būti tinkamai suprojektuoti. Integruotas atliekų tvarkymas gali būti apibrėžtas kaip tinkamos technikos, technologijos ir tvarkymo programos parinkimas bei panaudojimas tam, kad būtų įgyvendinti specifiniai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai, laikantis nustatytų aplinkos ir sveikatos reikalavimų.
Formuojant valstybinę atliekų utilizacijos politiką, galime pasirinkti tris pagrindines atliekų tvarkymo kryptis: atliekų antrinį panaudojimą (perdirbimą), deginimą specialiose įmonėse arba jų šalinimą ir saugojimą tam tikslui įrengtuose kontroliuojamuose sąvartynuose. Visos trys kryptis susijusios su daugybe problemų, kuriu sprendimą lemia aplinkosaugos, technikos, technologijos, ekonomikos veiksniai ir jų suderinamumas. Tačiau pagrindinė yra aplinkosaugos problema. Todėl labai sunku įvertinti kiekvieno būdo visus privalumus ir trūkumus.
Kas yra geriau- sąvartynai, atliekų deginimas ar rrūšiavimas!
Sąvartynas yra lengvas šalinimo kelias, tačiau jie užima didelius plotus ir yra koncentruoti taršos šaltiniai.
Atliekų deginimas apsprendžia apie 80 jų utilizavimo problemų, tačiau degimas aplinkosaugos kontekste yra nepageidaujamas sprendimas.
Todėl prioritetine kryptimi tapo atliekų rūšiavimas ir antrinis panaudojimas, kuri sudaro sąlygas aplinkos teršimui mažinti ir materialinėms ištekliams taupyti. Lietuva-šalis, kuri neturi savo gamtos išteklių turi taupyti tuos išteklius kurių ji turi, dėl to reikia stengtis kuo geriau ir plačiau panauduoti antrines žaliavas, kurias galime gauti iš kietų buitinių atliekų. Įgyvendinant mminėtą mintį gerokai sumažės atliekų kiekiai ir pasiekiama didėlė sąvartynų ploto bei transporto išlaidų ekonomija. Buitinių atliekų perdirbimo įmonėje butų surenkama nemažai makulatūros, stiklo ir plastmasių, kurios bus sėkmingai perdirbamos į naudingus gaminius. Tinkamai organizuoti antrinių žaliavų surinkimą planuotam perdirbimui nėra paprasta. Tai priklauso nuo teisinio reglamento, gyventojų švietimo, jų sąmoningumo bei kultūrinio lygio, rinkos, vartotojo ir paklausos.
Padidėjus atliekų apimčiai, reikia rūšiuoti kietas buitines atliekas toje vietoje, kur jos atsiranda. Tai reiškia, kad reikia tobulinti turimą, anksčiau suprojektuotą kietų buitinių atliekų perkrovimo – rūšiavimo stotį arba, kai tai neįmanoma, suprojektuoti ir pastatyti naują rūšiavimo liniją.
Šiandien tradiciniai atliekų šalinimo metodai pasižymi ne tik dideliu aplinkos apkrovimu, bet taip pat prarandame žaliavų ir energijos, kurios į gamybą ir vartojimą daugiau nebegrįš.
Atliekų utilizavimas turi keletą reikšmingų aspektų:
• atliekos yra didelis materialinių išteklių taupymo rezervas, žaliavų, išteklių gausimo ir gamybos ekonominio efektyvumo didinimo šaltinis.
• Ekologinė reikšmė: renkant ir naudojant atliekas valome aplinką nuo keiksmingų medžiagų
• Auklėjama visuomenė, mokoma ūkininkauti, taupyti gamtos turtus, sauguoti aplinką.
• Daugeliu atvejų antrinės žaliavos kelis kart pigesnės už pirmines.
• Taupomos ne tik pačios žaliavos, bet ir kuras, energija.
• Kai nepanaudojamos atliekos vežamos į sąvartynus, įmonės ir visuomenė turi papildomų išlaidų dėl atliekų šalinimo, sąvartynų įrengimo ir jų saugaus naudojimo
• Didelius nuostolius patiria ir žžiemės ūkis, nes atliekų sąvartynai užima daug derlingų žemių.
Atliekų utilizavimo reikšmę vaizdžiai apibūdina duomenys: kiekvienos antrinio aliuminio tonos panaudojimas pakeičia daugiau kaip 5 t pagrindinės žaliavos ir pagalbinių medžiagų, kurios reikalingos pagaminti 1 t pirminio aliuminio. 1 t popieriaus ir kartono pagaminti iš makulatūros sutaupoma 407-5,6 m medienos ir 165-200 m vandens.
Be to popieriaus gamyba iš antrinių žaliavų leidžia sutaupyti 70 energijos palyginti su gamyba iš pirminės žaliavos. 1 t iš atliekų perdirbto vario reikia sunaudoti 65 energijos, reikalingos gauti 1 t vario iš rudos(1300 kWh/t vario). Tai suprantama, kai atsižvelgiama, kad beveik 30 vario atliekų pateikiama lengvai perdirbama forma(varinė viela,vamzdžiai, skarda), ir reikalingos ne tik transporto išlaidos. 25-30 yra sunkiai perdirbama forma (lydiniai, mišiniai su kitais metalais arba reikalauja didelių transporto išlaidų). Likusi suvartoto vario dalis (35-40 ) būna neperdirbdama forma ( pigmentai, dažai, korozijos produktai, vandens ir dirvožemio teršalai). Dar daugiau energijos sutaupoma perdirbant aliuminio laužą (1.1 lentelė).
1.1 lentelė.
Energijos poreikis metalų gamybai
Metalas Energijos poreikis (GJ/t)
Plienas iš rūdos 14,0
Plienas iš metalo laužo (100 ) 8,6
Plienas iš rūdos su 35 metalo laužo 12,1
Aliuminis iš boksitų 163
Aliuminis iš metalo laužo 26
Aliuminis iš rūdos su 35 aliuminio laužo 115
1 ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMOS METMENŲ TIKSLAI, UŽDAVINIAI, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
1.1 Atliekų tvarkymo sistemos koncepcija
1.1.1. Bendrasis Valstybinės atliekų ttvarkymo strategijos tikslas. Šios strategijos tikslas yra sukurti racionalią atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią rinkos ekonomikos. Atliekų tvarkymo sistema turi atitikti įvairios plėtros principą, kuris reiškia, kad dabartinės kartos poreikiai yra patenkinami nepažeidžiant galimybės ateinančioms kartoms tenkinti savo poreikius. Kitaip tariant, tvari plėtra yra ekonominio augimo skatinimas, nepažeidžiant harmonijos su aplinka. Konkretus atliekų tvarkymo strategijos tikslas įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus atliekų tvarkymo srityje. Strategijos metmenyse numatytų priemonių ir veiksmų įgyvendinimas leis per artimiausius kelerius metus įgyvendinti pagrindinius ES atliekų tvarkymo direktyvų reikalavimus. Strategijos metmenys nustatyto ir konkrečias atliekų tvarkymo užduotis bei jų įgyvendinimo terminus. Šios užduotys apibrėžtos atskiruose skyriuose.
1.1.2. Atliekų tvarkymo principai. Strategija remiasi atliekų tvarkymo principų hierarchija, apibrėžiančią, tokius atliekų tvarkymo prioritetus:
1) Atliekų vengimas;
2) Atliekų naudojimas;
3) Saugus atliekų šalinimas.
Principų hierarchija reiškia, kad atliekų tvarkymo pastangos pirmiausiai koncentruojamos aukštesnį prioritetą turinčiam tvarkymo principui įgyvendinti. Atliekų tvarkymo sistema turi remtis gamintojo atsakomybės principu. Gamintojai, žaliavų tiekėjai, prekiautojai, vartotojai ir visuomenines institucijos dalijasi atsakomybė už gaminio poveikį aplinkai, tačiau gamintojas turi didžiausią įtaką šio poveikio formavimui, priimdamas esminius sprendimus gaminio bei technologinio proceso projektavimo ir gamybos organizavimo stadijose. Atliekų tvarkymo sistemos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo nuoseklaus artimumo bei pakankamumo principų taikymo. Šie principai reikalauja, kad susidariusios atliekos
būtų šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje, ir kad valstybė turėtu pakankama atliekų šalinimo įrenginių tinklą. Šie principai taikomi tik atliekų šalinimui, bet ne naudojimui. Strategija turi nurodyti pagrindinius teisinius ir ekonominius instrumentus, kurie turi būti naudojami visuose sistemos valdymo lygmenyse. Strategijos nuostatos turi apimti atliekų apskaitos ir srautų, valdymo bei regioninių atliekų tvarkymo planų rengimo principus, išryškinti svarbų visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vartotojų atstovų vaidmenį, siekiant efektyviai įgyvendinti strategijos tikslus. Efektyvios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui turi būti sskiriama ypač daug dėmesio. Ši sistema apims atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemų modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivacija, bei naujų modernių atliekų šalinimo įrenginių statyba. Sistemos įgyvendinimui reikės didžiulių finansinių išteklių, ir finansavimo šaltinių suradimas nulems šios strategijos įgyvendinimo sėkmę. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiaga ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotes, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas. Principo “teršėjas moka“ įgyvendinimui dideles reikšmes turės ir mokesčių (arba užstatų) už tteršimą gaminiais sistemos diegimas. Sukauptos lėšos bus naudojamos surinkimo, rūšiavimo, naudojimo skatinimui bei atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymui.
Efektyvios atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas priklauso nuo visų piliečių, įmonių ir organizacijų, valdžios institucijų pastangų. Valstybės mastu nustatomi tik pagrindiniai reikalavimai, turintys užtikrinti aplinkos iir žmonių sveikatos apsaugą. Bet koks fizinis ar juridinis asmuo, veikdamas šių reikalavimų ribose, gali pasirinkti sau tinkamiausius atliekų tvarkymo budus ar priemones.
Kita vertus, strategijos užduotys apima ne tik šiuo metu susidarančias atliekas, bet ir daugybės praeities taršos židinių, pirmiausiai senų sąvartynų sutvarkymą, uždarymą ir rekultivavimą. Įgyvendinti tokia plačia programa neįmanoma be svarbios valstybės paramos. Pagrindinių atliekų tvarkymo sistemos komponentų finansavimas turi būti įtrauktas į Valstybinę investicijų programą, bus reikalingos Valstybės garantijos paskoloms iš tarptautinių finansuojančių organizacijų.
Savivaldybė yra pagrindine grandis, organizuojanti atliekų susidarančių atitinkamose teritorijose, tvarkymą,. Savivaldybė atsakinga už atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą savo teritorijoje, o gyventojai ir visi ūkio subjektai, esantys savivaldybės teritorijoje, privalo naudotis šią sistemą. Kita vertus, kad savivaldybes galėtų susidoroti su joms keliamomis užduotimis, joms turi bbūti suteikti įgaliojimai ir teises efektyviai kontroliuoti atliekų tvarkymo procesą, užtikrinti, kad visi atliekų gamintojai mokėtų už atliekų tvarkymą, bausti atliekų, tvarkymo reikalavimų pažeidėjus.
1.1.3. Atliekų tvarkymo planavimas. Strategijos metmenys apibrėžia bendruosius atliekų tvarkymo principus ir veiksmus, kuriuos periodiškai reikės tikslinti, detalizuoti ir koreguoti, priklausomai nuo pasiektų rezultatų ir naujos informacijos. Atliekų tvarkymo planavimas turi būti nepertraukiamas procesas, apimantis visus valstybes valdymo lygius: savivaldybes, apskritis ir valstybe. Savivaldybių, apskričių, ir valstybes atliekų tvarkymo planai turi būti koordinuojami, kad jie sudarytų vieningą vvisumą. Apskritys koordinuoja savivaldybių atliekų tvarkymo veiksmus, ypač tada, kai šie veiksmai susiję su pavojingų ir specifinių (medicininių, pramoninių, statybinių, karjerų, valymo dumblių ir pan.) atliekų tvarkymu. Visų lygių atliekų tvarkymo planuose turi būti įvertinti ir apibrėžti:
1) Surenkamų naudojamų ir šalinamų atliekų rūsys, kiekiai ir susidarymo šaltiniai;
2) Duomenų apie atliekų susidarymą analize ir prognoze;
3) Bendri techniniai reikalavimai atliekų tvarkymui;
4) Specifiniu atliekų srautų tvarkymo ypatumai;
5) Atliekų tvarkymo technologijos ir jų aplinkosauginis, techninis, ekonominis ir higieninis pagrindimas;
6) Atliekų tvarkymo įmonių pareigumai ir veikla;
7) Atliekų tvarkymo kaštai;
8) Priemones atliekų tvarkymo sistemai tobulinti;
9) Sistemos finansavimo šaltiniai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 902 patvirtino Lietuvos regionines politikos metmenis, kuriuose numatoma parengti ir priimti regioninės plėtros įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, kurie reglamentuos regioninės plėtros programų derinimo ir koordinavimo tvarką. Atliekų tvarkymo planai turės būti integruoti į regioninės plėtros programas ir atitikti rengiamo įstatymo reikalavimus. 1998 1999 m. bus parengtas pavyzdinis atliekų tvarkymo planas Alytaus savivaldybei ir apskričiai (Danijos AAA finansuojamas projektas). Remiantis įgytu patyrimu bus parengtos metodines rekomendacijos savivaldybių ir apskričių atliekų tvarkymo planų parengimui.
Atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo priemones grupuojamos anksčiau minėta hierarchine tvarka. Kiekvienam prioritetiniam principui apibrėžiamos strategines priemones ir šių priemonių įgyvendinimui reikalingi instrumentai. Strategijos metmenų pabaigoje pateikiami veiksmų programos metmenys.
1.1.4. Atliekų vengimo principai. Atliekų vvengimo pagrindiniai principai, kuriais remiasi taršos ir atliekų vengimo sprendimų hierarchija yra šie:
• Atsargumo principas: Planuojant bet kokia veiklą, pirmiausiai reikia parodyti, kad ji bus atliekama taip, kad sukeltų mažiausia neigiama įtaka aplinkai, o tik po to vertinti aplinkos galimybes asimiliuoti šia neigiama įtaka per tam tikra laika;
• Atsiperkamumo principas: Taršos prevencijos priemones turi ekonomiškai apsimokėti ir atitikti rinkos santykius. Teisiniai ir ekonominiai svertai turi būti planuojami ir naudojami taip, kad skatintų taršos prevencijos priemonių diegimą ir užtikrintų jų atsipirkimą.
• Integruotumo principas: Taršos prevencijos uždaviniai negali būti sprendžiami siekiant pagerinti atskirą aplinkos komponentų (oro, vandens, dirvožemio) kokybę ar sumažinti ūkinės veiklos įtaką kiekvienam komponentui atskirai.
Taršos prevencijos principai reikalauja, kad bet kuris ūkio subjektas turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pagristų priemonių, kad butų užtikrinta jo gamybinės veiklos ir gaminamų produktų ar paslaugų minimali įtaka gamtinei aplinkai viso gaminio ar paslaugos gyvavimo ciklo metu.
Atliekų vengimą reikia suprasti kaip:
1) susidarančių atliekų kiekio mažinimą;
2) nenaudojamų atliekų kiekio mažinimą;
3) atliekų pavojingumo mažinimą.
1.1.5. Atliekų vengimo ir jų pavojingumo mažinimo priemonės:
1) Mažiau taršių technologijų diegimas;
2) Mažiau kenksmingų medžiagų naudojimas;
3) Ilgo ir kartotinio naudojimo gaminių gamyba ir naudojimas.
1.1.6. Instrumentai šioms priemonėms įgyvendinti.
1) Integruota taršos leidimų įdiegimas;
2) Medžiagų, ir gaminių tarp jų taros ir pakuočių gamybos, importo, prekybos ir naudojimo reglamentavimas ir kontrole;
3) Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo pplanai;
4) Savanoriško eko audito ir standartizuotų aplinkos vadybos sistemų diegimas;
5) Visuomenės informavimas apie gaminių kenksmingumą ir jų gyvavimo ciklą;
6) Sąvartyno rinkliava.
1.1.7. Atliekų naudojimo skatinimas, laikantis tokios hierarchinės tvarkos:
1) Pakartotinis gaminių naudojimas;
2) Atliekų panaudojimas;
3) Energijos gamyba iš atliekų.
Pagrindinis atliekų naudojimo plėtros instrumentas yra privačios iniciatyvos skatinimas ekonominėmis priemonėmis. Tarp jų pirmiausiai reikia paminėti gamintojų atsakomybe didinančių taršos mokesčių sistemas, apimančias ir mokesčius už teršima gaminiais plėtrą, atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifų, padengiančių visas atliekų tvarkymo išlaidas įvedimą. Artimiausiu metu reikia sukurti ekonominį mechanizmą, užtikrinantį antrinių žaliavų surinkimo ir naudojimo rentabilumą. Savivaldybės turi planuoti organinių biodegraduojančių atliekų atskirą surinkimą ir naudojimą, kad jos nepatektų į sąvartynus. Atsižvelgiant į poveikį aplinkai, kurį sukelia pavojingos ir medicininės atliekos, reikia planuoti techninius sprendimus jų naudojimui bei šalinimui ir realiai įvertinus būtinas aplinkosauginės priemones bei pramonės įmonių galimybes, regioniniuose ir valstybiniame atliekų tvarkymo planuose numatyti šių atliekų naudojimo ir šalinimo techninės bazės sukūrimą.
Lietuvos respublika turi būti pasiruošusi tapti Europos Sąjungos nare 2004m. sausio 1 dieną. Direktyvų nuostatos atliekų tvarkymo srityje bus visiškai perkiltos į nacionalinę teisę 2001-2003 m. ir įgyvendintos iki 2004 m. sausio 1 dienos.
Tai yra direktyvos:
Dėl pavojingų atliekų sąrašo
Komunalinių atliekų deginimo
Baterijų ir akumuliatorių surinkimo ir tvarkymo
Dėl atliekų vežimo
Dėl polichlorinių bifenilų polchlorintų terfenilų šalinimo
Dėl nuotekų dumblo panaudos žemės ūkyje
Dėl
naudotų alyvų šalinimo
Dėl titano oksido pramonės atliekų tvarkymo
Iki 2010 m. prašoma suteikti pereinamąjį laikotarpį direktyvos 94/83/EC –pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos vykdymui bei iki 2015 m. –sąvartynų direktyvos 1999/31/EC vykdymui.
1.2 Atliekų tvarkymas
1.2.1 Atliekų tvarkymo direktyvos apima:
• Dėl atliekų sąrašo ir atliekų tvarkymo komiteto įsteigimo ( Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos matmenų pagrindu 2001 m. planuojama parengti ir patvirtinti Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Numatoma įvesti gaminio mokestį, kuris turėtų tapti vienu pagrindiniu finansiniu šaltiniu atliekų tvarkyme).
• Dėl pavojingų atliekų ir dėl pavojingų aatliekų sąrašo (iki 2003m. pabaigos bus sukurta reikiama pavojingų atliekų tvarkymo sistema)
• Dėl komunalinių atliekų deginimo, dėl pavojingų atliekų deginimo, dėl informacijos teikimo ir dėl harmonizuotų matavimo metodų ( institucinių problemų įgyvendinant šias direktyvas iki 2004 m. nenumatoma )
• Dėl baterijų ir akumuliatorių turinčių tam tikrų pavojingų medžiagų ( numatytas draudimas prekiauti šarminėmis mangano baterijomis, turinčiomis daugiau kaip 0,05 procentų gyvsidabrio. Esama institucinė sistema pajėgi įgyvendinti direktyvos reikalavimus iki 2004 m.)
• Dėl pakočių ir pakuočių atliekų ( parengtas Pakuočių ir pakuočių atliekų ttvarkymo įstatymo projektas, kurį planuojama priimti 2001 m. Bus įvestas mokestis už rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes. Reikalinga teisine sistema bus baigta kurti 2004 m, o pilnam reikalavimų įvykdymui reikalingas pereinamasis laikotarpis iki 2010 m)
• Dėl reglamento dėl atliekų vežimo ir siuntimo(Tarptautinių aatliekų pervežimų duomenų bazė bus sukurta aplinkos m-ijos Jungtiniame tyrimo centre)
• Dėl PCB ir PTC šalinimo
• Dėl nuotekų dumblo direktyvos ( 2001 m bus pasiektas teisės aktų įgyvendinimas. Už dumblo bei dirvožemio tyrimus atsakingos Vandenvalos įmonės)
• Dėl naudotų alyvų šalinimo
• Dėl atliekų sąvartynų( įrengimo taisyklių ir monitoringo. Esama institucinė sistema pajėgi įgyvendinti direktyvos reikalavimus iki 2004 m)
• Dėl titano dioksido pramonės( Lietuvoje nėra)
Strategijos metmenyse numatomos tokios atliekų panaudojimo užduotys:
1) 1999 m. parengti techniškai ir ekonomiškai pagristus pasiūlymus medicininių atliekų tvarkymui;
2) Iki 2002 m. atliekų tvarkymo planuose numatyti konkrečias antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastmases ir organinių atliekų) naudojimo užduotis, suderintas su atitinkamomis ES direktyvomis, bei antrinių žaliavų naudojimo sistemos sukūrimą, maksimaliai naudojant esama pramones potencialą;
3) Iki 2003 m. parengti konkrečius pasiūlymus kompostavimui ir biodujų gamybai iš organinių atliekų, pavojingų bbei dideliais kiekiais susidarančių pramoninių atliekų naudojimui, pakuočių naudojimui, komunalinių atliekų deginimui, gaminių keliams bei miesto gerbūviui gamyba, naudojant plastmases atliekas, ir pan., o iki 2005 m. pastatyti pirmuosius įrengimus;
4) Iki 2010 m. sukurti pakankamus atliekų naudojimo (įskaitant ir komunalinių atliekų deginimą pajėgumus, užtikrinančius šalinamų atliekų srauto sumažėjimą 25% palyginus su 1997 m.;
5) Iki 2000 m. antrinių žaliavų surinkimą padidinti iki 3 5 % bendro surenkamų komunalinių atliekų kiekio;
6) Iki 2005 m. antrinių žaliavų surinkimą padidinti iki 5 9 % bendro komunalinių atliekų kkiekio;
7) Iki 2010 m. antrinių žaliavų surinkimą padidinti iki 9 12 % bendro komunalinių atliekų kiekio;
8) 2003 m. surinkti ne mažiau kaip 50 svorio % visų pakavimo atliekų;
9) 2003 m. naudoti ne mažiau kaip 25 % visu pakavimo atliekų ir ne mažiau, kaip 15% kiekvienos atskiros pakavimo medžiagos;
10) Iki 2002 m. į sąvartynus patenkančių organinių (biodegraduojamų) atliekų kiekį sumažinti iki 75 % 1993 m. kiekio;
11) Iki 2005 m. į sąvartynus patenkančių organinių (biodegraduojamų) atliekų kiekį sumažinti iki 50 % 1993 m. kiekio;
12) Iki 2010 m. į sąvartynus patenkančių organinių (biodegraduojamų) atliekų kiekį sumažinti iki 25 % 1993 m. kiekio.
1.2.2 Atliekų naudojimo priemonės:
1) Atliekų rūšiavimas susidarymo vietose ir kokybiškų antrinių žaliavų surinkimas;
2) Pakartotinai naudojamų bei tapusių, atliekomis lengvai perdirbamų gaminių, gamyba ir naudojimas;
3) Antrinių žaliavų naudojimo plėtra;
4) Gaminių iš antrinių žaliavų asortimento ir rinkos plėtra (pvz. kelkraščių apsaugai,
5) komunaliniam gerbūviui ir pan.);
6) Organinių, (biodegraduojamų) atliekų, atskiras surinkimas ir kompostavimas;
7) Energijos gamyba iš atliekų.
1.2.3 Instrumentai šioms priemonėm įgyvendinti:
Atliekų klasifikacija į sąrašus;
1) Atliekų (ypač pavojingų) apskaita ir sekimas „nuo lopšio iki karsto“;
2) Pilnas atliekų tvarkymo kaštų, (įskaitant sąvartynų uždarymą ir priežiūrą po uždarymo) padengiamas pagal principą „teršėjas moka“;
3) Mokestis už atliekų, šalinimą sąvartyne;
4) Užstatai (arba mokesčiai) už teršimą gaminiais, kurie po gyvenimo ciklo patenka į atliekas;
5) Tam tikrų gaminių, kurie pasibaigus gyvenimo ciklui, patenka į atliekas, apskaita bei gamybos, importo, prekybos ir naudojimo rreguliavimas;
6) Gaminių patenkančių atliekas ženklinimas, kad juos butų galima lengvai atskirti;
7) Visuomenės informavimas ir mokymas.apie atliekų rūšiavimą, antrinių žaliavų rūšis ir tipus ir t.t.
8) Palankios visuomenės nuomonės apie gaminius iš atliekų formavimas.
1.2.4. Saugaus atliekų šalinimo sistema. Ši sistema apima atliekų surinkimą, pervežimą, pirminį tvarkymą ir panašų šalinimą. Visos šios sistemos grandys šiuo metu neatitinka saugaus atliekų šalinimo reikalavimų, jas reikia iš esmes pertvarkyti ir modernizuoti pagal visuotinai priimtus aplinkos apsaugos standartus, bei ES direktyvų reikalavimus sistemos bus modernizuotos.
1.2.5. Pavojingų atliekų tvarkymo sistemos diegimas. Reikia sujungti skirtingus atliekų tvarkymo elementus į vieningą pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir suderinti ja su bendra atliekų tvarkymo programa. Pagrindiniai pavojingų atliekų tvarkymo sistemos elementai yra tokie:
1) Pavojingų atliekų tvarkymo politikos ir teisine baze;
2) Institucine struktūra;
3) Technines priemones;
4) Finansavimas;
5) Techninė pagalba ir specialistų mokymas;
6) Visuomenės švietimas ir informavimas;
7) Planavimas.
Turi būti sukurta nepavojingų atliekų tvarkymo sistema, apimanti regioninės nepavojingų atliekų tvarkymo aikšteles, naudojimo bei šalinimo įrenginius. Nepavojingų buitinių atliekų surinkimą iš gyventojų. Kad nepavojingų atliekų sistemos diegimas būtų sklandus, 1998 m. bus parengta Valstybine nepavojingų atliekų tvarkymo programa. Reikia įsteigti jos priežiūros tarybą, kurią sudarytų specialistai iš Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos bei Lietuvos Savivaldybių asociacijos. Ši taryba būtų atsakinga už detalų projekto diegimo koordinavimą, reguliarų pažangos įvertinimą ir planuojamų vveiksmų koregavimą.
1.2.6. Saugaus atliekų šalinimo priemonės:
1) Atliekų surinkimas iš visų atliekų gamintojų;
2) Efektyvios atliekų surinkimo sistemos;
3) Saugi ir patikima atliekų pervežimo ir perkrovimo sistema;
4) Pakankamas saugiai įrengtų atliekų šalinimo įrenginių tinklas nepavojingoms, pavojingoms ir inertinėms atliekoms.
1.3 Atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo priemonės
1) Atliekų klasifikacija ir sąrašai, konkretus pavojingų atliekų apibrėžimas;
2) Atliekų (ypač pavojingų) apskaita ir sekimas „nuo lopšio iki karsto“;
3) Pilno atliekų surinkimo ir šalinimo kaštų (įskaitant sąvartynų uždarymą ir priežiūrą po uždarymo) padengimo pagal principą „teršėjas moka“ įdiegimas;
4) Leidimai atliekų šalinimo ir naudojimo įrenginiams, apibrėžiantys atliekų tipus, kiekius bei jų tvarkymo technika;
5) Leidimai pavojingų atliekų gamintojams ir vežėjams;
6) Periodiška atliekų, šalinimo ir naudojimo įrenginių kontrolė.
1.4 Gamintojo atsakomybė
Gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas reiškia gamintojo skatinimas imtis visų priemonių sumažinti išteklių naudojimą o taip ir atliekų susidarymą kiekviename produkto gyvavimo ciklo etape. Gamintojui šiuo atveju tenka didžiausia atsakomybės dalis už jo produkto ir gamybinio proceso neigiama įtaka aplinkai. Tai reiškia, kad atitinkami sprendimai turi būti priimami gaminio ar paslaugos projektavimo stadijoje, įvertinant viso proceso įtaką išgaunant žaliavas, transportuojant, technologijų įtaką, prekybos sistemos įtaką, gaminio naudojimą ir galutinį tvarkymą, kai jis tampa atlieka.
Gamintojas atsako už savo gaminį ir tada, kai jis tampa atlieka. Todėl gamintojas turi dalyvauti atliekų tvarkyme, arba mokėdamas už atliekų tvarkymą arba pats dalyvaudamas atliekų tvarkymo veikloje ir garantuodamas iš savo
gaminių susidariusių atliekų visišką ir saugų sutvarkymą.
1.4.1 Instrumentai, skatinantys gamintojo atsakomybę:
1) Aplinkosauginiai mokesčiai arba užstatai už teršimą gaminiais;
2) Administracinis įpareigojimas surinkti atliekomis tapusius savo gaminius;
3) Visuomenės informavimas apie gaminių gyvavimo ciklą, bei jų keliama pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
1.5 Specifiniai atliekų srautai
Bendruose tiek nepavojingų, tiek pavojingų atliekų srautuose reikia išskirti atliekų srautus, kuriems reikia nustatyti papildomus reikalavimus ir skirti ypatinga dėmesį. Kai kuriose atliekose (tarkim senuose automobiliuose, elektros ir elektroninių prietaisų atliekose) yra ir nepavojingų, ir pavojingų komponentų, kuriuos pirmiausiai reikia atskirti.
Pagrindiniai specifiniai atliekų, ssrautai:
1) Naftos produktu, atliekos;
2) Pakuočių atliekos;
3) Senų automobilių atliekos;;
4) Statybinės atliekos Naudotos padangos;
5) Baterijų ir akumuliatorių atliekos
6) Buitinės technikos atliekos:
• elektroninių prietaisų atliekos (rudos)
• elektra prietaisų atliekos (baltos)
7) Medicininės atliekos;
8) Nuotekų valymo dumblas;
9) Organines atliekos;
10) Chemines atliekos (pesticidai)
Specifinių atliekų srautų valdymui galioja bendri atliekų tvarkymo principai ir taisyklės (klasifikacija, leidimų išdavimo tvarka, ženklinimas ir t.t.), tačiau atskiriems atliekų srautams, priklausomai nuo jų potencialaus poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, galima įvesti detalesnius ir griežtesnius reikalavimus. Todėl, parengus bendrąsias atliekų ir pavojingų atliekų tvarkymo taisykles, tam tikriems specifiniams atliekų srautams jjas reikia detalizuoti. Aktualiausi specifiniai atliekų srautai yra naftos produktų atliekos, baterijų ir akumuliatorių atliekos bei pakučių atliekos (šiems atliekų srautams reguliuoti yra išleistos Europos Sąjungos direktyvos ir Lietuvos teisinius aktus reikia su jomis harmonizuoti). Svarbus specifinių atliekų srautų tvarkymo iinstrumentas yra mokesčiai (arba užstatai) už teršimą gaminiais. Jie pirmiausiai taikomi gaminiams, kurie pasibaigus naudojimo laikui tampa atliekomis. Šiuo metu rengiamas mokesčio už taršą įstatymo papildymas mokesčių (užstatų) už teršimą gaminiais apima kai kurias pakuotes, baterijas ir akumuliatorius bei padangas, įstatymo apimtį reikia praplėsti ir į ją įtraukti kitus po naudojimo atliekomis tampančius gaminius.
Kietas buitines atliekos yra svarbus atliekų srautas, kuriam reikia parengti atskirą programą, numatančią ekonomiškai pagristos tvarkymo sistemos perdirbimą, įvertinti tam reikalingas lėšas ir numatyti finansavimo šaltinius.
1.6 Atliekų vežimas
Atliekų vežimas kontroliuojamas pagal ES teisinio akto principus. Pagrindinė užduotis parengti teisinius aktus ir sukurti jų įgyvendinimui reikalingas institucinės struktūras, kad atliekos būtų gabenamos tranzitu, išvežamos arba įvežamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei ratifikuotas tarptautines sutartis.
1.7 Įgyvendinimo instrumentai
Saugiai ir patikimai atliekų ttvarkymo sistemai įgyvendinti reikalinga gera įstatymine baze, detaliai reglamentuojanti atliekų rinkimo, rūšiavimo, pervežimo, perdavimo, saugojimo, naudojimo ir šalinimo tvarka.
Specifinių atliekų srautų tvarkymo taisykles turi detalizuoti konkrečius techninius reikalavimus atitinkamų atliekų tvarkymui, o specifinės taisyklės atskiriems atliekų šalinimo įrenginiams (sąvartynams, atliekų deginimo įmonės) turi apibrėžti reikalavimus šių įrenginių statybai ir eksploatacijai.
Kad atliekų tvarkymo sistema veiktų sklandžiai, reikalingi ir daugelio kitų, įstatyminių aktų pakeitimai ir papildymai. Priėmus Atliekų tvarkymo įstatymą reikia pakeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnių, kad abu šie įstatymai būti ssuderinti. Ypač svarbu papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą baudomis už visų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus.
Pagrindinis ekonominis instrumentas atliekų tvarkymo srityje yra principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą turi visiškai padengti visas atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant ir sąvartynų statybą, monitoringą, uždarymą ir priežiūrą po uždarymo. Šio principo įgyvendinimas yra sudėtingas, ir ne tik todėl, kad dalies gyventojų pajamos yra mažos, bet ir todėl, kad nemažai mokių gyventojų, mažų įmonių ir biudžetinių organizacijų tiesiog vengia mokėti už jiems suteiktas atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas.
Trečias ekonominis instrumentas, pirmiausiai skirtas gamintojo atsakomybei skatinti, yra mokestis (arba užstatas) už teršimą gaminiais. Įstatymo projektas jau rengiamas, pirmajame etape numatomi mokesčiai už padangas, baterijas ir akumuliatorius, liuminiscentinės lempas ir už gėrimų pakuotes. Šio mokesčio išplėtimas alyvoms ir tepalams padėtų atgaivinti kažkada gana efektyviai veikusia naudotų alyvų surinkimo sistemą ir užkirstų kelia ženkliam aplinkos teršimai naftos produktais. Vėliau šis įstatymas turėtų būti išplėstas automobiliams, šaldytuvams, bei kitiems elektrotechnikos įrenginiams.
Visos surinktos rinkliava ir mokesčių už atliekas lėšos turi būti nukreiptos atliekų surinkimo, naudojimo ir šalinimo veiklai finansuoti bei infrastruktūrai plėsti. Kartu su čia minėtais įstatymų projektais turi būti parengtas atliekų fondo įstatymo projektas. Įstatymuose turi būti griežtai ir skaidriai apibrėžti mokesčių surinkimo bei surinktų lėšų nnaudojimo mechanizmai. Kiekviename įstatyme turi būti įpareigojimas atitinkamoms institucijoms teikti išsamia informacija visuomenei apie suriktas lėšas ir jų naudojimą.
1.7.1. Atliekų apskaita. Atliekų apskaita yra labai svarbus atliekų tvarkymo sistemos instrumentas. Konkretus atliekų apskaitos tikslai yra tokie:
1) Surinkti informaciją apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, kuria remiantis būtų galima priimti strateginius sprendimus;
2) Turėti operatyvią informaciją reikalinga atliekų tvarkymo ir jo atitikimo aplinkos apsaugos reikalavimams kontrolei.
Atliekų statistinės apskaitos sistemai parengti reikalingas atskiras projektas, kuris turėtų apimti, ne tik pačios sistemos, bei joje dalyvaujančių institucijų atsakomybes ir funkcijų apibrėžimą, bet ir duomenų tvarkymo programų parengimą. Informacija apie atliekų tvarkymą turi būti renkama pagal Atliekų naudojimo ir šalinimo įmonių duomenis. Šiuo atveju patikima statistinių duomenų apie atliekų tvarkymą pagrindas yra pačių atliekų naudojimo ir šalinimo įmonių apskaita. Todėl pirmiausiai reikia suregistruoti visas atliekų naudojimo ir šalinimo įmones ir parengti jų registru.
Visi apskaitos duomenys turi būti laisvai prieinami savivaldybėms ir apskričių viršininkų administracijoms, kurios juos naudos atliekų tvarkymo planų parengimui ir įgyvendinimui. Vis dėl to, atliekų tvarkymo savivaldybėse valdymai gali prireikti ir detalesnės informacijos. Savivaldybes gali įpareigoti atliekų gamintojus arba vežėjus teikti detalesnius duomenis apie atliekų susidarymą ir judėjimą savo teritorijoje. Atliekų apskaita visuose lygiuose turi būti kompiuterizuota, o apskaitos programos turi būti unifikuotos, kad pasikeitimui informacija nebūtų jjokių kliūčių. Apskaitos duomenų patikimumas didžiąją dalimi priklauso nuo pirminės apskaitos įmonėse kokybes. Visuose naujuose bei plečiamuose sąvartynuose turi būti įrengiamos svarstykles, visos atliekos turi būti sveriamos (išskyrus skystas pavojingas atliekas, kurių kiekį galima įvertinti pagal turį).
1.7.2. Ryšiai tarp centrinio valdymo institucijų, apskričių ir savivaldos institucijų. Kad atliekų tvarkymo sistema būtų sklandžiai įdiegta ir galėtų efektyviai veikti, reikalingos racionaliai sutvarkytos centrinio ir teritorinio valdymo struktūros su griežtai apibrėžtomis, nesidubliuojančiomis funkcijomis. Saugiam ir efektyviam atliekų tvarkymui užtikrinti reikalingi optimalus ryšiai tarp centrinio valdymo institucijų, apskričių ir savivaldos institucijų.
Pirmas ir svarbiausias uždavinys aplinkos apsaugos valdymo srityje parengti racionalų centrinio valdymo institucijų, ankstesnių administracinių vienetų ir savivaldos institucijų funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymo modelį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.
Konkretus šio darbo tikslai yra tokie:
1) Apibrėžti vietos institucijų vaidmenį aplinkos apsaugos srityje, įgyvendinant su ES reikalavimais suderintus įstatymus;
2) Parengti nacionaline apskričių ir vietos savivaldos institucijų įtraukimo į ES reikalavimų įgyvendinimą strategija ir veiksmų planų;
3) Parengti metodines rekomendacijas dėl savivaldybių ir regionų aplinkosaugines politikos, atitinkančios ES reikalavimus, formavimo ir diegimo.
Funkcijų ir atsakomybes pasiskirstymas:
* Aplinkos ministerija:
1) Valstybines atliekų tvarkymo politikos ir strategijos formavimas;
2) Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teises aktų rengimas;
3) Atliekų tvarkymo objektų įrengimo ir priežiūros norminių dokumentų rengimas;
4) Įstatymų ir norminių dokumentų įgyvendinimo kontrole;
5) Valstybines atliekų apskaitos duomenų bazes sudarymas
ir tvarkymas.
* AM regioniniai departamentai:
1) Gamtos išteklių leidimų išdavimas pavojingų atliekų tvarkymo ir pervežimo įmonėms;
2) Periodiška pavojingų atliekų tvarkymo ir pervežimo įmonių kontrole;
3) Savivaldybių ir apskričių administracijų veiklos atliekų tvarkymo srityje kontrole.
* Ūkio ministerija:
1) Valstybines atliekų tvarkymo programos įgyvendinimas;
2) Taršos prevencijos priemonių ir geriausių esamų technologijų diegimo politikos ir strategijos formavimas;
3) Antrinių žaliavų naudojimo politikos ir strategijos formavimas;
4) Valstybines atliekų tvarkymo programos rengimas ir įgyvendinimas;
5) Valstybines pavojingų atliekų programos rengimas ir įgyvendinimas.
* Apskričių viršininkų administracijos:
1) Atliekų tvarkymo politikos ir strategijos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas apskrities ribose;
2) Apskričių atliekų tvarkymo pprogramų rengimas;
3) Vietų parinkimas nepavojingų ir inertinių atliekų šalinimo įrenginiams bei regionines pavojingų atliekų perkrovimo stotims bendrajame Lietuvos Respublikos teritorijos plane;
4) Buitinių, inertinių atliekų šalinimo bei pavojingų atliekų regioninių perkrovimo aikštelių vietos parinkimas apskričių teritorijų planuose;
5) Regioninių pavojingų atliekų perkrovimo įmonių kūrimas ir valdymas.
* Savivaldybes:
1) Atliekų tvarkymo politikos ir strategijos formavimas, įgyvendinimas ir kontrole savivaldybes ribose;
2) Savivaldybes teritorijoje atliekų tvarkymo reglamentuojančių teises aktų rengimas ir kontrole; Savivaldybių atliekų tvarkymo programų rengimas ir įgyvendinimas;
3) Atliekas tvarkančių įmonių rejestro sudarymas ir tvarkymas;
4) Atliekų susidarymo ir tvarkymo savivaldybes teritorijoje duomenų bbazes sudarymas ir tvarkymas;
5) Komunalinių atliekų savo teritorijoje surinkimas ir tvarkymas;
6) Nepavojingų ir inertinių atliekų šalinimo vietos parinkimas savivaldybių teritorijų planuose (kartu su apskrities administracija).
Lietuvos regionines politikos metmenyse kaip vienas iš pavyzdžių numatoma įkurti nacionalinę regionų plėtros tarybą bei regionų plėtros tarybas, kkurios ateityje turės perimti dalį apskričių ir savivaldybių funkcijų ypač regioninių atliekų tvarkymo planų regimo ir įgyvendinimo srityje.
Atliekų tvarkymo strategijos diegimui koordinuoti ir kontroliuoti rekomenduojama įsteigti atliekų tvarkymo tarybą, kuria sudarytų pareigūnai iš Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos bei savivaldybių ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.
Atliekų tvarkymo problema liečia plačias visuomenes mases ir jos sprendime dalyvauja įvairios ūkines struktūros. Todėl žymų vaidmenį atliekų tvarkyme atlieka tiek nevyriausybines organizacijos, tiek įvairios „žaliosios“ struktūros.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos komunalininkų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir pan. dalyvauja rengiant ir įgyvendinant atliekų tvarkymo strateginius sprendimus, įstatyminius aktus ir programas.
Visuomenės švietimas ir informacija 1998 m. Vyriausybe patvirtino (1998.02.09 Nutarimas Nr. 165) Lietuvos Respublikos visuomenes aplinkosauginio švietimo sstrategija ir veiksmų programa, kurioje apibrėžti pagrindiniai principai, kuriais remiantis numatoma plėtoti visų aplinkosauginio švietimo procese dalyvaujančių institucijų veiklą, iškeltas tikslas ir apibrėžti uždaviniai, nustatytos prioritetines kryptys, aplinkosauginio švietimo tikslai ir uždaviniai konkretizuoti pagal įvairių institucijų kompetencija. Programa ir veiksmų planas apima ir visuomenes švietimą ir informacija atliekų tvarkymo srityje ir atitinka šiuose Atliekų tvarkymo strategijos metmenyse keliamas užduotis.
1.8 Finansavimo poreikis
Palyginus ir nedidelis nagrinėtų direktyvų skaičius įgyvendinimo kaštai bus dideli.Žemiau esančiose lentelėse pateikiamos įvertintos augančios investicijos ir metiniai kaštai, reikalingi direktyvų įgyvendinimui.
Įvertintos suminės investicijos, reikalingos teisės normų suderinimui su aplinkos apsaugos. Acquis (ne visas sąrašas)( mln. ECU 1996 kainomis) – 1.2 lentelė
1.2 lentelė.
Suminės investicijos, reikalingos teisės normų suderinimui
Kaštų rūšys 2000 m. 2005 m. 2010 m. 2015 m. 2020 m.
Oro tarša*
108,5 397,0 889,5 1548,4 2289,3
Atliekų tarša** 130.2 260.3 443.9 443.9 443.9
Atliekų valdymas 46,3 213,3 319,4 367,7 367,7
Administravimas/monitor. 3,2 3,2 3,2 3,2 3,2
Iš viso 288,7 873,8 1656 2363,2 3104,1
Tiek % sudaro 70/220/EEC 28% 36% 46% 59% 69%
Iš viso be 70/220/EEC 207,9 559,2 894,2 969 969
Nuo Bendrojo vidaus 1996 metų produkto (be 70/220/EEC) 3,3 8,8 14,1 15,2 15,2
* Apima 70/220/EEC (tarša iš automobilių) direktyvos įvertinimo rezultatus ir dalinį 96/61/EEC (ITPK) direktyvos įvertinimą sieros kiekio sumažinimui 48 didelėse deginimo gamyklose
** Laikoma, kad visos nuotekos patenka į jautrus vandenis.
Įvertinti metiniai kaštai, reikalingi teisės normų suderinimui su aplinkos apsaugos Acquis( ne visas sąrašas) (mln.ECU 1996 kainomis) – 1.3 lentelė.
1.2 lentelė.
Metiniai kaštai, reikalingi teisės normų suderinimui
Kaštų rūšys 2000m. 2005 m. 2010m. 2015m. 2020m.
Oro tarša*
101,5 266,7 460,3 627,5 740,9
Vandens tarša** 24,4 48,7 81,1 81,1 81,1
Atliekų valdymas 9,7 41,7 70,5 78,9 78,9
Administravimas/monitor. 3,8 3,8 3,8 3,8 3,8
Iš viso 139,4 360,9 615,7 791,3 904,7
Tiek%sudaro 70/220/EEC 23% 38% 38% 39% 42%
Iš viso be 70/220/EEC 79,7 224,0 381,9 482,9 524,9
% nuo Bendrojo vidaus 1996 metų produkto (be 70/220/EEC) 1,2% 3,5% 6,0% 7,6% 8,2%
% nuo Bendrojo vidaus atatinkamų metų produkto ( BVP) (be 70/220/EEC) laikant kad metinis BVT augimas yra 4%
1.0
2.4
3.3
3.4
3.0
* Apima 70/220/EEC (tarša iš automobilių) direktyvos įvertinimo rezultatus ir dalinį 96/61/EEC (ITPK) direktyvos įvertinimą sieros kiekio sumažinimui 48 didelėse deginimo gamyklose
** Laikoma, kad visos nuotekos patenka į jautrus vandenis.
Dėl to kad nėra žinoma koks BVP bus ateityje, šioje lentelėje naudojamas žinomas 1996 metų skaičius. Tačiau norint pateikti bent vieną derinimo naštos Lietuvos ekonomikai ateityje pprognozę, priimama, kad realus ekonomikos augimas bus maždaug 4,0 % per metus. Tai nors ir įmanomas, tačiau labai optimistinis scenarijus. Kaštai neatrodo labai dideli, kai lyginama su 1996 metų BVP, tačiau laukiama našta analizuojame laikotarpyje (išskyrus 70/220/EEC) yra daugiau nei žymi.
Šių kaštų valdymas ir finansavimas pareikalaus labai kūrybingo ir efektyvaus darbo, kadangi galimi keli būdai kaip tos kaštus valdyti ir mažinti. Kur įmanoma, reikėtų naudoti ekonomines priemones. Prognozuojamas kaštų “sutaupymas” tokiu atveju 15-20 %.
Įstatyminių aktų ir valstybinių programų rengimas, strategijos kietų buitinių atliekų perdirbimo koordinavimas ir kontrole bei regioninių atliekų tvarkymo planų rengimas ir įgyvendinimo kontrole turi būti finansuojami iš Valstybės biudžeto, o savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimas ir įgyvendinimo kontrole iš savivaldybių biudžeto. Visuomenes švietimas ir darbuotojų apmokymas bus finansuojamas tiek iš Valstybės, tiek iš savivaldybių biudžeto. Pradiniame kietų buitinių atliekų perdirbimo etape dalis kaštų bus padengiama iš užsienio pagalbos šaltinių.
Valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšos rengiant valstybės ir savivaldybių biudžeto projektus numatomos pagal galimybes, pateikus lėšų poreikį pagrindžiančius.
2 ESAMOS KIETŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ RŪŠIAVIMO LINIJOS APRAŠYMAS
2.1 Kietų buitinių atliekų perkrovimo-rūšiavimo linija
Šio įrenginio esmė yra atliekų rūšiavimas skirstant medžiagas į tokias kaip ir grupės kurių matmuo yra mažesnes kaip 60 mm, nuo 60 iki 300 mm, ir virš 300 mm.
Atliekas, kurių matmuo yra mmažesnes negu 300 mm, praeina per strypinį sietą. Sietinis būgnas pašalina medžiagas, kurių matmuo yra mažesnes kaip 60 mm.
Atliekos yra rūšiuojamos ir iš atliekų elektromagneto pagalba pašalinamas metalas (geležis).
Medžiagos mažesnes kaip 60 mm daugumoj (maisto atliekos) yra atskirai patalpinamos ir perdirbamos (kompostuojant).
Mašinų ir įrenginių tvarka atitinka, šio perdirbimo įrenginių maksimaliam kompaktiškam pritaikymui ir taupančiam vietą šiukšlėms perdirbti.
Šiais įrenginiais iš buitinių atliekų išskiriamos medžiagos:
• Homogenizuotas atliekas, kurių matmuo yra mažesne kaip 60 mm
• Atliekos (spalvotieji metalai, kartonas, stiklas, popierius, plastikas)
• Metalai
2.1.1. Techninis įrenginio aprašymas. Įrenginių išdėstymas yra nuo tiesioginio atliekų tiekimo automobilio iki priėmimo salės.
Pagrindinės įrenginio dalys :
* svarstyklės
* skirstymo konvejeris
* strypinis sietas
*virškonvejerinis magnetas
*sietinis būgnas
*skirstymo kabina
*pakuotės(pakavimo presas)
*elektrotechnika
*valdymo technika
1.Pateiktos šiukšles yra grubiai išrūšiuojamos priėmimo bare ir rutuliniu konvejeriu patiekiamas į skirstymo konvejerį. Toliau atliekas praeina per štanginį sietą ir sietinį būgną. Šiuose įrenginiuose , atliekos klasifikuojamos į tokias dalelės: iki 60 mm, nuo 60 iki 300 mm ir virš 300 mm.
Transportuojant atliekas į sietinį būgną atliekų srautas praeina per elektromagneto magnetini lauką( magnetas kabo virš konvejerio juostos). Čia metalai ištraukiami iš atliekų ir sukraunami į atskirą konteinerį.
Sietiname būgne atliekos nuo 60 mm bus klasifikuojamos 2 srautus.
Stambiosios nuo 60 iki 300 mm dalys patenka įrūšiavimo transporterį kuris patalpinamas į rūšiavimo
kabiną kuri atitinka darbo saugai kur atliekos labai gerai peržiūrimos.
Atliekų rūšiavimas priklauso nuo perdirbimo technologijų, rūšiuojamų atliekų kiekis tiesiai priklauso nuo galimybes jos perdirbti.
Šalia rūšiuotojo vietos yra įrengtos išmetimo šachtos atskiroms naudingų medžiagų dalims. Šias šachtas sudaro uždarosios sklendės, kad, keičiant konteinerius, būtų galima toliau skirstyti (rūšiuoti).
Mažosios iki 60 mm dalelytės pereidamos sietą patenka į surinkimo konvejerį ir yra sukomposteruojamos.
Vėliau atliekos supresuojamos į pakuotes.
2.1.2. Oro vedinimo technika. Visur virš įrenginių yra sumontuotos ištraukimo įrenginiai, dėka kuriu iš barų yyra ištraukiamas nešvarus oras kuris yra filtruojamas oro filtro pagalba.Rūšiavimo kabiną oras per kanalus yra pučiamas į surinkimo punktą ir išleidžiamas per išleidimo angas. Čia pagamintas technologiškai būtinas slėgis. Slėgis užkerta kelia šalto oro įėjimui iš išorės ir sumažina kvapus. Slėgis priėmimo punkte leidžia netrukdomai rūšiuoti medžiagas, išmetimas į išmetimo šachtas (oro greičio maksimumas 0,2 m/s –priimtinas rūšiavimo punkto personalui).
2.1.3. Elektro-techniniai įrenginiai. Motorų ir elektroninių prietaisų valdymui, aprūpinimui ir priežiūrai yra įmontuoti elektriniai įrenginiai įskaitant kabelių tiekimą.
Esami maitinimo kabeliai iki mmaitinimo ir paskirstymo spintos vietos turi pakankamus matmenis reikalingam elektros poreikiui patenkinti.
ET įrenginys sudarytas :
• žemos įtampos įrenginys
• valdymo įrenginys
• apšvietimo įrenginiai
• kabeliai.
2.1.4. Valdymo įrenginiai. Pagrinde galioja :
• Aptarnavimo įrenginį sudaro :
• Įjungimo/išjungimo mygtukai
• gedimų informacijas
• Atsarginio išjungimo (mygtukai priklauso tiekimo įlydžiui (skyrimui) ir vvaldomi taip:prie surinkimo konvejerių kiekvienoje darbo vietoje yra mygtukas, jei yra prieinamuose juostinio transporterio pusėje.
2.1.5. Apšvietimo įrenginiai. Apšvietimo įrenginiai garantuoja darbo vietose reikalaujama apšvietimo stiprumą 500 lx, norint išvengti šešėlių.
2.1.6. Kabelių išdėstymas. Kabelių išdėstymas atvirai yra draudžiamas, todėl visi kabeliai išvedžioti sienomis arba pritvirtinti prie plieninių konstrukcijų nemetaliniuose vamzdžiuose.
2.1.7. Įrenginių specifikacijos.
2.1.7.1. Konvejerio įrenginiai. Atlikimas :
• Guminė judėjimo juosta, riebalam atspari (dalinai su skylėmis).
• Pastoliai iš atsparių profilinių (metalinių) konstrukcijų
• Papildomos prilaikymo ritinėliai vykdymo srityje
• Atsarginis jungiklis.
2.1.7.2. Plokščias konvejeris (1.1)
pasvirimo kampas 0
konvejerio ilgis 8 m
konvejerio ilgis 1.2 m
galingumas 5.5 kW
2.1.7.3. Konvejeris kuris veda į juostinį sietą (1.2)
pasvirimo kampas 27
konvejerio ilgis 19.0 m
konvejerio plotis 1,2 m
galingumas 4.4 kW
2.1.7.4. Konvejeris kuris veda į sietinį būgną (1.3)
pasvirimo kampas 27
konvejerio ilgis 14.0 m
konvejerio plotis 1,2 m
galingumas 4.4 kW
2.1.7.5. Išskirstymo konvejeris (1.4)
pasvirimo kampas 0
konvejerio ilgis 25.5 m
konvejerio plotis 1,2 m
galingumas 4.4 kW
2.1.7.6. Padavimo konvejeris (1.5)
pasvirimo kampas 0
konvejerio ilgis 5.0 m
konvejerio plotis 0.8 m
galingumas 1.5 kW
2.1.7.7. Pašalinimo konvejeris (1.6)
pasvirimo kampas 16
konvejerio ilgis 15.0 m
konvejerio plotis 0.8 m
galingumas 1.5 kW
2.1.7.8. Likučių pašalinimo konvejeris (1.7)
pasvirimo kampas 15
konvejerio ilgis 11.0 m
konvejerio plotis 0.8 m
galingumas 2.2 kW
2.1.7.9. Likučių pašalinimo konvejeris virš 3300 mm (1.8)
pasvirimo kampas 10
konvejerio ilgis 11.0 m
konvejerio plotis 1.0 m
galingumas 2.2 kW
2.1.7.10. Pašalinimo konvejeris (1.9)
pasvirimo kampas 0
konvejerio ilgis 16.0 m
konvejerio plotis 1.0 m
galingumas 5.5 kW
2.1.7.11. Kilimo konvejeris (1.10)
pasvirimo kampas 27
konvejerio ilgis 12.0 m
konvejerio plotis 1.0 m
galingumas 4.4 kW
Kietų buitinių atliekų perkrovimo rūšiavimo stoties bendras vaizdas
2.1. pav.
2.2 Modernizacijos pagrindimas.
Padidėjus metinei apimčiai nuo 70.000 t iki 80.000 t reikalinga tam tikra modernizacija.
Vienas iš pagrindinių stoties elementų yra sietinis būgnas, kuris per save praleidžia atliekų srautą, mažesnis nei 60 mm2 pločio iškrenta per sietinio būgno skylutes, o likusi dalis, praėjus būgną, patenka rūšiavimui.
Padidinus gabaritus, per sietą galės praeiti daugiau atliekų. Kietų buitinių atliekų perkrovimo-rūšiavimo stotis yra lanksti ir gera tuo, kad priklauso nuo esamų sąlygų ir turimų galimybių – mes galime didinti ar mažinti apimtį rūšiuojant medžiagas ir atskyrinėti tik tas atliekas, kurias galėsime priduoti kaip antrines žaliavas.
Gaunamas medžiagas antriniam perdirbimui (stiklas, popierius, keramika, metalas, plastmasė) dar kartą rūšiuojame ir supresavus išvežame perdirbti į perdirbimo įmones.
3 SKAIČIAVIMAI
3.1 Perkrovimo stoties kietų buitinių atliekų našumo parinkimas
Mums reikia utilizuoti 80 000 t/metus. kietų buitinių atliekų.
Parenkame kad mūsų perkrovimo stotis dirbs 24 dienas./mėn. Darbo laikas 13 val./ dieną arba 312 val./mėn. Našumas 21367,5 kg/val.
3.1.1. Apsisukimų skaičių skaičiavimas. KKada būgninis sietas yra nejudamas atliekų daleliai gali būti sulaikomi vidiniame būgno paviršiuje neaukščiau taško A “3.1. pav.”, kurio padėtys nustatoma kampo dydžiui, kuris lygus trinties kampui į grotelių paviršių .
Schema apsisukimų skaičiaus nustatymui.
3.1.pav.
Tokiu atveju trinties jėga:
F= , (3.1.)
čia F-trinties jėga, N;
G-atliekų trinties jėga, N;
– atitraukimo kampas, ;
f- trinties koef.
Kada būgnas sukasi atsiranda medžiagos dalelės inercijos ašine jėga
P = , (3.2.)
čia m- atliekų mase, kg;
– kampinis greitis, ;
R- būgno spindulys, m.
Jai išsaukiama trinties jėga F bus lygi:
F =Pn ∙f=f∙m∙ ∙R , (3.3.)
čia Fn- trinties jėga,N.
Susumavus F ir F kada sukasi būgnas atliekų dalys pasikelia iki taško B. be to atliekų pėdietis masė G nustatoma iš sąlygos:
G∙ sin = f∙m∙ ∙R+ f∙G∙cos , (3.4.)
Pakeitus trinties koeficientą f į tg = , G į mg ir į 2 , gausime:
sin( )=4∙n ∙R∙sin (3.5.)
čia -medžiagos trinties kampas į sieto paviršių, ;
n-būgninio sieto apsisukimų skaičius, .
n= , (3.6.)
Prie normalaus būgninio sieto darbo praktiškai kampas priimamas 40-45 , trinties kampas gaunamas iš skaičiavimo, kad trinties koeficientas medžiagos į groto paviršių dėl to kad jame yra skyles didėja iki 0,7.
=arctg 0,7=35 (3.7.)
Techniniams skaičiavimams apsisukimo skaičius būgninio sieto priimame :
n = ; (3.8.)
n = = =0,2 =12
čia R- būgno spindulis, m.
Būgno apskritiminis ggreitis yra 0,7–1
3.1.2. Našumo parinkimas. Medžiaga slenka link būgno, kada būgno ašis pasukta horizonto ašiai kampu . Kada būgnas sukasi kryptimi parodytam “3.2 pav.”, medžiaga esanti taške A, pasikelia iki taško B, išsireiškiama kampu , po kurio prasideda medžiagos slydimas į tašką A1 pagal didžiausio nuosmukio liniją, kuri sudaro su vertikalia plokštuma kampas .
Atliekų srauto judėjimo kryptis
3.2. pav.
Kada yra maži būgno pasvyrimo kampai ir kampe , lygus 45 , galima apitiksliai priimti kad = . Toliau būgnas sukdamas medžiaga pasikelia iš taško a1 iki taško B1 ir taip judėdamas pagal sraigtine linija ABA1B1 judės prie būgno išėjimo. Sraigtine linijos pakilimo kampas bus lygus:
= =2 , (3.9.)
čia -ašies pasvyrimo kampas, ;
-pasvyrimo kampas, ;
-medžiagos nuosmukio kampas, .
= =2 =2∙3 =6
Iškleidus į plokštumą cilindrini grotų paviršių kartu su sraigtine linija gauname stačiakampi ABCD (4.3pav.), viena šoną AB=CD= L, tai yra lygi būgno ilgiui, o kita AD=BC=2 Rn, kur n –apsisukimo skaičius per laiko vienetą, kurio laikų medžiaga juda pagal sraigtinę liniją, praeidamas visą būgno ilgį:
Atliekų kelio ilgis per sietini būgną.
3.3 pav.
S= = , (3.10.)
čia S atliekų kielių ilgis per sietinį būgną, m;
L-būgno ilgis, m.
S= = 86,1
m
Per vieną sekundę medžiagos dalėle praėjus kelią pagal būgno apskritimą, kuris bus lygus keliui medžiagos per būgno ašį:
l= (3.11.)
čia – atliekų daleles judėjimo greitis, .
Dėl to kad medžiagos dalis per viena sekundę praeina kelia l, šis dydis l atitiks į medžiagos dalelės judėjimo vidutiniam greičiui link būgno = l = ∙tg 2 , pakeitus į 2 Rn, gausime :
=2 ∙Rn∙ tg 2 =6.28∙Rn∙ tg 2 (3.12.)
čia R- būgno spindulys, m;
n-apsisukimų skaičius ;
-pasvyrimo kampas, .
= 6,28 ∙ 11 ∙ 0,2 ∙ tg 6 =0,132 .
Būgno darbo našumas išreiškiamas per formulę:
Q=3600∙ ∙F ∙ ∙ , (3.13.)
čia Q-būgno darbo našumas, ;
F1- medžiagos sluoksnio skerspjūvio plotas “4.4pav.”, kurie randasi būgno viduje , m ;
– turine medžiagos mase, ;
– koeficientas kuris įvertina tarpus tarp dalelių (0.6..0.8) .
Medžiagos sluoksnio skerspjūvio plotas.
3.4 pav.
F1= ∙a∙h , (3.14.)
čia h – medžiagos sluoksnio aukštis , m
d-rūšiuojamos medžiagos didžiausiu dalelių matmuo ,m
h (3.15.)
h =2∙60= 120 mm = 0.12 m
F1 = =0,079 m
Iš “3.3 ppav.” randame :
= = (3.16.)
neįvertinant h , gausime:
a=2 , (3.17.)
a=2 = 0,98 m
Įstatę į formule (3.13.) gausime.
Q=3600∙ ∙F ∙ ∙ = 3600∙0,079∙0,4∙0,132∙0,7=10,51
3.1.3. Variklio parinkimas.
NV= , (3.18.)
NV-variklio galingumas,kW;
N-bendras galingumas,kW;
-pavaros n.k.(=0,7).
N= M∙ (3.19.)
čia M- suminis momentas Nm;
–kampinis greitis .
3.1.3.1. Suminio momento skaičiavimas
M=M1+M2+M3+M4 (3.20.)
čia M – suminis momentas, Nm;
M1 – svyravimo trinties momentas, Nm;
M2 – Atraminiu ritinėliu kakliuko slydimo trinties momentas guoliuose, Nm;
M3 – Medžiagos slydimo trinties momentas į grotelių paviršių, Nm;
M4– Momentas kuris atsiranda medžiagos pakėlimo metų ,Nm.
3.1.3.2. Svyravimo trinties momentas.
M1 = , (3.21.)
čia R1 bandažo spindulis, m;
r- ritinėlio spindulys, m ;
f1- svyravimo trinties koeficientas ,m;
Gb- būgno svorio eiga ,N;
Gm- medžiagos svorio eiga N;
-kampas tarp vertikalios būgno ašies ir ašies jungiančios skriemulio ir būgno centrus. “3.5pav.”
Kampas tarp vertikalios būgno ašies ir ašies jungiančios skriemulio ir būgno centrus.
3.5 pav.
M1 = =6382,4 Nm.
3.1.3.3. Atraminio ritinėlio kakliuko slydimo trinties momento guoliuose skaičiavimas
M2= (3.22.)
čia f2- medžiagos trinties koeficientas į grotas;
– kakliuko spindulis,m;
R1 bandažo spindulis, m;
r- ritinėlio spindulys, m ;;
Gb- būgno svorio eiga, N;
Gm- medžiagos svorio eiga, N;
-kampas tarp vertikalios būgno ašies ir ašies jungiančios skriemulio ir būgno centrus. .
M2= = 8190 Nm.
3.1.3.4. Atliekų slydimo trinties momentas į grotelių paviršių skaičiavimas.
M3=f2∙Gm∙R (3.23.)
Čia f2- medžiagos trinties koeficientas į grotas
– kakliuko spindulis, m;
R1 bandažo spindulis, m;
M3=0,7∙2000∙1,0=1400 Nm.
3.1.3.5. Momento kuris atsiranda medžiagos pakėlimo metų skaičiavimas.
M4=Gm∙H, (3.24.)
čia H-medžiagos pakėlimo aukštis, m;
Gm- medžiagos svorio eiga, N;
Medžiagos pakeliamos aukštis apytiksliai lygus pagal 4.4pav.
H=R∙ (1-cos ) (3.25.)
Kai =45 tai:
H 0,3 ∙ R,
H 0,3 ∙ 1,0 == 0,3 m (3.26.)
M4=2000 ∙ 0,3=600 Nm
Suminio momento skaičiavimas
M=6382,4+8190+1400+600=16572 Nm.
Variklio parinkimas.
N=16572∙1,26=20880 W=20,88 kW.
ω = = 1,26
Nv= =29,82 kW.
Parenkame variklį- reduktorių CHFM4180 N=30 kW, n1=1500 aps/min., n2=136.36 aps/min., i=11.
3.2 Cilindrinės tiesiakrumplės pavaros skaičiavimas
Parenkame krumpliaračių medžiagas.
Didesniam krumpliaračiui plieną 55 ir 40 plieną – mažesniam. HB300.
Leistinieji kontaktiniai įtempimai, kai HB350
k=275 ∙ 10-6 ∙ HB ∙ kkr., Pa. (3.27.)
k=275 ∙ 10-6 ∙ 300 ∙ 2.25=1.86GPa.
Perdavimo skaičius ;
i= , (3.28.)
čia i – perdavimo skaičius;
n1 – greitaeigio veleno apsisukimo skaičius, aps/min;
n2 – lėtaeigio veleno apsisukimo skaičius, aps/min.
i = =4.55.
d2=2016 mm, m=12, z2=168.
čia d2- didžiojo krumpliaračio skersmuo, mm;
m-krumpliaračio modulis, mm;
z2-didžiojo krumpliaračio dantų skaičius, vnt.
z1= , (3.29.)
čia z1 – mažojo krumpliaračio krumplių skaičius; vnt.;
z2 – didžiojo krumpliaračio krumplių skaičius; vnt.;
i – perdavimo skaičius.
z1= =37
3.3 Pavaros stipruminiai skaičiavimai.
3.3.1. Pavaros geometrinių rodiklių skaičiavimai. Susikabinimo kampas =20, krumplio galvutės aukštis h’=m, krumplio pašaknio aukštis h”=1.25 m, radialinis tarpėlis c=0.25 m; krumpliaračių dalijamieji apskritimai sutampa su jų pradiniais apskritimais.
Kai krumplių skaičius yra z, krumpliaračių matmenys apskaičiuojami iš šių formulių:
Dalijamojo ir pradinio apskritimo skersmuo.
dd = d = m ∙ z, (3.30.)
čia dd – pradinio apskritimo skersmuo, m;
m – modulis, m;
z – krumplių skaičius, vnt.
Pagrindinio apskritimo skersmuo:
d0 = d∙cos, (3.31.)
čia do – pagrindinio apskritimo skersmuo, m;
d – pradinio apskritimo skersmuo, m.
Viršūnių apskritimo skersmuo:
De = d + 2 h = dd + 2 m = m∙(z+2), (3.32)
čia De – viršūnių apskritimo skersmuo, m;
m- modulis, m;
z – krumplių skaičius, vnt.
Pašaknių apskritimo skersmuo:
DI = d – 2 h” = d – 2.5 m = m∙(z-2.5). (3.33.)
Čia DI – pašaknių apskritimo skersmuo, m;
m – modulis, m;
z – krumplių skaičius, vnt.
3.1 lentelė
Krumpliaračių pagrindiniai parametrai
Pavaros tarpcentrinis (tarpašinis) atstumas:
, (3.34.)
čia d2 – didžiojo krumpliaračio skersmuo, mm;
d1 – mažojo krumpliaračio skersmuo, mm;
m – modulis, mm;
zs – suminis pavaros krumplių skaičius, vnt.
zs = z2 + z1 = z1∙(i+1). (3.35.)
A = = 1230 mm.
3.3.2. Susikabinime veikiančios jėgos. Paveiksle parodyta dviejų krumpliaračių susikabinimo poliuje schema ir jėgos, veikiančios didžiojo krumpliaračio krumplius mažojo krumpliaračio krumpliais; į trintį neatžvelgiama. Tokio pat didumo, bet priešingos krypties jėgos veikia mažojo krumpliaračio krumplius didžiojo krumpliaračio krumpliais. Tame pat paveiksle parodytas krumpliaračių sukimosi ir veikiančių momentų kryptys.
Jeigu mažąją krumpliaratį veikia sukimo momentas M1 = 29.0 Nm , tai krumplio apkrova Pn, nukreipta normale į jo paviršių (susikabinimo linija B1B2), tai yra normalinė jėga:
Susikabinime veikiančios jėgos
3.6. pav.
Pn = , (3.36.)
čia Pn – krumplio apkrova, N;
M – sukimo momentas, Nm;
dd – pradinio apskritimo skersmuo, m.
Šią normalinę jėgą išskaidysime į dvi sudaromąsias: apskritiminę jėgą, kurios reikšmė bus tokia:
P = Pn∙cos = = , (3.37.)
čia P – apskritiminė jėga, N;
Pn – normaline jėga, N;
M1 – sukimo momentas, NNm;
d1 – krumpliaračio skersmuo, m.
ir radialinė jėga: T = P∙tg, (3.38.)
4.3 lentelė
Krumpliaračių jėgų reikšmes.
3.3.3. Pavaros skaičiavimas kontaktiniam stiprumui. Į krumplius žiūrima, kaip į cilindrus, kurių ilgis B (krumpliaračio krumplinio vainiko plotis B =150 mm), o kreivumo spinduliai lygus:
1 = , (3.39.)
čia 1 – kreivumo spindulys, mm;
d1 – krumpliaračio skersmuo, mm;
A – tarpašinis atstumas, mm;
i – perdavimo skaičius.
1 = = 76,49 mm.
ir 2 = , (3.40.)
čia 2 – kreivumo spindulys, mm;
d2 – krumpliaračio skersmuo, mm;
A – tarpašinis atstumas, mm;
i – perdavimo skaičius, vnt.
2 = = 348 mm.
Krumplių redukuotas kreivumo spindulys poliuje:
red = , (3.41.)
čia red – redukuotas kreivumo spindulys, mm;
1 – kreivumo spindulys, mm;
2 – kreivumo spindulys, mm.
red = = 62,7 mm.
Nominalinė lyginamoji apkrova:
= , (3.42.)
čia – nominalinė lyginamoji apkrova, N/m;
M1 – sukimo momentas, Nm;
i – perdavimo skaičius,vnt.
= =919,8 N/m.
Kad krumplių darbiniai paviršiai būtų stiprus, juos skaičiuoti reikia pagal didžiausią apkrovą, veikiančią susikabinime. Remiantis tuo, kas pasakyta, lyginamąją skaičiuojamąją apkrovą galima išreikšti kaip nominalinės apkrovos ir tam tikrų koeficientų, vertinančių apkrovimo koncentraciją ir apkrovos veikimo dinaminį pobūdį, sandaugą:
sk.= ∙ Kkonc ∙ Kdin = , (3.43.)
čia sk – lyginamoji skaičiuojamoji apkrova, N/m;
– nominalinė lyginamoji apkrova, N/m;
Kkonc ∙ Kdin = K = 1.2 ∙ 1.3 = 1.56 – apkrovimo koeficientas;
M1
∙ K = Msk (3.44.)
čia Msk– skaičiuojamasis momentas, Nm.
Msk = 29.0 ∙1.2 ∙1.3 = 45.24 Nm.
sk.= = 1433,9N/m.
Atlikę paprasčiausius pertvarkymus, gauname tiesiakrumplės cilindrinės pavaros patikrinamojo skaičiavimo kontaktiniam stiprumui formulę:
(3.45.)
čia k – kontaktinis stiprumas, Pa;
Ered = – redukuotas tamprumo modulis, Pa;
Msk – skaičiuojamasis momentas, Nm;
i – perdavimo skaičius;
A – tarpašinis atstumas, m;
b – vainiko plotis, m.
Ered = = 200 GPa.
= 6,3 Mpa 186 Mpa
3.3.4. Leistinasis kontaktinis stiprumo rodiklis.
Rk = , (3.46.)
čia Rk – leistinasis kontaktinis stiprumas, Pa;
k – kontaktinis stiprumas, Pa;
Ered –– redukuotas tamprumo modulis, Pa.
Rk = = 297 kPa.
3.3.5. Krumplių skaičiavimas lenkimui:
l = , (3.47.)
čia l – leistinieji lenkimo įtempimai, Pa;
Msk – skaičiuojamasis momentas, Nm;
y – krumplio formos koeficientas;
m – modulis, mm;
b – vainiko plotis, mm;
z – krumplių skaičius.
l1 = = 182,57 kPa.
l2 = = 148,6 kPa.
3.4 Atraminių velenų stipruminis skaičiavimas.
3.4.1 Atraminių jėgų skaičiavimas:
Ma = 0; (3.48.)
-60 ∙ 0.3+Frb ∙ 0.6 = 0;
Frb = = 30 kN.
MB = 0. (3.49.)
60 ∙ 0.3 – Fra ∙ 0.6 = 0;
Fra = = 30 kN.
3.4.2 Lenkimo momentų skaičiavimas:
M1 = 0, MM2-3 = 30 ∙ 0.3 = 9.0 kN, M4 = 0.
3.4.3 Stiprumo sąlyga:
max = adm. = 210 Mpa , (3.50.)
čia max – kontaktinis įtempimas, Pa;
Mmax – maksimalus sukimo momentas, Nm.
W = iš čia
, (3.51.)
čia d – veleno diametras, m;
Mmax – maksimalus ssukimo momentas, Nm;
adm – leistinasis kontaktinis įtempimas, Pa.
=0.076 0.08m.
Apvalinome iki d = 90 mm
Realus rodikliai:
W = = 7.16∙10-5 m3.
max = = 125 MPa 210MPa.
4 Ekonominė dalis
Tikslas: apskaičiuoti modernizacijos kapitalinius įdėjimus, sietinio būgno ir krumpliaračio savikainą, įrengimo eksploatacines išlaidas bei įrenginio modernizacijos atsipirkimo laiką.
Išeities duomenys:
Metinė darbo apimtis prieš modernizaciją 70 000 t..
Metinė darbo apimtis po modernizacijos: 80 000 t.
Visų įrenginių kaina 8520000 Lt.
Bendra įrenginių masė yra 280 t.
Sietinio būgno masė yra 6 t.
Krumpliaračio masė yra 180 kg.
Elektros energijos tarifinė kaina Ce=0,3 Lt/kWh.
Cecho išlaidos 15% nuo pagrindinio darbo užmokesčio fondo.
Gamybinės išlaidos 20% nuo pagrindinio darbo užmokesčio fondo.
4.1 Modernizacijos kapitaliniai įdėjimai
Bendra kietų buitinių atliekų perkrovimo stoties įrengimų kaina be montavimo yra 8520000 Lt.
Įrenginio pagaminimo kaštai:
, (4.1.)
Skp – įrenginio 11 kg pagaminimo išlaidos;
Si – įrenginio pirkimo kaina be montavimo;
m – bendra įrenginių masė.
Būgno ir krumpliaračio pagaminimo kaštai:
, (4.2.)
Skp – įrenginio 1 kg pagaminimo išlaidos;
Sbk – būgno ir krumpliaračio pagaminimo išlaidos;
mb – būgno ir krumpliaračio masių suma.
Montavimo išlaidos sudaro 10 % nuo įrenginių bendros kainos:
Smont = (4.3.)
čia Smont – montavimo išlaidos, Lt;
Šių įrenginių kaina be montavimo, Lt.,
Sbk – būgno ir krumpliaračio pagaminimo išlaidos, Lt.
Smont = = 18540 Lt.
Sbr = (4.4.)
Sbr – būgno ir krumpliaračio bendra kaina, Lt.
Sbr =185400+18540 = 203940 LLt.
4.2 Eksploatacinės išlaidos
4.2.1. Darbo užmokesčio išlaidų skaičiavimas. Darbo užmokesčio fondą sudaro pagrindinis ir papildomas darbo užmokesčiai:
F1=Fpag1+Fpap1, (4.5.)
čia Fpag1 – pagrindinis darbo užmokestis;
Fpap1 – papildomas darbo užmokestis.
Pagrindinį darbo užmokestį sudaro visi apmokėjimai ir priemokos už faktiškai atidirbtą darbo laiką arba padarytą darbą:
Fpag1=Ftar1+Fpr1 , (4.6.)
čia Ftar1 – tarifinis darbo užmokestis už atliktą darbą, Lt;
Fpr1 – premija (10% nuo tarifinio darbo užmokesčio), Lt.
Tarifinis darbo užmokestis:
Ftar1=Tpr1 • ftar1, (4.7.)
Čia Tpr1r – darbo imlumas metinei programai, val.;
ftar1 – valandinis tarifinis darbininko darbo užmokestis, Lt.
Premijos vidutiniškai sudaro 10% nuo tarifinio darbo užmokesčio:
Fpr1=0.1 • Ftar1; (4.8.)
Papildomas darbo užmokestis 10% nuo pagrindinio darbo užmokesčio:
Fpap1=0.10 • Fpag1 , (4.9.)
4.1. lentelė.
Darbo užmokestis iki modernizavimo (F1)
Po modernizacijos sietinio būgno darbo našumas yra didesnis, padidės darbo apimtis. Todėl reikės daugiau darbuotojų.
4.2. lentelė.
Darbo užmokestis po modernizacijos (F1m)
Esant padidėjusiam sietinio būgno našumui po modernizacijos, išlaidos darbo užmokesčiui padidės ∆F1 dydžiu.
∆F1 = F1m – F1 (4.10.)
∆F1 – išlaidų darbo užmokesčiui pokytis, Lt;
F1m – išlaidos darbo užmokesčiui po modernizavimo, Lt;
F1 – išlaidos darbo užmokesčiui iki modernizavimo, Lt.
∆F1 = 235233,4 – 178998,86 = 56234,54 Lt.
4.2.2. Išlaidos socialiniam draudimui. Socialiniam draudimui skirta 31% nuo darbo užmokesčio fondo:
∆Ssd= , (4.11.)
∆Ssd – skirtumas tarp išlaidų socialiniam draudimui iki modernizavimo ir po modernizavimo, Lt.
Taigi, po modernizavimo išlaidos socialiniam draudimui padidės ∆Ssd dydžiu.
∆Ssd = 0,31 • 56234,54 == 17432,7 Lt.
4.2.3. Įrenginių aptarnavimo ir eksploatacinių išlaidų skaičiavimas. Eksploatacinės išlaidos – tai išlaidos įrankiams, pagalbiniams medžiagoms, darbo vietoms aptarnauti, remontui, priežiūrai. Šiems tikslams skiriama 3% nuo įrenginių kainos:
= ; (4.12.)
čia Seksp – eksploatacinės išlaidos, Lt;
Sbr. – bendra būgno ir krumpliaračio kaina, Lt;
Eksploatacinės išlaidos yra:
Seksp = = 6118,2 Lt.
4.2.4. Įrenginių remonto išlaidų skaičiavimas. Cecho išlaidas sudaro išlaidos gamybai aptarnauti. Jos susidaro sumontuojant inžinerinių-techninių darbuotojų, tarnautojų, pagalbinių darbininkų užmokesčio fondą, atskaitymus socialiniam draudimui, pastatų amortizacinius atskaitymus, lėšas jų išlaikymui, einamajam remontui, išlaidas darbo apsaugai ir kt. Išlaidas.
Šios išlaidos sudaro 15% nuo pagrindinio darbo užmokesčio fondo, t.y. nuo darbo užmokesčio pokyčio:
Scech= , (4.13.)
∆Fpagr = Fmod pagr – F1pagr , (4.14.)
F1pagr – pagrindinis darbo užmokestis iki modernizacijos, Lt;
Fmod pagr – pagrindinis darbo užmokestis po modernizacijos, Lt.
∆Fpagr – pagrindinio darbo užmokesčio skirtumas po ir prieš modernizavimą, Lt.
∆Fpagr = 218616 – 167493,51 = 51122,49 Lt.
Cecho išlaidos sudaro:
Scech= = 7668,4 Lt.
4.2.5. Valdymo išlaidų skaičiavimas. Gamyklinės išlaidos yra reikalingos gamyklos valdymo personalui išlaikyti, komandiruotėms, ryšio priemonėms, įrengimų ir pastatų amortizaciniams atskaitymams, pastatų išlaikymui ir kt. Jos sudaro 20% nuo pagrindinio darbo užmokesčio fondo:
Sgam= ; (4.15.)
Valdymo išlaidos yra:
Sgam= =10224,5 Lt.
4.2.6. Įrengimų amortizacijos išlaidos. Įrengimų amortizaciją sudaro apie 8 % nuo įrengimų kainos:
Samor= ; (4.16.)
Įrengimų amortizacijos išlaidos sudaro:
Samorj== Lt
4.3 Pajamos iš gautų mmedžiagų, turint sietinio būgno darbo našumo padidėjimą
Išrūšiavus kietas buitines atliekas gauname antrines žaliavas, kurias pridavus į antrinių atliekų supirkimo punktus gausime pajamas. Supirkimo kainos pateikiamos 4.3. lentelėje.
4.3. lentelė.
Antrinių atliekų supirkimo kainos
Pardavus antrines žaliavas, gautos pajamos atspindėtos 4.4 lentelėje
4.4 lentelė.
Pajamos iš antrinių žaliavų pardavimo per metus
4.4 Atsipirkimo laikas
Norint paskaičiuoti atsipirkimo laiką, reikia iš pajamų atimti visas išlaidas. Atsipirkimo laikas skaičiuojamas per mėnesį (lentelė 4.5.)
4.5. lentelė.
Atsipirkimo laikas
Paskaičiavus visas išlaidas ir pajamas iš lentelės (4.5.) duomenų matyti, kad atsipirkimo laikas yra tarp 6 ir 7 mėnesio. Lūžio taškas pavaizduotas 4.1. diagramoje.
4.1. diagrama.
Įrenginio atsipirkimo laikas
5 SAUGUS DARBAS IR APLINKOSAUGA
Diplominiame projekte suprojektuota kietų buitinių atliekų perkrovimo rūšiavimo stotis. Naudojamų atliekų tipas – kietos buitinės atliekos. Liniją sudaro sekantys įrengimai: plokšteliniai konvejeriai, štanginis sietas, sietinis būgnas, magnetinis separatorius, spalvotų metalų separatorius, pūtimo ir šildymo įrengimai.
Kad užtikrinti stotyje esančių įrenginių saugų darbą, apsaugoti dirbančių žmonių sveikatą ir ilgam išsaugoti darbingumą, gamybos procese būtina darbo apsauga. Darbo apsauga – tai teisinių, socialinių, ekonominių, techninių, higieninių ir organizacinių priemonių sistema.
Kiekviena projektuojama sistema turi atitikti darbo apsaugos reikalavimus, siekiant užtikrinti saugų aptarnaujančio personalo darbą.Tuo tikslu yra konstruojamos apsauginės priemonės bei sudaromos saugaus darbo taisyklės.-
5.1.Lentelė
Pastatų,patalpų ir įrenginių pagal pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui
kilti kategorijų ir zonų klasių sąrašas
Eil. Nr. Patalpos, įrenginio pavadinimas Kategorija pagal RSN
133-91 Klasė pagal EĮĮT Technologiniame procese naudojamų medžiagų charakteristika
1 Visos gamybinės patalpos ir įrengimai E – Nedegūs įrengimai, degios medžiagos
5.1 Darbo sauga
5.1.1. Darbo saugos priemonių aprašymas. Kietų buitinių atliekų rūšiavimo linijoje įrenginių dalys turi apsauginius gaubtus, nes įrenginiai turi mechanines pavaras ir kad nesužalotų žmogaus, turi būti apsaugoti.
Elektros sauga. Daugelyje judančių įrengimų elektros energija yra pagrindinė energijos šaltinio rūšis, todėl reikia nepamiršti, kad elektros srovė yra pavojinga, jei su ja elgiamasi neteisingai.
Elektros srovės pavojingumas yra tame, kad jjos poveikis gali būti netikėtas ir ištikti ne tik tuose vietose, kur elektros srovė teka, bet ir ten kur jos neturėtu būti. Dažniausiai poveikis žmogaus organizmui būna mirtinas. Todėl dirbant su elektros įrengimai būtinos žinios apie jos savybes.
Elektros energijos poveikis žmogaus organizmui skiriasi nuo kitų gamybinių traumų poveikio. Išskiriami elektros smūgiai, kada elektros srovė paveikia visą organizmą ir elektros traumos, kurių pasekmė- nudegimai.
Esant elektros smūgiui, kai elektros srovė pereina per visą organizmą, dažniausiai sutrikdomas kvėpavimas, o širdis dar dirba, nors jjos ritmas yra numuštas, po ko ji gali sustoti.
Pramoninėje gamyboje elektros srovė naudojama apšvietimui yra mirtina. Nepavojinga įtampa vadinama kintama įtampa, kuri yra mažesnė nei 42V, o kai darbo sąlygos yra blogos, dirbama ankštose patalpose, drėgmėje, rezervuarų viduje, nepavojinga įtampa yyra 12V.
Didelę reikšmę gavus elektros srovės smūgį turi laikas, kurio metu nukentėjęs buvo veikiamas elektros srovės. Labai svarbu nukentėjusįjį kuo greičiau atitraukti nuo elektros srovės šaltinio.
Pagrindinės priemonės apsaugoti žmogaus sveikatą nuo elektros srovės poveikio yra: 1) srovei laidžių ir elektros įrengimų paleidžiamųjų mechanizmų tvarkingumas ir jų eksploatacijos taisyklių žinojimas; 2) apsaugos ant srovei laidžių dalių; 3) elektrai nelaidžių detalių apsauga, nuo sąlyčio su laidžiomis medžiagomis; 4) signalizacinių ir blokuojančių įrenginių skaičius, perspėjamieji plakatai, parašai; 5)individualių apsauginių priemonių naudojimas.
Linijoje esantys įrengimai turi įžeminimo sistemą. Tai padės išvengti statinio elektros krūvio ir apsaugos darbininkus nuo pramušimo į įrenginių korpusą.
Įrenginių valdymo sistemos. Kiekviena įrenginyje yra sumontuota valdymo sistema. Valdymo įtaisai aiškiai matomi. Taip pat kiekvienas įrenginys turi avarinį stabdymo įtaisą. Linijoje esančius įrenginius ppaleisti galima tik sąmoningai įjungus paleidimo mygtuką. Paspaudus mygtuką, paduodamas garsinis signalas, kuris įspėja, kad įrenginys po 20 sekundžių bus įjungtas ir pradės veikti.
Sprogimo apsauga. Dėl to kad mūsų atvejų nėra sprogstamų medžiagų patalpose sprogimas negali įvykti.
Gaisrinė sauga. Visoje teritorijoje turi būti įrengti stendai, kurie turi būti aprūpinti, gesinimo priemonėmis (kibirais, kastuvais, smėlio dėžėmis, gesintuvais).Patalpai kurioje dirba žmonės turi būti aprūpinti gesintuvais.
Sauga nuo garso ir vibracijos. Mechaniniai įrengimai, kurie naudojami kitų buitinių atliekų rūšiavimo procesuose sukelia triukšmą ir vvibraciją, kurie ura kenksmingi veiksniai žmogaus sveikatai. Pramoninis triukšmas gali būti:
1) Mechaniniai;
2) aerodinaminiai.
Mechaninis triukšmas atsiranda nuo reduktorių, pavarų, smulkintuvų, transportuojančių sistemų.
Aerodinaminis triukšmas atsiranda, kai suspaustas oras staiga pasileidžia į aplinką, oro judėjimas vėdinimo sistemose, oro įsiurbimo kompresoriumi.
Triukšmas žmogaus organizmui sukelia daug žalos: paveikiama centrinė nervų sistema, pakyla kraujospūdis, trukdo susikoncentruoti ir žymiai sumažina darbo našumą.
Pagrindinės apsaugos nuo triukšmo metodai:
1) naudojama efektyvi technologija, racionaliai išdėstyti įrenginius ceche, pakeisti jų konstrukciją;
2) garsą izoliuojančių, sugeninčių konstrukcijų ir medžiagų pritaikymas;
3) individualių apsaugos priemonių panaudojimas.
Įrenginių priežiūra. Linijoje esantiems įrenginiams būtina atlikti reguliavimo priežiūros taisymą ir pagalbinius darbus. Minėti darbai turi būti atliekami tuo atveju, kai įrenginiai nedirba. Tokie remontai būna 2 dalių:
1 remontas – tepimas, tepalų keitimas mechaninėse dėžėse ir pašalinimas linijos matomų defektų;
2 remontas – tai yra pilnas linijos remontas, keičiant įrenginių detales, kuris turi vykti, kai rūšiavimo stotis nebedirba.
Apšvietimas. Patalpa, kurioje yra rūšiuojamos kietos buitinės atliekos ir gatavų antrinių žaliavų transportavimo įrenginiai, įrengta apšvietimo sistema. Užtikrinta, kad dėl apšvietimo sistemos neatsiras darbą trukdančių šešėlių, nebus erzinančio akinamo blizgesio. Patalpoje apšvietimas ne mažesnis kaip 500 lk
5.1.2. Darbo saugos priemonės. Darbo saugos požiūriu, projektuojama kietų buitinių atliekų perkrovimo-rūšiavimo stotis turi tik keletą pavojingiausių vietų:
• remonto darbai aukštyje;
• judančios mechanizmų ir įrengimų dalys;
• darbas šalia veikiančių įrengimų su įtampa;
• darbas šalia judančių autotransporto ppriemonių;
• toksinės ir kvepiančios medžiagos;
• apšvietimas rūšiavimo patalpose.
Tam yra padaryti sekantys veiksmai:
• prie įrengimų, kurie yra aukštyje, turi būti apsauginiai turėklai;
• visos judančios mechanizmų ir įrengimų dalys turi būti atitvertos, izoliuotos gaubtais. To dėka išvengiamas aptarnaujančio personalo drabužių kontaktas su besisukančiomis dalimis;
• apsaugos nuo elektros nustatomas pagal darbo saugos taisyklės.
• būti atidžiam ir atsargiam šalia judančių autotransporto priemonių;
• reikia laikytis ir neviršyti nustatyto kenksmingų medžiagų kiekio darbo vietoje, siekiant išvengti apsinuodijimų ir profesinių ligų. Rūšiavimo darbo vietose turi būti įrengta vedinimo sistema;
• apšvietimas rūšiavimo patalpose turi būti ne mažesnis kaip 500 lk.
Eksploatuojant kietų buitinių atliekų perkrovimo-rūšiavimo stotį, būtina vykdyti šias saugumo technikos taisykles:
1. prieš sistemos paleidimą įsitikinti, kad sistemoje nėra pašalinių daiktų;
2. darbo metu neleidžiama valyti visas dirbančio įrengimo dalis;
3. darbo metu draudžiama lipti į judantį padavimo konvejerį;
4. konvejerių darbo metu draudžiama stovėti po konvejeriais, kuriais atmetamos atliekos.
Saugumo technikos reikalavimai pateikiami ne tik sistemos eksploatavimo instrukcijose, bet ir rašomi lentelėse, kurios tvirtinamos matomoje vietoje.
Prieš pradedant ir baigiant darbą, įjungiant ir išjungiant įrengimus, paduodamas signalas ir tik po 30 sekundžių po signalo įjungiami arba išjungiami įrengimai.
Veiksmai, baigus darbą:
• išjungti sistemą arba ją veikiančią perduoti pamainininkui;
• patikrinti, kad neliktų atliekų ant konvejerių, sutvarkyti savo darbo vietą,
• padėti į laikymo vietą individualiosios saugos priemones, parankines priemones,
• priduoti pamainą, atliekant būtinus įrašus žurnale,
• nusivilkti darbo drabužius ir sudėti jjuos bei individualiosios saugos priemones į tam skirtą vietą;
• įvykus nelaimingam atsitikimui,pakeliui iš darbo (į darbą) nukentėjusysis privalo nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir pranešti administracijai (jeigu gali).
5.2 Aplinkosauga
Kietos buitinės atliekos – tai atliekos, susidarančios namų ūkyje, bei joms analogiškos atliekos, susidarančios įmonėse ir organizacijose, ir surenkamos kartu su namų ūkyje susidarančiomis atliekomis.
A.16 Juodųjų metalų atliekos
A.17 Spalvotų metalų atliekos ir laužas
A.17.01. Aliuminis
A.17.02. Varis
A.17.03. Žalvaris
A.17.04. Bronza
A.17.08. Alavas
A.07. Maisto atliekos
A.07.01. Maisto atliekos, tinkamos pašarams
A.07.02. Kitos maisto atliekos
A.08. Tekstilės atliekos
A.11. Medienos atliekos
A.11.02 Gabaritinės medienos atliekos
A.12. Popieriaus ir kartono atliekos
A.12.01. Makulatūra
A.12.02. Netinkamos makulatūrai popieriaus ir kartono atliekos
A.13. Plastmasių ir polimerų atliekos
A.13.01.01 Polietileno atliekos
A.13.01.03. Polistirolo atliekos
A.15. Stiklo atliekos
A.15.01 Bespalvio stiklo duženos
A.15.04. Natūralaus stiklo duženos
A.15.03. Lakštinio stiklo duženos
A.20. Natūralios odos atliekos
Pagal atliekų tvarkymo kodus ir panaudojimo operacijas procese yra naudojami:
1. R1 Atliekų panaudojimas kurui ar energijai gauti;
2. R4 Metalo ir metalo junginių regeneracija ir utilizacija;
3. R10 Atliekų panaudojimas dirvai trešti;
4. R14 Atliekų kaip antrinių žaliavų panaudojimas;
5. R15 Atliekų kompostavimas.
Atliekos transportuojamos:
T7 Betarinis (presuojant) pervežimas;
T8 Palaidų atliekų pervežimas bortinėmis mašinomis arba savivarčiais.
IŠVADOS
Kietų buitinių atliekų panaudojimo geriausias ir patikimiausias metodas yra atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, nes deginimas ekologiniu aspektu yra nepageidautinas reiškinys. Atliekų skaidymas leidžia mums vėl panaudoti šitas medžiagas kaip antrinę žaliavą.
Atliekų rūšiavimas vyksta kietų buitinių atliekų perkrovimo-rūšiavimo stotyje. Norint
padidinti kietų buitinių atliekų rūšiavimo efektyvumą ir stoties darbo našumą, pasiūlyta modernizuoti sietinio būgno mazgą.
Kietų buitinių atliekų rūšiavimo modernizavimo projektui paruošti būtina atlikti Lietuvos pramonės atliekų „rinkos“ tyrimą, kuris pagrįstų investicijų tikslingumą. Juo remiantis būtina apsvarstyti ir įvertinti alternatyvas ir jų įgyvendinimo efektyvumą. Įmonė gali imtis atliekų utilizavimo pajėgumų, modernizavimo darbų tik esant atitinkamai paramai (subsidijos ir nepavojingų atliekų tvarkymo skatinanti įstatyminė bazė). Tiriant minėtą rinką būtina sudaryti visų regionų pramonės įmonių, potencialių atliekų tiekėjų registrą. Visus anksčiau numatytus ddarbus būtina atlikti konsultuojantis su:
1) Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos ministerija,
2) Valstybiniu ekologiniu institutu,
3) Inžinerinės ekologijos asociacijos pramonės ekologijos komplekso specialistais.
Kietų buitinių atliekų rūšiavimas yra moksliškai pagrįstas ir ekologiškai saugus būdas.
Ne tik ekologiniu, bet ir ekonominiu požiūriu labai naudinga ir prasminga yra rūšiuoti atliekas, nes Lietuva neturi savo gamtinių išteklių, kuriuos galima panaudoti kaip žaliavas. Todėl išrūšiavus atliekas mes gausime daug medžiagų, kuriuos perdirbus bus galima panaudoti kaip žaliavas.
Stoties modernizavimas atsipirks po 6-7 mėnesių. Suprojektuota modernizuota stotis gaus didesnį pelną ir daugiau aapsaugos gamtą nuo užterštumo, nes padidės stoties darbo našumas dėl naujai įrengto modernizuoto sietinio būgno.
LITERATŪROS SARAŠAS
1. Baturinas A. Mašinų detales. Vilnius.: “Mintys”, 1973. 487p.
2. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos ataskaita. Aplinkos Apsauga Lietuvoje. 1996.
3. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos. Atliekų klasifikatorius. 1996.
4. Totoraitis A., Slivinskas K. DDiplominių projektų ir baigiamųjų darbų metodikos nurodymai. V.: “Technika”. 1995.55p.
6. Дружинин Н.С. Выполнение чертежей по ЕСКД. Москва Издательство стандартов,1975,541.
7. Анурьев В.И. Справочник конструктора машиностроителя. Москва Машиностроение, 1982,Т1, Т2, Т3.
8. Решетов Д. И. Детали машин. Москва Машиностроение, 1964,717стр.
9. Цырулькова Р.М. Обработка резины. Москва Машиностроение, 1985,57стр.
10. Бобков А. С. Охрана труда в резиновой промышленности. Л.: Химия, 1988.263 стр.
