Atominė energetika Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3

1.ATOMINĖS ENERGETIKOS RAIDA 4

PASAULYJE (TRUMPAI) 4

LIETUVOJE (IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ) 4

2. DABARTINĖ SITUACIJA 6

PASAULYJE 7

LIETUVOJE 8

TECHNINIS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS APRAŠYMAS 8

DABARTINIAI PARAMETRAI 14

APIE IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS SAUGĄ 14 ĮVADAS

Pasaulyje atominė elektros energija sudaro 11 proc. pagaminamos energijos. Atominės eletrinės, naudodamos mažai kuro, pagamina milžinišką kiekį elektros energijos. Jos taip neteršia aplinkos, kaip akmens aglys. Tai yra neatnaujinamas eneregijos šaltinis.

Vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų, atliekančių labai svarbų stabilizuojantį vaidmenį itin sunkiu mūsų ekonomikos fundamentalaus pertvarkymo laikotarpiu, yra Ignalinos atominė elektrinė. Jos stabilus veikimas leido be pertrūkių aprūpinti palyginti pigia eelektros energija visus Lietuvos vartotojus ir eksportuoti nemažą kiekį energijos į gretimas valstybes.

Ignalinos AE įgalino labai sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir kartu gerokai palengvino kitų vartotojų nepertraukiamą aprūpinimą šiais produktais netgi ekonominės blokados laikotarpiu. Visa tai paryškino labai svarbų Ignalinos AE vaidmenį. Pigi energija – vienas būtiniausių veiksnių, spartinančių modernios ekonomikos sukūrimą. Nuo to, kaip efektyviai sugebėsime ja pasinaudoti, priklausys mūsų ekonomikos atgimimo tempai, galimybės mūsų pramonės produkcijai įsitvirtinti sunkioje konkurencinėje kovoje pasaulio rinkose.

Ignalinos AE nnuo pat jos eksploatavimo pradžios buvo svarbi elektros energijos tiekėja Lietuvai ir kaimyninėms respublikoms. Lietuvos energetikos sistemai ši jėgainė tapo dar svarbesnė, atkūrus šalies nepriklausomybę. 1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc., o 1993 metais – net 88 proc. visos ššalies elektros energijos. 2002 metais Ignalinos AE tiekė daugiau kaip 75 proc. Lietuvai reikalingos energijos. Dėl grynai ekonominių motyvų šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos yra pagaminta atominėje elektrinėje, nes jos savikaina yra daugiau kaip perpus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse.

Nelabai turtinga Lietuva, turėdama branduolinę energetiką, stovi prie turtingosios Europos slenksčio. Tankiai gyvenama Vakarų Europa atominėse elektrinėse gamina maždaug 1/3 visos elektros energijos, kaimyninės Šiaurės šalys – net 44 %.

Dabartinė urano branduolinė energetika, be abejo, yra tik dalinis ir laikinas aprūpinimo energija problemų sprendimas. Tačiau daugeliui šalių šiuo laikotarpiu jis pasirodė būtinas. Nors Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo modernesnės didelio masto gamybos negu branduolinė energetika, o jos ypatingo, visur reikalingo gaminio – elektros energijos – kokybė yyra tokia pati, kaip ir visame pasaulyje, tačiau Lietuva, ir neturėdama ypatingų energijos išteklių, privalo branduolinės energetikos atsisakyti, galinčios duoti net didelį pelną. Derantis dėl narystės Europos Sąjungoje Lietuva įsipareigojo iki 2005-ųjų uždaryti pirmąjį IAE bloką, o iki 2009-ųjų – antrąjį, jei ES skirs būtiną finansavimą.

Dabartinės branduolinės energetikos pranašumai ir trūkumai gerai žinomi. Techniškai tobula branduolinė energetika būtų ekologiškai viena pačių švariausių ir saugiausių iš visų didžiųjų energetikų. Tačiau visiškai tobulų realių technologijų nebūna, bet kokia technika genda, ją rreikia prižiūrėti, taisyti. Vakarų Europos ilgametis patyrimas rodo, kad dabartinė branduolinė energetika gali būti pakankamai saugi. Ignalinos AE reaktoriai, palyginus su Vakarų Europoje eksploatuojamais įvairių tipų reaktoriais, turi ne tik trūkumų, bet ir pranašumų.

Atominės energetikos ateitis – šiuo metu ypač aktualus klausimas. Referato tikslas – panagrinėti atominės energetikos dabartinę padėtį ir ateitį ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, įskaitant ir Ignalinos AE uždarymo klausimus. 1. ATOMINĖS ENERGETIKOS RAIDA

PASAULYJE (TRUMPAI)

Elektros energetika per daugiau negu šimtametę savo istoriją keitėsi nuo nuolatinės srovės galvaninio elemento, garo mašinos sukamos dinamos, garo turbinos ir turbogeneratoriaus iki atominių elektrinių ir superaukštos įtampos tarpvalstybinių elektros perdavimo linijų. Elektros gamybos procesas darėsi vis sudėtingesnis, sunkiau valdomas, o kartu ir pavojingesnis. Tik prieš penkiasdešimt metų realiai energetikai pradėjo tarnauti branduolio energija, sukėlusi euforiją – žmonija atrado neišsenkantį energijos šaltinį. Tačiau laukė ilgas, sunkus darbo kelias, paženklintas nelaimėmis ir praradimais, bet sukūręs pagrindus neregėtai technologijų pažangai, žmonijos gerovės kilimui.

Pirmosios atominės elektrinės buvo pastatytos tik praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje, o dar 1970 m. AE buvo pagaminta tik 2 % elektros energijos pasaulyje. Po to sekė nepaprastai greitas šių elektrinių dešimtmetis, o devintąjame dešimtmetyje plėtra sulėtėjo ir kai kur net visai sustojo. 1990 m. jau 17 % pasaulyje pagamintos elektros energijos teko AAE. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio naujų AE statyba labai sulėtėjo, o JAV nepastatė nė vieno naujo reaktoriaus per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Netgi tebelaikomos atominės energetikos šalininkėmis šalys – Japonija, Anglija, Prancūzija – beveik nestato naujų reaktorių, nors priežastis galėtų būti ir rinkų liberalizavimas, neaugantys energijos poreikiai, generuojančių galių perteklius. LIETUVOJE (IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ)

1974 m. prasidėjo parengiamieji IAE statybos darbai.

1975 m. būsimos Sniečkaus gyvenvietės vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

1978 m. kovo mėnesį pradėti žemės darbai 1 energetinio bloko statyboje, kurie buvo užbaigti rugsėjo mėnesį. Balandžio mėnesį priduotas valdymo įrenginių blokas. .

1980 m. pradžioje baigti techninio vandens užtvarų montavimo darbai. Rugsėjo mėnesį užbaigti 2 energetinio bloko žemės darbai.

1981 m. pradžioje iškeltos avarijų lokalizacijos sienos iki 20 metrų ir baigta betonuoti pirmojo reaktoriaus šachta. Gegužės mėnesį pradėta montuoti priverstinės vandens cirkuliacijos vamzdynų sistema. Pradėtas reaktoriaus salės metalo konstrukcijų montavimas.

Spalio mėnesį baigtos montuoti betoninės reaktoriaus salės sienos iki 43 metrų. Gruodžio mėnesį pradėti montažo darbai komunikacijų koridoriuje.

1982 m. liepos mėnesį užbaigtas technologinių schemų montavimas reaktoriaus šachtoje, o rugpjūtyje baigtas grafitinio klojinio montažas. Rugpjūčio mėnesį pradėtas turbogeneratorių montažas, rugsėjo mėnesį pradėti montuoti separatoriai, o spalyje – technologiniai kanalai. .

1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. PPradėtas statyti 3 energetinis blokas.

1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m., bet dėl avarijos Černobilyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus.

1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bet netrukus statybos buvo užkonservuotos.

1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE dirba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92,4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai.

1999 m. spalio 5d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta iki 2005 metų baigti 1 energetinio bloko eksploatavimą. 2004 m.

Nacionalinė energetikos strategija bus tikslinama ir tuomet bus apsispręsta ir dėl 2 bloko likimo. 2000 metų gegužės 2 d. buvo priimtas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymas.

2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.

ŠI programa

parengta Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 42-1189) nuostatoms įgyvendinti. Numatomi šie valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo etapai:

pirmasis etapas – pasirengimas nutraukti eksploatavimą (2001-2004 metai);

antrasis etapas – pasirengimas išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo laikotarpiui (2005-2010 metai)

trečiasis etapas – įrenginių ir pastatų išmontavimas tuoj pat po ilgalaikio saugojimo laikotarpio (priklausomai nuo pasirinktos strategijos 2011-2030 arba 2011-2080 metai). 2. DABARTINĖ SITUACIJA

Tyrinėtojai pastebėjo, kad tten, kur gaminama ir vartojama daugiau elektros energijos, gyvenama ilgiau (palyginkime Europą ir Afriką), turtingiau (palyginkime Norvegiją ir Lietuvą), sukuriamos naujausios ir pažangiausios technologijos (palyginkime JAV ir Indiją), yra efektyviausias žemės ūkis (palyginkime Kanadą ir Rusiją). Tie patys tyrinėtojai tvirtina, kad elektros energija yra kol kas labiausiai visuomenei tinkanti, technologiškai pažangiausia energijos forma. Tačiau energijos formų virsmas, kol ji tampa mūsų įsivaizduojama elektra, sudėtingas, ilgas, brangus ir pavojingas procesas. Žmonija siekia pažangos dėdama aukas ant jos aukuro. Taigi tikslas – vvisuomenės ir žmogaus gerovė, aukuras – mokslo ir technologijų pažanga, auka – tai praradimai. O praradimų būta daug. Tai ir mokslininko, norėjusio suvokti elektros fenomeną, žūtis, tai ir pakurose sudeginti miškai, užpelkėję tvenkiniai, tirpstantys ledynai ir pagaliau Černobylio avarija. Tačiau kkyla klausimas, ar tai buvo verta auka. Auka visuomet sukelia dvejopą jausmą: pirmiausia tai savarankiškas apsisprendimas padėti. Kuo geriau suprantame tai, kas jau pasiekta, kuo geriau organizuojamės, tuo lengviau ir greičiau pasieksime tikslą ar atversime kelius kitiems tai padaryti.

Daugelyje pasaulio šalių elektros rinkos pertvarkomos, įvedama konkurencija gamyboje ir tiekime, trečiosioms šalims atveriami elektros tinklai. Tokiomis sąlygomis visos elektrinės turi pademonstruoti, kad jos ekonomiškai efektyvios, antraip jų laukia bankrotas.

Atominės elektrinės konkurencinėje rinkoje turi privalumų ir trūkumų. Privalumas yra tai, kad šios elektrinės neišskiria į aplinką jokių šiltnamio dujų, taip pat sieros ir azoto oksidų. Trūkumai susiję su politine rizika (visuomenės neigiamas požiūris), technine rizika (pirmiausia panaudoto branduolinio kuro laidojimo problemos) ir ekonomine rizika (AE uždarymo išlaidos). PASAULYJE

2001 m. pasaulyje veikė 438 rreaktoriai, kurių galia 351,3 tūkst. MW ir kurie pagamino 2,447 tūkst. teravatvalandžių elektros energijos per metus, t.y. 16,1 proc. visos pasaulio gaminamos elektros energijos. Daugiausia – 75 proc. elektros energijos atominėse elektrinėse pagamina Prancūzija, antroje vietoje – Lietuva – 73,1 procento. Lietuva yra dešimties šalių, eksploatuojančių 1-2 reaktorius, grupėje. Tarp 31 pasaulio branduolinės valstybės Lietuva yra 16-oje vietoje pagal reaktorių galią, 14-oje – pagal projektinę ir 23-ioje – pagal reaktorių pagaminamą elektros energijos kiekį.

Norėdama patenkinti savus energijos poreikius, iškasenomis sskurdi Suomija priversta diegti įvairias technologijas. Naudojasi įvairiais energijos šaltiniais – nuo hidroelektrinių iki elektrinių, kūrenamų medžio liekanomis – popieriaus pramonės atliekomis.

Neseniai Suomijos valdžia pritarė naujos atominės elektrinės statybai. Tai būtų penktoji tokia elektrinė Suomijoje, tačiau pirmoji po daugiau nei dvidešimties metų pertraukos. Tai prasta žinia daugumai Europos kraštų, kurių piliečiai ir politikai ryžtingai priešinasi naujų reaktorių statybai.

Suomiai rimtai nutarė statyti naują reaktorių vienoje iš jau veikiančių elektrinių. “Mums situacija aiški, – sako Juhani Santaholma, Suomijos energetikos pramonės federacijos prezidentas. – Branduolinė energija mums dar ilgai bus reikalinga.” (2002 m.) Nėra jokios abejonės, jog prieš Suomiją ryškėja nelinksmos perspektyvos. Vyriausybė apskaičiavo – norint patenkinti vis didėjančius poreikius, elektrinių galingumas turi padidėti iki 2850 MW 2010 metais ir iki 3800 MW 2015 metais. Šiuo metu 27 procentus energijos suomiai gauna iš atominių elektrinių. Šalis priklausoma nuo užsienio tiekėjų – 71 procentą energijos perka pas kaimynus. Didžiausias tiekėjas yra Rusija, kuri Suomijai parduoda ne tik energiją, bet ir gamtines dujas. Suomiams nėra didelio pasirinkimo – jie gali gaminti energiją naujuose reaktoriuose arba didinti dujų tiekimą iš Rusijos. Pasikliauti vien Rusijos dujomis suomiai nenori, nes tai labai didintų priklausomybę nuo kaimyno. Be to, Suomija nori tesėti įsipareigojimus pagal Kioto traktatą dėl anglies ddvideginio išmetimų sumažinimo iki to lygio, koks buvo iki 1990 metų. Taigi suomiai nebegali deginti didesnio kiekio mazuto ar dujų.

2002 m. vasario pradžioje, Vokietijos Bundestagas patvirtino įstatymą, pagal kurį per artimiausius 20 metų bus sustabdyta 19 reaktorių.

Vokietijos energijos gamintojai mėgina remtis ekonominiais argumentais. Tačiau gerų rezultatų nepasiekia. Kanclerio G. Šrioderio vyriausybė valdo koalicijoje su Žaliųjų partija, kuri atominės energetikos likvidavimą pavertė svarbiausiu programiniu punktu.

Pagal jau minėtą Bundestago priimtą įstatymą, bendras (ir galutinis) branduolinių reaktorių darbo laikas – 32 metai. Tai reiškia, kad dauguma Vokietijos atominių elektrinių dar dirbs 11–13 metų, o paskutinioji turėtų būti uždaryta 2020 metais. Žalieji didžiuojasi, kad Vokietija pirmoji radikaliai išspręs atominių elektrinių problemą.

Galbūt taip ir atsitiks, tačiau iš kitų Europos kraštų sklinda įvairūs signalai. Pavyzdžiui, 1980 metais švedai referendume nubalsavo, jog būtina atsisakyti branduolinės energijos. Tačiau to referendumo nuosprendis nebuvo privalomas parlamentui, todėl atominės energijos produkcija Švedijoje vis dar didėja. Tai iš dalies atsitiko ir dėl visuomenės nuomonės pasikeitimų. 1986 metų apklausos rodė, jog net 75 procentai švedų priešinasi atominei energetikai, tuo tarpu 2001 metais tas skaičius sumažėjo iki 44 procentų. Vis dėlto naujų reaktorių Švedija nestato ir statyti nesirengia.. Tačiau gerų rezultatų nepasiekia. Kanclerio G. Šrioderio vyriausybė valdo koalicijoje su Žaliųjų partija, kuri atominės eenergetikos likvidavimą pavertė svarbiausiu programiniu punktu.

2002 m. sausio mėnesį Austrijoje daugiau nei 915 tūkstančių asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama, kad Čekija uždarytų savo Temelino atominę elektrinę.

Čekai ryžtingai tę.sia Temelino elektrinės statybą, nė kiek nežiūrėdami į piktus austrų protestus. Pirmasis reaktorius visu pajėgumu pradėjo dirbti 2002 metų pradžioje. Tarptautinė atominės energijos agentūra praėjusių metų lapkritį pripažino, kad dauguma techninių problemų, kilusių statant Temelino elektrinę, sėkmingai išspręsta, o likę trūkumėliai pavojaus nekelia.

Vakarų Europoje tik Prancūzija naudoja daug energijos, gaunamos iš atominių elektrinių. Ten šiuo metu yra 58 veikiantys reaktoriai. Tačiau net tame krašte politikai vengia remti idėjas dėl naujų reaktorių statybos. Prancūzijoje branduolinė energetika išvystyta labai smarkiai. Pagal veikiančių atominių elektrinių skaičių, ji pasaulyje užima antrąją vietą po JAV. Paskutinioji atominė elektrinė buvo užbaigta 1993 metais. Yra žinių, kad planuojama tęsti statybas

Nežiūrint stipraus pasipriešinimo, Prancūzijos, Suomijos ir Čekijos pavyzdžiai rodo, kad branduolinė energija Europoje turi gana stiprias pozicijas. Pirmiausia dėl to, kad nėra paprastos alternatyvos, kitos išeities. LIETUVOJE

Lietuvoje nėra didelių savų organinio kuro išteklių, upės ne kalnų ir nelabai vandeningos, atrodytų, kad branduolinio kuro naudojimas, kurį nesunku atsivežti, – logiška išeitis. TECHNINIS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS APRAŠYMAS

Ignalinos AE veikia kanalo tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1500. Toks energetinis reaktorius – galingiausias pasaulyje.

Šiluminė elektrinės vieno bloko galia – 4800 MW, elektrinė galia – 1500 MW.

Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūro šiluminė schema: į turbinas tiekiamas prisotintas 6,5 MPa slėgio garas, susidaro tiesiog reaktoriuje, verdant per jį pratekančiam lengvajam vandeniui, cirkuliuojančiam uždaru kontūru.

Kiekviename energobloke yra patalpos branduolinio kuro transportavimo sistemoms ir valdymo pultams. Bendra energoblokams – mašinų salė, patalpos dujoms valyti ir vandens paruošimo sistemos.

REAKTORIAUS KONSTRUKCIJA

Svarbiausia reaktoriaus konstrukcijos dalis – grafitinis klojinys ssu branduoliniu kuru, strypais – sugėrikliais ir gaubiančiomis jį metalo konstrukcijomis – įrengta betoninėje šachtoje. Vertikaliose grafitinio klojinio kolonose yra technologiniai kanalai su branduoliniu kuru, bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalai. Klojinys įrengtas ant suvirintos metalinės konstrukcijos, besiremiančios į betoninį pagrindą. Iš viršaus klojinys perdengiamas viršutiniąja metaline konstrukcija, besiremiančia į biologinės apsaugos žiedinį vandens baką. Suvirintas cilindrinis gaubtas, gaubiantis klojinį, viršutinė ir apatinė reaktoriaus metalinės konstrukcijos sudaro hermetišką reaktoriaus ertmę.

Ji užpildyta helio ir azoto mišiniu, kad grafitas nesioksiduotų ir bbūtų geresnis šilumos perdavimas nuo grafito į technologinius kanalus. Numatyta galimybė keisti valdymo – apsaugos ir technologinius kanalus remontuojant, kai reaktorius sustabdytas ir atvėsęs. Technologiniai kanalai – vamzdžio konstrukcijos, kurios viršutinė ir apatinė dalys pagamintos iš korozijai atsparaus plieno, o vvidurinioji – iš cirkonio lydinio. Pjautiniai grafito žiedai kanaluose užtikrina šiluminį kontaktą su klojinio grafito blokais.

Į technologinį kanalą ant pakabos įleidžiama šilumą išskirianti kasetė. Ji sudaryta iš dviejų rinklių, turinčių po 18 šilumą išskiriančių elementų, kurie yra hermetiški cirkonio lydinio vamzdeliai, užpildyti kuro tabletėmis iš urano dioksido. Šilumos agentas – vanduo – tiekiamas į kiekvieną technologinį kanalą iš apačios. Iš technologinio kanalo šilumos agentas garo vandens mišinio pavidalu patenka į separatorius. Šilumos apykaitai pagerinti ant viršutinės šilumą išskiriančios rinklės įrengtos grotelės – intensifikatoriai. Šilumą išskiriančios kasetės su išdegusiu kuru iškraunamos ir gabenamos į saugojimo vietą, o į jų vietą įstatomos naujos, veikiant reaktoriui, krovimo mašina, esančia centrinėje salėje. Reaktoriaus biologinei apsaugai naudojamas anglinis plienas, serpantino skalda ir gargždas, betonas, ssmėlis, vanduo.

KURO PERKROVIMO SISTEMA

Kuras perkraunamas krovimo mašina veikiant reaktoriui ir nemažinant jo galios. Krovimo mašinos pagrindinė dalis – skafandras su biologine apsauga, apskaičiuotas darbiniui slėgiui technologiniame kanale ir atliekantis šias funkcijas:

• mašinos hermetiškumą su viršutine technologinių kanalų dalimi;

• technologinių kanalų kamščių hermetinimą ir išhermetinimą;

• išima panaudotą šilumą išskiriančią kasetę;

• tikrina technologinio kanalo traktą;

• įstato naują šilumą išskiriančią kasetę.

Mašina turi dvi tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą sistemas: optinę-televizinę ir kontaktinę. Skafandras įrengtas ant tiltu judančio vvežimėlio. Tiltas savo ruožtu bėgiais gali judėti išilgai centrinės salės. Mašina valdoma iš operatorinės, kuri yra už centrinės salės sienos.

Darbo eiga tokia:

Mašina po tikslaus nutaikymo į technologinį kanalą, su juo susijungia, po to užsandarinamas mašinos tarpvamzdis su viršutine kanalo dalimi. Specialus mašinos griebtuvas susikabina su pakaba ir išhermetinamas technologinis kanalas. Įjungiamas kėlimo mechanizmas ir pakaba kartu su šilumą išskiriančia kasete visiškai įtraukiama į skafandrą. Po to į technologinį kanalą įst.atoma pakaba su nauja šilumą išskiriančia kasete ir technologinis kanalas hermetinamas. Po hermetinimo kokybės kontrolės mašina atsiskiria nuo technologinio kanalo ir juda link naudotų kasečių priėmimo mazgo, kur jinai iškraunama.

TURBOGENERATORIAI

Kiekvienas elektrinės blokas turi dvi turbinas K-750-65/3000 su 800 MW galios generatoriais. Turbinos – vieno veleno, dvisrautės (vienas cilindras – aukšto slėgio ir keturi – žemo) su tarpiniiu oro perkaitinimu. Rotoriaus sukimosi greitis – 3000 aps/min.

Generatoriai – trifaziai, 50 Hz daznio, aušinami vandeniliu ir vandeniu, prijungti prie atvirosios elektros pastotės. Turbinos valdomos automatizuota sistema ASUT-750.

ELEKTRINĖS KONTROLĖS IR VALDYMO SISTEMA

Ši sistema užtikrina pagrindinių technologinių įrengimų normalų, patikimą ir saugų darbą, technologinių procesų stabilius parametrus.

Sistema pagal funkcijas skirstoma į:

• reaktoriaus kontrolės, valdymo ir apsaugos sistemą;

• reaktoriaus-tecnologinių įrengimų kontrolės, valdymo ir apsaugos sistemą;

• turbogeneratoriaus ir atvirojo skirstančiojo įrenginio kontrolės vvaldymo ir apsaugos sistemą;

• funkcinio-grupinio valdymo sistemą;

• krovimo mašinos valdymo sistemą.

Elektrinės daugelio technologinių parametrų operatyvi kontrolė vyksta centralizuotai, padedant informacinei skaičiavimo sistemai. Operatyvią informaciją atspindi blokinio valdymo skydo displėjai, savirašiai rodykliniai prietaisai, įvairios signalinės švieslentės ir indikatoriai, mnemoschemos, spausdinantys įrenginiai.

Elektrinė valdoma iš blokinio valdymo skydo. Operatorių darbui vadovauja ir jį koordinuoja elektrinės pamainos viršininkas arba jo pavaduotojas. Elektrinėje numatyta daugiapakopė technologinių įrenginių apsauga. Sutrikus technologinių įrenginių darbui, pradeda veikti įvairių kategorijų apsauga, kuri užtikrina reaktoriaus galios sumažėjimą iki saugaus lygio 2-4%/s greičiu. Avarinė apsauga, sumažinanti reaktoriaus galią iki nulio, naudojama retai.

REAKTORIAUS VALDYMO IR APSAUGOS SISTEMA

Ši sistema patikimai kontroliuoja reaktoriaus darbą ir jo saugią eksploataciją. Ji užtikrina reaktoriaus paleidimą, automatinį duoto lygio galios palaikymą, valdo energijos paskirstymą pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį ir aukštį, kompensuoja kuro trūkumą, garantuoja reaktoriaus apsaugą avarinių situacijų metu.

Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemoje naudojama labai patikima aparatūra su integralinėmis schemomis įvairių daviklių signalams priimti ir apdoroti, o taip pat informuoti operatorių apie reaktoriaus būvį. Reaktoriaus galia ir jos paskirstymas operatyviai reguliuojamas 211 boro karbido šerdžių, esančių reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos kanaluose.

Šerdims aušinti naudojamas specialaus kontūro vanduo. 40 šerdžių naudojamos valdyti energijos paskirstymui pagal reaktoriaus aktyviosios zonos aukštį. 24 šerdys atlieka greitos aavarinės apsaugos funkciją. Esant avarinei situacijai jos į aktyvią zoną įkišamos per 2,5 sekundės. Likusios šerdys unifikuotos ir naudojamos avarinei apsaugai, automatiniam reaktoriaus reikiamo lygio galios palaikymui, energijos paskirstymo reaktoriaus aktyviosios zonos spindulių valdymui.

REAKTORIAUS TECHNOLOGINĖS KONTROLĖS SISTEMA

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistemos bloko operatorių personalui pateikia reikiamą informaciją ir ją įveda į valdymo ir apsaugos sistemą. .

Reaktoriaus technologinės kontrolės sistemos skirstomos į šias pagrindines funkcines dalis:

• informacijos-skaičiavimo sistemą, kuri apdoroja ir pateikia informaciją ;

• energijos išskyrimo kontrolės ir reguliavimo automatinę sistemą, kuri matuoja ir kontroliuoja energijos išskyrimą reaktoriaus kanaluose;

• šilumą išskiriančių rinklių apvalkalų hermetiškumo kontrolės autonomišką sistemą, kuri matuoja ir kontroliuoja reaktoriaus šilumos agento aktyvumo padidėjimą;

• technologinių kanalų bei valdymo ir apsaugos sistemos kanalų sveikumo kontrolės sistemą, kuri matuoja dujų, pumpuojamų aktyvio.sios zonos dujų traktais, temperatūrą ir signalizuoja apie šių dujų santykinę drėgmę;

• šilumos agento suvartojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistemą;

• reaktoriaus pagrindinių ir pagalbinių įrengimų temperatūros kontrolės sistemą.

Informacijos-skaičiavimo sistemos komplekso struktūra – trijų lygių, turinti ESM SM-1M ir SM-2M, bei ryšio su objektu priemones.

Energijos išskyrimo kontrolės ir reguliavimo sistema apima energijos išskyrimo detektorius, kurie neinertiškai matuoja neutronų srauto tankį pagal reaktoriaus aktyviosios zonos spindulį bei informuoja apdorojimo aparatūrą. Šilumą išskiriančių rinklių apvalkalų hermetiškumo

kontrolės sistema apima scintiliacinius gama-spektrometrinius daviklius, įrengimus, kurie užtikrina daviklių judėjimą ir darbą garo komunikacijų tarpvamzdinėje erdvėje ir aparatūrą, kuri apdoroja ir pateikia informaciją.

Technologinių kanalų ir valdymo bei apsaugos kanalų sveikumo kontrolės sistema apima dujų temperatūros ir valdymo bei apsaugos sistemos drenažo kanalų temperatūros matavimo daviklius, santykinės drėgmės kontrolės daviklio ir įrengimų, kurie perpumpuoja dujas per aktyviąją zoną. Šilumos agento sunaudojimo reaktoriaus kanaluose kontrolės sistema apima technometrinius daviklius ir aparatūrą, kuri dažnuminį signalą keičia į analoginį. Reaktoriaus įrenginių temperatūros kkontrolės sistema sudaryta iš karščiui atsparių kabelinių termoelektrinių keitiklių.

RADIACINĖ APSAUGA

Elektrinėje numatyti specialūs elementai ir sistema, kuri garantuoja elektrinės ir aplinkos apsaugą nuo radiacijos esant normaliam elektrinės darbui ir kilus avarinėms situacijoms.

Apsaugą nuo radiacijos užtikrina ir ją kontruoliuoja:

• labai patikima automatizuota valdymo ir apsaugos sistema;;

• reaktoriaus avarinio aušinimo sistema;

• avarijų lokalizavimo sistema;

• strypų apvalkalų hermetiškumo kontrolės sistema;

• elektrinės išmetamų dujų-aerozolinių atliekų valymo nuo radioaktyvių medžiagų specializuoti įrengimai;

• skystų radioaktyvių atliekų pašalinimo, perdirbimo ir saugojimo sistema; <

• elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuota kontrolės sistema;

• išmetamų dujų-aerozolinių ir skystų medžiagų kontrolės automatizuota sistema;

• aplinkos radiacinės kontrolės automatizuota sistema; .

Specialiai reaktoriams RBMK-1500 sukurta kontrolės sistema, galinti šiuolaikiniais metodais aptikti nehermetiškus šilumą išskiriančius elementus, turinti ESM, operatyviai seka rreaktoriaus aktyviosios zonos radiacijos būvį.

Elektrinės radiacinės apsaugos kontrolės automatizuota sistema ir reaktoriai turi visų elektrinės mazgų ir sistemų radiacinės kontrolės priemones, todėl galima palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant tikslingus technologinius darbus (iškrauti nehermetiškas šilumą išskiriančias rinkles, deaktyvuoti, keisti ir remontuoti įrengimus). Kad sumažėtų išmetamų radioaktyviųjų inertinių dujų, elektrinėje naudojama dvilaipsnė valymo schema dujų aerozolinėms atliekoms, išmetamoms per ventiliacijos vamzdį į atmosferą 150 m aukštyje, valyti. Pirmasis laipsnis – išlaikymo kamera, per kurią praeinančių dujų aktyvumas sumažėja radiacijos kritimo dėka.

Antrasis laipsnis – aktyvumo slopinimo įrenginys – valo inertines dujas ir mažina jų aktyvumą dinaminės sorbcijos metodu. Radioaktyvius išmetamus aerozolius sulaiko specialūs filtrai, esantys elektrinės filtravimo valymo įrenginiuose. Elektrinėje naudojama grįžtamoji vandens tiekimo schema. Skystos radioaktyvios atliekos specialiai apdorojamos. Pašalinamų įį aplinką dujų aerozolinių ir skystų atliekų radiacinė kontrolė atliekama nuolat, elektrinės apsaugos nuo radiacijos automatizuotos kontrolės sistemos aparatūra. Elektrinės išorinės dozimetrijos tarnyba turi šiuolaikišką aparatūrą aplinkos radionuklidams tirti. Laboratorijoje yra dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai prietaisai, galintys objektyviai įvertinti aplinkos radiacinę situaciją.

PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUGOJIMAS

Svarbiausia atominės elektr.inės saugumo sritis – panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugojimas. Nuo Ignalinos AE eksploatavimo pradžios panaudotas branduolinis kuras saugomas vandenyje, specialiuose baseinuose, tose pačiose patalpose, kur ir reaktoriai. Tai laikinas saugojimo būdas, todėl buvo paskelbtas ttarptautinis konkursas panaudoto branduolinio kuro saugyklai įrengti. Konkursą laimėjo Vokietijos kompanija GNB.

1993 metais Ignalinos AE ir Vokietijos kompanija GNB pasirašė kontraktą dėl 20 CASTOR ir 40 CONSTOR tipo plieninių konteinerių panaudotam branduoliniam kurui saugoti. Bendra kontrakto vertė apie 30 mln. Vokietijos markių. Pagal šį kontraktą, GNB kompanijai į Ignalinos atominę elektrinę 2001 metais dar reikia pristatyti 18 CONSTOR tipo konteinerių (22 konteineriai jau pristatyti) ir kontraktas bus įvykdytas.

1999 metų gegužės 12 d. į panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę šalia Ignalinos AE buvo išvežtas pirmasis CASTOR tipo konteineris su PBK. Dalis panaudoto branduolinio kuro jau patalpinta į visus turimus CASTOR tipo konteinerius (20 konteinerių) ir išvežta į PBK saugojimo aikštelę. Taip pat atlikti „šaltieji“ ir „karštieji“ bandymai su CONSTOR tipo konteineriais ir šiuo metu laukiamas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) leidimas jų eksploatacijai. Tuščio konteinerio svoris – apie 70 tonų, su PBK – apie 84 tonų. Vienas iš pirmųjų darbų, susijusių su būsimu Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu yra panaudoto branduolinio kuro išvežimas iš vandens baseinų ir jo talpinimas į saugyklas..

Turimas konteinerių skaičius neišspręs panaudoto branduolinio kuro problemos – Ignalinos AE specialistai apskaičiavo, kad jeigu pirmasis blokas būtų sustabdytas 2004 metų pabaigoje, o antrasis dirbtų iki 2010 mmetų, papildomai reikėtų įsigyti dar 350 konteinerių. Panaudotas branduolinis kuras CASTOR ir CONSTOR tipo konteineriuose gali būti saugomas 50 metų, po to ji reikėtų išgabenti į „amžino laidojimo“ vietą, bet tokios vietos Lietuvoje kol kas dar nėra numatyta.

DABARTINIAI PARAMETRAI (Duomenys 05.05.04 13:02:41; ežero temperatūra 13.02 oC)

EKSPLOATAVIMAS/PADĖTIS IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE APIE IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS SAUGĄ

Branduolinėje energetikoje naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai ir technologijos. Galbūt populiariausiai apibūdinti potencialiai pavojingą įrenginį ar technologiją galima būtų nurodant, kad jame sukaupta potencinė energija susiklosčius nepalankioms sąlygoms gali būti pavojinga ir kad toks įrenginys tam tikromis sąlygomis pavojingas ne tik pačiam įrenginiui ar juo dirbančiam žmogui, bet ir visiškai su tuo nesusijusiems, pakankamai toli esantiems žmonėms. Kalbant apie branduolinį objektą pabrėžiamos ir galimos globalinės pasekmės.

Pagrindinis branduolinio objekto projektuotojų ir naudotojų tikslas – padaryti, kad jis būtų saugus. O žodis ”saugus” reiškia, jog branduolinis reaktorius ar elektrinė turi veikti taip, kad nekeltų pavojaus ir jo nereikėtų saugotis. Taigi branduolinė sauga yra objekto savybė, jo charakteristika.

Branduolinė energetika priskyriama prie potencialiai pavojingų technologijų, taigi turime pasirūpinti, kad net ir įvykus branduolinei avarijai galėtume apsaugoti nuo žiauriausios šios avarijos pasekmės – radiacijos.

Požiūris į branduolinės saugos garantavimą ir jos reguliavimą buvusioje Sovietų Sąjungoje labai skyrėsi nuo požiūrio ir atitinkamos veiklos Vakarų šalyse. NNepriklausomoje Lietuvoje buvo priimtas pirmasis labai svarbus sprendimas: studijuoti Vakarų patirtį, kviestis jų ekspertus ir kurti branduolinio reguliavimo sistemą, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis bei Vakarų branduolinių šalių tradicijomis. Antrasis svarbus sprendimas buvo paskelbti IAE atvira ekspertams, norintiems išnagrinėti jos konstrukcijos ir inžinerinių sprendimų ypatumus, pateikti siūlymus Lietuvos institucijoms dėl elektrinės patobulinimo.

Atominė elektrinė yra Lietuvoje, Lietuva demokratinė valstybė, deklaruojanti vakarietišką raidos kryptį, todėl ji turi garantuoti pasaulio visuomenei, jog Ignalinos AE nesukels pavojaus žmonėms ir aplinkai. Tačiau svarbiausia įsitikinti patiems, parodyti Lietuvos visuomenei ir ypač šalia gyvenantiems žmonėms, kad ši elektrinė atitinka nustatytus saugos reikalavimus arba kad jų neatitinka ir turi būti sustabdyta, kol saugos lygis yra nepakankamas.

Visuotinai pripažįstama, kad už atominės elektrinės saugą atsako ją eksploatuojanti organizacija. Branduolinės saugos priežiūros institucijos nustato saugos reikalavimus, kontroliuoja, kaip jų laikomasi, t.y. atsako už branduolinės saugos reguliavimo sistemos funkcionavimą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) – vyriausybės įstaiga, atsiskaitanti tiesiog Vyriausybei, yra atsakinga už branduolinės saugos reguliavimą.

Be kita ko, ji kontroliuoja branduolinių medžiagų naudojimą, kartu garantuodama Lietuvos įsipareigojimus dėl branduolinio ginklo neplatinimo.

Garantuoti branduolinę saugą yra kompleksinė problema. Lietuvos Respublikos Branduolinės energijos įstatymas numato, kad radiacinę saugą Lietuvoje reguliuoja Radiacinės saugos centras, priklausantis Sveikatos apsaugos ministerijai, už radiacinį monitoringą atsako

Aplinkos ministerija, fizinę Ignalinos atominės elektrinės apsaugą užtikrina Vidaus reikalų ministerijos Pasienio apsaugos tarnyba, priešgaisrinę apsaugą – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas planuoja ir kontroliuoja pasirengimą branduolinės ar radiacinės avarijos atvejui. Atitinkamą vaidmenį šioje veikloje vaidina ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo inspekcija. Visų šių institucijų funkcijos ir atsakomybė yra apibrėžtos įstatymų, nuostatų ir kitų dokumentų, derinami rengiami reikalavimai ir normos.

Ignalinos AE nuo vakaruose eksploatuojamų elektrinių skiriasi tuo, kad joje yra “kanalinis” reaktorius. TTai reiškia, kad reaktoriaus kuro elementai nėra sudėti į vieną didelę reaktoriaus ertmę, bet yra atskiruose kanaluose, kuriais teka aušinantis vanduo. Tokių kanalų kiekviename Ignalinos AE reaktoriuje yra maždaug 1660. Tokia konstrukcija sąlygoja ir kitus skirtumus. Dė.l didelio metalinių kanalų kiekio reaktoriuje susidaro “kietesnis” neutronų spektras, todėl, siekiant pagerinti neutronines charakteristikas, naudojamas grafitas. Aktyvioji reaktoriaus zona yra didelis (7 m., aukščio, maždaug 12 m., skersmens) cilindras, sudarytas iš grafito blokų su vertikaliomis skylėmis kuro kanalams. Lyginant su reaktoriaus ertmės indais vvakarietiškuose verdančio vandens reaktoriuose, Ignalinos AE aktyvioji zona yra žymiai didesnė (maždaug 824 m3, palyginus su maždaug 75 m3), o galios tankis yra atitinkamai mažesnis (maždaug 5 MW/m3, palyginus su maždaug 50 MW/m3).

Tokia kanalinio reaktoriaus konstrukcija yra klaidingai vertinama, kkaip mažiau saugi už reaktorius su viena ertme. Tačiau, kai kuriais atžvilgiais, kanaliniai reaktoriai yra netgi saugesni. Vienas iš argumentų jau buvo paminėtas: tai -žymiai didesnis aktyviųjų zonų tūris, leidžiantis geriau absorbuoti energiją, bei mažesnis galios tankis. Tai reiškia, kad išsiderinus pusiausvyrai tarp energijos išsiskyrimo ir jos pašalinimo, Ignalinos AE aktyvioji zona kais žymiai lėčiau, nei vakarietiško tipo reaktoriuose. Be to, tai, kad energijos gamyba yra išskirstyta į atskirus kanalus, sutrikimai viename kanale neįtakoja visos aktyviosios zonos, kaip tai atsitinka vakarietiškose elektrinėse, o tik 1/1660 arba maždaug 0,06 % jos dalies. Per avarijas, kurių metu sutrinka priverstinė cirkuliacija, didesnis kontūro elementų aukščių skirtumas sąlygoja stipresnę natūralią cirkuliaciją. Virš aktyviosios zonos įrengtuose horizontaliuose garovandens separatoriuose, susidaro didelis vandens tūris, kuris gali ttekėti į reaktorių ir jį ilgai aušinti vien dėl gravitacijos poveikio. Apibendrinant galima teigti, kad kanalinių reaktorių konstrukcija yra nemažiau saugi, kaip ir paplitusių vakarietiškų reaktorių. Būgštavimai dėl kanalinių reaktorių saugumo dažniausiai kyla dėl tragiškų 1986 m. įvykių Černobylyje. Černobylio AE buvo įrengtas senesnės konstrukcijos kanalinis reaktorius. Visgi, avariją sukėlė ne pats kanalinis reaktorius, bet kiti konstrukcijos trūkumai, kurių nėra Ignalinos AE blokuose.

Teigiama, kad Ignalinos AE negali įvykti avarija panaši į įvykusią Černobilyje. Nors Černobylio avarija kilo dėl žmogaus kklaidos, siaubingas pasekmes sąlygojo konstrukcijos trūkumai. Žmonių (ir įrangos) klaidų pasekmes galima žymiai sumažinti, tobulinant eksploatacijos ir techninio aptarnavimo procedūras, tačiau visiškai jų išvengti neįmanoma. Visgi, gedimų pasekmes galima kontroliuoti ir jas apriboti įdiegiant saugos priemones. Černobylio avarija Ignalinos AE pasikartoti negali, nes didžiausias konstrukcijos trūkumas, nulėmęs pražūtingas pasekmes, buvo pašalintas įvairių modifikacijų dėka. Šie pakeitimai užtikrina, kad, nepriklausomai nuo operatoriaus veiksmų ar įrangos gedimo, bendras reaktyvumo koeficientas išlieka neigiamas esant bet kokioms aplinkybėms. Tai reiškia, kad reaktoriaus aktyviosios zonos galiai ir temperatūrai viršijus normalios eksploatacijos ribas, neigiamas grįžtamasis reaktyvumo ryšys užtikrina, kad šis pakilimas nebus didelis, ir per trumpą laiką reaktoriaus galia sumažės. Netgi operatoriui padarius panašias klaidas, dėl kurių įvyko Černobylio avarija, pasekmės būtų visiškai skirtingos. Reaktorius užgestų dėl neigiamo reaktyvumo koeficiento, ir nebūtų jokio neigiamo poveikio nei aplinkiniams gyventojams, nei elektrinės darbuotojams.

Avarijų lokalizacijos sistema

Ignalinos AE atsitiktinai ištekėjusių radioaktyvių medžiagų sulaikymo funkciją atlieka sistema, kurią sudaro didelės tarpusavyje sujungtos gelžbetoninės ir iš vidaus metaliniais lakštais padengtos patalpos. Ji vadinama ALS (Avarijų lokalizacijos sistema).

ALS veikia pagal “slėgio mažinimo” principą, kuris yra įgyvendintas General Electric verdančio vandens reaktoriuose. Toks inžinerinis sprendimas padalina erdvę aplink reaktorių ir jo vamzdynus į du tūrius, kurie tarpusavyje susijungia per dideliuose vandens baseinuose panardintus vvamzdžius. Netikėtai pažeidus reaktoriaus aušin.imo sistemą, prasiskverbęs potencialiai radioaktyvus garas padidina slėgį vidinėje patalpoje (1 tūris). Per panardintus vamzdžius radioaktyvus garas verčiamas burbuliuoti per vandenį esanti baseinuose. Taip kondensuojamas garas, mažinamas slėgis ir sulaikoma didžioji radioaktyvių medžiagų dalis. Išorinės patalpos (2 tūris) sulaiko nesusikondensavusias medžiagas.

Ignalinos AE reaktorius, cirkuliaciniai siurbliai ir visi vamzdynai, tiekiantys šilumnešį į aktyviąją zoną, yra ALS tūryje. Nėra būtina į ALS įtraukti virš reaktoriaus esančius vamzdynus, kuriais garo-vandens mišinys patenka į separatorius, nes net pažeidus vieną iš jų, šilumnešio srautas, tiekiamas į reaktorių iš apačios, nenutruks. Daugiau radioaktyviųjų medžiagų į aplinką gali patekti tik tuo atveju, jei perkaistų kuro elementai. Tačiau virš reaktoriaus esančių vamzdynų pažeidimai nesumažins šilumnešio srauto, tad ir kuro elementai neperkais.

ALS efektyvumas buvo nagrinėtas išsamiose tarptautinėse studijose ir eksperimentinėse programose. Visos jos parodė, kad netgi įvykus radioaktyvių medžiagų nutekėjimui, visos šios medžiagos yra sulaikomos ALS. Aplinką pasiekiantys minimalūs kiekiai, daugiausiai dėl nesikondensuojančių inertinių dujų, neviršys kiekių, kurie ištekėtų iš vakarietiškų elektrinių, kuriose įrengti iš toli matomi “kupoliniai konteinmentai”.

Ignalinos AE sauga, lyginant ją su vakarietiškomis elektrinėmis

Diskutuojant su visuomene AE saugos klausimais yra susiduriama su subjektyviomis nuostatomis, susiformavusiomis dėl vyraujančio neigiamo įvaizdžio ir spaudoje išreikštų nuogąstavimų. Su asmens ir visuomenės gerove susijusios nuostatos dažniausiai bbūna įtakotos emocijų. Neigiama įsišaknijusių prietarų įtaka ypatingai stipri, kalbant apie branduolinę saugą. Svarbu, kad šioje srityje dirbantys profesionalai, sukurtų kiekybinius kriterijus, kuriuos galima būtų panaudoti netendencingai informuojant apie saugą. Tam tikslui ir buvo parengta tikimybinės saugos analizės metodologija. Ji pagrindžia avarijos tikimybę ir įvertina galimas pasekmes. Šių dviejų rodiklių kombinacija yra matas, kuris gali būti panaudotas norint palyginti riziką, susijusią su įvairia veikla, arba, branduolinės energetikos atveju, skirtingų reaktorių tipų ir atskirų elektrinių saugos palyginimui.

Daugelyje techninių sričių, pvz., transporte, tikimybiniai rizikos rodikliai gaunami iš turimos duomenų bazės apie anksčiau įvykusias avarijas statistinės analizės būdu. Toks metodas netinkamas branduolinėje energetikoje dėl per mažo įvykusių avarijų skaičiaus. Todėl, siekiant nustatyti visų galimų avarijų tikimybes, turėjo būti išvystyta kompleksinė metodika, kuri remiasi atskirų komponentų gedimo statistika, ir įvertina visą tikimybiškai nustatytą operatoriaus veiksmų diapazoną. Eksperimentiškai pagrįstos analitinės metodologijos yra naudojamos įvertinant pasekmes konkrečiai elektrinei. Tai reikalauja daugelio ekspertų pastangų. Siekiant įvertinti lyginamuosius Ignalinos AE saugos kriterijus, nuo 1992 m. vykdoma plati tarptautinė programa. Galima trumpai pateikti šių studijų išvadas:

Įvykių, potencialiai galinčių iššaukti avariją (pvz., vamzdynų trūkiai, klaidingas vožtuvų suveikimas ir t.t.), tikimybė Ignalinos AE yra didesnė, nei lyginamose vakarietiškose elektrinėse, turinčiose verdančio vandens reaktorius. Tai sąlygoja didesnis vamzdynų, vožtuvų

ir kitos įrangos kiekis, naudojamas kanaliniuose reaktoriuose, negu elektrinėse, kuriose kuras yra vienoje reaktoriaus ertmėje.

Iš kitos pusės, įvairių gedimų pasekmių įvertinimas rodo, kad Ignalinos AE yra nepaprastai atspari. Išsami tarptautinių ekspertų analizė parodė, kad dauguma pradinių įvykių neiššauks kuro perkaitimo ir radioaktyvių medžiagų ištekėjimo. Kuro perkaitimą ir radioaktyviųjų medžiagų ištekėjimą sukeltų ne vienas, o keletas gedimų. Tokių įvykių tikimybė yra žymiai mažesnė. Be to, dideli radioaktyvių medžiagų nuotėkiai gali atsirasti tuomet, jeigu yra postuluojami papildomi gedimai, pvz., avarijų lokalizaci.jos ssistemos gedimas.

Svarbiausia, kad pagal bendrą saugos rodiklį, apimantį avarijos atsiradimo tikimybę ir jos pasekmes, Ignalinos AE yra panaši į vakarietiškas elektrines. Abiem atvejais netgi vidutinis radioaktyvių medžiagų nuotėkis į aplinką gali įvykti tik “daugybinių gedimų” atveju. Tokių “daugybinių gedimų” tikimybė ypač maža (10-5-10-6 eilės per reaktoriaus darbo metus). Reikia atkreipti dėmesį, kad bendras jėgainės saugos rodiklis gaunamas, dauginant potencialias pasekmes iš pradinio įvykio tikimybės ir sumuojant visus fiziškai įmanomus įvykius. Svarbi tarptautinių studijų išvada yra ta, kad Ignalinos AE ssaugos rodiklis yra prilyginamas vakarietiškų jėgainių saugos rodikliams.

Pastaruoju metu atlikta daug tarptautinių studijų, siekiant patikrinti Ignalinos AE eksploatacijos charakteristikas ir įvertinti jos rizikos lygį. Nuo pat pradžių, kai Lietuva perėmė Ignalinos AE kontrolę 1991 m., elektrinė, jos konstrukcija ir eeksploataciniai duomenys buvo prieinami Vakarų ekspertams. Iš pradžių efektyvią pagalbą branduolinės saugos srityje teikė Švedija, vėliau prisijungė ir daugiau valstybių, turinčių didelę branduolinės energetikos eksploatavimo patirtį.

Taigi normaliai veikianti branduolinė elektrinė visiškai neteršia aplinkos anglies, sieros ir azoto junginiais, tačiau sukuria labai pavojingų ir ilgai liekančių kenksmingų radioaktyviųjų atliekų. Į branduolinę elektrinę reikia atvežti daug mažiau kuro, todėl išvengiama aplinkos taršos ir avarijų transportuojant. Branduolinės energijos naudojimas skatina pažangių technologijų plėtotę ir mokslo pažangą, tačiau kai kam sukelia psichologinį diskomfortą dėl galimų pasekmių. Hipotetinė branduolinės elektrinės avarija turėtų daug didesnių neigiamų pasekmių aplinkai globaliniu požiūriu negu organinio kuro elektrinės.

3. TIRIAMOJI (EKSPERIMENTINĖ) DALIS

Vyksta esminiai struktūriniai ir technologiniai pokyčiai Lietuvos energetikoje. Apsisprendimas palaipsniui uždaryti Ignalinos AE padiktuotas pagrindinai išoriniu veiksniu, daugiausia susijusiu ssu stipriai antibranduolinemis daugumos Europos šaliu visuomenės nuotaikomis. Po Černobylio katastrofos susidariusi labai stipri opozicija branduolinei energetikai daugumoje Vakarų valstybių iki šiol neblėsta ir todėl daugelyje šaliu jos atsisakoma. Italijoje branduolines jėgaines buvo uždarytos netrukus po Černobylio katastrofos, Ispanija, Olandija, Belgija, Šveicarija ir keletas kitų valstybių paskelbė moratoriumą jų stabdymui. Daugelis valstybių numato palaipsniui uždaryti visas elektrines – tai Vokietija, Švedija, Belgija. Ypatingai reikšmingas savo pasekmėmis yra Vokietijos sprendimas iki 2022 metų uždaryti visas branduolines jėgaines, kurios šiuo metu gamina ddaugiau kaip trečdalį elektros energijos. Vokietijos branduoliniai reaktoriai yra vieni geriausių ir patikimiausių ir tai patvirtina daugiametė statistika. Tuo tarpu Ignalinos AE turi tokio pat tipo reaktorius, kaip ir Černobylio AE ir jokie argumentai nepadeda įtikinti pasaulio galinguosius, kad po to, kai buvo įgyvendinta daugybė saugos pagerinimo priemonių, jie yra priimtinai saugūs. Reikalavime uždaryti Ignalinos AE visų Europos Sąjungos valstybių vadovai yra visiškai vieningi.

Pagrindinai dėl ekonominių priežasčių šiuo metu Vakaru Europos šalyse, JAV ir Kanadoje nestatoma nei viena nauja branduolinė jegainė. Kaip pvz., JAV paskutinė tokio tipo jėgaine buvo pastatyta daugiau kaip prieš 20 metu. Po didelių avarijų JAV ir Tarybų Sąjungoje reikalavimai branduolinių jėgainių saugumui, jų statybos vietos parinkimui tapo tokie griežti, kad jos tapo labai brangios ir statybą nebuvo galima pagristi jokiais ekonominiais kriterijais. Tuo pačiu metu sparčiai tobulėjo kitos elektros energijos gamybos technologijos, o ypatingai kuriant naujo tipo jėgaines, naudojančias gamtines dujas. Šis procesas sutapo su sparčiu gamtinių dujų naujų verslovių atradimu ir įsisavinimu, todel šiuo metu pasaulyje naujai statomų elektrinių tarpe dominuoja taip vadinamos kombinu.oto ciklo dujų-garo turbinų elektrinės, kuriose i elektrą paverčiama žymiai didesnė dalis kure sukauptos energijos, nei bet kurio kito tipo elektrinėse. Jų pranašumas yra toks didelis, kad pvz., JAV iš 2001 iiki 2005 metų laikotarpiu numatytų pastatyti 160000-190000 MW bendro galingumo elektrinių (galia ekvivalentiška 60 Ignalinos AE), virš 95% sudaro gamtines dujas naudojančios kombinuoto ciklo ir dujų turbininės elektrinės. Tarp to skaičiaus nera nei vienos branduolinės. Šiuo metu tokiose elektrinėse gaminamos energijos kaina yra beveik dvigubai mažesnė, nei naujai pastatytose branduolinėse elektrinėse. Todėl ten, kur tikimasi, kad gamtines dujos bus tiekiamos pakankamai stabiliai bent 40-50 metų (Šiaurės Amerika, Europa), naujų branduolinių jėgainių statyba yra mažai tikėtina.

Šis pagrindinis ekonominis veiksnys neleidžia pagrįsti naujos branduolinės jėgainės statybą Lietuvoje. Be to, yra dar keletas papildomu, galbūt mažiau reikšmingų priežasčių, kodėl Lietuva bent šiuo metu nėra tinkama tokio tipo jėgainių statybai:

1. Branduolinių jėgainiu vieno bloko galingumas yra labai didelis – 600-1500 MW ir Lietuvoje, esant nedideliam poreikių augimui ilgą laiką naujai pastatyta elektrinė būtų nepilnai apkrauta, o eksportas neįmanomas dėl aukštos elektros gamybos savikainos. Apie galimas ekonomiškas mažesnio galingumo elektrines dar tik kalbama ir jos, jei ir pasirodys, tai dar labai negreit.

2. Elektros energetikos sistemoje visą laiką reikia laikyti rezerve galingumą ne mažesnį, nei didžiausio bloko galia, ir nedidelėje elektros energetikos sistemoje, kokia yra ir bus Baltijos valstybių sistema, tai gerokai padidina energijos gamybos savikainą. Del šios priežasties ir dabar Lietuvoje sisteminė Ignalinos AE savikaina yyra ženkliai (beveik 2 ct/kWh) didesnė, nei tiesioginė savikaina elektrinėje (apie 7 ct/kWh). Didelio aktyvumo atliekų ir panaudoto branduolinio kuro palaidojimas Lietuvos teritorijoje yra labai sunkiai sprendžiama problema. Šių atliekų išvežimas i Rusiją, ar į

kurią kitą šali, taip pat būtų labai brangus – kelis kartus brangesnis už naujo kuro

kainą.

(1999 m. atlikto naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje įvertinimo duomenimis, elektros kaina vartotojams išaugs du kartus, lyginant su kitomis alternatyvomis. Tyrimų (apėmė 20 šalių, įskaitant Prancūziją, Kanadą, JAV, Japoniją ir Rusiją), kuriuos neseniai atliko EBPO, duomenimis, atominės elektrinės, kuri būtų pradėta eksploatuoti 2005-2010 m., statyba dabar būtų pati brangiausia alternatyva (palyginti su anglimi ir dujomis). Tik Prancūzijoje ši alternatyva yra pigesnė dėl 10 % diskonto normos, todėl ji dažniausiai ir pasirenkama 5 % diskonto norma yra palanki daug kapitalo reikalaujantiems projektams, tokiems kaip atominė elektrinė, tačiau mažai tikėtina, kad privatūs investuotojai įvertintų projektus žemiau 15 %, o paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų būtų įvertintos 10 %. Esant 10%, dujomis kūrenamos elektrinės yra pigiausia alternatyva 11 šalių, o iš jų, įskaitant Rusiją, ji yra pigesnė 10%).

Todel mūsų svajonę išlikti branduoline valstybe reikia atideti bent iki to laiko, kai organinio kuro kaina pabrangs daugiau nei dvigubai, sumažės antibranduolinės nuotaikos Vakaruose ir atsiras naujos

saugesnės ir svarbiausia pigesnės branduolinės energijos panaudojimo technologijos. Galbūt ateityje branduolio energiją naudosime ne tik elektros gamybai, bet ir naujo daug žadančio energijos nešėjo – vandenilio gamybai. Tačiau, kad atsakyti i klausimą, kiek naujų elektrinių mums reikės uždarius Ignalinos AE, pirmiausia reikia pakankamai tiksliai prognozuoti poreikius energijai ateityje.

IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS UŽDARYMO KLAUSIMAI

Atominės elektrinės vaidmuo prieštaringas. Kol nesinaudojama ir nėra altematyvių energetikos išteklių, jėgainė yra pagrindinis elektros energijos tiekėjas, be kurio, šalies ūkis negalėtų normaliai funkcionuoti.

Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų ttyrimai rodo, kad modernizavus IAE .reaktoriai yra ne mažiau saugūs ir patikimi nei vakarietiški, jie turi pakankamai nuo aplinkos skiriančių barjerų.

Specialistai teigia, kad Černobylio tipo avarija IAE modernizuotuose blokuose neįmanoma.

Anot Lietuvos mokslininkų, palyginti nauji IAE reaktoriai gali saugiai dirbti dar 15-20 metų. Numatytas RBMK reaktorių eksploatavimo laikas yra 30 metų, jį galima pratęsti dar dešimt metų. Taigi pirmasis ir antrasis IAE blokai, pradėję veikti 1983 ir 1987 metais, galėtų būti saugiai eksploatuojami iki 2013 ir 2017-ųjų, o pratęsus jjų resursus – iki 2023 ir 2027 metų.

Kaip teigia kai kurie specialistai, jei per tuos metus būtų išlaikytas dabartinis elektros energijos eksporto lygis, IAE galėtų pati uždirbti blokams uždaryti reikiamų lėšų, tad paramos iš ES nereikėtų.

ŽMONIŲ NORAI

Buvo keliamas klausimas, aar būtina kuo greičiau uždaryti AE, kad paskui nebūtų vėlu. Su uždarymu besąlygiškai arba iš dalies sutiktų kas ketvirtas ekspertas, kas trečias ĄE zonos savivaldybių atstovas (Visagine ¬6% ). Iš Ignalinos ĄE regiono gyventojų didžiausių baimės jausmų pilni Zarasų rajono gyventojai: net 61 % jų visiškai arba iš dalies pritartų kuo greitesniam atominės elektrinės uždarymui, Švenčioniu rajone atitinkamai 49%, Utenos rajone 43, Ignalinos -34%. Visagino mieste -tik 3% .

nesutiktų, kad AE būtų uždaryta, vidutiniškai 13-l4% Ignalinos AE zonos gyventojų ir savivaldybių atstovų: visagino mieste su AE uždarymu nesutiktų 48% gyventojų ir 56% savivaldybės atstovų. Tačiau, kad nebūtina baimintis ir reikia eksploatuoti esamus du reak¬rorius iki šie veiks, nors ir po 2010 metų, pasisakė (visiškai arba iš dalies su tuo ssurikdami) jau tik 54% ekspertų ir 9-15% kitų respondentų. 77% ekspertų manė, kad negali būti ir kalbos apie 3-jo užkonservuoto reaktoriaus statybą ir tuo labiau 4-jo projektavimą ir statybą, o 53% AE zonos gyventojų nepritartų ir naujos, vakarietiško tipo, AE statybai Lietu¬voje. 89% ekspertų labiau pritartų, nesant kitos išeities, AE eksploatavimui su dabaniniais reaktoriais, bet juos nuolat stebint, stiprinant saugos garanrijas. Tam pritartų ir didesnė pusė tyime pasisakiusių AE zonos gyventojų, ir savivaldybių atstovų. Beveik pusė gyventojų ir savivaldybių atstovų ssutinka, kad eksploatuoti esamus reaktorius dar galima, bet reikia pradėti konversiją – jų pritaikymą kitiems tikslams. Su tuo visiškai arba iš dalies sutiktų ir 51% ekspertų. Ekspertų nuomone, nemaža dalimi Lietuvos poreikius galėtų patenkinri kiti energetikos šaltiniai: dujos, mazutas, vėjo, saulės, geoter¬minė, hidroenergetika, ir kt. Todėl daugumos ekspertų nuomone, alter¬natyvių energijos rūšių paieškos, tyrinėjimo, projektavimo ir taikymo Lie¬tuvos ūkyje darbai turėtų būti vykdomi daug plačiau ir kompleksiškiau. Daugiau kaip trečdalis AE zonos savivaldybių atstovų mano, kad ap¬sirupinimui energija galima statyti nedideles elektrines prie upių ir ežerų, dar trečdalis – kad galima statyti šilumines elektrines, naudojančias kurui durpes, malkas, įvairias atliekas.

KAIP BUS UŽDAROMA IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ

Sausio 21 dieną per BNS spaudos konferenciją žurnalistams buvo pristatyta Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa, kuri yra pateikta svarstyti Vyriausybei. Programoje numatyta, kad IAE pirmojo bloko eksploatavimas bus nutraukiamas trimis etapais: 1-asis etapas – pasiruošimas nutraukti eksploatavimą (2000-2004 metai), 2-asis etapas – pasiruošimas išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo periodui (2005-2010 metai), 3-iasis etapas – įrenginių ir pastatų išmontavimas tuoj pat po ilgalaikio saugojimo periodo (priklausomai nuo pasirinktos strategijos) (2011-2030/2080 metai). Lietuva, priėmusi tarptautinius įsipareigojimus dėl saugaus IAE eksploatavimo, privalo elektrinę ir saugiai uždaryti. Todėl jeigu nebus tinkamai pasirengta Ignalinos AE uždarymui, branduolinė rrizika išauga. I-ojo bloko sustabdymo situaciją komplikuoja dar ir tai, jog Ignalinos AE buvo statyta kaip vieninga dviejų blok.ų elektrinė, todėl prieš sustabdant pirmąjį bloką, reikės įgyvendinti nemažai papildomų techninių priemonių, kurios užtikrintų saugų II-ojo bloko eksploatavimą. Pasak VATESI (Valstybės Atominės Energetikos Saugos Inspekcija) vadovo, sprendžiant problemas, susijusias su būsimu I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu, geriausiai sekasi spręsti problemas, susijusias su panaudoto branduolinio kuro saugojimu.

PERMAINOS

Atrodytų, kad Ignalinos AE uždarymas, nors ir vykdomas dviem etapais, yra galutinis ir po jo neliks ką daryti. Uždarymas numatytas laikotarpiu, kada Lietuvos elektros energijos sektorius patiria daug permainų, turinčių įtakos tiek Ignalinos AE, tiek kitoms elektros energetikos sistemos dalims. Pagaliau uždarymas vykdomas tada, kai visas Lietuvos ūkis stengiasi prisitaikyti prie kuriamos ir plėtojamos rinkos ekonomikos sąlygų, kurios įvairiai veikia elektros energetikos sektorių, net jei jame vis dar dominuoja valstybės nuosavybė.

Šių permainų derinys kompleksiškai veikia Ignalinos atominės elektrinės darbą:

Perėjimas į rinkos ekonomiką

• Vyriausybė nebegali subsidijuoti elektros energijos kainų vartotojams; kainos turi palaipsniui kilti, kad visiškai padengtų elektros energijos gamybos išlaidas, įskaitant investicijas į naujus elektros energijos gamybos įrengimus;

• reikia pakeisti Ignalinos AE juridinį statusą, reorganizuoti ją į akcinę bendrovę, kad jos kasdieninis eksploatavimas nepriklausytų nuo Vyriausybės ir kad būtų galima surasti lėšų reikalingoms investicijoms, nesiskolinant iš VVyriausybės.

Perėjimas prie konkurencingos elektros rinkos

• Ignalinos AE privalo konkuruoti Baltijos šalių elektros rinkoje, kuri kuriama, siekiant Lietuvoje taikyti ES teisės normas. Tai reiškia, kad ji daugiau nebegali dengti išlaidų paslaugoms, kurios nėra būtinai reikalingos gaminant elektros energiją. Todėl šias paslaugas reikia atskirti nuo elektrinės ir finansuoti jas kitais būdais;

• pagal naujas elektros rinkos taisykles vartotojai nemokės už nereikalingų gamybos pajėgumų išlaikymą. Ignalinos AE II blokas nėra reikalingas, kad šalies elektros rinka būtų aprūpinta elektros energija. Nors iš eksporto yra gaunama šiek tiek pelno, jo neužtenka, kad būtų visiškai padengtos II bloko eksploatavimo išlaidos.

• pagal ES konkurencijos taisykles, Vyriausybė negali subsidijuoti vieno elektros energijos gamintojo, darydama žalą kitiems gamintojams;

• pagal naujas rinkos taisykles Ignalinos AE tikriausiai šiaip ar taip būtų priversta uždaryti vieną bloką.

Uždarymas ir eksploatacijos nutraukimas

• nors kalbama apie visos Ignalinos AE uždarymą, teisingiau būtų kalbėti apie elektros energijos gamybos veiklos nutraukimą dviem etapais;

• radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (saugojimo ir galutinio laidojimo) veikla buvo vykdoma nuo elektrinės darbo pradžios. Ši veikla gali tęstis net visą šimtmetį;

• eksploatacijos nutraukimas arba radioaktyviųjų atliekų pašalinimas iš elektrinės, pirminis apdorojimas ir saugojimas, taip pat elektrinės ribose esančių pastatų deaktyvacija ir išmontavimas – tai nauja veikla, kuri prasideda eksploatacijos nutraukimo strategijos ir plano

sudarymu bei naujų saugyklų radioaktyviųjų atliekų saugojimui pastatymu elektrinės teritorijoje.

Taigi, galima daryti išvadą, kad labiau tiktų kalbėti apie Ignalinos AE reorganizavimą, o ne jos uždarymą. Taip pat aišku, kad beveik visų darbų pobūdis keisis, o daugelis šiandien atliekamų darbų bus nebereikalingi. Naujos darbo vietos bus kuriamos arba iškeliamos iš Ignalinos AE.

PERMAINŲ POVEIKIS

Uždarymo pasekmės palies daugelį sričių. Ignalinos AE yra naujausia jėgainė, tiekianti pigiausią elektros energiją Lietuvos ūkiui. Joje naudojamas kuras yra ne tik efektyvus kaštų požiūriu, bet ekonomiškas, nnes metinė kuro atsarga gali būti sukaupta pačioje elektrinėje. Tai yra svarbus faktorius, užtikrinantis patikimą kuro tiekimą. Elektrinė neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršal.ų. Visi faktoriai rodo, kad jos uždarymas stipriai paveiks nacionalinį ir ypač vietinį ūkį. Lietuvos visuomenė turės pakelti dar vieną ekonominių išlaidų naštą.

Atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimas neabejotinai padidins neatsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Išskyrus atvejį, kai atominę energiją pakeičia hidroenergija, kas Lietuvoje nėra įmanoma, AE eksploatacijos nutraukimas padidins baigtinių, mažėjančių ir įvairiose srityse naudojamų energijos ššaltinių panaudojimą. Toks energijos šaltinių naudojimo išplėtimas turi būti tvirtai argumentuotas. Tokių veiksmų pasekmes ypač pajaus ateinančios kartos.

Abiejų Ignalinos AE blokų uždarymas padidins ir Lietuvos ūkio priklausomybę nuo tiekėjo monopolisto. Tai daro šalį labiau pažeidžiamą politiniam spaudimui ir kenkia ppolitiniam stabilumui Europoje.

Uždarius lAE 1-ji bloką, be abejo, santykinai padidės išmetimai į atmosferą, maždaug 5 mln. tonų per metus, palyginti su dabartine situacija – 0,7 mln. tonų per 2000 rn. Tačiau šis santykinis padidėjimas yra kompensuojamas dėl žemiau pateiktų faktų/priemonių, dėl kurių nuo 1990 m. vyksta absoliutus emisijų mažėjimas, o to ir reikalauja Kijoto Protokolas (Kijoto Protokolas reikalauja sumažinti išmetimus 8 % lyginant su 1990 m. lygiu, arba iki 3.2 mln. tonų per metus).

Visi šie skaičiavimai yra paremti per daug optimistinio augimo prognozėmis (ne mažiau kaip 2 % per metus nuo 1995 m.), kurios neatsižvelgia į 1999 m. nuosmukio pasekmes. Taigi energijos bus vartojama mažiau nei prognozuojama. Taip pat numatoma, kad energijos vartojimas pramonės įmonėse irgi mažės, nes išaugs eenergijos efektyvumas, lyginant su sovietiniu laikotarpiu. Neprognozuojama, kad energijos vartojimas išaugs, kol gyventojai netaps turtingesni ir galės skirti didesnę pajamų dalį elektros prekėms.

Įsigaliojus ES aplinkosaugos direktyvoms bus uždrausta naudoti naftą, kurios sieringumas yra 5 %. Dujos taps pagrindiniu kuru, tokiu būdu sumažės katilinių ir elektrinių išmetimai. Atliekant ankstesnius katilinių, kurių yra daug, įvertinimus į tai nebuvo atsižvelgta.

Jeigu, kaip yra rekomenduojama, bus panaudotas visas kogeneracijos jėgainių potencialas, kuro suvartojimą elektros gamybai bus galima sumažinti 35%, o tai leis įgyvendinti Kijoto Protokolo kkeliamus reikalavimus.

4. SITUACIJOS TOBULINIMAS LIETUVOJE

Ignalinos AE reaktoriai yra valdomi juos įjungiant arba stabdant, didinant arba mažinant jų galią. Esant gedimui, reaktorius turi būti saugiai sustabdytas. Sustabdant svarbu, kad nenukentėtų žmonės, nebūtų sugadinti įrenginiai, į aplinką nepatektų radioaktyviosios medžiagos. Elektrinės saugai ir patikimumui didinti paprastai naudojamos dvi nepriklausomos valdymo ir stabdymo saugos sistemos. Tokia sistema, kuri būtina Vakarų šalyse, bus įrengta antrajame Ignalinos AE bloke. Šioje sistemoje bus sumontuotos atskiros, viena nuo kitos nepriklausomas apsaugos sistemas, kurios veiks skirtingu principu ir jose bus naudojami atskiri techniniai komponentai – kabeliai, įrenginiai, prietaisai.

Antrosios reaktoriaus stabdymo sistemos įdiegimą finansuoja Europos Komisija. Šiuo PHARE projektu taip pat finansuojami ir antrosios reaktoriaus stabdymo sistemos dokumentų peržiūros bei licencijavimo darbai pagal 2000 m. viduryje tarp Europos Komisijos ir SIP (Švedijos tarptautiniai projektai branduolinei saugai gerinti) pasirašytą sutartį dėl paramos VATESI.

2002 m. rugsėjo mėnesį VATESI įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo VATESI, Ignalinos AE, antrosios reaktoriaus stabdymo sistemos įdiegimo PHARE projekte dirbantys ir užsienio šalių ekspertai. Kompanijos „Data System and Solutions“, laimėjusios antrosios reaktoriaus stabdymo sistemos įdiegimo tarptautinį konkursą, atstovai pristatė šios sistemos įdiegimo techninį pasiūlymą ir pateikė saugos pagrindimo darbų planą. Bendrose diskusijose aptarta antrosios reaktoriaus sistemos įdiegimo tvarka, siekiant kad šis svarbus branduolinės saugos projektas būtų įįgyvendinamas sklandžiai. Proj.ektas bus įgyvendinamas etapais. Svarbiausi sistemos elementai, užtikrinantys esminį antrojo Ignalinos AE reaktoriaus branduolinės saugos pagerinimą, turėtų būti baigti 2004 metais.

Įgyvendinant antrosios reaktoriaus sistemos įrengimą, dalyvauja Lietuvos (Lietuvos energetikos institutas, UAB „ITECHA“) bei užsienio šalių (SIP, Švedija; GRS, Vokietija; SercoAssurance, Didžioji Britanija; IRSN, Prancūzija) techninės paramos organizacijų ekspertai, o licencijuojant sistemą ir JAV kompanijų Scientech ir Evergreen Safety and Reliability Technologies specialistai.

• Lietuvos užsienio reikalų ministras, nacionalinis pagalbos koordinatorius Antanas Valionis ir Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Dieteris Thielas Vilniuje pasirašė finansinį memorandumą ir priedą, pagal kurį Lietuva gauna lėšų Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo paruošiamiesiems darbams finansuoti.

• Pirmojo IAE bloko uždarymo darbams finansuoti Europos Sąjunga (ES) skyrė 45 mln. eurų (166 mln. litų). Pasirašyto memorandumo vertė – 35 mln. eurų (129 mln. litų). Dar 10 mln. eurų (37 mln. litų) ES skyrė praėjusių metų pabaigoje.

• 2000 metų birželio pabaigoje Vilniuje vykusios tarptautinės donorų konferencijos metu IAE pirmojo bloko uždarymo darbams vykdyti iš viso buvo surinkta apie 265 mln. eurų.

• Pasak D. Thielo, ES šiuo metu negali prisiimti daugiau įsipareigojimų, nei buvo pažadėta. “2001 metais tarp Lietuvos ir ES prasidės derybos energetikos sektoriuje, tuomet ir spręsime, ką toliau daryti,” – sakė EK delegacijos Lietuvoje vadovas.

• Jau pasirašyti 9 finansiniai memorandumai, pagal kkuriuos bendra ES parama Lietuvai per PHARE programas viršija 85 mln. eurų (340 mln. litų).

Apskritai, dabar ES yra įsipareigojusi 2004-2006 metais Lietuvai Ignalinos AE reikmėms skirti apie 983 milijonus litų (285 milijonus eurų). Lietuva išsiderėjo, kad dalis šių lėšų būtų skirta būtent socialinėms reikmėms. Be to, ES patvirtino, kad derama parama Ignalinos AE uždarymui bus teikiama ir po 2006-ųjų metų.

Jeigu techniniai IAE uždarymo klausimai yra gana aiškūs, tai to negalima pasakyti apie socialinių garantijų programą, kuri bus taikoma ryšium su Ignalinos AE uždarymu atleistiems darbuotojams – nors studijų buvo parengta nemažai, bet konkretumo socialinių garantijų programoje stokojama. Socialinių garantijų programa apima ne vien kompensacijų išmokėjimą – svarbiausias dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų sukūrimui, verslo skatinimui Visagino regione.

Lietuva pripažįsta saugaus jėgainės eksploatavimo prioritetą, tačiau negali prisiimti vienpusiškų įsipareigojimų, susijusių su milžiniškomis, dešimtimis milijardų litų skaičiuojamomis išlaidomis bei nemažesnio masto makroekonominiais ir socialiniais nuostoliais, vardan bendrų Europos saugumo interesų. Visagino miesto gyventojų visiška proklausomybė nuo AE darbo paklausos yra itin pavjinga socialinio stabilumo požiūriu. Vien tik Ignalinos AE dirba 1500 žmonių su aukštuoju išsilavinimu (daugiausia rusakalbių). Dėl AE plėtros sustabdymo ir jos veikos apimčių mažinimo Visagine yra daug aukštąjį techninį išsilavinimą turinčių bedarbių. Taigi Visagine yra sukauptas didelis intelektualinis

potencialas. Tačiau jis nėra pakankamai organizuotas – regione nėra stambių mokslo ar taikomųjų tyrinėjimų institucijų (išskyrus žinybinės AE laboratorijas). Ir ekspertų, ir Ignalinos AE zonos gyvemojų bei savivaldybių atstovų nuomone, Visagino miestas turėtų ir toliau vystytis, net ir tuo atveju, jeigų būtų uždaryta Ignalinos AE. Dauguma pasisako už tai, kad Visagine būtų vystoma lengvoji ir mikroelekrronikos pramonė, miškų ūkis, plečiamos rekreacinės zonos.

Siekiant sudaryti sąlygas darbuotojų profesiniam persiorientavimui, Ignalinos AE administracija bus įpareigojama kasmet savo darbuotojams skelbti per artimiausius dvejus mmetus galimų atleisti darbuotojų ir pareigybių sąrašą. Numatomiems atleisti asmenims bus sudaromos galimybės persikvalifikuoti. Bus siekiama, kad atleidžiamų darbuotojų šeimų nariai, kurie nedirbo ir .neturi pakankamo socialinio draudimo stažo, galėtų dalyvauti darbo biržos rengiamose aktyviose nedarbo mažinimo programose ir gauti bedarbio pašalpą. Stengiantis sušvelninti socialines pasekmes, atleistiems darbuotojams prie išeitinių išmokų, numatytų Darbo kodekse, taip pat bus mokamos ir papildomos išeitinės išmokos. Siūloma, jog priešpensinė bedarbio išmoka (iki bus įgyta teisė gauti senatvės pensiją) būtų skiriama asmenims, atleistiems dėl Ignalinos AAE pirmojo ar antrojo blokų eksploatavimo užbaigimo ir tapusiems bedarbiais, jeigu atleidimo iš darbo metu iki senatvės pensijos amžiaus jiems bus likę ne daugiau kaip penkeri metai. Asmenims, kurie nuspręstų persikelti į kitą Lietuvos vietovę ar užsienio šalį, numatoma apmokėti ddalį persikėlimo išlaidų. Šiomis papildomomis užimtumo ir socialinėmis garantijomis būtų užtikrintas saugus ir nenutrūkstamas Ignalinos AE darbas, iki jos eksploatavimo užbaigimo sušvelninta socialinė įtampa ir išplėtotos užimtumo galimybės.

Ignalinos AE uždarymas sukels ir neigiamų ekologinių pasekmių. Nagrinėtinos oro teršalų susidarymo galimybės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių šiluminėse elektrinėse, kurios kaip elektros energijos gamintojai, yra alternatyva IAE. Kyla klausimas, ar nebus tuomet viršijami reikalavimai dėl aplinkos oro teršalų emisijų, reglamentuojamų tarptautiniais susitarimais, ir ar tai pareikalaus investuoti ženklias sumas teršalų valymo technologijoms įdiegti esamuose ir naujuose taršos šaltiniuose. Vykdomi tyrimai, nagrinėjantys elektros energijos gamybos ir svarbiausių aplinkos oro teršalų susidarymo prognozės iki 2020 m. Šiuo metu vertinamas kiekvienos Lietuvos šiluminės elektrinės poveikis aplinkai po IAE uždarymo, todėl bus galima numatyti ir padidėjusios ttaršos mažinimo būtinumą bei priemones.

KUO PAKEISIME IGNALINOS ATOMINĘ ELEKTRINĘ

Kad atsakyti į klausimą, kuo pakeisime Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvoje per pastaruosius kelis metus buvo ivykdyta keletas studijų. Jei vadovautis tuo kriterijumi, kad pirmenybe turi buti atiduota to tipo elektrinems, kurios gamintu pigiausią energiją, tai Lietuvoje po Ignalinos AE uždarymo jos išsirikiuotų tokia tvarka: Kauno hidroelektrinė, esamos termofikacines elektrinės, atnaujinta Lietuvos šiluminė elektrinė, naujos dujų turbininės termofikacinės elektrinės, nauja kombinuoto ciklo elektrinė. Kadangi Lietuvoje vėjai yra žymiai silpnesni nei Anglijoje, ttai pas mus vėjo jėgaines kol kas negali konkuruoti su aukščiau išvardintomis. Tačiau Europos Sąjungos reikalavimas siekti, kad iš atsinaujinančiu šaltiniu būtų gaminama iki 22% elektros energijos privers mus jau netolimoje ateityje subsidijuoti jų statybą ir šalia vėjo jėgainiu tikriausiai reikės pastatyti dar ir keletą didesnių hidroelektriniu ant Nemuno ir Neries upių. Taip kad vietos naujai branduolinei elektrinei kol kas nelieka. Naujai rengiamoje energetikos strategijoje kaip labiausiai priimtinos rekomenduojamos šios Lietuvos elektros energetikos plėtros kryptys:

1. Modernizuoti Lietuvos elektrinę – pagrindinį elektros energijos šaltini, pastatant

papildomas dujų turbinas ir dūmų valymo įrenginius siekiant panaudoti bent dvi kuro rušis (trys 300 MW blokai 2008.2010 m. ir vienas 300 MW blokas 2016 m.);

2. Modernizuoti esamą Kauno TE 2007 ir 2009 m.;

3. Modernizuoti esamą Vilniaus TE 2010 ir 2015 m.;

4. Modernizuoti Kauno hidroelektrinę iki 2007 m., pakeičiant susidevėjusius įrenginius;

5. Modernizuoti esamas katilines, įrengiant papildomas dujų turbinas ir generatorius arba mažas TE, kurių įrengimas gali būti ekonomiškai pagrįstas, įvertinant vietines sąlygas, ir kurios galėtu konkuruoti su minėtomis modernizuojamomis elektrinėmis;

6. Pastatyti dvi termofikacines elektrines po 80 MW galios 2015 m. ir papildomai

naujas, atsiradus galių poreikiui.

Atliktų skaičiavimų rezultatai rodo, kad tol, kol nereikės statyti subsidijuojamų jėgainių, Lietuvos elektros energetikos sistemoje gaminamos elektros energijos vidutinė kaina po Ignalinos AAE u.ždarymo padidės ne daugiau 3 ct/kWh. Ir tik butinybė sutvarkyti gan apleistą elektros perdavimo ir paskirstymo tinklą gali priversti energijos kainą vartotojui padidinti dar keliais centais. Tačiau, jei jau įvykdyta energetikos ūkio pertvarka ir būsima konkurencija atviroje Baltijos šalių rinkoje duos pageidaujamus ir gan tikėtinus rezultatus, tai tas padidejimas gali būti ženkliai sumažintas arba jo visai nebus.

J. Vilemo, Lietuvos energetikos instituto direktoriaus, nuomone, Ignalinos AE praradimas nesukels labai didelių nepageidaujamų pasekmių ūkiui, o numatoma parama finansuojant jos uždarymo ir visų atliekų sutvarkymo išlaidas pilnai kompensuos patiriamus nuostolius dėl kai kurio elektros energijos kainų padidėjimo.

Taigi Lietuvos visuomenė, visos valdžios struktūros turi būtinai suprasti, kad uždarius Ignalinos AE Lietuva turės, visų pirma, savarankiškai sušvelninti uždarymo pasekmes. Kita vertus, suprantama, kad mes neliksim vieni ir mums tikrai padės kitos šalys.

IŠVADOS

Branduolinė energetika šiandien yra stambi pasaulio ūkio šaka, veikianti komerciniais pagrindais, konkuruojanti su kitomis energijos gamybos šakomis. Todėl ekonominė konkurencija negali nebūti priešiškumo ir propagandos prieš ją priežastimi. Tačiau paplitusi branduolinės energetikos baimė turi gilesnias šaknis. Prieš jos pavojų,grėsmę žmogus jaučiasi bejėgis, kokia maža tų pavojų rizika bebūtų.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sparčiai mažėja naftos ir dujų ištekliai. Per keletą artimiausių dešimtmečių gali pasibaigti tie ištekliai, kuriuos gamta kūrė milijonus metų. AAtominės energetikos panaudojimas padėtų išsaugoti šiuos išteklius ir sumažinti rinkos poreikius naftai ir dujoms. Toks stabilumas, kurį galėtų suteikti atominės energetikos vystymasis padėtų stabilizuoti Šiaurės ir Pietų šalių energetinius poreikius ir taptų tolimesnės energetinės plėtros pagrindu.

Tačiau numatoma, kad atominių elektrinių vaidmuo mažės ir 2025 m. jos pagamins tik 9% visos pasaulyje gaminamos elektros energijos, tuo tarpu 2000 m. gamino apie 17%.

Išnagrinėjus atominių elektrinių privalumus (neišskiria sieros, azoto ir anglies oksidų, stabilios kainos) ir trūkumus (ilga statybos trukmė, didelė kaina, augantis visuomenės neigiamas požiūris, didelės uždarymo ir atliekų šalinimo išlaidos), galima teigti, kad trūkumai daugelyje šalių aiškiai nusvėrė privalumus ir atominių elektrinių plėtra sustojo.

Kaip pažymi energetikos specialistai, branduolinė energetika Lietuvoje – vienas pagrindinių bei patraukliausių investicinių objektų šalyje. Ekspertai pabrėžia, jog Lietuva iš visų Baltijos šalių turi labiausiai išplėtotą branduolinės energetikos infrastruktūrą. Estijos energetikų teigimu, Lietuvos atominė energetika stiprintų Baltijos šalių elektros rinkos konkurencingumą liberalizuotoje Europos rinkoje.

Tačiau Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį reaktorių numatoma uždaryti iki 2004-ųjų pabaigos, o antrąjį – iki 2009 m. Nors IAE šiemet planuoja pagaminti 14,4 mlrd. kWh elektros energijos.

LITERATŪRA

1. DELFI, “Lietuvos branduolinės energetikos atnaujinimas – elektros rinkos garantas”, 2003 09 11, http://www.elektroklubas.lt/pubs2002/elrinka.htm

2. “Branduolinė energetika Lietuvoje”, http://www.energystart.lt/lt/content.php?id=71

3. S. Kutas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas “Branduolinė energetika Lietuvoje”,

2002, http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/04/04brand.html

4. http://www.5ci.lt/NDMP/Ignalina/UZDARYMAS.doc

5. http://www.iae.lt

6. Ignalinos AE, IAE operatyvinės poligrafijos cechas Už. Nr. 14076 T.

7. B. Čėsna, L. Davulienė, K. Aliulis “Lietuvos branduolinė praeitis” http://www.lei.lt/lith3/leidiniai/Lietuvos_branduoline_praeitis.pdf

8. Saulius Kutas “Ignalinos atominei elektrinei 20 metų”

http://www.ktl.mii.lt/mt/straipsniai/200401/elektrinei.doc

9. http://www.iaeregionas.lt/

10. Energijos šaltiniai, Vilnius, 2003

http://www.mip.lt/temp/w200401142130_energijos%20saltiniai.doc

11. Pro.f. habil. dr. Juozas Burneikis, dr. Dalia Štreimikienė „Energetika: gėris ir blogis“, Lietuvos energetikos institutas, Kaunas, MG 1998/03, http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/98/3/03energ.html

12. D. Pankaitė, V. Vaičiulis, vadovė J. Vilkienė , Projektas „Lietuva su atomine energetika“, Kaunas, 2003.

13. 2003 m. laikraštis “Mokslo Lietuva” Nr.17 ir 18, G.Zemlicko pokalbis su S. Kutu „Atominė energetika politinių vėjų pagairėje“, http://www.elektroklubas.lt/pubs2002/kuto_str.htm

14. prof. LLeonas Ašmantas „Apie IAE uždarymą“, www.straipsniai.lt, Energetika

15. Atsinaujinanti energija Lietuvoje http://saule.lms.lt/lnsp/lnsp_atsinauj.html

16. Lietuvos rytas / 2004 m. balandžio 16 d., Nr. 87, „Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko kalba Seime, pristatant 2003 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą“, 7 – 8 psl.

17. DELFI 2004.04.19 “BBC: Ignalinos atominė elektrinė – bręstanti katastrofa”

18. „Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams bei jų šeimų nariams bus suteiktos užimtumo ir socialinės garantijos“, http://www.euro.lt

19. Jurgis Vilemas, Lietuvos energetikos instituto direktorius “ Lietuvos energetika po 2004 metų”, http://www.lei.lt/lith3/leidiniai/2004m.pdf

20. V. Jankauskas “Atominės elektrinės konkurencinėse rinkose”, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, KKaunas, 2002.

21. G. Defanas, D. Sitnikovas, R. Vaikšnorienė, Kauno technologijos universitetas, Inžinerinės ekologijos katedra, A. Galinis, Lietuvos energetikos institutas, Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorija „Lietuvos elektros energetikos infrastruktūros pokyčių įtaka aplinkos oro taršai“, Kaunas, 2003.

22. Živilė Kavaliauskaitė „Branduolinei energetikai dvigubi standartai“, Lietuvos žinios, 22003 04 22.

23. D.Kurmilavičiūtė „Baimės branduoliai“, Žaliasis pasaulis, Nr.19(389),2002 05 19..