AVS ivertinimas
1. Įvadas
Panagrinėsime precizinio metalų įmonę siekiančią gauti ISO 14001 standartą. Jos siekį lemia :
1 Mažesni kreditavimo procentai banke siekiant gauti kreditus gamybos automatizavimui ir modernizavimui.
2 Užsienio partnerių didesnis ratas ir jų pasitikėjimo skatinimas.
3 Geresnis darbo organizavimas, administravimas, naujų rinkų paieška.
4 Vidinių ir išorinių poreikių indentifikavimas, geresnio problemų sprendimo būdo paieška.
5 Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas mokymų ir seminarų metu.
Pirmas žingsnis šiuos siekius įgyvendinti yra aplinkos vadybos sistemos (AVS) įmonėje sukurimas. Tam tikslui įmonė atliks Šiuos etapus:
1. Pradinę aplinkos apsaugos analizę (PAAA)
2. AVS planavimą
3. AVS įgyvendinimą
4. AVS tikrinimą iir koregavimą
5. AVS vadovybinę analizę.
2. Pradinė aplinkos apsaugos analizė
Šio etapo tikslas įmonėje sudaryti informacinę duomenų bazę, kuri po to taps aplinkos apsaugos politikos sukurimo pagrindu.
Taigi įmonė aiškinasi visų pirma kokios yra aplinkosaugos problemos įmonėje. Oro nusiurbto iš darbo zonos valymas, kokios atliekos susidaro gamyboje ir jų tvarkymas, ar gamybos procese susidaro pavojingų atliekų ir jei susidaro kaip jas tvarkyti, ar įmonės teritorijoje nuo esančių asfaltuotų ar kitų kietų dangų vykdomas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas.
Aiškinamasi iš kur šios problemos atsirado. Nusiurbto ooro valymas iš darbo zonos buvo neefektyvus, atliekas nesortiruodavo ir neindentifikuodavo, nebuvo užtikrintas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas.
Problemos skirstomos pagal reikšmingumą. Nusiurbto oro neefektyvus valymas yra mažiau reikšmingas už daleiskime paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo nebuvimą, nes už jos nnebuvimą yra numatytos baudos.
Aiškinamasi kodėl daromas poveikis aplinkai. Kvalifikacijos ir patirties stoka vadovaujančio personalo. Kontrolės svertų nebuvimas.
Apibrėžiama kuo turi remtis ir ka turi apimti PAAA vykdymas. Surandami visi įstatymai ir reglamentai , kuriais vadovaujantis vykdoma įmonės veikla. Identifikuojama ar įmonės veikla, ar produktas turi reikšmingą poveikį aplinkai, ar užtraukiama atsakomybė. Tai galėtų būti kokios nors pavojingos atliekos įmonėje susidarymas, jos taisyklių tvarkymo nevykdymas ir už tai numatoma bauda. Apželgiama kaip įmonėje laikomasi vidaus taisyklių, kokius standartus įmonė naudoja , kokie darbo principai yra įdiegti. Tai būtų ar įmonėje palaikoma švara ir tvarka ir ar darbuotojai negirtuokliauja darbo metu darbo vietose. Kokie standartai įmonėje naudojami GOSTai, DINai ar kiti. Analizuojama kokią praktinę aplinkos apsaugos vadybos veiklą ir procedūras naudojamos. Tai būtų ooro valymo iš darbo zonos organizavimas. Aiškinamasi ar nebuvo incidentų, jei buvo – kokie tyrimo rezultatai.
Nustatomi PAAA vykdimo etapai:
1. Planavimas. Naudojamas laikui taupyti ir kuo pilnesnės informacijos surinkimui. Būtina sudaryti analizuojamų sričių sąrašą. Tai gali būti anksčiau paminėtų problemų sąrašas.
2. Pasirengimas. Šiame etape sprendžiamos atsakingų darbuotojų skyrimas ir pareigos, lėšų skirimas, sudaromas kontrolinis klausymų sąrašas kiekvienam skyriui.
3. Atlikimas. Fiksuojama detali informacija siekiant geresnio problemų sprendimo būdo ir kuo išsamesnės ataskaitos.
4. Atakaita. Turi būti pilnas vadovybės įvertinimas, kad būtų galima tęsti AVS kūrimą.
3. AVS planavimas
AVS pplanavimas susiveda į tikslų ir uždavinių formulavimą. Tiksals – konkretizuoti aplinkos apsaugos veiksmingumo įsipareigojimus. Numatomi būdai kaip būtent pagerinti oro valymo efektyvumą, kaip indentifikuoti atliekas ir jas tvarkyti, kaip realizuoti paviršinių nuotekų valymą. Įmonė juos nustatydama ir prižiūrėdama turi vadovautis:
1 Teisiniais ar kitais reikalavimais, kurių nesilaikymasgali užkirsti kelią tolimesnei įmonės veiklai. Jei įmonė turi pavojingų atliekų, tai turi turėti darbuotoją turintį leidimą su jomis dirbti, jei tokio darbuotojo nesama įmonę gali uždaryti.
2 Aplinkos apsaugos analizių išvadomis. Išvados pateikiamos po PAAA , kur numatyti pirminiai būdai įmonės aplinkosaugos problemom spręsti.
3 Identifikuotais reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais bei su jais susijusiais poveikiais aplinkai. Įmonėje tokie aspektais būtų taršos mažinimas, atliekų tvarkymas.
4 Technologijos galimybėmis. Nustatyti galimybes įmonėje panaudoti mažaatliekines ar beatliekines technologijas.
5 Finansų veiklos ir verslo reikalavimais. Finansavimo šaltinių užsitikrinimas ir jei yra galimybė sulyginimas su panašaus profilio įmone.
Tikslas- planuojamo gerinimo bendras apibūdinimas ir planas politikai pasiekti.
Uždaviniai – tikslų skaitmeninės vertės, kuriomis matuojama jų sekmė.
Įmonėje tikslai gali apimti:tausoti gamtinius išteklius (naudoti mažiau vandens), gerinti produkcijos gamybą, kad sumažėtų jos poveikis aplinkai (jau anksčiau minėtos mažaatliekinės ir beatliekinės technologijos), sumažinti ar pašalinti teršalų išmetimą į aplinką (oro valymo technologijos gerinimas, paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas).
AVS galima išskirti tris pagrindines tikslų grupes:
1 Pagrindinių darbo eigos iir veiklos charakteristikų ir tyrimų tikslai. Jie gali būti nustatyti ten, kur įmonės reikšmingų aspektų vadyba gali būti potencialiai pagerinta, bet finansiniai, technologiniai ištekliai varžo veiklą taip, kad to padaryti negalima.
2 Nuolatinės vadybos sistemos efektyvumo užtikrinimo tikslai. Jie susiję su poreikiu laisuoti visų aplinkos apsaugos aspektų nuolatinę priežiūrą ir kontrolę. Įmonė gali garantuoti , kad darbuotojai nuolat gautų papildomą priedą prie atlyginimo, jei įmonės realizacija bus didesnė.
3 Aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo tikslai. Jie susieti su su gerinimo programa, kurios įgyvendinimas įmonėje duoda nuolatinį gerinimą.
4. AVS įgyvendinimas
AVS įgyvendinimas susideda iš struktūros formavimo ir atsakomybės, mokymo, ryšių formavimo, AVS dokumentacijos, operacijų valdymo ir parengties avarijoms.
Struktūra formuojama kiekvienai įmonės užduočiai. Yra paskiriamas žmogus, atsakingas už vykdymą, bet jis nėra izoliuotas nuo kitų savo funkcijų įmonėje. Technologas rašantis technologijas gali, jei atitinka kvalifikacija, buti paskirtas daleiskim už oro valymo tobulinimo. Tai reiškia, kadžmogiškieji, fiziniai (technika, medžiagos, įrengimai) ir finansiniai būtini AVS politikai ir tikslams pasiekti turi būti įvardinti ir paskirti.
Mokymų esmė supažindinti įmonės darbuotojus su įmonės aplinkos apsaugos politika ir tikslais, užtikrinti vienodą jų sampratą. Mokymai gali būti dvejopi:
1 Bendrųjų aplinkos apsaugos žinių ugdymas. Jis būtinas visiems darbuotojams. Jų tikslas supažindinti įmonės darbuotojus su aplinkos apsauga, AVS.
2 Aplinkos apsaugos aspektų – kvalifikacijos kėlimo mokymai. VVadovai indentifikuojadarbus ir pareigybes atsako, kad darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją. Jų tikslas sumažinti neigiamą įtaką aplinkai, susijusią su darbuotojų atliekama veikla.
Įmonė įgyvendina informacijos bei užklausimų iš suinteresuotų šalių gavimo, dokumentavimo ir reagavimo į jas procedūras. Paskirtasis įmonės atsakingas asmuo palaiko ryšius su užsakovais bei tiekėjais, informaciją dokumentuoja ir reaguoja.
AVS dokumentacija įmonėje vykdoma taip:
1 AVS dokumentai laikomi padaliniuose pas atsakingus asmenispagal nurodytą dokumento paskirtį.
2 AVS dokumentų keitimą gali vykdyti tiktie asmenys , kurie parengė dokumentą. Keitimas atliekamas pagal procedūrą. Pirmoji dokumento kopija saugomą pas įmonės AVS vadovybės atstovą.
3 Negaliojantis dokumentai saugomi rengėjo nustatytą laikotarpį.
4 Visų dokumentų peržiūra atliekama periodiškai.
Dėl operacijų valdymo instrukcijų įmonėje nebuvimo gali AVS sistemos įgyvendinimas nukrypti nuo planuojamų rodiklių. Įmonėje būtina valdyti šias AVS operacijas:
1 Susijusias su taršos prevencija ir išteklių išsaugojimu.
2 Nuolatinę vadybos veiklą, garantuojančią reikalavimų atitikimą.
3 Strateginę vadybos veiklą, numatančią AVS reikalavimų atitikimą.
Žinoma, kad avarijos gali įmonėje nutikti dėl:
1 Darbo saugos reikalavimų nevykdymo.
2 Atsitiktinių ir potencialių avarinių situacijų.
Įmonė turi periodiškai vykdyti avarinių situacijų išvengimo, o jom įvykus pasekmių likvidavimo planus. AVS numato, kad avarinis planas turi apimti:
1 Avarinių situacijų ir jų pasekmių likvidavimo organizavimą ir atsakomybę. Paskirtas vadovybės asmuo atsako avarinių situacijų planų vykdymą ir jo laikymasi.
2 Atsakingų darbuotojų sąrašą.
3 Detalias avarinių tarnybų paslaugas.
4 Vidinio ir išorinio ryšio planus.
5 Veiksmus,
kurių imamasi esant skirtingiemssituacijų atvejams.
6 Informaciją apie kenksmingas medžiagas, jų galimą poveikį aplinkai bei priemones, kurios taikomos išsiliejimų atveju.
7 Mokymų planus ir bandymus nustatyti jų efektyvumą.
5. AVS tikrinimas ir koregavimas
Jo tikslas įmonėje yra nustatyti sėkmingos veiklos sritis bei veiklą, kurią reikia koreguoti ir gerinti. Tikrinimo procesas įmonėje suskaidomas:
5. Monitoringas ir matavimai. Įmonė atlieka:
a) Sukuriamos ir prižiūrimos dokumentais įformintos procedūros
b) Daromi informaciniai įrašai apie: veiksmingumą, procesų valdymą.
c) Kalibruojama ir prižiūrima monitoringo įranga.
d) Išsaugoma informacija apie šį procesą.
6. Neatikties, koregavimo ir prevenciniai veiksniai. Neatikties formulavimas įmonėje atliekamas taip:
a) Aiškiai ppateikiamas reikalavimas , kuris neatitinka.
b) Formuluotėje pateikiamas aiškus situacijos aprašymas.
c) Aprašymas turi būti išsamus ir korektiškas.
7. Duomenų įrašai.
8. AVS auditas.
6. AVS vadovybinė analizė
Ji turi būti išsami ir pilna. Įmonė atlieka AVS vadovybinę analizę siekdama gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą nenukrypstant nuo įmonės vykdomos politikos. Ji yra nuolatinio gerinimo proceso dalis.
7. Išvada
Nors įmonėje mažai vykdoma AVS aspektų, bet ji pasiryžusi juos visus įgyvendinti.
8. Literatūra
Aplinkos apsaugos vadyba. ISO 14000.- Vilnius. Litimo, 1999,-477p.