Cheminė padėtis

TURINYS

Įvadas 3

1. Cheminės padėties įvertinimo metodika 4

2. Cheminės situacijos vertinimas išsiliejus svnm 5

2.1. Cheminė situacija gali būti vertinama taip: 5

3. Darbo inspektorių seminaras 6

3.1. Phare dvynių projektas 6

3.2. Dvynių ir mokymo dalies veikla 7

4. Informacinių technologijų sistemos tobulinimo dalis 10

Išvados 11

Informacinių šaltinių sąrašas 12

ĮVADAS

Įvairių cheminių medžiagų ir preparatų gausi gamyba, prekyba ir naudojimas yra svarbus ekonomikos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo veiksnys. Apytiksliai 104 tūkst. Atskirų medžiagų ar medžiagų grupių įtraukta į Europos Sąjungos medžiagų registrus, iš kurių apie 30 tūkst., turi komercinę svarbą rinkoje. Tenkindami vartotojų poreikius, chemikalai kartu gali ssukelti ir pavojų. Iki 1994 metų cheminių medžiagų kenksmingumas buvo nustatomas pagal GOST 12.1.007 – 76 SSBT. Praėjusio amžiaus 7- ame dešimtmetyje įvykusios didelės avarijos, turėjusios skaudžių pasekmių, Europos pramonėje išryškėjęs itin neigiamas kai kurių cheminių medžiagų ( DDT, asbesto ir kt.) poveikis aplinkai ir sveikatai atkreipė dėmesį į tinkamo cheminių medžiagų tvarkymo ir kontrolės poreikį.

Pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri dėl savo cheminių, fizinių ar toksinių (nuodingų) savybių pati arba jungdamasi su kitomis kelia pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ar aaplinkai.

Darbo tikslas: išanalizuoti, koks yra vertinimas įvykus cheminei situacijai.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti konkrečią informaciją apie cheminės padėties įvertinimo metodiką;

2. Pateikti konkrečią informaciją apie cheminės situacijos vertinimą , išsiliejus SVNM.

Darbo metodai: literatūros apžvalga.

1. CHEMINĖS PADĖTIES ĮVERTINIMO METODIKA

Gręsiant žmonių pažeidimas NM, įvykus avarijai chemiškai ppavojingame objekte, reikalauja greito susidariusios cheminės padėties išsiaiškinimo ir įvertinimo, kad atsižvelgiant į tai galima būtų organizuoti būtinus neatidėliotinus gelbėjimo ir avarijos likvidavimo darbus.

Kiekviename chemiškai pavojingame objekte turi būti iš anksto prognozuojama cheminė padėtis įvykus avarijai. Taip pat vadinamas išankstinis prognozavimas. Įvykus avarijai prognozė turi būti tikslinama, atsižvelgiant į avarijos aplinkybes bei esamas metereoligines sąlygas. Praktiškai tai atliekama remiantis ta pačia metodika, kaip ir išankstinis prognozavimas. Tik pradiniai duomenys imami jau konkretūs ( faktinis išsiliejusios nuodingos medžiagos kiekis, tikslus išsiliejimo pobūdis, vėjo greitis ir kryptis, oro temperatūra).

Į cheminės padėties įvykus avarijai įvertinamą įeina šie uždaviniai:

• Užteršimo zonos apskaičiavimas,

• Užteršto oro debesies priartėjimo prie objekto laiko nustatymas,

• Užteršto oro debesies formavimosi laiko nustatymas,

• Užteršimo zonos pažymėjimas žemėlapiuose ir schemose.

Šie uždaviniai išsprendžiami naudojant formules ir metodiką pparengtą Sankt Peterburgo Arktikos instituto.

Tikslesnės užteršimo zonų ribas galime nustatyti tik atliekant cheminę žvalgybą, šios ribos nebus pastovios. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: gyvenvietės užstatymo tankumo ir namų aukščio, gatvių tinklo ir jų krypties reljefo, augmenijos buvimo ir pan. Be to, užteršto debesies plitimui turės įtakos ir veiksmai, kurie bus įvykus avarijai.

2. CHEMINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS IŠSILIEJUS SVNM

Cheminė situacija, kuri gali susidaryti ( susidaro ) išsiliejus SVNM, vertinama prognozuojant galimos ( įvykusios ) avarijos padarinius chemiškai pavojingose objektuose.

Iš anksto prognozuojama remiantis ššiais pradiniais duomenimis: išsiliejusių SVNM kiekiu, lygiu visam SVNM kiekiui objekte, meteriologinėmis sąlygomis – inversija, vėjo greičiui – 1 m/s. Planuojant padalinio apsaugą nuo chemiškai pavojingų objektų avarijų padarinių, apskaičiuojamos galimos situacijos visomis įmanomomis metereologinėmis sąlygomis. Skaičiuoti pradedama nuo inversijos ir vėjo greičio 1 m/s, skaičiuojama, kol prognozuojamos užterštos zonos gylis bus mažesnis už nuotolį nuo padalinio iki užtešimo šaltinio. Skaičiavimų rezultatai surašomi į lentelę ir , įvykus avarijai, naudojami priimant sprendimą.

Prognozuojant užtešimo mastą po avarijos, būtina vadovautis realiomis metereologinėmis sąlygomis ir tiksliais duomenimis apie SVNM išsiliejimą. Prognozę reikia tikslinti ne rečiau kaip kas 4 valandas ( tiek laiko vidutiniškai išlieka pastovios meterologinės sąlygos ).

Prognozuojant reikia turėti duomenų apie išsiliejimo pobūdį.

2.1. CHEMINĖ SITUACIJA GALI BŪTI VERTINAMA TAIP:

• Žemėlapyje žymima avarijos vieta ir padalinio išsidėstymo rajonas;

• Iš avarijos vietos brėžiama užtešto oro debesies slinkimo kryptis;

• Sutapus debesies slinkimo krypčiai su padalinio išsidėstymo rajonu, apskaičiuojamas užterštos zonos gylis ir nustatoma ar užteršto oro debesis pasieks padalinį;

• Jeigu debesis pasiekia padalinį, nustatomas debesies atslinkimo laikas, SVNM išgaravimo trukmė, įkvėpiamoji apsinuodijimo dozė;

• Daromos išvados apie cheminės situacijos pavojingumą, numatomos priemonės kariams apsaugoti.

Tokiu metodu skaičiavimai dažniausiai atliekami prognozuojant galimos cheminės avarijos padarinius.

3. DARBO INSPEKTORIŲ SEMINARAS

PHARE DVYNIŲ PROJEKTO REZULTATAMS PRISTATYTI

2005 m. kovo 3 – 4 dienomis Valstybinėje darbo inspekcijoje surengtas sseminaras darbo inspektoriams „2003 – 2005 m. PHARE Dvynių projekto „Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas ir tolesnis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimas stiprinant darbo inspekcijos pajėgumus“ vykdymo rezultatai ir jų įtaka VDI institucinės veiklos tobulinimui“.

Seminarą savo pranešimu pradėjęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas apžvelgė 2004 m. Valstybinės darbo inspekcijos veiklos rezultatus, veiklos kryptis projekto vykdymo metu.

Projekto nuolatinis patarėjas Alain Desboudard ir Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai – atskirų projekto dalių koordinatoriai, pristatė jų vykdymo eigą, priemones ir apibendrino rezultatus.

3.1. PHARE DVYNIŲ PROJEKTAS

„Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas ir tolesnis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų įgyvendinimas stiprinant darbo inspekcijos pajėgumus“ truko 18 mėn.

Projektą sudarė 3 dalys:

I. Dvynių ir mokymo, skirto gerinti VDI gebėjimus įgyvendinant ES Acquis darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, dalis.

II. Paslaugų dalis, skirta informacinių technologijų sistemos tobulinimui.

III. Aprūpinimo dalis, skirta kompiuterinės ir darbo aplinkos matavimo įrangai įsigyti.

Įgyvendinant projektą dirbo Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai. Į Prancūzijos ekspertų veikla įėjo mokymo gerinimas, informacijos teikimas. Vokietijos partnerių dalyvavimas apėmė informacinių technologijų sistemos tobulinimą, prevencijos įgyvendinimo mažose ir vidutinėse medžio apdirbimo bei statybos įmonėse klausimą, nuotolinio mokymo diegimą. Dėl informacinių technologijų sistemos tobulinimo pasirašyta sutartis su Basnet firma, be užsienio ekspertų šioje srityje dirba ir AB ,,Alna“ specialistai.

3.2. DVYNIŲ IIR MOKYMO DALIES VEIKLA

Vykdant komponentę „Darbuotojų saugos ir sveikatos administravimo gerinimas“ siekta pagerinti Valstybinės darbo inspekcijos ir teritorinių skyrių veiklos veiksmingumą, užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos srities ES direktyvų taikymą, o tuo pačiu -gerinti profesinę sveikatą ir darbuotojų saugą, sumažinant rizikos veiksnius, susijusius su pavojinga ir kenksminga aplinka.

2003 m. spalio 1 d. įvykusiame įžanginiame susitikime pristatyta bendra projekto vizija. Tų pačių metų spalio ir lapkričio mėnesiais Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai lankėsi Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose, susitiko su visais darbo inspektoriais, analizavo konkrečias situacijas, supažindino su projekto tikslais, numatytomis vykdyti veiklomis ir aiškinosi darbo inspektorių poreikius inspektavimo organizavimo gerinimui. Vėliau parengta ekspertų ataskaita, kurioje pateiktas situacijos vertinimas. 2003 m. pabaigoje organizuotas nacionalinis seminaras, kuriame Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai pristatė lankymosi teritoriniuose skyriuose rezultatus. Sudarytose darbo grupėse aptarta esama padėtis ir reikalingi pokyčiai. Apibendrinę seminaro rezultatus prancūzų ekspertai pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas.

Po to organizuotose teritoriniuose seminaruose, kuriuose dalyvavo visi darbo inspektoriai, buvo nagrinėjami nacionalinio seminaro rezultatai – vertinami darbo inspekcijos veiklos metodai ir aptariami reikiami pasikeitimai. Ekspertai taip pat pristatė savo išvadas ir pastebėjimus iš lankymosi skyriuose. Aptartos kiekvieno skyriaus specifinės problemos bei pažangai pasiekti reikalingos įgyvendinti priemonės.

Šios komponentės priemones užbaigia rengiama funkcinė inspektavimo vykdymo gerinimo schema, kuri bus pristatyta baigiamajame

susitikime kovo mėnesį.

Vykdant komponentę ,,Prevencija darbo vietose mažose ir vidutinėse įmonėse“ ir nagrinėjant ekspertų pateiktos metodinės medžiagos apie rizikos vertinimą statybose ir medžio apdirbimo pramonėje taikymą šiose Lietuvos įmonėse, akcentuotas Prancūzijos patyrimas, kai rizikos vertinimas remiasi glaudžia socialine partneryste, numatyta dirbti šia linkme, taip pat informavimo bei konsultavimo veikla gilinti darbdavių ir darbuotojų žinias apie rizikos veiksnius ir jų vertinimą.

Vykdant komponentę ,,Profesinių ligų valdymo gerinimas“ buvo rengiamos rekomendacijos, kad Lietuvoje profesinių ligų nustatymo kriterijai atitiktų ES šalių praktiką. Jos rėmėsi pprancūzų ekspertų pasiūlymais:

• Atskaitinės priemonės, leidžiančios susieti ligą su kenksmingu veiksniu ir profesine situacija, parengimas. Ji būtų pateikta darbo medicinos, bendrosios praktikos bei gydantiems gydytojams, atliekantiems privalomus sveikatos tikrinimus. Ši priemonė palengvintų patologijos susiejimą su darbine situacija. Ji galėtų būti parengta dviem etapais: ligų, kurias gali sukelti įvairūs kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, sąrašas pagal kenksmingus veiksnius ir situacijų, kuriose susiduriama su kenksmingais veiksniais, žinynas

• Darbo medicinos gydytojų ir gydytojų higienistų mokymo tobulinimas. Vėliau – darbo medicinos dėstytojų, kurie užsiimtų ir pagrindiniu, ir ttęstiniu gydytojų mokymu apie profesinės kilmės patologijas, rengimas.

• Profesinių ligų pripažinimo procedūros racionalizavimas, paremtas dviem punktais: nuolatinių teritorinių profesinių ligų pripažinimo komisijų sudarymu ir procedūros eigos evoliucija.

Vykdant projekto komponentę ,,Mokymo paketas“ numatyta gerinti darbo inspektorių kompetenciją. Pagal dalykines savybes iš administracijos iir teritorinių skyrių atrinkta 15 darbo inspektorių grupė, kurių vaidmuo bus toliau perduoti savo žinias kitiems darbo inspektoriams. Šiai grupei surengti asmeninio tobulėjimo seminarai pagal bendravimo įgūdžių tobulinimo; socialinis dialogo; komandinio darbo; projektų valdymo modulius.

Praktinio mokymo Prancūzijoje metu darbo inspektoriai analizavo ten taikomą praktiką ir mokėsi inspektuoti kartu su prancūzų darbo inspektoriais lankydamiesi įmonėse.. Jie lankėsi teritoriniuose skyriuose, kur buvo pristatyti Prancūzijos inspektavimo organizavimas ir metodai.

Seminarų Lietuvoje metu buvo rengiamos pagrindinių inspektavimo funkcijų vykdymo mokomosios priemonės – kaip vykdyti inspektavimą, konsultavimą, kiek laiko skirti ryšiams su kitomis institucijomis ir pan. Parengtų mokomųjų priemonių išbandymas vyko kartu su Prancūzijos darbo inspektoriais, su kuriais dirbo ir stažuotės Prancūzijoje metu, inspektuojant įmones Lietuvoje.

Nemažiau dėmesio skirta mokytojų mokymui, kaip perteikti žinias kitiems darbo inspektoriams –– buvo stiprinami pedagoginiai darbo inspektorių įgūdžiai, mokoma vesti paskaitas, dirbti su auditorija. Seminarų metu darbo inspektoriai parengė mokomojo filmo scenarijų bei pagal jį – 8 mokymo modulius, kurie apėmė visą inspektavimo eigą.

Įgyvendinant ,,Mokymo paketą“, surengti 12 seminarų, kurių visas ciklas truko 328 val., t.y. darbo inspektoriai kėlė kvalifikaciją 4920 val.

Įdiegta Valstybinės darbo inspekcijos nuotolinio mokymo sistema. Joje patalpinti seminarų metu dėstyti mokymo moduliai „Stresas darbe“ ir „Darbuotojų apsauga nuo biologinių medžiagų poveikio“, baigiamas rengti mokymo modulis „Darbuotojų sauga ir ssveikata“.

Pagal PHARE Dvynių projektą 2004 m. gruodžio 14 – 15 d. taip pat vyko trišalis seminaras „Socialinės partnerystės svarba profesinės rizikos vertinimu ir prevencijai“. Jame dalyvavo 30 VDI, 26 profesinių sąjungų bei 40 darbdavių atstovų, Prancūzijos ekspertai ir svečiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Seminaro metu buvo aptarta esama padėtis profesinės rizikos vertinimo srityje, socialinių partnerių vaidmuo bei glaudesnio bendradarbiavimo galimybės, pasidalyta patirtimi su Prancūzijos ekspertais.

Baigus vykdyti ,,Mokymo pakete“ numatytas priemones, Valstybinėje darbo inspekcijoje parengta darbo inspektorių, galinčių toliau mokyti kitus darbo inspektorius, komanda; parengtos mokymo priemonės, įskaitant nuotolinio mokymo modulius apie pagrindines inspektavimo funkcijas, stresą darbe ir pavojingas medžiagas, mokyti socialiniai partneriai. Valstybinė darbo inspekcija turi priemones rengti darbo inspektorių įvadinio ir tęstinio mokymo sistemas ir plėtoti socialinį dialogą.

4. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SISTEMOS TOBULINIMO DALIS

Informacinių sistemų tobulinimui buvo keliami uždaviniai: numatyti metodus, skirtus prevencinės veiklos prioritetams nustatyti; parengti priemones, jų tarpe naudojant informacines technologijas, inspektorių tęstiniam mokymui; tobulinti profesinį ir techninį inspektavimą, apimant duomenų rinkimą, reitingavimą, ataskaitų ir planų rengimą pagal prioritetus.

Reitingavimui tobulinti vokiečių ekspertai, turėdami tikslą pagelbėti darbo inspektoriams vienodžiau taikyti reitingavimo kriterijus, pateikė rekomendacijas, sprendimų pavyzdžius ir nurodymus. Reitingavimo sistemą siūlyta suskirstyti į keturis submodulius:

 Pavojingų medžiagų (analizuojama ir vertinama bet kokia rizika ir pavojai, kurie kyla naudojant ppavojingas (chemines ir biologines) medžiagas).

 Fizikinių veiksnių (įeina rizika ir pavojai, kuriuos kelia fizikiniai darbo aplinkos (mechaniniai, elektros, specialieji) veiksniai).

 Potencialiai pavojingų įrenginių (analizuojama rizika ir pavojai, kuriuos kelia tam tikrų potencialiai pavojingų įrenginių (garo ir slėgio įrenginių, liftų arba transportavimo įrenginių, sprogimo zonose esančių įrenginių, įrenginių naudojant degius skysčius, eksploatavimas).

 Bendrųjų aspektų (analizuojami bendrieji aspektai, kurie yra svarbūs siekiant išvengti pavojų arba juos sumažinti (ergonomikos požiūriu, darbo vietos ir darbo aplinkos organizavimo)

Pagal šią PHARE projekto dalį bus įdiegta įmonių darbo rizikos ir (arba) pavojų vertinimo sistema, kuri leis įmones atitinkamai klasifikuoti (reitinguoti), atsižvelgiant į riziką ir pavojų. Klasifikavimo sistema (reitingavimo sistema) taps pagrindu veiksmingai planuojant įmonių inspektavimą, sudarant galimybę priimti pageidaujamus planavimo sprendimus

IŠVADOS

Kenksmingos medžiagos, patekusios į organizmą pro kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą arba pro odą, gali sukelti įvairius organizmo pakitimus, kurie pasireiškia kaip ūminiai arba lėtiniai apsinuodijimai. Taigi labai svarbu kuo greičiau atlikti cheminę žvalgybą, kad nustatyti kuo tikslesnes užteršimo zonas. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: gyvenvietės užstatymo tankumo ir namų auščio, gatvių tinklo ir jų krypties reljefo, augmenijos ir panašiai.

Taigi jei jaučiate silpnumą, atsirado kosulys, peršti akys, ašarojate, svaigsta galva, skauda pilvą, pykina, prasideda traukuliai, neaiškios medžiagos nudegina jums odą, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą arba kreipkitės į gydymo įstaigą.

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SSĄRAŠAS

1. www.csd.lt

2. www.lrs.lt

3. www.info.kmu.lt

4. Gražulevičienė R. Žmogau ekologija. Kaunas: VDU leidykla, 2002. – ISBN 9955 – 530 – 13 – 8.