Civilinė sauga
CIVILINĖ SAUGA – tai valstybinės ginybos sistemos dalis, turinti apsaugoti civiliniuc gyventojus karo ir taikos metu.
UŽDAVINIAI:
1. rūpntis civiliniais gyventojais karo, diversijų metu.
2. Šalinti avarijų, katastrofų, stichinių nelaimių darinius.
3. laiku įspėti gyventojus apie artėjančią ekstremalią būklę.
4. organizuoti ir atlikti evoliuciją.
5. Aprūpinti gyventojus individualiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis (slėptuve, informacija)
6. Atlikti skubius gelbėjimo darbus.
7. Skubiai teikti pirmąją pagalbą ir kitus patarimus.
8. Lokalizuoti ir gesinti gaisrus.
9. Žvalgyti ir pažymėti pavojingus židinius.
10. Organizuoti laikiną žmonių apgyvendinimą ir maitinimą.
11. Organizuoti ir atlikti žmonių sanitarinį valymą.
12. PPalaikyti viešą tvarką nelaimės ištiktame rajone.
13. Kaupti ir saugoti gyvybiškai svarbias materialines vertybes
14. Išmokyti gyventojus, kaip elgtis esant ekstremaliai situacijai.
15. Saugoti maistą, gyvulius, pašarus.
CIVILINĖ SAUGA UŽSIENIO VALSTYBĖSE:
1. Vienintelė valstybė, kurios civilinei saugai vadovauja prezidentas yra JAV.
2. Kanadoje federalinė vyriausybė
3. Norvegijoje teisingumo ir policijs ministerija
4.Islandijoje teisingumo ministerija
5. Rusijoje gynybos ministerija.
6. Lietuvoje vadovauja vyriausybė.
Anglijoje, JAV, Kanadoje civilinėje saugoje dalyvauja savanoriai.
Portugalijoje, Turkijoje – prievolininkai.
Belgijoj, Danijoj, Olandijoj, Vokietijoj, Prancuzijoj, Lietuvoj – savanoriai ir tam tikras prievolininku kontingentas.
PAGRINDINĖS CIVILINĖS PAJĖGOS: gaisrininkai, ggelbėtojai,pirmosios pagalbos, įspėjimo, cheminės žvalgybos ir dozimetrinės kontrolės tarnyba, viešosios tvarkos tarnyba ir kt.
Visose valstybėse civilinės saugos pajėgos steigiamos nevienodai. JAV – 50žmonių, Norvegijoj – 40, Olandijoj – 30.
Taikos CS pajėgose dalyvauja 2 – 3% darbuotojų, o karo metu nuo 88 – 10.
GALIMOS EKSTREMALIOS SITUACIJOS: 40% – potvyniai, 20% – tropiniai ciklonai, 15% – žemės drebėjimai, 15% – sausra, 10% – kitokios stichinės nelaimės.
12 – 13 stichinių nelaimių per metus Lietuvoje.
LIETUVAI BŪDINGA: stiprūs vėjai, uraganai, audros, pūgos, šlapdribis, apledėjimai, potvyniai, miškų ir durpynų gairai, sauasros, masiniai infekciniai susirgimai, epidemijos.
Uraganai lietuvoje siaučia į 2 – 3 metus vieną kartą prie jūros ir į 10 – 20 metų rytų pusėje.
Jei vėjo greitis 120 – 160km/h – silpnas uraganinis vėjas.
160 – 220km/h – vidutinio
220 km/h – ir daugiau – stiprus.
VIESULAS – stiprus, nedideliame plote siaučiantis oro sukurys, kurio ašis beveik vertikali. Jo skersmuo gali siekti 150m, o aukštis 6km.
PŪGA – tai smulkių snaigių sukuriai, kurie atsiranda sningant ir pučiant spipriam vėjui. VVidurinė jos trukmė 6 – 7h.
POTVYNIŲ BŪNA: 1)paprasti – lyjant, tirpstant sniegui, nedų sangrūda. 2)katastrofiniai – toks potvynis, kurio pirmoji banga, objekta pasiekia per 4h ir padaro didelę žalą.
1940; 1951; 1958 – Lietuvoje užfiksuoti didesni potvyniai.
AMONIAKAS – veikia nervų sistemą, pažeidžia medžiagų apykaitą smegenų žievėje. Pasėkmės – patamsėja akių ragena, apankama, užkimstama, arba prarandamas balsas ir įvairios kitos ligos.
+Esant nedidėliai koncentracijai grauzia akis, dirgina kvėpavimo takus.
+Didelei koncentracijai – stiprai graužia akis, nosį, ima čiaudulys, pykina, skauda galvą, parausta vveidas, pila prakaitas, skauda krūtinę, nesilaiko šlapimas. +Patekus į didelės koncentracijos debesį stipriai dirgina burnos gleivinę, kvėpavimo takus, griaužia akis, ima kosulys, atsiranda baimė, svaigsta galva. Po kelių min suglembama, traukia mėšlungis, linksta galūnės. Sutrinka kvėpavimas, kraujotaka. Mirštama nusilpus žirdžiai arba uždūstama.
+Pirmoji pagalba – apsaugoti kvėpavimo organus, užsidedant dujokaukę K, KD, M. Jei nėra dujokaukės naudoti kelių sluoksnių medžiagą ir sudrėkinti, jei nėra vandens sudrėkinti šlapimu. 1)nukentėjusį išnešti iš užterštos zonos 2)išnešus paguldyti ir šiltai apkloti 3)duoti uostiti šiltų vandens garų 4)jei yra samonė, duoti skalauti gerklę vandeniu. 5)akis nuplauti vandeniu, arba 2% bromo tirpalu 6)į nosį įlašinti šilto aliejaus 7)2 – 3 lašus albucido įlašinti į akis.
CHLORAS – dirgina kvėpavimo takus, nuo jo išbrinksta plaučiai, sutrinka kraujo, aminorūgščių veikla.
+Esant nedideliai koncentracijai sutrinka kvėpavims, slegia krutine.
+Esant vidutinei konc – graužia akis, jos ašaroja, kankina sausa ir skausmingas kosulys, padažnėja pulsas, paskui spjaudoma gelsvomis putomis arba rausvu skysčiu. Jei nesikreipiama į gydytoją, kartais ir mirštama.
+Patekus į didelės koncentracijos debesį galima staigiai numirti uždusti.. žmogus blaškosi, bando bėgti, bet krenta ir praranda samonę.
ANGLIES OKSIDAS – jis išstumia deguonį iš hemoglobino, pažeidžia audinių aprūpinimą deguonimi.
+Vidutiniškai apsinuodijus trūkčioja raumenys, sutrinka širdies ritmas, parausta veidas, vemiama, skauda galvą. Anglies dioksidas žaloja oodą ir gleivinę.
+Pirmoji pagalba: nukentėjusyjį kuo skubiau išnešti į gryną ora, apsaugai naudoti dujokaukę su CO, CO2 užrašu.
ETILENO OKSIDAS – naikina hemoglobiną.
+Apsinuodijus skauda galvą, smilkinius, spengia ausyse, parausta veidas, pykina, vemiama, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 40OC, prarandama samonė, nesilaiko šlapimas, mirštama uždusus.
+Pirmoji pagalba: išnešti į gryną orą.
CIANOVANDENILIS – jis veikia audinių ląsteles.
+Vidutiniškai apsinuodijus jaučiamas silpnumas, išsiplėčia akių vyzdžiai, prarandama samonė.
+Stipriai apsinuodijus netenkama samonės, po kelių minučių mirštama. Pagalbos suteikti beveik neįmanoma, labai greitas poveikis.
AZOTO OKSIDAS – stiprus kraujo nuodas.
+Patekęs per kvėpavimo takus į kraują, jis išstumia deguonį, dėl deguonies stygiaus sutrinka CNS. Ima svaigti galva, tirpti kojos. Atsikosėjama geltonomis, o vėliau raudonomis seilėmis. Pakyla emperatūra, sutrinka viduriai, vemiama, skauda krūtinę, dūstama. 50% atvejų mirštama apsinuodijus. Aktyvaus priešnuodžio nėra. Azoto oksidas bespalvis, bekvapis. Vienintelė išeitis kuo greičiau palikti užterštą zona.
MASINIAI INFEKCINIAI SUSIRGIMAI IR EPIDEMIOS:
+Infekcinių ligų būdingiausi bruožai: užkrečiamumas, galimybė plisti ir eigos cikliškumas.
1)ERKINIS ENCIFALITAS – šis mikrobas patekęs į žmogaus organizmą sukelia smegenų uždegimą. Šios ligos židinių yra užregistruota 41 rajone, kol kas neaptikta Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajone. Šios ligos sukėlėjas paraližuoja viršutinę kūno daly: pečių juosta ir raumenis. Iš pradžių šis virusas būna kraujyje o paskui patenka į CNS.
2)ERKINĖ LAIMO BBORILIOZĖ (laimo liga) – pirmakarta 1988m užregistruota Tauragės rajone. Tame rajone apie 50% erkių yra užsikrėtę šia liga. Įkandimo vietoje gali atsirasti paraudimas nuo 2cm iki kelių dešimčių cm. Požymiai: ima skaudėti sanarius (kelio, peties, alkūnės).
3)LEPTOSPIROZĖ – šią ligą platina graužikai.
Židiniai: Ignalinos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių rajonai ir t. t. Ligos trukmė 2 – 4 savaitės. Užsikrėtus sutrinka tulžies veikla.
4)TULEREMIJA – platintojai yra žiurkės, jos užsikrečia viena nuo kitos. Mikrobai į organizmą gali patekti per odą ir gleivines.
Židiniai: Pakruojo, Pasvalio, Ukmergės rajonai. Mikrobai patekę į organizmą nusėda limfmazgiuose.
EKSTREMALIOS SITUACIJOS GAMYBOJE:
AVARIJA – tai netikėtas mašinų gedimas arba gamybos procesų sutrikimas. Tai nelaimingas atsitikimas, padaręs didelę žalą.
KATASTROFA – stambi avarija padariusi didelę žalą ir sukėlusi sunkias pasėkmes su žmonių aukomis.
PAGRINGINĖS AVARIJŲ, KATASTROFŪ PRIEŽASTYS: įvairios stichinės nelaimės, projektavimo ir statybos normų pažeidimai, gamybos proceso ir technologijos pažeidimai, darbo drausmės ir saugumo technikos pažeidimai.
PADARINIAI: sprogimai, sugriovimai, gaisrai, aplinkos tarša nuodingomis ir radioaktyviomis medžiagomis.
IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ.
30km aplink elektrinę turėtų būti saugumo zona. Turėtų niekas negyventi.100km – pavojinga zona. 400km – vidutinio pavojingumo zona
Radioaktyvusis jodas. Stransis – 28metai nesuskyla. Cezis – 30 metų. Plutonis – 2400m. Uranas – 4,5 milijardai metų.
CIVILINĖS SAUGOS SIGNALAI:
1992. 07. 30.m 76P buvo patvirtinti civilinės saugos signalai.
1)Dėmesio
visiems – tai signalas kuris duodamas įjungiant sirenas, kitas signalines priemones, kurias išgirdę turime įsijungti radiją, televiziją ir privalote išklausyti informaciją apie susidariusią situaciją. Ar reikalingas toks signalas sprendžia krašto apsaugos departamentas kartu su civilinės saugos departamentu.
2)Radiacinis pavojus – tai signalas apie tiesioginę radioaktyvaus užteršimo gręsmę.
3)Cheminis pavojus – tai signalas apie tiesioginę cheminio užteršimo grėsmę.
4)Katastrofinis užtvindymas – jis duodamas Kauno, Šakių, Jurbarko ir Šilutės rajonams.
Dar būna panaudojami ir automobilių garso signalai, be sirenų. Ar reikalingi šie signalai nusprendžia Kauno mmiesto civilinės saugos departamento skyrius.
5)Potvynio pavojus – signalas apie potvynio grėsmę.
6)Uragano pavojus – signalas apie hidrometeriologinius reiškinius ir jų grėsmę. Ar reikalingas šis signalas sprendžia hidrometeriologijosvaldyba.
7)Oro pavojus – tai signalas visiems Lietuvos gyventojams apie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Sprendžia krašto apsaugos ministerija.
8)Oro pavojaus atšaukimas – tai signalas apie tai, kad praėjo tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė.
10 FIZINIŲ PRINCIPŲ:
1.Viskas turi būti savo vietoje.
2. Darbui reikia pasirinkti tinkamą aukštį.
3. Reikia dirbti patogia kūno padėtimi.
4. Perdidelės naudojamos jėgos sumažinimas.
5. Sumažinti nuovargį.
6. Sumažinti nebūtinus ppasikartojimus.
7. arbui reikalinga erdvė, panaikinti kliūtis.
8. Sumažinti tiesioginę, kontaktinę įtampą.
9. Teikime galimybe judėti ir keisti kūno padėtį.
10. sukurti patogią darbo aplinką.
SLĖPTUVĖS – tai specialus indžinerinis statinys patikimai apsaugantis žmones nuo masinio naikinimo priemonių.
1. Slėptuvėje turi būti pagrindinės ir pagalbinės ppatalpos.
2. Slėptuvės yra: iki 600 gyventojų – maža slėptuvė, nuo 600 iki 1000 – vidutinio dydžio, daugiau nei 1000 gyventojų – didelė slėptuvė.
Veina iš didesnių slėptuvių yra Vokietijoje (telpa 20100 gyventojų, taip pat ir yra ligoninė kur telpa 330 žmonių).
1994m Norvegijoje slėptuvė sutalpino iki 1700gyventojų, jos plotas 2500m2.
3. Slėptuvės reikalavimai: du įėjimai, du išėjimai, avarinis išėjimas.
4. Pagrindinėse patalpose turi būti: žmoni apsaugos patalpa, valdymo punktas (kompiuteris, susisiekimo priemonės), medicinos punktas.
5. Pagalbinėse patalpose turi būti: užterštų viršutinių drabužių rūbinė, oro filtrų ir ventiliatorių patalpa, sanitariniai mazgai, maisto sandėlys, maisto ruošimo patalpa, elektros skydinė, civilinė elektros stotis, vandens atsargū patalpa, aušinimo rezervuaro patalpa, suslėgro oro ar deguonies baliono patalpa, slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlys, prieangiai arba šliuzai.
6. Taip pat turi būti sslėptuvės pasas.
7. Priešradiacinės priedangos: rūsys, pirtelė, griovys.
Greitai pastatomos slėptuvės (iš gelžbetonio konstrukcijų)
8. Profilaktinės priemonės prieš radiaciją: +naudoti KJ arba KNO3. Suaugusiems po vieną per dieną, vaikams nuo 12 – 13 metų 0,5 tabletės, naujagimiams iki 3m 0,25 tabletės. +Kalio tinktūra – suaugusiems 3 – 5 lašus į vieną stiklinę vandens ar pieno. Vartojama 3 kartus per dieną, reikia vartoti 8 dienas. Vaikams 1 – 2 lašai. +Jodas – įsitepti į skydliaukę. Vartoti prieš 6h patekimą į radiaciją.
Į aplinką patenka ttik radioaktyvus jodas.
GYVENTOJŲ VEIKSMAI ĮVYKUS AVARIJAI ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE:
1. Nedelsiasnt ruošti prišradiacines priedangas arba rūsius. Patalpos atlaisvinimas, nuo įvairiausių nereikalingų daiktų.
2. Padaryti papraščiausius gultus.
3. Į uždarą indą reikėtų prisipilti vandens atsargų. (1žmogui nemažiau nei 2L per parą).
4. Jei yra, reikia parikrinti ar veiia ventiliacija.
5. Į tą patalpą reikia atsinešti radio imtuvą ar televizorių.
6. Jei name nėra rūsio ar priešradiacinės priedangos, tada reiktų ruošti gyvenamuosius kambarius.
7. Užsandarinami langai, kad kuo mažiau saulės spindulių patektų į patalpą (pvz sudrėkintas dekis)
8. Užsandarinti balkono duris ir orlaides.
9. Į sandarią tarą sudėti maisto ir vandens atsargas (geriausiai tinka konsrvai).
10. Reikėtų paruosti kiekvienam šeimos nariui po minimalią apsaugos priemonę (pvz.: marlę, vata- – kad apsaugoti kvėpavimo takus).
11. Reikėtų kuo daugiau apsirengti, kad kuo mažiau liktų plikos odos. (striukes, megstiniai, odiniai batai, kapišonas, akiniai).
12. Visas maisto atsargas izoliuoti nuo aplinkos. (dėti į keletą maišelių)
13. Evakuacijos atveju reikia turėti su savim: maisto atsargų 2 – 3 parom, prie kiekvieno nešulio reikėtų pritvirtinti etiketes su savininko vardu ir pavarde.
14. Jei gyveni nuosavame name, prieš evakuacija reikia užsandarinti šulinį. (2 metrų spinduliu apkasti šulinį, 0,5 metrų storumo molio sluoksniu, virš šulinio turi būti jo dangtis, uždėti papildomas medžiagas).
15. Jei gautas pranešimas apie radiaciją reikia išjungti dujas, elektrą ir vandenį.
16. Reikia pasiimti ((dokumentą su nuotrauka).
17. Reikia naudoti jodo preparatus.
