Civilizacijos ir gamtos konfliktas

Nuo senų senovės įvairios civilizacijos buvo neatsiejamos nuo gamtos. Jos kūrėsi šalia upių, ežerų, ten, kur yra maisto ir saugi gyvenamoji vieta. Tol, kol civilizacijos neėmė plėstis, viskas buvo tvarkoje: žmonės medžiojo, dirbo žemę, augino gyvulius ir augalus, naudojosi gamtos suteikta pastoge. Civilizacija netrukdė gamtai, o gamta nekėlė grėsmės civilizacijai. Tačiau pastaraisiais amžiais viskas ėmė sparčiai keistis. Žemę ėmė niokoti ir teršti žmonių naudojama technika. Didelių permainų gamtoje sukelia gamybos procesas, kuris iš pagrindų keičia gamtinių kompleksų sstruktūrą, kasdien vis daugiau ima iš gamtos ir sudaro atliekų problemą.

Visi esame girdėję apie tokius reiškinius kaip ozono skylės, smogas, globalinis atšilimas. Bet ar susimąstome, kodėl jie kyla ir kaip mes galėtume tai pakeisti? Savo kalboje aš pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus.

Visų pirma, žmonės negailestingai išnaudoja gamtą. Jie naudojasi jos ištekliais ir dar ją teršia tokiais mąstais, kad pati gamta susitvarkyti nebepajėgia. Vis dažniau kalbama apie šiukšlių perdirbimo būtinybę, tačiau daroma kol kas dar labai mažai. Žmonės raginami rūšiuoti šiukšles, ttačiau dauguma teisinasi neturį tam laiko. Deja, sintetinės medžiagos yra labai lėtai ir gali būti toksiškos. Tokios sintetinės šiukšlės (kaip pavyzdžiui plastikas) kelia didžiulį pavojų ne tik gamtai bet ir žmonijai.

Kita labai rimta problema yra išteklių naudojimas. Čia vertėtų paminėti nne vien senkančias iškastinio kuro atsargas, bet ir nykstančias gyvūnų ir augalų rūšis. Žmonės, nejausdami saiko, jau išnaikino daugybę populiacijų, dėl jų kailio, kaulų ar odos. Dar daugiau rūšių yra ant išnykimo ribos. Šiuo metu jau susirūpinta nykstančiais gyvūnais ir augalais. Jiems steigiami rezervatai, draustiniai, gyvūnai veisiami nelaisvėje, taip siekiant išsaugoti jų populiaciją. Taip pat stipriai susirūpinta ir „žemės plaučiais“ – atogrąžų miškais, kurie pastaraisiais metais buvo labai kertami dėl medienos.

Kita be galo svarbi šių laikų civilizacijos problema yra žmonių noras valdyti gamtą, pakeisti nusistovėjusias jos taisykles. Mes jau sugebame suskurti dirbtines jūras, nusausinti užpelkėjusius žemės plotus. Tokia žmogaus veikla be galo pavojinga gamtai ir gali sukelti virtinę nelaimių. Sutrikdoma natūrali pusiausvyra, kurią vėliau labai sunku atkurti.

Gamta yra nepastovi ir nnenusėjama, o jos galybė – neapsakoma. Nors žmogus naudojasi visais žemės teikiamais ištekliais, vyksta ir atvirkštinis procesas – žmogus neša žemei vien pražūtingas nelaimes. Ne kartą esame girdėję apie naftos plėvele apsitraukusius didžiulius vandenynų plotus, iškirstus miškus, užterštas upes ir ežerus. Gamta ir žmonija yra neatsiejamos vien anuo kitos, jos yra tarsi viena visuma. Būtent todėl mes privalome saugoti aplinką, kurioje gyvename ir dėti visas pastangas, kad užtikrintume jos išlikimą. Žmonės naikindami gamtą, naikina ir patys save.