KLIMATO KAITA, JOS PRIEžASTYS IR SPRENDIMO BŪDAI

Turinys

Įvadas 3

1. ŠILTNAMIO EFEKTAS 4

1.1. KLIMATO ATŠILIMO ŽEMĖJE PRIEŽASTYS 4

1.2 LAUKIAMOS KLIMATO KAITOS PASEKMĖS PASAULYJE 6

2. KLIMATO KAITOS POLITIKA 8

2.1 JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDROSIOS KLIMATO KAITOS KONVENCIJA 8

2.2 KIJOTO PROTOKOLAS 8

3. APLINKĄ TAUSOJANČIŲ TECHNOLOGIJŲ VYSTYMAS 11

IŠVADOS 13

Literatūra 14Įvadas

Mokslininkai vieningai sutaria, kad žmogus yra klimato kaitos kaltininkas. Neapdairiai naudojant iškastinį kurą atmosferoje pagausėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), iš kurių labiausiai padidėjo CO2 koncentracija – net 31 proc. didesnė palyginus su prieš keletą šimtmečių buvusia. Pagal žemiau pateiktą grafiką per 40 metų, nuo 1958 iki 1998 metų, CO2 koncentracija atmosferoje padidėjo daugiau nnei 16%. Mokslininkai apskaičiavo, jog temperatūra Žemėje 1990 – 2100 metais pakils nuo 1,4 iki 5,8 0C. Dėl to hidrologiniai ciklas darosi intensyvesnis: didesnės sausros, didesni potvyniai, padaugės ekstremalių meteorologinių sąlygų, gali pakisti klimato zonos. Jau dabar nerimą kelia ozono skylės, poveikį meteorologiniams reiškiniams daro suaktyvėjusios Šiaurės Atlanto Oscilaicijos, El Nino ir La Nina reiškiniai. Šios pasekmės turės globalų neigiamą ekonominį, ekologinį ir socialinį efektą. Klimato kaitos pasekmės bus tuo blogesnės, kuo greičiau kils temperatūra žemėje.

1 diagrama. CO2 koncentracijos aaugimas per pastaruosius 40 metų

Paaiškinimai:

BKKK – Bendroji klimato kaitos konvencija

ŠESD – Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

ES – Europos Sąjunga1. ŠILTNAMIO EFEKTAS

Dar gerokai iki to laiko, kai tapo juntama civilizacijos įtaka, plonas dujų apvalkalas aplink Žemę sugerdavo nedidelę Saulės šilumos dalį ir ssulaikydavo ją prie Žemės paviršiaus. Dėl to oras sušildavo ir temperatūra naktį tiek daug nenukrisdavo žemiau nulio, kaip kad būna Mėnulyje ar Marse, kuriuos supa labai plona atmosfera. Saulė atiduoda Žemei savo energiją per šviesos spindulius, lengvai prasiskverbiančius iki Žemės paviršiaus, kur juos absorbuoja gruntas, vanduo ir visi gyvi padarai. Didžioji dalis per dieną sugertos šilumos vėl išspinduliuojama į kosmosą ilgesnių bangų – infraraudonųjų spindulių – forma; šios bangos turi mažiau energijos ir dėl to per atmosferą skverbiasi ne taip lengvai kaip Saulės šviesa. Taigi dalis šilumos spindulių nepraeina apvalkalo ir pasilieka atmosferoje.

Problema čia ta, kad civilizacija išmeta į atmosferą daug papildomų šiltnamio dujų, pirmiausia CO2, o dėl to plonas dangalas tampa žymiai storesnis. Taigi sulaikoma dar daugiau šilumos, kkuri kitu atveju išsisklaidytų.1.1. KLIMATO ATŠILIMO ŽEMĖJE PRIEŽASTYS

Dauguma šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro gamtoje vykstant natūraliems procesams, bet dabar ore jų yra per daug. Degdamas kuras ir pramonės atliekos išskiria anglies dvideginį. Jį sugeria augalai, bet dabar daug medžių iškertama, todėl anglies dvideginio suvartojama daug mažiau.

Vandenynų dugne ir amžino įšalo zonoje esančiuose ledo hidratuose yra sukaupti didžiuliai metano ﷓ šiltnamio efektą sukeliančių dujų – kiekiai. Bendras tuose angliavandeniliuose esančios anglies kiekis yra vertinamas 10 000 gigatonų (106), dukart daugiau nnei yra visame Žemėje esančiame organiniame kure ir nepalyginamai daugiau už 750 gigatonų anglies, kuri yra atmosferoje esančiame anglies dvideginyje. Jei lėtai kylanti jūros vandens temperatūra paskatintų milžiniškų metano kiekių iš dugne esančių klodų išsiskyrimą, tai smarkiai sustiprintų šiltnamio efektą ir visuotinis atšilimas dar paspartėtų (taip jau buvo prieš 55 mln. metų).

Yra ir kitokių nuomonių, teigiančių, kad klimato atšilimas vyksta dėl periodinių klimato svyravimų. Tačiau aišku viena, jog šitokiais tempais besikaičianti temperatūra yra antropogeninės veiklos pasekmė.

1.1.1 Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra šios:

anglies dioksidas CO2, metanas CH4, azoto suboksidas N2O, hidrofluorkarbonatai HFC, perfluorkarbonatas PFC ir sieros heksafluoridas SF6. Netiesiogiai šiltnamio efektą sukelia azoto oksidai NOx, anglies monoksidas CO ir kiti (be CH4) lakūs organiniai komponentai, freonai (halogenalkanai).

Pateikiu trumpą pagrindinių ŠESD aprašymą:

£ Svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – tai anglies dioksidas. Jis išsiskiria visuose degimo procesuose, kitaip sakant, jo negalima išvengti deginant organinį kurą. Manoma, kad žmonijos veiklos metu pusė išsiskiriančio anglies dvideginio lieka atmosferoje, kitą pusę sugeria žemė ir vandenynas. Kadangi atmosferoje anglies dvideginis išsilaiko vidutiniškai 50-200 metų,tai šių dienų efektas bus jaučiamas per vėlesnius šimtmečius.

£ Azoto suboksidas (N2O) susidaro katilų ir pramoninių krosnių aukštos temperatūros degimo fakeluose, transporto priemonių varikliuose. Jis ttaip pat išsiskiria iš azoto trąšomis tręštų dirvų.

£ Hidrofluorkarbonatai HFC vis intensyviau naudojami paskutinį XX a. dešimtmetį. Šios medžiagos pradėtos naudoti vietoje ozono sluoksnį ardančios CFC, buvusios freonų ir šaldymo skysčių sudėtyje. Tačiau nors HFC ir yra gera alternatyva, šios dujos sukelia šiltnamio efektą ir pasižymi ilgu ciklu atmosferoje. Tačiau kai kurių hidrofluorkarbonatų naudojimas pasaulyje auga, pvz. HFC-134 yra dedamas į šaldymo skysčius.

£ Perfluorkarbonatų PFC ir sieros heksafluorido SF6 gyvavimo atmosferoje trukmė siekia daugiau nei 1000 metų. Tai didžiulį neigiamą efektą klimatui sukeliančios dujos, kurių poveikis bus juntamas ir po tūkstantmečio. PFC ir SF6 dujos išsiskiria gamybos, kurioje naudojamas fluoras, procesų metu. Nors šių dujų kiekiai palyginti su pagrindinėmis ŠESD ir maži, tačiau ilgas veikimo laikas kelia nerimą.

£ Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, kai aplinkoje nepakanka deguonies. Smalkės yra labai kenksmingos sveikatai nes patekusios į organizmą sudaro labai patvarų junginį su hemoglobinu, neleisdamos šiam prisijungti deguonies.

£ SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios specifinį kvapą dujos. Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai: stacionarus kuro deginimas ir pramonė.

1.1.2 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai

Energetika kartu su transportu yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltinių Lietuvoje. Šie sektoriai apima visą kuro naudojimo ciklą, įskaitant jo gavybą, transportavimą, saugojimą, paskirstymą, perdirbimą ir deginimą. Dominuojantis išmetimų ingredientas yra anglies dvideginis, kuriuo energijos gavimo proceso metu virsta besioksiduojanti kuro angl.is. Pramonėje taip pat dominuoja anglies dvideginio išmetimai, kuris išsiskiria cemento, kalkių ir plytų gamyboje.

Dauguma šiltnamio dujų susidaro gamtoje, bet dabar ore jų yra per daug. Degdamas kuras, pramonės atliekos, išskiria anglies dvideginį. Jį sugeria augalai, bet dabar daug medžių iškertama, todėl anglies dvideginio suvartojama daug mažiau. Metaną išskiria kai kurios žemės ūkio šakos (galvijininkystė, ryžių auginimas) ir pūvančios atmatos. Freonai (cheminės medžiagos turinčios chloro, fluoro ir anglies) nėra gamtinės kilmės dujos, jas gamina perdirbamoji pramonė.1.2 LAUKIAMOS KLIMATO KAITOS PASEKMĖS PASAULYJE

Vienąkart su klimato kaita susidūrę dinozaurai neišgyveno iki mūsų dienų. Masinę gyvybės žūtį sukėlė į žemę atsitrenkęs meteoritas ir sukėlęs tai, ką dabar vadiname klimato kaita. Žemę apgaubė tirštas dulkių debesis, dėl ko negalėjo patekti saulės šviesa, nukrito temperatūra, nutrūko daugumos augalų vegetacija, suiro mitybinės grandinės. Panašus likimas gali ir šiais laikais ištikti 6,3 milijardų žmonių apgyvendintą planetą.

Dabartinės kaitos tendencijos sukels didžiulį biologinės įvairovės nykimą. Daugelis rūšių dėl taršos ir buveinių nykimo yra stipriai paveiktos, todėl mūsų šimtmetyje greičiausiai visiškai išnyks. Žmonijai

pavojus gresia dėl meteorologinių sąlygų pokyčių. Pastarieji potvyniai, audros, sausros patirtina, jog kompiuteriniai modeliavimai nebuvo laužti iš piršto.

2 diagrama. Temperatūros kilimas pasaulyje nuo 1860 m. iki šių dienų (paimta iš http://europa.eu.int/comm/environment/climat/home_en.htm

Temperatūra per pastaruosius 150 metų išaugo 0,6 oC. Manoma, kad temperatūra ir toliau kils. Aukštesnė temperatūra sukels vandens tūrio didėjimą, paskatins ledų tirpsmą, metano išsiskyrimą iš povandeninių klodų. Planuojama, kad vandens lygis iki 2100 metų pakils nuo 9 iki 88 cm. Turint omenyje, kad XX a. vandenynų lygis pakilo 10-20 ccm, neišvengiamai bus užlietos kai kurios priekrančių šalys (beje, tankiausiai apgyvendintos): Bangladešas, Maldivų salo. sutrikęs vandens apytakos režimas ir vandens nepriteklius sukels pasaulines krizes, milijonų žmonių žūtis, paskatins masines migracijas. Dėl aukštesnės temperatūros nukentės tropiniai regionai, nes sausros sumažins derlių. Sausros gali nuniokoti jautrius kitų žemynų regionus: Centrinę Aziją, Afrikos seišelus, Šiaurės Amerikos didžiąsias prerijas.2. KLIMATO KAITOS POLITIKA

2.1 JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDROSIOS KLIMATO KAITOS KONVENCIJA

Atsižvelgiant į tai, kad atmosfera yra visų žmonių nuosavybė, ir CO2 emisijos nepriklausomai nuo jų išmetimo vvietovės sukelia globalų neigiamą efektą, pasaulio šalys turi susitarti ir bendromis pastangomis siekti sustabdyti klimato kaitą. Tai liečia tiek išsivysčiusias, tiek besivystančias šalis, turint omenyje pastarųjų šalių ekonomikos (o kartu ir poveikio aplinkai) prognozuojamą augimą. Pagrindas tarptautinei klimato politikai buvo ppadėtas konferencijoje Rio de Žaneire 1992 m., kai buvo pasirašyta Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencija (BKKK). Konvencijos tikslai yra sumažinti ir kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas išvengiant klimato kaitos. Konvencijoje deklaruojama bendra programa, pagal kurią valstybės gali imtis priemonių prieš klimato kaitą. Konvencija įgalina šalis kaupti ir dalintis informacija apie ŠESD išmetimus, nacionalines politikas ir geriausias praktikas. Remdamosi konvencija šalys gali kurti nacionalines strategijas ir prisitaikyti prie tikėtinų poveikių, įskaitant galimą techninę ir finansinę paramą besivystančioms šalims, pasirengti galimoms klimato kaitos pasekmėms.2.2 KIJOTO PROTOKOLAS

Konkretūs tikslai ir uždaviniai pagal BKKK iškelti 1997 metų Kijote (Japonija) vykusiame išsivysčiusių pasaulio šalių atstovų susitikime. Nutarta siekti iki 2008-2012 metų sumažinti klimato atšilimą veikiančių dujų emisijų kiekius vidutiniškai 5,2%, lyginant su 1990 mmetų lygiu. Šie taip vadinami Kijoto protokolai visuotinai įsigalios, protokolus ratifikavus išsivysčiusioms valstybėms, kurios išmeta daugiau nei 55% šiltnamio dujų kiekio. ES šalys ratifikavo Kijoto protokolą, tačiau didžiosios šalys – JAV ir Rusija – delsia, todėl protokolas dar nėra visiškai įsigaliojęs.

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 metų rudenį ratifikavo Kijoto protokolus ir prisijungė prie Europos Sąjungos šalių, Rytų Europos šalių, Japonijos, ratifikavusių protokolą kiek anksčiau tais pačiais metais. Kaip ir kitos ES šalys, Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio dujų emisijas 2008-2012 metais 88%, lyginant su 1990 metų lygiu.

Kijoto protokoluose numatyti lankstūs mechanizmai, kuriais išsivysčiusios šalys gali pasinaudoti, siekdamos vykdyti savo įsipareigojimus:

£ Prekyba apyvartiniais taršos leidimais;

£ Bendro įgyvendinimo projektai;

£ Švarios plėtros mechanizmas.

2.2.1. Prekyba apyvartiniais taršos leidimais

Prekybos apyvartiniais taršos leidimais principas yra įteisintas Kijoto protokolų 4 straipsnyje, kaip priemonė, leidžianti sumažinti bendrąsias šiltnamio dujų emisijas Pasaulyje mažiausiomis leidžiamomis išlaidomis.

Tai reiškia, kad teršėjas, kurio taršos sumažinimo kaštai yra labai aukšti, gali nusipirkti apyvartinius taršos leidimus iš kito teršėjo, efektingiau investavusio į taršos mažinimo projektus savo įmonėje. Tokiu būdu laimi tiek apyvartinių taršos leidimų pirkėjas, sutaupęs investicijas, kurios turėtų būti skiriamos savo ūkio modernizavimui, tiek apyvartinių taršos leidimų pardavėjas, kurio papildomos išlaidos investicijoms grįžta ir duoda naudą, pardavus apyvartinius taršos leidimus.

Europos Sąjunga, priėmusi prekybos apyvartiniais taršos leidimais direktyvą siekia 2005-2007 metais geriau pasiruošti 2008-2012 metų laikotarpiui, kuris laikomas pirmuoju Kijoto protokolų apibrėžtu įpareigojimų laikotarpiu ir nuo kada įsigalios prekybos apyvartiniais tnbharšos leidimais sistema visame Pasaulyje.

2005-2007 metais prekyba apyvartiniais taršos leidimais vyks tik tarp ES šalių įmonių. Natūralu, kad pagrindinė apyvartinių taršos leidimų pirkėjų dalis bus susikoncentravusi labiausiai išsivysčiusiose ES šalyse (Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija, Beneliukso šalys, Austrija ir Italija), kai tuo tarpu apyvartinių taršos leidimų pardavėjų daugiausiai bus naujose EES narėse – Rytų ir Centrinėje Europoje.

Įstojus į prekybos taršos leidimais sistemą, papildomą ekonominį paskatinimą gautų įmonės, siekiančios modernizuoti nepakankamai efektyvų energetikos ūkį. Tai itin aktualu Lietuvai. Mūsų šalyje kaip ir daugelyje ES šalių nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo prekybos apyvartiniais CO2 taršos leidimai.

2.2.2. Bendrieji projektai

Bendras įgyvendinimas („Joint implementation“) yra Kijoto protokolų 6 straipsnyje numatytas mechanizmas, numatantis galimybę taršos šiltnamio dujomis leidimų 2008-2012 metams perdavimą iš vienos pramoninės šalies kitai pramoninei šaliai, įgyvendinant projektus, kurių pasekoje sumažėja šiltnamio dujų emisijos. Tokiu būdu ūkio subjektai, atlikdami projektus, susijusius su energijos generavimo, perdavimo ir vartojimo efektyvumo didinimu, atsinaujinančių energijos resursų platesniu išnaudojimu, gali padengti dalį investicijų, perduodant taršos leidimus taršos leidimų pirkėjams kitose pramoninėse šalyse. Nors realiai yra perduodami taršos leidimai taršai 2008-2012 metų laikotarpyje, tačiau dažnai tokiu būdu pritraukiamos lėšos investicijoms, atliekamoms jau šiandien.

Galimybių yra nemažai, tačiau kiekviena šalis pasirenka savą metodiką. Viena iš taršos investicinių programų yra Olandijos ERUPT programa. Olandija paskaičiavusi, kad vykdydama emisijų mažinimo programas šalies vi.duje neįgyvendins CO2 mažinimo užduočių, įsteigė šią programą. Tai suteiks galimybę investuoti į švarias, energijos naudojimo efektyvumo didinimo technologijas kitose šalys mainais už taršos leidimus.3. APLINKĄ TAUSOJANČIŲ TECHNOLOGIJŲ VYSTYMAS

Anksčiau aprašytieji Kijoto mechanizmai įgalina valstybes investuoti iir vystyti švarias, aplinką tausojančias technologijas, perduoti „know how“ iš vienų regionų į kitus, o taip pat skatina Šiaurės-Pietų kooperaciją. BKKK deklaruoja „mažinimą“ kaip bet kokį procesą, veiklą ar mechanizmą, kuris pašalina šiltnamio efektą sukeliančias dujas, aerozolius ar medžiagas, kurios yra ŠESD šaltiniai. Šis „mažinimo“ principas reglamentuoja ŠESD emisijų mažinimą srityse, susijusiose su žemės naudojimu, naudojimo pokyčiais ir miškininkyste.

Lietuvoje remiant Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkso fondo Mažųjų projektų programai įgyvendinami projektai, mažinantys CO2 emisijas. Vietoje senų tradicinių energijos naudojimo būdų diegiami novatoriški, aplinką tausojantys mechanizmai. Pateikiu keletą pavyzdžių:

£ atliekinį biokurą naudojančių šildymo sistemų diegimas: medžio atliekomis: nugenėtomis šakomis ir miško valymo atliekomis kūrenamos katilinės;

£ biomasės kuro naudojimas: šiaudų ir medžio atliekų kūrenimas;

£ dviračių transporto vystymas ir populiarinimas;

£ energijos taupymas ir energijso vartojimo efektyvumo didinimas;

£ energetinio miško auginimas – greitai augančių gluosnių kultūros.

1 pav. Geležinkelių transportas energetiniu atžvilgiu efektyvesnis nei kitos transporto rūšys.

Kuriant valstybines strategijas, svarbu nustatyti teisingus prioritetus. Jei 2001 m. ES ŠESD išmetimų sumažėjo 2,3 proc. palyginti su 1990 metų lygiu, tai vienos iš ŠESD dujų – CO2 – išmetimų padaugėjo (apie 1 proc.) dėl intensyvesnio transporto. Transporto sektorius suvartodamas daugiausia energijos didina emisijas. Didžiausią neigiamą įtaką daro automobiliai, todėl kuriant transporto plėtros modelius,

pirmenybė turėtų būti teikiama geležinkeliui. Svarbus momentas yra sudaryti ES poziciją „pokijotiniam“, t.y. periodui po 2012 metų. Lisabonos darbotvarkės, sudarytos 2000 m., teigia, kad „ES 2010 m. bus labiausiai konkurentiškas ir žinių ekonomika paremtas regionas.“ Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, svarbus vaidmuo atitenka energetikos ūkiui, nuo kurio priklauso emisijų mažinimo politika.

Tačiau ne vien tik politinės priemonės įtakoja emisijų kiekį. kitų ŠESD emisijų fluktuacijoms poveikį turi nevienodos vidutinės metų laikų temperatūros: šiltesnėmis žiemomis mažiau kuro sunaudojama namų apšildymui, todėl sumažėja sieros jjunginių išmetimai į atmosferą.IŠVADOS

1. Klimatas žemėje keičiasi. Tai liudija daugiamečiai stebėjimai, pastarųjų metų meteorologiniai reiškiniai. Klimato kaitą nulemia ne tik natūralūs reiškiniai, bet ir antropogeninių veiksnių įtaka. s išlikimui.

2. Oro tarša yra labai pavojingas dalykas, teršdami orą, mes žudome patys save. Norint, kad atmosfera dar ilgai išliktų tinkama žmonėms, reiktų diegti darnaus vystymosi principus daugelyje kertinių sričių: kontroliuoti miškų kirtimą, taikyti aplinką tausojančias technologijas, organinį kurą pakeitsi atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

3. suvokus klimato kaitos pasekmių mastą didieji pasaulio politikai susirūpino šia pproblema. Klimato kaitos politiką apsprendžia klimato kaitos konvencija, konkrečius uždavinius numato Kijoto protokolas. Tačiau labai svarbų vaidmenį stabdant klimato pokyčius atlieka žmonių sąmoningumas ir didžiųjų pasaulio valstybių tokių kaip JAV ir Rusija dalyvavimas bendroje politikoje.Literatūra

http://www.unfccc.int

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=3420

http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2001/04/04el.html

http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=264&return_action=top_articles

http://www.ekostrategija.lt/i <

http://www.mip.lt/temp/w200411030057_Siltnamio_efektas.doc

http://www.ghgonline.org

http://europa.eu.int/comm/environment/climat/home_en.htm

http://eisnet.eis.be/eisdocsharenoframe/Common/GetFileFrame.asp

http://www.environmentalsustainability.info/Air/Climate/Impacts/Global_Warming/welcome.asp

http://www.euractiv.com