Krėvos Unija ir jos vertinimas istoriografijoje

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. LIETUVOS POLITINĖ PADĖTIS X IV A……………………….4

2. KRĖVOS SUTARTIES PASIRAŠYMO TIKSLAI…………………..4

3. KRĖVOS SUTARTIES DOKUMENTO TURINYS ………………….5

4. KRĖVOS AKTO PRASMĖ…………………………7

5. KRĖVOS SUTARTIES PADARINIAI………………………..7

6. 1387M. LIETUVOS KRIKŠTAS…………………………7

7. IŠVADOS…………………………9

8. LITERATŪRA…………………………10ĮVADAS

Po Mirties 1377m. Algirdas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą paliko savo sūnui Jogailai. Išlaikyti duotąją valdžią Jogailai nebuvo lengva. Tarp dviejų Gediminaičių šakų, kurių viena Algirdaičiai tapo valdančioji, o kita – Kęstutaičiai buvo išstumta iš politinės arenos, užsimezgęs konfliktas nedavė ramybės kunigaikštystei.

Pagaliau Jogaila ir Vytautas suprato, kad vien karinėmis priemonėmis karo prieš ordiną nelaimės, todėl ėėmė galvoti apie derybas, diplomatiją ir, svarbiausia, krikštą. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Jogaila nusprendė pasikrikštyti. Lietuva krikštą galėjo priimti iš trijų valstybių- Ordino, Maskvos arba Lenkijos. Jogaila įvertinęs situaciją pasirinko Lenkiją. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Lenkija siūlė pačias palankiausias krikšto sąlygas. Jogaila buvo pakviestas užimti Lenkijos karaliaus sostą. Lenkijos ponai dideles viltis siejo su Jogaila, nes tikėjosi, jog vedęs Jadvygą ir tapęs karaliumi jis priklausys nuo Lenkijos politikų, o didžiulės LDK žemės taps atviros Lenkams. Svarbu iir tai, jog Lietuva buvo traktuojama kaip svarbi sąjungininkė kovoje su Ordinu. Lietuvos būklė, Jogailos kandidatūros metu buvo gana kritiška, jo brolis Andrius nutarė pasiduoti Livonijos ordino šakos magistrui. . Vytautas tuo tarpu buvo pas kryžiuočius ir organizavo savo jėgas nnorėdamas atgauti tėviškę, o gal net ir pašalinti Jogailą iš Vilniaus.

Krėvos sutarties aktas, pasirašytas 1385 m. rugpjūčio 14 dieną . Bet ar Krėvos sutarties aktas buvo surašytas 1385 m. ar sufabrikuotas vėlesniais laikais? Jogaila gaudamas Jadvygos ranką ir tapdamas Lenkijos karaliumi, įsipareigojo pasikrikštyti ir pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus. Jogaila įsipareigojo sumokėti 200 000 florinų, Austrijos kunigaikščiui Vilhelmui už sužadėtuvių nutraukimą. Be to, Jogaila pažadėjo sugrąžinti Lenkijai priklausiusias žemes, paleisti visus Lenkijos belaisvius ir prijungti LDK žemes prie Lenkijos.

Ordinas nerimsta, mat sąjunga su Lenkija stiprino Lietuvą ,be to, tuo būdu lenkų sostas buvo atimtas iš vokiečio kunigaikščio Vilhelmo. Įvyko jungtuvės po to vykdant Krėvos unijos sąlygas Jogaila nuvyko į Lietuvą, krikštyti lietuvių. Tai ko niekam nepavyko padaryti jėga, lenkai padarė ddiplomatiškai. 1387 m. Jogaila paskelbė tris privilegijas- steigiamos Vilniaus vyskupystės vyskupui, Lietuvos bajorams katalikams ir Vilniaus miestiečiams. Privilegijos padėjo Lietuvos visuomenės reformavimą pagal vakarietišką pavyzdį. Jos paspartino dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomų formavimąsi ir kūrė naujus LDK teisinius pagrindus.

1. LIETUVOS POLITINĖ PADĖTIS XIV A.

XIV. a. Lietuvos politinė padėtis ypač pasunkėjo. Kryžiuočių ordinas, nugalėjęs rusus, latvius ir jotvingius, siekė pavergti LDK ir prie Baltijos sutelkti galingą jėgą prieš rytų slavus. Lietuvos pozicijos rusų žemėse tuo metu buvo ne tvirtos, nes Maskva sstengėsi suvienyti rusų žemes.

Mirus Algirdui, jo sūnus Jogaila nužudo Kęstutį, bet valdžios ir pripažinimo ima siekti Kęstučio sūnus Vytautas. 1382-1392 metai – tai Jogailos ir Vytauto kova dėl valdžios. 1382 m. Dubysos sutartimi Jogaila atiduoda Vokiečių ordinui Žemaitiją, bet Ordino vadovybė neatsisako derinti ir remti Vytauto, kuriam itin paklusnūs iš tėvo Kęstučio paveldėti žemaičiai. Jogailos tokie ryšiai itin netenkino, tai sužinojęs jis nutraukė ryšius su Ordinu. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai reikėjo sąjungininko, tačiau niekas nenorėjo sąjungos su pagonišku kraštu. Brendo Lietuvos krikšto reikalas. Bendrai kovai su kryžiuočiais Jogaila pasirinko sąjungą su katalikiškąja Lenkija. Lenkija pasiūlo Jogailai vesti Jadvygą. Lenkija turėjo savų tikslų: plėsti ekspansiją į rusų žemes; bendromis jėgomis priešintis Ordinui.

Tačiau Lenkijos feodalai sąjungą suprato ne kaip dviejų lygiateisių valstybių susitarimą, o kaip Lietuvos prijungimą prie Lenkijos.2.KRĖVOS SUTARTIES PASIRAŠYMO TIKSLAI

Sąjungai su Lenkija buvo suinteresuota Lietuva. Sudaryti sutartį su lenkais lietuvius skatino bendra kova su Kryžiuočių ordinu; abiejų šalių feodalus suartino siekis išlaikyti prijungtas rytų slavų žemes, dar labiau plėsti ekspansiją į rytus; jungtis vertė abiejų šalių pirklių interesai; reikėjo įvesti krikščionybę, kad Kryžiuočių ordinui neliktų preteksto puldinėti. Lenkai norėjo likviduoti LDK suverenumą. Lenkijos Karalystės sostas buvo laisvas, nes Lenkijos bajorų netenkino Austrijos princo Vilhelmo kandidatūra. Lenkijai grėsė tokiu atveju ppavojus tapti Austrijos provincija. Todėl lenkai pasiūlydami vesti Jogailai Jadvygą, pasiūlo jam tuo pačiu ir tapti Lenkijos karaliumi.3. KRĖVOS SUTARTIES DOKUMENTO TURINYS

1385 08 14 Krėvos pilyje Jogaila pasirašo sutartį su Lenkijos Karalyste. Šia sutartimi įsipareigoja apkrikštyti valstybę; sumokėti Jadvygos jaunikiui už nutrauktas sužadėtuves 200000 florinų; išlaisvinti belaisvius krikščionis; prijungti LDK prie Lenkijos Karalystės.

Teisiniai LDK ir Lenkijos Karalystės santykiai Krėvos akte tebuvo išreikšti žodžiu applicare, kas ne vienodai aiškinama: prijungti, įjungti, prišlieti. Deja iki šiol ginčijimąsi, kaip išversti šį žodį.

Kvietimas Jogailai sėsti į Lenkijos sostą ypač nepatiko Ordinui, nes sąjunga su Lenkija stiprino Lietuvos karinę galią. Todėl Ordinas puolė Lietuvą, mėgindamas į savo pusę patraukti Vytautą, žadėdamas padėti atgauti Skirgailos tebevaldomus Trakus. Bet Vytautas pažadais nesusiviliojo; jis turėjo savo planų – išvykus Jogailai į Lenkiją tikėjosi įsigalėti Lietuvoje.

Žinia apie Krėvos sutartį ir Jogailos karūnavimą apskriejo visą Europą. Ima kalbėti, kad lietuviai visai ne barbarai ir ne bedieviai, nors kitų ir stebėtasi, kad lenkai išsirinko karaliumi pagonį.

Kartais sakoma, kad Krėvos aktu Jogaila padovanojęs Lietuvą Lenkijai. Taip nėra. Ko gero, jis jautėsi turįs vieną valstybę ir dar gaunąs kitą – kaip žmonos kraitį ( kas tuo metu valdovams buvo ne naujiena). Bet reikia paminėti, kad Krėvos sutartį sudarė Lenkijos valstybė iir Lietuvos didysis kunigaikštis – lietuvių tauta dar nesuvokė turinti valstybę; Lietuvos valstybingumą įkūnijo didysis kunigaikštis.

Akte buvo pažymėta, kad Lietuva prijungiama prie Lenkijos Karalystės. Tuomet kunigaikštis negalėjo būti prilygintas karaliui, todėl ir karalystė negalėjo būti prijungta prie kunigaikštystės. Be to, Lenkija buvo katalikiška, tad negalėjo būti prijungta prie pagoniškos Lietuvos.

Pačiam Jogailai, matyt, buvo vis tiek, kokia valstybė prie kokios bus prijungta. Jam rūpėjo, kad abiejų valdovas bus jis, o gal Jogaila įsivaizdavo, kad Lietuva niekam nėra atiduodama.

Tačiau jau šiais laikais, gilinantis į praeitį iškilo daug naujų idėjų. JAV istorikas Dainauskas, docentė J. Kiaupienė naujai vertina Krėvos unijos aktą, teigdami, kad dokumentas falsifikuotas: 1. bet kokia unija tvirtinama karalystės I – II luomo atstovų suvažiavimuose. To nebuvo Krėvoje. 2. daroma prielaida, kad pats aktas surašytas XVII a., nes 1839 m. rasta literatūros ir kalbos specifikos ne karališkajame, o bažnyčios archyve. 3. nei vienas tyrinėtojas nerado to laiko XIV a. šaltiniuose kur būtų pažymėti įvykiai Krėvoje. 4. rasta pačiame teksto surašyme neatitikimų to meto diplomatinei raštvedybai bruožų. Ne aišku kieno raštininkas rašęs, kieno vardu. 5. Krokuvos archyvas kur XV a. viduryje pirmą kartą minimas unijos dokumentas, daroma prielaida, kad 1385-1450 m. laikotarpis, kada galėjo atsirasti šis falsifikatas, tapęs labai

reikšmingu lenkams sudarant Liublino unijos sutartį.

Tačiau kad ir kokie ne nuginčijami būtų įrodymai, jei į juos nekreiptumėme dėmesio, tai būtų galima teigti, kad Krėvos sutartis vis dėlto labai reikšmingas Lietuvos istorijai dokumentas – tai Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas.4. KRĖVOS AKTO PRASMĖ

Kartais yra sakoma, kad Jogaila Krėvos aktu Lietuvą dovanojęs Lenkijai. Be abejo,tai ne tiesa. Iš tikro jis jautėsi turįs vieną valstybę ir dar gaunąs kitą. Anais laikais valdovui jungtuvėmis gauti valstybę buvo ne naujiena. Ir Jogaila gaudamas naują valstybę, ggalėjo tik džiaugtis, nes turėjo pasidaryti galingesnis. Tam pritarė ir jo broliai, – ir Vytautas ir kiti kunigaikščiai, – nes valtybės stiprybė visiems vienodai rūpėjo. Krėvos aktą surašė lenkai, o Jogaila su broliais jį patvirtino. Akte buvo pažymėta, kad Lietuva prijungiama prie Lenkų karalystės. Mat anais laikais valdovų gradacijoje kunigaikštis negalėjo lygintis su karaliumi, tad karalystė negalėjo būti prijungta prie kunigaikštystės. Be to Lenkija buvo katalikiška, tad negalėjo būti prijungta prie pagoniškosios Lietuvos. Pačiam jogailai buvo vis tiek, katra valstybės pprie katros bus prijungta. Jam buvo tik svarbu, kad abi valstybės bus jo valdomos; žadėdamas Lietuvą prijungti prie Lenkijos jis turėjo galvoje, kad pasižada Lietuvos niekam neatiduoti, bet būdamas lenkijos karaliumi valdyti ją pats. 5. KRĖVOS SUTARTIES PADARINIAI

1. Leido suvienyti llietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais. 1410 m. bendromis jėgomis Žalgirio mūšyje įveiktas Kryžiuočių ordinas.

2. Spartino LDK feodalizaciją.

3. Sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui.

4. Į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos civilizacija.

5. Nors LDK liko atskirta nuo Lenkijos valstybės, tačiau Krėvos sutartis davė lenkų feodalams teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi.

6. Lietuva liko savarankiška valstybė, tačiau Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos.

7. 1387 m. buvo apkrikštyta Lietuva. Ordinas neteko preteksto pulti Lietuvą.

6. 1387 METAI– LIETUVOS KRIKŠTAS

1385 m. pasirašytoje Krėvos sutartyje vienas iš įsipareigojimų buvo Lietuvos krikštas.

Pirmas krikšto etapas buvo paties Jogailos ir jo giminaičių krikštas 1386 m. pr. Krokuvoje.

Antras etapas – Lietuvos krikštas 1387 m. pr. Vasario mėn. Jogaila su gausia palyda aatvyko į Vilnių ir paskelbė kelis dokumentus dėl Romos krikščionybės įvedimo Lietuvoje.

Vykdant Krėvos unijos sąlygas, Jogaila su savo broliais, bei Vytautu, lenkų kunigais, bei kariauna nuvyko į Lietuvą, krikštyti lietuvių. Tai ko niekam nepavyko padaryti jėga, lenkai padarė diplomatiškai. Krikšto apeigos vyko prie vandens telkinių, upių, kada masiškai lįsdavo ir išlipę gaudavo Šventojo vardą, apsikrikštiję gaudavo dovanų, drobinius marškinius, todėl atsirado žmonių, kurie norėjo krikštytis antrą kartą, šis faktas neparodo lietuvių gobšumo, bet pažymi pačio krikšto proceso valdiškumą, tai buvo ttik politinis aktas, o ne pasaulėžiūros esminis pokytis. Juk ir Vytautas per 4 metus du kartus, darė tai tik iš politinių paskatų. Krikštas į lietuvių sąmonę kaip pasaulėžiūros pokytis įsivyravo tik 17 a. Po krikšto lenkų kariuomenė ėmė naikinti pagonybės simbolius. Jie sugriovė didįjį aukurą prie Nevėžio taip pat Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje nuo amžių buvusi šventykla buvo sunaikinta, kirto šventus miškus bei gojus liepta išmušti namuose laikomus žalčius. Tačiau po šios akcijos aukurai atsirasdavo kiemuose, o ir juos uždraudus, aukurai buvo perkeliami į namų vidų, tačiau svarbiausios krikšto pasekmės tai buvo 3 Jogailos priimtos privilegijos.

Pagrindinis aktas buvo Jogailos 1387 02 17 privilegija Vilniaus vyskupui. Vyskupas buvo apdovanotas valstybės žemėmis – bažnytinės žemėvaldos užuomazga. Bažnyčios ir vienuolynai buvo atleisti nuo visų prievolių valstybei.

1387 02 20 Jogaila suteikė privilegiją apsikrikštijusiems bajorams, patvirtindamas jų nuosavybės teisę į turtą, kuris buvo paveldėtas iš tėvų. Bajoro turtas, žemė ir ją dirbantys valstiečiai pripažįstama tėvonine nuosavybe. Tačiau palikta prievolė dalyvauti karo žygiuose.

1387 02 20 privilegija Vilniaus miestui suteiktos Magdeburgo teisės, t.y. savivalda, atskiras nuo bajorų teismas. Tačiau miestiečiai nebuvo atleisti nuo mokesčių ir nuo karo tarnybos. Ši privilegija padėjo pamatus miestiečių luominei savivaldai.

1387 02 20 Jogaila paskelbė prievartinį lietuvių pagonių atvertimą į katalikybę. Valstiečių žžemės nebuvo pripažintos jų nuosavybe.

Privilegijos vyskupui ir kunigams, Vilniaus miestiečiams ir bajorams reiškė luomų įteisinimo pradžią LDK.

Tačiau Krėvos aktas turėjo ir neigiamų LDK padarinių. Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos valstybė, susieta tik asmenine unija, tačiau teikė Lenkijos feodalams galimybę LDK laikyti Lenkijos dalimi, kelti naujus žemių inkorporavimo arba visiško LDK ir Lenkijos integravimo į vieną valstybę projektus. Teisės ir privilegijos suteiktos Lietuvos katalikams bajorams ir dvasininkijai suartino juos su Lenkų feodalais, o kartu spartino lietuvių feodalų nutautėjimą, didino politinius, socialinius ir religinius prieštaravimus tarp LDK slavų ir lietuvių žemių. Taip pat silpnino didžiojo kunigaikščio valdžią.7. IŠVADOS

1. Žymiausias įvykis nuo Gedimino iki Vytauto valdymo laikų buvo Krėvos sutarties pasirašymas, davęs pagrindą Lietuvos krikštui.

2. Gilinantis į praeitį iškilo daug naujų idėjų. JAV istorikas Dainauskas, docentė J. Kiaupienė naujai vertina Krėvos unijos aktą, teigdami, kad dokumentas falsifikuotas ir pateikdami savo nuomonę pagrindžiančius faktus. Tačiau kad ir kokie nenuginčijami būtų įrodymai, jei į juos nekreiptumėme dėmesio, tai būtų galima teigti, kad Krėvos sutartis visdėlto labai reikšmingas Lietuvos istorijai dokumentas – tai Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas.

3. Krikščionybė ne tolygiai paveikė įvairius sluoksnius: vieniem suteiktos privilegijos, kiti jų negavo, ypač pasunkėjo valstiečių padėtis, jie turėjo mokėti dešimtinės mokestį. Žmonių sąmonė mažai tepasikeitė; daugumas ir toliau ggarbino savo senuosius dievus. Tačiau tikrai galima teigti, kad krikštas pakreipė Lietuvos istoriją kita linkme.8. LITERATŪRA

1. Gumuliauskas. A., Lietuva nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo – Vilnius, 1993.

2. Butrimas. A., Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki XVIII a. pab. vadovėlis – V., Vilnius, 1993.

3. Šapoka. A., Lietuvos istorija – Vilnius, 1989.