Medicininių atliekų tvarkymas Raseinių rajone

Turinys

1. Įvadas…………………………3

2. Medicininių atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai…………… 4

3. Atliekų tvarkymo sistemos principai……………………….4

4. Sveikatos priežiūros įstaigose susidarančios atliekos……………….5

5. Medicininių atliekų susidarymas ir tvarkymas Raseinių sveikatos priežiūros įstaigose..6

6. Medicininių atliekų tvarkymo etapai……………………….6

7. Išvados…………………………8

8. Literatūra…………………………9

ĮVADAS

Racionalus atliekų tvarkymas ir panaudojimas – viena iš opiausių Lietuvos aplinkosaugos problemų. Atliekų tvarkymo sistema jau pradėta kurti, tačiau jos įgyvendinimui reikės didelių lėšų ir bendrų pastangų.

Atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Pavojingoms atliekoms priskiriamos ir medicininės atliekos, kasmet Lietuvoje jų susidaro apie 1,8 tūkst. tonos. Šias aatliekas reikėtų deginti, turėtų būti viena arba kelios regioninės atliekų deginimo įmonės. Nemenka problema – netinkami naudoti vaistai, kurių susikaupia apie 6 tonas. Šiuo metu jie laikomi baziniuose sandėliuose.

Savo referate pateiksiu kaip vykdomas medicininių atliekų tvarkymas Raseinių rajono sveikatos priežiūros įstaigose.

MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

Medicininių atliekų tvarkymą reglamentuoja:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75); Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3016); Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo ttaisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519 “Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 40-1499); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761 “Dėl vvalstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 1999, Nr. 52-1695); 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106); 2004 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. V-14 “Dėl medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodinių nurodymų patvirtinimo”.

ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS PRINCIPAI

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane grindžiama:

Atliekų tvarkymo sistema pagrįsta atliekų tvarkymo principų hierarchija – atliekų tvarkymo pastangos pirmiausia sutelkiamos didesnį prioritetą turinčiam tvarkymo principui įgyvendinti. Principų hierarchija nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus:

 atliekų vengimas, jų sumažinimas;

 atliekų naudojimas;

 saugus atliekų šalinimas.

Vengti atliekų – tai mažinti:

1)susidarančių atliekų; 2)nepanaudojamų atliekų; 3)atliekų pavojingumą žmonių sveikatai ir aplinkai.

Naudoti atliekas skatinama laikantis šių prioritetų:

1)atliekų perdirbimas; 2)energijos gavyba iš atliekų.

Saugus aatliekų šalinimas. Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau – panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus. Be šalinimo sąvartyne, atliekos gali būti deginamos naudojant energiją arba eksportuojamos (Valstybinis starteginis atliekų tvarkymo planas, 2002 m.).

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE SUSIDARANČIOS ATLIEKOS

Medicininės atliekos Kitos pavojingos atliekos Kitos nepavojingos atliekos

Infekuotos atliekos: atliekos iš užkrečiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir padalinių, odos ir veneros ligų skyrių, narkomanijos įstaigų, AIDS centrų, ligonių izoliavimo palatų; mikrobiologijos, virusologijos, parazitologijos, ypatingai pavojingų ligų, veterinarijos laboratorijų; mikroorganizmų kkultūros, kraujas, organizmo sekretai ir ekskretai (pūliai, šlapimas, išmatos); vivariumų atliekos; kraujo atsargų likučiai Atliekos su gyvsidabriu: amalgama, gyvsidabris, gyvsidabriniai termometrai. Komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos: popieriaus atliekos, plastikų atliekos, metalo atliekos, stiklo atliekos, tetrapakai.

Kūno dalys ir organai: vaisiaus dalys, gimę negyvi, neišsivystę vaisiai, patologinės anatomijos skyrių atliekos (autopsijos, organų gabalėliai, išskyros, kraujas ir kūno skysčiai). Fotochemikalų atliekos: rentgeno nuotraukos Kitos atliekos: sugedusi aparatūra, įrenginiai, vežimėliai, sulūžę baldai, inventorius, statybos, remonto atliekos, teritorijos atliekos (lapai, žolė, šakos).

Aštrūs daiktai: švirkštai su pritvirtintomis adatomis, adatos, skalpeliai, lancetai, skutimosi peiliukai, chirurginės adatos, grąžtai, siurbliai, Petri lėkštelės, mėgintuvėliai, ampulės, pipetės, stiklo duženos, vamzdeliai ir kt. Organiniai tirpikliai ir kitos pavojingos atliekos

Aštrūs daiktai: naudoti plastikiniai švirkštai, sistemos, kateteriai, vamzdeliai, drenai, vakuuminės kraujo paėmimo sistemos, padėklai, pirštinės, prijuostės, talpyklos, popierinės slaugos atliekos (paklodės, rankšluosčiai).

Netinkami naudoti vaistai: pasibaigusio tinkamumo laiko, nekokybiški arba iš gyventojų surinkti vaistai.

Pastaba. Kūno dalys ir organai, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai gali būti infekuoti ir neinfekuoti. Infekuotos atliekos ir netinkami naudoti vaistai yra pavojingos atliekos.

Medicininės atliekos – tai atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose ir klasifikuojamos kaip medicininės HN 66:2000 “Medicininių atliekų tvarkymas”

MEDICININIŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMAS IR TVARKYMAS RASEINIŲ RAJONO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Raseinių rajone yra 1 ligoninė, 2 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 2 pprivačios klinikos, senelių globos namai bei 12 odontologijos kabinetų. Sveikatos priežiūros įstaigos aptarnauja virš 42 000 gyventojų. Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių filialo duomenimis (statistinė forma Nr.66) per 2004 metus rajone susidarė tokie medicininių atliekų kiekiai (tonomis):

Medicininių atliekų grupė ir kiekis, tonomis

Infekuotos atliekos Kūno dalys ir organai Aštrūs daiktai Naudoti vienkartiniai gaminiai Netinkami naudoti vaistai

6093,4 0,179 0,531 0,991 0,014

Infekuotų atliekų tvarkymas

Tvarkymo būdai

Deginimas Nukenksminimas dezinfekcinėmis medžiagomis Atiduota perdirbimui

4988 0,675 0,430

Kūno dalys ir organai, kurių susidarė 0,179 t, buvo užkasti kapinėse.

Aštrių daiktų tvarkymas

Tvarkymo būdai

Deginimas Dezinfekavimas Atidavimas perdirbti

0,010 0,421 0,100

Su medicininėmis atliekomis Raseinių rajone 2004 m. dirbo 238 žmonės.

MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ETAPAI

Surinkimas ir rūšiavimas. Medicininės atliekos rūšiuojamos susidarymo vietoje iš karto surenkant jas į specialias tam pritaikytas talpyklas. Jos jų susidarymo vietoje yra atskiriamos nuo kitų atliekų. Rūšiuoti jau surinktas medicinines atliekas griežtai draudžiama. Rūšiuojant medicininės atliekos suskirstomos atsižvelgiant į tolesnį jų tvarkymo būdą. Naikintini vaistai rūšiuojami pagal Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Surūšiuotos medicininės atliekos jų susidarymo vietoje gali būti saugomos, kol pakuotė ar konteineris pripildomos 2/3 tūrio, ir turi būti išvežamos (saugiai išnešamos) į saugyklą ar tinkamą saugojimo vietą.

Pakavimas. Susidarymo vietoje surūšiuotos medicininės atliekos supakuojamos taip, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tam tikslui naudojami įvairios uždaros talpos, dėžės, maišai.

Ženklinimas. Medicininės atliekos, supakuotos pagal reikalavimus, ženklinamos pavojingų atliekų ženklinimo etikete.

Apskaita. SSveikatos priežiūros įstaigos tvarko pirminę atliekų apskaitą. Susidarę ar sutvarkyti medicininių atliekų kiekiai pirminės atliekų apskaitos žurnale registruojami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Žurnalo pildymo tvarka yra patvirtinta įstaigos vadovo įsakymu, kuriame nurodomi atsakingi asmenys. Iki kiekvienų metų sausio 15 d. visuomenės sveikatos centrui apskrityje pateikiama statistinė forma Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“.

Saugojimas. Infekuotoms atliekoms laikinai saugoti kiekviename sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje yra numatyta patalpa arba tinkama saugojimo vieta – saugykla. Medicininės atliekos saugomos saugykloje ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos.

Išvežimas. Sutartys dėl pavojingų atliekų išvežimo sudarytos UAB “Korys”, Juozapavičiaus pr. 7, Kaunas bei Ž.Šulskio įmone, Smėlynės 85, Panevėžys. Komunalines atliekas išveža UAB “Raseinių komunalinės paslaugos”. Medicinių atliekų išlaidos per 2004 metus sudarė 7857,72 Lt.

Apdorojimas ir šalinimas. Jeigu atliekų nenumatoma deginti, (autoklavuoti ar apdoroti mikrobangomis nėra sąlygų), jos dezinfekuojamos cheminės dezinfekcijos preparatais susidarymo vietose. Nukenksmintos medicininės atliekos (naudoti vienkartiniai gaminiai, kurių per 2004 m. susidarė 0,991 t) šalintos kaip komunalinės atliekos. Taip šalinti galima tik atliekas, kurios kitaip nerūšiuojamos, neperdirbamos ir pan. Naudoti vienkartiniai gaminiai sudedami į du plastikinius maišus arba į kartonines dėžes, išklotas plastiku, ir ant pakuotės užklijuojama etiketė. Visi naudoti vienkartiniai gaminiai laikomi infekuoti, išskyrus tuos, kurių

galiojimo laikas yra pasibaigęs ir jie nebuvo panaudoti. Gydymo įstaigų dokumentai smulkinami ir naikinami kaip popieriaus gaminiai. Vaistai kolkas nurašomi ir sandėliuojami.

IŠVADOS

Kol kas nėra medicininių atliekų tvarkymo infrastruktūros. Raseinių rajono sveikatos priežiūros įstaigose didžioji susidariusių medicininių atliekų dalis yra infekuotos atliekos. Didžioji infekuotų atliekų dalis deginamos (4988 t). Vistik 0,675 t infekuotų atliekų bei 0,421 t aštrių daiktų yra nukenksminami dezinfekcinėmis medžiagomis. Cheminis nukenksminimo būdas brangiai kainuoja, nes atliekų, kurias reikia nukenksminti, kiekiai dideli. Taipogi būtinas darbuotojų apmokymas, svarbi ddarbo kokybė. Su medicininėmis atliekomis dirbo 238 žmonės. Nukenksmintos atliekos šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis. Biologinės atliekos (kūno dalys ir organai) laidojami kapinėse. Raseinių rajono sveikatos priežiūros įstaigos medicininių atliekių tvarkymui išleido 7857,72 Lt.

Pagrindinis Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos tikslas yra sukurti ir įdiegti valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią visų pavojingų atliekų reikiamą sutvarkymą, kad nekiltų pavojus aplinkai ir visuomenei. Šios programos įgyvendinimo priemonės numato sukurti regioninę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, plėtoti pavojingų atliekų šalinimo sistemą, sudarančią sąlygas pašalinti vvisas pavojingas atliekas ar jų tvarkymo liekanas, maksimaliai panaudojant esamų Lietuvos įmonių galimybes kvalifikuotai jas tvarkyti, suprojektuoti ir įrengti pavojingų atliekų galutinio sutvarkymo pajėgumą – specializuotą deginimo įmonę ir ilgalaikį saugų pavojingų atliekų sąvartyną, sukurti specifinių pavojingų atliekų srautų (medicinos aatliekų) tvarkymo sistemas (Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės, 1999 m.).

Literatūra

1. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. – Žin, 2002, Nr. 40-1499.

2. Atliekų tvarkymo taisyklės. – Žin, 1999, Nr. 63-2065.

3. Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės”. – Žin., 1999, Nr. 52-1695.

4. Lietuvos higienos norma HN 66:2000 “Medicininių atliekų tvarkymas”. – Valstybinis visuomenės sveikatos centras, 2000.

5. Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai. – Žin., 2004, Nr.19-606.

6. Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių filialo metinės atsakaitos forma Nr. 66 (Sveikata-metinė) “Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstai