narkotikai

Narkotikai

Kas yra narkotikai?

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, „Ecstasy“ ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio iir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir „Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, ppristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. LLiūdna, deja taip yra.

Narkomano požymiai

Ir tėvams ir vaikams labai svarbu žinoti narkomanijos požymius. Tėvams, kad galėtų laiku ištraukti vaiką iš narkomanijos liūno, vaikams, kad nesusidraugautų su narkomanais. Narkomanas paprastai atrodo ir elgiasi taip:

..Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs, pažeisti dantys.

..Nepriklausomai nuo oro sąlygų apsivilkę drabužiais ilgom rankovėm.

..Nevikrus, gremėzdiškas, sunkiai kalbantis, nors iš jo burnos nesklinda alkoholio kvapas.

..Dažnai keičiasi jo nuotaikos.

..Vengia suaugusių šeimos narių.

..Šiurkštus, nemandagus.

..Vagia tėvų pinigus, neša iš namų vertingus daiktus.

..Įsigyja naujų draugų, apie kuriuos nelinkęs kalbėti, ir kurie vengia jo tėvų.

..Nebevertina senųjų draugų.

..Niekada nepasakoja apie savo užsiėmimus.

Be abejo, tokie vaiko pasikeitimai sukelia daug nerimo, bet labai nusiminti neverta. Laiku juos pastebėjus, vaiką galima apsaugoti nuo narkomanijos pasekmių, kurios yra žalingos. Tam prireikia labai daug kantrybės ir ištvermės. IIr tėvams, ir pačiam narkomanui. Todėl geriau iš anksto pasirūpinti, kad vaikas žinotų apie pažūtingą narkotikų poveikį jo sveikatai ir ateičiai.

Kaip tampama narkomanu?

Narkomanija plinta nepaisydama jokių kovos su ja būdų. Net tose šalyse, kur už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi yra narkotikų prekeivių ir narkomanų. Vienintelis būdas apsaugoti savo vaikus nuo šios blogybės – auklėti juos taip, kad nekiltų pagunda jais svaigintis. Jeigu jie jausis laimingi realiame gyvenime, tai nesisvaigins kvaišalais. Jaunam žmogui, ypač paaugliui, sunkiau įveikti gyvenimo sunkumus, todėl jis ggali ieškoti lengvesnio būdo pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Dažniausiai paaugliai išbando lengvesnius narkotikus, tokius kaip marihuana, dar vadinamą „žole“. Tačiau remiantis statistika, apie 60 proc. žmonių, kurie pabando marihuaną, vėliau imasi heroino. Sociologų duomenimis, 61% apklaustųjų teigia, kad narkotikus išbandė ta pačią dieną, kai jie buvo pasiūlyti; 7 proc. atsisakiusiųjų išbandė juos per sekančias 10 dienų; 12 proc. per artimiausią mėnesį, o 9 proc. dar vėliau. Iš tų, kurie neatsispyrė narkotikams pirmąją dieną, maždaug 80 proc. per sekančias 10 dienų jais svaiginosi pakartotinai. Taip priprantama prie narkotikų, jų reikia vis dažniau ir daugiau. Žmogaus psichika gana greit pavargsta nuo didelio krūvio, kurį sąlygoja narkotikų sukelta euforija. Todėl, jų atsisakius, iškart pablogėja nuotaika, ima kamuoti depresija. Ilgai negaunant „dozės“ ima kamuoti ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai negalavimai, kuriuos sąlygoja pakitusi medžiagų apykaita. Jie pasireiškia nežmoniškais skausmais. Jeigu paauglys juos pajustų suvartojęs pirmąją narkotikų dozę, jis niekada netaptų narkomanu.

Rizikos veiksniai

Narkologai pateikia keletą biologinių ir socialinių veiksnių, kurie padidina tikimybę tapti narkomanu:

..Sunki moters nėštumo eiga ir komplikuotas gimdymas.

..Galvos smegenų sutrenkimas, ypač pakartotinis.

..Vaikystėje persirgtos sunkios arba lėtinės ligos.

..Didelis tėvų užimtumas.

..Tėvų skyrybos, vaiko gyvenimas su vienu iš jų.

..Vienturtystė.

..Artimų žmonių alkoholizmas ir narkomanija.

..Ankstyva savarankiško gyvenimo pradžia (12 – 13 metų).

..Pernelyg didelė tėvų globa.

..Šalti santykiai šeimoje.

Kaip iišvengti narkomanijos?

Svarbiausia vaidmuo su narkomanija tenka tėvams. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo narkomanijos liūno, jie turėtų deramai juos auklėti ir rodyti gerą pavyzdį. Pirmiausia reikia stengtis išsaugoti su vaiku kuo stipresnį emocinį ryšį – mylėti jį, padėti jam, domėtis jais. Geri santykiai šeimoje apsaugo vaiką nuo klaidingų žingsnių. Ir atvirkščiai, nesutarimai su tėvais, jų abejingumas greičiau stumteli vaiką į narkotikų liūną. Antra, reikia namuose sukurti kuo jaukesnę atmosferą, leisti vaikams užsiimti mėgstama veikla, pasikviesti į namus draugų, patarti jam, su kuo draugauti nederėtų. Matant, su kuo vaikas draugauja, lengviau jį apsaugoti nuo blogos įtakos. Nors gyvenime būna ir nelengvų akimirkų, negalima dejuoti, ypač girdint vaikui. Nuolat girdėdamas, koks sunkus gyvenimas, kiek daug aplinkui blogų žmonių, apgaulės, vaikas gali nusivilti gyvenimu. O tai pavojinga.tad verčiau pasidžiaugti tinkama sveikata, daugiau su vaiku papramogauti, dažniau lankytis įdomiuose renginiuose. Būtina vaiką išmokyti gerbti ne tik kitus, bet ir save.Save gerbiantis paauglys lengviau pasakys „ne“, kai jam bus siūloma alkoholis, cigaretės ar narkotikai. O savigarbą ugdo bendra veikla, suaugusiųjų pagyrimas, jų pasitikėjimas, tam tikros pareigos namuose. Jei vaikas šeimoje jaučiasi visavertis šeimos narys, jis ima save gerbti. Dabar vaikai nuo mažens žino apie narkotikus ir tarpusavyje kalba apie juos. Bet tėvams vistiek dera pasišnekėti su ssavo atžalomis. Tokiam pokalbiui reikia pasiruošti iš anksto, nes vaikas turi gauti daugiau žinių. Nereikėtų vien tik bandyti įbauginti vaiką: kalbėti apie narkotikų daromą žalą, AIDS ir kitas su jais susijusias ligas. Vaikas turėtų žinoti, kad pradėjus vartoti narkotikus visiškai prarandamas savarankiškumas ir tampama narkotikų platintojų vergu. Pasitaiko, kai į narkotikus įninka kuris nors iš draugų. Todėl būtina iš anksto paruošti vaiką tokiai situacijai. Reikia patarti vaikui nesistengti pačiam jį išgelbėti, nes tai gali padaryti tik specialistai. Galima pasiūlyti draugui gydytis, pasakyti, kad su narkomanu draugauti neketinąs. Jeigu draugas nesiryžta pradėti gydytis, galima pabandyti jį įkalbėti. Jokiu būdu negalima užtarti narkomano, duoti jam pinigų, leisti nakvoti savo namuose. Vaikas turi suvokti, kad tokia pagalba draugui nenaudinga, o jam pačiam – pavojinga. !

Narkomanijos epidemija – naujas ir sudėtingas šių dienų pasaulio reiškinys. Jis meta iššūkį senajam pasaulio supratimui apie sveikatą ir žmonijos vystymąsi, reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų veiklos. Narkomanija į pirmą vietą iškelia svarbias etines ir moralines sąvokas, iš kurių daugelį dar reikia įvardyti ir suvokti.

Keletas narkotinių medžiagų pavyzdžių

<—————- Amfetaminas

<—————- Dopingas

<———-Ekstazy

<—–Hašišas ir Marihuana —– >

<—————Heroinas

<———-Kokainas ————->

<————-LSD

Lietuvoje vyksta greitos permainos ne tik ekonomikoje, socialinėje

sferoje, bet ir žmonių gyvenime. Visapusiškos permainos koreguoja ir mokyklos gyvenimą tiek iš išorės, tiek jos viduje. Vyksta mokyklos reforma. Keičiasi ugdymo turinys, ugdymo institucijoms iškyla vis naujų problemų šalia rūkymo, alkoholio vartojimo, kurie tapo visuomenės įpročiu, atsiranda nauja, dar pavojingesne narkotikų vartojimo problema. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Labiausiai pažeidžiamas tampa jaunimas. Dėl savo nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga vveikla. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 15-16 metų moksleivių tyrimai rodo, kad moksleivių tarpe plinta tiek rūkymas (ypač mergaičių), tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia – nelegalių narkotikų vartojimas. Tyrimai rodo, kad apie narkotines ir psichotropines medžiagas moksleiviai žino gana daug. Jie domisi šiais klausimais, žino daugelio jų pavadinimus, pažįsta asmenis, vartojančius narkotikus, dalyvauja susibūrimuose, kuriuose vartojami narkotikai. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių temų. Deja jaunimui trūksta profesionalios informacijos apie narkotikų vartojimo padarinius ir jų žalą. Narkomanijos pproblemos neįmanoma išspęsti įprastais būdais. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Kovoti su narkomanija yra visų piliečių pareiga ir vienas iš svarbiausių valstybės ir savivaldybių uždavinių. Mokyklos vaidmuo bendroje ššalies strategijoje yra apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo alkoholio, tabako, narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Tuo tikslu ugdytiniams diegti sveiką gyvenseną, kurti reikalingą vertybinių orientacijų sistemą, formuoti savigarbos ir pasitikėjimo savimi bei saviauklos poreikį, ugdyti tinkamus gyvenimo įgūdžius ir formuoti tinkamą elgesį. I. INFORMACIJA APIE NARKOTINES MEDŽIAGAS IR JŲ SUKELIAMAS PROBLEMAS Narkotikais paprastai vadinama cheminė medžiaga, kuri veikia žmogaus organizmą – keičia nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jausmus. Kai kurios psichiką veikiančios medžiagos yra legalios, jų vartojimas nėra uždraustas ir nelegalios, kurių vartojimą draudžia įstatymai. Medžiagų, turinčių narkotinio poveikio yra kai kuriuose vaistuose, maisto produktuose. Saikingai juos vartojant jie žalos žmogaus organizmui nepadaro. Pavyzdžiui kavoje ar arbatoje yra narkotinės medžiagos – kofeino, kuris veikia sstimuliuojančiai nervų sistemą. Išgėrę kavos ar stiprios arbatos galime pasijusti žvalesni ir energingesni. Kiek kavos ar arbatos puodelių galima per dieną išgerti, nepakenkus sveikatai iki šiol diskutuojama ir įvairūs literatūros šaltiniai pateikia įvairius duomenis. Žymiai stipresnis narkotikas yra tabakas ir alkoholis. Medžiaga pripažinta narkotiku specifiškai veikia centrinę nervų sistemą, ji plačiai vartojama ne gydymo tikslais ir yra įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą. Šių medžiagų gamyba, laikymas ar realizavimas yra įstatymo draudžiamas. Narkotinių medžiagų sąrašas nėra pastovus, jis papildomas, koreguojamas pagal ttai kokios medžiagos yra vartojamos svaigintis ir kiek jos pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. 1.1 Narkotinių medžiagų klasifikacija Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją psichiką veikiančios medžiagos yra skirstomos į tokias grupes: Ø Alkoholis Ø Opioidai Ø Kanabinoidai (marihuana, hašišas, žolė) Ø Raminančios ir migdančios (trankviliantai, barbituratai) Ø Kokainas Ø Psichostimuliatoriai (amfetaminas, ekstazi, efedrino dariniai) Ø Haliucinogenai (LSD, ketaminas) Ø Tabakas (nikotinas) Ø Lakios medžiagos Kaip matome, ne visos psichiką veikiančios medžiagos yra įstatymų draudžiamos vartoti. Toks psichiką veikiančių medžiagų suskirstymas daugiau naudojamas medicinoje. Praktikoje dažniau narkotikai skirstomi paprasčiau, pagal poveikį centrinei nervų sistemai. Įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai. Be to kiekvieno narkotiko poveikis žmogui yra gana individualus. Depresantai. Tai medžiagos, kurios slopina arba svaigina. Šiai grupei priskiriamas alkoholis, raminamieji ir migdomieji vaistai. Kanabinoidai. Tai medžiagos, sukeliančios apsvaigimą. Šiai grupei priskiriama marihuana, hašišas, žolė, kanapės. Tai labiausiai paplitę narkotikai. Jų poveikis priklauso nuo suvartotos dozės ir pačios organizmo būsenos. Pavartojęs šių narkotikų asmuo paprastai pajunta atsipalaidavimą ir linksmumą. Asmuo dažniausiai tampa ramus, patenkintas, spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Tačiau jei asmuo yra susijaudinęs, sunerimęs atsiranda neigiamos reakcijos – baimė ar panika. Didesniais kiekiais pavartojus pasireiškia haliucinogeninis poveikis. Vartojant marihuaną ar hašišą pablogėja atmintis, sugebėjimas logiškai ir kritiškai mąstyti, atlikti sudėtingesnius darbus. Stimuliantai. TTai medžiagos stimuliuojančios nervų sistemą. Šiai grupei priskiriamas amfetaminas, kokainas, krekas. Šis narkotikas sukelia euforinę būseną, padidėja pasitikėjimas savimi, pajuntamas energijos antplūdis, sumažėja nuovargio jausmas, poreikis miegui, sumažėja apetitas, paryškėja seksualiniai pojūčiai. Haliucinogenai. Tai medžiagos, kurios sukelia haliucinacijas. Tos haliucinacijos gali būti malonios arba bauginančios. Jos yra labai pavojingos jau vien dėl to, kad asmuo gali grįžti, o gali ir negrįžti į normalią sąmonės būseną. Šiai grupei priskiriamas LSD. Haliucinacijos pavartojus LSD gali pasikartoti po savaites, mėnesio ar metų, nors asmuo to narkotiko ir nebevartojo. Haliucinogenų poveikis psichikai įvairus. Jis padidina jautrumą išoriniams dirgikliams. Įprasti dirgikliai suvokiami kaip išimtiniai. Haliucinogenai sukelia regos iliuzijas, kūno schemos ir įvaizdžio sutrikimus. Itin ryškios emocinės reakcijos, jos greitai keičiasi. Riba su išoriniu pasauliu išnyksta arba lieka neryški. Opioidai. Tai depresantai, veikiantys kaip raminamieji, skausmą malšinančios medžiagos. Opiatus gydytojai skiria ligoniams stipriam skausmui malšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Šiai grupei priskiriamas heroinas, morfijus, kodeinas. Paplitę savos gamybos aguonų nuovirai. Jis slopina nervų sistemą, refleksus. Pradžioje asmuo pajunta malonios šilumos bangą, euforiją. Vartojant didesnes dozes, būsena tampa besikeičianti – asmuo tai budrus, tai apsnūdęs. Vėliau pasireiškia narkotiko sedatyvinis (raminantis) poveikis, mieguistumas, lėtėja kvėpavimas ir širdies veikla, atsiranda sunkumo pojūtis kojose ir rankose, sausumas burnoje, nosyje, aakyse. Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies veiklos gali ištikti mirtis. Organizmas labai greitai pripranta prie tam tikros dozės ir poveikis susilpnėja. Todėl dažni perdozavimo atvejai. Sintetiniai narkotikai. Tai narkotinio poveikio medžiagos, specialiai gaminamos chemijos laboratorijose. Iš tokių narkotikų populiariausias yra ekstazi dar vadinamas šokių narkotiku. Tai stimuliuojantis narkotikas. Pavartojus šio narkotiko pajuntamas didelis energijos antplūdis. Šis narkotikas duoda įvairų somatinį efektą: pakyla kraujo spaudimas, pagreitėja širdies ritmas, pakyla kūno temperatūra, asmuo stipriai prakaituoja, netenka daug skysčio, inkstų veikla sulėtėja. Todėl šokant galima gauti šiluminį smūgį. Dėl skysčio netekimo asmuo gali mirti. Vartojant didesnes šio narkotiko dozes gali pasireikšti haliucinacijos, pasikeičia regos ir klausos pojūčiai. Ilgiau pavartojus išsivysto depresija. Toksinės medžiagos. Tai buityje paplitę klijai, acetonas, lakas ir įvairūs tirpikliai, kurių sudėtyje yra narkotinio poveikio medžiagų. Jos paprastai yra uostomos. Šias medžiagas uostant labai greitai apsvaigstama, atsiranda euforija ar net haliucinacijos. Ilgiau uostantys toksines medžiagas asmenys tampa pikti, dirglūs, jaučia silpnumą, galvos skausmus. Sutrinka miegas. Pažeidžiamos kepenys ir inkstai. Ilgalaikio vartojimo pasekmė – interesų ribotumas ir besivystanti silpnaprotystė. Pateikta informacija apie narkotines medžiagas rodo, kad narkotikai suteikia įvairių malonių reiškinių, tačiau visų jų vartojimas turi liūdnas pasekmes. Svarbiausias jų pavojaus bruožas tai, kad prie jų greit priprantama ir norėdamas pajusti

kokį tai efektą asmuo turės jo vartoti vis daugiau ir daugiau. Po kurio laiko asmuo turės vartoti narkotikus vien dėl to, kad pasijustų normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau ir taip išsivysto priklausomybė. Tai jau liga. Pirmiausia atsiranda psichologinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė nuo narkotikų. Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotikus, kad pasiekti kokį tai poveikį. Narkotikai tampa gyvenimo būdas, užvaldo mintis, jausmus ir veiklą. Nustojus veikti narkotikui asmuo nebegali grįžti į nnormalią būseną. Jis jaučia nerimą, įtampą, silpnumą, įvairius skausmus. Kad pašalinti tuos nemalonius jausmus ir vėl pajusti malonumą, reikia didinti ir didinti dozę. Tai vadinamoji tolerancija narkotikui. Į tą patį narkotiko kiekį organizmo reakcija vis silpnėja ir silpnėja. Palaipsniui narkotikų sukeliamas malonumas vis mažėja, o pasekmės vis darosi ryškesnės ir skausmingesnės. Žmogų pradeda kankinti abstinencija. Abstinencijos metu žmogų kankina didžiuliai viso kūno, kaulų, sąnarių skausmai. Taigi atsiranda fizinė priklausomybė, kurios reiškinius pašalina nauja narkotikų dozė. Ji pasireiškia ryškiais psichiniais ir ffiziniais sutrikimais. Taip pradžioje tik eksperimentuojant asmuo nepajunta kaip išsivysto psichologinė ir fizinė priklausomybė ir žmogus tampa narkomanas. Narkomanija – tai jau liga, dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai budinga tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė bei tolimesni žžmogaus psichikos pakitimai. Jos gydymas yra ilgas ir sudėtingas. Liga – tai ledlaužio viršūnė, kurios pagrinde glūdi gyvenimo įgūdžiai. Ir jei gydoma tik liga, o ne ugdomi sveiko gyvenimo įgūdžiai, tinkamos nuostatos, rezultatai būna menki. 1.2 Narkomanijos sukeliamos problemos 1. Politinės problemos, nes tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja demokratijos vystymąsi visuomenėje (valstybė dėl didelio narkomanų skaičiaus gali netekti užsienio investicijų ir užsienio valstybių paramos). Draudimai keliaujantiems ir migruojantiems į besivystančias šalis gali sukelti trintį tarp išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio. 2. Ekonominės problemos. Valstybė, susidurdama su narkotikų vartojimu ir platinimu bei AIDS, praranda darbingu žmonių išteklius, tuo pačiu prarasdama ir biudžeto pajamas. Daug ekonominių išteklių neefektyviai panaudojama kovai su narkotikų prekeiviais, brangsta gydymo kaštai. Didėja išlaidos sergančiųjų globai ir gydymui. 3. Demografinės pproblemos. Valstybė netenka darbingų žmonių išteklių, kartu netekdama ir biudžeto pajamų, miršta darbingo amžiaus žmonės. 4. Kriminalinės problemos. Didėja nusikaltimų, susijusių su narkotikų vartojimu ir prekyba, skaičius. 5. Medicinos problemos. Nuolat auga narkomanija ir AIDS sergančių pacientų skaičius ir jiems teikiamų medicinos paslaugų apimtys, plinta ŽIV. Gydymą apsunkina vaistams atsparus ŽIV .tamai, vaistų kainų augimas, kitų infekcijų, susijusių su narkomanija ir ŽIV (TBC, virusiniu hepatitu ir kt.) plitimas. 6. Socialinės problemos. Daugėja valstybės išlaikomų asmenų ir našlaičių. 7. Psichologines problemos. VVisuomenė psichologiškai nepasirengusi padėti spręsti narkomanų, infekuotų ŽIV ir sergančiųjų AIDS problemų. 8. Teisinė problema. ŽIV/AIDS ir narkomanijos problemų sprendimas reikalauja pastoviai peržiūrėti įstatyminę bazę. 9. Kultūrinės problemos. Jaunimas elgiasi ir vertina narkotikų vartojimą ir rizikingą elgesį priklausomai nuo šalies kultūros normų ir auklėjimo. 10. Religines problemos. Bažnyčia didesnei jaunimo daliai nėra didelis autoritetas ir atsvara masinei kultūrai. Nepaisant to ŽIV ir narkotikų vartojimas yra dvasinė-religinė problema, nes dorovės normų nesilaikymas skatina ŽIV ir narkomanijos plitimą. 11. Moralinės problemos. Visuomenėje, kurioje vyksta dideli pokyčiai, susiję su šeimos autoriteto smukimu, konkurencine darbo rinka, mažėjančiu jaunimo savęs vertinimu ir nesugebėjimu pasirinkti, moralės normų nepaisymas sunkina galimybę įsitvirtinti visuomenėje. 12. Migracijos problemos. Daugėja nelegalių imigrantų iš Azijos ir Afrikos valstybių, kurie dėl sveikatos problemų gali patekti į ligonines bei turėti kitų kontaktų su bendruomene. II. KODĖL JAUNIMAS PRADEDA VARTOTI NARKOTIKUS? „Narkotikai – nuostabus rūmas, tviskantis, viliojantis ir kviečiantis užeiti. Tačiau užėjęs supranti, kad patekai į šlykščią, dvokiančią, negyvenamą lūšną. Dar vėliau suvoki, kad šios lūšnos durys atsidaro tik į vieną pusę.“ Tai jauno narkomano mintys, po kuriomis pasirašytų ne vienas, kenčiantis priklausomybę nuo narkotikų. Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių persikėlė į „normalių“ žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į jaunų žmonių ssusibūrimo ir pasilinksminimo vietas. Nauji sintetiniai narkotikai tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamo aprangos stiliaus, technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo. Aukšti pareigūnai iš tribūnų skelbia, kad sparčiai „jaunėja“ narkotikus vartojantys asmenys – vidutiniškai jų amžius keturiolika-šešiolika metų. Policijos pareigūnai, mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą: vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė. Bet kurioje šeimoje gali atsirasti vartojančiųjų narkotikus. Viena tik mintis, kad sūnus ar dukra gali svaigintis narkotikais, gąsdina. Tėvams labai svarbu turėti supratimą apie narkotikus ir būti budriems, bet ne perdėti. Šiandien iškyla pavojus pasiduoti narkomanijos „kerams“. Tačiau jaunuoliai privalo įveikti šias pagundas. Tėvai turi didelę įtaką jaunimui, todėl labai svarbūs yra tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Jaunystėje abejojama sukurtomis vertybėmis, nusiviliama po nesėkmių, išbandoma tai, kas ilgą laiką buvo draudžiama. Dažniausiai tai būna pirmieji žingsniai narkomanijos link. Kodėl jaunimas vartoja narkotikus? • smalsumo patenkinimas, noras pajusti narkotikų poveikį; • draugų įtaka (paaugliams ir jaunuoliams ypač svarbi draugų nuomonė, vertybės ir grupės elgesio normos. Jauniems asmenims labai svarbu priklausyti grupei); • savo nepriklausomybės, priešiškumo aplinkiniams išraiška; • noras pajusti kažką nepatirto – malonumą, netgi pavojų; • noras pajusti „mąstymo aiškumą“, „kūrybinį įkvėpimą“; • noras pabėgti nuo nemalonumų; • nnoras visiškai atsipalaiduoti: „Narkotikais pradėjau domėtis būdamas 16 metų. Norėjau būti „kietas“, kaip kiti tuomet mane supę draugai“ – sakė 22 metų vaikinas, dabar gyvenantis Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos centre, sergantis ŽIV virusu. – „Kai kurie iš jų uostė klijus, nenorėjau išsiskirti ir aš. Vėliau per gimtadienius pradėjau smarkiai išgėrinėti. Kaip jau minėjau, tikrų narkotikų paragavau, kai man buvo 16 metų – rūkiau žolę (marihuaną). Užsikabinau, pasijutau beesantis kitame pasaulyje, visiškai atsipalaidavęs. Kai rūkydavau žolę, tiesiog tryškau emocijomis – kvatodavau, daug šnekėdavau. Pasibaigus žolės veikimui, jausdavausi išsekęs.“ „Kažkur išskrendi. Guli ant kilimo ir tau gera. Ir nieko daugiau nereikia, – sakė 27 metų Aras. – Heroinas malšina net seksualinius poreikius. Kiekvieną dieną reikia tik jo.“ Į narkomaniją linkę irzlūs, be dvasinės pusiausvyros jaunuoliai. Daugelis patyrę galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu, sirgę infekcine nervų liga. Narkomanais tampa silpnavaliai, lengvai pasiduodantys kitų įtakai, menkų interesų žmonės, neturintys gyvenimo tikslo ir „nesuprasti dykinėtojai“, kuriems trūksta meilės, pasitikėjimo, saugumo jausmo ir savigarbos, tie, kurie yra prislėgti, nelaimingi, greit netenka dvasinės pusiausvyros. Alkoholis ir narkotikai laikinai jiems leidžia pasijusti laimingesniems, pamiršti problemas. Pavartojus narkotikų dažniau įvyksta nelaimingų atsitikimų ir susižalojama. Nuo kai kurių medžiagų kvėpavimas silpsta ar visiškai sustoja. Suvartojus per didelę dozę,

galima prarasti sąmonę, numirti. Net mažas bet kokių narkotikų, įskaitant ir alkoholį, kiekis sutrikdo koordinaciją, mąstymas tampa paviršutiniškas, susilpnėja sugebėjimas priimti „saugius“ sprendimus. Net mažas narkotikų kiekis gali sukelti psichikos ir emocijų sutrikimus. Vartojant reguliariai, nyksta intelektualiniai sugebėjimai, atsiranda abejingumas mokyklai, kitai veiklai. Vartojančiam narkotikus jaunuoliui sunkiau palaikyti darnius santykius šeimoje ir su draugais. Narkotikus vartojant reguliariai, išsivysto liguistas potraukis, žmogus nebegali be jų apsieiti, reikia vis didesnių dozių. Narkotikai sukelia fizinę, psichinę priklausomybę. Jei žmogus negauna narkotikų, išsivysto absistencija. JJį gali prireikti detoksikuoti. Jei narkotikai sumaišomi kartu su kitomis medžiagomis, reakcija gali būti baisi ir nenuspėjama. Nešvarios (nesterilios) adatos gali užkrėsti kraują, sukelti pūlinius, nuo jų galima užsikrėsti hepatito B ir ŽIV virusu, kuris sukelia AIDS. Piktnaudžiavimas narkotikais labai brangiai kainuoja ir veda prie finansinių sunkumų, skolų, nusikaltimų. Kaip atpažinti, kad jaunuolis vartoja narkotikus? Ar jaunuolis vartoja narkotikus, iš karto sunku pasakyti, reikia jį atidžiai stebėti? Galimi simptomai: • nemiga naktį, mieguistumas dieną; • nepastovi nuotaika; • negalėjimas susikaupti; •• pablogėjusi atmintis, haliucinacijos; • abejingumas mokyklai, darbui, seniems draugams, pomėgiams; • užsiėmimo ir buvimo vietos slėpimas; • melas ir vagystės; • nauji ir įtartinai keisti draugai; • neįprasti kvapai, dėmės ar žymės ant kūno, rūbų; • neįprasti milteliai, kapsulės, ttabletės, švirkštai, adatos ar apdegę folijos. Daugelis šių simptomų tinka ir brendimo laikotarpiui. Dėl to, neatsižvelgus į kitas priežastis, neprotinga daryti išvadą, jog jaunuolis vartoja narkotikus. Į Vilniaus narkologijos centrą anksčiau daugiausia paauglių kreipdavosi dėl alkoholizmo, dabar – dėl narkomanijos. Narkologijos centro Ambulatorinio skyriaus vedėjos V.Povilaitienės teigimu, nuo narkotikų priklausomybės kenčiantys moksleiviai patys bijo kreiptis į medikus. Dažniausiai konsultuotis ateina heroiną vartojančių vaikų tėvai. Pasak gydytojos, išgydyti nuo priklausomybės heroinui labai sunku. Medikamentais galima sumažinti abstinenciją, tačiau psichologinė trauka išlieka. Čia turi padėti ir mokykla, ir tėvai. V.Povilaitienės teigimu, pedagogai dažnai nori nutylėti, kad jų mokykloje yra narkomanų, nors patys vaikai ir prisipažįsta. „Po keleto metų narkomanija mokyklose gali tapti globaliniu reiškiniu“, – teigė gydytoja. Tarp paauglių išpopuliarėjusi marihuana, sintetiniai, „„lengvaisiais“ vadinami narkotikai, iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi (nuo jų ne taip greitai išsivysto priklausomybė), tačiau 80 proc. visų pabandžiusių „lengvuosius“ pereina prie „sunkiųjų“. Gydytojos nuomone, taip skirstyti narkotikų nereikėtų (beje, pats skirstymas sąlyginis), nes tai suteikia galimybę pasiteisinti ir panaikinti baimės barjerą. Anot gydytojos, visi narkotikai – nuo „žolės“ iki stiprių leidžiamų – sukelia pokyčius paauglių smegenyse, silpnina imunitetą, išprovokuoja kepenų, širdies ligas. „Net nedideliais kiekiais ir retai vartojantys negali išsivaduoti nuo priklausomybės be specialistų pagalbos“, – sakė V.Povilaitienė. VVilniaus narkologijos centre stacionaraus gydymo eilėje laukia ne vienas moksleivis narkomanas. „Tie vaikai supranta, kas jiems atsitiko ir kartais žino daugiau už tėvus ir medikus“, – kalbėjo gydytoja. Šiuo metu Europoje vykstančias diskusijas dėl „lengvųjų“ narkotikų legalizavimo gydytoja pavadinimo nesąmone. Legalizavimas vargu ar kada nors galėtų būti sėkmingas, kadangi įgyvendinant bent vieną draudimų panaikinimo teorijos teiginį, tektų visiškai panaikinti ir kitus suvaržymus, nes bet koks draudimas reikštų, jog narkotikų gabenimas išlieka arba, kad atsiras nauji kontrabandos keliai. Sakykime, kad narkotikų įstatymai būtų reformuoti, draudimai išliktų, o sankcijos būtų panaikintos arba nustotų būtų taikomos. Tokiais įstatymais būtų nepasitikima, jie būtų neveiksmingi. Draudimų priešininkai tvirtina, kad narkotikų uždraudimas yra visų ligų priežastis. Savo teiginius jie grindžia besąlygiška prielaida, kad žmogus gali ir turi pasitikėti narkomanų išmintimi. Tačiau, jei narkotikų naudojimas ir platinimas būtų legalizuoti, kas galėtų garantuoti, kad vartotojai naudos juos „protingai“. Net jeigu narkotikų legalizavimas užkirstų kelią nusikaltimams tarp narkomanų, kai jie jaučia narkotikų badą, kas galėtų užkirsti kelią jų smurtui apsvaigus nuo įvairovės stipresnių sintetinių narkotikų, kurie sukausto narkomanų protą ir daro juos pavojingus sau ir aplinkiniams? Jeigu visi šie narkotikai būtų prieinami, kas sulaikytų milijonus išsivysčiusių šalių gyventojų, vartojančių raminamuosius, pradėti vartoti heroiną. Juk tai daug paprasčiau negu sukti rratus nuo gydytojo prie farmacininko, o nuo pastarojo – link socialinės apsaugos sistemos? Ne gana to, jei visos psichoaktyviosios medžiagos būtų prieinamos bet kam, kas apsaugotų vaikus ir jaunuolius nuo narkotikų. Jeigu medikai jaustų atsakomybę išrašinėdami vaistus, kaip jie galėtų sutikti išrašyti psichoaktyviąsias medžiagas, kurios kenkia jų pacientams žinodami, kad esama ir kitų veiksmingų būdų gydyti ligas. Jei legalizavimas būtų ne visuotinis, kas užkirstų kelią gabenimui ar susidaryti lygiagrečiai rinkai tiems, kurie nėra aprūpinami narkotikais aprūpinami legaliai? Jei narkotikai būtų legalizuoti, kaip būtų galima išvengti, kad vartojantys nepaskatintų tų, kurie nevartoja, paragauti narkotikų, ir kaip būtų galima atkalbėti, ypač jaunimą, nepradėti vartoti narkotikų, turint omenyje, valstybės, kuri keičia savo požiūrį, rodomus teigiamus ženklus? Ar kompanijos, prekiaujančios narkotikais, galėtų apsidrausti nuo ieškinių, kai narkomanų, kurie mirė nuo perdozavimo, šeimos jas paduos į teismą arba pareikalaus padengti nuostolius aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, įvykdyto veikiant narkotikams? Draudimų priešininkai nutyli, jog norint, kad šios priemonės būtų įgyvendintos, jos turi būtų įdiegtos vienu metu visame pasaulyje. Tačiau tai yra utopinis pasiūlymas, žinant, su kokiais sunkumais susiduria tarptautinė bendrija. Kokią naudą gali visuomenė turėti, stebėdama, kaip didėja vartojančių narkotikus skaičius, kol jis priartės prie skaičiaus, vartojančių alkoholį. Pagaliau, nors legalizavimu ir būtų siekiama sumažinti vartotojų skaičių iir palengvinti jų problemas, iš tikrųjų tai sukeltų ne tik ženklų narkomanų daugėjimą, ypatingai jaunų, bet ir daugybę naujų problemų. Gydytojos nuomone, reikia ne diskutuoti dėl legalizavimo, o parengti žmones, kurie mokymo įstaigose skleistų informaciją apie narkotikų žalą. Dabar, anot V.Povilaitienės, „visi viską žino, bet niekas nieko nedaro“. Vaikams neužtenka tik informacijos apie narkotikų poveikį, jiems svarbi bendra nuostata. Pasak psichologės, suaugusieji patys kalti, nes nesuteikia tikrų žinių apie narkotikų poveikį. Paaugliai vartoja sintetinius narkotikus ir mato, kad niekas šalia nenumiršta po pirmo karto. Informacinę nišą moksleiviai užpildo diskotekose, klubuose, vartydami internetą. Suinteresuoti narkotikų platinimu asmenys tą informaciją pateikia labai patraukliai, įrodo, kad naujieji narkotikai visiškai nepavojingi. Atsvarą tokiems įrodymams turėtų suteikti mokytojai, kurie, deja, patys neturi informacijos, todėl priversti naudotis medžiaga, skirta medicinos mokyklų auklėtiniams. Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16 metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų bei kūdikių, gimusių su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Jei visuomenė nekreips ypatingo dėmesio į šią problemą, po kelerių metų narkomanija šalyje taps nebevaldoma. III. ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ ATLIKTI TYRIMAI NARKOTIKŲ VARTOJIMO IR PREVENCIJOS KLAUSIMAIS Pedagogikos institutas ne pirmus metus dalyvauja Europos mokyklų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo

projekte ir rengia moksleivių apklausas Lietuvos bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. 1999 metais apklausoje dalyvavo 5500 įvairių tautybių šešiolikmečių. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausia alkoholio ir narkotinių medžiagų vartoja Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno moksleiviai. Ankstesnių metų apklausų duomenimis, kaimuose gyvenantys jaunuoliai vartojo gerokai mažiau, negu miestiečiai, tačiau šių metų tyrimas, rodo, kad narkotinės medžiagos plinta ir kaimuose. 15,5 % Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime yra bandę narkotikų, du trečdaliai šešiolikmečių bent kartą buvo girti. Apklausos duomenimis, populiariausi narkotikai – marihuana iir heroinas (pastarieji labiau paplitę negu sintetiniai narkotikai). Beveik 15 % apklaustųjų yra bandę marihuanos, trečdalis jų šį narkotiką vartoja nuolatos. Sintetinį narkotiką „extazi“ beveik 5 % šešiolikmečių yra pavartoję daugiau kaip 40 kartų. Šiemet sumažėjo vartojančiųjų toksinius inhaliantus (uostamas medžiagas). Raminančius vaistus geria daugiau nei 12 % moksleivių. Narkotikai yra tiesiogiai susiję su pinigais. Pigiausias svaiginančias medžiagas – klijus, tirpiklius dažniausiai renkasi nelabai turtingų tėvų vaikai, o pasiturinčiai gyvenantys perka brangų heroiną, marihuaną. Apklausa parodė, kad kai kurie paaugliai pper savaitę „savo asmeninėms reikmėms“ išleidžia 400 litų. Dažniausiai moksleiviai narkotikų įsigyja diskotekose (penktadalis apklaustųjų žino konkrečias vietas), kiek rečiau – pas gatvės prekeivius, pas kažką namuose arba mokyklose. Tik 4,6 % vaikų nežinojo, kur jų galėtų nusipirkti. Pagrindiniai pabandžiusiųjų mmotyvai – smalsumas ir baimė išsiskirti iš bendraamžių. Dalis vaikų siekė apsvaigti ir užmiršti problemas (tai labai būdinga mergaitėms). Per apklausą paaiškėjo, kad vienas ir dešimties šešiolikamečių bent kartą gyvenime bėgo iš namų, o trečdalis apklaustųjų yra galvoję apie savižudybę. Vienas iš dešimties moksleivių yra bandęs nusižudyti. Pedagogikos instituto Švietimo tyrimų sektoriaus vadovės A.G.Davidavičienės žiniomis, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo bei mėginimo nusižudyti rodikliais Lietuvos moksleiviai lenkia Europos vidurkį. Be to, žudytis bando ne tik berniukai, bet ir mergaitės. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas – suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti. Vykdant NNacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą, paskelbti Lietuvos švietimo ir mokslo ministro 2000.07.05 d. įsakymas Nr. 921 ir 2000.08.31 d. įsakymas Nr. 1087 „Apie narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją švietimo ugdymo įstaigose“ bei narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo įstaigose 2000-2001 m.m. priemonių planas. Vykdant šiuos dokumentus, ugdymo įstaigos du kartus (2000 m. ir 2001 m. rudenį) informavo LR švietimo ir mokslo ministeriją apie jų vykdymą bei atsakė į papildomus klausimus. Gauti atsakymai į papildomus klausimus ir ataskaitos apie mminėtų įstatymų vykdymą bendrojo lavinimo mokyklose (darželiuose-mokyklose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, suaugusiųjų mokyklose, gimnazijose), globos namuose, internatinėse mokyklose. Viso gauta ataskaitų apie 1917 įstaigų prevencinę veiklą. Remiantis apskričių, rajonų savivaldybių administracijos švietimo skyrių bei atskirų mokyklų ataskaitomis buvo atlikta duomenų analizė. Ar yra įstaigoje pastovus administracijos darbuotojas, atsakingas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas? Kai kuriuose miestuose ir rajonuose sudarytos koordinavimo komisijos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, parengti priemonių planai. Visose, ataskaitas pateikusiose, ugdymo įstaigose yra paskirti asmenys, atsakingi už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ar net sudarytos prevencinės veiklos koordinacinė grupė. Net 59.5% įstaigų nurodė, kad atsakingu asmeniu paskirtas vienas iš įstaigos administracijos darbuotojų. Kai kuriose mokyklose šią atsakomybę prisiėmė įstaigos direktorius ar jo pavaduotojas/a ugdymui. 21.4% įstaigų atsakingu paskirtas biologijos, sveikos gyvensenos bei kitos specialybės mokytojas, 7.1% įstaigų – socialinis darbuotojas ar psichologas ir 12.0% įstaigų savo ataskaitose nenurodė kokios specialybės yra asmuo, atsakingas už narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos veiklą. Atsakingas asmuo dirba pastoviai ir buvo pakeistas vos keliuose įstaigose dėl rimtų priežasčių (pvz. išėjo iš darbo). Ar turi ugdymo įstaiga rašytines vidaus tvarkos taisykles, liečiančias rūkymą, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą? Daugelis ugdymo įstaigų pakoregavo vidaus tvarkos taisykles, jas papildydami apie alkoholio ir kitų nnarkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimą. 71.4% ugdymo įstaigų turi rašytines vidaus tvarkos taisykles, liečiančias rūkymą, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą ne tik moksleiviams, bet ir pedagogams bei aptarnaujančiam personalui. 14.3% įstaigų turi tik žodines vidaus tvarkos taisykles, o tiek pat (14.3%) įstaigų vidaus tvarkos taisykles turi tik moksleiviams. Tuo, suprantama, pažeidžiamas demokratiškumo principas mokykloje. Mokyklose griežčiau sekamas moksleivių lankomumas, tobulinama lankomumo apskaitos sistema. Kai kurios įstaigos praveda moksleivių, praleidinėjančių pamokas, kontrolės savaites, siekdami išsiaiškinti kuo jie tuo metu užsiima. Mokyklose nustatytas interesantų ir svečių lankymosi švietimo įstaigose registravimo tvarka, ribojamas pašalinių asmenų patekimas į mokyklą ir jos teritoriją. Ieškoma efektyvios kontrolės formų diskotekų ir kitų renginių metu. Kai kurios mokyklos už vidaus taisyklių pažeidimus yra numačiusios bausmes. Pvz. pažeidus taisykles vakarėlių metu numatyta: • pranešti tėvams • taikyti pinigines baudas (5 litai) • išprašyti iš šokių (vakarėlio) • taikyti administracines baudas. Kai kurios mokyklos įvedė jaunųjų policijos rėmėjų patruliavimą pertraukų ir šokių metu, daugelyje mokyklų budi tėvai. Moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai informuojami apie institucijas, teikiančias pagalbą pavartojus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Skelbiami sveikatos priežiūros, teisėsaugos, psichologinių konsultacijų įstaigų adresai, telefonai, jų teikiamos paslaugos. Moksleivių apklausa dėl rūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo. Net 92.8% įstaigų pravedė moksleivių apklausą dėl rrūkymo, alkoholio bei kitų narkotikų vartojimo. Tik 4.8% įstaigų nurodė, kad apklausos nedarė ir 2.4% – nurodė, kad situaciją aiškinosi pokalbių su moksleiviais būdu. Nedaugelis mokyklų apklausė visus moksleivius. Išvadose mokyklos nurodo, kad laiku atlikti tyrimai turi prasmę ir padeda planuojant renginius. Kai kurie rajonai anketinę apklausą vedė ir išanalizavo duomenis viso rajono mastu. Gauti labai vertingi ir patikimi duomenys vien dėl didelio tiriamųjų skaičiaus. Kai kurios mokyklos tyrimus atliko pagal unifikuotą anketą, o kelios – net pagal ESPAD klausimyną ir savo duomenis išanalizavo lygindami su tarptautinių tyrimų duomenimis bei ankstesniais kitų miestų tyrimais. Didžiųjų miestų kai kuriose mokyklose tyrimus atliko diplomantai, magistrantai ar kokių tai centrų kvalifikuoti darbuotojai. Kai kurios įstaigos apėmė 5-12 klases, kitos – 6-10 klases arba tik 5-7 klases. Dažniausiai apklausa buvo vykdoma pasirinktinai keliose klasėse ir apėmė nedidelį moksleivių skaičių. Buvo ir tokių mokyklų, kurios nurodė, kad duomenys konfidencialūs, todėl jų nepateikė. Todėl matematiškai apdoroti duomenų neįmanoma, galima tik juos aptarti. Be to, kai kuriuose ataskaitose nurodoma, kad moksleiviai nebuvo atviri ir duomenys neatspindi tikrovės. Tai rodo, kad nebuvo laikomasi anonimiškumo ir konfidencialumo. Tačiau daugelis įstaigų nurodė, kad atlikę apklausas įsitikino, kad mokykloje egzistuoja narkotikų platinimo ir vartojimo problema. 3.3 Nelegalūs narkotikai. Nelegalūs narkotikai daugiau

plinta didesnių miestų mokyklose. Daugelis kaimo ir mažesnių miestelių mokyklų nurodė, kad jų mokyklose narkotikų vartojimo nepastebėta ir moksleiviai anketose neatžymi. Tačiau kai kurios gyvenviečių mokyklos pateikė gana liūdnus ir stulbinančius rezultatus tiek pagal pavartojusių moksleivių skaičių tiek pagal narkotinių medžiagų įvairovę (amfetaminai, marihuana ir hašišas, LSD, ekstazi, kokainas, krekas, heroinas, leidžiami į veną, uostomos lakiosios medžiagos, narkotikai maišomi su alkoholiu ir tt.). Moksleiviai atžymi, kad apie narkotikus jie yra plačiai girdėję. Iki 93% moksleivių žino narkotikų pavadinimus, bei pavieniai jjuos bando vartoti ir kaimiškose vietovėse. Dauguma mokyklų nurodė, kad narkotikus išbandė ar nereguliariai vartoja 2-3% moksleivių, kai kurios nurodo 7-9%. Mokyklose, kur narkotikai paplitę, jų vartojimas siekia iki 15%, o atskirose ir ypač jaunimo mokyklose juos vartoja net iki 28 -37.5% moksleivių, daugiau berniukai nei mergaitės. Yra mokyklų, kuriose nustatyta 1-1.5% pastoviai vartojančių narkotikus moksleivių. Labiausiai paplitusi ,,žolė“ raminamieji bei migdomieji ir inhaliantai (klijai). Kai kuriose mokyklose marihuanos („žolės“, kanapių) vartojimo rodiklis siekia iki 28.9-33.0%. Net 7-8% kai kurių gglobos namų auklėtinių uosto klijus. Klijų uostymas paplitęs ir kitose įstaigose, ypač kaimo mokyklose. Tačiau kitos įstaigos nurodė 2-5% moksleivių, uostančių klijus, daugiausia berniukų. Mergaitės dažniau vartoja raminamuosius ir migdomuosius (iki 9%). Daugėja mokinių vartojančių alkoholį kartu su tabletėmis (nurodoma nnet iki 12%, dažniau mergaitės). Kai kurios mokyklos nurodė, kad yra moksleivių jau pastoviai vartojančių narkotikus (piktnaudžiaujančių jais). Iš kitų nelegalių narkotikų paplitę ekstazi, amfetaminai, opijatai. Visagine 15% moksleivių vartoja trimadolį. Kaimo ir gyvenviečių mokyklose paplitęs lakiųjų medžiagų uostymas. Dažniausiai narkotinės medžiagos vartojamos diskotekose, vakarėliuose, naktiniuose klubuose, pramogų centruose, o joms įsigyti moksleiviai išleidžia 60 litų ir daugiau per mėnesį, kuriuos gauna iš tėvų, kaip kišenpinigius. Moksleiviai gerai informuoti kur ir pas ką galima gauti narkotikų. Kai kurių mokyklų, anoniminių apklausos apie narkotikų vartojimą rezultatų analizėse, nurodoma, kad iki 42% kaimo mokyklų moksleivių narkotikų gali įsigyti mokykloje (per draugus). Daugumoje ataskaitose nurodoma, kad mokykloje narkotikų įsigyti negalima. Tačiau narkotikų galima gauti net kaimo vietovėse: 15-17% kaimo mokyklų moksleivių anketose nurodė, kkad žino, kur savo gyvenvietėje gali gauti narkotikų. Priežastys dėl ko vartojami narkotikai yra noras išbandyti (smalsumas), dėl narkotiko efekto („dėl kaifo“), bendraamžių įtaka (dėl kompanijos, draugai pasiūlė), „madinga“, noras užsimiršti, spręsti savo problemas, neturėjimas ką veikti. Kai kurių mokyklų narkotinių medžiagų vartojimo analizė rodo, kad moksleiviai labai daug žino apie narkotikus, bet tos žinios yra ribotos. Iš draugų, platintojų jie yra girdėję apie neapsakomus malonumus. Paaugliai įsitikinę, kad narkotikai yra ,,mirtini“ ir ,,nemirtini“ (tabletės, ,,žolė“). Jų nuomone nemirtini narkotikai ssveikatai žalos nedaro ir yra mažiau pavojingi nei alkoholis. Kitas pavojingas dalykas yra tai, kad vaikai tiki, kad narkomanija yra pagydoma, kad bet kada gali mesti juos vartoti. Tai jiems padeda suvokti buvusių narkomanų lankymasis mokykloje, jų paskaitos. Buvę narkomanai laiko save pasveikusiais ir tiki, kad niekada nebeprisilies prie narkotikų. Tuo įtikina ir vaikus. Todėl labai pavojinga įsileisti buvusius narkomanus paskaitoms į mokyklas. Pedagogų nuomone vaikui būtina nuo mažens formuoti gyvenimo filosofiją, kad vaikai suvoktų, jog likimas priklauso nuo jo paties, kad gyventi puiku ir be narkotikų. Kai kurios įstaigos į anketas įtraukė klausimą ar moksleivius reikėtų testuoti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Visose anketose didžioji dauguma moksleivių pasisakė, kad ne. Testavimas nesprendžia problemos, išaiškinti vartojančius galima ir kitais būdais, nežeminant visų moksleivių, o testuoti tik įtarus. Renginiai, skirti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai. Dauguma mokyklų atžymėjo, kad vykdant ŠM Ministro įsakymą buvo parengta narkotikų vartojimo (narkomanijos) prevencijos programa ir konkretus veiksmų planas. Kai kurios mokyklos supranta, kad prevencija ne vienkartinis aktas, o ilgas, sistemingas darbas, todėl stengiamasi sukurti ilgalaikes programas, sudarytos komisijos šiam darbui įgyvendinti. Kai kurios – pasitenkina atskirų renginių organizavimu. Sumažinus mokyklos finansavimą, tarifikuotas papildomas ugdymas ženkliai sumažėjo. PPRC ir kai kuriuose apskrityse pravesti seminarai ugdymo įstaigų vvadovams, socialiniams darbuotojams, specialistams, atsakingiems už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą. Kauno apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento švietimo skyrius kartu su visuomenės sveikatos centru surengė seminarų ciklą apskrities savivaldybių komandoms, į kurias pakviesti švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos, vaikų teisių apsaugos tarnybos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, dirbantys su rizikos grupių vaikais. Daugumoje mokyklų buvo organizuotos paskaitos pedagogams. Pedagogai supažindinti su „vartus atveriančiais“ narkotikais, kaip atpažinti narkomaną, kada ir kokią informaciją pateikti ugdytiniams, kaip kalbėtis su moksleiviais. Jas skaitė policijos komisarai, gydytojai specialistai, AIDS centro ar jo padalinių darbuotojai. Tik nedaugelyje mokyklų su paskaitomis dalyvavo psichologai. Daugelis mokyklų organizavo paskaitas tėvams, kurias skaitė vietos policijos darbuotojai ir gydytojai specialistai. Tėvams buvo demonstruojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavyzdžiai, aiškinama kaip atpažinti, kai vaikas yra pavartojęs šių medžiagų. Dauguma mokyklų pravestos vidurinių ir vyresnių klasių valandėlės moksleiviams, diskusijos tarp klasių, įvairūs masiniai renginiai ,,Narkotikams – ne“. Populiarios yra paskaitos ar paskaitų ciklai. Nemažai mokyklų nurodė, kad lankosi AIDS internetinėje svetainėje. Vieni globos namai nurodė 22 prevencijos renginius ir 40 papildomo ugdymo renginių. Ypatingai populiarūs yra piešinių, plakatų, rašinių, rečiau atvirukų, fotonuotraukų, karpinių, žinių, video klipų konkursai skirti AIDS, rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vvartojimo problemai. Organizuojamos moksleivių piešinių, plakatų, lankstinukų (pvz. ,,Stop – AIDS“) parodos. AIDS, nerūkymo dienai paminėti skirtos įvairios akcijos, tokiomis temomis, kaip ,,Žalingi įpročiai, kaip jų išvengti“, ,,Pasyvus rūkymas“, ,,Ką aš žinau apie žalingus įpročius ir jų pasekmes“, ,,Žalingiems įpročiams ne“, ,,Daryk kažką, kol tau tai neatsitiko“, ,,Diena be cigaretės“, ,,Mesk cigaretę“, ,,Kaip ir kodėl tampama narkomanu“ ir kita. Akcijos yra madingiausia renginių forma ir jų tematika labai įvairi. Tačiau dažniausiai akcijų tematika skirta rūkymo problemai, ypač rajonų, kaimo mokyklose, kadangi jose rūkymo problema yra aktualiausia. Moksleiviai dalyvavo Europos narkotikų prevencijos savaitėje. Kai kuriuose mokyklos paruošti vyresnių klasių moksleiviai dirbti su jaunesniais vaikais. Kvaišalų prevencijos aktualijos įtraukiamos į papildomojo ugdymo veiklos planus. Paminėtini tokie papildomojo ugdymo, prevencijos renginiai popamokinėje veikloje: • Įrengti ir nuolat atnaujinami informaciniai stendai narkotikų vartojimo prevencijos temomis, skelbiami pagalbos telefonai; • Jaunųjų policijos rėmėjų šventės ,,Stabdyk nusikalstamumą“; • Specialūs mokyklos laikraščių numeriai, sienlaikraščiai; • Specialūs skyreliai ar kampeliai bibliotekose moksleiviams ir tėvams, parodėlės, renginiai bibliotekoje „Narkotikai, jų poveikis ir pavojai“. Tokie kampeliai kai kuriose mokyklose yra ir pedagogams mokytojų kambaryje. Diskusijos ,,Ką žinai apie narkotines medžiagas“, ,,Kaip padėti draugui patekusiam į savigriovos situaciją“, ,,Narkotikai skrydis į bedugnę“, ,,Kodėl žmonės rūko?“, ,,Prie paskutinės ribos“, ,,Narkomanija: liga ar

liguistas potraukis“, ,,Narkotikai – mitai ir tikrovė“, ,,Mano vertinimai“, ,,Kas lemia mano elgesį“. Pokalbių ciklai: ,,Rūkoriaus portretas“, ,,Kvėpuokime švariau“, ,,Narkotikai ir įstatymas“. Paminėtinos diskusijos-pokalbiai pradinių klasių moksleiviams: ,,Ar galima pasitikėti nepažįstamais žmonėmis“, ,,Kokį poveikį sukelia alkoholiniai gėrimai“, ,,Narkotinės medžiagos. Pavojus sveikatai“. Kiek moksleivių sistemingai dalyvauja papildomame ugdyme? Papildomame ugdyme dalyvauja labai skirtingas moksleivių skaičius ir jis svyruoja nuo 15% iki 98%, o kai kurios pradinės mokyklos nurodo net 100%. Kai kurios mokyklos nurodo didelį skaičių (20 ir daugiau) įvairios pakraipos, ssaviraiškos būrelių. Kokiu būdu užtikrinamos moksleivių žinios apie pavojus rūkant, vartojant alkoholį ar kitus narkotikus, ugdomi tinkami įgūdžiai ir formuojamos nuostatos? Mokyklos, kurios turi sveikatos, sveikos gyvensenos pamokas arba pasirenkamą kursą, žinias moksleiviams perteikia per šias pamokas ir jas papildo per klasės valandėles ir įvairius prevencijos renginius visų mokslo metų eigoje. Mokyklose, kuriose nėra sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokų, žinios apie pavojus rūkant, vartojant alkoholį ar kitus narkotikus perteikiamos integruojant į kai kuriuos dalykus (biologiją, kūno kultūrą, chemiją, etiką, tikybą, ddailės, pilietinio ugdymo, istorijos, buities kultūros). Kai kurios mokyklos pakoregavo gamtos mokslų programas ir įtraukė prevencijos klausimus. Kai kurioje įstaigoje tapo tradicija integruotų savaičių organizavimas kvaišalų prevencijai. Pamokų metu ugdomi gyvenimo įgūdžiai, formuojamos dorinės nuostatos, tinkamas elgesys. Dar kituose mokyklose žžinių, tinkamų nuostatų bei įgūdžių formavimas užtikrinamas klasių valandėlių, įvairių renginių metu. Klasių valandėlių metu analizuojamos įvairiausios temos: „Kvaišalai. Tarkime jiems ne!“, „Būk stiprus – būsi laimingas“, „Ir vienas kartas lemtingas“, „Kodėl einama klystkeliais“ ir kt. Efektyvus individualus ir grupinis darbas. Ypatingai daug žinių, įgūdžių ir vertybių moksleiviai įgyja vykdant projektus, popamokiniuose renginiuose. Ugdymo įstaigos atžymi susitikimus su specialistais, profesionalais, įvairius bukletus moksleiviams, disputus, diskusijas, išvykas, ekskursijas, vakarones. Kitos ugdymo įstaigos nurodo paskaitas, filmų peržiūras, video medžiagos stebėjimą ir aptarimą, sukauptos literatūros skaitymą. Moksleiviams organizuojami informaciniai kampeliai, eksponuojamos įvairios vaizdinės-informacinės medžiagos, nauja literatūra. Stenduose sieninėje spaudoje pastoviai teikiama naujausia informacija. Kelios mokyklos nurodė, kad moksleiviai daug žinių įgyja per blaivybės draugijos „Baltų Ainiai“ organizuojamus užsiėmimus. Kai kurios ugdymo įstaigos pažymi ggyvenimo įgūdžių ugdymą, mokymą spręsti ir apsispręsti, sveikai ir kultūringai gyventi, leisti laisvalaikį. Moksleivis formuoja nuostatas ir ugdo įgūdžius, gilina savo žinias per kasdieninį bendravimą. Labai svarbus yra asmeninis pedagogo pavyzdys. Kai kurios vieno rajono mokyklos nurodė, kad žinias visų pirma moksleivis gauna šeimoje. Jų turimos žinios bei nuostatos toliau tikslinamos ir formuojamos mokykloje. Kokios naujos prevencijos formos atsirado prevencijos veiklos eigoje? Kai kurios ugdymo įstaigos nurodė daugelį savo veiklos formų kaip naujas. Kitos atvirkščiai, pabrėžė, kad prevencijos veikloje naujų ddarbo formų neatsirado. Daugumos ugdymo įstaigų kaip nauja forma atžymima projektinė veikla, projektų mugė ,,Mes prieš kvaišalus“, glaudesnis bendradarbiavimas su suinteresuotomis rajono ir respublikos institucijomis. Kaip naują ir efektyvią formą įstaigos nurodo būrelius, projektus bei kitas priemones, kurių principas bendraamžiai – bendraamžiams, moksleivių savanorių ruošimą jaunimo centruose ir per moksleiviams priimtinus, autoritetingus bendraamžius daryti poveikį jų nuostatoms bei pirminei paramai krizių atvejais. Nauja darbo forma yra kai vyresnių klasių moksleiviai veda užsiėmimus jaunesniems. Kaip naujas formas ugdymo įstaigos nurodo: • moksleivių judėjimus, tokius kaip ,,Gyvenkime sveikai“; • socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijas; • aktyvius ugdymo metodus, neoficialūs pokalbius, disputus, viktorinas, konkursus, psichologinius, technikos, kūrybinius žaidimus, įvairias akcijas, video filmų stebėjimus ir aptarimus, ruošiamus referatus, išvykas; • vienos dienos stovyklas, šeštadienines stovyklas, vienos dienos centrus mikrorajone esančių mokyklų rizikos vaikams. Kai kurios ugdymo įstaigos vertina anketinius moksleivių tyrimus, kurie suteikia daug vertingos medžiagos, kuri padeda planuoti ir vykdyti prevencinę veiklą. Nauja darbo forma yra apskritas stalas tėvams, konkursai, turizmo ir sveikatingumo dienos. Individualūs užsiėmimai su rizikos grupės vaikais ir jų tėvais. Netradicinės formos diskusijos, naujos neformalaus bendravimo formos su kitomis institucijomis ir įstaigos viduje. Praktiniai užsiėmimai (darome rūkymo mašiną). Kai kurios ugdymo įstaigos nurodė, kad kuriama jų mokykloje sveikos gyvensenos ugdymo ssistema moksleiviams, ruošiami mokytojai – konsultantai. Kai kuriose įstaigose nauja forma – tai paskatinimo priemonės ir jų paieška nerūkantiems ir nenaudojantiems narkotinių bei psichotropinių medžiagų (pvz., ekskursijos, išvykos). Naujos patirtys – tai svečių registracija mokyklose, bendri renginiai pedagogams, moksleiviams ir tėvams. Kaip nauja forma yra pateikiamos išvykos į įvairias institucijas, teikiančias papildomos informacijos prevencijos klausimais, tame tarpe išvyka į kalėjimus. Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje sukurta įdomi integruota psichologijos bei lietuvių kalbos programa 8-oms klasėms, akcentuojant gyvenimo įgūdžių ugdymą. Įspūdingiausią naują prevencijos formą mokykloje nurodė Šiaulių „Romuvos“ vidurinė mokykla. Tai avangardinės mados teatras, kuriantis teatralizuotas mados kompozicijas, padedančias meninės raiškos formomis atskleisti žalingų įpročių pasekmes. Paminėtinas atvejis, kai vykdant projektus buvo sudaryta galimybė rizikos grupės vaikams, linkusiems į teisėtvarkos pažeidimus ir turintiems žalingų įpročių, rajono seniūnijose pagal savo gyvenamą vietą atlikti viešuosius darbus, ugdyti savo darbinius įgūdžius ir užsidirbti pinigų. Kai kurios mokyklos pažymėjo, kad dirba tradicinėmis, senomis, klasikinėmis, išbandytomis ir patikrintomis darbo formomis. Regioninės valstybinės institucijos su kuriomis bendrauja mokyklos, vykdydami rūkymo, alkoholio ir kitų narkotinių bei psichotropinių medžiagų prevenciją. Dauguma mokyklų bendrauja su savivaldybių policija. Jie rengia jaunuosius policijos rėmėjus, informuoja moksleivius apie elgesio normas ir taisykles, privalomas laikytis įvairių renginių metu, linksminimosi be tėvų laiką, atsakomybę už netinkamus nnepilnamečių poelgius. Vykdomi bendri reidai apie mokyklą esančią teritoriją, į parduotuves, kai įtariama, kad jose pardavinėjamas alkoholis ar rūkalai. Policijos darbuotojai lankosi mokykloje vykstančiose diskotekose, užtikrina saugumą, organizuojant renginius. Mokykla registruoja įtartinų mašinų numerius, iš kurių įtariama, kad platinamos narkotinės medžiagos ir praneša policijai. Labai ugdymo įstaigos bendraujama su vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jos darbuotojai informuoja moksleivius apie jų teises, pareigas šeimoje, mokykloje, numatytas bausmes baudžiamajame kodekse dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo, nurodo instancijas, kurios gali padėti vaikams, turintiems įvairaus pobūdžio problemų, teikia individualias konsultacijas. Daug mokyklų bendradarbiauja su pedagoginėmis-psichologinėmis tarnybomis. Jos teikia reikiamą pagalbą ieškant moksleivių elgesio, nesėkmingo mokymosi priežasčių, aprūpina ar pataria naudotiną literatūrą, suteikia individualias konsultacijas. Tenka pažymėti, kad ugdymo įstaigos plačiai bendrauja su medikais, būtent asmens sveikatos priežiūros padaliniu, visuomenės sveikatos ugdymo centru, jaunimo narkologinės pagalbos centrais, vietos gydytoju, felčere: organizuojami susitikimai, paskaitos, pokalbiai tiek mokytojams, moksleiviams, tiek tėvams. Sveikatos priežiūros specialistai organizuoja pedagogų apmokymus kaip suteikti pirmąją pagalbą moksleiviams, pavartojusiems narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų. Kai kurios mokyklos nurodė, kad sulaukė iniciatyvos iš psichikos sveikatos, asmens priežiūros centrų, kurie patys siūlėsi organizuoti paskaitas, padėti individualiomis konsultacijomis, išaiškėjus narkotikų vartojimo atvejams. Tačiau kai kurios mokyklos išreiškė nuomonę, kad rajone trūksta gydytojų, išmanančių narkomanijos problemas ir

negali tuo klausimu paremti mokyklų. Mokyklos bendradarbiauja su socialinės paramos tarnybomis, organizuoja reidus, patikrinimus, teikia paramą. Jaunimo sveikatos ir krizių centras organizuoja paskaitų ciklus.