Narkotikai, žalingi įpročiai

Panevėžio „Ąžuoloo“ vidurinės mokyklos

VIII a klasės mokinio

Lino Benaičio

referatas

2005 m. gruodžio 27 d.

Daugiausia piktnaudžiaujama ne draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis,

kaip heroinas ar kokainas, o lengvai prieinamomis, paprastai nedraudžiamais

stimuliatoriais: alkoholiu, tabaku, kofeinu. Vakaruose žmonės suserga ir

anksti miršta nuo vėžio bei širdies ligų daugiausia dėl cigarečių rūkymo.

Tačiau dauguma rūkalių, net ir žinodami, kad metę rūkyti gyventų kur kas

ilgiau, vis vien neatsisako savo žalingo įpročio.

Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas; jis

paaštrina daugelį visuomenės problemų: neblaivūs žmonės sukelia kas trečią

eismo nelaimę, nnetinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl

pašlijusios sveikatos nebegali normaliai dirbti.

Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir

alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina

pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam

įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti

nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis

dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą

ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai

apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.

Apie rrūkymą

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų

į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo

šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui

buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jog ttabakas gydo, jo dūmai nubaido

ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito

Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to

buvo atvežta ir į Rusiją.

Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur.

Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo

bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”.

Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami

gatvėmis su virve ant kaklo.

Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti

rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą

kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris

kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme.

Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo

ištirtos iki XIX amžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo

įpročiui.

Įvairių šalių statistiniais duomenimis, ppasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir

20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti

pamėgždžiodami suagusius.

Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų

pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik

pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut

cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį.

Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo,

norėdamos patikti vaikinams.

Prie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų

ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas

dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio

kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.

Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių

cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt.

Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti.

Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų

sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių

sistemas.

Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta.

Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio

nikotino ir kitas nuodingas medžiagas.

Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių

milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės

patenka į plaučius.

Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris

išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta

aerozoliu, užnuodija orą.

Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos

emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos

ertmė ima skleisti specifinį kvapą.

Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina

žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė –

15 minučių.

Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo sportui. Pavyzdžiui, 22 metų

Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos

rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti –

ir apie jokias pergales negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių

krūvis per ppastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti

būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės

neišvengiamai

mažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą.

Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.

Apie Alkoholį

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.

Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais

dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja,

apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau

kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus

stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet

jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol

”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas

Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino

girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius

svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus

skysčius.

XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės.

Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų

suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.

Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus

ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais,

t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš

šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau

žmonių vvartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus

alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų

alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam

“reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna

įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų

alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “,

“ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo

gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis

dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “

motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl

kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės.

Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas,

psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?

Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu,

dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse

sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti,

atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta

psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus

normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių

medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “

vidiniai

narkotikai “.

pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas

alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui

patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius.

Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie

jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo

daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir

atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna

maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio,

sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.

Todėl geriantis žmogus tampa ddirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai,

dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių,

sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas.

Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai

trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.

Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs

svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę

meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie

nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai.

Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar

dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai

nesveiki žmonės. Alkoholis ggreičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes,

kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.

Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu.

Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų. Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai

girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.

Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti

tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos

režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia

svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis

ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas

futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus –

kibiras prakaito “.

Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl

alkoholio.

Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.

Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros!

To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra

pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai

piktnaudžiauja alkoholiu.

Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės.

Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.

Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš

startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 –

16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo

gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai

ir morališkai.

Apie narkomaniją

Narkomanijos epidemijų būta jau XIX amžiaus pradžioje, kai anglų poetas

Tomas Kuinsis išspausdino savo memuarus. Gydymuisi nuo alkoholizmo jis

panaudojo narkotiką, kurio dozę didinant išsivystė narkomanija. Poetas taip

spalvingai aprašė savo haliucinacijas, kad netrukus susilaukė pasekėjų.

Antra didelė epidemija pasireiškė 1870 metais prancūzų – prūsų karo metu,

kai buvo išrastas ššvirkštas.

Mūsų amžiuje narkomanija išplito ir pražudė vos ne ištisą kartą JAV.

Jav tenka 60% pagaminamų narkotikų, kuriuos naudoja apie 30 milijonų JAV

piliečių; tarp jų 50% moksleiviško amžiaus.

Narkotikus pradeda vartoti tik silpno charakterio, netruintys valios,

paviršutiniški, be atsakomybės jausmo žmonės.

Narkotikai – tai medžiaga specifiškai veikianti žmonių nervų sistemą ir

visą organizmą. Juos naudojant dingsta skausmo pojūčiai, atsiranda

ypatingos narkotinio apsvaigimo būsenos; samonės, psichikos ir t.t.

pakitimai. Ir rezultatas – baisi liga – narkomanija.

Ši liga turi kelias stadijas. Ji vystosi žaibiškai 3 – 4 injeikcijos nuodų

ir žmogus jau galutinai palaužtas, nebegali jų atsisakyti, 2 – 3 savaitės

net nereguliaraus vartojimo ir jau liga, metai kiti ir jau pikas, centrinės

nervų sistemos degradacija, vienas vienintelis tikslas – kaip įsigyti

narkotikų. Žmogus tampa nebeatpažįstamas, grubus, cinikas, viskam

abejingas. Vienais atvejais apsvaigimas pasireiškia suglėbimu, apatija,

nejudrumu, mieguistumu. Kalba monotoniška, sulėtinta, nesuprantama. Kitais

atvejais – linksmumas be priežasties, kvailiojimas, veiksmų nenuoseklumas,

kalba pagreitinta, daugiažodė, kartais nei iš to, nei iš šio pertraukiama

juoko priepuoliais, atsakymai paprastai nerišlūs. Kartais pasireiškia

pykčiu, agresyvumu, irzlumu, atsirandančiu be priežasties. Pastebimi

rašysenos sutrikimai, odos paviršiaus paraudimai arba pabalimai, akių

karštligiškas “spindėjimas” arba blausumas. Visais atvejais būdingi mąstymo

sutrikimai. Narkomanai labai retai sulaukia vidutinio amžiaus. Jų didelis

mirtingumas, dažni nelaimingi atsitikimai narkotinio apsvaigimo būsenoje,

įvairūs susirgimai, labai dažni savižudybės atvejai. Narkomanai būna tiek

degradavę, kad jau nebetinka jjokiam darbui. Jiems viskas gerai, jei jie

gauna narkotikų, o jei ne .

Narkomanui narkotikų dozė – “ išsigelbėjimas “. Ir jos toks žmogus sieks

kokiais tik nori būdais: vogs, parduos paskutinius daiktus, žudys ir t.t.

Tuo dažniausiai naudojasi kontrabandininkai, perpardavinėja ir perveža

narkotikus gaudami didelį pelną. Jie samdo už didelius pinigus laivų ir

lėktuvų savininkus, bei lakūnus, kartais ir diplomatus, kad šie pasinaudotų

diplomatine neliečiamybe ir įvežtų į šalį nuodų, kurie vieniems atnešdami

pelną ( už 1kg narkotikų perpardavus mažom dozėm pelnas siekia 350 tūkst.

dolerių ), kitus stumia į nevilties bedugnę.

Vienam amerikiečių agentui Artimuosiuose Rytuose ilgą laiką buvo

pristatomas heroinas nedidelėse dėžutėse, kurias prarydavo kupranugaris.

Kontrabandininkai buvo suimti atsitiktinai. Pasieniečių dalinys buvo labai

nustebintas, kai, tikrindami minų ieškiliais, pastebėjo jo audringą

reakciją į nekaltą gyvulį.

Tačiau narkomanus mažai domina iš kur yra gaunami taip mieli jiems nuodai.

Jie visiškai praranda valią pasipriešinti ir už apgaulingą laikiną

apsvaigimo malonumą aukoja paskutinius savo apnuodyto kraujo lašus, savo

silpnėjantį protą.

Išgydymas susirgus šia baisia liga, veikia vos kelis procentus narkomanų.

Tai reikalauja didelės valios, kantrybės ir atkaklumo. Tačiau ir po

sėkmingo gydymo dar daugelį metų organizmo reakcija būna pakitusi, išlieka

slaptas potraukis narkotikams.

Dėl to žmogus, ypač jaunas, turi ugdyti valią, kad jis sugebėtų valdyti

save, tramdyti norus, kenksmingus sveikatai.

Rūkymas yra tarsi loterija. Iš pradžių lyg iir laimi – pritampi prie draugų,

tarsi sumažėja įtampa bendraujant su kitais, jautiesi drąsus, patrauklus.

Tačiau iš tiesų pralaimi – vėliau už tai tenka mokėti savo sveikata!

“Naktimis sapnuodavau košmarus. Sapnuodavau, kad parūkau ir tiesiog imu

skrajoti – taip man gera ir lengva. Prabusdavau kankinama didžiulio ir

vienintelio noro – parūkyti nors vieną mažą cigaretytę. Na, nors pusę,–

pasakoja keletą kartų bandžiusi mesti rūkyti Rita.– Ėjau koduotis pas

ektrasensą. Nepadėjo. Vieną dieną, neištvėrusi naktinių ir dieninių

košmarų, užsirūkiau. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo: 10-15 cigarečių per

dieną. Graužiausi, kad nepajėgiau mesti.“

Po metų Rita vėl bandė įrodyti sau, kad gali susidoroti su šiuo įpročiu.

Pirko specialius pleistrus, kramtomasias gumas, pradėjo sportuoti (iš

pradžių tai buvo labai sunku – greitai uždusdavo), domėtis kvėpavimo

pratimais. Pamažu pajuto, kad jau nebe rūkymas ją kontroliuoja, o ji

kontroliuoja jį. „Tai buvo didžiausia pergalė mano gyvenime. Aš atgavau

laisvę!“ – taip savo poelgį vertina Rita.

Jeigu nerūkai, niekada to nebandei –

geriau ir nebandyk

Tai bus pats lengviausias dalykas. Net kompanijoje visi arba daugelis rūko

– nepamiršk, kad tavo valia apsispręsti. Gali pasakyti: „Ačiū, aš

nerūkysiu“. Norėtum, kad visi tavo draugai nerūkytų? Gali iškeisti juos į

kitus, bet ar verta? Nepamiršk, kad ir nerūkantis žmogus gali daryti įtaką

rūkančiai draugijai. Reikės tik truputį pasistengti ir įrodyti, kad galima

puikiai bendrauti ir be cigaretės! Negi tavo draugams

sunku bendrauti, o

gal jiems nepatinka draugija? Juk viena priežasčių, dėl ko griebiamasi

cigaretės, yra ta, kad tada, nors ir būni tarp žmonių, gali nuo jų

atsiriboti. Rūkant nebūtina kalbėtis su kitais. Tai savotiškas bendravimo

būdas. Bet gal geriau bendrauti žodžiais? Vienu šūviu nušausi du zuikius –

nugalėsi baimę bendrauti ir atsikratysi žalingo įpročio!

Kodėl paaugliai

pradeda rūkyti?

Yra daug priežasčių. Merginoms ir vaikinams atrodo, kad cigaretės padės

išspręsti bendravimo su tėvais, asmenines problemas. Jie dažnai cigaretę

suvokia kaip nepriklausomybės, laisvės simbolį. Tačiau įpratę rūkyti jie

kaip tik dalį ssavo laisvės praranda! Nemažai merginų įsivaizdoja, kad

rūkančios moterys yra lieknos ir gražios. Tačiau cigaretė ir grožis –

nesuderinami dalykai. Rūkant kiečiasi odos spalva, elastingumas. O kur dar

visos kitos ligos?. Jei pradėjai rūkyti paauglystėje, gali būti, kad

rūkysi ir suaugęs. Labiau turėtų saugotis tie, kurių mamos ir tėčiai,

draugai ar draugės rūko, jiem daugiau ir pagundų imtis cigaretės. Pagalvok

apie sveikatą! <.> Užsienyje rūkaliai net turi mažiau galimybių gauti darbą

– darbdaviai žino, kad ateityje jiems gali tekti mokėti už tokio žmogaus

gydymą.

RŪKYMAS

Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra vviena iš išvengiamiausių ligų

priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas

trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie

duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc.

moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. mmoterų, o

išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis,

Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų.

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną

dieną – apie

10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie

vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos

mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką

nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo

sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti

dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama,

kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis,

kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama

nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas),

savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kkurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai

pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos.

Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai

rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų

mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje

amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius

rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau

nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo,

padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei

anglies dvideginio koncentracijos kkraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų,

įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus

vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo)

bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus,

emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu

oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių

ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o

suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai,

nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

Tarptautinė sąjunga prieš vėžį kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį

skelbia Tarptautinę nerūkymo dieną.ios dienos tikslas – atkreipti

visuomenės dėmesį į rūkymo keliamas problemas.Pasaulio sveikatos

organizacija primena, kad kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4 milijonai

žmonių (Lietuvoje – per 7 tūkstančius). Iki 2020 m. šis skaičius pasaulyje

gali išaugti iki 10 milijonų.Tam, kad klestėtų tabako pramonė, mirusieji

nuo rūkymo sukeltų ligų ir metusieji rūkyti turi būti pakeisti naujais

rūkančiaisiais. Tai vaikai ir paaugliai. Ekspertai prognozuoja, kad

mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių nuo tabako

sukeltų ligų mirs anksčiau laiko – rūkymas taps maždaug 250 milijonų

dabartinių vaikų ir jaunimo mirčių priežastimi.

10 priežasčių dėl kurių neverta rūkyti

1. Rūkančių žmonių šeimos nariai 20-30 procentų dažniau suserga plaučių

vėžiu, palyginti su nerūkančiųjų šeimomis, ypač jei tabako dūmais

kvėpuojama ilgą laiką.

2. Pasyvusis rūkymas 20-25 procentais padidina grėsmę susirgti širdies

ligomis.

3. Rūkančių motinų vaikai dukart ddažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis.

4. Jei nėščioji rūko, jos vaikas gimsta mažesnio svorio.

5. Staigios kūdikio mirties tikimybė labai padidėja, jei jo motina rūko.

6. Jei šeimoje rūkoma, vaikai gali dažniau sirgti bronchitu, plaučių

uždegimu, astma, vidurinės ausies uždegimu, nervų ir širdies kraujagyslių

ligom

7. Rūkančios moterys gerokai dažniau miršta nuo plaučių, bronchų ir

trachėjos vėžio. Grėsmė susirgti onkologinėmis ligomis rūkančioms moterims

yra kur kas didesnė, negu vyrams.

8. Rūkyti paprastai pradeda jaunimas. Daugelis iš pradedančiųjų

nepakankamai įvertina priklausomybės grėsmę.

9. Dauguma suaugusių rūkančiųjų teigia, kad gailisi pradėję rūkyti, ir kad

jiems labai sunku atsikratyti šios ydos. Kai kurių iš jų nuomone, mesti

rūkyti išvis neįmanoma. Daugeliui metusiųjų tai pavyksta ne iš karto. Be

to, buvusiems rūkaliams visada išlieka pavojus vėl pradėti rūkyti, patyrus

stresą.

10. Farmakologiniai procesai ir elgsena lemia priklausomybės nuo nikotino

raidą visiškai taip pat, kaip ir nuo heroino bei kokaino.

ALKOHOLIS

• 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį

narkotiku.

• 35 % nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.

• Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų.

• ,,Saikingai gerkit“ – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie

narkotiką!

• 1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.

• Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.

• 1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. – 60 butelių ddegtinės.

• 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd.

rublių

• nuostolių (nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40 %

Sveikatos Apsaugos lėšų – gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.

• 90 % baisiausių nusikaltimų padaroma alkoholio pagrindu.

• Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.

• Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1

metų laikotarpyje, 10 % – po 3 metų.

• Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai“ geriantiems.

Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos.

• Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholikų.

• Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio.

• Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną.

• Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir

degtinės – tabako fabrikai.

• 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už

lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus,

laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir

jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus.

• Dėl alkoholio: 80 % žmogžudysčių, 83 % nuskęsta, daug savižudybių, ligų,

pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika,

traumos, gaisrai, vagystės 70 %, 89 % užsikrėtė venerinėm ligom.

• Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? -nes alkoholis yra pats

didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu

suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.

• 80

% mergaičių neteko nekaltybės apgirtusios.

• Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė,

ciniškesnė, pasileidusi.

• Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas

tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.

• Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis,

sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos,

pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.

• Alkoholis yra grandininė reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tėvų

vaikams. Šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi būti moteris.

Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?

• SSociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti“ progų per metus yra 40-50.

• Jei norime tapti abstinentais, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai

yra nesąmonė.

• Dr. Bungė sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis

alkoholio garbinimas draugų tarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės

egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus,

juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo

praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti.

Alkoholio poveikis oganizmui

Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo

alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų

angliavandenilių eilės alokoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo

CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies

atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei.

Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos

medžiagos.

Etilo alkoholis –– bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio

kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su

vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir

kt.

Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį

skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso

alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei

pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams

priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs

alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas,

trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio,

aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake

metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais

alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja

ar sunaikina tam tikrą smegenų, kkepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet

kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme

jau yra apsinuodijimas.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos.

Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio

kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu

išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug

stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir

angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija

asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau

apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS sslopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis

pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu

šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio

poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti

svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš

tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė,

pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai

nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų

lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei,

požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims,

kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą

sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą.

Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai

apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių.

Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais

gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio

sunkumo ir sunkų.

• Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija,

savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės

reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).

• Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos

svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas,

sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama

kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu),

neįskaitomas braižas ((beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti

eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo

alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.

• Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo,

hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda

šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei

3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.

Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė,

atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia

pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo

procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.

Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos

požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos

požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų

lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.

Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę

(burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš

pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje,

pykina, vemia.

( ( (

Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir

negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus

žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų

ankstyvos mirties preasitis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai

išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla,

prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai

ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz.

persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė

priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar

infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus,

sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna

visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku

pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip

šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto

organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko

žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas

jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių

giminės žiedą.

Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali

nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu.

Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”,

“ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė

prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.

Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys

įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų,

sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o

ligonių 3,5 kartų daugiau.

Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg

kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš

virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo

alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko

alkoholio.

Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.

Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl

to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių

palikuonių.

Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių

neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu

tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais

pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos

sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.

Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas

ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų

alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų

formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo

atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.

Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas

alkoholis.

Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių

gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie,

kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be

to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau

protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai –

toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.

Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir

atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų

girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą

gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.

Alkoholis vvaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus.

Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-

5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas

būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra

vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.

Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei

audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net

nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna

daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis

pavojus.

Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo

bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp

vaikų bei paauglių.

Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų,

santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei

etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip

žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje,

ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria

suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į

kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų

šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į

sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.

Kodėl žmonės geria?

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie

kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta

nemaža. Aryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos

priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.

Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt

negausite dviejų tų pačių atsakymų.

Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios

paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą,

labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai

ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius

gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo

asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.

Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo

alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia

kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas,

nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugabėjimas bendrauti su kitais

žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas.

Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką

visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios

asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems

spręsti reikia didžiausių pastangų.

Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių.

Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti

pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti

neįveikiamas triškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus

pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl,

kad dar neišgėrė šiandien.

Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir

artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti

ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama

preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas

neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina,

verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y.

ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam

tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš

susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis

svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl

užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių

rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.

Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir

padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

NARKOTIKAI

NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga,

vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų

apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai

vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti

nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojučius bei kitus jutimus. Medžiaga

paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !

Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai

pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, LSD, kanapės, “ Ecstasy“

? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o

kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų

vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų : aspirinas ir paracetamolis,

mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo pperšalimo. Net kavos ar arbatos

puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino , stimuliuojančio nervų

sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkocholis ir tabakas

taip pat yra narkotikai.

Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir „

Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus ,

pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti

ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas :

įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėle geros ( ar blogos ) savijautos

, pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai

brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs

rizikuojate dar ir todėl , kad niekada negalite žinoti , kaip tam tikras

narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji

negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .

“ Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų , kad jaustumėtės

normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir

daugiau „.

Žmonės , nelegaliai perkantys narkotikus, visiškai nežino, ką jie perka .

Narkotikai gali būti daug stipresni, nei žmogus mano : jie gali būti

sumaišyti su kitais narkotikais ar milteliais, kurie yra panašūs į

narkotikus. Jie išvis gali būti ne narkotikai. Pvz., buvo sulaikytas

žmogus, pardavinėjantis “ ekstazi „, nors iš tikrųjų tai buvo tabletės

šunims nuo kirmėlių . Narkotikų žargoniniai

pavadinimai labai dažnai

keičiasi, o pirkėjai, manydami , kad jie vartoja vienoki narkotiką , iš

tikrųjų vartoja kažką kitą. Taigi nelegaliai pagamintų narkotikų , arba

juos vartojant be gydytojo paskyrimo , padariniai gali būti nenusakomi ir

pavojingi .

Narkotikai skirstomi į simuliatorius, uostalus, haliucionogenus,

trankviliantus, opiates ir kanapes

Simuliatoriai

(Kokainas)

ISTORIJA

Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų.

1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapų technologija. Kokainas

greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji ir stimuliuojamoji

priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas „Andželo Mariano tonizuojamuoju

vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros ppriemonė.

Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų , nes yra labai

barngus.

KAIP ATRODO

Kokainas gatvėje parduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu.

VARTOJIMAS

Retais atvejais kokainas švirkščiamas į veną, kartais rūkomas ar įtrinamas

į dantenas. Dažniausiai uostomas ar įtraukiamas giliai į nosį. Užberiama

miltelių ant veidrodžio ir skutimosi peiliuku sustumiamas i ploną liniją.

Po to traukiamas pro kokteilių šiaudelį.

POVEIKIS

Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus i amfetaminus.

Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats.

Taciau poveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jau didesnės

dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį iir depresiją. Ir taip toliau

.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis

nepakeliamas. Tačiau pasitaiko, kad daug ir dažnai kokaina vartojantys

žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie

jaučiasi išsekę ir liguisti. Itraukiamas į nosį kokainas gali ppazžisti

nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Kokaino mišinys su heroinu dar

pavojingesnis. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų

arba dar blogiau – mirti.

Uostalai

ISTORIJA

Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikaciją (apsinuodyjimą). Karalienės

Viktorijos laikais medicinos studentai rengdavo eterio uostymo vakarėlius ,

azoto oksidą medicinos studentai labiausiai mėgo šio šimtmečio pradžioje.

Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių

pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos : klijai, aerozolis, dujos,

degalai. Klijus pradėta uostyti šeštame dešimtmetyje JAV. Aštuntame

dešimtmetyje JAV šis įprotis labai paplito . Dažniausiai klijus uosto 12 –

16 metų paaugliai , savaime suprantama , ne visi ! Tačiau pasitaiko klijus

uostančių net ir septynmečių vaikų . Vyresni paaugliai renkasi kitus

dalykus pvz., alkoholį .

KAIP ATRODO

Uostomos tokios medžiagos : klijai , dažai , nagų lako valiklis , skystis

spauzdinimo klaidoms taisyti, sausojo valymo skystis ,, aerozoliai.

PAVOJAI , ŠALUTINIS POVEIKIS

Užsismaukę polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. Galite

nesuvokti pavojaus ir nepastebėti , kad einate per judrią gatvę . Praradę

samonę , galite užspringti savo vemalais .

Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia , nusilpsta atmintis

. Bet, atsisakius įpročio savijauta gali pagerėti . Laikui bėgant ,

organizmas pripranta prie uostalų dozės , todel jų reikia vis daugiau ir

daugiau . Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys , inkstai ir

kepenys.

Haliuciogenai

ISTORIJA

LSD ( lizeldinės rūgšties dietilamidas ) pirmą kartą pagamino šveicarų

chemikas Alebertas Hofmanas 11938 m. 1943 m. jis nurijo truputėlį mišinio,

ir prasidėjo pirmoji lizerginės rūgšties svaiginanti „kelionė“ . Hofmanas

aprašė savo įspūdžius knygoje: „tarsi sapnuoji . vaizdai fantastiniai .

kaleidoskopinis spalvų žaismas “ . VI – tame dešimtmetyje LSD buvo skiriama

alkoholikams ir narkomanams gydyti ir psichoterapijos seancų metu . JAV

saugumo tarnybos ją naudojo šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII- tame

dešimtmetyje LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu .

KAIP ATRODO

LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio žirneliais . Jie

prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus atkerpami . Dažniausiai LSD

parduodama sugeriamojo popieriaus lapeliais ar kartono kortelėmis , kurie

išmirkyti bespalvėje , beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti

įvairiausiais piešiniais – išsišiepusiais veidais , animacinių filmų

herojais ir pan. Viena kortelė – viena dozė.

VARTOJIMAS

LSD dažniau dedama po liežuviu negu nuryjama . Tai toks stiprus narkotikas,

kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne visuomet gauni tai , ko

tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su kitomis medžiagomis , kartais

korteleje LSD visiškai nėra .

POVEIKIS

Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai

iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelionė“ ir trunka apie 8 valandas .

Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga ji pasirodys ar gera , sustoti

jau nebegalėsite .

Butina žinoti , kad LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos (t.y.

kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo .

PAVOJAI, ŠŠALUTINIS POVEIKIS

Eksperimentuoti su LSD labai rizikinga . Nepavykusi kelionė gali būti

nemaloni ar net košmariška. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba

mirštate . Arba pasijuntate nenugalimas ir mėginate iškristi pro langą arba

pasivaikščioti greitkeliu. Kai kam po kelių dienų ar savaičių gali ivykti

„recidyvas“. Paprastai jis nepavojingas, bet gali išgazdinti. Fiziškai prie

LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jos

apseiti .

Trakviljantai

Tai tokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai kaip relaniumas,

seduksenas, tazepamas, fenozepamas ir temazepamas, kurie žinomi kaip

vaistiniai preaparatai, padedantys žmonėms įvairiose krizinėse situacijose.

Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie

turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja

nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas.

Šie narkotikai nuramina žmones. Jie pavojingi dėl perdozvimo, didelį pavojų

kelia jų vartojimas kartu su alkoholiu. Jei šie narkotikai vartojami ilgiau

negu keleta mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė nuo jų, ir tada

nuolat didinamas narkotikų kiekis. Ilgai vartodamas juos, žmogus jaučia

depresiją, nenusakomai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda

nuovargis, nerimas.

Opiatai

ISTORIJA

Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria

ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas

iš morfino, bet du kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas

buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina

skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasorodė esąs dar geresnė

skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama.

„Heroinu“ medžiaga buvo ppavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas

stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomi,

pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms.

KAIP ATRODO

Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno

heroino mirstama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais –

kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. parduodamas

mažais popieriaus paketeliais.

VARTOJIMAS

Heroina galima uostyti kaip ir kokaina arba maišyti su tabaku ir rūkyti.

Daznai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš zvakės ar žiebtuvėlio

liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas

leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.

POVEIKIS

Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus

jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas nerūpi.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

* Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.

* Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti

hepatitu ar ŽIV, sukelianciu AIDS.

* Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todel gali

perdozuoti.

Kanapės

ISTORIJA

Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš

Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys

jų užsiaugina (nelegaliai !) Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais.

Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais

tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a.

Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių

skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes,

kaip

galima vaista nuo glaukomos (akiu ligos), išsėtinės sklerozės ir astmos.

KAIP ATRODO

Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia

marihuana (vadinamoji „zolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi

grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą

skysčio. Aliejus stipriausia kanapių forma.

VARTOJIMAS

Kanapės paprastai maišomos su tabaku ir daromos storos suktinės ( gasiakai

). Kanapių dūmai labai karsti, todėl, kad neišdegtumėte gerklės, į suktinės

galą įstatomas karto filtras.

POVEIKIS

Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite

kikenti nesustodami ar pajusti alki. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai

skambesni. AArba apsavaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos

paranojos atveju. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai

pykinti, kartais netenkama samonės.

PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS

Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučiu vėžiu 5-

10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia

apatiją, nenori nieko veikti greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė

nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).

Ingos Liutkevičienės

interviu su

medicinos daktaru, docentu, priklausomybės ligų psiciatru,

Vilniaus narkologijos centro direktoriumi

Emiliu Subata

Jeigu vaikas vartojo psichiką stimuliuojančių narkotikų, ppavyzdžiui,

amfetamino, jis gali atrodyti susijaudinęs, jo širdis tankiai plakti, akių

vyzdžiai būti smarkiai išsiplėtę. Pavartojusiems heroino susiaurėja akių

vyzdžiai (jie būna kaip smeigtukų galvutės). Po pirmojo karto pastebėti

sunku. Tada, kai tėvams kyla įtarimas, vaikas jau turi „stažą“. Pažįstu

mergaitę, kuri heroiną vartojo dvejus mmetus, bet tėvai to nesuprato.

Vartojientieji narkotikus sėkmingai slapstosi metus ar net porą. Norint

sužinoti, ar vaikas vartoja narkotikus, reikėtų padaryti šlapimo tyrimą.

Susirūpinimą keliantys požymiai yra šie: vaikas daug laiko leidžia ne

namie, namo grįžta vėlai, kai suaugusieji jau miega, arba išvis naktį

negrįžta. Kai jis uždaras ir beveik nieko nepasakoja apie savo draugus. Kai

vaikas būna be priežasties piktas, dirglus, nesidomi mokslu, nuolat

praleidžia pamokas.

Pagrindinė priežastis – santykiai šeimoje. Jeigu vaikas šeimoje nesijaučia

gerai, jam trūksta moralinės tėvų paramos, tėvai per mažai domisi jo

asmenybe, tai beveik visada jis ieško užuovejos kitur. Neretai draugai jam

tampa artimesni už tėvus. Jeigu draugai vartoja narkotikus, jūsų vaikui

taip pat tik vienas žingsnis iki jų.

Maždaug 14-ji – 17-ieji metai, kai paauglys ieško savęs, aiškinais, kas

jis, trokšta savarankiškumo. Žinoma, kartais narkotikus imama vartoti iir

vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus. O būna atvejų, kai narkotikų pabando net

aštuonerių devynerių metų vaikai, tačiau šis reiškinys būdingas asocialiom

šeimoms.

Dažniau priklausomi nuo narkotikų tampa labiau dvasiškai pažeidžiami

žmonės: nesavarankiški, greitai besikeičiančių nuotaikų, išgyvenantys

depresiją, turintys menkavertiškumo jausmą, nepasitikintys savimi,

nedrąsūs. Narkotinės medžiagos yra patrauklios, nes jos atpalaiduoja, kelia

pasitikėjimą savo jėgomis – galima nevaržomai bendrauti, garsiai reikšti

savo nuomonę, darosi lengva pakviesti patinkančią merginą šokti. Alkoholis

ir narkotikai labiau toleruojami bohemiškose kompanijose, o tokios

dažniausiai ir yra menininkų kompanijos. Be to, visuomenė meno žmonėms taip

pat atlaidesnė negu kitiems.

Sovietmečiu nnarkotikus (tada buvo vartojamas tik aguonų nuoviras)

dažniausiai vartojo žmonės, protestavę prieš tuometinę santvarką. Kita

dalis buvo iš socialinio dugno – žmonės, kurie gyveno tikrai sunkiomis

sąlygomis, skurdžiai. Dabar stebimas kitas reiškinys – narkotinės medžiagos

tapo laisvalaikio leidimo forma naktiniuose klubuose, šokiuose. „Ecstasy“,

amfetaminai teikia daug energijos. Galima visą vakarą nepailstant šokti.

Heroinas daugelio vaizduotėje siejasi su brangiomis mašinomis, madingais

rūbais, tam tikru prestižiniu stiliumi, tariamai auštesnio lygio draugais.

Šis narkotikas tapo prabangaus gyvenimo atributu.

Alkoholis su kai kurios rūšies narkotikais dera labai gerai. Tačiau yra

narkotinių medžiagų, kurios visai nedera su alkoholiu. Pavyzdžiui, todėl

diskotekose neretas vaizdelis: jauni žmonės visą vakarą gurkšnoja tik

arbatą (vartoja psichostimuliatorių „Ecstasy“).

2800. Tai tik tie, kurie krepėsi arba buvo pasiųsti į sveikatos įstaigas.

Iš anoniminės moksleivių apklausos paaiškėjo, kad 1995 metais narkotikus

vartoto 3%, o 1997 metais – jau 19,8% moksleivių. Narkotikus vartoti

labiausiai linkę miesto gyventojai. Miestiečiai sudaro net 95% visų

narkomanų.

Priklauso ir nuo rūšies, ir nuo paties žmogaus. Kai kurios medžiagos

skatina stiprią fizinę priklausomybę. Negaudamas narkotikų, organizmas

streikuoja: trinka kai kurios jo funkcijos, atsiranda įvairių psichikos ir

somatinių sutrikimų. Stiprią fizinę priklausomybę sukelia opiatai (aguonų

ekstraktas, heroinas, morfijus). Lietuvoje mažiau populiarus, bet,

pavyzdžiui, Amerikoje kelia daug rūpesčių – kokainas. Stipri fizinė

priklausomybė atsiranda vartojant amfetaminus, raminamuosius bei

migdomuosius vaistus. „Ecstasy“, LSD (lizergeninės rūgšties dietilamidas),

„žolė“ skatina psichinę priklausomybę (tokia, kokia atsiranda ir žaidžiant

azartinius žaidimus).

Pati pavojingiausia nnarkotinė medžiaga, priklausanti opiatų grupei,–

heroinas. Po poros savaičių kasdieninio vartojimo galima tapti visiškai

nuo jo priklausomam. Būdingiausias heroino vartojimo būdas: su žiebtuvėliu

kaitinama folija. Grūdeliai garuoja ir dūmai įkvėpiami burna pro kokį nors

vamzdelį. Heroino milteliai – bekvapiai, baltos arba rusvos spalvos.

Dažniausiai milteliai dozuojami telefono kortelėmis.

Heroinas rūkomas kas kelias valandas, o įpratę rūko kas porą valandų. Tai

labai btangus narkotikas, jam per dieną išleidžiama nuo kelių dešimčių iki

kelių šimtų ir daugiau litų. Todėl iš namų pradeda dingti daiktai,

papuošalai. Daugelis rūkančių heroiną žmonių vėliau pradeda vartoti kitą

opiatą – švirkštis aguonų nuovirą. Tai ypač pavojinga, nes dažniausiai

švikščiamasi nesteriliais švirkštais, skytstis gaminamas buitinėmis

sąlygomis, nepaisant higienos. Aguonų nuoviras – rudas skystis. Jo

švirkščiamasi du kartus per dieną. Dienos dozė– apie 10 Lt.

Tai naujos kartos sintetinės narkotinės medžiagos, gaminamos chemijos

laboratorijose. Pagal populiarumą sintetiniai narkotikai („Ecstasy“,

amfetaminai ir LSD) yra antri. LSD gali būti tabletės ir mažos plokštelės,

kurios klijuojamos prie burnos gleivinės. Amfetaminai yra milteliai,

traukiami pro vamzdelį į nosį, nors jų gali būti ir švirščiamų. Šie

narkotikai neatsiejami nuo dalies jaunimo kultūros, naktinių klubų, tam

tikros popmuzikos. Jie vartojami tokiu pat tikslu kaip ir alkoholis –

norint linksmai praleisti laiką, bendrauti, „pakaifuoti“. Tabletės

pavojingos ne vien dėl to, kad tai yra narkotikai. Jų išgėrus įmanomas

vienkartinis apsinuodijimas, nes vietoj narkotikų galima nusipirkti nežinia

ką. LSD priklauso haliucinogenų grupei: žžmogui, pavartojusiam šių

narkotikų, gali kilti šiurpių vaizdinių, trikti psichika – pradeda

atrodyti, jog kažkas persekioja, grasina.

Kokainas labai brangus, taigi Lietuvoje kol kas jis vertojamas mažai, mūsų

šalies dar nepasiekė rūkomo kokaino rūšis – krekas. JAV šis narkotikas

populiarus, nes skatina darbingumą.

Manoma, kad mažiausiai kenksminga narkotinė medžiaga – marihuana (hašišas).

Tai džiovinti kanapių lapeliai bei stiebų viršutinės dalys. „Žolė“

dažniausiai rūkoma.

Į alkūnės venas. Joms užakus, i didžiąją kirkšnies veną. Švirkščiamasi į

kaktą, į pažastį. Vasarą tas vietas būtų nesunku pamatyti, bet narkotikus

vartojantys žmonės saugosi: jie net šiltu oru vilki ilgarankovius

drabužius. Tėvams turėtų kilti įtarimas, kodėl net per karščius vaikas

nevilki drabužių su trumpomis rankovėmis.

Iš pradžių, kol „žaidžiama“, eksperimentuojama, žmogus niekuo neserga. Toks

yra jo pasirinktas elgesys. Vėliau, kai organizmas jau negali gyventi be

narkotikų, įprotis virsta liga. Tuomet narkotikai vartojami ne norint

pajusti „kaifą“, bet kad grįžtų į normalią būklę, žmogus galėtų išgyventi.

Deja, būna atvejų, kai narkomanija baigiasi mirtimi. 1997 metais Lietuvoje

nuo narkomanijos mirė 38 žmonės, 1998 – 26. Tai tik oficiali statistika.

• Be priežasties būna suisijaudinęs, jo širdis tankiai plaka, akių vyzdžiai

išsiplėtę arba susiaurėję, jį kamuoja nemiga.

• Nuolat vėlai grįžta namo arba kartais visai negrįžta, neiko nepasakoja

apie savo draugus ir laisvalaikį.

• Būna be priežasties irzlus, piktas,praleidinėja pamokas, nesidomi mokslu.

• Jūsų santykiai pašliję, jūs mažai

domitės savo vaiku.

• Iš namų ima dingti daiktai ir pinigai.

• Net ir karštą vasaros dieną vilki ilgarankovius drabužius.

• Kavinėse visą vakarą geria tik arbatą.

• Tarp jo asmeninių daiktų aptinkate žiebtuvėlių, folijos, panaudotų

telefono kortelių, tablečių, miltelių.

• „Kaip numirti sveikam?“

• „Top Girl“ (2000m. Nr.4)

• „Sveikata ir žvalumas visai šeimai“

• www.mokslai.com

• www.mokslopasaulis.lt

———————–

Sūnus ar dukra grįžo iš vakarėlio. Ar galima vien pažiūrėjus suprasti, kad

jis/ji vartojo narkotikų?

Kokie dar ženklai gali tėvus įspėti?

Kodėl jauni žmonės pradeda vvartoti narkotikus- iš smalsumo, nusyvilimo, dėl

nesėkmių?

Koks žmogaus amžius palankiausias narkomanijai?

Net ir tie, kurie neturi draugų menininkų, kalba, jog menininkai vartoja

narkotikus, nes jie išlaisvina kūribiškumą, suadrina vaizduotę. Kokios

asmenybės linkusios vartoti narkotikus? O gal tai atsitinka susiklosčius

tam tikroms aplinkybėms?

Jau praėjo laikai, kai narkotikus vartojo tik socialiai degradavę žmonės.

Juos visuomėnė vadina tiesiog padugnėmis. Dabar narkotikus vartoja

prestižinių mokyklų moksleiviai, „auksinis“ jaunimas. Ar iš tikrųjų

keičiasi socialinis narkomanų portretas?

– Ar yra koks nors ryšys tarp alkoholio ir narkotikų? Ar jie gali būti

vartojami kartu? O ggal tas, kuris geria, negali vartoti narkotikų?

Kiek oficialiai Lietuvoje yra įregistruota žmonių, vartojančių narkotikus?

Net ir tie, kurie niekada nevartojo narkotikų bei nesusidūrė su šia

problema iš arti, žino: baisiausia tapti priklausomam nuo narkotikų. Tada

dėl jų padarysi viską – „parduosi“ savo motiną iir tėvą. Kelis kartus

pavartojus narkotikų atsiranda priklausomybė? Gal tai priklauso nuo

narkotikų rūšies?

Papasakokite apie heroiną: kaip jis vartojamas, kaip atrodo.

Kas kiel laiko prie heroino pripratęs žmogus turi vėl jo parūkyti?

Koks narkotikas platinamas tabletėmis mokyklose, diskotekose?

Žmonės, viešėję JAV, kalba apie ten paplitusį narkotiką – kokainą. Ar mūsų

šalyje jis populiarus?

Marihuana, arba hašišas, vadinamas tiesiog „žole“. Apie „žolę“ kalbama kaip

apie „nekaltą“ narkotiką. Bet vis dėlto tai narkotikas.

Į kurias kūno dalis narkomanai švikščiasi narkotikus?

Ar narkomanija – liga?

Galbūt jūsų vaikas vartoja narkotikus, jeigu: