Narkotikai, žalingi įpročiai
Panevėžio „Ąžuoloo“ vidurinės mokyklos
VIII a klasės mokinio
Lino Benaičio
referatas
2005 m. gruodžio 27 d.
Daugiausia piktnaudžiaujama ne draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis,
kaip heroinas ar kokainas, o lengvai prieinamomis, paprastai nedraudžiamais
stimuliatoriais: alkoholiu, tabaku, kofeinu. Vakaruose žmonės suserga ir
anksti miršta nuo vėžio bei širdies ligų daugiausia dėl cigarečių rūkymo.
Tačiau dauguma rūkalių, net ir žinodami, kad metę rūkyti gyventų kur kas
ilgiau, vis vien neatsisako savo žalingo įpročio.
Sveikatai nepaprastai kenkia besaikis alkoholio vartojimas; jis
paaštrina daugelį visuomenės problemų: neblaivūs žmonės sukelia kas trečią
eismo nelaimę, nnetinkamai elgiasi, daro nusikaltimus, meta šeimas ir dėl
pašlijusios sveikatos nebegali normaliai dirbti.
Sunku atsikratyti įpročio rūkyti ir gerti, nes prie nikotino ir
alkoholio priprantama. Rūkaliai, net nežinodami, kad patys sau didina
pavojų susirgti ir per anksti numirti, dažnai nepajėgia atsispirti šiam
įpročiui. Dauguma girtuoklių žino, jog besaikis gėrimas gali turėti
nemalonių padarinių, tačiau arba jau priklausomi nuo alkoholio, arba vis
dar nesuvokia, kaip, nuolat vartodami alkoholį, žaloja savo fizinę sveikatą
ir psichiką. Vis dėlto piktnaudžiavimas tabaku ir alkoholiu, tvirtai
apsisprendus ir kitiems padedant, gali būti sustabdytas.
Apie rrūkymą
Viskas prasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų
į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo
šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui
buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jog ttabakas gydo, jo dūmai nubaido
ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito
Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to
buvo atvežta ir į Rusiją.
Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur.
Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo
bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”.
Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami
gatvėmis su virve ant kaklo.
Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti
rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą
kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris
kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme.
Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo
ištirtos iki XIX amžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo
įpročiui.
Įvairių šalių statistiniais duomenimis, ppasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir
20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti
pamėgždžiodami suagusius.
Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų
pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik
pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut
cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį.
Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo,
norėdamos patikti vaikinams.
Prie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų
ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas
dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio
kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.
Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių
cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt.
Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti.
Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų
sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių
sistemas.
Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta.
Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio
nikotino ir kitas nuodingas medžiagas.
Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių
milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės
patenka į plaučius.
Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris
išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta
aerozoliu, užnuodija orą.
Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos
emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos
ertmė ima skleisti specifinį kvapą.
Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina
žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė –
15 minučių.
Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo sportui. Pavyzdžiui, 22 metų
Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos
rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti –
ir apie jokias pergales negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių
krūvis per ppastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti
būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės
neišvengiamai
mažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą.
Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.
Apie Alkoholį
Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.
Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais
dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja,
apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau
kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus
stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet
jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.
Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol
”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas
Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino
girtavimą.
Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius
svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus
skysčius.
XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės.
Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų
suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.
Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus
ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais,
t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš
šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau
žmonių vvartos alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus
alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų
alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam
“reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.
Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna
įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų
alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “,
“ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo
gėrimo.
Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis
dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “
motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl
kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės.
Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.
Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas,
psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?
Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu,
dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.
Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse
sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti,
atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta
psichika.
Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus
normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių
medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “
vidiniai
narkotikai “.
pastaruoju metu tyrinėjimai nenuginčijamai įrodė, kad ir labai mažas
alkoholio kiekis pakenkia organizmui. Yra nustatyta, kad, alkoholiui
patekus į organizmą, raudonieji kraujo kūneliai sulimpa į gumulėlius.
Amerikiečių mokslininkas Nailis nustatė, kad net išgėrus bokalą alaus, jie
jau gali sulipti, susidaro trombai! Kuo daugiau išgeriame alkoholio, tuo
daugiau susidaro tokių trombų. Jie užkemša kapiliarus, kurie plyšta ir
atsiranda daugybė mažų kraujo išsiliejimų. Tai įvykus ląstelės negauna
maisto bei deguonies ir žūva. Kiekvieną kartą paragavus alkoholio,
sunaikinamos vis naujos ląstelės, kurios jau niekada neatgyja.
Todėl geriantis žmogus tampa ddirglesnis, silpnadvasis, jautresnis aplinkai,
dažnai verkšlena, ypač išgėręs, jo reikalavimai neatitinka galimybių,
sulėkštėja ir atbunka jausmai, išryškėja storžieviškumas, egoizmas.
Keičiasi mąstymas – mintys pasidaro nelaksčios, neišraiškingos, dažnai
trūksta reikiamų žodžių, sunku nusakyti esmę.
Ne visų kelias į alkoholizmą vienodai tiesus ir trumpas. Jautrūs
svaigalams yra žmonės, turėję galvos traumas, ypač sunkesnes, persirgę
meningitu, encefalitu. Dažniau tampama priklausomu nuo svaigalų, kai šie
nuo ko nors “ padeda “, pavyzdžiui, kankinant galvos skausmui, nemigai.
Potraukį svaigalams greičiau pajunta sergantieji skrandžio ar
dvylikapirštės žarnos opalige, po skrandžio operacijų, jautrūs, psichiškai
nesveiki žmonės. Alkoholis ggreičiau užvaldo primityvias, pilkas asmenybes,
kurių dvasinis gyvenimas neturtingas.
Alkoholis nesuderinamas su darbu ir sportu.
Girtam jūra iki kelių, o bala iki ausų. Nuskęsta maudydamiesi dažniausiai
girti. Nustatyta, jog kas trečią eismo įvykį padaro girti žmonės.
Sportas ir alkoholis priešai. Aukštų sportinių rezultatų galima pasiekti
tik nuolat treniruojantis ir besalygiškai laikantis darbo, poilsio, mitybos
režimo, su sąlyga, kad atsisakoma sveikatai žalingų įpročių, pirmiausia
svaigalų ir rūkymo. Alkoholis paralyžuoja valią, kuri būtina treniruojantis
ir per varžybas. Išgėrus, dingsta judesių greitis ir tikslumas. Žinomas
futbolininkas A.Starostinas savo atminimuose rašo: “ Bokalas alaus –
kibiras prakaito “.
Pagal atliktus tyrimus, 80 – 90% darbo drausmės pažeidimų padaroma dėl
alkoholio.
Daugiau kaip 80% chuliganiškų veiksmų padaro neblaivūs paaugliai.
Nedidelė išgerta alkoholio dalis žmogaus organizme išlieka iki 21 paros!
To, kuris geria alkoholio 2 kartus per mėnesį, organizme pastoviai yra
pašalinio alkoholio, o kuris geria kartą per savitę jau aiškiai
piktnaudžiauja alkoholiu.
Alkoholiui oksiduojantis, sunaudojama daug vitaminų, ypač B grupės.
Daugiau ir dažniau geriant, atsiranda vitaminų “ badas “.
Kaip tavo svajonių herojus – artistas, sportininkas ar kosmonautas – prieš
startą mobilizuoja visą savo valią ir galimybes, taip ir tu, būdamas 12 –
16 metų, startuoji. Tau tai pati svarbiausia riba: tu žengi į suaugusiojo
gyvenimą. Ir pasitikti jį privalai viskam pasiruošęs, užsigrūdinęs fiziškai
ir morališkai.
Apie narkomaniją
Narkomanijos epidemijų būta jau XIX amžiaus pradžioje, kai anglų poetas
Tomas Kuinsis išspausdino savo memuarus. Gydymuisi nuo alkoholizmo jis
panaudojo narkotiką, kurio dozę didinant išsivystė narkomanija. Poetas taip
spalvingai aprašė savo haliucinacijas, kad netrukus susilaukė pasekėjų.
Antra didelė epidemija pasireiškė 1870 metais prancūzų – prūsų karo metu,
kai buvo išrastas ššvirkštas.
Mūsų amžiuje narkomanija išplito ir pražudė vos ne ištisą kartą JAV.
Jav tenka 60% pagaminamų narkotikų, kuriuos naudoja apie 30 milijonų JAV
piliečių; tarp jų 50% moksleiviško amžiaus.
Narkotikus pradeda vartoti tik silpno charakterio, netruintys valios,
paviršutiniški, be atsakomybės jausmo žmonės.
Narkotikai – tai medžiaga specifiškai veikianti žmonių nervų sistemą ir
visą organizmą. Juos naudojant dingsta skausmo pojūčiai, atsiranda
ypatingos narkotinio apsvaigimo būsenos; samonės, psichikos ir t.t.
pakitimai. Ir rezultatas – baisi liga – narkomanija.
Ši liga turi kelias stadijas. Ji vystosi žaibiškai 3 – 4 injeikcijos nuodų
ir žmogus jau galutinai palaužtas, nebegali jų atsisakyti, 2 – 3 savaitės
net nereguliaraus vartojimo ir jau liga, metai kiti ir jau pikas, centrinės
nervų sistemos degradacija, vienas vienintelis tikslas – kaip įsigyti
narkotikų. Žmogus tampa nebeatpažįstamas, grubus, cinikas, viskam
abejingas. Vienais atvejais apsvaigimas pasireiškia suglėbimu, apatija,
nejudrumu, mieguistumu. Kalba monotoniška, sulėtinta, nesuprantama. Kitais
atvejais – linksmumas be priežasties, kvailiojimas, veiksmų nenuoseklumas,
kalba pagreitinta, daugiažodė, kartais nei iš to, nei iš šio pertraukiama
juoko priepuoliais, atsakymai paprastai nerišlūs. Kartais pasireiškia
pykčiu, agresyvumu, irzlumu, atsirandančiu be priežasties. Pastebimi
rašysenos sutrikimai, odos paviršiaus paraudimai arba pabalimai, akių
karštligiškas “spindėjimas” arba blausumas. Visais atvejais būdingi mąstymo
sutrikimai. Narkomanai labai retai sulaukia vidutinio amžiaus. Jų didelis
mirtingumas, dažni nelaimingi atsitikimai narkotinio apsvaigimo būsenoje,
įvairūs susirgimai, labai dažni savižudybės atvejai. Narkomanai būna tiek
degradavę, kad jau nebetinka jjokiam darbui. Jiems viskas gerai, jei jie
gauna narkotikų, o jei ne .
Narkomanui narkotikų dozė – “ išsigelbėjimas “. Ir jos toks žmogus sieks
kokiais tik nori būdais: vogs, parduos paskutinius daiktus, žudys ir t.t.
Tuo dažniausiai naudojasi kontrabandininkai, perpardavinėja ir perveža
narkotikus gaudami didelį pelną. Jie samdo už didelius pinigus laivų ir
lėktuvų savininkus, bei lakūnus, kartais ir diplomatus, kad šie pasinaudotų
diplomatine neliečiamybe ir įvežtų į šalį nuodų, kurie vieniems atnešdami
pelną ( už 1kg narkotikų perpardavus mažom dozėm pelnas siekia 350 tūkst.
dolerių ), kitus stumia į nevilties bedugnę.
Vienam amerikiečių agentui Artimuosiuose Rytuose ilgą laiką buvo
pristatomas heroinas nedidelėse dėžutėse, kurias prarydavo kupranugaris.
Kontrabandininkai buvo suimti atsitiktinai. Pasieniečių dalinys buvo labai
nustebintas, kai, tikrindami minų ieškiliais, pastebėjo jo audringą
reakciją į nekaltą gyvulį.
Tačiau narkomanus mažai domina iš kur yra gaunami taip mieli jiems nuodai.
Jie visiškai praranda valią pasipriešinti ir už apgaulingą laikiną
apsvaigimo malonumą aukoja paskutinius savo apnuodyto kraujo lašus, savo
silpnėjantį protą.
Išgydymas susirgus šia baisia liga, veikia vos kelis procentus narkomanų.
Tai reikalauja didelės valios, kantrybės ir atkaklumo. Tačiau ir po
sėkmingo gydymo dar daugelį metų organizmo reakcija būna pakitusi, išlieka
slaptas potraukis narkotikams.
Dėl to žmogus, ypač jaunas, turi ugdyti valią, kad jis sugebėtų valdyti
save, tramdyti norus, kenksmingus sveikatai.
Rūkymas yra tarsi loterija. Iš pradžių lyg iir laimi – pritampi prie draugų,
tarsi sumažėja įtampa bendraujant su kitais, jautiesi drąsus, patrauklus.
Tačiau iš tiesų pralaimi – vėliau už tai tenka mokėti savo sveikata!
“Naktimis sapnuodavau košmarus. Sapnuodavau, kad parūkau ir tiesiog imu
skrajoti – taip man gera ir lengva. Prabusdavau kankinama didžiulio ir
vienintelio noro – parūkyti nors vieną mažą cigaretytę. Na, nors pusę,–
pasakoja keletą kartų bandžiusi mesti rūkyti Rita.– Ėjau koduotis pas
ektrasensą. Nepadėjo. Vieną dieną, neištvėrusi naktinių ir dieninių
košmarų, užsirūkiau. Ir vėl viskas prasidėjo iš naujo: 10-15 cigarečių per
dieną. Graužiausi, kad nepajėgiau mesti.“
Po metų Rita vėl bandė įrodyti sau, kad gali susidoroti su šiuo įpročiu.
Pirko specialius pleistrus, kramtomasias gumas, pradėjo sportuoti (iš
pradžių tai buvo labai sunku – greitai uždusdavo), domėtis kvėpavimo
pratimais. Pamažu pajuto, kad jau nebe rūkymas ją kontroliuoja, o ji
kontroliuoja jį. „Tai buvo didžiausia pergalė mano gyvenime. Aš atgavau
laisvę!“ – taip savo poelgį vertina Rita.
Jeigu nerūkai, niekada to nebandei –
geriau ir nebandyk
Tai bus pats lengviausias dalykas. Net kompanijoje visi arba daugelis rūko
– nepamiršk, kad tavo valia apsispręsti. Gali pasakyti: „Ačiū, aš
nerūkysiu“. Norėtum, kad visi tavo draugai nerūkytų? Gali iškeisti juos į
kitus, bet ar verta? Nepamiršk, kad ir nerūkantis žmogus gali daryti įtaką
rūkančiai draugijai. Reikės tik truputį pasistengti ir įrodyti, kad galima
puikiai bendrauti ir be cigaretės! Negi tavo draugams
sunku bendrauti, o
gal jiems nepatinka draugija? Juk viena priežasčių, dėl ko griebiamasi
cigaretės, yra ta, kad tada, nors ir būni tarp žmonių, gali nuo jų
atsiriboti. Rūkant nebūtina kalbėtis su kitais. Tai savotiškas bendravimo
būdas. Bet gal geriau bendrauti žodžiais? Vienu šūviu nušausi du zuikius –
nugalėsi baimę bendrauti ir atsikratysi žalingo įpročio!
Kodėl paaugliai
pradeda rūkyti?
Yra daug priežasčių. Merginoms ir vaikinams atrodo, kad cigaretės padės
išspręsti bendravimo su tėvais, asmenines problemas. Jie dažnai cigaretę
suvokia kaip nepriklausomybės, laisvės simbolį. Tačiau įpratę rūkyti jie
kaip tik dalį ssavo laisvės praranda! Nemažai merginų įsivaizdoja, kad
rūkančios moterys yra lieknos ir gražios. Tačiau cigaretė ir grožis –
nesuderinami dalykai. Rūkant kiečiasi odos spalva, elastingumas. O kur dar
visos kitos ligos?. Jei pradėjai rūkyti paauglystėje, gali būti, kad
rūkysi ir suaugęs. Labiau turėtų saugotis tie, kurių mamos ir tėčiai,
draugai ar draugės rūko, jiem daugiau ir pagundų imtis cigaretės. Pagalvok
apie sveikatą! <.> Užsienyje rūkaliai net turi mažiau galimybių gauti darbą
– darbdaviai žino, kad ateityje jiems gali tekti mokėti už tokio žmogaus
gydymą.
RŪKYMAS
Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra vviena iš išvengiamiausių ligų
priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. PSO duomenimis vienas
trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie
duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc.
moterų. Besivystančiose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. mmoterų, o
išsivysčiusiose 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. 1996 metų duomenimis,
Lietuvoje kasdien rūko 47,3 procentų vyrų ir 9,4 procentai moterų.
Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną
dieną – apie
10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie
vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos
mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką
nuo rūkymo sukeltų ligų.
Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo
sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti
dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama,
kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis,
kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama
nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas),
savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.
Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kkurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai
pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos.
Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai
rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų
mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje
amžiaus grupėje.
PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius
rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau
nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.
Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo,
padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei
anglies dvideginio koncentracijos kkraujyje padidėjimo.
Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų,
įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus
vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo)
bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus,
emfizemas).
Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu
oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių
ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o
suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai,
nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.
Tarptautinė sąjunga prieš vėžį kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį
skelbia Tarptautinę nerūkymo dieną.ios dienos tikslas – atkreipti
visuomenės dėmesį į rūkymo keliamas problemas.Pasaulio sveikatos
organizacija primena, kad kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta 4 milijonai
žmonių (Lietuvoje – per 7 tūkstančius). Iki 2020 m. šis skaičius pasaulyje
gali išaugti iki 10 milijonų.Tam, kad klestėtų tabako pramonė, mirusieji
nuo rūkymo sukeltų ligų ir metusieji rūkyti turi būti pakeisti naujais
rūkančiaisiais. Tai vaikai ir paaugliai. Ekspertai prognozuoja, kad
mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių nuo tabako
sukeltų ligų mirs anksčiau laiko – rūkymas taps maždaug 250 milijonų
dabartinių vaikų ir jaunimo mirčių priežastimi.
10 priežasčių dėl kurių neverta rūkyti
1. Rūkančių žmonių šeimos nariai 20-30 procentų dažniau suserga plaučių
vėžiu, palyginti su nerūkančiųjų šeimomis, ypač jei tabako dūmais
kvėpuojama ilgą laiką.
2. Pasyvusis rūkymas 20-25 procentais padidina grėsmę susirgti širdies
ligomis.
3. Rūkančių motinų vaikai dukart ddažniau serga kvėpavimo sistemos ligomis.
4. Jei nėščioji rūko, jos vaikas gimsta mažesnio svorio.
5. Staigios kūdikio mirties tikimybė labai padidėja, jei jo motina rūko.
6. Jei šeimoje rūkoma, vaikai gali dažniau sirgti bronchitu, plaučių
uždegimu, astma, vidurinės ausies uždegimu, nervų ir širdies kraujagyslių
ligom
7. Rūkančios moterys gerokai dažniau miršta nuo plaučių, bronchų ir
trachėjos vėžio. Grėsmė susirgti onkologinėmis ligomis rūkančioms moterims
yra kur kas didesnė, negu vyrams.
8. Rūkyti paprastai pradeda jaunimas. Daugelis iš pradedančiųjų
nepakankamai įvertina priklausomybės grėsmę.
9. Dauguma suaugusių rūkančiųjų teigia, kad gailisi pradėję rūkyti, ir kad
jiems labai sunku atsikratyti šios ydos. Kai kurių iš jų nuomone, mesti
rūkyti išvis neįmanoma. Daugeliui metusiųjų tai pavyksta ne iš karto. Be
to, buvusiems rūkaliams visada išlieka pavojus vėl pradėti rūkyti, patyrus
stresą.
10. Farmakologiniai procesai ir elgsena lemia priklausomybės nuo nikotino
raidą visiškai taip pat, kaip ir nuo heroino bei kokaino.
ALKOHOLIS
• 1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį
narkotiku.
• 35 % nuodų kaupiasi nervinėse ląstelėse, kurios sudaro tik 2% svorio.
• Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 parų.
• ,,Saikingai gerkit“ – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie
narkotiką!
• 1913 m. 95 % Rusijoje nebandė alkoholio. Dabar nebandžiusių neliko.
• Po 15 metų saikingo gėrimo 60 % tampa alkoholikais.
• 1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtinės; 1983 m. – 60 butelių ddegtinės.
• 1983 m. Sovietų Sąjungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd.
rublių
• nuostolių (nuostoliai dėl darbo našumo kritimo, pravaikštų, avarijų, 40 %
Sveikatos Apsaugos lėšų – gydymui dėl alkoholio sukeltų ligų.
• 90 % baisiausių nusikaltimų padaroma alkoholio pagrindu.
• Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.
• Išgydyti nuo alkoholizmo neįmanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1
metų laikotarpyje, 10 % – po 3 metų.
• Neįgalūs vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai“ geriantiems.
Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos.
• Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholikų.
• Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio.
• Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną.
• Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramonė ir
degtinės – tabako fabrikai.
• 1990 m. lietuviai pragėrė 1 milijardą rublių: tai daugiau nei už
lengvuosius automobilius, motociklus, dviračius, baldus, kilimus,
laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duoną ir jos produktus, pieną ir
jo produktus, kiaušinius, cukrų, druską ir už bulves išleista kartu paėmus.
• Dėl alkoholio: 80 % žmogžudysčių, 83 % nuskęsta, daug savižudybių, ligų,
pravaikštų, kritęs darbo našumas, prasta kokybė, sugadinta technika,
traumos, gaisrai, vagystės 70 %, 89 % užsikrėtė venerinėm ligom.
• Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodėl? -nes alkoholis yra pats
didžiausias šeimos, meilės ir laimės priešas. Vyras lėtiniu alkoholizmu
suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.
• 80
% mergaičių neteko nekaltybės apgirtusios.
• Gerianti moteris yra už vyrą daugiau nesusilaikanti, agresyvesnė,
ciniškesnė, pasileidusi.
• Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas
tampa grubus, oda grublėta, – vidinių liaukų pažeidimo rezultatas.
• Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis,
sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos,
pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos.
• Alkoholis yra grandininė reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tėvų
vaikams. Šį užburtą ratą kažkas turi nutraukti. O tai turi būti moteris.
Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo pačiu ir žmonijos motina, tai kas?
• SSociologai paskaičiavo, kad ,,būtinų išgerti“ progų per metus yra 40-50.
• Jei norime tapti abstinentais, turime įsitikinti, kad gėrimo papročiai
yra nesąmonė.
• Dr. Bungė sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra įleidęs šaknis
alkoholio garbinimas draugų tarpe, tai aš visuomet prisimenu senovės
egiptiečių tikėjimą į krokodilus. Senovės egiptiečiai tikėjo į krokodilus,
juos garbino ir dievino, šie gi, ėdė žmones. Tūkstančiai metų turėjo
praeiti, kol šį krokodilų tikėjimą pavyko žmonėms iš galvos išvaryti.
Alkoholio poveikis oganizmui
Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo
alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų
angliavandenilių eilės alokoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo
CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies
atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei.
Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos
medžiagos.
Etilo alkoholis –– bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio
kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su
vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir
kt.
Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį
skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso
alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei
pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams
priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs
alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas,
trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio,
aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake
metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais
alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.
Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja
ar sunaikina tam tikrą smegenų, kkepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet
kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme
jau yra apsinuodijimas.
Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos.
Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio
kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu
išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug
stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir
angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija
asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau
apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS sslopinančių vaistų.
I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis
pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu
šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio
poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti
svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš
tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė,
pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.
Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai
nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų
lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei,
požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims,
kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą
sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą.
Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai
apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių.
Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.
Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais
gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.
Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio
sunkumo ir sunkų.
• Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija,
savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės
reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).
• Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos
svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas,
sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama
kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu),
neįskaitomas braižas ((beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti
eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo
alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.
• Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo,
hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda
šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei
3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.
Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė,
atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia
pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo
procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.
Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos
požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos
požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų
lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.
Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę
(burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš
pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje,
pykina, vemia.
( ( (
Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir
negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus
žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų
ankstyvos mirties preasitis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai
išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla,
prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai
ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz.
persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė
priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar
infekcija užbaigė tragediją.
Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus,
sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna
visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku
pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip
šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto
organo, gebančio atlikti savo funkciją.
Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko
žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas
jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių
giminės žiedą.
Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali
nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu.
Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”,
“ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė
prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.
Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys
įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų,
sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o
ligonių 3,5 kartų daugiau.
Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg
kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš
virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo
alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko
alkoholio.
Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.
Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl
to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių
palikuonių.
Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių
neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu
tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais
pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos
sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.
Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas
ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų
alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų
formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo
atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.
Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas
alkoholis.
Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių
gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie,
kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be
to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau
protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai –
toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.
Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir
atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų
girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą
gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.
Alkoholis vvaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus.
Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-
5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas
būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra
vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.
Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei
audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net
nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna
daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis
pavojus.
Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo
bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp
vaikų bei paauglių.
Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų,
santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei
etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip
žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje,
ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria
suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į
kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų
šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į
sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.
Kodėl žmonės geria?
Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie
kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta
nemaža. Aryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos
priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.
Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt
negausite dviejų tų pačių atsakymų.
Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios
paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą,
labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai
ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius
gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo
asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.
Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo
alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia
kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas,
nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugabėjimas bendrauti su kitais
žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas.
Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką
visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios
asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems
spręsti reikia didžiausių pastangų.
Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių.
Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti
pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti
neįveikiamas triškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus
pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl,
kad dar neišgėrė šiandien.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir
artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti
ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama
preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas
neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina,
verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y.
ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam
tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš
susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis
svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl
užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių
rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.
Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir
padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.
NARKOTIKAI
NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga,
vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų
apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai
vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti
nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojučius bei kitus jutimus. Medžiaga
paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !
Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai
pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, LSD, kanapės, “ Ecstasy“
? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o
kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų
vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų : aspirinas ir paracetamolis,
mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo pperšalimo. Net kavos ar arbatos
puodelyje yra narkotinių medziagų – kofeino , stimuliuojančio nervų
sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkocholis ir tabakas
taip pat yra narkotikai.
Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir „
Ecstasy“ – labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus ,
pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti
ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas :
įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėle geros ( ar blogos ) savijautos
, pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai
brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs
rizikuojate dar ir todėl , kad niekada negalite žinoti , kaip tam tikras
narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji
negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra .
“ Po kiek laiko ( gana greit ) jums jau reikės narkotikų , kad jaustumėtės
normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir
daugiau „.
Žmonės , nelegaliai perkantys narkotikus, visiškai nežino, ką jie perka .
Narkotikai gali būti daug stipresni, nei žmogus mano : jie gali būti
sumaišyti su kitais narkotikais ar milteliais, kurie yra panašūs į
narkotikus. Jie išvis gali būti ne narkotikai. Pvz., buvo sulaikytas
žmogus, pardavinėjantis “ ekstazi „, nors iš tikrųjų tai buvo tabletės
šunims nuo kirmėlių . Narkotikų žargoniniai
pavadinimai labai dažnai
keičiasi, o pirkėjai, manydami , kad jie vartoja vienoki narkotiką , iš
tikrųjų vartoja kažką kitą. Taigi nelegaliai pagamintų narkotikų , arba
juos vartojant be gydytojo paskyrimo , padariniai gali būti nenusakomi ir
pavojingi .
Narkotikai skirstomi į simuliatorius, uostalus, haliucionogenus,
trankviliantus, opiates ir kanapes
Simuliatoriai
(Kokainas)
ISTORIJA
Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų.
1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapų technologija. Kokainas
greitai išpopuliarėjo Europoje kaip tonizuojamoji ir stimuliuojamoji
priemonė. Iš jo net buvo pagamintas gėrimas „Andželo Mariano tonizuojamuoju
vynu“. Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros ppriemonė.
Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų , nes yra labai
barngus.
KAIP ATRODO
Kokainas gatvėje parduodamas baltų spindinčių kristalėlių pavidalu.
VARTOJIMAS
Retais atvejais kokainas švirkščiamas į veną, kartais rūkomas ar įtrinamas
į dantenas. Dažniausiai uostomas ar įtraukiamas giliai į nosį. Užberiama
miltelių ant veidrodžio ir skutimosi peiliuku sustumiamas i ploną liniją.
Po to traukiamas pro kokteilių šiaudelį.
POVEIKIS
Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus i amfetaminus.
Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats.
Taciau poveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jau didesnės
dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį iir depresiją. Ir taip toliau
.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Prie kokaino greitai priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis
nepakeliamas. Tačiau pasitaiko, kad daug ir dažnai kokaina vartojantys
žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie
jaučiasi išsekę ir liguisti. Itraukiamas į nosį kokainas gali ppazžisti
nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. Kokaino mišinys su heroinu dar
pavojingesnis. Jį vartojant galima priprasti iškart prie dviejų narkotikų
arba dar blogiau – mirti.
Uostalai
ISTORIJA
Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikaciją (apsinuodyjimą). Karalienės
Viktorijos laikais medicinos studentai rengdavo eterio uostymo vakarėlius ,
azoto oksidą medicinos studentai labiausiai mėgo šio šimtmečio pradžioje.
Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių
pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos : klijai, aerozolis, dujos,
degalai. Klijus pradėta uostyti šeštame dešimtmetyje JAV. Aštuntame
dešimtmetyje JAV šis įprotis labai paplito . Dažniausiai klijus uosto 12 –
16 metų paaugliai , savaime suprantama , ne visi ! Tačiau pasitaiko klijus
uostančių net ir septynmečių vaikų . Vyresni paaugliai renkasi kitus
dalykus pvz., alkoholį .
KAIP ATRODO
Uostomos tokios medžiagos : klijai , dažai , nagų lako valiklis , skystis
spauzdinimo klaidoms taisyti, sausojo valymo skystis ,, aerozoliai.
PAVOJAI , ŠALUTINIS POVEIKIS
Užsismaukę polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. Galite
nesuvokti pavojaus ir nepastebėti , kad einate per judrią gatvę . Praradę
samonę , galite užspringti savo vemalais .
Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia , nusilpsta atmintis
. Bet, atsisakius įpročio savijauta gali pagerėti . Laikui bėgant ,
organizmas pripranta prie uostalų dozės , todel jų reikia vis daugiau ir
daugiau . Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys , inkstai ir
kepenys.
Haliuciogenai
ISTORIJA
LSD ( lizeldinės rūgšties dietilamidas ) pirmą kartą pagamino šveicarų
chemikas Alebertas Hofmanas 11938 m. 1943 m. jis nurijo truputėlį mišinio,
ir prasidėjo pirmoji lizerginės rūgšties svaiginanti „kelionė“ . Hofmanas
aprašė savo įspūdžius knygoje: „tarsi sapnuoji . vaizdai fantastiniai .
kaleidoskopinis spalvų žaismas “ . VI – tame dešimtmetyje LSD buvo skiriama
alkoholikams ir narkomanams gydyti ir psichoterapijos seancų metu . JAV
saugumo tarnybos ją naudojo šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII- tame
dešimtmetyje LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu .
KAIP ATRODO
LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio žirneliais . Jie
prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus atkerpami . Dažniausiai LSD
parduodama sugeriamojo popieriaus lapeliais ar kartono kortelėmis , kurie
išmirkyti bespalvėje , beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti
įvairiausiais piešiniais – išsišiepusiais veidais , animacinių filmų
herojais ir pan. Viena kortelė – viena dozė.
VARTOJIMAS
LSD dažniau dedama po liežuviu negu nuryjama . Tai toks stiprus narkotikas,
kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne visuomet gauni tai , ko
tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su kitomis medžiagomis , kartais
korteleje LSD visiškai nėra .
POVEIKIS
Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai
iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelionė“ ir trunka apie 8 valandas .
Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga ji pasirodys ar gera , sustoti
jau nebegalėsite .
Butina žinoti , kad LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos (t.y.
kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo .
PAVOJAI, ŠŠALUTINIS POVEIKIS
Eksperimentuoti su LSD labai rizikinga . Nepavykusi kelionė gali būti
nemaloni ar net košmariška. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba
mirštate . Arba pasijuntate nenugalimas ir mėginate iškristi pro langą arba
pasivaikščioti greitkeliu. Kai kam po kelių dienų ar savaičių gali ivykti
„recidyvas“. Paprastai jis nepavojingas, bet gali išgazdinti. Fiziškai prie
LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jos
apseiti .
Trakviljantai
Tai tokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai kaip relaniumas,
seduksenas, tazepamas, fenozepamas ir temazepamas, kurie žinomi kaip
vaistiniai preaparatai, padedantys žmonėms įvairiose krizinėse situacijose.
Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie
turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja
nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas.
Šie narkotikai nuramina žmones. Jie pavojingi dėl perdozvimo, didelį pavojų
kelia jų vartojimas kartu su alkoholiu. Jei šie narkotikai vartojami ilgiau
negu keleta mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė nuo jų, ir tada
nuolat didinamas narkotikų kiekis. Ilgai vartodamas juos, žmogus jaučia
depresiją, nenusakomai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda
nuovargis, nerimas.
Opiatai
ISTORIJA
Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria
ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas
iš morfino, bet du kartus stipresnis. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas
buvo panaudotas morfinui pakeisti, nes, nors morfinas gerai slopina
skausmą, prie jo labai priprantama. Heroinas pasorodė esąs dar geresnė
skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama.
„Heroinu“ medžiaga buvo ppavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas
stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomi,
pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms.
KAIP ATRODO
Grynas heroinas – balti milteliai, tačiau jo gatvėse nagausite. Nuo gryno
heroino mirstama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais –
kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. parduodamas
mažais popieriaus paketeliais.
VARTOJIMAS
Heroina galima uostyti kaip ir kokaina arba maišyti su tabaku ir rūkyti.
Daznai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš zvakės ar žiebtuvėlio
liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį. Tačiau dažniausiai heroinas
leidžiamas – tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.
POVEIKIS
Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus
jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas nerūpi.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
* Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.
* Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti
hepatitu ar ŽIV, sukelianciu AIDS.
* Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todel gali
perdozuoti.
Kanapės
ISTORIJA
Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Jos kilusios iš
Azijos, bet šiuo metu auga daugelyje kitų pasaulio vietų. Daug žmonių patys
jų užsiaugina (nelegaliai !) Augalo lapai sudėtiniai, karpytais kraštais.
Jau 2700 metais pr. Kr. kanapėmis Kinijoje buvo gydomi žmonės. Religiniais
tikslais jos plačiai vartojamos Azijoje ir centrinėje Amerikoje. XIX a.
Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių
skausmams gydyti. Šiuo metu JAV ir kitų salių gydytojai tiria kanapes,
kaip
galima vaista nuo glaukomos (akiu ligos), išsėtinės sklerozės ir astmos.
KAIP ATRODO
Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia
marihuana (vadinamoji „zolė“), toliau derva, hašišas: kieti rudi ar juodi
grumsteliai. Galite gauti ir kanapių aliejaus – lipnaus, panašaus į sirupą
skysčio. Aliejus stipriausia kanapių forma.
VARTOJIMAS
Kanapės paprastai maišomos su tabaku ir daromos storos suktinės ( gasiakai
). Kanapių dūmai labai karsti, todėl, kad neišdegtumėte gerklės, į suktinės
galą įstatomas karto filtras.
POVEIKIS
Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite
kikenti nesustodami ar pajusti alki. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai
skambesni. AArba apsavaigsite (kaip nuo alkoholio). Pasitaiko ir lengvos
paranojos atveju. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai
pykinti, kartais netenkama samonės.
PAVOJUS, ŠALUTINIS POVEIKIS
Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučiu vėžiu 5-
10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes. Prisiekę kanapių rūkytojai jaučia
apatiją, nenori nieko veikti greitai viską pamiršta. Fizinė priklausomybė
nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).
Ingos Liutkevičienės
interviu su
medicinos daktaru, docentu, priklausomybės ligų psiciatru,
Vilniaus narkologijos centro direktoriumi
Emiliu Subata
Jeigu vaikas vartojo psichiką stimuliuojančių narkotikų, ppavyzdžiui,
amfetamino, jis gali atrodyti susijaudinęs, jo širdis tankiai plakti, akių
vyzdžiai būti smarkiai išsiplėtę. Pavartojusiems heroino susiaurėja akių
vyzdžiai (jie būna kaip smeigtukų galvutės). Po pirmojo karto pastebėti
sunku. Tada, kai tėvams kyla įtarimas, vaikas jau turi „stažą“. Pažįstu
mergaitę, kuri heroiną vartojo dvejus mmetus, bet tėvai to nesuprato.
Vartojientieji narkotikus sėkmingai slapstosi metus ar net porą. Norint
sužinoti, ar vaikas vartoja narkotikus, reikėtų padaryti šlapimo tyrimą.
Susirūpinimą keliantys požymiai yra šie: vaikas daug laiko leidžia ne
namie, namo grįžta vėlai, kai suaugusieji jau miega, arba išvis naktį
negrįžta. Kai jis uždaras ir beveik nieko nepasakoja apie savo draugus. Kai
vaikas būna be priežasties piktas, dirglus, nesidomi mokslu, nuolat
praleidžia pamokas.
Pagrindinė priežastis – santykiai šeimoje. Jeigu vaikas šeimoje nesijaučia
gerai, jam trūksta moralinės tėvų paramos, tėvai per mažai domisi jo
asmenybe, tai beveik visada jis ieško užuovejos kitur. Neretai draugai jam
tampa artimesni už tėvus. Jeigu draugai vartoja narkotikus, jūsų vaikui
taip pat tik vienas žingsnis iki jų.
Maždaug 14-ji – 17-ieji metai, kai paauglys ieško savęs, aiškinais, kas
jis, trokšta savarankiškumo. Žinoma, kartais narkotikus imama vartoti iir
vėliau, sulaukus vyresnio amžiaus. O būna atvejų, kai narkotikų pabando net
aštuonerių devynerių metų vaikai, tačiau šis reiškinys būdingas asocialiom
šeimoms.
Dažniau priklausomi nuo narkotikų tampa labiau dvasiškai pažeidžiami
žmonės: nesavarankiški, greitai besikeičiančių nuotaikų, išgyvenantys
depresiją, turintys menkavertiškumo jausmą, nepasitikintys savimi,
nedrąsūs. Narkotinės medžiagos yra patrauklios, nes jos atpalaiduoja, kelia
pasitikėjimą savo jėgomis – galima nevaržomai bendrauti, garsiai reikšti
savo nuomonę, darosi lengva pakviesti patinkančią merginą šokti. Alkoholis
ir narkotikai labiau toleruojami bohemiškose kompanijose, o tokios
dažniausiai ir yra menininkų kompanijos. Be to, visuomenė meno žmonėms taip
pat atlaidesnė negu kitiems.
Sovietmečiu nnarkotikus (tada buvo vartojamas tik aguonų nuoviras)
dažniausiai vartojo žmonės, protestavę prieš tuometinę santvarką. Kita
dalis buvo iš socialinio dugno – žmonės, kurie gyveno tikrai sunkiomis
sąlygomis, skurdžiai. Dabar stebimas kitas reiškinys – narkotinės medžiagos
tapo laisvalaikio leidimo forma naktiniuose klubuose, šokiuose. „Ecstasy“,
amfetaminai teikia daug energijos. Galima visą vakarą nepailstant šokti.
Heroinas daugelio vaizduotėje siejasi su brangiomis mašinomis, madingais
rūbais, tam tikru prestižiniu stiliumi, tariamai auštesnio lygio draugais.
Šis narkotikas tapo prabangaus gyvenimo atributu.
Alkoholis su kai kurios rūšies narkotikais dera labai gerai. Tačiau yra
narkotinių medžiagų, kurios visai nedera su alkoholiu. Pavyzdžiui, todėl
diskotekose neretas vaizdelis: jauni žmonės visą vakarą gurkšnoja tik
arbatą (vartoja psichostimuliatorių „Ecstasy“).
2800. Tai tik tie, kurie krepėsi arba buvo pasiųsti į sveikatos įstaigas.
Iš anoniminės moksleivių apklausos paaiškėjo, kad 1995 metais narkotikus
vartoto 3%, o 1997 metais – jau 19,8% moksleivių. Narkotikus vartoti
labiausiai linkę miesto gyventojai. Miestiečiai sudaro net 95% visų
narkomanų.
Priklauso ir nuo rūšies, ir nuo paties žmogaus. Kai kurios medžiagos
skatina stiprią fizinę priklausomybę. Negaudamas narkotikų, organizmas
streikuoja: trinka kai kurios jo funkcijos, atsiranda įvairių psichikos ir
somatinių sutrikimų. Stiprią fizinę priklausomybę sukelia opiatai (aguonų
ekstraktas, heroinas, morfijus). Lietuvoje mažiau populiarus, bet,
pavyzdžiui, Amerikoje kelia daug rūpesčių – kokainas. Stipri fizinė
priklausomybė atsiranda vartojant amfetaminus, raminamuosius bei
migdomuosius vaistus. „Ecstasy“, LSD (lizergeninės rūgšties dietilamidas),
„žolė“ skatina psichinę priklausomybę (tokia, kokia atsiranda ir žaidžiant
azartinius žaidimus).
Pati pavojingiausia nnarkotinė medžiaga, priklausanti opiatų grupei,–
heroinas. Po poros savaičių kasdieninio vartojimo galima tapti visiškai
nuo jo priklausomam. Būdingiausias heroino vartojimo būdas: su žiebtuvėliu
kaitinama folija. Grūdeliai garuoja ir dūmai įkvėpiami burna pro kokį nors
vamzdelį. Heroino milteliai – bekvapiai, baltos arba rusvos spalvos.
Dažniausiai milteliai dozuojami telefono kortelėmis.
Heroinas rūkomas kas kelias valandas, o įpratę rūko kas porą valandų. Tai
labai btangus narkotikas, jam per dieną išleidžiama nuo kelių dešimčių iki
kelių šimtų ir daugiau litų. Todėl iš namų pradeda dingti daiktai,
papuošalai. Daugelis rūkančių heroiną žmonių vėliau pradeda vartoti kitą
opiatą – švirkštis aguonų nuovirą. Tai ypač pavojinga, nes dažniausiai
švikščiamasi nesteriliais švirkštais, skytstis gaminamas buitinėmis
sąlygomis, nepaisant higienos. Aguonų nuoviras – rudas skystis. Jo
švirkščiamasi du kartus per dieną. Dienos dozė– apie 10 Lt.
Tai naujos kartos sintetinės narkotinės medžiagos, gaminamos chemijos
laboratorijose. Pagal populiarumą sintetiniai narkotikai („Ecstasy“,
amfetaminai ir LSD) yra antri. LSD gali būti tabletės ir mažos plokštelės,
kurios klijuojamos prie burnos gleivinės. Amfetaminai yra milteliai,
traukiami pro vamzdelį į nosį, nors jų gali būti ir švirščiamų. Šie
narkotikai neatsiejami nuo dalies jaunimo kultūros, naktinių klubų, tam
tikros popmuzikos. Jie vartojami tokiu pat tikslu kaip ir alkoholis –
norint linksmai praleisti laiką, bendrauti, „pakaifuoti“. Tabletės
pavojingos ne vien dėl to, kad tai yra narkotikai. Jų išgėrus įmanomas
vienkartinis apsinuodijimas, nes vietoj narkotikų galima nusipirkti nežinia
ką. LSD priklauso haliucinogenų grupei: žžmogui, pavartojusiam šių
narkotikų, gali kilti šiurpių vaizdinių, trikti psichika – pradeda
atrodyti, jog kažkas persekioja, grasina.
Kokainas labai brangus, taigi Lietuvoje kol kas jis vertojamas mažai, mūsų
šalies dar nepasiekė rūkomo kokaino rūšis – krekas. JAV šis narkotikas
populiarus, nes skatina darbingumą.
Manoma, kad mažiausiai kenksminga narkotinė medžiaga – marihuana (hašišas).
Tai džiovinti kanapių lapeliai bei stiebų viršutinės dalys. „Žolė“
dažniausiai rūkoma.
Į alkūnės venas. Joms užakus, i didžiąją kirkšnies veną. Švirkščiamasi į
kaktą, į pažastį. Vasarą tas vietas būtų nesunku pamatyti, bet narkotikus
vartojantys žmonės saugosi: jie net šiltu oru vilki ilgarankovius
drabužius. Tėvams turėtų kilti įtarimas, kodėl net per karščius vaikas
nevilki drabužių su trumpomis rankovėmis.
Iš pradžių, kol „žaidžiama“, eksperimentuojama, žmogus niekuo neserga. Toks
yra jo pasirinktas elgesys. Vėliau, kai organizmas jau negali gyventi be
narkotikų, įprotis virsta liga. Tuomet narkotikai vartojami ne norint
pajusti „kaifą“, bet kad grįžtų į normalią būklę, žmogus galėtų išgyventi.
Deja, būna atvejų, kai narkomanija baigiasi mirtimi. 1997 metais Lietuvoje
nuo narkomanijos mirė 38 žmonės, 1998 – 26. Tai tik oficiali statistika.
• Be priežasties būna suisijaudinęs, jo širdis tankiai plaka, akių vyzdžiai
išsiplėtę arba susiaurėję, jį kamuoja nemiga.
• Nuolat vėlai grįžta namo arba kartais visai negrįžta, neiko nepasakoja
apie savo draugus ir laisvalaikį.
• Būna be priežasties irzlus, piktas,praleidinėja pamokas, nesidomi mokslu.
• Jūsų santykiai pašliję, jūs mažai
domitės savo vaiku.
• Iš namų ima dingti daiktai ir pinigai.
• Net ir karštą vasaros dieną vilki ilgarankovius drabužius.
• Kavinėse visą vakarą geria tik arbatą.
• Tarp jo asmeninių daiktų aptinkate žiebtuvėlių, folijos, panaudotų
telefono kortelių, tablečių, miltelių.
• „Kaip numirti sveikam?“
• „Top Girl“ (2000m. Nr.4)
• „Sveikata ir žvalumas visai šeimai“
• www.mokslai.com
• www.mokslopasaulis.lt
———————–
Sūnus ar dukra grįžo iš vakarėlio. Ar galima vien pažiūrėjus suprasti, kad
jis/ji vartojo narkotikų?
Kokie dar ženklai gali tėvus įspėti?
Kodėl jauni žmonės pradeda vvartoti narkotikus- iš smalsumo, nusyvilimo, dėl
nesėkmių?
Koks žmogaus amžius palankiausias narkomanijai?
Net ir tie, kurie neturi draugų menininkų, kalba, jog menininkai vartoja
narkotikus, nes jie išlaisvina kūribiškumą, suadrina vaizduotę. Kokios
asmenybės linkusios vartoti narkotikus? O gal tai atsitinka susiklosčius
tam tikroms aplinkybėms?
Jau praėjo laikai, kai narkotikus vartojo tik socialiai degradavę žmonės.
Juos visuomėnė vadina tiesiog padugnėmis. Dabar narkotikus vartoja
prestižinių mokyklų moksleiviai, „auksinis“ jaunimas. Ar iš tikrųjų
keičiasi socialinis narkomanų portretas?
– Ar yra koks nors ryšys tarp alkoholio ir narkotikų? Ar jie gali būti
vartojami kartu? O ggal tas, kuris geria, negali vartoti narkotikų?
Kiek oficialiai Lietuvoje yra įregistruota žmonių, vartojančių narkotikus?
Net ir tie, kurie niekada nevartojo narkotikų bei nesusidūrė su šia
problema iš arti, žino: baisiausia tapti priklausomam nuo narkotikų. Tada
dėl jų padarysi viską – „parduosi“ savo motiną iir tėvą. Kelis kartus
pavartojus narkotikų atsiranda priklausomybė? Gal tai priklauso nuo
narkotikų rūšies?
Papasakokite apie heroiną: kaip jis vartojamas, kaip atrodo.
Kas kiel laiko prie heroino pripratęs žmogus turi vėl jo parūkyti?
Koks narkotikas platinamas tabletėmis mokyklose, diskotekose?
Žmonės, viešėję JAV, kalba apie ten paplitusį narkotiką – kokainą. Ar mūsų
šalyje jis populiarus?
Marihuana, arba hašišas, vadinamas tiesiog „žole“. Apie „žolę“ kalbama kaip
apie „nekaltą“ narkotiką. Bet vis dėlto tai narkotikas.
Į kurias kūno dalis narkomanai švikščiasi narkotikus?
Ar narkomanija – liga?
Galbūt jūsų vaikas vartoja narkotikus, jeigu:
