pozeminiai ir mineraliniai vamdenys
TURINYS
Įvadas………………………… ..1
Požeminiai vandenys…………………………2
Požeminių vandenų klasifikacija………………………..4
Mineralinis vanduo…………………………5
Mineralinio vandens šaltiniai Lietuvoje……………………..6
Išvados…………………………9
Naudota literatūra…………………………10
ĮVADAS
Žmonijos istorija neatsiejama nuo vis didėjančio ir dažniausiai neigiamo poveikio aplinkai. Žmogus vieinitelė rūšis Žemėjė, sugebanti ne tik prisitaikyti prie supančios gamtionės aplinkos, bet ir galinti jį keisti , pritaikydama savo reikmėms.
Pasirinkau referato temą „požeminiai vandenys ir mineralinio vandens atsargos ir suvartojimas“, nes norėjau daugiau sužinoti ir susipažinti su šia tema. Mano manymu tai labai svarbus aplinkos isteklis,kurio reikia kiekvienam gyvam oraginzmui.
Šiame referate aš pabandysiu išdėstyti vandens išteklių klasifikaciją, paie mineralinį vandenį, kokia jo nauda ir kiek pasaulyje jo suvartoja.
POŽEMINIAI VANDENYS
Požeminis vanduo –ypatingas aplinkos išteklius. Jis tuo pačiu metu yra ir Žemės gelmių dalis(kartais net priskiriamas naudingiausioms iškasenoms), ir susujęs su paviršutiniu bei atmosferiniu vandenimis . Svarbiausia pažeminio vandens savybė –visiškas arba dalinis atsinaujinimas . Požeminis vanduo yra vienintelė „naudingoji iškasena „kuri eksloatuojama gali net gausėti. Požeminiai vandenys Lietuvos teritorijoje pasiskirstę netolygiai, daugiausia jų aptinkama didžiųjų upių slėniuose. Jo kokybę lemia gamtinės hidrogeologinės sąlygos bei aantropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis.
Požeminis vanduo paprastai skirstomas į dvi kategorijas- gruntinį ir spūdinį. Gruntiniai vandenys, giliai po žeme vandens baseinai susidaro nuo susigeriančio lietaus, tirpstančio sniego, upių ir kt. Gruntinio vandens horizontas yra susiformavęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus ddirvožemio sluoksnio. Gruntinio vandens gylis skrtingais metu laikais yra gana skirtingas ir priklauso uo sškritusių kritulių kiekio.Vidutinis gruntinio vandens lygis Lietuvoje yra apie 2 metrai, tačiau kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui Dzūkijoje,gruntinis vanduo paprastai slūgso keliolikos ar net keliasdešimt metrų gylyje.
Kadangi gruntinis vanduo yra arti žemės paviršiaus, jis yra lengviau užteršiamas. Pagrindinis gruntinio vandens teršimo šaltinis – vertikali teršalų infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamojo vandens kokybei.
Jo kokybė priklauso ne tik nuo žmogaus ūkinės veiklos, bet ir nuo kritulių cheminės sudėties.Bet gruntinis vanduo Lietuvoje palyginti švarus, tačiau šio vandens kokybę mažina didelis geležies, karbonatų (vanduo yra kietas) ir nitratų kiekis. Jų kiekis gruntiniame vandenyje viršija normą 2-3 kartus, bet yra šalinamas ir į geriamąjį vandenį nepatenka. Taip pat kai kuriose vietovėse gruntinis vanduo gali būti užterštas sunkiaisiais metalais, mikroelementais, radioaktyviomis medžiagomis.
Gruntiniai vandenys gali turėti visų rūšių ar tik kai kurių rūšių teršalų randamų paviršiniuose vandenyse. Nors požeminiai vandenys dažniausiai atitinka higienos reikalavimus ir neturi daug toksinių medžiagų. Gruntiniai vandenys būdami ilgai po žeme prisisotina įvairiomis medžiagomis.
Spūdiniai vandenys yra tarp vandenui beveik nelaidžių geologinių horizontų,todėl jie daug švaresni. Kadangi spūdinio vandens sslėgis kai kuriose vietovėse gana didelis, išgręžus giluminį gręžinį, vanduo kai kada pats veržiasi iį žemės paviršių.
Lietuvos gyventojai dar nuo senų laikų gėrimui naudojo naturalių šaltinių ir šachtinių šulinių vandenį. Nuo XX amžiaus pradžios prasidėjo požeminių vandens sluoksnių eksploatacija gręžtiniais šuliniais. Šiomis dienomos apie 11000 gręžinių siurbia vandenį iš maždaug 20 vandeningų sluoksnių. Lietuva, ko gero, vienintelė Europos šalis, kurioje geriamajam vandeniui tiekti naudojamas tik požeminis vanduo,kurio ištekliai sudaro 3,2 milijonų m3. Dabartiniu metu sunaudojama tik apie 0,5-0,6 milijono m3/p požemio vandens. Didelė Lietuvos kaimo gyventojų dalis gėrimui naudoja šachtinių šulinių vandenį. Lietuvos vandenvietės, kurios centralizuotai tiekia geriamąjį vandenį miestų ir gyvenviečių gyventojams ,požemini vandenį dažniausiai išdauna iš gilių spūdinių vandeningųjų horizontų ,santykinai apsaugotuų nuo paviršinės taršos.Čia kartais aptinkamos labai nedidelės nitratų koncentracijos ir kai kurių toksinų medžiagų- sunkiųjų metalų ir pesticidų pedsakų.
Kai kuriuose regionuose gana rimtų problemų kelia mineralinių vandenų prietaka į vandenvietes,naudojančias gilius vandeningus horizontus.Dėl šios priežasties kai kurių vandenviečių (Kalidėda, Šiauliai, Druskininkai ir kt.)tiekiamas vanduo yra stipriai mineralizuotas ir jame aptinkamos didelės sulfatų ir chloridų koncentracijos.Tačiau padrindinė centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens problema yra didelė geležies ir mangano koncentracija spūdiniame vandenyje.
Pagrindiniai vandeningų sluoksnių tipai, naudojami centralizuotam vandens tiekimui miestuose ir regionų centruose yra pateikti 11 lentelėje. Kiti vandeningieji sluoksniai, esantys daugiausiai viršutinėje kvarteto nuogulų dalyje, yra naudojami pavienių gręžtinių šulinių įrengimui.
1 lentelė: Požeminio vandens šaltiniai ir pagrindiniai vandeningi sluoksniai
Vandeningo sluoksnio
tipas Požeminio vandens ištekliai tūkst. m3 per parą
Vandenvie-
čių skaičius
Perspekty-vūs Išžvalgyti ir patvirtinti
Kvartero ir tarpmoreninis 1192,7 1200,2 90
Paleogeno – – 1
Viršutinės kreidos (mergelis) 169,0 73,9 12
Viršutinės-apatinės kreidos (smėlis) 21,0 46,8 8
Juros 5,0 13,0 3
Permo ir viršutinio devono 237,0 351,48 32
Devono 577,0 368,52 50
Iš viso: 2201,7 2053 196
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad perspektyviausi vandens tiekimui yra kvartero, tarpmoreniniai, viršutinės kreidos, permo ir devono vandeningi sluoksniai.
POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJA
Skirtingai nuo kitų, įprastinių iškasenų (anglies, metalo rūdų, dujų, ir kt), kurių ištekliai priklauso nuo telkinio gamtinės formos, požeminis vanduo skiriasi dinamiškumu,bei nuolatine apykaita.Todėl požeminio vandens ištekliai apibūdinami dviem sąvokomis:vandens ,pripildančio vandeningojo sluoksnio poras bei plyšius, tūriu ir vandens srautu, pratenkančiu vandeninguoju sluoksniu.Situaciją nesunku įsivaizduoti palyginus požeminį srautą su upe.Čia upę vandeningasis sluoksnis. Tačiau upės“vaga“ –vandeningasis sluoksnis- yra daug sudėtingesnis:pirma, jis užima didesnį plotą; antrą , sluoksnyje, be gravitacinio, dar yra susijusio su uoliena vandens, o nespūdiniame sluoksnyje dar ir kapiliarinio vandens.
Vandens, pripildančio vandeningojo sluoksnio poras ir plyšius, turis vadinamas gravitacinias,
arba statiniais požeminio vandens ištekliais.
Pratekančio vandeninduoju sluoksniu vandens kiekis( debitas) yra vadinamas gamtiniais,arba dinaminiais požeminio vandens ištekliais, arba gamtiniu srautu.
Požeminis vanduo naudojamas biutyje, pramonėje ir žemes ūkyje . Todėl dažnai išskiriamas toks požeminio vandens kiekis, kuris be žalos aplinkai gali būti paimamas iiš žemės gelmių. Jis vadinamas eksploataciniais požeminio vandens ištekliais.
Papildomi ištekliai formuojais paviršiniam vandenui infiltruojantis į eksploatuojamą vandeningąjį sluoksnį ir požeminiam vandeniui srūvant pro mažai laidžias uolienas iš kaimyninių aukščiau ar žemiau slūgsančių vandeningųjų horizontų. Jie lemia nuolat atsinaujinančio vandens kiekį ir įgalina eksploatuoti vandenvietę neribotą laiką
MINERALINIS VANDUO
Mineralinis vanduo – tai natūraliai susiformavęs vanduo, kuriame yra ištirpusių mineralų, o taip pat jis skiriasi savo skoniu ar turi gydomųjų savybių. Pagal kilmę mineraliniai vandenys skirstomi į giliuosius ir paviršinius. Gilieji mineraliniai vandenys formuojasi vandeninguose horizontuose (sluoksnuose), o paviršiniai mineraliniai vandenys susidaro paviršiaus vandenims patekus į nuosėdinius žemės sluoksnius ir ištirpus juose esančius įvairius cheminius junginius
Pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes viso pasaulio mineralinis vanduo gali būti klasifikuojamas taip:
Rodiklis Rodiklio
Minimali forma Mineralinio vandens pavadinimas
Bendras ištipusių medžiagų kiekis 2,0 g/l <2,0 g/l – labai mažos mineralizacijos vanduo
2,0-5,0 g/l – mažos mineralizacijos vanduo
5,0-15,0 g/l – vidutinės mineralizacijos vanduo
15,0-35,0 g/l – aukštos mineralizacijos vanduo
35,0-150,0 g/l – sūrymas
>150,0 g/l – stiprus sūrymas
Ištirpęs CO2 kiekis 0,5 g/l 0,5-1,4 g/l – mažai karbonatizuoti
1,5-2,5 g/l – vidutiniškai karbonatizuoti
<2,5 g/l – labai karbonatizuoti
Ištirpęs H2S kiekis 10 mg/l 10-50 mg/l – mažai sulfidiniai
50,0-100,0 mg/l – vidutiniškai sulfidiniai
100,0-250,0 mg/l – stipriai sulfidiniai
>250,0 mg/l – labai stipriai sulfidiniai
Ištirpęs As kiekis 0,7 mg/l 0,7-5,0 mg/l – arseniniai vandenys
5,0-10,0 mg/l – stipriai
arseniniai
>10 mg/l – labai stipriai arseniniai
Ištirpęs Fe (Fe2++Fe3+) kiekis 20 mg/l 20,0-40,0 mg/l – geležingi vandenys
40-100,0 mg/l – stipriai geležingi
>100 mg/l – labai stipriai geležingi
Ištirpęs Br kiekis 25 mg/l Bromo vandenys
Ištirpęs J kiekis 5 mg/l Jodo vandenys
Ištirpęs H2SiO3 ir HSiO3- kiekis 50 mg/l Siliciniai vandenys
Ištirpęs Rn kiekis 5 mμC/l 5 – 40 mμC/l – mažai rodono turintys vandenys
40-200 mμC/l – vidutiniškai daug rodono turintys vandenys
>200 mμC/l – daug rodono turintys vandenys
pH reikšmė <3,5 – stipriai rūgštūs
3,5-5,5 – rūgštūs
5,5-6,8 – silpnai rūgštūs
6,8-7,2 – neutralūs
7,2-8,5 – silpnai šarminiai
>8,5 – šarminiai
Temperatūra <20°C – šalti
20-35 °C &– šilti
35-42 °C – karšti
>42 – labai karšti
Mineralinio vandens suvartojimas 2003 metais
Šalis Litrai žmogui
Prancūzija
149
Belgija
145
Vokietija
129,1
Ispanija
126
Šveicarija
110
Portugalija
92
Graikija
57
Vengrija
55
Lenkija
41
Italija 203
MINERALINIO VANDENS ŠALTINIAI LIETUVOJE
Respublikoje skiriami du mineralinių šalinių rajonai ,skirtingi vandens chemine sudėtimi , vandens fomavimosi sąlygomis ir geologine sandara.
Pirmasis rajonas yra pietinėje Lietuvos dalyje . Jame gausu kylančių šaltų natrio-chlorido tipo mineralinio vandens šaltinių ,kurie labiausiai paplitę Druskininkų ir Birštono, taip pat Šventosios , Merkio ir Verkmės žemupiuose.
Antrasis mineralinių šaltinių rajonas yra šiaurės Lietuvoje apie Biržus , Pasvalį ,kur arti paviršiaus stūgso devono ggipsas ir dolomitas.Šis minerlinis vanduo skoniu skiriasi nuo pietinės Lietuovos, nes turi nemažai sulfato, kalcio jonų, o jo mineralizacija siekia iki 2,2g/l.
Įvairios cheminės sudėties ir koncentracijos mineraliniai vandenys yra paplite praktiškai visoje respublikos teritorijoje. Skiriamos trys mineralinių vandenų paplitimo zzonos :
1) Sulfatinių, chloridinių- sulfatinių , chloridinių vandenų zona;
2) Chloridinių- sulfatinių ir chloridinių vandenų zona;
3) Chloridiniu vandenų zona.
Natūralus mineralinis vanduo – išgaunamas iš vieno ar kelių natūralių ar dirbtinių šaltinių požeminis vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi:
● originalia chemine kompozicija, kurią nulemia jame ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys, lemiančios vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms;
● natūraliu švarumu.
Natūralus mineralinis vanduo gaivina, turi daug mineralinių medžiagų, mikroelementų.
Neretai klausiama: kokį mineralinį vandenį sveikiau gerti: su angliarūgšte ar be jos? Sveikam žmogui angliarūgštė tonizuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, o sergančiajam skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar kepenų ligomis, virškinamąją sistemą ji gali dirginti.
Tiems, kurių aukštas kraujo spaudimas, nereikėtų gerti mineralinio vandens, kuriame yra daug natrio. Jiems tinka vanduo, kuriame nnatrio koncentracija mažesnė kaip 20 mg/l (etiketėje nurodyta “Tinka mažesnio natrio kiekio dietai”).
Kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus nerekomenduojama dažnai gerti mineralinio vandens, kuriame yra daugiau kaip 1,5 mg/l fluorido.
Apskritai patartina gerti ne vienos, o kelių skirtingų rūšių mineralinį vandenį, kad organizmas gautų daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų.
Karštą dieną sportuojant ar aktyviai dirbant su prakaitu netenkama daug vandens, druskų, todėl tokiais atvejais reiktų gerti natūralaus mineralinio vandens, turinčio daugiau mineralinių druskų, arba mmineralizuoto vandens (tai geriamuoju vandeniu praskiestas natūralus mineralinis vanduo).
Lietuviški mineraliniai vandenys:
Pavadinimas Benras ištirpusių
medžiagų kiekis g/l
Vandens tipas
Tichė 1,378 Kalcio sulfatinis
Neptūnas 0,349 Kalcio hidrokarbonatinis
Druskininkų Rasa 2,017 – 2,450 Natrio kalcio chloridinis
Vytautas 7,2 Natrio chloridinis
Lietuvoje taip pat yra ir mineralinio vandens kurortai tai Druskininkuose birštone ir Likėnuose.
IŠVADOS
Iš pateiktos medžiagos galima padaryti išvadas ,kad požeminį vandenį reikia kuo mažiau teršti ir saikingai jį naudoti, nes kažkada jis pasibaigs. O mineralinis vanduo yra tiesiog kaip vaistas, nes gali būti naudojamas medicinoje ir taip troškuliui numalšinti. Reklamose girdimi ir matomi , vieni is labiausiai žinomų mineraliniu vandenų gavėjai kaip tiche Vytautas ir kt.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. R. Juknys „ aplinkotyros pagrindai“
2. R. Gražulienė „ aplinkos politika“
3. V. Račkauskas“ Bendroji ekologija“
4. Lietuvos aplinkosaugos raida – Vilnius 2000m.
5. R. Juknys „ aplinkotyra“
6. R.Ozolinčius „aplinkos ištekliai“
7. Internete
