Praktikos ataskaita, VGTU
TURINYS
1.Gamybinės praktikos darbo ataskaita ir darbo eiga.Įvadas.Gamybinės praktikos darbo
eiga.Aplinkos apsaugos agentūros misija,tikslai ir prioritetai.
2.Aplinkos apsaugos agentūros darbo organizavimas,struktūra.
3.Laboratorinių tyrimų duomenų lentelės ir diagramos.
4.Apie oro užterštumą smulkiosiomis,kietosiomis dalelėmis Vilniuje.
5.Mobiliųjų tyrimų vietų ir stacionarių oro kokybės stočių išdėstymas.
6.Oro kokybės tyrimų diagramos.
7.Laboratorijos darbas.
8.Emisijos iš automobilių ataskaita.
9.Vilniaus nuotekų valykla.Nuotekų valymas.
10.Pagrindiniai nuotekų valymo technologiniai procesai.
11.Techninis brėžinys.
Gamybinė praktika buvo atliekama Aplinkos apsaugos ministerijoj.Pagal sudarytą
trišalę sutartį tarp VGTU ir Vilniaus regioninio Aplinkos aapsaugos departamento ir
pagrindinių studijų Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos .
Praktikos tikslas: išanalizuoti Vilniaus RAAD aplinkosauginės veiklos f-cijas ir
pateikti ataskaitas.
Uždavinys:pateikti išsamią Vilniaus RAAD skyrių organizacinę pavaldumo
schemą,pgrindinius tikslus ir uždavinius,pagrindinius aplinkosauginius dokumentus.
Praktikos trukmė: nuo 2005 m. Liepos 13d. Iki Liepos 29d.
ĮVADAS
Gamybinę praktiką aš atlikau laboratorijoje.Praktikos metu susipažinau su
laboratorijos darbuotojų darbu.Dalyvavau paimant vandens mėginius Salininkų ir
Vilniaus nuotekų valyklose.Susipažinau su valyklų darbu,jų įrenginiais.Ypač sužavėjo
Vilniaus nuotekų valykla,kuri yra atnaujinta pagal visus reikalavimus . Įrengimai,kuriais
iišvalomas vanduo yra kokybiškas ir geras.
Pačioje laboratorijoje stebėjome kaip ir kokiais būdais tikrinama vandens ir oro kokybė,daromos ataskaitos,suvestinės.Jeigu duomenų kiekis ne mažiau nei 90% -tai daromos metinės ataskaitos.
Oro mėginių paėmime praktikos metu mes nedalyvavome,todėl nematėme kaip tai
vyksta.Tačiau kklausėmės darbuotojų pasakojimų ir stebėjome jų darbą.
Laboratorijos darbuotojų darbas man pasirodė labai įdomus ir nenuobodus.
Aplinkos apsaugos agentūros misija,tikslai ir prioritetai.
Agentūros misija:
Padėti išsaugoti švarią aplinką Lietuvoje teikiant savalaikę, patikimą ir tikslią informaciją apie aplinkos būklę bei rengiant aplinkos kokybės valdymo planus
Strateginiai Agentūros tikslai:
1. aprūpinti patikima informacija apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius valstybės institucijas, tarptautines aplinkosaugines organizacijas ir visuomenę;
2. užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo organizavimą upių baseinų rajonų principu;
3. užtikrinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotą prevencijos ir kontrolės bei aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principų įgyvendinimą.
Vadovaudamasi Aplinkos ministerijos 2003-2005 metų strateginiu veiklos planu ir įgyvendindama jame nustatytą strateginį tikslą “Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams”, Aplinkos apsaugos agentūra savo veiklai kkelia šiuos pagrindinius strateginius tikslus:
1. Aprūpinti patikima informacija apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius valstybės institucijas, tarptautines aplinkosaugines organizacijas ir visuomenę;
2. Užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo organizavimą upių baseinų rajonų principu;
3. Užtikrinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotą prevencijos ir kontrolės bei aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principų įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į strateginius Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) tikslus bei nuostatuose jai suformuotus uždavinius galima išskirti šias pagrindines Agentūros veiklos sritis:
1. Aplinkos kkokybės tyrimai, duomenų ir informacijos apie aplinkos būklę kaupimas, aplinkos kokybės vertinimas bei prognozė;
2. Informacijos tvarkymas, rengimas ir jos teikimas;
3. Dalyvavimas baseininio valdymo sistemos kūrime;
4. Taršos integruota prevencija ir aplinkosauginis ženklinimas.
Agentūra, veikdama aplinkos kokybės tyrimų bei duomenų ir informacijos apie aplinkos būklę kaupimo, aplinkos kokybės vertinimo bei prognozės srityje kelia sau pagrindinį uždavinį – užtikrinti nepertraukiamą aplinkos kokybės ir gamtos išteklių stebėjimą bei vertinimą ir tokiu būdu aprūpinti patikima informacija valstybės institucijas ir visuomenę. Šis uždavinys realizuojamas koordinuojant ir vykdant aplinkos oro, vandens ir dirvožemio kokybės stebėjimus bei organizuojant augmenijos, gyvūnijos, kompleksiško ekosistemų monitoringo vykdymą, užtikrinant oro kokybės, ankstyvojo perspėjimo, kompleksiško ekosistemų monitoringo stočių darbą, administruojant statistinių aplinkos duomenų, aplinkos monitoringo duomenų bazes ir pan..
Įgyvendinant šį uždavinį prioritetinėmis jo įgyvendinimo priemonėmis yra:
1. Oro srityje:
– palaikyti įdiegtą automatinę oro kokybės matavimo sistemą (duomenų kokybės užtikrinimas, senų stočių paviljonų atnaujinimas, susidėvėjusių dalių keitimas);
– įdiegti pirminio ozono kalibratorių;
– pasirengti akreditacijai;
– patvirtinti veiksmų planą oro kokybės vertinimo sistemos sukūrimui;
– sukurti pajėgumus oro kokybės vertinimui zonose ir aglomeracijose;
2. Vandens srityje:
– patvirtinti veiksmų planą vidaus paviršinių vandens telkinių būklės ir taršos poveikio vertinimui upių baseinų rajonuose ir informacijos teikimui;
– parengti naują vidaus paviršinių vandens telkinių valstybinio monitoringo programą;
– parengti kalendorinį grafiką naujos vvidaus paviršinių vandens telkinių monitoringo programos įgyvendinimui;
– numatyti poreikius institucinių pajėgumų sukūrimui naujai vandens monitoringo programai įgyvendinti;
– identifikuoti ir numatyti galimybes įsigyti technines priemones, reikalingas naujos vandens monitoringo programos įgyvendinimui;
– įdiegti vandens kokybės vertinimo matematinio modelio taikymą Lietuvoje.
Informacijos rengimo ir jos teikimo srityje pagrindinis uždavinys – rengti informaciją pagal tarptautinius įsipareigojimus, užtikrinti jos tarpvalstybinius mainus, taip pat užtikrinti visuomenei galimybes naudotis informacija apie aplinką, padaryti ją prieinamesnę ir sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos formavimo ir apsaugos srityse.
Šis uždavinys realizuojamas sukuriant Agentūroje integruotą aplinkos informacinę sistemą, ją vystant ir palaikant, rengiant leidinius apie aplinkos būklę, teikiant informaciją internete.
Įgyvendinant šį uždavinį prioritetinėmis jo įgyvendinimo priemonėmis yra:
– užtikrinti informacijos pateikimą tarptautinėms institucijoms atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus;
– apibendrintos informacijos apie aplinkos būklę pateikimas internet-e, bei kasmetiniuose leidiniuose;
– operatyvios informacijos teikimas;
– priėjimo prie turimos informacijos pagerinimas.
Baseininio valdymo srityje pagrindinis uždavinys – užtikrinti vandens apsaugą ir vandens išteklių naudojimą pagal subalansuotos plėtros principus.
Įgyvendinant šį uždavinį prioritetinėmis jo įgyvendinimo priemonėmis yra:
– upių baseinų rajonų įkūrimas;
– upių baseinų rajonų administravimo ir valdymo struktūros sukūrimas;
– upių baseinų charakterizavimo ir būklės analizės bei vertinimo sistemos sukūrimas;
– upių baseinų vandensaugos tikslų nustatymo sistemos sukūrimas.
Taršos integruotos prevencijos ir aplinkosauginio žženklinimo srityje pagrindinis uždavinys – užtikrinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotą prevencijos ir kontrolės bei aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principų įgyvendinimą.
Įgyvendinant šį uždavinį prioritetinėmis jo įgyvendinimo priemonėmis yra:
– sukaupti reikiamą patirtį geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) srityje;
– atsirinkti įmones, kurioms bus ruošiamos rekomendacijos GPGB taikymui ir
– organizuoti anotacijų parengimą toms įmonėms;
– perkelti ES kriterijus dėl aplinkosauginio ženklo suteikimo atitinkamoms gaminių grupėms Lietuvos sąlygomis;
– informuoti gamintojus ir visuomenę apie aplinkosauginio ženklo poveikį aplinkos kokybės gerinimui.
Atsižvelgiant į pagrindinius Agentūros strateginius tikslus, aukščiau išdėstytas pagrindines Agentūros veiklos sritis bei kiekvienoje srityje keliamus uždavinius – parengta Agentūros veiklos grupių, jas apibrėžiančių funkcijų ir funkcijas detalizuojančių uždavinių lentelė. Kiekviena veiklos grupė, funkcija ir uždavinys šioje lentelėje turi savo kodą (numerį).
Konkrečios priemonės, leisiančios įvykdyti nustatytus uždavinius, yra pateikiamos Agentūros struktūrinių padalinių darbų planuose, kuriuose yra nurodyti darbų atlikimo terminai ir atsakingi vykdytojai.
Visi dokumentai tarpusavyje yra susiję per veiklos grupės, funkcijos ir uždavinio kodus, t.y. Agentūros veiklos grupių, jas apibrėžiančių funkcijų ir funkcijas detalizuojančių uždavinių lentelėje nurodyti uždaviniai detalizuojami konkrečiomis priemonėmis, pateikiamomis Agentūros atskiro struktūrinio padalinio darbų planuose.
Pastaba: Teisės ir personalo skyriaus darbų planai nėra koduoti, kadangi neturi sąryšio su pateikta
Agentūros veiklos grupių, jas apibrėžiančių funkcijų ir funkcijas detalizuojančių uždavinių lentele.
Aplinkos apsaugos agentūros prioritetai :
Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, 2005 metams identifikavo šiuos veiklos prioritetus, kurie grindžiami Aplinkos ministerijos, Vyriausybės bei Europos Sąjungos institucijų keliamais reikalavimais:
LR aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimas.
Užtikrinti informacijos ir ataskaitų Europos Komisijai bei kitoms tarptautinėms organizacijoms pilną ir savalaikį pateikimą.
Leidinio “Aplinkos būklė 2004” ir leidinio apie Lietuvos aplinkos būklės raidą 1990-2004 m. rengimas.
Tęsti pasyvių sorbentų tyrimų programą, siekiant patikslinti Lietuvos zonų iir aglomeracijų ribas bei jų sąrašą.
Užtikrinti atliekų apskaitos, nuotekų tvarkymo apskaitos, teršalų emisijų į aplinkos orą apskaitos informacinių sistemų kūrimo darbus.
Vystyti vandens būklės klasifikavimo sistemą, renkant ir analizuojant naujus duomenis bei dalyvaujant tarptautiniame interkalibracijos procese.
Padėti pasirengti regionų aplinkos apsaugos departamentams išduoti TIPK leidimus, taikant ES GPGB informaciniuose dokumentuose keliamus reikalavimus, tobulinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sistemą.
Užtikrinti informacijos apie aplinkos būklę bei jos prognozes pateikimą visuomenei per visuomenės informavimo priemonėms.
Pagal kompetenciją parengti priemones Kuršių marių vandens kokybės gerinimo priemonių pplanui.
Koordinuoti RAAD aplinkos kokybės kontrolės laboratorijų įrangos ir prietaisų bazės, atitinkančios akredituotai laboratorijai keliamus reikalavimus, sukūrimą.
Tinkamai pasirengti funkcijų, susijusių su cheminių medžiagų ir preparatų valdymu, perėmimuI.
AGENTŪROS DARBO ORGANIZAVIMAS
Agentūrai vadovauja direktorius, kurį teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas iir iš pareigų atleidžia aplinkos ministras. Agentūros direktorius pavaldus aplinkos ministrui.
1. Direktorius:
1.1. organizuoja Agentūros veiklą ir asmeniškai atsako už jos veiklą, paskirsto darbus Agentūros struktūrinių padalinių vadovams, valstybės tarnautojams bei darbuotojams, užtikrina, kad Agentūros veikloje būtų laikomasi standartų ir kitų normatyvinių dokumentų, nustatančių bendruosius reikalavimus tyrimų, kalibravimo laboratorijų veiklos kokybės politikai, nuostatų;
1.2. sprendžia Agentūros kompetencijai priklausančius klausimus ir atsako už Agentūrai pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą;
1.3. teikia aplinkos ministrui tvirtinti Agentūros struktūrą, programas ir jų sąmatas;
1.4. vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko ir aplinkos ministro pavedimus;
1.5. pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą;
1.6. sudaro sandorius, reikalingus Agentūros uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti;
1.7. teikia aplinkos ministrui Agentūros metines veiklos ataskaitas, aatsiskaito aplinkos ministrui už savo veiklą;
1.8. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia Agentūros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina, skiria tarnybines ir drausmines nuobaudas;
1.9. tvirtina Agentūros pareigybių sąrašą, vidaus tvarkos taisykles, struktūrinių padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymo planus;
1.10. atstovauja Agentūrai valstybės valdžios ir valdymo institucijose, įstaigose, nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, įmonėse;
1.11. pagal kompetenciją tvirtina paslaugų įįkainius, tarifus, ar kainų nustatymo metodiką;
1.12. nustato Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams priedus prie atlyginimo, nustato skatinimo tvarką;
1.13. nustatytąja tvarka valdo, naudoja Agentūros turtą ir juo disponuoja;
1.14. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.
2. Agentūros direktorius turi pavaduotoją, kurį teisės aktų nustatyta tvarka jis skiria pareigoms ir iš pareigų atleidžia. Jei Agentūros direktoriaus nėra, jį pavaduoja pavaduotojas arba Agentūros direktoriaus paskirtas kitas Agentūros struktūrinio padalinio vadovas, kuris turi teisę atlikti šių nuostatų 10 punkte nurodytas funkcijas.
AGENTŪROS LĖŠOS IR FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
3. Agentūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto pagal aplinkos ministro patvirtintas programas ir jų sąmatas, neviršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrųjų asignavimų, vadovaujantis Finansų ministerijos nustatytomis finansavimo taisyklėmis ir iždo procedūromis.
4. Agentūra gali turėti pajamas, gautas atliekant funkcijas, ir jas naudoti Agentūros išlaidoms dengti ir kitiems Agentūros poreikiams Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Agentūros metinį biudžetą ir darbo užmokesčio fondą nustato ir tvirtina aplinkos ministras.
4. Agentūros finansinės veiklos kontrolę pagal komptetenciją vykdo Aplinkos ministerijos, Valstybės kontrolės, Mokesčių inspekcijos, Socialinio draudimo valdybos atitinkami padaliniai.
5. Agentūra finansines ataskaitas teikia Aplinkos ministerijai Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
6. Agentūra pertvarkoma, reorganizuojama arba llikviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Laboratorinių tyrimų duomenų lentelės ir diagramos:
Vilniaus regionai,kuriuose matuojamoS dulkės,CO,SO2,NO2,ozonas-yra sanamiestis,žvėrynas,žirmūnai ir lazdynai.Duomenys siunčiami į savivaldybę,aplinkos apsaugos departamentą.Surinktų duomenų turi būti ne mažiau 66%.
Stotis KD10 mg/m3 CO mg/m3 SO2 µg/m3 NO2 mg/m3 O3 µg/m3 Benzenas mg/m3 Švinasmg/m3
Cvid Cmax 24 h P(P1) Cmax 8 h Cvid Cmax24 h Cmax 1 h Cvid Cmax 1 h V Cmax 8 h P2 Cmax1 h Cvid Cvid
2004 m galiojusios normos, ribinės vertės, informavimo bei pavojaus slenksčiai
42 (40) 56 (50) 35 d. 12 20 (125) 388(350) 53 267(200) 18 1201) 25 d. 180/240 10 0,6
Vilniaus aglomeracija
Vilnius Senamiestis – – – 2 2 12 47 27 119 –
Vilnius Lazdynai 24 81 11(19) – 1 16 38 17* 122* – 125 2 134 0,3 0,007
Vilnius Žirmūnai 43 202 73(85) 4 3 18 77 39 222 1 113 – 120
Vilnius Žvėrynas 39 153 53(74) 3 2 16 42 27 163 – 2,3
Cvid – vidutinė metinė koncentracija; Cmax 24 h – didžiausia paros koncentracija; Cmax 1 h – didžiausia 1 val. koncentracija;
Cmax 8 h – didžiausia 8 val. periodo koncentracija, apskaičiuota slenkančio vidurkio būdu pagal “Aplinkos oro užterštumo normų” 6 priedo ir “Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo taisyklių” 1 priedo II dalies reikalavimus;
1) – siektina vertė, kuri po jos įsigaliojimo datos (2010 01 01) neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trijų metų vidurkį.
56 (50) – 2004 m.galiojusi norma, skliausteliuose – ribinė vertė, kurios įsigaliojimo data 2005 01 01 (NO2 – 2010 01 01)
P – parų skaičius, kai buvo viršyta paros norma (ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu – 56 mg/m3);
P1 – parų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė (50 mg/m3), kurios įsigaliojimo data &– 2005 01 01;
P2 – parų skaičius, kai buvo viršyta 8 val. siektina vertė (120 mg/m3), kurios įsigaliojimo data – 2010 01 01;
V – valandų skaičius, kai buvo viršyta 1 val. ribinė vertė (200 mg/m3), kurios įsigaliojimo data – 2010 01 01 ;
* – surinkta mažiau negu 90% duomenų.
Apie oro užterštumą smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis Vilniuje
Vilnius – svarbiausias, daugiausia gyventojų turintis šalies miestas, kur sutelkta daug pramonės ir energetikos įmonių, didžiuliai srautai kelių transporto. Todėl čia, kaip ir kituose didesniuose Europos šalių miestuose, aktualiausios oro užterštumo problemos. Keturios oro kokybės tyrimų stotys Vilniuje nenutrūkstamai matuoja teršalų koncentracijas miesto ore. Oro užterštumas matuojamas gausiai žmonių lankomoje vietoje Senamiestyje, prie intensyvaus eismo Kareivių gatvės Žirmūnuose, tankiai apstatytame individualiai apšildomų namų rajone prie mažesnio eismo intensyvumo gatvių Žvėryne, taip pat gyvenamajame rajone Lazdynuose, atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių bei stacionarių taršos šaltinių. Tokios stotys įrengtos ir kituose didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose. Jose diena iš dienos nenutrūkstamai registruojama sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ne didesnių nei 10 mikronų skersmens (KD10), ozono, benzeno, švino koncentracija ore. Oro kokybė vertinama vadovaujantis ES oro direktyvų reikalavimais, lyginant išmatuotą teršalų koncentraciją su užterštumo normomis nustatytomis žmonių sveikatos apsaugai.
Teršalų koncentracijos
miestų ore priklauso nuo jų kiekio patekusio į atmosferą ir nuo meteorologinių sąlygų. Meteorologinės sąlygos lemia ar teršalai bus išplauti, nusodinti, išsklaidyti aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ar kaupsis ore netoli jų išmetimo vietų. Be to, meteorologinės sąlygos lemia ir teršalų pernešimą iš vienų teritorijų į kitas.
Pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, vidutinė paros KD10 koncentracija neturi viršyti nustatytos normos (24 valandų ribinės vertės kartu su leistinu nukrypimo dydžiu) daugiau negu 35 dienas per metus. Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje, atspindinčioje intensyvaus ttransporto eismo įtaką oro kokybei, KD10 vidutinė paros koncentracija viršijo normą mažiau dienų nei gali viršyti išvada tokia kad oras pakankamai geras. Žvėryne, kur oro kokybė tiriama prie mažesnio intensyvumo gatvės, tačiau šiame rajone daugiau teršalų į orą patenka dėl kūrenimo siekiant apšildyti patalpas, o Lazdynuose užregistruota 10 tokių atvejų. Tyrimų rezultatai rodo, kad atokiau nuo taršos šaltinių oro užterštumas šiuo teršalu neviršija nustatytų kriterijų, tačiau gatvių aplinkoje kietųjų dalelių koncentracija viršija normą dažniau nei leidžiama. Dėl lietaus, šilumos ir ggero oro šiltuoju metų laiku (gegužės-liepos mėn.) tokių atvejų buvo palyginti nedaug, o dažniausiai norma buvo viršijama sausio, kovo ir balandžio mėn. Pagrindinės priežastys, lėmusios KD10 koncentracijos padidėjimą – padidėję emisijos dėl intensyvesnio kūrenimo šildant patalpas atšalus orams (ypač sausio mmėn.), dėl nepalankių išsisklaidymo sąlygų besikaupiantys transporto išmetami teršalai, pakeliamos dulkės nuo nepakankamai gerai nuvalytų gatvių, statybos, gatvių remonto darbai, žolės deginimas šalia miestų (balandžio mėn.), o taip pat teršalų pernašos iš kitų urbanizuotų teritorijų.
Kareivių gatve ties Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotimi, kur užfiksuotas didžiausias viršijimų skaičius, darbo dienomis pravažiuoja 36-40 tūkst. transporto priemonių per parą. Pagal Vilniaus savivaldybės pateiktus duomenis, gatvių ruožai, kuriais per parą pravažiuoja 30-40 tūkst. automobilių, sudaro apie 8 procentus visų sostinės gatvių. Apie 5 procentus sudaro gatvių ruožai, kur pravažiuoja daugiau negu 40 tūkstančių automobilių o intensyviausias eismas yra Geležinio Vilko gatvės ruože nuo sankryžos su Ukmergės gatve iki tunelio – 90-96 tūkst. automobilių per parą. Žinoma, oro kokybę prie gatvių gali lemti ne tik ppravažiuojančių automobilių skaičius. Tai priklauso ir nuo gatvių tinklo tankumo, pastatų išsidėstymo, apželdinimo, reljefo. Siekiant išmatuoti teršalų koncentracijas, prie itin intensyvaus eismo gatvių, kur nėra stacionarių oro kokybės tyrimų stočių, Vilniuje atlikta keletas tyrimų naudojant mobilią laboratoriją galimo didžiausio oro užterštumo vietose – prie Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos, prie J. Jasinskio ir V. Kudirkos g. sankryžos ir Rotušės aikštėje prie Didžiosios gatvės, kur transporto eismas nėra labai intensyvus, bet dėl tankaus apstatymo yra blogos išsisklaidymo sąlygos.
Pirmieji mobilių ttyrimų rezultatai rodo, kad esant nepalankioms teršalų išsisklaidymui meteorologinėms sąlygoms, prie itin intensyvaus eismo gatvių ir jų sankryžų išmatuota smulkių kietųjų dalelių koncentracija buvo nedaug didesnė, arba net mažesnė, negu stacionarioje Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje prie Kareivių gatvės, nors eismo intensyvumas čia nėra pats didžiausias. Anglies monoksido, kurio ypač daug į atmosferą patenka su autotransporto išmetamosiomis dujomis, koncentracija mobilių tyrimų vietose visais atvejais buvo didesnė nei stacionarioje stotyje, tačiau neviršijo nustatytų normų. Dėl trumpo mobilių tyrimų periodo dar anksti daryti tvirtas išvadas, tačiau galima daryti prielaidą, kad Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotis reprezentuoja vieną labiausiai kietosiomis dalelėmis teršiamų vietų, ypač kai netoli tyrimų vietos buvo rekonstruojama, platinama Kalvarijų, Kareivių ir Ozo gatvių sankryža.
Gauti pirmieji modeliavimo rezultatai rodo, kad didžiausia smulkių kietųjų dalelių koncentracija turėtų būti Senamiestyje, Naujamiestyje (geležinkelio stoties, Panerių g. rajone) dėl tankiausio gatvių tinklo, tankaus apstatymo, o taip pat Šnipiškėse, Markučiuose – senų, individualiai šildomų namų rajonuose su kai kur dar neasfaltuotomis gatvėmis.
Kadangi oro užterštumą lemia daug priežasčių, tai ir jam sumažinti turėtų būti daug priemonių. Visų pirma reikia rūpintis gatvių tvarkymu, švarinimu, jų apželdinimu, reguliuoti transporto srautus. Daugelis iš mūsų galime padėti išlaikyti švaresnį orą mieste, palikdami savo automobilį namuose, kai vyrauja ramūs, be vėjo iir be kritulių orai. Tokiais atvejais nedidelius atstumus geriau įveikti pėsčiomis, dviračiu arba pasinaudoti viešuoju transportu. Prisidėtume prie oro švarinimo ir taupydami elektros ir šiluminę energiją, nes kuo daugiau mes jos sunaudojame, tuo daugiau jos gaminama ir tuo daugiau gamybos procesuose išsiskiriančių teršalų patenka į atmosferą.
2003 -2004 m. tyrimų, atliktų naudojant mobilią laboratoriją, apžvalga
2003 – 2004 m. pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-55 ir 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintas programas, 4-iose skirtingose miesto vietose buvo atlikti penkeri tyrimai naudojant mobilią laboratoriją. Pagrindiniai šių tyrimų tikslai buvo:
– nustatyti smulkių kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos kitimą tolstant nuo gatvės važiuojamosios dalies;
– išmatuoti teršalų koncentracijas galimo didžiausio oro užterštumo vietose Vilniuje esant nepalankioms teršalų išsisklaidymui meteorologinėms sąlygoms.
Analizuojant tyrimų duomenis pagrindinis dėmesys buvo skiriamas smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracijai, nes valstybinio monitoringo duomenys rodo, kad tai yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Mobilios laboratorijos tyrimų rezultatai buvo lyginami su stacionarios Žirmūnų oro kokybės tyrimų stoties (OKTS), atspindinčios intensyvaus transporto eismo įtaką oro kokybei, duomenimis. Ši stotis įrengta 9 m. atstumu nuo Kareivių g. važiuojamosios dalies, kuria darbo dienomis per parą pravažiuodavo 30-35 tūkstančiai kelių transporto priemonių, o pastaraisiais mėnesiais, kai buvo paplatinta Kalvarijų ir KKareivių g. sankryža srautas padidėjo iki 37-40 tūkst. transporto priemonių per parą. Apie 9,5% iš jų sudaro sunkusis kelių transportas, kurių išmetimai į orą yra didesni nei lengvųjų automobilių. Prie sunkiojo transporto priemonių priskiriami ir troleibusai, kurie neišmeta į atmosferą dujinių teršalų, tačiau, kaip ir kitos transporto priemonės, įtakoja antrinį užterštumą kietosiomis dalelėmis, pakeldami jas nuo asfalto.
Siekiant nustatyti KD10 koncentracijos kitimą tolstant nuo gatvės, tyrimai su mobilia laboratorija atlikti 2004 m. sausio 7-8 d prie Kareivių g. esančios oro kokybės tyrimų stoties (20-čia m. toliau nuo gatvės, negu atliekami stacionarūs tyrimai). Matavimų rezultatai rodo, kad vidutinė KD10 koncentracija, išmatuota mobilios laboratorijos pagalba 30 m. atstumu nuo gatvės buvo apie 60% mažesnė, negu išmatuota stacionarioje stotyje 9 m. atstumu nuo gatvės (lentelė).
Siekiant nustatyti teršalų koncentracijas galimo didžiausio oro užterštumo vietose buvo atlikti matavimai prie Ukmergės ir Geležinio Vilko g. sankryžos bei prie Jasinskio ir V. Kudirkos g. sankryžos. Be to, pažymint pasaulinę Aplinkos apsaugos dieną, atlikti papildomi matavimai Rotušės aikštėje prie Didžiosios g. Visi šie tyrimai atlikti esant nepalankioms teršalų išsisklaidymui oro sąlygoms, kai stacionariose oro kokybės tyrimų stotyse buvo stebimas teršalų koncentracijų padidėjimas, o KD10 vidutinė 24 val. koncentracija intensyvaus transporto vietose viršijo normą.
2004 m. balandžio 2-3
d. atlikti mobilūs tyrimai prie Ukmergės ir Geležinio Vilko g. sankryžos, 11 m atstumu nuo Ukmergės g. ir 20 m atstumu nuo Geležinio Vilko g. (žr. žemėlapį) Šioje Ukmergės g. atkarpoje per parą pravažiuoja apie 46 tūkst. transporto priemonių, 4,3% iš jų sudaro sunkusis kelių transportas. Tyrimų rezultatai rodo, kad vidutinė KD10 koncentracija, išmatuota šioje mobilių tyrimų vietoje buvo 14% mažesnė, negu tuo pačiu metu išmatuota stacionarioje Žirmūnų OKT stotyje prie Kareivių gatvės, nors eismas pastarojoje gatvėje yra mažiau intensyvus. PPriežastys gali būti:
1) mobilių tyrimų vieta yra atviresnė, geriau prapučiama negu stacionarių tyrimų vieta, o nestiprus, bet pastovus šiaurės vėjas, pūtęs tyrimų metu, teršalus nuo Ukmergės g. galėjo nešti į pietus aplenkiant mobilią laboratoriją. Dėl tokios vėjo krypties Geležinio Vilko g. įtaka nebuvo juntama.
2) padidintą KD10 koncentraciją prie Žirmūnų oro kokybės tyrimų stoties galėjo lemti ne tik intensyvus transporto eismas, bet ir gatvių platinimo, sankryžos rekonstrukcijos darbai.
2004 m. birželio 3-4 d., pažymint pasaulinę Aplinkos apsaugos dieną, tyrimai su mobilia llaboratorija buvo atlikti Rotušės aikštėje, 2 m atstumu nuo Didžiosios g., kuria per parą pravažiuoja apie 11 tūkst. automobilių. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad vidutinė KD10 koncentracija mobilių tyrimų vietoje buvo tik 10% mažesnė, negu Žirmūnų stacionarioje oro kokybės tyrimų sstotyje prie Kareivių g., nors eismo intensyvumas čia žymiai mažesnis. Palyginti didelę koncentraciją šioje tyrimų vietoje galėjo lemti mažesnis atstumas nuo gatvės bei dėl užstatymo blogesnės išsisklaidymo sąlygos.
2004 m. lapkričio 3-4 d. pagal programą buvo atlikti tyrimai prie J. Jasinskio gatvėje – 1 m atstumu nuo jos važiuojamosios dalies ir apie 5 m. atstumu nuo sankryžos su V. Kudirkos gatve. Pro šią sankryžą per parą pravažiuoja apie 45 tūkst. transporto priemonių, apie 3% iš jų sudaro sunkusis kelių transportas. Tyrimų rezultatai rodo, kad KD10 koncentracija šioje tyrimų vietoje buvo apie 15 proc. didesnė, negu Žirmūnuose prie Kareivių g. Nors mobili laboratorija matavimus atliko arčiau gatvės ir sankryžos, kurioje transporto eismas intensyvesnis, užfiksuota koncentracija palyginti nedaug didesnė, nei Žirmūnuose prie Kareivių gg. Tam įtakos gali turėti mažesnis sunkiojo kelių transporto kiekis mobilių tyrimų vietoje.
Pažymėtina, kad KD10 koncentracijos svyravimai mobilių tyrimų vietose iš esmės yra panašūs kaip ir Žirmūnų OKT stotyje (1 pav.)
1 lentelė. KD10 koncentracijos, išmatuotos mobilių tyrimų vietose ir stacionarioje Žirmūnų OKT stotyje palyginimas.
Mobilių tyrimų data Mobilių tyrimų vietos atstumas nuo gatvės Autotransporto pr. skaičius per parą Vidutinė koncentracija, μg/m3 Skirtu-mas
Mobiliųtyr. vieta Kareivių g prie OKTS Mobililab. Žirmūnų OKTS
2004.01.7-8 30 m atstumu nuo Kareivių gatvės 30 tūkst. 30 tūkst. 7 18 – 62%
2004.04.2-3 11 m atstumu nuo Ukmergės g. 46 tūkst 31 ttūkst 98 115 – 14%
2004.06.4-5 2 m atstumu nuo Didžiosios g. 11 tūkst 33 tūkst. 66 73 – 10%
2004.11.3-4 1 m. atstumu nuo J.Jasinskio g., 5 m. atstumu nuo Jasinskio ir Kudirkos g.sankryžos 45 tūkst 38 tūkst. 83 72 +15%
Išnagrinėjus tyrimų duomenis galima daryti prielaidas:
– tolstant nuo gatvės KD10 koncentracija pastebimai sumažėja jau už keliolikos metrų. Nustatyti kokiu atstumu nuo gatvės jau nejuntama jos įtaka reikalingi detalesni tyrimai.
– Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotis reprezentuoja vieną labiausiai kietosiomis dalelėmis užterštų miesto vietų, t.y., prie intensyvesnio transporto eismo gatvių ir sankryžų tyrimų metu išmatuota KD10 koncentracija buvo nedaug didesnė arba net mažesnė, negu Žirmūnuose prie Kareivių g.
Kad galima būtų patvirtinti šias prielaidas reikėtų toliau tęsti matavimus mobilių tyrimų vietose, nes tvirtoms išvadoms padaryti vienkartinių tyrimų duomenų nepakanka.
Anglies monoksidas – teršalas, kurio 90% į orą miestuose patenka au autotransporto išmetamosiomis dujomis. Išanalizavus CO koncentracijos tyrimų duomenis, matyti, kad nei mobilių tyrimų vietose, nei stacionariose stotyse ribinė vertė (12 μg/m3), nustatyta 8 valandų vidutinei koncentracijai, paskaičiuotai slenkančių vidurkių būdu viršyta nebuvo (2 lentelė).
Prie Kareivių g., 30 m atstumu nuo važiuojamosios dalies atlikti dveji tyrimai rodo, kad vidutinė koncentracija mobilių tyrimų vietoje buvo 28% mažesnė, negu užfiksuota stacionarioje stotyje, 9 m. atstumu nuo gatvės.
Mobilių tyrimų, atliktų siekiant nustatyti teršalų koncentracijas ggalimo didžiausio oro užterštumo vietose, rezultatai rodo, kad visais atvejais mobilių tyrimų vietose CO koncentracija buvo didesnė, negu tuo pačiu metu užfiksuota Žirmūnų OKT stotyje. Didžiausia šio teršalo koncentracija nustatyta prie J. Jasinskio ir V.Kudirkos g. sankryžos, 1 m. atstumu nuo J.Jasinskio g. važiuojamosios dalies. Tyrimų laikotarpio vidurkis buvo 2,6 karto didesnis nei tuo pačiu metu užfiksuota koncentracija stacionarioje Žirmūnų stotyje.
Prie didesnio intensyvumo Ukmergės g., bet didesniu atstumu nuo važiuojamosios dalies išmatuota vidutinė koncentracija buvo 69% didesnė negu Žirmūnų stacionarioje stotyje.
Prie palyginti nedidelio intensyvumo Didžiosios g., bet taip pat labai arti važiuojamosios dalies išmatuota vidutinė CO koncentracija buvo 22% didesnė, nei Žirmūnuose.
2 lentelė. CO koncentracijos, išmatuotos mobilių tyrimų vietose ir stacionarioje Žirmūnų OKT stotyje palyginimas.
Mobilių tyrimų data Mobilių tyrimų vieta ir atstumas nuo gatvės Autotransporto pr. skaičius per parą Vidutinė ir maksimali 8 val. koncentracija, mg/m3 Skirtu-mas
Mobiliųt. vieta Kareivių g prie OKTS Mobililab. Žirmūnų OKTS
2003.09.17-182004.01.7-8 30 m atstumu nuo Kareivių g. 30 tūkst. 30 tūkst. 0.3 0.9* 0.50.7* – 28%
2004.04.2-3 11 m atstumu nuo Ukmergės g. 46 tūkst. 31 tūkst 1.42.1* 0.81.2* + 69%
2004.06.4-5 2 m atstumu nuo Didžiosios g. 11 tūkst. 33 tūkst. 0.9 1.4* 0.71.1* +22%
2004.11.3-4 1 m. atstumu nuo J.Jasinskio g., 5 m. atstumu nuo Jasinskio ir V.Kudirkos g. sankryžos 45 tūkst. 38 tūkst. 3.5 7.2* 1.43.9* +162%(2,6 k.)
*raudona spalva – maksimali 8 val. koncentracija, paskaičiuota slenkančių vidurkių bbūdu.
CO koncentracijos tyrimų analizė leidžia daryti išvadą, kad prie intensyvesnio autotransporto eismo gatvių šio teršalo koncentracija yra didesnė, negu fiksuojama Žirmūnų OKT stotyje prie Kareivių g., tačiau ribinė vertė neviršijama.
Gauti rezultatai rodo, kad būtina atlikti dar po keletą tyrimų galimo didžiausio oro užterštumo vietose, kur jau atlikta po vieną tyrimą, ypatingą dėmesį skiriant smulkių kietųjų dalelių ir azoto oksidų koncentracijų matavimams.
Kitų teršalų koncentracijų matavimai naudojant mobilią laboratoriją yra netikslingi. Sieros dioksido koncentracija mobilių tyrimų vietose dažniausiai buvo mažesnė už prietaiso aptikimo ribą. Ozono koncentracija intensyvaus transporto eismo vietose paprastai būna nedidelė ir tyrimų metu nedaug skyrėsi nuo Žirmūnų stacionarioje stotyje užfiksuotos koncentracijos. Benzeno koncentracijai įvertinti yra nustatyta tik ilgo periodo (metinė) ribinė vertė, todėl iš retų pavienių tyrimų sunku nustatyti ar ji gali būti viršyta.
2004.04.02-03 – mobilių tyrimų vietos ir datos
1 pav. KD10 koncentracijos, išmatuotos mobilių tyrimų vietose ir Žirmūnų OKT stotyje palyginimas
2 pav. CO koncentracijos, išmatuotos mobilių tyrimų vietose ir Žirmūnų OKT stotyje palyginimas
LABORATORIJOS DARBAS.
Laboratorijoje dirba:skyriaus vedėja,vyriausiasis inžinierius,vyriausieji inžinieriai,inžinieriai,technikas,vyriausias specialistas.
Valstybinė išmetamų į aplinką teršalų kontrolė ir aplinkos monitoringas(oro ir vandens).
Tikslas švari aplinka ir sveikas žmogus.Laboratorijos tikslai patikimai atlikti tyrimus ir gauti patikimus tikslius atkartojamus rezultatus.
Regione atlikti nuolatiniai tyrimai
Vandens kokybė buvo stebima 15 vietų, 7
upėse. Iš viso išanalizuoti 180 ėminiai.
Oro kokybė Vilniaus mieste buvo stebima 4 stotelėse. Iš viso per metus išanalizuoti 266235 ėminiai.
Kiti stebėjimai nebuvo vykdomi.
Kontrolės apimtys
Kontrolės tikslu VAKS per metus patikrina apie 305 objektus.
174(vandens) + 113(oro) +18 (vanduo +oras)=305
Dėl vandens kokybės patikrinami 192 objektai, iš jų kažkur apie 71 kartus nustatyti normatyviniai viršijimai.
Dėl oro kokybės patikrinti 131objektai, iš jų 14 kartų nustatyti normatyviniai viršijimai.
Dėl vandens ir oro kokybės patikrinti 18 objektų.
Dėl kitų aplinkos komponentų kokybės objektai netikrinami.
Per visus metus VAKS kontroles ttikslu paėmė ir išanalizavo apie 269434 ėminius.
Nuotekų ėminių (analizių) 1386 -180 -63- 98 = 1045
Upių ėminių (valstybinis monitoringo) 180
Paviršinio vandens ėminių 63
Emisijų ėminių/ analizių 1813
Imisijų ėminių 266235
Radiacijos ėminių/ matavimų 0
Kiti 98
Viso 269434
Kontrolės organizavimas. Kontrolės organizavimo principai ir apimntys.
Atliekami 25 ūkio subjektų žinybinių laboratorijų ( arba nepriklausomų laboratorijų, teikiančių ūkio subjektams savikontrolės paslaugas) kontroliniu patikrinimų.
Per metus VAKS atlieka apie 1045 nuotekų mėginių analizių ir apie 1813 emisijų į aplinkos orą analizių (įskaitant ir nepertraukiamo veikimo prietaisų parodymus), o ttaip pat atliekama maldauk 3480 paviršinio vandens ir 266235 oro vykdomo aplinkos monitoringo mėginių analizių (įskaitant ir nepertraukiamo veikimo prietaisų parodymus).
Iš ūkio subjektų laboratorijų gauta apie 2624 mėginių analizės, o šių analizių rezultatai nagrinėti ir aptarti apie 184 kartus.
DARBO AATASKAITA
Skyriaus etatai
Etatai / faktiškai dirbo
l Vandenų grupėje 6,5/5,2
l Emisijų grupėje 2,5/1,8
l Imisijų grupėje 2,0/1,84
l VISO 11/8,84
Veiklos sritys
l Nuotekų valstybinė laboratorinė kontrolė
l Emisijų valstybinė laboratorinė kontrolė
l Paviršinio vandens valstybinis monitoringas
l Oro valstybinis monitoringas Vilniaus mieste
l Nuotekų laboratorinės kontrolės grafikų derinimas
l Emisijų kontrolės programų derinimas
l Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programų derinimas
l Leidimų išdavimas žinybinėms ir ūkio subjektų laboratorijoms
Valstybinė laboratorinė kontrolė
l Patikrinti 305 ūkio subjektai.
l Dėl vandens kokybės patikrinti 192 objektai, iš jų 71 kartą nustatyti normatyvų viršijimai.
l Dėl oro kokybės patikrinti 131 objektas, iš jų 14 kartų nustatyti normatyvų viršijimai.
l Dėl vandens ir oro kokybės patikrinti 18 objektų.
l Patikrinti 4363 automobiliai, iš jų 504 viršijo normatyvus
l Išanalizuoti 1045 nuotekų 1813 emisijų ėminių.
l
NUOTEKŲ valstybinė laboratorinė kontrolė
Stacionarių taršos šaltinių valstybinė laboratorinė kontrolė
Emisijos iš automobilių
Debitas Neryje
B.azotas Neryje
B.fosforas Neryje
B.azotas Šventojoje
B.fosforas Žeimenoje
Parų skaičius, kai buvo viršytos kietųjų dalelių rribinės vertės ore
Kietosios dalelės ore pagal metines ribines vertes
Bendrosios dulkės ore pagal Lazdynų stoties duomenis
Oro užterštumas azoto dioksidu
Ūkio subjektų laboratorinės kontrolė
Bendra skyriaus veikla
Prioritetai 2005 metams
l Paviršinio vandens monitoringas
l Ūkio subjektų valstybinė laboratorinė kontrolė
l Laboratorijos darbo kokybės užtikrinimas pagal ISO/IEC 1725 reikalavimus
l Naujų metodikų įsisavinimas
l Bendradarbiavimas su aukštųjų mokyklų studentais ir moksleiviais
l Ataskaitų ruošimas AA agentūrai
Laboratorijos darbui trūkstamos priemonės
l Automobilis mėginių atvežimui
l Distliliatorius/dejonizatorius
l Termostatinė vonia amonio azoto ir pH nustatymui
l Džiovinimo spinta
l Skaitmeninės biuretės
l Kompiuteriai, skeneris, spalvotas printeris
l Indai mėginių paėmimui
l Standartinės mmedžiagos, pamatinės standartinės medžiagos
l Šaldytuvas (palaikantis 4 oC
