SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO ĮMONĖS POVEIKIS APLINKAI

Turinys

Įvadas…………………………3psl.

1. Įmonės UAB “Ivega“ ir Ko gamybinė veikla……………………..4-5psl.

1.1 Istorija ir pranašumai…………………………4psl.

1.2 Pagrindinės veiklos sritys…………………… …..5psl.

2. Aplinkosauginė situacija įmonėje…………………….. ……6psl.

3. ES aplinkosauginė politika tekstilės pramonėje……………………7-14psl.

3.1 “Žaliasis dokumentas” verslo įmonėms…………………8-9psl.

3.2 “Baltasis popierius”…………………………9psl.

3.3 Integruota produkto politika (IPP)…………………..9-10psl.

3.4 Direktyva 9661EC “Integruota taršos prevencija ir kontrolė”……10-11psl.

3.5 Atliekų tvarkymas, vandens naudojimas ir pan……………11-12psl.

3.6 ES ekoženklinimas …………………………12-14psl.

Išvados…………………………15psl.

Naudota literatūra…………………………16psl.

Priedai………………………… .17psl.

Įvadas

Daugelį metų išsivysčiusios šalys labai įvairiai reagavo į aplinkos degradavimo ir teršalų susidarymo problemas:

– ignoravo šias problemas;

– dalinai perdirbdavo susidariusias atliekas;

– kontroliavo jau susidariusių teršalų kiekį;

– kūrė prevencines programas, siekiant išvengti teršalų iir atliekų susidarymo.

Šio darbo tikslas yra pasirinkti įmonę ir aprašyti jei taikomus aplinkosauginius reikalavimus. Šiame darbe bus aprašoma apie aplinkosaugą tekstilės pramonėje.

Aš pasirinkau įmonę UAB “Ivega“ ir Ko, dirbančią tekstilės srityje. Įmonę, kuri dirba tekstilės srityje rinkausi neatsitiktinai. Ją pasirinkau, nes mano studijų programa yra siuvinių technologija ir man aktualu, kaip teršia aplinką tekstilės įmonės, kokių reikalavimų jos turi laikytis ir t.t. Tad šis savarankiškas darbas man bus naudingas ir kaip savo specialybės žinių gilinimas aplinkosauginėje srityje.

1. Įmonės UAB “Ivega“ iir Ko gamybinė veikla

UAB “Ivega“ ir Ko, dirbanti tekstilės srityje, ir siekia gaminti kokybišką ir šiuolaikiškus klientų poreikius atitinkančią produkciją. UAB “Ivega“ ir Ko siekdama užsibrėžtų tikslų visada laikosi šių nuostatų:

• Dėmesys kliento reikalavimams – tai yra pagrindinė sėkmingos ir iilgalaikės įmonės veiklos prielaida. Bendrovė siekia sparčiai reaguoti į kintančius klientų reikalavimus.

• Produkto kokybės užtikrinimas ir gerinimas – aukšta ir stabili bei nuolat gerinama įmonės produkcijos kokybė esminė efektyvios ir pelningos veiklos sąlyga.

• Nuolatinis gerinimas – didinti kliento patenkinimą, gerinti įmonės produkcijos kokybę ir kelti įmonės veiklos efektyvumą, siekiant sėkmingai konkuruoti dabartinėje ir ateities rinkose.

• Visų darbuotojų įtraukimas – aktyvus darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme ir veiklos tobulinime padeda efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų.

UAB “Ivega“ ir Ko siekia įdiegti, sertifikuoti ir nuolat tobulinti kokybės valdymo sistemą, atitinkančią ISO 9001:2000 standarto reikalavimus. UAB “Ivega“ ir Ko visuomet laikosi galiojančių jos veiklą reglamentuojančių teisinių reikalavimų, kiekvienais metais peržiūri kokybės politiką ir nustato kokybės tikslus. UAB “Ivega“ ir Ko kokybės politikos ir tikslų vykdymas uužtikrina veiklos ir siekių vienybę visoje organizacijoje ir yra privalomi visiems darbuotojams.

1.1 Istorija ir pranašumai

1990 m. įkurta V. Auželio individuali įmonė “Ivega“. Pagrindinė veikla – siuvinėjimas

• 1993 m. „Ivega“ tapusi didžiausia siuvinėjimo įmone Baltijos šalyse, šių pozicijų neužleidžia iki šių dienų

• 1996 m. įsteigiamas siuvimo cechas ir pradedama gaminti reklaminės kepuraitės. Tais pačiais metais plečiamasi tiek į pramoninio siuvinėjimo, tiek ir į reklaminio siuvinėjimo rinką

• 2000 m. pradedama GASTRO produktų gamyba ir siuvinėjimas (pilotės, snapeliai nuo saulės, įvairių tipų kkepuraitės, prijuostės, piniginės), taip pat gaminama įvairūs reklaminiai suvenyrai (gairelės, proginiai atvirukai, šalikai sporto sirgaliams ir kt.).

• 2003 m. UAB “Ivega“ ir Ko perėmė individualios įmonės “Ivega“ veiklą

• 2004 m. gamyboje pradedamos diegti naujausios lazerinės technologijos

• 2004 m. įdiegiama Kokybės valdymo sistema ISO 9001:2001 ir Aplinkos apsaugos valdymo sistema ISO 14001:1999

• 2005 m. įmonė pirmoji Lietuvoje įsigyja etikečių ir emblemų audimo įrenginius

• Šiuo metu UAB „Ivega“ ir Ko yra didžiausia tekstilinės apdailos įmonė Baltijos šalyse, orientuota išskirtinai į kokybišką produkciją.

Šiuo metu įmonė jau dirba su klientais:

• Lietuvoje

• Vokietijoje

• Italijoje

• Didžiojoje Britanijoje

• Švedijoje

• Latvijoje

• Estijoje

• Belgijoje

• Danijoje

• JAV

• Norvegijoje

1.2 Pagrindinės veiklos sritys

• Ženklų, emblemų, logotipų siuvinėjimas

• Įvairių gaminių siuvinėjimas (marškinėlių, ženklų darbo rūbams, firmų logotipų, kelioninių ir sportinių krepšių, rankšluosčių ir kt.);

• Reklaminių kepuraičių gamyba ir siuvinėjimas;

• Austos etiketės;

• Sporto fanų atributikos gamyba;

• Siuvinėjimo programų sudarymas;

• GASTRO produktų gamyba ir siuvinėjimas (pilotės, snapeliai nuo saulės, įvairių tipų kepuraitės, prijuostės, piniginės);

• Gairelių ir proginių atvirukų gamyba ir siuvinėjimas;

• Graviravimas ir aplikacijų gamyba lazeriu.

2. Aplinkosauginė situacija įmonėje

UAB Ivega ir Ko dirba tekstilės srityje ir siekia nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo, ir įgyvendinant ISO 14001 standarto reikalavimus, skelbia politiką aplinkos apsaugos srityje:

• UAB “Ivega“ ir Ko įsipareigoja laikytis ir vykdyti jos veiklą reglamentuojančius Lietuvos RRespublikos aplinkos apsaugos įstatymus, reglamentus ir savo nusistatytus, neprieštaraujančius galiojantiems teisės aktams, reikalavimus;

• Visuose procesuose mažinti medžiagų ir energijos sąnaudas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai;

• Diegti aplinkos taršos prevenciją užtikrinančias technologijas;

• Įtraukti tiekėjus į mūsų aplinkos apsaugos politikos vykdymą;

• Sistemą nuolat gerinti, vertinti ir skelbti aplinkos apsaugos veiksmingumo rezultatus;

• Kiekvienais metais peržiūrėti aplinkos apsaugos politiką ir nustatyti tikslus ir uždavinius, atsižvelgiant į nustatytus aspektus;

• Darbuotojus mokyti aplinkos apsaugos veiklos gerinimo, kelti jų kvalifikaciją;

• Visi darbuotojai yra atsakingi už aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą.

UAB “Ivegai“ ir Ko vystantis ir orientuojantis į klientų poreikių patenkinimą, nuolat sieksime aukštos ir stabilios teikiamų paslaugų kokybės, procesų poveikį aplinkai mažinant iki minimumo.

ISO 14001 Tarptautinis aplinkos apsaugos vadybos sertifikatas

3. ES aplinkosauginė politika tekstilės pramonėje

Aplinka apibrėžiama kaip natūrali žmones supanti visuma (aplinka) ir natūralūs su ja susiję ištekliai. Aplinkosauginiai klausimai yra susiję su žmogaus veiklos įtaka supančiai visumai ir ištekliams. Aplinkosauginė politika- tai bet kokie vyriausybės prevenciniai veiksmai dėl žmonių neigiamos aplinkai veiklos mažinimo.

Tekstilės pramonė yra viena iš labiausiai naudojančių gamtinius resursus ir ją teršiančių pramonės šakų. Pagrindinės tekstilės pramonės aplinkosauginės problemos tai ne tik didelis vandens sunaudojimas ir jo užteršimas, didelė naudojamų chemikalų įvairovė ar jų kenksmingumas, bet ir didelis energijos poreikis, kuri nuolat bbrangsta. Tekstilės žaliavos ir gaminiai keliauja tūkstančius kilometrų sausuma ir jūra, o tai didelė transporto tarša ir milijonai konteinerių įpakavimui. Medvilnės auginimui sunaudojama daugiau kaip 25% visų pagaminamų insekticidų bei didelis kiekis pesticidų. Didžiulė problema – tekstilės gaminių atliekų utilizavimas. Iš kitos pusės vandens trūkumas ar jo užterštumas mažina natūralių pluoštų kokybę ir jų išeigą.

Aplinkosauginių įstatymų vaidmens didėjimą ES tekstilės pramonėje apsprendžia ne tik laikmetis, t.y. bendra politika bei santykinai didelė šios pramonės šakos tarša, bet ir svarba tekstilės pramonės išlikimui. ES aplinkosauginiai įstatymai (direktyvos, reglamentai, sprendimai) paprastai apima visas pramonės šakas. Lentelėje 3.1 pateikti pagrindiniai ES įstatymai svarbūs tekstilės pramonėje.

3.1 lentelė Pagrindiniai ES aplinkosauginiai įstatymai taikomi tekstilės pramonei

Eil.

Nr. Įstatymo nr. Objektas tekstilės pramonėje

1. 82242EEC Detergentai

2. 73404EEC Detergentai

3. 73405EEC Detergentai

4. 288A1031(01) Vienos konvencija Ozono sluoksnis

5. 288A1031(02) Monrealio protokolas Ozono sluoksnis

6. 398Y1217(01) ES rezoliucija Energijos naudojimas

7. ES tarybos sprendimas 96737EEC Energijos naudojimas

8. 9676EEC Energijos naudojimas

9. 93389 EEC Šiltnamio efektas

10. ES direktyva 200080EC Vandens taupymas

11. ES direktyva 9661EC Dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės Taršos prevencija ir kontrolė

12. 183693EEC Ekovadybos sistemos

13. 761201 EC Europos aplinkosaugos ir vadybos reglamentas Ekovadybos sistemos

14. 79393 EC, 1999/178/EC Pavojingos medžiagos

3.1 lentelės tęsinys

Eil.

Nr. Įstatymo nr. Objektas tekstilės pramonėje

15. 19802000 EC, 880/92/EE ES aplinkosauginio ženklo suteikimo schemos ES aplinkosauginis ženklinimas

16. 85337 EEC Projektų įtakos aplinkai vertinimas

17. ES direktyva 199913EC Lakūs organiniai junginiai

18. 75/442/EEC, 91/156/EEC Pakuotės

19. 94/62 EC Direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

19931EC Direktyva dėl atliekų kompostavimo Atliekos

Kuriami nauji ir tobulinami jau sukurti aplinkosauginiai standartai apimantys ekovadybos sistemas, aplinkos apsaugos veiksmingumo vertinimą, aplinkosauginį ženklinimą, o paskutiniu metu- greitai besivystančias gaminio būvio ciklo skaičiavimo metodika. Šie bendro pobūdžio aplinkosauginiai standartai vis plačiau taikomi ir tekstilės pramonėje.

3.2 lentelė Aplinkosauginiai standartai

Standartas Standarto taikymo sfera

 14 001, 14004 Aplinkosauginė vadybos sistema ir jos taikymas

 14010, 14011, 14012 Aplinkosauginis auditas ir jo taikymas

 14020, 14021, 14024, 1425 Aplinkosauginiai ženklai ir deklaracijos

 14031, 14032 Aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimas

 14040-14043, 14048, 14049 Būvio ciklas ir jo vertinimas

 14050 Aplinkosauginė vadyba – žodynas

Svarbiausi aplinkosauginiai ES ddokumentai, netolimoje ateityje turėsiantys didelės įtakos tekstilės pramonės vystymuisi:

o “Žaliasis dokumentas”;

o “Baltasis popierius” (REACH sistema);

o integruota produkto politika;

o direktyva 9661EC “Integruota taršos prevencija ir kontrolė”;

o atliekų tvarkymas, vandens naudojimas ir pan.;

o ES ekoženklinimas.

3.1 “Žaliasis dokumentas” verslo įmonėms

2002 m buvo minimas 10 metų jubiliejus nuo konferencijos Riodeženeire, kurioje pasaulio šalių vyriausybių atstovai, susirūpinę dėl vis didėjančios pramonės taršos ir senkančių gamtinių resursų pasirašė vadinamą “Žaliąjį dokumentą”. Jame skatinama tik tokia gamybinė veikla, kuri tenkina dabarties poreikius, nepažeidžiant ateinančių kartų interesų. TTokia veikla apjungia ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius tikslus. Tai ir yra subalansuotos plėtros apibrėžimas, kuriuo jau dešimtmetis vadovaujasi pasaulio šalių vyriausybės numatydamos pramonės vystymosi kryptis, mokslininkai – kurdami mokslo plėtojimo programas, įstatymų leidėjai – tobulindami įstatymus.

2003 m. patobulintame ddokumente atkreipiamas dėmesys į naujus iššūkius bei atsiveriančias galimybes ES valstybėms bei supažindinama su pagrindine įstatymine baze, taikoma įmonėms, bei aplinkosauginiais reikalavimais atskirose ES šalyse.

3.2 “Baltasis popierius”

2001 m. apibrėžta chemikalų gamybos politika atsispindi vadinamajame “Baltajame popieriuje”. Jame Europos Komisija pateikė 2002 m. aplinkosaugines strategijas, susijusias su:

 aplinkosaugos veiksmais;

 sveikata ir aplinka;

 gamta ir biologinė įvairove;

 natūralių išteklių naudojimu.

Šiame dokumente taip pat numatomos įstatymų gairės chemikalų gamybos reguliavimui įmonėms, gaminančioms daugiau negu 10 tonų chemikalų per metus. Tokiose įmonėse gaminami chemikalai bus registruojami, atliekamas jų aplinkosauginis įvertinimas ir išduodami leidimai gamybai (REACH sistema). Ši sistema turėtų paspartinti naujų, ekologiškai švaresnių chemikalų gamybą, nes ligi šiol ES tokie reikalavimai buvo taikomi tik chemikalams pradėtiems gaminti po 1981 m., kai pradėjo įsigalioti NNaujojo požiūrio direktyvos. Per šį laiką užregistruotas naujų chemikalų kiekis tesudaro tik 1% nuo visų gaminamų chemikalų. Bendroje ES gaminamų chemikalų apimtyje tekstilei skirti chemikalai sudaro 6,3 %. Gali būti, kad ir kai kurie tradiciniai tekstilės apdailos chemikalai po detalių aplinkosauginių tyrimų pasirodys netinkami naudojimui.

Ši ES chemikalų politika turės įtakos 100 tūkst. rūšių chemikalų.

Šiame dokumente tai pat yra atskiras punktas apie “medžiagas produkte”, kuris labai aktualus ir tekstilės pramonei. Gamintojai ir importuotojai privalės pateikti kenksmingumo įvertinimo duomenis apie chemikalus, esančius ttekstilės medžiagose (dažus, apretus). Šis dokumentas yra tobulinamas ir įsigalios 2012 m. Jis turės apimti visus gaminamus chemikalus, o taip pat gaminius, kurių gamybos procese jie naudojami.

Šios sistemos įtaka Europos tekstilės ir odos pramonei:

• Tam tikrų rūšių apdirbimas tekstilės ir tekstilės apdailos pramonėje bus neleistinas;

• Daugelio rūšių tekstilės apdailos padariniai bus neleistini ateityje;

• Europos tekstilės pramonės konkurencingumas mažės;

• Gamybos perkėlimas į ne ES šalis išaugs;

• Nedarbo lygio didėjimas;

• Mažėjanti didėjančio importo kontrolė;

• Ryškiausias neigiamas efektas bus Europos vidutinio dydžio kompanijoms.

3.3 Integruota produkto politika (IPP)

2001 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos Komisija paskelbė aplinkosauginį dokumentą “Integruoto produkto politika”. Ši politika remiasi įvairiais veiksmais, kuriais siekiama pastoviai gerinti produktų sąveiką su aplinka visuose jo gyvavimo etapuose. Šis dokumentas pagrįstas globaliniu požiūriu į gaminį iš aplinkosauginių pozicijų ir apima fundamentalius ekonominius principus:

• Vartotojo poreikio švaresnei produkcijai ugdymą. Vartotojui prieinama, suprantama ir patikima informacija pateikiama per aplinkosauginį ženklinimą. Vartotojų apklausa ES šalyse rodo, kad tik 20% vartotojų yra abejingi ekologiškiems gaminiams.

• Švaresnės produkcijos tiekimo skatinimą. Gamintojams aiškinama, perteikiama aplinkosauginių kriterijų metodikos: būvio ciklo informacija, ekologinio projektavimo gairės, aplinkosauginių aspektų įtraukimas į standartus.

• Kainų mechanizmo panaudojimą švaresnės produkcijos rinkos išplėtimui (pvz., pridėtinės vertės mokesčio mažinimas produkcijai su aplinkosauginiu ženklu).

IPP atsižvelgia į keletą produkto charakteristikų, turinčių nneigiamos įtakos užterštumo mažinimui:

• Produktų kiekis ir įvairovė didėja;

• Inovacijų dėka kuriami nauji produktai;

• Vyksta pasaulinė prekyba;

• Augantis produktų kompleksiškumas;

• Netinkamas produktų naudojimas ir aplinkos teršimas;

• Didelis su produktu susijusių veikėjų skaičius įvairiuose jo gyvavimo etapuose.

IPP išskiria keletą veiksmų programų:

• 2003 m.: pilotinių projektų sukūrimas ir pateikimas;

• 2005 m.: praktinio vadovo išleidimas;

• 2006 m.: veiklos programos dėl aplinkai palankių produktų gamybos;

• 2007 m.: potencialių aplinkosaugą gerinančių produktų grupės identifikavimas ir bandymai įvesti juos į rinką.

Tikimasi, kad šio dokumento įgyvendinimas padės bent dalinai kompensuoti tą spaudimą, kurį tekstilės pramonei daro vis griežtėjanti aplinkosauginė politika ir išplės švaresnės produkcijos, tame tarpe ir tekstilinės, gamybą.

3.4 Direktyva 9661EC “Integruota taršos prevencija ir kontrolė”

Stambioms įmonėms labai aktuali direktyva “Integruota taršos prevencija ir kontrolė” reguliuoja gamybos taršą. Ši direktyva priimta 1996 m. ir apima:

• taršos išvengimo gamybos metu priemones (parenkant žaliavas, naudojant švaresnius gamybos procesus);

• taršos, susidarančios gamybos metu, kontrolę, taikant įvairias valymo technikas.

Direktyva neapima vieno iš gaminių būvio ciklo etapų: taršos susijusios su pagamintų produktų eksploatacija.

Ši direktyva taikoma eilei susijusių su padidinta tarša pramonės šakų (energijos gamybos, metalo apdirbimo, chemijos, atliekų tvarkymo). Pagal dabartinę formuluotę ši direktyva taikoma tekstilės pramonėje:

• toms tekstilės apdailos įmonėms, kurios gamina daugiau kaip 10 t pprodukcijos per dieną;

• įrenginiams tekstilės medžiagų paviršiaus modifikacijai, atlikti naudojantiems organinius tirpiklius (metalizavimas, impregnavimas, dengimas ir kt.), kurių gamybos apimtis didesnė kaip 150 kg per valandą arba 200 t per metus.

Nors direktyva priimta 1996 m., ES ji pradedama taikyti veikiančioms įmonėms nuo 2003 m.

Direktyvos reguliavimo sfera tekstilės apdailos srityje – vandens tarša, oro tarša ir kai kurie kiti aspektai tokie, kaip atliekų regeneravimas, efektyvus energijos naudojimas, triukšmo mažinimas.

Šios direktyvos taikymas pagrįstas leidimų išdavimu įmonėms jų veiklos vykdymui. Šie leidimai bus išduodami tik toms direktyvos reguliavimo srities įmonėms, kurių tarša neviršys leistinų normų. Nauja yra tai, kad taršos normos bus nustatomos remiantis, geriausiai prieinamu gamybos būdu (GPGB). Pagal direktyvos apibrėžimą tai gamybos būdas, kuris:

• mažiausiai teršia aplinką,

• ekonomiškai ir techniškai įgyvendinamas, t.y. atsižvelgiama į įgyvendinimo kainą ir teikiamus privalumus.

Pagrindiniai tekstilės apdailos geriausiai prieinamų gamybos būdų aspektai pagal BREF (informacinis dokumentas paruoštas tekstilės pramonei):

• Ekologiškai mažiau kenksmingų chemikalų naudojimas (parinkimas, technologijų pakeitimas),

• Chemikalų sunaudojimo mažinimas (reaaktingesnių, efektyvesnių chemikalų naudojimas, chemikalų regeneracija ir antrinis panaudojimas),

• Energijos sunaudojimo mažinimas (įrengimai su energiją taupančiomis sistemomis, procesų modifikacijos),

• Vandens sunaudojimo mažinimas (modulio mažinimas, antrinis vandens panaudojimas).

Ši direktyva reikšminga tuo, kad aplinkosauginė gamybos kontrolė yra pagrįsta vieno integruoto

leidimo išdavimu ir remiasi geriausiai prieinamo gamybos būdo taikymu, kas ne tik skatina kelti įmonių technologinį lygį, bet ir nurodo konkrečius būdus, kaip tai daryti.

3.5 Atliekų tvarkymas, vandens naudojimas ir pan.

Kita svarbi tekstilės aplinkosauginė sritis– atliekų tvarkymas. Atliekos, vertinant iš gaminio būvio ciklo perspektyvos, tai visos medžiagos sunaudotos produkto gamybos metu ir neįėjusios į gaminio sudėtį.

ES aktyviai peržiūrima atliekų vadybos sistemos įvairiose pramonės šakose, tame tarpe ir tekstilės. Šiuo metu yra virš 31 įvairių direktyvų, susijusių ssu atliekų tvarkymu. Direktyvose atliekos paprastai traktuojamos kaip atitarnavę gaminiai, gamybos proceso atliekos ir pakavimo medžiagos. Direktyvose 75/442/EEC , 91/156/EEC pateikiamas atliekų apibrėžimas, perdirbimo ir utilizavimo sąlygos. Ypatingas dėmesys skiriamas kenksmingoms atliekoms. Tekstilėje tai medžiagos turinčios sunkiųjų metalų (kai kurie dažai) ir ozono sluoksnį ardančios medžiagos (kai kurie organiniai tirpikliai).

Ateityje numatoma:

• mažinti užkasamų ir deginamų atliekų kiekį, didinti jų perdirbimą, 2005 m 40% atliekų perdirbti (tekstilės gaminai, kompozitai, užpildai);

• padidinti pakavimo atliekų perdirbimą iki 50%;

• įvesti ES šalių pramonės atliekų rregistraciją ir leidimų utilizavimui išdavimą.

Svarbi gamybos tobulinimo kryptis– gamybos atliekų mažinimas detaliai aprašyta BREF. Tai chemikalų sunaudojimo mažinimas, keičiant technologijas, naudojant efektyvesnes medžiagas, vandens kiekio mažinimas, mažinant modulį, naudojant tobulesnius įrengimus, taikant regeneraciją ir antrinį panaudojimą.

ES vandens užterštumo kontrolės programa yra viena seniausių ir plačiausių ES aplinkosaugos politikoje ir įstatyminėje bazėje. Pradžioje ji daugiausiai rėmėsi visuomenės skundais dėl naudojamo vandens kokybės.

Pagrindinė direktyva 2000/60/EC remiasi vandens kokybės kontrole ir užtikrinimu, kenksmingų medžiagų identifikavimu ir išmetimo į vandenį mažinimu. Ši direktyva skirta ES šalims.

3.6 ES ekoženklinimas

Svarbiausias gaminių aplinkosauginio vertinimo kriterijus – aplinkosauginis ženklinimas. Aplinkosauginis ženklinimas yra savanoriškas ir turi du pagrindinius tikslus:

• skatinti vartotojo naudojamų gaminių ir paslaugų, turinčių nedidelį poveikį aplinkai, dizainą, gamybą, marketingą ir naudojimą;

• teikti daugiau informacijos vartotojams apie gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai bei palengvinti jų apsisprendimą dėl pirkimo.

Tekstilės srityje taikoma eilė aplinkosauginio ženklinimo sistemų, besiskiriančių vertinimo srities apibrėžimu. Bendruoju atveju galima išskirti dvi sistemas:

• sistema paremta žmogaus eekologija;

• sistema pagrįsta subalansuotos plėtros ir visuminės gaminio įtakos aplinkai vertinimu.

Kol kas dominuojanti yra Oeko-tex 100 schema, paremta gatavo gaminio ar tarpinio produkto vertinimu (kenksmingų medžiagų gaminyje tyrimu). Oeko-tex 100 standartą sukūrė keletas Europos institutų 1992 metais gaminių aplinkosauginėms savybėms įvertinti. Dabar 14 Europos bandymų laboratorijų atlieka produkcijos atitikties šiam ženklui patvirtinimą. Tikrinamos medžiagos yra tam tikri azo dažai (kancerogeniniai, sukeliantys alergiją), pesticidai ir herbicidai, sunkieji metalai, formaldehidas ir kt. Po ženklo suteikimo, vykdoma nuolatinė produkto kontrolė, tikrinant atsitiktiniais iintervalais ne mažiau kaip du kartus per metus jo atitikimą standarto reikalavimams.Tai yra tik tekstilės produktams skirtas ženklas.

Oeko–tex 100 Tarptautinis ekologinis standartas

1992 m. kovo 23 d. Europos Ekonominės Bendrijos Taryboje buvo priimtas reglamentas Nr. 880/92 “Dėl Bendrijos ekologinio ženklinimo suteikimo tvarkos” ir patvirtintas ES aplinkosauginis ženklas – vadinamoji ES gėlelė. Šis reglamentas buvo peržiūrėtas 2000 m. Šiuo metu ženklas gali būti suteiktas 19 rūšių produkcijai, išskyrus maisto produktus, gėrimus ir farmacines priemones. Šis reglamentas ir jo pagrindu sukurti kriterijai apima ne tik gaminio aplinkosauginį vertinimą, bet ir jo pagaminimo metu daromą poveikį aplinkai t.y pagrįstas gaminio būvio ciklo vertinimu bei analogija su ISO EN 14001 & EMAS, 14020, 14040 serijos standartais.

ES-gėlelė Europos sąjungos aplinkosauginis ženklas

Tekstilei ekologiniai kriterijai skirstomi į tris pagrindines kategorijas:

• tekstilės pluoštas;

• procesai ir chemikalai;

• tinkamumas naudojimui.

Pluoštų kriterijai apima natūralių ir cheminių pluoštų gamybą. Procesų bei chemikalų kriterijai apima visas tekstilės gaminių gamybos stadijas, įskaitant dažymą ir apdailą. Be to, kaip ir Oekotex-100 standarte vertinamas ir gatavas gaminys – matmenų pokyčiai po skalbimų, nudažymo atsparumas skalbimui, prakaitui, trinčiai ir šviesai.

3.6.1 lentelė Aplinkosauginio ženklinimo schemų palyginimas

Kriterijai ES ekoženklas Oeko-tex 100

Objektas Aplinkos taršos įvertinimas ir tekstilės gaminių nekenksmingumo įvertinimas Užtikrina tekstilės nekenksmingumą kontakte su oda.

Galiojimo llaikas 3 metai 1 metai su galimybe pratęsti dar metus

3.6.1 lentelės tęsinys

Taikymo sritis Taikoma 19 produktų grupių. Taikymo sritis nuolat plečiama. Taikoma tik tekstilės gaminiams.

Gaminių klasės

I Drabužiai Gaminiai vaikams

II Interjero tekstilė Gaminiai turintys kontaktą su oda

III Siūlai ir audiniai Gaminiai, kurie neturi kontakto su oda.

IV Užuolaidos 14kredituotų institucijų ES šalyse

Ženklą suteikianti ir kontroliuojanti įstaiga ES šalių Įgaliotosios įstaigos, tvirtina ES Atsakingoji komisija. Privati iniciatyva

Priklausomybė Valstybinis

Iš apibendrintų aplinkosauginio ženklinimo schemų palyginimo duomenų be jau paminėtų esminių skirtumų matome, kad abiejose ekoženklinimo schemose tekstilės gaminai skirstomi į grupes pagal keliamus aplinkosauginius reikalavimus. ES aplinkosauginio ženklinimo schemoje keliami mažesni reikalavimai gaminio kenksmingumui kompensuojami dideliais apribojimais kenksmingų chemikalų vartojimui gamybos metu. Taigi ES aplinkosauginio ženklinimo schema pasižymi visuminio produkto įtakos aplinkai vertinimu, siejasi su aplinkosauginiais 14 000 serijos standartais ir geriausiai prieinamo gamybos būdo taikymu, yra valstybinė ir turi nepriklausomą auditą. Tuo tarpu privati Oekotex-100 schema kol kas turi didesnį pramonės ir prekybininkų pripažinimą, nes yra paprastesnė, o jos įgyvendinimas pigesnis.

Lėtą ES ženklinimo schemos plitimą sąlygoja tai, kad Europoje taip pat yra paplitusios ir kol kas eilėje šalių tekstilės pramonėje plačiau negu ES schema taikomos nacionalinės ekologinio ženklinimo schemos. Šios schemos kaip ir naujasis Oekotex 1000 standartas remiasi gaminio ir gamybos aplinkosauginiu vertinimu.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad aplinkosauginių reikalavimų įtraukimas tekstilei ir tokių gaminių gamybos sskatinimas tampa viena iš ES tekstilės vystymo krypčių ir garantų tolesnei tekstilės pramonės egzistencijai. ES atliekama ekologinė gaminamų chemikalų ir tekstilės gaminių gamybos būdų inventorizacija, kaupiamos duomenų bazės apie tekstilės gaminių įtaką aplinkai viso jų būvio ciklo metu ir intensyviai kuriamos švaresnės gamybos technologijos. Aplinkosauginiai įstatymai tampa vis labiau integruoti ir grindžiami viso gaminio būvio ciklo analize.

Akivaizdu, kad geriausiai prieinamų gamybos būdų diegimas reikalauja daug papildomų išlaidų, nes daugelis jų susiję su įrangos atnaujinimu ar modernizavimu.

Švaresnės gamybos taikymas gaminio kūrimo stadijoje apima gaminio būvio ciklo įvertinimą, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

Švaresnės gamybos taikymas paslaugų sferoje siekia paslaugos kūrimo ir pateikimo stadijų metu gerinti aplinkos apsaugos aspektus.

Esminis skirtumas tarp Švaresnės gamybos ir teršalų kontrolės yra tas, kad vykdant teršalų kontrolę, tai atliekama jau įvykus gamybos procesui, tai yra teršalai jau susidarė, o vykdant Švaresnę gamybą, siekiama, kad teršalai nesusidarytų arba, kad jų susidarytų, kuo mažesnis kiekis.

Šiame darbe pasirinkau įmonę UAB “Ivega“ ir Ko dirbančią tekstilės srityje. Ši įmonė nėra abejinga aplinkosaugai ji siekia nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo. UAB “Ivega“ ir Ko yra įgijusi tarptautinį aplinkos apsaugos vadybos sertifikatą, kuris rodo kad bendrovė vykdo pažangią aplinkos apsaugos politiką, aktyviai integruojasi į pasaulinę aplinkosaugos veiklą. Kiekviename savo

veiklos etape neigiamą poveikį aplinkai siekia sumažinti iki minimumo. Taip pat UAB “Ivega“ ir Ko turi ISO 9001 sertifikatą, kuris yra reikšmingas įmonės kokybės valdymo sistemos įvertinimas. Jis patvirtina vadovybės įsipareigojimą gaminti tik kokybiškus produktus.

Šiame darbe aprašiau reikalavimus keliamus ne tik siuvimo įmonei, bet aplamai visai tekstilės pramonei.

Naudota literatūra:

1. STANDARTAI. SERTIFIKATAI, V.K. Rimkevičienė, Vilnius 2005

2. www.ivega.lt

3. Tekstilės pramonė ir aplinkosauginė politika. Gailutė Kazakevičiūtė, Lietuvos tekstilės institutas, 2002.

4. Internetas

PRIEDAI

Lentelė LST EN ISO 9001:2001 IR LST EN ISO 14001:1999 atitiktis

Įmonės UAB ““Ivega“ ir Ko standartų sertifikatai