Tabako istorija

Tabakas (lot. Nicotiana tabacum) – bulvinių šeimos augalas. Iki XV-to amžiaus tabakas augo tik Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Botanikai teigia, kad tabakas, toks, kokį mes jį pažįsrtame šiandien, paplito Amerikos žemyne apie 6 tūkstančiai metų prieš mūsų erą. Šiuo metu tabakas auginamas visame pasaulyje. Išdžiovinti tabako lapai naudojami rūkymui. Pirmasis piešinys, kuriame vaizduojamas rūkymas, buvo aptiktas ant molinės valties, kuri, kaip manoma, buvo pagaminta prieš XI-ajį amžių. Jame majų genties indėnas pavaizduotas rūkantis į ritinėlį susuktus tabako lapus.

Maždaug pirmąjame ššimtmetyje prieš mūsų erą Amerikos žemyno gyventojai ėmė įvairiais būdais naudoti tabaką, o taip pat jį rūkyti (įvairiausiais būdais), kramtyti ir net naudoti klizmoms, o nuo 17 iki 18 šimtmečio Amerikos žemyne įsikūrusiose europiečių kolonijose tabakas buvo naudojamas kaip “vietiniai pinigai”.

Į Europą tabaką parvežė keliautojas ir atradėjas Kristupas Kolumbas. Iš pradžių tabakas buvo vadinamas “kažkokiais džiovintais lapais” ir gaunamas kartu su kitomis dovanomis, kurias baltiesiems nešė čiabuviai. Tačiau jį gavę Kolumbo žmonės, nežinodavo, ką su juo daryti, ir išmesdavo savo ddovaną.

O Rodrigas de Cheresas (Rodrigo de Jerez) bei Luisas de Toresas (Luis de Torres), atplaukę iki Kubos salos ir manydami pasiekę Kiniją, tapo pirmaisiais europiečiais stebėjusiais rūkymo procesą. Jie pasakojo, kaip čiabuviai delne susisukdavo sausus tabako lapus, uždegdavo vieną ritinėlio ggalą, imdavo “siurbti” dūmus per kitą galą. Kiek vėliau R. Cheresas (Rodrigo de Jerez) tapo užkietėjusiu rūkoriumi, pirmuoju rūkoriumi už Amerikos žemyno ribų. Jis parsivežė tabako į savo gimtąjį miestą, tačiau iš burnos ir nosies rūkstantys dūmai gąsdino keliautojo kaimynus, o Šv. Inkvizicija buvo jį įkalinusi net septyneriems metams. Tuo metu, kai R. Cheras išėjo iš kalėjimo, rūkymo manija jau buvo apėmusi visą Ispaniją. Po šių įvykių tabakas paplito Europoje. Jį imta auginti Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje. 1637 m. Ispanijoje sukurta seniausia pasaulyje tabaką gaminanti bendrovė – “Tabacalera”. Septynioliktasis amžius tapo “Didžiuoju pypkės amžiumi”. Lietuvoje tabakas pradėtas vartoti XVI a. pabaigoje, o 1828 m. Vilniuje buvo įkurta pirmoji tabako įmonė.

Baigiantis 16-ajam amžiui, Ispanijos gydytojai, susižavėję stebuklingomis tabako galiomis, tikino, jjog jis gali išgydyti 36 ligas. Tuo tarpu Anglijos medikai rekomenduodavo tabaku gydyti dantų skausmą, nagų grybelį, kaip priemonę nuo žarnyno kirmėlių ir net vėžio. Vėliau 1791 m. Londono gydytojas Džonas Hilas (John Hill) paskelbė savo išvadas apie tai, jog uostomasis tabakas sukelia nosies ertmės vėžį. Vis daugiau gydytojų ėmė kalbėti apie neigiamas rūkymo pasekmės ir jo žalą žmogaus sveikatai.

Europą jau XVI a. apėmęs rūkymo įprotis buvo ne tik mėgiamas, bet ir smerkiamas. 1575 m. Romos Katalikų Bažnyčia buvo priversta iišleisti įstatymą, draudžiantį rūkyti dievo namuose visose Ispanijos kolonijose. Rusijos caras Aleksis 1634 metais paskelbia bausmę rūkoriams. Iš pradžių jie buvo plakami rykštėmis, paskui jiems buvo nupjaunama nosis ir jie tremiami į Sibirą. Antrą kartą nepaklususiam, buvo skiriama mirties bausmė. Turkijos sultonas Muradas IV įsakė rūkorius prilyginti kitatikiams ir atitinkamai juos bausti. Per dieną būdavo nubaudžiama apie 18 rūkorių. Kai kurie istorikai mano, jog tokie draudimai buvo susiję su maro prevencija arba norint apsisaugoti nuo gaisrų. Rūkymą draudė ir Graikų stačiatikių bažnyčia. Kinijoje už tabako vartojimą ar platinimą buvo nukertama galva. Tačiau tabako uostymas, kurį 17-ame amžiuje išpopuliarino jėzuitų ordinas, tapo ypač populiarus ir imperatoriaus rūmuose ir žemiausiuose visuomenės sluoksniuose. Vėliau pasaulyje buvo priimta tūkstančiai įvairiausių įstatymų, reguliuojančių tabako auginimą, prekybą, gamybą, improtą ir eksportą, mokesčius bei tūkstančius kitų su juo susijusių dalykų. Tabakas nešė didelius pinigus ir kiekviena valstybė stengėsi apsaugoti savo rinkas bei gamintojus, norėdama pati uždirbti kaip galima didesnes pajamas iš šio dar XVIII amžiaus pabaigoje paskelbtu pragaištingu įpročiu. Mūsų dienomis pasaulio valstybių vyriausybės, verčiamos savo gyventojų, įvairių visuomeninių organizacijų ir tarptrautinių institucijų, besiremiančių išsamiais mokslininkų ir gydytojų atliktais tyrimais, ėmėsi priemonių apriboti tabako reklamą. Paskutinio dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį pasaulio tabako pramonei pirmą kartą iškeltas precedento neturintis ddaugiamilijoninis ieškinys, kuriuo reikalaujam kompensuoti vėžiu dėl rūkymo susirgusiųjų gydymo išlaidas.

Iš rūkymo uždirbami dideli pinigai vertė kurti naujus tabako gaminius. Jau 19-ame amžiuje tabako gamintojai pasiūlė rinkoms cigarus. Cigarai ypač išpopuliarėjo kolonijose, kai Meksikos kare dalyvavę JAV kareiviai parvežė namo iš daug tamsesnio ir turtingesnio skonio tabako rūšių pagamintų cigarų ir cigarilių. Vėliau 1809 m. Prancūzų mokslininkas Luisas Nikolas Vankelinas (Louis Nicolas Vanquelin) iš tabako dūmų išskyrė nikotiną. 1843 m “SEITA” monopolija ima gaminti cigaretes. Cigaretės tapo populiariausiu tabako gaminiu ir buvo naudojamos visame pasaulyje. Tačiau rūkoriams budavo sunku prisidegti cigaretes ir 1852 m. Buvo pradėti gaminti degtukai, kurie žymiai palengvino rūkorių dalią.