vilkdalginiai
Jaunųjų gamtininkų centrui
Neakivaizdinei ekologinės aplinkotvarkos mokyklai
Džiaugsmo g. 44
LT – 11302 Vilnius
Parengė: Anykščių Jono Biliūno gimnazijos 3d kl. mokinė
Rūta Steponaitytė
Darbo tikslas ir uždaviniai:
Sužinoti kiek iš viso yra vilkdalginių šeimos augalų.
Kokioms gentims,šeimoms ir pošeimiams jie priklauso.
Kokios jų formos bei kokios formos auga jų lapai.
Taipogi nurodyti jų mokslinę klasifikaciją.
Vilkdalginiai
Vilkdalginiai (lot. Iridaceae, vok. Schwertliliengewachse) – lelijainių (Liliopsida) klasės lelijažiedžių (Liliidae) poklasio augalų šeima.
Daugiamečiai žoliniai augalai su šliaužiančiais arba gumbiškais šakniastiebiais, rečiau su svogūnais. Lapai kalavijiški, statūs. Žiedynas varpos arba ššluotelės pavidalo. Vaisius – tribriaunė dėžutė. Sėklos rutuliškos.
Šeimoje yra apie 60 genčių ir daugiau kaip 1000 rūšių, paplitusių daugiausia tropikuose ir subtropikuose.
Lietuvoje savaime auga 4 rūšys, priklausančios 2 gentims. Labai daug rūšių yra dekoratyvinių, auginamų darželiuose (krokai, kardeliai).
Gentys
• Montbretė (Crocosmia)
• Krokas (Crocus)
• Kardelis (Gladiolus)
• Vilkdalgis (Iris)
Montbretė
Montbretė (lot. Crocosmia, vok. Montbretien) – nedidelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis, kilusi iš Kapo regiono pievų (Pietų Afrikos Respublika), dabar auginamos visame pasaulyje kaip dekoratyvinės gėlės.
Apdulkinami vabzdžių, paukščių arba vėjo. Gali būti dauginami ddalinant.
Lietuvoje dažnai darželiuose, želdiniuose, sodų kolekcijose auginama gumbinė montbretė (Crocosmia x crocosmiiflora). Augalas iki 80 cm aukščio. Žydi liepos – rugsėjo mėn.
Crocosmia
Gumbinė montbretė (Crocosmia x crocosmiiflora)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Montbretė
( Crocosmia)
Krokas
Krokas (lot. Crocus, angl. Crocus, vok. Krokusse) – vvilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis. Pagal žydėjimą jie yra pavasariniai ir rudeniniai. Kai kurių rūšių krokai plačiai pasisėja.
Žiedo sandara
Kilę iš rytinių ir šiaurinių Viduržemio jūros pakrančių, plačiai paplitę kaip dekoratyviniai augalai. Sodinami pulkeliais arba maišomi pagal spalvas. Gražiai atrodo susodinta pereinamų spalvų gama. Daržinių krokų (Crocus sativus) purkos, vadinamos šafranu, vartojamos kaip prieskonis. Rudenį žydintieji krokai sodinami liepos mėnesį. Išvesta daug veislių.
Crocus
Pavasarinis krokas (Crocus vernus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Krokas
( Crocus)
Daržinis krokas
Crocus sativus
Daržinis krokas (Crocus sativus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Krokas
( Crocus)
Rūšis:
Daržinis krokas
( Crocus sativus)
Daržinis krokas (lot. Crocus sativus, angl. saffron crocus) – vilkdalginių (iridaceae) šeimos, krokų (crocus) genties gėlė. Žydi anksti pavasarį melsvos arba violetinės spalvos žiedais. Yra daug hibridinių atmainų. Iš daržinio krokų purkų gaminamas brangus pprieskonis – šafranas.
Daržinio kroko hibridas
(puošnusis krokas)
Geltonasis krokas
Geltonasis krokas (lot. Crocus flavus, angl. Yellow Crocus) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalas. Aukštis apie 10-20 cm. Žiedai geltoni. Žydi balandžio mėn. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas soduose, sodybų gėlynuose, kapinėse.
Geltonieji krokai
Crocus flavus
Geltonasis krokas (Crocus flavus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Krokas
( Crocus)
Rūšis:
Geltonasis krokas
( Crocus flavus)
Pavasarinis krokas
Pavasarinis krokas (lot. Crocus vernus, vok. Frühlings-Krokus) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalas. Aukštis 10-20 cm. Žydi kovo – balandžio mėn. Gana dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas soduose, sodybų ggėlynuose, kapinėse.
Pavasarinio kroko žiedas
Crocus vernus
Pavasarinis krokas (Crocus vernus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Krokas
( Crocus)
Rūšis:
Pavasarinis krokas
( Crocus vernus)
Kardelis
Kardelis (lot. Gladiolus – „mažas kardas“) – lelijažiedžių (Liliidae) poklasio vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis.
Augalai daugiamečiai su svogūniškais gumbais. Stiebas nešakotas, kalavijo formos lapais (lotyniškai gladius – kalavijas). Žiedynas – vienašalė ar dvišalė varpa.
Yra apie 260 rūšių, daugiausiai paplitusių Pietų Afrikoje. Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys ir keletas auginama kaip dekoratyviniai augalai:
• Darželinis kardelis (Gladiolus communis)
• Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
• Pelkinis kardelis (Gladiolus palustris). Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Gladiolus
Kardelis ‘Red Cascade’
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Kardelis
( Gladiolus)
Paprastasis kardelis
Paprastasis kardelis (lot. Gladiolus imbricatus) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos kardelių (Gladiolus) genties augalų rūšis.
Augalas daugiametis, dažniausiia su dviem rutuliškais gumbais.
Užauga iki 70 cm aukščio, stiebas laibas. Pamatiniai lapai 2-6 cm, stiebiniai – 2-3 cm ilgio, su negausiomis gyslomis. Žiedynas tankus, turi 5-10 žiedų. Apyžiedis purpuriškai violetinis. Žydi gegužės – liepos mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
Auga drėgnuose mišriuose miškuose, pievose.
Sparčiai nykstanti rūšis, kuri įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių raudonąsias knygas.
Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Radviečių yra Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Pasvalio, Raseinių, Šakių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus raj.
Gladiolus imbricatus
Apsauga: 22(V) – Pažeidžiama rūšis
Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Kardelis
( Gladiolus)
Rūšis:
Paprastasis kardelis
( Gladiolus imbricatus)
Pelkinis kardelis
Pelkinis kardelis (lot. Gladiolus palustris) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos kardelių (Gladiolus) genties augalų rūšis. Augalas daugiametis, 30-60 cm aukščio, su laibu stiebu. Gumbai kiaušiniški. Lapai linijiški. Žiedynas vienašalis, su 2-5 žiedais. Apyžiedis purpurinis. Žydi birželio-liepos mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai
Auga pelkėtose pievose, miškų aikštelėse, krūmynuose.
Rūšis paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, pavienės radvietės yra Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje rastas Vilniaus, Trakų, Kauno raj.
Pelkinis kardelis
Gladiolus palustris
Apsauga: 0(Ex) – Išnykusi/tikėtinai išnykusi rūšis
Pelkinis kardelis (Gladiolus palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Kardelis
( Gladiolus)
Rūšis:
Pelkinis kardelis
( Gladiolus palustris)
Vilkdalgis
Vilkdalgis (lot. Iris, vok. Schwertlilien) – lelijažiedžių (Liliidae) poklasio vilkdalginių (Iridaceae) šeimos augalų gentis.
Priklauso daugiamečiai žoliniai augalai. Jų šakniastiebiai stori, mėsingi, padengti pernykščių lapų liekanomis. Žiedai pavieniai arba sutelkti po kelis žiedynuose. Vaisius – dėžutė.
Gentyje yra apie 250 rūšių, iš jų daug auginama kaip dekoratyviniai augalai. Lietuvoje natūraliai auga dvi rūšys, dar kelios auginamos darželiuose:
• Mėlynžiedis vilkdalgis (Iris germanica)
• Ilgalapis vilkdalgis (Iris graminea)
• Blyškusis vilkdalgis (Iris pallida)
• Geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus). Nuodingas
• Mažasis vilkdalgis (Iris pumila)
• Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica)
• Gelsvasis vilkdalgis (Iris squalens) variegata)
• (ponios) Danford vilkdalgis (Iris danfordiae)
• Iris reticulata Margasis vilkdalgis
Iris
Geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Vilkdalgis
( Iris)
Blyškusis vilkdalgis
Blyškusis vilkdalgis (lot. Iris pallida, angl. Sweet Iris) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos, vilkdalgių (Iris) genties daugiametis žolinis augalas. Lapai statūs, kalavijiški. Aukštis iki 1-1,5 m. Dauginasi sustorėjusiais šakniastiebiais. Žydi birželio pradžioje baltais žiedais. Išvesta daug dekoratyvinių veislių.
Iris pallida
Blyškusis vilkdalgis (Iris pallida)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Vilkdalgis
( Iris)
Rūšis:
Blyškusis vilkdalgis
( Iris pallida)
Iris pallida
Blyškusis vilkdalgis (Iris pallida)
Geltonasis vilkdalgis
Geltonasis vilkdalgis (lot. Iris pseudacorus) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos vilkdalgių (Iris) genties augalų rūšis.
Užauga 1-1.5 (2) m aukščio, lapai statūs iki 90 cm ilgio ir 3 cm pločio. Žiedai šviesiai geltoni, 7-10 cm skersmens. Auga drėgnose vietose, dažnas pelkėse.
Augalas nuodingas, šakniastiebiai sukelia vėmimą ir viduriavimą.
Paplitęs Europoje, vakarų Azijoje ir šiaurės Afrikoje.
Iris pseudacorus
Geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Vilkdalgis
( Iris)
Rūšis:
Geltonasis vilkdalgis
( Iris pseudacorus)
Sibirinis vilkdalgis
Sibirinis vilkdalgis (lot. Iris sibirica, vok. Sibirische Schwertlilie) – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos sparčiai nykstanti rūšis. Daugiametis, šakniastiebinis, 30-80 cm aukščio, dekoratyviais žiedais augalas. Dauginasi šliaužiančiu šakniastiebiu; plitimas sėklomis netirtas.
Lietuvoje paplitęs difuziškai, po visą teritoriją – Ignalinos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Raseinių, Skuodo, Švenčionių, Šilutės, Šilalės, Šiaulių, Jurbarko, Varėnos, Vilkaviškio
raj. Kiek dažnesnis Kretingos ir Skuodo rajonuose.
Auga užliejamose, pelkėtose ir šlapiose pievose, krūmynuose, drėgnuose miškuose, pamiškėse ir miško aikštelėse. Lietuvoje žinomose radimvietėse auga grupėmis. Nyksta naikinant augimvietes – melioruojant žemes, transformuojant plotus. Populiacijos gali nukentėti persodinant augalus į gėlynus. Įrašyta į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Kai kurios radimvietės yra Čepkelių rezervate, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Mituvos botaniniame draustinyje. Užtikrinti augimviečių apsaugą nuo melioracijos, Žemių kultūrinimo poveikio, neleisti kasti augalų.
Rūšis įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos raudonąsias knygas.
Iris sibirica
Apsauga: 22(V) – Pažeidžiama rūšis
Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė:
Augalai
( Plantae)
Skyrius:
Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė:
Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis:
Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima:
Vilkdalginiai
( Iridaceae)
Gentis:
Vilkdalgis
( Iris)
Rūšis:
Sibirinis vilkdalgis
( Iris sibirica)
Sibirinio vilkdalgio žiedas
Išvada:
Šeimoje yra apie 60 genčių ir daugiau kaip 1000 rūšių.
Žiedynas varpos arba šluotelės pavidalo.
Lietuvoje savaime auga 4 rūšys, priklausančios 2 gentims. Labai daug rūšių yra dekoratyvinių, auginamų darželiuose (krokai, kardeliai).
Turinys
Vilkdalginiai 3
Daržinis krokas 6
Pelkinis kardelis 11
Blyškusis vilkdalgis 14
Geltonasis vilkdalgis 15
Sibirinis vilkdalgis 16
Naudota literatūra: http://lt.wikipedia.org
