Žmogaus saugos konspektas
1.Žmonių saugos kursas, sudetines dalys. Darbo apsaugos disciplina – tai kompleksinė socialinė techninė mokslo saka, nagrinėjanti teisines saugaus darbo organizavimo normas, darbo sąlygoms gerinti būdus, gamybinio traumatizmo, apsinuodijimų ir profesinių ligų profilaktikos klausimus, saugius technologinius procesus, apsaugos nuo elektros būdus, darbo higienos, gamybinės sanitarijos klausimus, statybos ir remonto saugaus darbo budus, apsaugos nuo gaisrų, sprogimų ir kitų avarijų būdus bei technikos priemones, įmonių projektavimui, planavimui ir atidavimui eksploatuoti keliamus reikalavimus
2. Darbų saugos valdymo sistema Lietuvoje.
3. Atsakomybė už darbų saugos normų ppažeidimus.
Pareigūnai, neužtikrinantys reikiamų darbo sąlygų, nesilaikantys darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos normų, bei aisyklių, traukiami drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
4. Darbų saugos kontrolė. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo nuolat kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi visų darbo apsaugos instrukcijų reikalavimų.
5.Darbdavių pareigos ir atsakomybė Darbų saugos srityje
Pareigūnai, kalti dėl darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, įsiparigojimų pagal kolektyvines sutartis nevykdymo arba kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako Lietuvos įstatymų nustatyta drausmine, administracine ir baudžiamąja tvarka.
6.Medicininis dirbančiųjų tikrinimas, profesinė atranka Darbininkams iir tarnautojams, dirbantiems sunkius darbus ir darbus kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, taip pat darbus susijusius su transporto eismu, yra privalomos išankstinės, stojant į darbą, ir periodinės medicininės apžiūros siekiant nustatyti, ar jie tinka pavedamam darbui, ir užkirsti kelią profesinėms ligoms.
Maisto ppramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrengnių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams medicininės apžiūros vykdomos gyventojų sveikatos apsaugos tikslais.
7.Nelaimingi atsitikimai, jų rūšys, ištyrimo metodika. Nesilaikant gamyboje nustatyto darbo režimo, pažeidus saugumo technikos ar vidaus tvarkos taisykles, sutrikus technologiniams procesams, mechanizmams, gali įvykti įvairių nelaimingų atsitikimų: dirnbantieji gali būti sužalojami arba patys susižaloti, susirgti profesinėmis ligomis, o materialinės vertybės gali būti sugadintos arba sunaikintos.
Įvairūs kūno sužalojimai vadinami traumomis. Trauma – tai staigus žmogaus kūno audinių ir organų sužalojimas, įvykęs dėl kai kurių išorinių veiksnių (mechaninių, cheminių, terminių, elektrinių ir kt.) poveikio.
Traumų gali būti įvairių rūšių – žaizdos, kaulų lūžiai, sumušimas, ūmus apsinuojimas, nušalimas, šiluminis smūgis, akių sužalojimas, elektros smūgis, kkontūzija (bendras organizmo paknkimas be matomo sužalojimo) ir kt.
Įvairių rūšių traumų, įvykusių per tam tikrą laiką darbe ir buityje, visuma vadinama traumatizmu. Skiriamas kelių rūšių traumatizmas. Gamybinis traumatizmas – tai toks traumatizmas, kai dirnbantieji sužalojami darbo metu, tai yra atliekant technologinius procesus, eksploatuojant įrenginius, mašinas ir kt. Buitinis traumatizmas – tai toks traumatizmas, kai žmogus susižeidžia atlikdamas namų apyvokos ir kitus darbus.
Nelaimingų atsistikimų gamyboje tyrimo ir apskaitos nuostatai.
Remiantis šiais nuostatais, turi būti tiriami ir apskaitomi nelaimingi atsitikimai, įvykę įmonės teritorijoje aarba už jos ribų, jeigu nukentėjusysis tuo metu atliko įmonės administracijos užduotį arba įmonės transportu vyko į darba arba iš darbo.
Nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka.
Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą gamyboje nukentėjusysis arba asmuo matęs nelaimingą atsitikimą tuojau pat turi pranešti darbų vadovui.
Įvykus nelaimingam atsitikimui gamyboje, įmonės administracija tuojau pat turi sudaryti komisija šiam atsitikimui tirti.
Nelaimingų atsikikimų gamyboje tyrimas ir apskaita.
Mirtinius, grupinius (jeigu nukenčia du ar daugiau darbuotojų) ir sunkius nelaimingus atsitikimus tiria specialiojo tyrimo komisija.
Nelaimingų atsitikimų tyrimo metodai.
Nelaimingi atsitikimai gamyboje tiriami trimis pagrindiniais metodais: statistiniu, monografiniu ir topografiniu.
Tiriant statistiniu metodu, nelaimingus atsitikimus galima grupuoti pagal gamybos šakas, profesijas, darbo pobūdį, sužeidimų aplinkybes ir priežastis, dirbančiųjų amžių, lytį, stažą, nedarbingumo trukmę ir kt.
Monografinio metodo esmę sudaro saugių darbo sąlygų, atskiruose darbo baruose tyrimai. Tiriami technologiniai procesai, gamybinės technikos priemonės, įrankiai, išaiškinamos aplinkybės ir galimos priežastys, del kurių galėtų įvykti neliamingi atsitikimai.
Topografiniam nelaimingų atsitikimų tyrimo metodui būdinga tai, kad, jį taikant, labai išsamiai ištiriamos, nelaimingų atsitikimų įvykio vietos, įmonės pastatu ir teritorijos planuose sutartiniais ženklais pažymimos vietos, kur įvyko nelaimingi atsitikimai.
Saugos mokymas įmonėje, žinių užtikrinimas, dokumentacija
Visose įmonėse privaloma mokyti ir instruktuoti dirbančiuosius. Saugaus darbo mokymo ir instruktavimo tvarka, programa, mokymo bei instruktavimo periodiškumas, registravimo tvarka yra nustatyta atitinkamų žinybų, ministerijų, valdybų ir kkt. nuostatuose.
Intruktažai. Kad dirbantieji sąmoningai laikytųsi saugumo technikos taisyklių visapusiškai įsigilintų į gamybinius procesus, susipažintų su įrenginiais, prietaisais ir įrankiais, reikai juos laikas nuo laiko supažindinti su saugumo technikos taisyklėmis, kartkartėmis instruktuoti ir propaguoti darbo apsaugą. Be saugumo technikos instruktažo neturi teisės dirbti nė vienas darbininkas.
Intruktažų būna įvadinių, pirminių darbo vietose, pakartotinų, neplaninių, nuolatinių. Visi instruktažai atliekami žodžiu, tai yra supažindinama su aukštesnių organizacijų ir vietinėmis paruoštomis saugaus darbo instrukcijomis, saugumo technikos taisyklemis. Dokumentacija. Visi pravesti intruktažai, išskyrus nuolatinius, turi būti registruojami specialiame žurnale arba individualaus instruktavimo kortelėse. Šiuose instruktavimo dokumentuose daromi įrašai, kuriais klausimais dirbantieji buvo instruktuoti ir kaip jie suprato instrukcijas. Dokumentuose būtinai turi būti vedusių insrtuktažą ir jį išklausiusių parašai ir data. Be žodinių instruktažų, kiekvienai darbo vietai paruošiamos trumpos ir aiškios darbo instrukcijos raštu ir pakabinamos atitinkamose darbo vietose.
9.Traumatizmo rodikliai Taikant statistinį metodą, galiam apskaięiuoti traumatizmo dažnio, sunkumo ir gamybos pavojingumo rodiklius.
Traumatizmo dažnio rodiklis paskaičiuojamas pagal šią formulę:
Kd = N 1000/P
Kd – traumatizmo dažnio rodiklis, rodantis, kiek neleimingų atsitikimų per skaičiuojamąjį laikotarpį tenka tūkstančiui dirbančiųjų.
N – nelaimingų atsitikimų sk. per skaičiuojamąjį laikotarpį.
P – vidutinis dirbančiųjų sk. per apskaitinį laikotarpį.
Traumatizmo sunkumo rodiklis Ks rodo vidutinį nedarbingumą dienomis, tenkanti vienam nelaimingam atsitikimui. Šis rodiklis apskaičiuojamas:
Ks = D/N
D –– bendras nedarbingų dienų skaičius per apskaitinį laikotarpį.
N – nelaimingų atsitikimų skaičius per apskaitinį laikotarpį.
Tramatizmo dažnio ir sunkumo rodiklių sandauaga išreiškia gamybos pavojingumo rodiklį, kuris apskaičiuojamas:
Kgp = Kd Ks = N*1000/P * D/N = D*1000/P
Kgp – gamybos pavojingumo rodiklis, kuris rodo vidutinį nedarbingų dienų dėl traumatizmo skaičių, tenkantį 1000 darbininkų.
10.Elektrinės traumos. Visi sužalojimai elektros srove skirstomi į: elektors smūgius (vidinius sužalojimus)
ir elektros traumas (išorinius sužalojimus) Elektros traumoms priskiriami nudegimai, odos metalizacija, elektriniai randai.
Nudegimai gali būti keturių laipsnių:
I – parausta oda.
II – susidaro pūslės.
III – apmiršta odos audiniai per visą sluoksnį
VI – audiniai suanglėja.
Odos metalizacija esti tada, kai ant odos paviršiaus patenka elektros lanke ištirpusių smulkiausių metalo dalelių. Dažnai odos metalizacija susijusi su įvairaus laipsnio nudegimais.
Elektriniai randai – tai pilkos arba gelsvai balkšvos dėmės. Jos lieka odos paviršiuje, kai prateka elektros srovė. Elektriniai randai dažniausiai yra neskausmingi ir greitas sugyja.
11.Kintamos ir nuolatinės srovės poveikis žmogui
Tekėdama žmogaus kūnu, elektros srovė gali nudeginti, pažeisti organzmo audinius chemiškai (elektrolizuoti) ir sutrikdyti fiziologinius bei biologinius procesus. Biologiniam ir fiziologiniam elektoros srovės veikimui būdinga tai, kad elektros srovė tekedama žmogaus organizmu, sutrikdo jo ląstelių biosroves ir sukelia nevalingus raumenų judesius, susitraukimus.
12.Pirmoji pagalba nukentėjus nuo elektros srovės
Pirmiausia nukentėjusįjį reikia išlaisvinti nuo elektros srovės poveikio,
tai yra kiek galima greičiau išjungti įtampą. Nukentęjusiajam išlaisvinti yra keletas būdų: galima išjungti jungiklius, išimti sauguklius, nukirsti laidus (įrankio kotas turi būti izoliuotas), padaryti trumpąjį jungimą, tai yra užmesti ant laidų vielą. Prieš užmetant vielą, jos vieną gala prieš tai reikia įžeminti (prijungti prie atramos metalinės dalies arba specialiai įkalto į žemę strypo)
Jeigu ant nukentėjusiojo užkritęs laidas, jį reikia numesti izoliacine priemone (pvz; medine lazda ar lenta)
Atitraukus nuo laidų su elektros srove, pirmiausia reikia įsitikinti ar nėra rimtų mmechaninių sužalojimų, lūžimų. Po to reikia patikrinti kvėpavimą ir pulsą.
Jeigu nekentėjusysis nerodo gyvybės požymių: nekvėpuoja, neapčiuopamas pulsas, nereaguoja į dirgiklius tai vadinasi jį ištiko klinikinė mirtis ir reikia pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir masažuoti sirdį.
Atgaivintą nukentėjusįjį reikia atiduoti gydytojų priežiūrai.
13.Elektros srovės nutekijimas į žemę.
Apsauginis įžeminimas – tai numatytas įtampos neturinčių elektros įrenginio dalių, kuriose gali atsirasti įtampa, sugedus izoliacijai arba įvykus avarijai, sujungimas su žeme. Apsauginio įžeminino paskirtis – apsaugoti dirbančiuosisus, kad jų nesužalotų elektros srovė.
Paparastai įžeminami mašinų ir sstaklių korpusai, metaliniai karkasai ir gaubtai, apsauginiai kabelių apvalkalai ir kt. Įžeminimo kontūrą sudaro požeminiai ir antžeminiai konstrukciniai elementai. Požeminę dalį sudaro atskiri įžemikliai ir juos jungiančios šynos, kurios yra apie 0,6m nuo žemės paviršiaus. Antžeminę dalį sudaro įžeminimo magistralė iir ją su įžeminamaisiais objektais jungiantieji laidai. Yra dviejų tipų įžemintuvai: sutelkti, arba ištęsti, ir konturiniai arba paskirstytieji.
14.Prisilietimo itampa-Upr yra elektros grandines dviejų tasku,prie kuriu liečiasi žmogus, potencialu skirtumas: Upr = Izm Rzm. (Izm-žmogumi pratekanti srove, kai sroves kelias ranka-koja, Rzm-žmogaus varža.
15. Žingsnio itampa- kojų potencialu skirtumas, kuris susidaro tuomet, kai žmogus yra netoli izemejimo vietos. Ji apskaičiuojama pagal: Uzm= Izm Rzm. Izm – srove tekanti žmogumi, kai sroves kelias koja-koja.
16.Elektros izoliacija, jos normavimas.Izoliuojancios priemones skirstomos – pagrindines, papildomas. Pagrindines izolioujancios priemones yra neribotai ilga laika atsparios įtampai ir, jas naudojant galima leisti įtampa turinčias dalis. (iki 1000V naudojamos dialektines gumines pirštines, darbo įrankiai su izoliuotomis rankenomis. 1000V- izoliacines lazdos, reples izoliacines, aukštos įtampos indikatoriai.) Papildomos apsaugines izoliacijos priemones- nnepakankamai elektrikai atsparios ir atskirai naudojamos, neapsaugo įrenginio nuo sugadinimo elektros srove. Jos naudojamos su pagrindinėmis izolioujanciomis priemonėmis, papildo jas. (dialektiniai batai, kilimėliai, pirštines, tilteliai). Apvarines apsaugines priemones skirtos laikinai atitverti įtampa turinčioms dalims.( skydai, tvoreles, izoliaciniai tarpikliai, gaubtai). Pagalbines apsaugines priemones skirtos dirbančio individualiai apsaugai nuo šviesos, šilumos, mechaninio poveikio. (akiniai, dujokaukes, rankoves).
17.Periodine ir nuolatine izoliacijos kontrole. Instrukcijos skiriamos – operatyviniam personalui, remontininkam. Kiekvienas darbininkas dirbantis su elektros įrenginiais turi išlaikyti tam tikra egzaminą. Saugiam darbui turi buti numatytos rreikalingos organizacines ir technines priemones. Kiekvienam įrenginiui turi buti paskirtas atsakingas asmuo prižiūrintis įrenginį. Kiekvienas elektros įrenginys turi turėti savo pasą, kad po tam tikro laiko butu galima nusakyt jo būklę ar jis tvarkingas, ar juo galime naudotis.
18.Pagrindiniai apsaugos nuo elektros budai- aptvaros, laidininko pakabinimas aukštai, laidininko izoliacija. Ypač svarbu jai turime trifazi tinklą, tai apsaugos – priklausymas nuo izoliacinio tipo, kur suskirstyta elektros srove( transformatorių pagalba), mažos įtampos tinklai, įžeminimas, inulinimas, apsauginis išjungimas, talpuminiu nuotėkių kompensavimas.
19.Izeminimas- pasyviuoju elektros įrenginio daliu, normalaus darbo metu neturinčiu įtampos, įžeminimas žmonėms apsaugoti nuo pavojingo elektros sroves poveikio.
20.Įžeminimai būna dviejų tipu: kontūrinis, išneštas. Jai kampas lygus 1 ir įtampa iki 1000V tai kontūrinis įžeminimas(jis brangesnis už išnešta). Jai izemiklis išvestas giliau po žeme tai išneštas įžeminimas.
22.Izemikliui keliami du reikalavimai: maža varža žemes atžvilgiu(R ižiam mažiau 10(Umaziau 1000V), R ižiam mažiau 0,5(U daugiau 1000V)) , didelis mechaninis patvarumas.
21.Įžeminimas ar įmurinimas naudojamas: jai įtampa viršija 1000V( kontūrinis zemiklis) jai įtampa iki 1000V( išneštas). Minimali įtampa priklauso įžeminant ar ji kintama ar nuolatine, taip pat nuo patalpų pavojingumo klases.
23.Patalpų pavojingumo klasifikacija.Nepavojingos-sausos(neviršija 70% dregmes) , normali temperature( nevirsija 30), nera dulkiu(anglies, metalo), jai nera metaliniu konstrukciju itvietintu I zeme, grindys nepraleidzia elektros sroves(guma, medines).
Pavojingos- dregme( vvirsija80%), karsta(daugiau nei 30), dulkes9anglies, metalo), prietaisai laidus elektros srovei itvirtinti I zeme, grindys laidzios elektros srovei(metalines, gruntines)ir jai bent vienas is siu veiksniu yra patalpoja tai jos pavojingos.
Labai pavojingos- jai patalpoja veikia ar yra du ar daugiau veisniu is pavijingu patalpu.
24. Inulinimas- iki 1000V itampos tinkluose –pasyviuju elektros irenginio daliu tiesioginis sujungimas su tiesiogiai izeminta trifazio maitinimo saltinio neutrale, vienfazio maitinimo saltinio apvijos tiesiogiai izemintu tasku, ar izemintu nuolatines sroves saltinio poliumi. Inulinimo scemos sudetines dalys yra apsauginis laidininkas PE, ar apsauginis nulinis laidininkas, apsaugos aparatas ir tinklo neutrals izeminimas. PE- sudaryti trumpojo jungimo srovei maza grandines vazrza, kad nuo sios trumpojo jungimo srove suveiktu apsaugos aparatas. Apsaugos aparato paskirtis- atsiradus itampai elektros irenginio pasyviosiose dalyse, automatiskai atjungti elektros irengini nuo elektros tinklo. Transformatoriaus neutrales izeminimas- ivykus fazes izemejimui, sumazina inulintu elektros irenginiu korpuso itampa iki saugios reiksmes. Inulinimo apsauginio veikimo principas – izoliacijos pramusima tarp fazinio laido ir inulintu pasyvuiju daliu paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudaryti didelia trumpojo jungimo srove, nuo kurios suveiktu apsaugos aparatas, kuris pramusta izoliacija turincias dalis o kartu ir fazine itampa gavusias pasyviases dalis atjungia nuo fazines itampos.
26.Apsauginis elektros tinklo išjungimas. Kartais del gedimu : sumažėja įtampa, nuteka srove, gali buti, kad tinklas bbus atjungtas automatiškai. Apsauginis atjungimas- automatine apsauga, reaguojanti i tinklo parametru pakitimus. Apsauginio veikimo principas- izoliacijos pramušima tarp fazinio laido ir inulinu pasyviuoju daliu paversti vienfaziu trumpuoju jungimu, kad sudarytu didele trumpojo jungimo srove, nuo kurios suveiktu apsaugos aparatas, kuris pramušta izoliacija turinčias aktyviąsias dalis, o kartu ir fazine įtampa gavusias pasyviąsias dalis atjungia nuo fazines įtampos.
27 Elekrotechninės apsaugos priemonės.
Visos apsaugos priemonės skirstomos į 1)pagrindines apsaugos priemones(kurių izoliacija patikimai išlaiko elektros įrenginio darbo įtampą ir kuriomis leidžiama liesti turinčias įtampą srovines dalis.2)papildomas apsaugos dalis(kurios naudojamos kartu su pagrindinėmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo įtampos,žingsnio įtampos. Tai gali būti izoliuojančios operatyvinės lazdos, izoliuojančios replės, izoliuojančios kopėčios, taip pat įtampos indikatoriai, dielektrinės pirštinės, įrankiai su izoliuotomis rankenomis, laidų apvalkalai ir kt. O kaip paildomos apsaugos priemonės turėtų buūti naudojami dielektriniai kaliošai, dielektriniai kilimėliai, kilnojamieji įžemikliai, apsaugos akiniai.
28. Elektrotechninių apsaugos priemonių išbandymas
29. Elektros įrenginių eksplotacijos organizavimas.
Tam, kad išvengti nelaimingų atsitikimų darbas privalo būti pilnai organizuotas.Elektros įrenginių eksplotacijos saugos taisyklės: 1.Darbuotojai dirbantys su elektros įrenginiais skirstomi į tris kategorijas: a)kooperatyvinis personalas (tai aukštos kategorijos elektrikai žinantys elektrines schemas).b) remontinis personalas (šis personalas atlieka įrenginių remontą, šį darbą gali atlikti ir neelektrikai vadovaujami elektriko nemažiau kaip vidutinės kategorijos.c)kooperatyvinis ir remintinis (darbai atliekami pagal nurodytas
užduotis raštu.Tą užduotį gali sudaryti vyr elektrikas, technikas ar inžinierius energetikas. Kai darbai baigiami surašomas darbų priėmimo aktas.).
30. Apsauga nuo elektrostatinio krūvio. Dėl įvairių technologinių procesų ant puslaidininkių ir dielektrikų paviršių gali atsirasti didelis statinis krūvis.Tai dažniausiai atsitinka dėl metalinių detalių trinties (pvz.: tekinant plastmases gali susidaryti potencialas statinis iki 20000 arba pvz. Pervežant benziną)
Šis statinis krūvis yra nepageidaujamas.a) dėl to, kad išlydžio metu gali kilti gaisras.b) statinis krūvis yra kenksmingas žmogaus sveikatai.Statinis krūvis veikia žmogaus nervų sistemą, didėja kraujospūdis.
Darbo vvietose šį krūvį reikia mažinti: a) įžeminti visas metalines detales b) panaudojami drėkintuvai c) jonizuojantys neutralizatoriai.
31. Elekromagnetinio lauko veikimas žmogui.
Tai yra labia kenksmingas veiksnys.Pagrindinį pavojų sudaro tie elektromagnetiniai laukai, kuriuos sudaro žmogaus sukurta technika, lokatoriai, televizijos ir radijo ryšiai, mobilūs telefonai.
Veikimas yra pagrįstas tuo kad: 1)Šiluminis efektas. Pakyla žmogaus temperatūra. 2)Elektromagnetinis laukas pažeidžia vidinius organus. Pažeidžiamosios gyvosios dalelės, kai kurios iš jų žūsta, o pažeistosios dalelės pradeda netaisiklingąjį vystimąsį ir skatina vėžinius susirgimus.3)Pavojus žmogaus akims.Įsivysto katarakta.
32. Elektromagnetinių laukų normavimas.
Elekromagnetiniai llaukai darbo vietoje turėtų būti matuojami nerečiau kaip dukart per metus.
1)pramoniniai pavojingi dažniai 50Hz normuojami pagal el. Lauką (E)
25kV/m – 2-3min
5kV/m – 8val
Laiko paskaičiavimo formulė T=50/E – 2
2)Mums pavojingas elektromagnetinis laukas ten kur eina aukštos įtampos linijos.Apsaugai skiriamos sanitarinės zzonos(iki 40metrų).Jei šie laukai 60kHz ir daugiau (iki 300kHz) laukas matuojamas E ir M.
E 60kHz – 3MHz 50V/m
50kHz – 300MHz 5V/m
M 60kHz – 1.5MHz 5A/m
30kHz – 50MHz 0.3A/m
Virš 300MHz tada NEA (normatyvinė energetinė apkrova) NEA=200µWh/cm²;
Leistina normatyvinė apkrova LEA=NEA/T ≤ 1000µW/cm².
33.Apsaugos nuo elektromagnetinių laukų priemonės.
Priemonės apsaugai būna: 1)organizacinės (apsauga atstumu, sanitarinės zonos, darbas minimalia galia)
2) techninės (elekromagnetinių laukų absorbcija, individualios apsaugos priemonės.)
Elektromagnetinius laukus gerai sugeria metalai, tinklo tipo ekranai.Kad būtų. efektyvumas yra šios sąlygos: 1) tinklas neturi būti mažas.2)Žingsnis turi būti mažesnis už bangos ilgį.3)Vielos storis d<0.08
Visos medžiagos daugiau mažiau sugeria elektromagnetines bangas,gerai sugeria vanduo, smėlis, guma, kaučiukas, putoplastai.Taip pat sugeria ir statybinės konstrukcijos.
O individualios apsaugos priemonės gali būti įvairios – kapišonai,chalatai.Akių apsaugai naudojami specialūs akiniai.
34.Lazerio sspindulio poveikis žmogui.
Dirbant su optiniais kvantiniais generatoriais, reikia žinoti kad ir įtaisų spinduliavimas ir pati aparatūra yra pavojingi,nes naudojamos didelės talpos ir aukštos įtampos kondensatorių baterijos,aukštos įtampos transformatoriai ir lygintuvai.Veikiant šiems įrenginiams išsiskiria ir kaupiasi ozonas.Aukšto dažnio generatoriai sukuria stiprius elektromagnetinius laukus;veikiant lazerių spinduliavimui medžiagas, išsiskiria jų garai, susidaro žmogaus organizmui pavojingi aerozoliai.Taip pat eksplotacijos procese išsiskiria rentgeninis spinduliavimas.Optinio kvantinio generatoriaus spinduliavimas ypač pavojingas akims, nes jų sužadinimo metu išspinduliuojami labai intensyvūs matomosios šviesos ir koherentinio spinduliavimo srautai,kurie labai kenkia aakies tinklainei.
35.Apsaugos nuo lazerio spindulio priemonės.
Atsižvelgiant į veikimo rėžimą, lazeriai skirstomi į a)nuolatinio veikimo. b)impulsinius c)impulsinius su moduliuojamu intensyvumu.
Lazeriai patalpose turi būti pastatyti taip, kad jų spinduliavimo srautas mažiausiai liestų žmonių lankomą zoną. Srauto fokusavimo taškai turi būti apsaugoti diafragmomis, o tame taške kur krinta spindulių srautas,-įtaisytas spindulio absorbcijos gaudiklis ir apsauganuo purslų bei aerozolių.Taip pat reikia imtis priemonių, kad į akis nepatektų atsispindėjusių arba lūžusių spindulių.Kartais tenka spindulių srauto kelią kanalizuoti arba apdengti. Patalpose, kur dirbama su impulsiniais optiniais kvantiniais generatoriais, turi būti įrengta signalizacija a)šviesos, kai kondensatorių baterijoje kyla įtampa b) garso-prieš pradedant veikti šviestuvams.
36. Jonizuojančių spinduliavimų rūšys. Natūralieeji arba dirbtiniai radijoaktyvūs cheminiai elementų izotopai skildami išspinduliuoja kelių rūšių spindulius, kurie skiriasi savo prigimtimi, energija ir skvarbumu.Alfa spinduliai – tai alfa dalelių(helio branduolių)srautas, kuris pasižymi mažu skarbumu ir didele jozonizacijos galia, ta prasme greitai jonizuoja kitų elementų atomus arba molekules.Alfa dalelės turi didelę masę ir turi teigiamą krūvį, todėl spiduliuojant sklinda netoli. Beta spinduliai – susideda iš vidutinio skarbumo ir vidutinės jonizuojančiosios galios elektronų (neigiamą krūvį turinčių dalelių) bei pozitronų (teigiamą krūvį turinčių dalelių), kurių masė yra tokia pat, srauto.Beta spinduliai veikia odą kenkia akims.Aliumininis arba plastmasisnis ekranas šiuos spindulius visiškai sulaiko.Gama spinduliai – tai didelio dažnio labau ttrumpos elektromagnetinės bangos.Šie spinduliai pasižymi didele energija.Šie spinduliai yra skvarbiausi.Jie labai kenkia žmogaus organizmui.Jie patys pavojingiausi spinduliai. Apsaugai naudojami švino ir stiklo ekranai, kameros ir kt. Neutronų srautai – tai atomų branduolių neutraliųjų dalelių srautai, kurių didelis skvarbumas ir intensyvus biologinis aktyvumas. Rentgeno spinduliai – kaip ir gama spinduliai yra didelio dažnio elektromagnetinės bangos ir nuo gama spindulių skiriasi tik bangos ilgiu.Jie labai skvarbūs ir gali prasiskverbti pro gana storus sluoksnius.
37. Jonizuojančių spinduliavimų vienetai.
A=dN/dt, tai radiaktyvios medžiagos aktyvumas.
dN – branduolių skilimo skaičius.Matavimo vienetai Bekerelis Bq [1/s]. Nesisteminis vienetas Kruri Ci=3.7×10¹ºBq
Ekspozicijos dozė x=dQ/dm; [C/kg] Q-vieno ženklo jonų krūvis; m-masė.
Nesisteminis vienetas Rentgenas 1R=0.285 mC/kg.
Absorbuota dozė D=dE/dm; Energija perduota masės krūviui Gy=I/kg. 1Gy =100rd.
Efektinė dozė nusako kokios bus biologinės pasekmės H=DQ; Q – švitinimo pavojingumo koeficientas.
Poveikis žmogui matuojamas Sy=100reng.
38.Biologinis jonizuojančių spinduliavimų veikimas.
Biologinis veikimas susijęs su medžiagų jonizacija.Dėl jonizacijos nutraukiami tarpmolekuliniai ryšiai, sutrinka normalūs biocheminiai procesai (kraujo gaminimo procesas, sumažėja raudonų dalelių, išsiderina virškinimo traktas, žūsta dalis gyvūjų ląstelių, kitos dalelės pažeidžiamos ir tampa vėžinių susirgimų pasekmėmis). Jonizuojantis spinduliavimas pažeidžia žmogaus genetinį kodą.
Susirgimai yra dviejų formų: a)Ūmus – po 2-3sav. Temperatūra, pulsas, nemiga,slenka plaukai.
b) lėtinis – po kelių metų, vėžinių susirgimų forma.
α.,β – spinduliai pažeidža odą, gali būti odos vėžiniai susirgimai. GGamtinis spinduliavimas Lietuvoje 0.36 – 1.8 mSy/metus.
Galvos rentgeno nuotrauka – 40 – 60mSy
Plaučių – 20-50mSy
Stuburo – 16 – 140mSy
Skrandžio – 100 – 800mSy
Pavojingos dozės: 0.25-0.5Sy iššaukia atstatomus pakitimus; 0.8-1.2Sy Pagrindiniai spindulinės ligos simptomai,bet dažniausiai nesuserga;2.5Sy-suserga spinduline liga(50% miršta);6-7Sy – miršta100%.
Yra du švitinimo tipai:a)išorinis švitinimas,jei šaltinis lauke;b)vidinis švitinimas, radiacinės medžiagos su maistu,per kvepavimo takus patenka į organizmą.šis švitinimas labai pavojingas,nuo jo sunku apsisaugoti, jį išmatuoti.
39.Jonizuojančių spinduliavimų normavimas.
Normuojant spinduliavimą žmonės skirstomi į tris grupes. A)dirba prie nuolatinio spinduliavimo B)ribota gyventojų dalis, kuri dėl gyventojų darbo vietos gali turėti poveikį.C)kiti gyventojai.
Priklausomai kokie organai švitinami 1) smegenys ir stuburas labiausiai pavojinga 2) plaučiai, skrandis 3)oda, kaulai, rankos, pėdos. O per visą laiką nedaugiau kaip 12 dozių.
40. Apsaugos nuo jonizuojančių spindulių principai
Apsauga astumu – reikia būti toliau nuo užterštos reritorijos. Apsirengti kombizona plėvelės tipo su padidintu slėgiu. Pagrindinė techninė priemoė – ekranai.
Nuo α stiklu kurio storis 2-3mm
Nuo Β naudojamos medžiagos, kurių maža atominė masė – aliuminis
Nuo γ ir x – medžiagos turinčios didelę atominę masę- švinas, valframas;
Nuo neutroninių spindulių su medžiagom kurios turi vandenilį – guma, kaučiukas, vanduo.
41.Šiluminė aplinka
Meteorologinės darbo sąlygos – temperatūra, drėgmė, oro cirkuliacijos greitis, šiluminis spinduliavimas – turi įtaką dirbančiojo fiziologiniams procesams. Žmogaus šilumos apykaitai ir organizmo šiluminei pusiausivyrai lb svarbios
meteorologinės slygos. Pastovią žmogaus temperatūrą palaiko cheminiai ir fizikiniai organizmo termoreguliavimo pocesai. Darbo patalpų tempertūra turi būt ne didesne kaip 28 C, nes didesnej kaip 30 C temp. Sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai Oro drėgnumas 40-60 % gamybinėse patalpose ir lb svarbi oro cirkuliacija.
42. Oro užterštumas
43. Oro užterštumo normavimas
44. Ventiliacija
Darbo higienai labai svarbu oro cirkuliacija. Ją sukelia natūralios konvekcinės srovės arba mechaninė ventiliacija. Jeigu necirkuliuos roas, tai patalpose, kur išsiskiria duag šilumos, bus labai tvanku. Tačiau negerai kaip per duag iintensyvi oro cirkuliacija, nes susidaro skersvejai, nes tada gali žmonės peršalt ir atsirast paralyžiaus reškinių. Todėl turi būt reguliuojamas oro cirkuliacijos greitis gamybinėse patalpose. Tai priklauso nuo metų laiko, patalpų temperatūros ir darbo pobūdžio. Optimalus oro cirkuliacijos greitis svyruoja nuo 0,2 iki 0,7 m/s, o normų leistinas greitis 0,5-1 m/s.
45.Ventiliacijos sistemų oro debito parinkimas
46. Virpesių šaltiniai pramonėje
Nuo smūgių
Dėl krumpliarinių paavrų netikslumo
Dėl gudių netikslumo
Dėl elektrinio variklio magnetinio lauko netolygumo. Elektrinio variklio apvijos netiksliai pagamintos, tada atsirnada magnetinio lauko netolygumas.
47. Virpesių fizinės ccharakteristikos.
Laisvieji virpesiai, Priverstiniai virpesiai, Parametriniai virpesiai (kai sistema veikiama trinties, o trintis nepastovi laike, Auto virpesiai (atsirnada dėl trinties jėgos), Kinematiškai sužadinami virpesiai
Esant apskritiminiam dazniui, virpesiai apibūdinami poslinkiu u, greičio u` ir pagreičio u„ amplitudėmis.
48. Virpesių ir triukšmo įtaka žmogui
Virpesiai kkenkia žmogaus organizmui. Dėl to žmogus suserga kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ir kitomis ligomis. Ilgiau dirbant tokiomis sąlygomis, žmogus suserga profesine liga, virpesių liga, nuo kurios žmogus gali tapt invalidas.
Triukšmas – tai žmogaus nepageidaujami, nemalonūs garsai arba jų kompleksas. Jie skiriasi intensyvumu, dažniu ir sklidimo kryptimi. Virpant tampriems kūnams ore ir jiems pasiekus klausos organus, garso bangos periodiškai spaudžia ausies būgnelį ir priverčia jį virpėt. Triukšmo pasekmės: pablogėja klausa, gali iš vis apkurst, pažeidžia nervus ir panašiai.
49. Virpesių normavimas
Greičio vidutinė kvadratinė reikšmė
Pagreičio vidutinė kvadratinė reikšmė
Vibracija priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo dažnio.
Oktavinė juosta. Vibracija matuojama absoliučiais vienetais ir lygiais.
50.Virpesių mažinimo būdai
Efektyviausias vibracijų mažinimo būdas – šalinti priežastį. Jei vibracija atsiranda dėl guolių, tai reik kkeist guolius. Vibraciją pavyksta sumažinti didinant masę. Reikia siekti kad darbiniai dažniai nesutaptų su savais dažniais
Didinant trinti – naudojami metalai turintys didelę vidinę trintį: nikelio-kobalto, nikelio-titano, nikelio-vario lydiniai.
Vvibroizoliacija – perduodamų vibracijų mažinimas panaudojant tamprius elemntus
51. Triukšmo fizines charakteristikos
Triukšmas tai virpesių paskemė.
Akustinis bangos sklidimo greitis; Triukšmo intensyvumas
Mus supančioje aplinkoje garsai kuriuos girdime ir mažiausi garsai skiriasi.
Mūsų regos, klausos organai yra log skaleje.
Triukšmas vertinamas lygiais
52. Triukšmo normavimas
Mechaninis ir dinaminis triukšmai
Mechaninis – sukeliami judančių mašinų mechanizmų ir jų mazgų, kaip jie tinkamai nesubalansuoti.
Dinaminiai –– sukeliami labai dideliu greičiu judančių oro, dujų, garų ar skysčių (raketinių variklių, vidaus degimo variklių). Garso laukas – tai erdvė, kurioje plinta garso bangos.. Triukšmą usako bangų sklidimo greitis, jų dažnis, garso intensyvumas, jo slėgis irkiti parametrai. Žmogus girdi nuo 16 iki 20000 Hz dažnio garsus. Ausis labai jautri vidutinio 800-4000Hz. Mazesnio nei 16Hz infrogarso ir didesnio nei 20000Hz ultragarso virpesių žmogus negirdi.
53. Triukšmo mažinimo būdai
Mažinamas jį kelenčio šaltinio triukšmas; pakeičiama triukšmo sklydimo kryptis; mažinamas triukšmo sklidimas; patalpų akustinė apsauga; garsą izoluojančios medžiagos. Mechaniniam triukšmui mažinti reik oakeisti smūginius procesus ir mechanizmus nesmūginiais, pakeist detalių slankiojimą. Elektromagnetiniam triukšmui sumažint reik padaryt nusklembtas išdrožas rotariasu variklyje. Srovinį triukšą sumažinti yra labai sudėtinga.
54.Apšvietimo įtaka sveikatai ir darbingumui.
Normų reikalavimų neatitinkančios apšvietimo charakteristikos ( nepakankamas darbo paviršių apšviestumas, per didelis šviesos ryškumas) yra kenksmingi gamybos veiksniai, kurie gali sukelti regėjimo organų sutrikimus, galvos skausmus, padidinti nelaimingų atsitikimų tikimybę, sumažinti darbingumą.Geras matymo sąlygas galima sudaryti tinkamai paskirsčius šviesos energiją. Šis paskirstymas vadinamas apšvietimu. Akis negali normaliai funkcionuoti, kai rego lauke yra nepageidaujama šviesa. Pvz. regos lauke esantis šviesus langas gali sudaryti akies adaptacijos mechanizmo perkrovumą ir sukelti akinimo pojūtį. Šį pojūtį gali sukelti tiesioginė šviesos šaltinių šviesa arba šviesos srauto atspindys nuo darbo ppaviršiaus vadinamas atspindėtu blizgiu. Akinimo sukeltas objekto matomumo sumažėjimas įvertinamas akinimo rodikliu P. Apšvietos ribinė vertė – tai tokia apšvieta, kurios sąlygomis dirbant nustatytą laiką (ne ilgiau kaip 40 val. Per savaitę) visą profesinio darbo laikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regai bei sveikatai.
55. Apšvietimo rodikliai. Apšvietimo įveretinimui naudojami kiekybiniai ir koybiniai rodikliai. Kiekybiniai rodikliai: apšvieta, NAK, skaistis.
Kokybiniai rodikliai: akinimas bei regos diskomfortas (akinimas būna 3 tipų), netolygus skaisčio pasiskirstimas regėjimo lauke, šviesos srauto pulsacija, spalvos atgava.
56. Reikalavimai apšvietimo sistemoms. Apšvieta privalo būti tolygi darbo vietoje. Apšvietimas laike privalo būti vienodas. Liuminescensinės lempos yra blogos, nes yra pulsacija.
(Kuo mažesnis objektas, tuo didesnė apšvieta)
Apįvietimo projektavimas. Projektavimas apima: regos darbo pobūdžio nustatymą;šviesos šaltinių parinkimą; švietuvų parinkimą; šviestuvų skaičiaus apskaičiavimą; švietuvų išdėstymą. Yra 2 pagr. Lempų klasės: kaitinamosios ir dujų išlydžio.
57. Apšviestumo normavimas. Apšvietimas gali būti normuojamas pagal matomumą, regos darbingumą, apšvietą. Pagrindinis normuojamas dydis yra apšvieta. Natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšivetos mažiausias ribines vertes darbo vietose reglamentuoja Lietuvos higienos norma. Pagrindinis veiksnys, lemiantis norminę apšvietą, yra regos darbų tikslumas, apibūdinamas mažiausio matomo objekto dydžiu.pagal tai skirstomos 8 regos darbų kategorijos (I – VIII). Siekiant išvengti darbo paviršiaus netolygaus apšvietimo, ribojamas didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykis. Dirbant II – III kategorijos regos darbus jis neturi būti didesnis kaip 1,3, kai šviesos šaltiniai yra liuminescensinės lempos ir 1,5 – naudojant kitus šviesos šaltinius. Dirbant IV – VIII kategorijos regos darbus apšvietos verčių santykis atitinkamai neturi būti didesnis kaip 1,5 ir 2,0.
58. Antropometriniai reikalavimai darbo vietoje.
Darbo vieta sėdint – kėdės aukštis, stalo aukštis. Skirstomos 3 zonos pagal daiktų pasiekimą. Darbo vieta stovint – 3 zonos. Patogiausia, kai rankos yra širdies lygyje ir žemiau.
Valdymo pultai turi atitikti reikalavimus darbo vietai stovint ir sėdint. Valdymo pultai turi būti unifikuoti.
Dideli krūviai veikia širdies kraujagyslių sistemą. Fizinės žmogaus galimybės priklauso nuo amžiaus.
59. Saugi gamyba. Gamygos procesų tobulinimas – parenkant gamybos būdus, svarbiausia turi būti išnagrinėtas jų saugumas, parenkamos racionalios technologinės sistemos ir procesų reglamentai. Svarbiausias būdas saugioms darbo salygoms sudaryti yra kompleksinis gamybos procesų mechanizavimas ir automatizaviams. Svarbus dalykas yra techninė gamybos priemonių saugumo priežiūra.
60. Ergonomikos metodai. Tai mokslas kuris nagrinėja kaip darbą, darbo aplinką pritaikyti prie žmogaus. ergonomikoje naudojami humanitarinių mokslų metodai: stebėjimas, anketavimas, kompiuteriniai testai.
61. Rizikos vertinimas. Tiriant technologinių procesų pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu, reikia žinoti, kokios medžiagos ir kiek jų susidaro gamyboje, ar jos yra pavojingos gaisro ir sprogimo atžvilgiu;išnagrinėti kokiomis sąlygomis degiosios medžiagos iš aparatų ar
vamzdynų gali patekti į aplinką, kokios gali būti avarijų priežastys;išnagrinėti priežastis, kur gali atsirasti uždegamųjų impulsų ir kokiomis sąlygomis jie gali suiliesti su degiosiomis medžiagomis; nustatyti gaisro plitimo priežastis ir kelius.
62. Medžiagų užsidegimo sąlygos, ribinės koncentracijos. Degimas – tai chem. rakc. Kurios metu išsiskiria šiluma, kartais ir šviesa. Kad degimas įvyktųbūtina degi medžiaga, oksidatorius ir užsiliepsnojimo šaltinis. Pagal degimo greitį jis skirstoams į: deflagacinį (10 m/s – liepsnos plitimo greitis), sprogimas (>100 m/s), detonacija (>1000 m/s). Degimui būtina sąlyga – ttam tikra degios medžiagos koncentracija.
63. gamybinių patalpų gaisro pavojaus įvertinimas. Gamybiniai gaisrai dažniausiai įvyksta dėl sprogaus oro ir dulkių mišinio. Apsaugos priemonė – ventiliacija. Pastatų technologijų pavojungumas gaisrui kilti priklauso nuo to, kokios medž. naudojamos technologniame procese. Statiniai skirstomi į 5 grupes :A, B, C, D ir E.
A kat. – jei naudojamos dujos ir lengvai užsidegantys skysčiai. Jei naudojamos medž., kurios dega sąveikaujant su vandeniu ar viena su kita.
B kat. – jei degios dulkės arba pluoštai (užsidegimo temp >28C), degūs sskysčiai(taip pat aerozoliai).
C kat. – degūs ir sunkiai degūs skysčiai, medžiagos.
D kat. – nedegios medžiagos karštoje būklėje.
E kat. – nedegios medžiagos.
Statinio konstrukcija privalo atitikti gaisrų kategoriją. Pavojingos gamybos privalo būti atskirose patalpose, virš jų negali būti kitų patalpų, neužstatyta teritorija. IIš visų patalpų privalo būti evakuaciniai keliai.
64. Gaisrinės saugos organizavimas įmonėje. Už gaisrinę saugą atsako įmonės vadovas, atskirų padalinių vadovai. Įmonės vadovas privalo apmokinti dirbančiuosius saugiai dirbti, tikrinti jų žinias, pirkti būtiną inventorių; turi teisę bausti darbuotojus už taisyklių pažeidimus.. įmonėje privalo būti gaisrinės saugos taisyklės.
65. Civilinės saugos uždaviniai 1) prognozuoti kokios avarijos gali įvykti. 2) veiksnių planavimas įvykus katastrofai; gynetojų informavimas, medicininės pagalbos suteikimas; gyventojų evkuvavimas, slėptuvių įrengimas ir palaikymas.
66. Civilinės saugos valdymas Lietuvoje.
54.Apšvietimo įtaka sveikatai ir darbingumui.
Normų reikalavimų neatitinkančios apšvietimo charakteristikos ( nepakankamas darbo paviršių apšviestumas, per didelis šviesos ryškumas) yra kenksmingi gamybos veiksniai, kurie gali sukelti regėjimo organų sutrikimus, galvos skausmus, padidinti nelaimingų atsitikimų tikimybę, sumažinti darbingumą.Geras matymo sąlygas galima sudaryti tinkamai paskirsčius šviesos eenergiją. Šis paskirstymas vadinamas apšvietimu. Akis negali normaliai funkcionuoti, kai rego lauke yra nepageidaujama šviesa. Pvz. regos lauke esantis šviesus langas gali sudaryti akies adaptacijos mechanizmo perkrovumą ir sukelti akinimo pojūtį. Šį pojūtį gali sukelti tiesioginė šviesos šaltinių šviesa arba šviesos srauto atspindys nuo darbo paviršiaus vadinamas atspindėtu blizgiu. Akinimo sukeltas objekto matomumo sumažėjimas įvertinamas akinimo rodikliu P. Apšvietos ribinė vertė – tai tokia apšvieta, kurios sąlygomis dirbant nustatytą laiką (ne ilgiau kaip 40 val. Per savaitę) visą profesinio darbo llaikotarpį nekyla nemalonių regėjimo pojūčių ir nepakenkiama darbuotojo regai bei sveikatai.
55. Apšvietimo rodikliai. Apšvietimo įveretinimui naudojami kiekybiniai ir koybiniai rodikliai. Kiekybiniai rodikliai: apšvieta, NAK, skaistis.
Kokybiniai rodikliai: akinimas bei regos diskomfortas (akinimas būna 3 tipų), netolygus skaisčio pasiskirstimas regėjimo lauke, šviesos srauto pulsacija, spalvos atgava.
56. Reikalavimai apšvietimo sistemoms. Apšvieta privalo būti tolygi darbo vietoje. Apšvietimas laike privalo būti vienodas. Liuminescensinės lempos yra blogos, nes yra pulsacija.
(Kuo mažesnis objektas, tuo didesnė apšvieta)
Apįvietimo projektavimas. Projektavimas apima: regos darbo pobūdžio nustatymą;šviesos šaltinių parinkimą; švietuvų parinkimą; šviestuvų skaičiaus apskaičiavimą; švietuvų išdėstymą. Yra 2 pagr. Lempų klasės: kaitinamosios ir dujų išlydžio.
57. Apšviestumo normavimas. Apšvietimas gali būti normuojamas pagal matomumą, regos darbingumą, apšvietą. Pagrindinis normuojamas dydis yra apšvieta. Natūralaus ir dirbtinio apšvietimo apšivetos mažiausias ribines vertes darbo vietose reglamentuoja Lietuvos higienos norma. Pagrindinis veiksnys, lemiantis norminę apšvietą, yra regos darbų tikslumas, apibūdinamas mažiausio matomo objekto dydžiu.pagal tai skirstomos 8 regos darbų kategorijos (I – VIII). Siekiant išvengti darbo paviršiaus netolygaus apšvietimo, ribojamas didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykis. Dirbant I – III kategorijos regos darbus jis neturi būti didesnis kaip 1,3, kai šviesos šaltiniai yra liuminescensinės lempos ir 1,5 – naudojant kitus šviesos šaltinius. Dirbant IV – VIII kategorijos regos darbus apšvietos verčių santykis aatitinkamai neturi būti didesnis kaip 1,5 ir 2,0.
58. Antropometriniai reikalavimai darbo vietoje.
Darbo vieta sėdint – kėdės aukštis, stalo aukštis. Skirstomos 3 zonos pagal daiktų pasiekimą. Darbo vieta stovint – 3 zonos. Patogiausia, kai rankos yra širdies lygyje ir žemiau.
Valdymo pultai turi atitikti reikalavimus darbo vietai stovint ir sėdint. Valdymo pultai turi būti unifikuoti.
Dideli krūviai veikia širdies kraujagyslių sistemą. Fizinės žmogaus galimybės priklauso nuo amžiaus.
59. Saugi gamyba. Gamygos procesų tobulinimas – parenkant gamybos būdus, svarbiausia turi būti išnagrinėtas jų saugumas, parenkamos racionalios technologinės sistemos ir procesų reglamentai. Svarbiausias būdas saugioms darbo salygoms sudaryti yra kompleksinis gamybos procesų mechanizavimas ir automatizaviams. Svarbus dalykas yra techninė gamybos priemonių saugumo priežiūra.
60. Ergonomikos metodai. Tai mokslas kuris nagrinėja kaip darbą, darbo aplinką pritaikyti prie žmogaus. ergonomikoje naudojami humanitarinių mokslų metodai: stebėjimas, anketavimas, kompiuteriniai testai.
61. Rizikos vertinimas. Tiriant technologinių procesų pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu, reikia žinoti, kokios medžiagos ir kiek jų susidaro gamyboje, ar jos yra pavojingos gaisro ir sprogimo atžvilgiu;išnagrinėti kokiomis sąlygomis degiosios medžiagos iš aparatų ar vamzdynų gali patekti į aplinką, kokios gali būti avarijų priežastys;išnagrinėti priežastis, kur gali atsirasti uždegamųjų impulsų ir kokiomis sąlygomis jie gali suiliesti su degiosiomis medžiagomis; nustatyti gaisro plitimo priežastis ir kelius.
62. Medžiagų užsidegimo sąlygos, ribinės koncentracijos. DDegimas – tai chem. rakc. Kurios metu išsiskiria šiluma, kartais ir šviesa. Kad degimas įvyktųbūtina degi medžiaga, oksidatorius ir užsiliepsnojimo šaltinis. Pagal degimo greitį jis skirstoams į: deflagacinį (10 m/s – liepsnos plitimo greitis), sprogimas (>100 m/s), detonacija (>1000 m/s). Degimui būtina sąlyga – tam tikra degios medžiagos koncentracija.
63. gamybinių patalpų gaisro pavojaus įvertinimas. Gamybiniai gaisrai dažniausiai įvyksta dėl sprogaus oro ir dulkių mišinio. Apsaugos priemonė – ventiliacija. Pastatų technologijų pavojungumas gaisrui kilti priklauso nuo to, kokios medž. naudojamos technologniame procese. Statiniai skirstomi į 5 grupes :A, B, C, D ir E.
A kat. – jei naudojamos dujos ir lengvai užsidegantys skysčiai. Jei naudojamos medž., kurios dega sąveikaujant su vandeniu ar viena su kita.
B kat. – jei degios dulkės arba pluoštai (užsidegimo temp >28C), degūs skysčiai(taip pat aerozoliai).
C kat. – degūs ir sunkiai degūs skysčiai, medžiagos.
D kat. – nedegios medžiagos karštoje būklėje.
E kat. – nedegios medžiagos.
Statinio konstrukcija privalo atitikti gaisrų kategoriją. Pavojingos gamybos privalo būti atskirose patalpose, virš jų negali būti kitų patalpų, neužstatyta teritorija. Iš visų patalpų privalo būti evakuaciniai keliai.
64. Gaisrinės saugos organizavimas įmonėje. Už gaisrinę saugą atsako įmonės vadovas, atskirų padalinių vadovai. Įmonės vadovas privalo apmokinti dirbančiuosius saugiai dirbti, tikrinti jų žinias, pirkti būtiną inventorių; turi teisę
bausti darbuotojus už taisyklių pažeidimus.. įmonėje privalo būti gaisrinės saugos taisyklės.
65. Civilinės saugos uždaviniai 1) prognozuoti kokios avarijos gali įvykti. 2) veiksnių planavimas įvykus katastrofai; gynetojų informavimas, medicininės pagalbos suteikimas; gyventojų evkuvavimas, slėptuvių įrengimas ir palaikymas.
66. Civilinės saugos valdymas Lietuvoje.