Apskaita ir jos plėtojimasis: atsiradimas, paplitimo priežastys, tobulėjimas dabar ir ateityje, ryšiai su vadyba

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Finansų katedra

Apskaitos pagrindų referatas

Atliko: R.Vološinaitė ĮV 1/1

Tikrino: doc.dr. I. V. Grigutis

Vilnius, 2003

Turinys

1. Įvadas…………………………3

2. Apskaitos samprata……………………4

3. Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai……….5

4. Apskaitos raida Lietuvoje………………..6

5. Apskaitos tobulėjimas………………….7

6. Apskaitos ryšiai su vadyba………………..8

7. Literatūros sąrašas……………………11

Įvadas

Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi sritis, pati apskaita įgijo sudėtinga vidinę struktūrą, tapo reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių. Apskaita – viena iš ppirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Apskaita teikia informaciją materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Taigi ji be galo svarbi vadybininkams arba tiems, kurie jais ruošiasi tapti.

Savo darbe apžvelgsiu apskaitos istoriją nuo pat jos atsiradimo iki dabartinių dienų. Jos paplitimą sąlygojančias priežastis, tobulėjimą ir ateities vizijas. Taip pat stengsiuos kuo išsamiau ir aiškiau atskleisti jos ryšius su vadyba, bei naudą priimant įvairius ssprendimus.

Apskaitos samprata

„Apskaitos apibrėžimo klausimas nuo seno domino mokslininkus. Literatūroje pateikiama labai daug įvairių apskaitos apibrėžimų. Suformuluoti apskaitos apibrėžimą yra labai svarbu, nes tai padėtų tinkamiau apibūdinti buhalterių siekiamus tikslus.

Vieną iš pirmųjų ir turėjusių didelį populiarumą tarp mokslininkų apskaitos apibrėžimą 1941 mmetais pateikė Amerikos diplomuotų viešų buhalterių instituto Terminologijos komitetas: Apskaita yra reiškinių ir įvykių, nors iš dalies turinčių finansinį pobūdį, registravimo, klasifikavimo ir sumavimo tam tikru būdu ir pinigine išraiška bei rezultatų interpretavimo menas.

1966 metais Amerikos apskaitos asociacoja ( AAA) pateikė tokį apskaitos apibrėžimą: apskaita – tai ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus.

Apskaita yra aptarnavimo veikla. Jos funkcijos yra teikti kiekybinę informaciją apie ekonomikos veiklą, stengiantis panaudoti ją ekonominiams sprendimams priimti.

Apskaita – tai finansinių ir su jais susijusių duomenų rinkimo, registravimo, klasifikavimo, sumavimo ir interpretavimo mokslas, įgalinantis priimti biznio sprendimus. Tai biznio santykių kalba

Apskaita – tai informacijos apie įmonės finansinę veiklą ir pasikeitimus pateikimas didelei potencialių vartotojų grupei priimti ekonominius sprendimus.“ ( 3, 117-18 psl. )

Nors pateiktieji apibrėžimai ir skamba labai skirtingai, apskaita minima kaip mokslas, procesas, veikla, tačiau jie beveik nesiskiria savo turiniu ir pagrindine mintimi, tik tai yra perteikiama kitais žodžiais arba pradedama analizuoti nuo kito aspekto. Ir jie visi yra teisingi, nes vieno visapusiško apibrėžimo apskaitai nėra ir nemanau, kad kadanors bus.

Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai

„Apskaita vystėsi kartu su žmonių civilizacija. H. Givens rašo, kad civilizacija yra komercijos tėvas, o apskaita yra komercijos vaikas.

Apskaitos atsiradimo vietą ir laiką įvairūs aautoriai aiškina įvairiai. Viena aišku, kad ji atsirado dar pirmykštėje bendruomenėje. Šioje santvarkoje pastebimi paprasčiausi apskaitos elementai. Pirmykštės bendruomenės santvarkos pradžioje kiekvienas žmogus pats stebėjo, skaičiavo ir analizavo visus ūkinius procesus. Tik vėliau, atsiradus gentims, svarbiausius ūkinius procesus ėmė registruoti genties vadai. Apskaitos objektai seniausioje visuomenės pakopoje buvo ūkio inventorius, darbo priemonės, genties narių darbas, darbo produktai ir pan.“ ( 3, 504 psl.)

„Plėtojantis ūkinei veiklai, įvyko apskaitininkų darbo pasidalijimas. Antokos laikais vieni šios profesijos darbuotojai skaičiuodavo operacijas susijusias su įplaukomis, kiti – su išlaidomis, tretieji tikrindavo ar teisingai atliekami darbai.

Viduramžiais apskaita dažniausiai būdavo vedama vienuolynuose, nes vienuoliai tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Buhalterinė apskaita naudota ir tvarkant valstybės iždą. Plėtojantis pramoninei gamybai, apskaitos poreikis didėjo. Tuo laiku dar nebuvo bendrų apskaitos taisyklių, todėl kiekvienas apskaitininkas dirbdavo, remdamasis savo patyrimu ir išmanymu. Viduramžių pabaigoje susikuria specialios mokyklos, Italijoje – net buhalterių akademijos, kurios vienijo apskaitos darbuotojus bei gybė jų teises. Ši profesija buvo labai vertinama. Buhalterinės apskaitos praktinio taikymo reikalai ypač pagerėjo, atsiradus dvejybinei apskaitos sistemai. Pirmą kartą dvejybin apskaitos sistemą 1494 metais paskelbė žinomas matematikas Lukas Pačiolis.

Ypač didelį poveikį apskaitai turėjo Prancūzijos ūkio plėtojimasis XVII amžiuje. Pasirodo įsakai, kuriuose reglamentuota kaip vesti apskaitą prekybinėse įmonėse, pinigų keitimo kontorose, bankuose.

1870 mmetai Rusijos mokslininkas F.Ezerskis sukūrė trejybinę buhalterinės apskaitos formą, pagal kurią buvo galima įvertinti kiekvienos ūkinės operacijos įtaką galutiniams įmonės veiklos rezultatams. Tačiau ji neprigijo, nes buvo labai sudėtinga.“ ( 4, 5-6 psl.)

„Kokie veiksniai lėmė apskaitos atsiradimą?

1. pagrindinis veiksnys, paskatinęs apskaitos atsiradimą, yra visuomeninio darbo pasidalijimas. Juk būtinumas skaičiuoti daiktus bei stebėti ūkinius reiškinius gali iškilti tik tak tam tikru mastu pasikeitus žmonių gamybinei veiklai, ypač atsiradus mainams.

2. ypač didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo tokie veiksniai kaip amat, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas bei plėtojimasis. Atsirado raštas, numeracija, o ilgainiui – ir paprasčiausios skaičiavimo priemonės.

3. apskaitos atsiradimas glaudžiai siejasi ir su tokia veiklos sritimi kaip organizacinis darbas. Štai kodėl Egipto raštininkai buvo ne tik pirmeiji istorijoje „buhalteriai“ , bet ir darbo organizatoriai.

4. visose senovės valstybėse apskaitos atsiradimą ir jos tolesnę raidą nulėmė tos valstybės teritorinėes, gamtinės, ekonominės, teisinės, politinės ir kitos sąlygos.

Apskaitos raida Lietuvoje

„Apskaitos raidą Lietuvoje galima suskirstyti į keletą etapų:

• apskaitos atsiradimas Lietuvoje siejamas su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, maisto atsargų, gyventojų surašymu. Tuo tikslu buvo daromi specialūs įrašai vadinami inventoriais. Šis pradinis apskaitos objektų registravimas vadinamas inventorine apskaita.

• Galutinai įsigalėjus Lietuvoje feodaliniams santykiams, inventorinė apskaita pamažu perauga i ūkinę apskaitą. Ūkinės apskaitos organizavimas glaudžiai susijęs su duoklės rinkimu.

• Lietuvai esant Rusijos imperijos dalimi, pramonės pplėtojimasis ir jos struktūra buvo susiję su Rusijoje vykdoma ekonomine politika. Viena iš būdingiausių ikirevoliucinės Rusijos buhalterinės apskaitos bruožų buvo duomenų įslaptinimas.

• Buhalterinės apskaitos raidą Lietuvos Respublikoje ( 1919-1940m.) nulėmė prekybos ir pramonės plėtojimas. Tuometinė mokesčių sistema taip pat turėjo nemažą įtaką organizuojant apskaitą ir atskaitomybę.

• Apskaitos būklė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ( 1990-1993m.) Buhalterinės apskaitos organizavimas yra valstybės prestižo reikalas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas – pirmasis realus žingsnis Lietuvos buhalterinę apskaitą išvedant iš aklavietės.

• 1994m. Pradėti vadinti naujos Lietuvos apskaitos sistemos taikymo metais. Tai siejama su 3 svarbių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, patvirtinimu.“ ( 3, 510-518 psl.)

Apskaitos tobulėjimas

„Reikalavimai keliami apskaitos specialistams, taip pat ir jų kvalifikacija bei prestižas nuolat keitėsi, kartu kintant ekonominėms sąlygoms, kurias apskaitos darbuotojai atspindėjo. Per ilgą žmonijos raidos laikotarpį, apslaita nuolat atspindėdama valstybių, pasaulio regionų, pagaliau visos žmonijos pakilimus ir nuosmukius, smarkiai kito ir tobulėjo“ (2, 32 psl. )

„Daugelis apskaitos teorijos ir praktikos specialistų teigiamai vertina, o kai kurie ir pervertina apskaitos reikšmę kompanijų valdymo sistemoje ir žmonių gyvenime. Praktiškai, vystantis visuomenei, plečiantis jos veiklos sritims ir interesams, susiformavo savotiška apskaitos reikšmės didėjimo teorija. Tačiau Ilinojaus universiteto profesorius A.Belkaoui iškėlė artėjančios apskaitos krizės teoriją. Jos esmę sudaro tai, kad yra daug apskaitos vystymosi prieštaravimų, artinančių apskaitos krizę.

Tai vieną vertus, kompiuterių naudojimas apskaitoje, o kitą vertus vis dažniau pasitaikančios klaidos joje. Vis labiau plečiamas apskaitos darbuotojų rengimo tinklas, tačiau visvien neišvengiama joje deprofesionalizacijos. Vyksta nuolatiniai apskaitos standartizavimo ir reguliavimo procesai, tačiau jų nauda kol kas mažesnė arba lygi padaromoms išlaidoms. Koks turi būti sukurtas organizacinis klimatas, kad apskaita išvengtų krizių, kurių ne vieną pergyveno pasaulinė ekonomika?

Apskaitos ateitis pirmiausia priklauso nuo apskaitos profesinių organizacijų ir mokslininkų. Apskaita visada turi teikti objektyvią informaciją. Bet dėl pasitaikančių klaidų ji netenka oobjektyvumo. Ar šį reiškinį galima vadinti apskaitos krize?

Kol kas nėra mokslinių tyrimų, objektyviai įvertinančių galiojančią apskaitos sistemą, ypač jos įvairialypę praktiką.“ ( 3, 498-499 psl. )

Apskaitos ryšiai su vadyba

„Valdymo apskaita padeda įgyvendinti verslo procesų pažinimą iš įmonės pozicijų: išreiškia įmonės tikslus, matuoja veiklos rezultatus, vertina kaštus, patirtur realioje veikloje ar tikėtinus būsimoje veikloje, sistemina informaciją taip, kad ji objektyviai informuotų vadovus apie veiklos būklę ir diktuotų galimus sprendimų būdus. Valdymo apskaitos vaidmuo – suteikti informaciją sprendimo reikalaujančioje valdymo situacijoje.“ ( 11, 8-10 psl.)

Informacijos vartotojai Darbininkai, vadybininkai, vadovai

Tikslai Informuoti vadovus ir vadybininkus, priimančius valdymo sprendimus

Laiko perspektyva Ataskaitos orientuojamos į ateities rezultatus, duomenys atspindi esamą laiko momentą

Apribojimai Informacija nėra skleidžiama išoriniams vartotojams

Informacijos matavimas Finansiniai ir fiziniai mato vienetai

Informacijos objektai Organizacija yra suskaidoma į daugelį savitų informacijos grupių.

1 lentelė VValdymo apskaitos ypatumai

Kaip matome iš 1 lentelės valdymo apskaita yra tiesiogiai susijusi su vadybininko profesija, kadangi vadybininkas yra vienas is pagrindinių valdymo apskaitos vartotojų. Vadovaudamasis valdymo apskaitos teikiamais rezultatais bei duomenimis jis priima įvairius verslo sprendimus.

Sistema

Aplinka Duomenys→ Transformavimo procesas →Rezultatas Aplinka

1 schema valdymo sistema

“1 schema rodo, kad viskas yra simetriška. Yra dvi pagrindinės sistemos:

1. Atvira. Tai sistema bendraujanti su aplinka.

2. Uždara. Tai sistema nebendraujanti su aplinka.” ( 3, 159psl. )

Vadybininkai veikia abejose sistemose, kadangi turi bendradarbiauti ir su įmonės darbuotojais ir su išoriniais vartotojais,tiekėjais, kreditoriais ir pan.

“Valdymo apskaitos sistema turi teikti tokią informaciją, kad vadybininkai žinotų, kokio veiklos lygio galima tikėtis netolimoje ateityje, kokia išlaidų struktūra bus efektyviausia ir pan. Ji taip pat turi numatyti, kaip įvairūs pasikeitimai, turintys įtakos veiklai, gali ppaveikti galutinį veiklos rezultatą. Tačiau svarbi yr air valdymo apskaitos kaip kontrolės bazės reikšmė. Lygindami numatytą pagaminti produkciją ar numatytas gauti atitinkamas pajamas su faktiniais rodikliais, vadybininkai sužino, ar tie planai buvo įvykdyti. Jeigu yra didelis skirtumas tarp numatyto ir faktinio rodiklio, tai reikia atlikti skubius tyrimus.

Rinkos ekonomikos šalyse į valdymo apskaitą dažniausiai žiūrima kaip į sprendimų priėmimo sistemą. Vienas iš svarbiausių jos tikslų – teikti finansinę ir nefinansinę informaciją, įgalinančią vadybininkus ar įmonių vadovus priimti efektyvius sprendimus. Valdymo apskaitos ssistema skiriasi nuo kitų valdymo sprendimų priėmimo tuo, kad ji teikia informaciją, kurios kitos sistemos neteikia. Teisingai priimti valdymo sprendimus labia padeda informacija apie praeitį ir ateitį. Ją pateikia valdymo apskaitos sistema. Informacijos apie ateitį reikia tam, kad vadybininkai galėtų planuoti savo veiklą prieš jos imdamiesi.( 3,175-181 psl. )

“Didelė dalis įmonėse formuojamų ir naudojamų doumenų priklauso apskaitai. Atrankiniai statistiniai tyrimai rodo, kad iš visų įmonėse naudojamų duomenų apie 70proc. Sudaro buhalterinės apskaitos informacija. Tačiau beverčiai arba mažai reikšmingi duomenys ne tik nenaudingi apskaitai ir valdymui, bet ir padaro nemažą žalą apskaitai bei finansinei atsakomybei, ūkio subjektų valdymui. Išvengti tokių nemalonių situacijų padeda apskaitos informacijos tinkamumas, objektyvumas ir palyginamumas. To siekdami apskaitos tarnybų darbuotojai turi pateikti įmonės valdymui tik svarbią ir tinkamą informaciją. Įmonių vadybininkai, gaudami reikšmingą informaciją gali apsisaugoti nuo bereikšmių ar mažai vertingų duomenų.”( 4, 11-13 psl. )

Literatūros sąrašas:

1. A. Jurkštienė “Valdymo apskaita” KTU, 2002 m.

2. G. Kalčinskas “Buhalterinės apskaitos pagrindai” Vilnius, 2003 m.

3. J. Mackevičius “Apskaita” Vilnius, 1994 m.

4. R. Stačiokas, B. Jefimovas “Apskaitos organizavimas ir sąskaitybos pagrindai” KTU 202 m.