Apskaitos dokumentai, jų rūšys, apyvarta ir saugojimas
Turinys
Apskaitos dokumentai, jų rūšys, apyvarta ir saugojimas 3
Apskaitos dokumentai 3
Ilgalaikio turto apskaitos dokumentai 4
Atsargų apskaitos dokumentai 5
Gamybos išlaidų apskaitos dokumentai 6
Skolų apskaitos dokumentai 7
Kasos operacijų apskaitos dokumentai 7
Bankų operacijų apskaitos dokumentai 8
Įsipareigojimų apskaitos dokumentai 9
Pardavimų apskaitos dokumentai 10
Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai 10
Specialieji apskaitos dokumentų blankų apskaitos dokumentai 11
Kiti apskaitos dokumentai 11
Savininkų nuosavybės apskaitos dokumentai 12
Įvairios pažymos ir apyskaitos 12
Transporto įmonių dokumentai 13
Statybos įmonių apskaitos dokumentai 14
Viešojo maitinimo įmonių apskaitos dokumentai 14
Apskaitos dokumentų apyvarta 15
Apskaitos dokumentų saugojimas 15
Piniginio turto inventorizacija, rezultatų įforminimas ir apskaita 15
Literatūra 17Ilgalaikio turto apskaitos dokumentai
Ilgalaikio turto apskaitos dokumentus sąlygiškai galima sugrupuoti taip:
Ilgalaikio turto įsigijimo ir jo naudojimo pradžios dokumentai,
Ilgalaikio tturto eksploatacijos ir remonto dokumentai,
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos)skaičiavimo dokumentai,
Ilgalaikio turto periodinio tikrinimo ir inventorizavimo dokumentai,
Ilgalaikio turto perleidimo ar likvidavimo dokumentai.
Be to, kai kurių ilgalaikio turto rūšių (ypač finansinio turto) apskaitoje naudojami specifiniai dokumentai, skirti fiksuoti operacijoms su šiuo turtu.
Racionali ir informatyvi ilgalaikio turto apskaita negalima, jei nevedama aiški ir patvirtinta šio turto vidinė apskaita. Todėl įmonė, atsižvelgdama į savo informacinius poreikius (apskaitos duomenų detalizavimo lygį), pasirinktą ekonominę strategiją (pasirinkus nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus, metodus, nusistatytą įsigijimo vertės ribą, virš kurios turtas ppriskiriamas ilgalaikiam) bei turto apsaugos ir vidinės kontrolės reikalavimus (turto pajamavimo ir nurašymo, perkėlimo iš vieno padalinio į kitą kontrolę ir pan.), pati turi suformuoti vidinės ilgalaikio turto apskaitos modelį. Pagal šį modelį komplektuojami ir reikalingi ilgalaikio turto apskaitos dokumentai. TTaip pat labai svarbu laiku ir teisingai finansinėje apskaitoje užfiksuoti operacijas su ilgalaikiu turtu, nes tai turi tiesioginį ir ilgalaikį poveikį įmonės ūkinės veiklos rezultatams – pelnui ar nuostoliui.
Apskaitos dokumentai:
Ilgalaikio materialiojo turto registracijos knyga,
Ilgalaikio turto sąrašas pagal buvimo vietą,
Ilgalaikio turto apskaitos kortelė,
Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas,
Savos gamybos ilgalaikio turto pajamavimo aktas,
Ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktas,
Ilgalaikio turto likvidavimo aktas,
Materialinių vertybių, gautų ardant ir demontuojant pastatus bei įrengimus, pajamavimo aktas,
Ilgalaikio turto sąnaudų kortelė,
Suremontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų objektų perdavimo – priėmimo aktas,
Ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašas,
Ilgalaikio nematerialiojo turto inventorizacijos aprašas,
Vertybinių popierių inventorizacijos aprašas,
Ilgalaikio turto inventorizacijos rezultatų sutikrinimo žiniaraštis,
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštis.Atsargų apskaitos dokumentai
Atsargų apskaita apima vvisų materialinių vertybių (žaliavų, perparduoti skirtų prekių, statybinių medžiagų ir kt.), saugomų įmonės sandėliuose, apskaitą. Atsargų apskaita – sritis, kuri norminiais aktais beveik nereglamentuojama, tačiau labai svarbi tiek menedžmento apskaitos ir pagamintos ar parduotos produkcijos savikainos skaičiavimo, tiek įmonės vidinės kontrolės (apsisaugojimo nuo grobstymų) prasme. Todėl kiekvienoje įmonėje ji gali būti vykdoma skirtingai, prisitaikant prie konkrečios įmonės veiklos, vidinės kontrolės organizavimo specifikos. Dažniausiai skiriasi ne tiek pirminių apskaitos dokumentų formos, kiek jų asortimentas, tarpusavio ryšiai, sąveika su kitų apskaitos barų ddokumentais ir registrais. Dar vienas reikšmingas reikalavimas keliamas sandėlyje saugomų atsargų apskaitai – sandėlyje draudžiama laikyti nedokumentuotas atsargas, t.y. tas, kurios neįtrauktos į apskaitą bei kurių įsigijimas ar laikinas saugojimas nepagrįstas atitinkamais pirminiais dokumentais. Pagaliau sandėlio apskaitos dokumentai, kaip ir visa apskaitos sistema, yra informacinis pagrindas įmonės valdymo sprendimams priimti, todėl atsargų apskaitos dokumentai ir registrai turi būti taip suprojektuoti ir tarpusavyje susisieti, kad valdytojai gautų pakankamai duomenų racionaliam atsargų naudojimui ir įsigijimui kontroliuoti, o apskaitos vedimo išlaidos neviršytų jos teikiamos naudos.
Pirminiai dokumentai:
Prekės kortelė,
Materialinių vertybių užpajamavimo orderis,
Atsargų apskaitos kortelė,
Atsargų likučių sandėlyje apskaitos žiniaraštis,
Kortelė (medžiagų ir atsarginių dalių, skirtų automobilių eksploatacijai ir remontui, išdavimui iš anksto),
Prekių priėmimo pagal kiekį aktas ,
Prekių priėmimo pagal kokybę ir komplektiškumą aktas,
Atsargų judėjimo sandėlyje apskaitos žiniaraštis,
Medžiagos perkėlimo įmonės viduje važtaraštis,
Atsargų inventorizacijos aprašas.Gamybos išlaidų apskaitos dokumentai
Gamybos išlaidų apskaita yra vienas sudėtingiausių ir darbo imliausių apskaitos barų. Be to, ji labiausiai individualizuota, priklausanti nuo gaminamos produkcijos pobūdžio, apimčių, vidinės (menedžmento) apskaitos ir vidinės kontrolės sistemų, savikainos skaičiavimo būdo, išlaidų klasifikavimo ir kt. svarbiausias tikslas, keliamas gamybos išlaidų apskaitos formuojamai informacijai, – tiksli tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų apskaita bei priskyrimas konkretiems gaminiams siekiant nustatyti pagaminimo savikainą. Gamybos išlaidų apskaita yyra vidinės (menedžmento) apskaitos, kurią (pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą) įmonės turi pasirinkti savarankiškai, dalis. Todėl, nei gamybos išlaidų apskaita, nei pirminiai dokumentai jokiais norminiais aktais nereglamentuoti. Visi pateikti dokumentai yra laisvos formos, jų turinį ir formą įmonės gali keisti, pritaikyti savo poreikiams. Šie dokumentai naudojami daugelyje gamybos įmonių, tačiau pačios formos, jų tarpusavio ryšiai skiriasi. Be to, įmonėse, kuriose taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, atsargų sunaudojimo ir nurašymo dokumentuose kainos ir sumos skiltys nepildomos. Todėl į pateikiamus dokumentus reikėtų žiūrėti ne kaip į išbaigtus ir plačiai pritaikomus, bet kaip į bazinius, kuriuos būtų galima pritaikyti konkrečios įmonės reikmėms. Dar vienas gamybos išlaidų apskaitos dokumentų išskirtinumas – juose naudojami patys įvairiausi matavimo vienetai (kiekio, svorio, ilgio, tūrio ir kt.), o jų objektai ne visada išreiškiami vertine išraiška.
Laisvos formos pirminiai dokumentai:
Reikalavimas,
Limito ir Medžiagų išdavimo kortelės,
Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaita,
Gamybos baro pamainos ataskaita,
Pagamintos produkcijos kalkuliacijos suvestinė,
Medžiagų nurašymo aktas,
Maršrutinis lapas,
Produkcijos pakavimo ataskaita,
Produkcijos, žaliavų paėmimo laboratoriniams tyrimams aktas,
Sunaudotų medžiagų laboratoriniams tyrimams ataskaita,
Gamybinio (ekspedicinio) broko aktas,
Gamybinio broko ir sugrąžintos produkcijos perdirbimo rezultatų apskaičiavimas,
Nebaigtos gamybos likučių suvestinė,
Produkcijos perdavimo į sandėlį lydraštis (važtaraštis),
Atliekų perdavimo į sandėlį važtaraštis.
Įmonėse, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, gali būti naudojami ir kiti gamybos išlaidų dokumentai: gaminio kortelė (pasas), medžiagų ((žaliavų) likučių įrengimuose apskaičiavimas laikotarpio pabaigoje, įvairios gamybinių ataskaitų formos ir kt.Skolų apskaitos dokumentai
Skolos – viena iš turto rūšių. Jos susidaro įmonei išsimokėtinai parduodant prekes, teikiant paslaugas, skolinant pinigus, mokant avansu ir pan. pagal savo pobūdį skolos finansinėje apskaitoje skirstomos į prekybines, finansines, kitas skolas, pagal apmokėjimo terminą – į trumpalaikes ir ilgalaikes. Tuo tarpu pirminių apskaitos dokumentų požiūriu šis klasifikavimas nėra svarbus.
Dokumentai, labiau susiję su skolų apskaita ir valdymu:
Skolų įmonei apskaitos kortelė,
Avanso apyskaita,
Komandiruotės pažymėjimas,
Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštis,
Atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelė,
Skolų įmonei (debitorių) inventorizacijos aprašas ,
Pažyma prie skolų įmonei (debitorių) inventorizacijos aprašo,
Atsiskaitymo su debitoriais suderinimo aktas,
Atsiskaitymų su pirkėjais apskaitos ir pajamų nustatymo žiniaraštis,
Prašymas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką,
Vekselių važtaraštis,
Gautų vekselių žurnalas (sąrašas).
Skolų įmonei apskaitos dokumentų formos ir jų naudojimas griežtai nereglamentuoti norminių dokumentų. Skolų apskaitos dokumentai yra daug kuo panašūs į įsipareigojimų apskaitos dokumentus, o jų pasirinkimas ir forma priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, organizacinės struktūros, apskaitos organizavimo būdo.Kasos operacijų apskaitos dokumentai
Kasos operacijos susijusios su viena iš labiausiai grobstomų turto rūšių – grynaisiais pinigais. Be to, apskaitoje fiksuojant ne visas pinigines įplaukas, sudaromos prielaidos „dvigubai“ buhalterijai bei mokesčių nemokėjimui. Todėl visi kontrolieriai daugiausia dėmesio skiria operacijų grynaisiais pinigais apskaitai. Kasos operacijos – viena iš nedaugelio griežtai
reglamentuotų apskaitos sričių. Svarbiausias šią sritį norminantis dokumentas – kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklės. Taip pat griežtai reglamentuotos ir kasos operacijoms skirtų pirminių apskaitos dokumentų formos. Įmonės negali jų laisvai keisti, pritaikyti savo reikmėms. Tačiau patogumo sumetimais, be privalomų pirminių dokumentų, įmonės gali naudoti ir kitus papildomus laisvos formos dokumentus, jeigu tai padeda kaupti duomenis ir tvarkyti apskaitą pagal įmonės poreikius.
Pirminiai dokumentai:
Kasos pajamų orderis (kvitas) – specialusis apskaitos dokumentas,
Kasos išlaidų orderis,
Kasos knyga,
Kasos pajamų ir išlaidų ddokumentų registracijos žurnalas,
Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga,
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas (forma Nr.10),
Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas,
Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas.
Be to, su kasos operacijų apskaita susiję ir kiti dokumentai: Dingusių specialiųjų apskaitos dokumentų blankų aktas, Mokėjimo žiniaraštis (naudojamas vietoj kasos išlaidų orderio), Kasos pajamų orderių perdavimo aktas ir kt.
Banko operacijų apskaitos dokumentai
Banko operacijomis vadinamos operacijos, atliekamos su atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiais pinigais. Pagrindinis banko operacijų dokumentavimo išskirtinis bruožas – dokumentų naudojimo tvarką nustatė LR mokėjimų įstatymas ((1999 10 28 Nr. VIII-1370), įsigaliojęs 1999 m. lapkričio 17 d., kiekvienas komercinis bankas atskirai, todėl įmonės negali jų modifikuoti. Be to, šiems dokumentams keliama daug formalių reikalavimų, pavyzdžiui, nustatytos tikslios rekvizitų įrašymo vietos, banke tvirtinami įgaliotų asmenų parašai. Bankiniai ddokumentai pildomi ypač atidžiai ir tiksliai. Dokumentų formos keisti įmonės negali.
Pirminiai apskaitos dokumentai:
Mokėjimo pavedimas. Mokėjimų pavedimų registracijos žurnalas.
Tarptautinio mokėjimo pavedimas.
Čekis.
Banko išrašas.
Debeto pavadinimas.
Kiti banko operacijų dokumentai.
Be šių pirminių banko operacijų dokumentų, įmonėse dar gali būti naudojami Grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, valiutos pirkimo-pardavimo sutartys.Įsipareigojimų apskaitos dokumentai
Įmonės, vykdydamos ūkinę-komercinę veiklą, ne tik realizuoja savo pagamintą produkciją, teikia paslaugas, bet ir įsigyja prekes, gaminius iš kitų įmonių, tiekėjų. Įsipareigojimų apskaitos dokumentai yra daug kuo panašūs į skolų apskaitos dokumentus, kuriuose yra dokumentuojamas pirkėjams bei užsakovams atsiradęs debitorinis įsiskolinimas įmonei.
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai apima visus įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus komerciniams partneriams, kreditinėms institucijoms, valdžios organams, įmonės darbuotojams ir visiems kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Įsipareigojimai susidaro įmonei perkant skolon prekes bei ppaslaugas, iš bankų ir kitų kredito institucijų skolinantis pinigus, priskaičiuojant darbuotojams atlyginimus, akcininkams – dividendus, valstybei – mokesčius ir t.t. prie įsipareigojimų taip pat priskirtinos avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, kai įmonės iš trečiųjų asmenų sutarčių pagrindu gauna išankstinius mokėjimus už ateityje pateiktinas prekes, produkciją ar paslaugas. Apskaitoje įsipareigojimai pagal padengimo laiką klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius, pagal pobūdį – į finansinius, prekybinius, avansu gautas sumas bei kitus įsipareigojimus. Pirminiams apskaitos dokumentams šis skirstymas nėra svarbus.
Įsipareigojimų apskaitos dokumentų nnei forma, nei naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota, todėl įmonės gali juos laisvai keisti, pritaikyti savo reikmėms, derinti tarpusavyje. Skola bankui, atsiradus paėmus paskolą, apskaitoje bus dokumentuojama kredito sutartimi ir mokėjimo pavedimu, kuriuo pinigai pervedami į įmonės sąskaitą ar apmokamos kreditorių skolos; skola biudžetui (mokėtinas PVM) susidarys ir bus dokumentuota už parduotas prekes išrašyta PVM sąskaita faktūra.
Su įsipareigojimų apskaita ir sutikrinimu susiję dokumentai:
Įmonės skolų apskaitos kortelė.
Skolų suderinimo aktas.
Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas.
Pažyma prie įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo.
Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašas, išduotų vekselių žurnalas.
Pretenzija dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo.Pardavimų apskaitos dokumentai
Pardavimų operacijoms priskiriamos perparduoti pirktų prekių, pagamintos produkcijos, kito turto pardavimas ir perleidimas, taip pat paslaugų teikimas. Pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais remiantis įmonėje pripažįstamos pardavimo pajamos, pirkėjo įmonėje tampa turto įsigijimą ar sąnaudų susidarymą patvirtinančiais dokumentais. Šių dokumentų naudojimas yra griežtai reglamentuotas. Naudojami ant specialaus popieriaus išspausdinti dokumentų blankai, įvairiomis apsaugos priemonėmis aprūpinti elektroniniai kasos aparatai.
Pirminių dokumentų sąrašas:
PVM sąskaita faktūra – specialus apskaitos dokumentas .
Sąskaita faktūra – specialus apskaitos dokumentas.
Prekių pirkimo – pardavimo kvitas.
Kasos aparato kvitas.
Prekių grąžinimo aktas.
Sąskaita už telekomunikacijų paslaugas.
Kiti laisvos formos pardavimų dokumentai (įvairios sąskaitos, pardavimo aktas, pirkimo aktas).
Su pardavimų operacijų apskaita yra susiję ypač specialiųjų apskaitos dokumentų blankų apskaitos dokumentai bei pirkimo – ppardavimo sutarys.Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai
Darbo užmokesčio priskaičiavimą, išmokėjimą, apmokestinimą reglamentuoja daugelis įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų poįstatyminių aktų. Tačiau atlyginimų priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumento naudojimas, jų formos įstatymuose nėra griežtai reglamentuoti. Šie dokumentai priskiriami laisvos formos dokumentams, kuriuos įmonės pasirenka laisvai, pagal savo poreikius. Visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios samdomų darbuotojų, privalo pildyti Darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Tai kontrolinis dokumentas (jo forma griežtai reglamentuota), tačiau įmonėse, kuriose taikoma laikinė darbo apmokėjimo sistema, faktiškai kiekvieno darbuotojo dirbtas laikas turėtų būti skaičiuojamas šiuo dokumentu.
Visose įmonėse, nepaisant pasirinktos darbo apmokėjimo sistemos, turi būti surašomi su darbo apmokėjimu susiję šie dokumentai:
Darbo sutartis.
Darbo laiko apskaitos žurnalas.
Darbuotojo Asmens sąskaita arba kitas atliginimų priskaitymą fiksuojantis dokumentas.
Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai.
Dokumentai:
Įmonės vadovo įsakymas (valdybos nutarimas) dėl valandinių tarifinių atlygių patvirtinimo.
Vienetinio darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentai (Įmonės vadovo įsakymas dėl išdirbio normų vienetinių įkainių patvirtinimo, Gaminio darbo pasas, Vienetinio darbo užmokesčio apskaitos kortelė).
Atlikto vienetinio darbo paskyra.
Asmens sąskaita.
Atlyginimų priskaitymų suvestinė.
Atsiskaitymo – mokėjimo žiniaraštis.
Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis.
Neišmokėto darbo užmokesčio suvestinė.
Pažyma ligos pašalpai skaičiuoti.Specialieji apskaitos dokumentų blankų apskaitos dokumentai
Specialieji apskaitos dokumentai – tai dokumentai, išrašyti ant specialaus popieriaus, apsaugoto nuo padirbimo. Vyriausybė nustatė griežtą šių dokumentų blankų įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarka. Todėl įmonės turi vesti specialiųjų apskaitos dokumentų blankų naudojimo apskaitą. JJi nėra griežtai reglamentuota, todėl kiekviena įmonė gali tvarkytis savaip.
Įsigyti tušti specialiųjų apskaitos dokumentų, kuriems priskiriami kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitai, blankai apskaitomi kaip atsargos – jų įsigijimo savikaina.
Dokumentai:
Paraiška (SAD blankams įsigyti), specialiųjų apskaitos dokumentų blankų gavimo ir išdavimo apskaitos knyga, sąrašas (asmenų, turinčių teisę pasirašyti specialiuosius apskaitos dokumentus).
Specialiųjų apskaitos dokumentų blankų naudojimo apskaitos žurnalas.
Aktas (dėl dingusių SAD blankų).Kiti apskaitos dokumentai
Krovinio važtaraštis.
Prekių gabenimo įmonės padaliniams važtaraštis (vidinis važtaraštis).
Kelionės lapai (lengvojo automobilio, sunkvežimio, nebendrojo naudojimo autobuso, specialiosios mašinos) ir suvartotų degalų nurašymo aktai.
Buhalterinės pažymos.
Reprezentacijų sąnaudų nurašymo aktai.
Įgaliojimai.
Mokestinių metų nuostolių perkėlimo registras.
Buhalterinės apskaitos duomenų (buhalterijos) perdavimo dokumentai (turto nuosavybės sąskaitų likučių suvestinė lentelė, sintetinės ir analitinės apskaitos duomenų sutikrinimo aktas, užbalansinių sąskaitų suvestinė lentelė, aktas apie įmonės archyve ir buhalterijoje saugomų bylų būklę, priėmimo-perdavimo aktas).Savininkų nuosavybės apskaitos dokumentai
Šie dokumentai priskiriami dažniausiai ne pirminiams apskaitos dokumentams, bet juridiniams dokumentams. Savininkų nuosavybės dokumentų forma norminių aktų nereglamentuota. Didžiausias dėmesys skiriamas jų turiniui, kuris priklauso ne tiek nuo įmonės dydžio, jos veiklos rūšies, kiek nuo jos tipo.
Dokumentai:
Uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartis.
Įstatai.
Steigimo ataskaita.
Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas.
Akcijų pasirašymo sutartis.
Akcininkų apskaitos dokumentai.Įvairios pažymos ir apyskaitos
Dabartiniai įmonių buhalteriai ne tik įpareigoja laiku ir teisingai apskaitos knygose ir žurnaluose fiksuoti visas
ūkines operacijas, skaičiuoti mokesčius pagal nuolat besikeičiančias taisykles, bet ir teikti mokesčių administratoriui bei kitoms įmonių veiklą kontroliuojančioms institucijoms įvairius pranešimus, pažymas ir ataskaitas. Tai numatyta siekiant kontroliuoti grynųjų pinigų srautus, fizinių asmenų pajamas, užsienio kapitalo investicijas bei kitus veiksmus, kuriais gali būti daroma žala valstybei. Už šios prievolės nevykdymą numatytos nemažos sankcijos: baudos, delspinigiai, mokesčių perskaičiavimas.
Dokumentai:
Pažymos apie vienam ūkio subjektui per dieną išmokėtas didesnes kaip 10 000 Lt sumas grynaisiais.
Apskaitos apie užsienio valstybių įmonėms išmokėtas sumas ir išskaičiuotą mokestį.
Pažymos aapie fiziniams asmenims išmokėtas sumas, nesusijusias su darbo santykiais.
Pažymos, susijusios su gyventojų pajamų deklaravimu.
Duomenų, susijusių su pajamų, įsigijus brangų turtą ar kitas lėšas, deklaravimu.
Apskaita apie suteiktą ar gautą labdarą, paramą.Transporto įmonių dokumentai
Transporto įmonėms priskiriamos įmonės, kurių pagrindinė veiklos sritis – keleivių ir krovinių pervežimas. Šių įmonių naudojamus dokumentus reglamentuoja keletas norminių aktų. Laisvos formos dokumentai įmonėse gali būti naudojami pasirinktinai, atsižvelgiant į įmonės apskaitos ar organizacinės struktūros ypatumus.
Dokumentai:
Taksi kelionės kvitai.
Taksi kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalas.
Bilietų (kvitų) knyga.
Bilietų (kvitų) išdavimo ir ppriėmimo paros ataskaita.
Asmeninė sąskaita.
Bilietų kontrolės lapas.
Atviras lapas priimti pinigams iš atskaitingų asmenų už parduotus bilietus ir kvitus.
Kasos žiniaraštis.
Bilietų priėmimo į kasą aktas.
Keleivių persodinimo aktas.
Bilietų ir kvitų patikrinimo aktas.
Bilietų atrinkimo nurašymo aktas.
Bilietų sunaikinimo aktas.
Pažyma apie įvykdytus darbus (paslaugas).
Gabenimo autotransportu tarpusavio atsiskaitymų ssutikrinimo aktas.
Aktas apie avarijas.
Autotransporto priemonių likvidavimo aktas.
Sunaudotų degalų ataskaita.
Automobilio padangos įskaitos kortelė.
Automobilių padangos darbo apskaitos kortelė.
Padangų nurašymo aktas.Statybos įmonių apskaitos dokumentai
Statybos įmonėms priskiriamos įmonės, kurių pagrindinė veikla – statybos ir remonto paslaugų teikimas. Visi pateikti apskaitos dokumentai yra laisvos formos, jų turinį ir formą lemia įmonės dydis, apskaitos organizavimas. Jų naudojimo nereglamentuoja joks norminis aktas.
Pirminiai dokumentai:
Atliktų darbų aktas.
Pažyma apie atliktų darbų vertę.
Limitinė objekto kortelė.
Ataskaita apie atsargų panaudojimą statyboje, palyginti su nustatytomis gamybos normomis.
Materialinė ataskaita.
Nepanaudotų atsargų objekte patikrinimo aprašas.
Mechaninių darbų rejestras.Viešojo maitinimo įmonių apskaitos dokumentai
Viešasis maitinimas yra gamybinė ir prekybinė veikla, apimanti maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimą, organizavimą. Viešojo maitinimo įmonės, kaip ir kitos Lietuvoje registruotos įmonės, privalo tvarkyti apskaitą vadovaudamosi ją reglamentuojančiomis taisyklėmis.
Pirminiai dokumentai:
Kalkuliacijos kortelė.
Apdorotos skerdienos pajamavimo aktas.
Per dieną pparduotos produkcijos aktas.
Turto priėmimo aktai (laikinai gautos įrangos aktas, reklaminės medžiagos priėmimo aktas).
Indų ir kito inventoriaus duženų nurašymo aktas.Apskaitos dokumentų apyvarta
Visi dokumentai patenka į buhalteriją. Apskaitininkai atidžiai juos patikrina formaliai, t.y. ar teisingai užpildyti visi rekvizitai, ar nėra trynimų ir neaptartų taisymų. Būtina įsitikinti, ar ūkinės operacijos tikslingos. Po to tikrinama aritmetiškai, ar tikslūs apskaičiavimai, bendros sumos, procentai ir kt. Kartais dokumentai tikrinami priešpriešiniu būdu, pvz.: tikrinant gautus iš atsiskaitomosios sąskaitos į kasą pinigus, palyginamos kasos pajamų orderių ir bankų iišrašų sumos. Netiksliai arba netinkamai sudarytus dokumentus reikia grąžinti, kad siuntėjas juos patikrintų arba sudarytų juos iš naujo. Labai svarbu patikrinti dokumentų galiojimo terminus. Patikrinti dokumentai taksuojami.
Taksavimas yra dokumente parodytos operacijos kiekinės išraiškos įvertinimas pinigais.
Po to dokumentai grupuojami ir registruojami apskaitos registruose.Apskaitos dokumentų saugojimas
Buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi siekiant sudaryti galimybę įmonei bei jos veiklą kontroliuojančioms institucijoms patikrinti ar patikslinti ankstesniais laikotarpiais atliktų operacijų pagrįstumą, mokesčių skaičiavimo teisingumą ir pan. dokumentų saugojimo tvarką įmonėje nustato vadovas, laikydamasis Lietuvos archyvų departamento nustatytų saugojimo terminų.
Šešerius metus saugomi medžiagų ir mažaverčio inventoriaus įsigijimo ir nurašymo dokumentai, kasos ir banko operacijų pirminiai dokumentai, avanso apyskaitos.
Visi buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, kuriais pagrindžiamos kokios nors ūkinės operacijos, turi būti saugomi 10 metų. Dokumentai saugomi nustatytą laiką, neįskaitant surašymo metų.
Septyniasdešimt penkerius metus saugomi darbuotojų asmeninės sąskaitos, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai. Nuolat saugomi dokumentai – sąmatos, metiniai balansai.Piniginio turto inventorizacija, rezultatų įforminimas ir apskaita
Įmonės pinigus inventorizuoja tik kasoje ir prekybos vietose. Pinigų inventorizacija turi būti atliekama pagal įsakyme dėl inventorizacijos nurodytos dienos būklę. Kasoje esančių pinigų, tiek litais, tiek užsienio valiuta, metinę inventorizaciją patogiausia atlikti tuo metu, kai kasoje mažiausias pinigų likutis, taip pat atskaitomybės sudarymo dieną – gruodžio 31-ąją. Inventorizuojant kasą, ji uždaroma ir pinigai nnei priimami, nei išmokami. Parankiausią kasos inventorizaciją pradėti darbo dienos pradžioje, kai kasininkas dar nepradėjo pinigų išmokėjimo ar priėmimo operacijų arba po inkasacijos. Prieš inventorizaciją kasininkas užpildo kasos knygą, sudaro kasininko apyskaitą ir kartu su visais pajamų ir išlaidų dokumentais perduoda į buhalteriją. Prieš pradedant pinigus skaičiuoti, inventorizacijos komisijai kasininkas pateikia patvirtinimą, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai į buhalteriją atiduoti. Pinigų saugojimo vietose negalima laikyti darbuotojų, net ir paties kasininko, asmeninių pinigų. Kad būtų išvengta klaidų, patartina pinigus skaičiuoti du kartus.
Analogiškai skaičiuojami pinigai ir užsienio valiuta, jeigu įmonė gali turėti valiutinę kasą. Suskaičiuota valiuta perskaičiuojama į litus inventorizacijos dienos kursu, ir gauta suma įrašoma į inventorizacijos aprašą.
Inventorizuojant pinigus darbo su elektroniniais kasos aparatais vietose rekomenduojama naudoti kitokios formos grynųjų pinigų skaičiavimo lapus. Skaičiuojant grynuosius pinigus (EKA) darbo vietose, atskirai suskaičiuojami grynieji pinigai, atskirai įplaukos pagal atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis patvirtinančius kvitus. Pinigai kasos aparatuose įrašomi į bendrą inventorizacijos aprašą. Į aprašą įrašoma paskutinio kasos aparato kvito numeris, skaitiklio parodymai ir unikalus kasos aparato numeris. Jeigu nustatomi grynųjų pinigų kasos aparato stalčiuje ir skaitiklių parodymų neatitikimai, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis, rastas perteklius užpajamuojamas įmonės kasoje išrašant kasos pajamų orderį, o trūkumai išieškomi iš materialiai atsakingo asmens.
Kai prekiaujant ar teikiant paslaugas nnebūtina naudoti kasos aparatą, grynieji pinigai darbo vietose tikrinami juos suskaičiuojant ir nustatant sumą, kuri įrašoma inventorizacijos apraše. Atskiri aprašai sudaromi kiekvienam materialiai atsakingam asmeniui. Sutikrinimo žiniaraštis sudaromas pagal atsakingo asmens kortelės duomenis, tačiau čia nustatyti trūkumus arba perteklių be papildomų skaičiavimų praktiškai neįmanoma. Tokiu atveju trūkumas arba perteklius gali būti nustatomas tik atlikus perduotų materialiai atsakingam asmeniui parduoti skirtų prekių inventorizaciją, užsakymų ar kitų dokumentų, kuriuos asmuo turi darbo vietoje, reviziją.
Piniginių lėšų inventorizacija labai mažai reglamentuota, o taikyti bendruosius inventorizacijos principus pinigų inventorizacijai gana problemiška. Patikrinti pinigus, užpildyti skaičiavimo lapus (aktus), perkelti duomenis į aprašus nėra sunku, bet sutikrinimo žiniaraščių sudarymas ir konkrečios datos, kurios duomenimis jie turėtų būti sudaromi, nustatymas sudaro keblumų.
Prieš nustatant trūkumus arba perteklių, būtina ypač atidžiai patikrinti kasos operacijų pirminius dokumentus. Tikrinant reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
1) Ar pirminiai dokumentai be taisymų;
2) Ar jie užpildyti nepaliekant galimybės prirašyti;
3) Ar pirminiuose dokumentuose turinčių teisę pasirašyti asmenų – vyr. finansininko, vadovo – parašai yra tikri;
4) Ar pinigų išmokėjimas pagrįstas kitais pirminiais dokumentais – sutartimis, prašymais, avanso apyskaitomis ir pan.;
5) Ar kasa (kita pinigų saugojimo vieta) gerai apsaugota nuo vagysčių;
6) Ar darbo metu kasoje nesilanko pašaliniai asmenys, įskaitant įmonės darbuotojus;
7) Ar asmeniui, atliekančiam kasininko funkcijas, sudarytos sąlygos saugiai dirbti.
Privalomas rekvizitas turi būti raštiškas patvirtinimas,
kad pajamų ir išlaidų dokumentai, nurodant paskutinių datas ir numerius, atiduoti į buhalteriją, neužpajamuoto i.r nenurašyto turto nėra, įrašas „Visą šiame inventorizacijos apraše išvardytą turtą komisija, man dalyvaujant, patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau“ ir materialiai atsakingo asmens parašas. Jeigu materialiai atsakingas asmuo nesutinka su kai kuriais inventorizacijos apraše įrašytais duomenimis, tai turi būti aptarta atskirai, ir prie inventorizacijos aprašo pridedamas raštiškas materialiai atsakingo asmens pasiaiškinimas.
Jeigu inventorizacija atliekama keičiantis materialiai aatsakingiems asmenims, privalomieji rekvizitai aprašuose papildomi perduodančio ir priimančio asmenų vardais, pavardėmis, pareigomis ir parašais, patvirtinančiais, kad vienas jų apraše išvardytą turtą perdavė, o kitas – priėmė.
Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. į vieną aprašą surašomi tik konkrečioje turto buvimo vietoje rasti turto objektai.
Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas. Jeigu vienas materialiai atsakingas asmuo atsako už įvairų turtą, tai inventorizuojant šis turtas įrašomas į atskirus aprašus pagal sąskaitas, kuriose jie apskaitomi.
LITERATŪRA
1. BŪDVYTIENĖ Dalė. „Kaip atlikti inventorizaciją ir ddokumentuoti jos rezultatus“. Vilnius 2002 m.
2. GUDAITIENĖ Ona. „Finansinė apskaita“. Vilnius 2002 m.
3. „Pirminiai apskaitos dokumentai“. Vilnius 2002 m.
