Apskaitos egzaminui

APSKAITA

1.Apskaitos informacija ir jos vartotojai Apskaitos informacija yra iš

patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausia

finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai –

įmonės, jų valdymo procese, arba kurie potencialiai ir ateityje gali būti

naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams.

Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo

kitų įmonių ir savininkų.

Visose laisvos rinkos šalyse labai paplitęs teiginys, jog apskaita yra

verslo kalba. Tai teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo

sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai

paprasčiausiai negalėtų susikalbėti. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti

su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais. Juk įmonės

steigiamos tam kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą

pinigais. Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia

apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Šio mato

pagrindu visus duomenis ir formuoja apskaitininkai, pateikdami žinias apie

įmonės turtą, jos savininkus bei turto panaudojimo efektyvumą – juk įmonės

veiklos procese turto nuolat turi daugėti, nebent dalį jo išsidalintų

savininkai, arba įmonė nuolatos patirtų nuostolius.

Ne tik pati apskaitos informacija bet ir jos vartotojai pasižymi gausa ir

įvairove. Tai natūralus reiškinys, nes apskaita turi būti vykdoma

kiekvienoj įmonėj, be to įvairiais tikslais. Neformaliai veikiančiose

įmonėse ir apskaita vedama tvarkingai. Tikrai sunku būtų rasti ilgesnį

laiką sėkmingai dirbančią įmonę, kurios valdytojai nesiorientuotų kokiu

turtu disponuoja ir kaip jis naudojamas. Konkurentai, turintys kokybišką

apskaitos informaciją anksčiau ar vėliau nnukonkuruotų tokią įmonę. Kalbant

apie apskaitos informaciją, skiriami apskaitos informacijos ir finansinės

atskaitomybės vartotojai.

Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti

įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų įmonės savininkai (AB-se –

akcininkai). Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą

į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu,

bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma, taip pat kam priklauso šis

turtas, t.y. jo savininkais. Pirmiausia vadovaudamasis apskaitos

informacija, akcininkai priima sprendimą parduoti arba neparduoti turimas

akcijas, o potencialūs savininkai sprendžia ar verta įsigyti šių arba

įmonės išleistų naujų akcijų.

Svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai,

yra metinė finansinė atskaitomybė. Remdamiesi ja savininkai numato ir

verslo plėtojimo politiką. Sprendžiant ar įmonės administracija per

ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renka

įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinės

atskaitomybės parengimo aakcininkams teisingumą turi patvirtinti jų samdytas

auditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai

informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos

įmonės komercinės paslaptys.

Ne visa apskaitos informacija prieinama įmonės savininkams. Jiems

pateikiami duomenys, kurių reikia minėtiems sprendimams priimti (šią teisę

jiems garantuoja įstatymai). Tačiau paprastai jiems nebūna prieinama

informacija, atskleidžianti įmonės komercines paslaptis, pvz. Įmonės

tiekėjų ar pirkėjų sąrašai, ypač su perkamu ar parduodamu vertybių

kainomis. Tai suprantama, nes priešingu atveju konkuruojančių įmonių

savininkai nusipirkę konkurentų įmonės išleistų akcijų, galėtų sužinoti

visas jų komercines paslaptis.

Apskaitos informacijos vartotojai

1.Tiesiogiai ssuinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai:

a)Esantys ir potencialūs įmonės savininkai,

b)Įmonės administracija ir valdytojai,

c)Įmonės darbuotojai.

2.Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos vartotojai:

a)Esantys ir potencialūs kreditoriai,

b)Esantys ir potencialūs tiekėjai,

c)Esantys ir potencialūs pirkėjai.

3.Įvairios valdžios institucijos:

a)Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai,

b)Valstybinės statistikos institucijos,

c)Regioninės valdžios institucijos,

d)Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos.

4.Kiti vartotojai:

a)Vertybinių popierių komisija ir makleriai,

b)Konkurentai,

c)Finansiniai ekspertai ir patarėjai,

d)Įvairūs kiti vartotojai.

2.Bendrieji apskaitos principai

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos

kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios taisyklės.

Principai:

– įmonės principas. Reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas į

įmonę turtas apskaitoje būtų atskirtas nuo jų asmeninio turto.

– įmonės tęsiamos veiklos principas. Jis reikalauja apskaitoje daryti

prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link

ar nėra kokios kitokios priežasties dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.

– periodiškumo principas. Tęsiamos veiklos principas labai susijęs su

periodiškumo principu, kitaip sakant su sąlyginiu šios veiklos skirstymu į

tam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija

apie įmonės turimą turtą bei pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį taip

pat apie uždirbtas pajamas ir sąnaudas, patirtas uždirbant.

Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai

apdairiai keistų apskaitos metodiką.

– atsargumo, apdairumo principas. Tas principas reikalauja, kad

apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.

Tai itin svarbu AB kai yra ne vienas savininkas, administracija, siekdama

palankių vadovų perrinkimų rezultatų dažnai pagražinti tikrąją padėtį.

Įmonės administracija kartais linkusi įrodyti savininkams, kad

susiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį geriausiai galima pataisyti

išleidus nnaujų akcijų. Tuo tikslu naujuosius akcininkus pirmiausia reikia

įtikinti, jog įmonės veikla bent jau pakenčiama.

– piniginio įkainojimo principas. Jis reiškia, kad visas įmonės turtas,

taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėje

atskaitomybėje turi būti atspindėti, įkainuoti pinigai. Viskas išreiškiama

piniginiais vienetais.

– kaupimo principas. Tai vienas svarbiausių konceptualių rinkos nuostatų.

Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę:

uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas

uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo

pinigų gavimo ar išmokėjimo.

– palyginimo principas. Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per

ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas

uždirbant patirtomis sąnaudomis.

– neutralumo pr. Objektyvumo, nesaliskum- apsk turi pateikt teisinga info.

Ji turi buti neprikl nuo info vartotoju isankstinio nusiteik kuris gali

padaryt itak ju priimt sprendim.

– optimalumo princ. Racionalumo. Apskait tvarkymo san turi buti ne dides

uz nauda kuri gaunama panaudojus apsk info. Del to reik nuolat rupinti kad

apsk teiktu reikiama info be pernelyg dideliu sanaudu.

3.1 Fundamentinė apskaitos lygybė

Ekonominiais ištekliais laikysime visas verslui reikalingas materialias ir

nematerialias sąlygas nuosavybės teise įmonės savininkams priklausanti

ekonominių išteklių dalis – turtas.

Turtas yra turtas, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, kiek turi

savininkų.

Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip

kinta jo priklausomybė. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe:

Turtas = Nuosavybė

Turtas = akcininkų nnuosavybė + skolintojų nuosavybė

T=T saltiniai, kapitalas, nuosavybe, isipareig. T salt ir kap atskleidzia

rysi tarp im priklaus T ir jo isigijimo saltiniu. Bendra T verte visada =

jam isigyti panaudotu istekl sumai. Nuosav israiska parodo = tarp im T

bendros vertes ir finan interesu i si T sumos. Isipar atskleidz = tarp im T

vertes ir jos finan isip sumos. T- im turimi ekon istekliai, teikiantys

nauda ir turintys pin verte kuria galim nusta. T apskaitoj priskiriami

istekliai privlo: teikti im nauda ateity ir tureti patikima pinigine verte.

T svarbus veiks pajam bei pelnui gaut, dar vad aktyvais. Desinej = pusej

dvi skirt dalys: imones skolos ir im savini kapit (NK). T=Kap+Skolos.

Skolos(skol kap) vad pasyva. Tada A=P-Kap. Kap ir skolu santykis sudaro

finansu struktura. Kap dydis- svarbus rodik kuris per ataskait l-pi

paikeicia. Pokycius salygoja: pajamos, sanaudos joms uzdirbt=

pelnas(nuost). Savin idejimai i im, savin paimtas T. Pas ir san pasireisk

uk veiklos metu ir nulemia fin veik rez-pelna(nuost). Idej ir paimt t rodo,

kad prireikus im turimas kap papildomas naujais savin inasais ar im $ bei

kt T isleidziami suteikiant savininkams. Veiksnai turi itak ir T dydziui,

kuris l-pio pa= kap pb+paj pb-san pb+idejim – paem+skol pb.

Pelno uždirbimo įtaka fundamentinei apskaitos lygybei

Uždirbamo pelno ir turto pasikeitimo reiškinys, pasireiškia tada, kai

pajamų uždirbimas sutampa su sąnaudų,

su pinigų ar kito turto išleidimu.

pvz.: nedidelėje krautuvėlėje prekės kreditu neparduodamos ir kuri neturi

savo patalpų ar kito ilgalaikio turto, bet jas nuomoja kiekvieną mėnesį

mokėdama nuomos mokestį. Tokiu atveju norint apskaičiuoti savininko

nuosavybės padidėjimą pakanka nustatyti kiek per ataskaitinį laikotarpį

padidėjo įmonės turtas.

3.2 Sąskaitos

Kiekviena ūkinė operacija turi atsispindėti balanse. Tačiau po kiekvienos

ūkinės operacijos, kurių didelėse įmonėse per dieną būna labai daug

užpildyti naują balansą praktiškai neįmanoma. Be to atvaizduojant operaciją

balanse būtų labai sunku stebėti materialinių vertybių pinigų ir kitų

aktyvų ir pasyvų judėjimą. TTodėl visų rūšių ūkinėms finansinėms operacijoms

atvaizduoti naudojamos sąskaitos daugelyje pasaulio šalių remiantis

dvejybinio įrašo sistema įprasta vieną sąskaitos pusę (kairę) vadinti

debetu, o kitą kreditu.

Mokymo tikslams dažniausia vartojama sąskaitos išraiškos forma T,

atitinkanti lietuvišką T raidę, vadinama lėktuvėliu. Schematiškai atrodo

taip:

Sąskaitos pavadinimas

Kairė debeto dešinė kredito

pusė pusė

Kaip žinoma balansas dalijamas į dvi dalis: aktyvą, kuriame atvaizduojama

visų rūšių turto būklė ir pasyvą, kuriame atvaizduojama tam tikros datos

įsiskolinimų ir savininko nuosavybės būklę. Atsižvelgiant į tai, visos

sąskaitos skirstomos į aktyvines ir pasyvines.

Sąskaitos kkuriose apskaitomas įmonės turtas ir jo judėjimas, vadinamos

aktyvinėmis. Sąskaitos, kuriose apskaitomi įmonės įsiskolinimai ir

nuosavybė (kapitalas) vadinamos pasyvinėmis.

Debetas ir kreditas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose turi skirtingą

reikšmę:

-aktyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įmonės turto padidėjimą;

-aktyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami llikučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įmonės turto sumažėjimą;

-pasyvinių sąskaitų kredite atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės padidėjimą;

-pasyvinių sąskaitų debete atvaizduojami likučiai iš balanso ir operacijos

nulemiančios įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės sumažėjimą;

-aktyvinės sąskaitos gali turėti tik debetinį saldo (likutį), o pasyvinės –

kreditinį;

-visų debetinių likučių (saldo) suma aktyvinėse sąskaitose lygi visų

kreditinių likučių sumai pasyvinėse sąskaitose.

Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų

tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys vadinamas sąskaitų

korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys susidaro –

koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio

įrašo pavidalu. Buhalterinis įrašas nurodo debetuojamos ir kredituojamos

sąskaitų, kuriose atvaizduojama ūkinė operacija, pavadinimą ir operacijos

sumą. Korespondencija galima suskirst i 4 tipus: I debetuojama aktyvine

sask ir kredi aktyv sask, pvz D atsiskait sask, K pirkeju skol, kas reiskia

akd i atsisk ssask gauti $ is pirk sumokant skolas. II debetuoj pasyv sask

ir kredituojama pasyv sask. Pvz D rezervai, K istatinis kap ty is rezervu

padidintas istat kap. III debetuoj aktyvine sask ir kred pasyv sask,pvz D

medz, K skol tiek ty is tiek isigyt medz, bet dar nesumoketa. IV debet

pasyv sask ir kred aktyv sask, pvz D soc dr skolos K- atsisk sask, ty

atsisk saskaita sumoketa skola uz darb soc dr.

Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau

registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos. Tokios sąskaitos

vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią teikia sintetinės

sąskaitos dažnai yra nepakankama. Įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti.

Todėl dar yra naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos

sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti.

Sintetinė apskaita ir analitinė apskaita yra tiesiogiai tarpusavyje

susietos ir kiekviena iš jų atlieka tam tikras funkcijas, todėl sintetinė

apskaita be analitinės apskaitos neįmanoma, o pastaroji dažnai būna

suskaidyta ir neduoda ūkinio proceso visapusiško vaizdo.

Sintetinių ir analitinių sąskaitų tarpusavio ryšys techniškai pasireiškia

tuo, kad:

-analitinių sąskaitų saldo atvaizduojamas toje pat sąskaitos pusėje,

kurioje tas saldo parodytas atitinkamoje sintetinės sąskaitos pusėje;

-operacijos, kurios rašomos į kurios nors sintetinės sąskaitos debetą ar

kreditą rašomos taip pat į atitinkamos analitinės sąskaitos debetą ar

kreditą;

-kiekvienos aktyvinės ar pasyvinės sintetinės sąskaitos saldo ir apyvartos

visada yra lygios analitinių sąskaitų, atidaromos savajai sintetinei

sąskaitai detalizuoti, saldo ir apyvartų sumoms.

4. Dvejybinis įrašas

Dvejybinio įrašo esmė yra ta, kad kiekviena įvykusi ūkinė operacija

atvaizduojama tokia pat suma skirtingų sąskaitų debete ir kredite.

Dabar dvejybinis įrašas dažniausiai traktuojamas kaip sistema, kurioje

kiekviena operacija įrašoma į dvi sąskaitas, nepakartojant, o norint

pabrėžti kiekvienos ūkinės operacijos dvejopą traktavimą. Pateikiama daug

pavyzdžių kaip kiekviena ūkinė operacija gali būti nagrinėjama skirtingais

požiūriais. Pvz., tokia operacija: jei aš nusiperku automobilį už 5000$

įvyksta du dalykai, t.y. aš įsigyju automobilį ir prarandu 5000$, o žmogus,

pardavęs automobilį patiria atvirkštinį dalyką. Taigi, kiekviena ūkinė

operacija tturi du aspektus ir dvigubo įrašo sistema fiksuoja juos abu.

5.1. Sąskaitų planas

Kad būtų lengviau orientuotis sąskaitų nomenklatūroje (jų sąraše) sąskaitų

plano struktūra, parengta vadovaujantis fundamentine apskaitos lygybe.

Pirmoje ir antroje klasėse sujungtas visas turtas, kuriuo disponuoja įmonė,

pirmoje klasėje materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas. Trečios

ir ketvirtos klasių sąskaitose parodoma, kam priklauso turtas, jose

atspindima savininkų nuosavybė, įmonės skolos ir įsipareigojimai visiems

tretiesiems asmenims. Penktoje klasėje fiksuojamos visos per tam tikrą

ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, o šeštojoje – šias pajamas

uždirbant patirtos sąnaudos.

Vidinės (menedžmento) apskaitos vedimo metodiką ir tvarką pasirenka įmonė.

Ši apskaita dėl kiekvienos įmonės veiklos specifikos yra labai individuali.

Todėl įmonės pačios turi pasirinkti ir parengti vidinės apskaitos sąskaitų

planą. Tam reikalui skirtos septintoji, aštuntoji ir devintoji pavyzdinio

sąskaitų plano klasės, kurių valdžia nereglamentavo, paliko užpildyti jas

įmonės nuožiūra vidinės (menedžmento) apskaitos tikslais. Yra dar nulinės

klasės sąskaitos, dar vadinama specialiomis sąskaitomis, pvz. įmonė turinti

didelius sandėlius už tam tikrą mokestį priima saugoti kitos įmonės

materialines vertybes. Tokio turto, be abejo, nėra jokio pagrindo

atspindėti įmonės balanse (todėl minėtos sąskaitos ir apjungtos nulinėje

klasėje), nes jis nepereina įmonės nuosavybėn ir neatsiranda koks nors

saugojančios įmonės įsipareigojimas, išskyrus už tam tikrą mokestį suteikti

kitai įmonei plotą prekėms saugoti.

5.2 T ir nuosav klasifikav.

Turtas. Trump finan turtas: lesos kasoj ir banke, termin indel,

apyvartiniai VP, skolos imonei ((debetines, pirkeju, vekseliai ir cekiai)

Trump mater turtas. Atsargos(prekes skirtos perparduot, gatva prod,

nebaigta gamyb, zaliav, medz).

Llgal mater turtas. Tai nekiln, kiln turtas.

Nemat turtas. Tai patentai licencijos prestizas.

Ilgal fin turtas. Tai akcijos, oblig, ilgal paskolos.

Nuoavybe. Nuosav kapit. Kapitalas (valsttybinis, akcinis, .), rezervai

(perkainojimo, sudaryti is pelno), pelnas ar nuostol, kapit dotacijos ir

subsidijos (gautos ir gautinos), atidejimai(mokesciams, isl padengimui).

Skolinta skap. Ilgalaikes skolos (finansi, prekybos, pinigines garantijos,

sukauptos sanaudos), trumpal skolos (ilgal skolu einamuju metu dalis, trump

fin skolos, prekybos skolos, gauti avansai p sutartis, skolos darbo

mokejimui ir sodrai, moketini mokesciai, moketinos sumos is pelno

paskirstymo, sukauptos san, ateinanciu l-piu paj).

6. 1.Apskaitos proceso nuoseklumas

Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas darbas, turi būti atliekama

tam tikra tvarka ir nuoseklumu. Kaip ir kiekvienoj kitoj srity čia reikia

laikytis tam tikrų kitų nuostatų. Kiekvienas apskaitos principas turi būti

įgyvendintas, kitaip jis prarastų prasmę. Siekiant tinkamai sugrupuoti ir

perskaičiuoti įmonės veiklos duomenis, kad būtų patenkinti apskaitos

duomenų vartotojų poreikiai, ir pateikti įvairaus išsamumo informaciją iš

anksto nustatytu laiku, pasidarė būtina įvesti tam tikrą tvarką. Jos labai

svarbu laikytis visoje buhalterinės apskaitos duomenų formavimo stadijose.

Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose.

Apskaitos duomenų registravimo tvarka visose jų formavimo stadijose – nuo

pirminių dokumentų iki atskaitomybės vadinama buhalterinės apskaitos

organizavimu. Ūkines operacijas apskaitoje fiksuoti galima

tik remiantis

atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pirminiams dokumentams

privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai

negalioja kitaip sakant neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuoti

duomenų pagrindu negalima daryti jokių įrašų apskaitos knygose. Kiekvienam

apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:

1. Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas;

2. Apskaitos dokumento pavadinimas;

3. Dokumento surašymo data;

4. Ūkinės operacijos turinys;

5. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

6. Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška;

7. Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei

teisingą apiforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai.

Tik remdamiesi išvardytais rekvizitais, turinčiais dokumentais

apskaitininkai gali registruoti buhalterinėse knygose, tai pasakytinos tiek

apie iš trečių asmenų gautus, tiek apie pačios įmonės išrašytus dokumentus.

6.2 Apsk reglamentacija. .Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos

darbuotojų pareigą, atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad

šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai

vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia

komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų

organizacijų atstovus.

Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į grupes:

– metodologiniai standartai,

– metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą,

– rreglamentuojantys standartai,

– susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių veiklos apskaitą

reglamentuojantys standartai,

– pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai,

– įvairių veiklos rūšių standartai,

– apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai,

– standartai skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos

klausimams,

– finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.

ES valstybių apskaitininkai savo ddarbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais

apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES

direktyvomis, reglamentuo-jančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus

tų šalių įmonėse.

LR įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės apskaitos

pagrindų įstatymas, kurį 1997 06 18d. priėmė LR Aukščiausioji taryba.

7. apskaitos registrai bei pateis dokumentai.

Registr klas p poz: isvaizda(korteles lapai knyg zurnal), irasu

pob(chronol, sistemin, kombinuoti), duomenu detalumo rusi( sintet,

analitiniai, mistus), struktura(dvipus, vienpusiai, daugiaskilciai,

likutiniai, sachmagttiniai). Apsk formu esme-buh apsk forma tai apsk

registru naudojimu sist, nuo kurios prikl apsk irasu nuoseklumas ir budai.

Skiriasi pozymiais: naudojimo registru sk, turiniu ir forma. Iraso

apskaitos registruose nuoseklumu ir technika. Taip pat mechanizmo priemoniu

panaud laipsniu apsk ir skaiciavimo darbuose. Apsk regist naudoj del

gresmes iskraipyti finansines atskaitom duomenis. BZ – atlieka f-ja,

kokios, kada ir kokiu nuoseklumu iviko oper. Duom turi buti kaupiami p

ivykdymo eioiskuma. Forma prikl nuo imones, sudaro kelios skiltys: data,

turinys, debetas, kreditas, perkelimo pazyma, kurioj rasomas sask, i kuria

perkelti duom, numeris. Suregistravus oper reikia parengti finan

atskaitomybe. Jos sudarymui duom reik kaupti saskaitose. Jose naudojamos

sisteminiu registru formos: kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine

patogesne uz kont tuo atv, jei nuolat reikal info apie likucius. Daugiaskil-

kai norim isskirti papild apsk objekto poz saskaitos viduje. Visos sask

sujungiamos viename registre – Didz kn, kuri atspindi uk veikla. Norint

ivertinti veiklos pelninguma sudarom pelno aatask, o nustatyt kokiu turtu

disponuoja im ir kam turtas prijlauso – balansas. Pries finans atskaitom

reik padary bandm balansa, kad patikrint, ar nera klaidu. Tai lentele,

kurioje pateikami debetiniai ir kreditiniai DK sask likuciai per atask l-

pi. Parodo ar visu D lik suma = K likuciu sumai. Sudaro 3 skiltys: sask

pav, deb ir kredit sask likuciai. Jei lik nera, i band balansa nerasom.

Klaidos, nepazeidz = band balanse: principines klaidos, kai neteis nustatom

sask klase, is bz perkelta klaida, pvz neteisingai uzfiksuotas pard kiekis,

praleidimai, fiksuojant operacijas.

8. ilg turto esme, nusidev, amort

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir

ilgalaikį yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį – laikotarpį, per

kurį uždirbamas pelnas. Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį

visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas

nesunaudojamas – ilgalaikiu turtu. Kadangi pagrindinis ataskaitinis

laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas,

kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus. Todėl ir

laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba – vieneri jo

naudojimo metai. Priskiriant turtą ilgalaikio rūšiai atsižvelgiama į jo

kainą. Jokiame norminiame akte nėra tikslai pasakyta, nuo kokios sumos

turtas laikytinas ilgalaikiu.

Metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis turtas

suskirstytas į 5 dideles grupes:

1. Formavimo savikaina

2. Nematerialus turtas

3. Materialusis ilgalaikis turtas

4. Ilgalaikis finansinis turtas

5. Po vienerių metų gautinos sumos

FFormavimo savikaina yra susijusi su turtu, atsiradusiu formuojant įmonę –

kuriant ją arba plėtojant jau įsteigtos įmonės veiklą, keičiant jos veiklos

profilį ir panašiai.

Nematerialusis turtas išskiriamas, kad būtų parodyta kiek įmonė turi

teisių ir kitų privilegijų, suteikiančių turto, kuris egzistuoja tik tol,

kol egzistuoja pati įmonė. Patentai ar licenzijos išduodamos visada

konkrečios įmonės vardu, be teisės juos perparduoti kuriai nors kitai

įmonei ar asmeniui. Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras įmonės

vardas, kurį buhalteriai vadina prestižu. Šiai turto grupei priskirtinos ir

ilgalaikės trečiųjų asmenų skolos įmonei, tačiau pastarosios dėl jų

specifikos išskiriamos ir atspindimos atskiroje balanso straipsnių grupėje.

Nematerialiojo ilgalaikio turto rodiklis rodo, kiek įmonėje yra

apčiuopiamo ilgą laiką naudojamo turto. Tai labai svarbus dydis, nes būtent

ilgalaikiu materialiuoju turtu įmonė gali garantuoti skolų bankui ar

tiekėjams grąžinimą. Į tą turtą orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra

vienas svarbiausių nuosavybės garantų. Įmonės sėkmingą veiklą visada lemia

daugelis išorinių veiksnių. Tuo tarpu ilgalaikio materialiojo ilgalaikio

turto kaina iš tikrųjų veikia tik infliacija.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas į atskirą grupę todėl, kad

atskirai būtų parodytas įmonės turtas susijęs su dalyvavimu kitose įmonėse,

to turto grupė dažniausiai būna susijusi su gerokai didesne rizika negu

materialusis ilgalaikis turtas. Kad būtų galima ją įvertinti, reikia gerai

išnagrinėti įmonių, į kurias šis turtas įdėtas, padėtį, nes šiuo atveju

turto saugumą lemia ne tiek jį turinčios įmonės veiklos sėkmė, kiek

išleidusios vertybinius popierius įmonės sėkmė.

Po vienerių metų gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius trečiųjų

asmenų įsiskolinimus įmonei. Investuotojai turi matyti, kokią dalį viso

įmonės turto sudaro trečiųjų asmenų įsiskolinimai, nes visuomet yra tam

tikra tikimybė, kad šios skolos nebus grąžintos. Taip pat visada reikia

išsiaiškinti, ar nebūtų naudingiau tą turtą naudoti savo įmonės veikloj, o

ne skolinti jį kitiems.

Materialiojo ilgalaikio turto apskaita

Materialus ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas,

kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Tokiu

turtu numatoma naudotis ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį. Materialus

ilgalaikis turtas dalyvauja įmonės veikloj ilgą, tačiau ribotą laiko tarpą.

Balanse ilgalaikis materialus turtas pavaizduotas turto dalies A skyriaus

trečiojoje grupėje.

Ištrauka iš buhalterinio balanso

Materialus turtas: žemė; pastatai; statiniai ir mašinos; transporto

priemonės; kiti įrenginiai ir įrankiai; išperkamosios nuomos ir panašios

teisės; kitas materialus turtas; nebaigta statyba ir išankstiniai

apmokėjimai.

Materialiojo ilgalaikio turto įvertinimo pagrindas visuomet turi būti jo

faktinė įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos susijusios su

turto įsigijimu. Tą savikainą užfiksavus ją apskaitoje vadiname ilgalaikio

turto pradine verte. Tuo pabrėžiamos, kad tai yra turto vertė iki pradedant

tą turtą nudėvėti.

Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį

laikotarpį ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinančiais laikotarpiais

yra labai svarbus apskaitos etapas. Kiekvienas ilgalaikis turtas yra

nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto

įsigijimo

savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais

apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Nudėvėta suma

kaupiama Nusidėvėjimo sąskaitoje. Materialiojo ilgalaikio turto likutinė

vertė apskaičiuojama taip:

_Pastato įsigijimo savikaina (pradinė vertė) 80000

Pastato nusidėvėjimas (-) 10000

Pastato likutinė vertė 70000

Likutinė vertė apskaičiuojama iš ilgalaikio turto įsigijimo savikainos

(pradinės vertės) atimant nusidėvėjimo sumą.

Apskaitininkas, norėdamas parodyti, kiek per ataskaitinį laikotarpį

nusidėvėjo tam tikro ilgalaikio turto, turi atlikti tokią sąskaitų

korespondenciją: kredituoti atitinkamą materialiojo turto nusidėvėjimo

sąskaitą ir debetuoti materialiojo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų

sąskaitą.

Nematerialiojo ilgalaikio tturto apskaita

Įmonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu. Toks turtas vis

labiau įsigali įmonių veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per įvairias

privilegijas ir teises, kurios padeda įmonei gauti iš tų teisių tam tikrą

naudą. Šis turtas turi tokius požymius: neturi materialiojo (medžiaginio)

turinio, turi vertę, kurios būtina išraiška už tą turtą sumokėta kaina;

suteikia tam tikras teises ir privilegijas to turto savininkui; atneša

įmonei naudos; naudojamas ilgą laiką (ilgiau nei vieną ataskaitinį

laikotarpį).

Ištrauka iš buhalterinio balanso

Nematerialus turtas:

– tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikaina

– įsigytos tteisės

– prestižas

– iš anksto apmokėtos sąnaudos

Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikainą sudaro įmonėje patirtos išlaidos,

susijusios su naujų gamybų įvaldymu arba jau esamų plėtojimu. Į ta

straipsnį įskaičiuojamas per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos

(darbuotojų atlyginimai, sunaudotos medžiagos), padedančios gauti įmonei

tam tikros nnaudos ateityje.

Įsigytoms teisėms priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinėms

teisėms, prekių ženklams ir panašiam turtui įsigyti.

Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik įmonės pardavimo, pirkimo momentu.

Kitokiu būdu prestižo užfiksuoti apskaitoje neįmanoma, nes prestižas rodo

klientų pasitikėjimą, o ne tam tikras išlaidas: pvz., įmonė A nusipirko

įmonę B už 2mln. Lt. Prestižas apskaičiuojamas taip:

_Sumokėta (mokėtina) pinigų suma 2mln. Lt

Įsigytos įmonės turto įvertintą rinkos kaina 1mln. Lt

Suma atspindinti įmonės prestižą 1 mln. Lt

Iš anksto apmokėtos sąnaudos, kurios teiks įmonei naudos ateinančiais

ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip

nematerialusis ilgalaikis turtas. Tokioms sąnaudoms priskiriami visi

išankstiniai apmokėjimai už paslaugas, kurios bus suteiktos įmonei vėliau

nei per einantį po ataskaitinių metų laikotarpį, nes vieneri finansiniai

metai yra riba, skirianti ilgalaikį turtą nuo trumpalaikio

Ilgalaikio finansinio turto apskaita

Finansinis turtas aatspindi tam tikras įmonės teises bei privilegijas,

kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Ilgalaikis

finansinis turtas skirstomas: investicijos; gautinos sumos; nuosavos

akcijos; kitos investicijos ir kitos gautinos sumos.

Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitų įmonių išleistos

akcijos bei obligacijos, kurias įsigijo įmonė. Tokiu būdu įmonė įgauna tam

tikrų teisių šiuos vertybinius popierius išleidusių ūkio subjektų

atžvilgiu.

Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių

įsipareigojimai atskaitomybę rengiančiai įmonei, atsiradę kai toji suteikia

ilgalaikę grąžintiną finansinę ar kitokią paramą toms įmonėms. Tokia

parama, pavyzdžiui, gali būti lengvatinės paskolos šioms įmonėms paremti.

Nuosavoms aakcijoms priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos

akcijos. Išskirtinė šio straipsnio ypatybė ta, kad supirktos nuosavos

akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybėje jų nominaliąja verte. Ir

tik jei pastaroji nenustatyta faktine įsigijimo savikaina (akcijų rinkos

kaina).

Kitos investicijos apima įmonės įsigytus kitų įmonių vertybinius popierius

bei ilgalaikio pinigų investavimo tikslais įsigytą nekilnojamąjį ar

kilnojamąjį ilgalaikį turtą.

Kitoms gautinoms sumoms priklauso įvairios gautinos sumos, kurias įmonė

numato gauti vėliau nei po ataskaitinių einančių metų.

Nusidevejimas – periodinis mater turto vertes paskirstym perriodiskai

gaunamoms pajamos. Amortizacija – periodinis nemat turto vertes

paskirstymas periodiskai gaunamoms pajamoms. Nusidev lemia veiksniu gr:

fiziniai (irenginiu nusid, nusi del turto panaud laiko, ir del turto

gedimo), funkciniai(t neatitikimas poreikiu, t pasenimas). Ilgalaikio t

nusidev apskaiciavimo metodai: tiesinis: remiasi priel, kad ilgainiui t

praranda savo verte todel nusid siejamas su laiku. Naudojimo valandu metod:

priel, kad t verte mazeja priklausomai nuo faktinio naudojimo laiko.

Produkcijos apiemties: priel , jog t verte mazeja del to, kad jis yra

naudojamas gaminant prod. Pagreitinto nusid: priel, kad pradin l-piais t

verte mazeja greiciau nei velesniais. Mazejancio balanso: kai nusid norma

skaic tiesiniu metodu. Pagal santyki su gamyba, ilg turtas skirstomas i

gamybines ir negamybines paskirties.

9. TT esme ir A ikainojimas

Trumpalaikiu turtui priskiriamo per vieną ataskaitinį laikotarpį

(vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas

trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Turto

priskyrimą trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobūdis,

kiek įmonės veiklos aplinkybės. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai

sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant į to

turto kainą. Pvz., aukso bei brangakmenių atsargos juvelyrinėje dirbtuvėje,

be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali

būti kur kas didesnė už toje dirbtuvėje daugelį metų naudojamą ilgalaikį

turtą – prekystalį. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jei jie

naudojami ne pačios įmonės gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o

skirti perparduoti. Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri

pastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti

tuos pastatus už didesnę kainą.

Įmonėje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti

ir labai ilgą laiką, net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti

pajamoms uždirbti šis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne

palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją (arba

prekybos įmonėse į perparduodamų prekių savikainą, arba įmonės veiklos

sąnaudas).

Metinėje finansinėje atskaitomybėje balanse trumpalaikis turtas

suskirstytas į keturias grupes:

1. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys:

1.1.atsargos:

a) žaliavos ir komplektavimo gaminiai;

b) nebaigta gamyba;

c) pagaminta produkcija;

d) pirktos prekės skirtos perparduoti;

e) ilgalaikis turtas skirtas perparduoti;

f) išankstiniai apmokėjimai;

1.2.nebaigtos vykdyti sutartys.

2. per vienerius metus gautinos sumos:

1. pirkėjų įsiskolinimas;

2. pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas;

3. kitos skolos.

3. Investicijos ir tterminuoti indėliai:

1. nuosavos akcijos;

2. kitos investicijos ir terminuoti indėliai.

4. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.

Atsargų įkainojimas

Atsargų įkainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas,

padaryta klaida gali turėti nepageidaujamos įtakos ateinančių metų grynojo

ir apmokestinamo pelno dydžiu. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas

(taip pat atsargos) finansinėje atskaitomybėje parodomas įkainojus jį tuo

turtu faktine savikaina, kitaip sakant, tą kainą, kurią įmonė sumoka už

atsargas pirkdama arba pasigamindama jas.

Atsargos įkainojamos įvairiais būdais arba metodais. Vienas iš jų –

konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos

vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti ir priskirti

tų vienetų pirkimo ar pagaminimo savikainą. Šis metodas pasitvirtina

apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita.

Šis metodas reikalautų per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti,

už kokią sumą pirkta kiekviena sandėlyje esanti prekė. Jeigu įmonės

sandėlyje būtų likę tiek pat, pvz., 400 vienetų, bet kitomis dienomis

pirktų prekių anksčiau pateiktų apskaičiavimai visiškai kitokie. Taikant šį

būdą galima manipuliuoti pelnu, t.y. pirmiausia parduodant prekes už kurias

pati įmonė mokėjo mažiausią kainą (tuo būdu ataskaitinio laikotarpio pelnas

būtų dirbtinai padidintas) arba pirmiausiai parduodant pačiai įmonei

brangiausiai kainavusias prekes (tai būtų daroma siekiant parodyti mažesnį

ataskaitinio laikotarpio pelną, tuo pačiu sumažinant ir pelno mokesčio

sumą).

FIFO. Atsargų įvertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma,

kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o

kurios liko

sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiai

pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausiai parduotų prekių savikainai.

Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių

savikainai priskiriamos paskutinių pirkinių kainos, nes šiuo atveju daroma

prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos

sunaudojamos) anksčiausiai. Taigi šių anksčiausiai pirktų atsargų

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nelieka. Šis

metodas gali būti taikomas daugelyje skirtingų įmonių, nes dažniausiai

pirmiausiai parduodamos ar sunaudojamos anksčiausiai nupirktos atsargos.

LIFO. Atsargų įvertinimo metodas pagal pirmųjų pirkinių kainas. Šis

metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį

laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Šis

metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotų prekių savikainai

priskiriamos vėliausiai piktų prekių kainos, t.y. daroma prielaida, kad

vėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai, o anksčiausiai pirktų

prekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje.Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą

vadovaujamasi paskutinių pirkimų kainomis. Šiuo atveju daroma prielaida,

kad pirmiausiai parduodamos vėliausiai nupirktos prekės arba atsargos.

Vidut kainos med. Menesio pab vidurkis ivertinamas vidutine to lpio

atsargu kaina, kuri nustatoma visu menesio pirkimu ir pradiniu likucio

kainu suma padalijus is pirktu ir buvusiu ll-pio pradzioj atsargu vnt sk.

Itraukiamos visos kainos ir kartu islygina per l-pi buvusiu kainu

pakitimus.

10.1 Periodinė atsargų apskaita prekybos įmonėse

Kiekvienai įmonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir

parduotų prekių savikaina susiję su išlaidomis, padarytomis perkant prekes,

atsargas. mažiausiai vieną kartą pper metus būtina nustatyti atsargų apimtį

natūriniais prekių vienetais. Kitaip sakant, reikia tas atsargas

inventorizuoti, t.y. suskaičiuoti ir gautis rezultatus palyginti su

buhalterijos informacija. Nors įmonėj inventorizaciją gali atlikti bet

kuriuo momentu, (pvz., įtarus grobstymu už atsargų apsaugą atsakingus

asmenis). Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Inventorizacija susideda iš dalių:

1. visų turimų prekių suskaičiavimas, pasvėrimas ar išmatavimas

2. kiekvienos prekės kainos nustatymas

3. atsargų likučių sumos apskaičiavimas anksčiau gautų duomenų

pagrindu, ir gautą rezultatą palyginimas su buhalterijos

duomenimis.

Likuciams registr yra 3 budai.

Spec sask-atsar padidej ar sumazej. Debete sumaz, kredite padidej. Jei lik

lpio pb < nei lpio pr, tai buvo sunaudota daugiau nei isigyta ir atv.

Atsargu padide ar sumaz sask nenaudojama. Tda lpio pb likuciai surasomi i

finans saskaita, butent jos debete pradiniai lik, o kredite –galutiniai.

I ssask irasomi tik A lik pokyciai.

10.2 Nuolatinės atsargų apskaitos vedimas – tai nuolatinis duomenų apie

visas operacijas su kiekviena prekių partija, registravimas buhalterinėse

sąskaitose. Nuolatinės atsargų apskaita pasitvirtina tik apskaitant

nedidelius brangių prekių judėjimus. Atsargu sask debe surasomos visos

gautos vertybes, o kredite islaidos. Privalumai: galima bet kada apsk

parduotu pr verte ir laiku apsk im veiklos fin rezultatus. Taip pat atsargu

dydi, A sumazej del gedimu, netekciu, vagysciu, isvaistymo atv.

11.1 Piniginio turto apskaita

Likvidžiausias yra piniginis turtas ypač reikšmingas kiekvienai įmonei,

nors jo lyginamoji dalis būna labai nedidelė. Norint racionaliai

ūkininkauti pinigai nuolat turi būti apyvartoje. Piniginis turtas

buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve).

Jam skirta balanso turto dalies grupė – gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.

Sąskaitų plane piniginiam turtui apskaityti skirtos 4 sąskaitos:

Nr. 270 pinigų ekvivalentas;

Nr. 271 sąskaitos bankuose;

Nr. 272 kasa;

Nr. 278 perkėlimai.

Pinigų ekvivalento sąskaitoje apskaitomi įvairūs čekiai, obligacijų

kuponai, pašto ženklai, įsigyti loterijos bilietai ir brangiųjų metalų

luitai. Šioje sąskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigų ekvivalentai.

Kiekvienai įmonei labai svarbu sąskaitos. Sąskaitos bankuose ir kasa, juose

apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja įmonė banke ir kasoje įmonė

pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta.

. Pagal finansinį pobūdį jis skirstomas į finansinį (piniginį) turtą,

materialųjį turtą ir nematerialųjį turtą. Piniginis turtas skirstomus į

trumpalaikį piniginį turtą ir ilgataikį piniginį tartą. Trumpalaikį

piniginį turtą

sudaro:1.lėšos kasoje ir bankų sąskaitose. Kasoje gali būti laikomi ir

grynųjų pinigų ekvivalentai, t, y. pašto ženklai, transporto talonai ir kt.

2 .terminuoti indėliai. 3.apyvartiniai vertybiniai popieriai. Juos sudaro

trumpam nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos,

supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt.

4.skolos įmonei [debetinės skolos. Materialaus pavidalo neturi ir

ilgalaikis finansinis [piniginis] turtas. Tai ilgesniam laikui [daugiau nei

1-riems metams] į kitas įmones įdėti ištekliai. Ilgalaikį piniginį turtą

sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos bei obligacijos, kitoms įmonėms

suteiktos ilgalaikes paskolos ir kt.Tokios investicijos teikia įmonei

dividendų,palūkanų ar kitokios formos naudą. Tokiam turtui priskiriamos ir

ilgalaikės pirkėjų bei užsakovų ir kitų debitorių skolos.

11.2 Trumpalaikių skolų įmonei apskaita

Labai svarbi sudedamoji trumpalaikio įmonės turto dalis – trečių asmenų

skolos įmonei. Trumpalaikės skolos įmonėje atvaizduojamos balanso turto

dalies trumpalaikio turto skyriaus per vienerius metus gautinų sumų grupė.

Ta grupė apima tokius straipsnius:

1. pirkėjų įsiskolinimas;

2. kitos gautinos sumos (iš jų pareikalautas, bet ne įmokėtas

kapitalas ir kitos skolos).

Trumpalaikės pirkėjų skolos ne vėliau kaip per einantį po ataskaitinių

finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos – sudaro

didžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį. Pirkėjų skolos – viena iš

likvidžiausių įmonės turto sudedamųjų dalių – atsiranda, kai įmonė prekes

savo pirkėjams parduoda skolon. Prekes parduodančios įmonės taiko tokią

lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui toks

prekių pirkimas visada labai naudingas, nes iš esmės yra ne kas kita, kaip

be procentinis kreditas: už tokiu būdu nupirktas prekes nereikia sumokėti

nedelsiant, vadinasi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtų

mokėti palūkanas. Už prekybines skolas jokių palūkanų pirkėjas nemoka,

išskyrus tą atvejį, kai prekės perkamos išsimokėtinai.

12. soc draudimas, pajamu apmokestinimas ir DU.

Socialiniu draudimu siekiama apsaugoti žmones nuo socialinės ir ekonominės

rizikos pasekmių. Sod draudima organizuoja valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba „Sodra“, įmokas ssocialiniam draudimui moka draudėjai (įmonių

arbdaviai) iš savo lešų 30% kiekvienam apdraustajam darbo užmokesčio ir jam

prilygintųpajamų, plius 3 % sveikatos draudimui, kuris nuskaičiuojamas, nuo

darbo užmokesčio,Soc. draudimas t.p, apima: 22,5% pensinis draudimas. 3 %

ligos ir motinystės draudimas, 1,5 %draudimas nuo nedarbo, l % nuo

nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinių ligų.

Pajamų apmokestinimas. Fizinių asmenų pajamų mokestis. 1) Pajamų susijusių

su darbosantykiais apmokestinimo tvarka. Tokios pajamos skirtingai

apmokestinamos pagrindinėje irnepagrindinėje darbovietėje. Iš paj, gautų

pagri darbovietėje, atimami pagr. PNM ir skirtumas apmokestinam 33 % tarifu

. Asmenims neturintiems lengvatų, PNM yra 215 Lt2). autorinių atlyginimų

apmokestinimas. 13 % pajamų mokesčio tarifu.3)Indiv, įmonių ir ūkinių

bendrijų apmokestinimas 24% tarifu.

Įsigijus patentą, už patente nurodytos veiklos pajamas šios įmones ar

fiziniai asmenys pajamų mokesčio nemoka.

Juridinių asmenų pelno mokestis. Pelno mokesčio objektas yra

apmokestinamasis pelnas ir pajamos (apmokestinamos 29 % tarifu). Pajamas

gauna užsienio valstybių įmonės iš LR juridinių asmenų už, suteiktas

rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas (apmokestinama 15%

tarifu) ir už suteiktą teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis, firmų

vardais (10% tarifu), t.p. užsienio valstybių įmonės, įregistruotos

lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonine ir gaunančios pajamas iš

LR juridinių asmenų (29% tarifu). Ne pelno organizacijų apmokestinamas

pelnas 5 % tarifu, kūrybinių sąjungų ir jų įmonių, kurios jie mažiau kaip

29 % pajamų panaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, apmokestinamasis pelnas

5 % tarifu. Ž.ū. produkciją gaminančių juridinių asmenų ir

paslaugas ž.ū.

teikiančių specializuotų įmonių apmokestinamasis pelnas 10% tarifu.

Pelno mokesčio mokėjimas vykdomas taip: 05.01 d, nešama į valstybinių

mokesčių inspekciją avansinio pelno ataskaita: 6 mėn. avansinio pelno

ataskaita; nešama visų metų pelno deklaracija. Visi mokesčiai mokami

taupomojoje kasoje įrašius mokesčiu kodus.

Darbo užmokestis ir Soc.draudimas.pajamų apmokestinimas.

DU apskaita mokama kaip:ldarbinė alga 2pagal vienetinius įkainius už

pagamintą produkciją ar atlikto darbo kiekį 3pagal vietiniu įkainius už

atidirbtas valandas 4procentnis nuo realizacijos apimties (budėtojai).

Įmonėje privalo būti vadovo įsakymai apie darbuotojo priėmimą į darbo

sutartis. Įmonėje gali būti vedamos asmens korteles ir asmens sąskaitos

.dabartinis min.-430Lt.DU nustato pačios įmonės, jis apskaitomas 471

sąskaitoje-mokėtini atlyginimai. Ši sąskaita parodo sukaupta DU arba įmonės

skolą darbuotojui.Ši sąskaita turi kreditinį likutines DU priskaičiuojamas

vieną ataskaitinį mėnesio išmokamas kitą mėnesį. Jei dėl tam tikrų

priežasčių pasidaro debeto likutis reikia atidaryti naują sąskaitą-

darbuotojo skolos įmonei-DU galima suskirstyti į 3 dalis: l administarcijos

fin.skyriaus, apsaugos aptarnaujančio person.DU tiesiogiai susijęs su

įmonės veikla,tačiau prie tiesiogiai sukuriamo produkto neprisideda .Todėl

šių sąnaudų negalima įtraukti į gaminio savikainą).2Tiesiogiai dirbančių

gamybos procese darbininkų DU .Jis įeina i tiesiogines gamybos sąnaudas.

Kaupiamos 603 ssąsk.

3 pagalbinių gamybos darbininkų DU .Jis priskiriamas prie netiesioginių

gamybos sąnaudų,(604 sąsk,skaiciuoj)Iš DU yra išskaičiuojamas pajamų

mokestis ir l% soc.draudimo lėšų. Pajamų mokestis priklauso nuo to, ar

darbininkas dirbo pagrindiniame ar nepagr. darbovietėje .pajamų mokestis

apskaičiuojamas: l dirbantiems pagrindinėje darbovietėje iš priskaičiuoto

DU atimamas pajamų neapmokestinamas minimumas,kurį patvirtina vyriausybė

.Skirtumas apmokestinamas 33% mokesčių tarifu, įdirbantiems nepagrindinėje

darbovietėje pajamų mokestis skaičiuojamas skirtingu tarifu, priklausomai

nuo DU dydžiu. Jei keičiasi PVM tai keičiasi pajamų mokesčio dydis.

13. im skolu bei isipareigojimu apskaita

Metinėje finansinėje atskaitomybėje įmonės skolos bei įsipareigojimai

atvaizduojami buhalterinio balanso Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų

dalies skyriuje D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Šio balanso skyriaus,

atskiruose straipsniuose pateikiamų rodiklių buhalterinė apskaita vedama

pavyzdinio sąskaitų plano 4-osios klasės sąskaitose, t.y. visi normalūs

sąskaitų likučiai būna įrašyti kredito pusėje. Todėl šios skolos ir

įsipareigojimai dar vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys, kuriems

įmone skolinga pinigų arba prekių, įvardijami kreditoriais.

Skiriami 5 įmonės sąskaitų korespondencijų tipai, – kuriais vadovaujasi

apskaitininkai, atlikdami įrašus įmones įsiskolinimus bei įsipareigojimus

atspindinčiose sąskaitose:

I. Susidarant ilgalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms,

kredituojamos atitinkamos sąskaitų plano grupių Nr 40. Ilgalaikes

finansinės skolos, Nr. 41 IIlgaliakės prekybos skolos, Nr.42 Kilos mokėtinos

sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sąskaitos ir debetuojamos atitinkamos

iš trečiųjų asmenų gauto turto arba jų atliktų paslaugų, dėl kurių atsirado

įmonės įsipareigojimai šiems asmenims, sąskaitos.

II.Susidarius trumpalaikiams įmonės įsipareigojimams bei skoloms,

kredituojamos atitinkamos sąskaitos iš sąskaitų plano grupių Nr. 44

Trumpalaikes finansinės skolos, Nr.45 Prekybos trumpalaikes skolos bei

Nr.46 avansu gautos sumos ir debetuojamos atitinkamos iš trečiųjų asmenų

gauto turto arba jų atliktų paslaugų , sąskaitos.

III.Šis operacijų tipas ypatingas tuo, kad nefiksuoja jokio turto

pasikeitimo , kuriuo disponuoja įmonė, ar įmonės patirtų sąnaudų sudėtyje.

Čia aptartomis sąskaitų korespondencijomis užregistruojamas ilgalaikių

įmonės skolų bei įsipareigojimų virtimas trumpalaikėmis skolomis ir

įsipareigojimais. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje, apskaitininkai

privalo iškelti tą ilgalaikių įmonės skolų ir įsipareigojimų dalį, kurią

įmonė turės padengti einančiais po ataskaitinių metais, į atitinkamą

sąskaitų grupės Nr.43 Ilgalaikių skolų ir įsipareigojimų einamųjų metų

dalis sąskaitą. Į grupės Nr.43 sąskaitas iškeliamos ne visos skolų bei

įsipareigojimų sumos, o tik trumpalaike tapusi jų dalis. Tokių duomenų

reikia iskeliant debitorinius įsiskolinimus į Abejotinų, skolų sąskaitas

(kur registruojami potencialūs beviltiški skolininkai). Šiuo atveju

svarbiau išskirti ne pačius trečiuosius asmenis, kuriems skolinga įmonė,

bet skolų ir įsipareigojimų sumas.

IV. Šis tipas susijęs su piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimu.

Jis buhalterinės apskaitos

sąskaitose registruojamas kredituojant vieną iš piniginio turto (sąskaitų

grupės Nr.27 Pinigai

bankuose ir kasoje) ir debetuojant atitinkamų trumpalaikių piniginių

kreditorinių įsiskolinimų

sąskaitą iš sąskaitų grupės Nr.44 Trumpalaikes finansines skolos , Nr.45

Prekybos skolos, Nr.47

Moketini mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas, Nr.48

Kitos mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai, Nr.49 Sukauptos sąnaudos.

Išimtiniais atvejais gali būti

debetuojama ir kuri nors ilgalaikių įmonės įsiskolinimų sąskaita, rodant

Jog įmonės ilgalaikė skola

jau padengta.

V. Šis tipas susijęs su įmonės įsipareigojimais patiekti pirkėjui tam

tikras prekes, už kurias jis

apmokėjo iš anksto. Patiekus pirkėjui prekes arba atlikus paslaugas,

sumažėja įmonės

įsiskolinimas jam ir padidėja uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį pajamų

suma. Finansinia kreditoriniai įsiskolinimai, gali būti antraeiliai ir

neantraeiliai. Jie skiriami tuo tikslu, kad butų akcentuojami neantraeiliai

įsiskolinimai, kurių ppadengimo terminui suėjus įmonei gali tekli mokėti

kreditoriams ne tik palukanas, bet ir delspinigius.

14.1 imones sav nuosavybes apskaita.

Netik įmonėje sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir

nuosavybė visada reiškiama konkrečiu turtu. Turtas=Savininkų nuosavyb +

Skolintoji nuosavyb. Nuosavybė kinta kartu kintant turtui. Padidėjus įmonės

turtui būtinai turi padidėti ir savininkų nuosavybė arba įmonės skolos

tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso, įmonės nuosavybė

skirstoma į 2 dalis. Savin nuos ir skol nuos.Labai svarbu nuolat stebėti

kaip kinta įmonės savininku ir skolintosios nuosavybės santykis. Jeigu

įmonė skolinga tretiesiems asmenims daugiau už tos įmonės turto,

priklausančio savininkams, sumą, visada yra reali tokios įmonės bankroto

grėsmė. Ilgalaikis turtas + Trumpalaikis turtas = Savininku nuosavyb +

Skolintoji nuosavyb + Pajamos – Sąnaudos Pelnas . Įmonėje esančią savininkų

nuosavybę galima laikyti tam tikru įmonėm įsipareigojimu savininkams. Iš

tiesų įmone ne vien įsipareigoja išmokėti kiekvienam savininkui

(akcininkui) dividendų sumą, proporcingą jo turimam įmonėje turtui.

14.2 akcijos ir dividentai.

Vertybinių nuosavybinių popieriai- akcijos. Jos skyrstomos į: l. Pagal

formą a)materialiasias- ši išraiška yra specialūs Šių vertybinių nuosavybės

popierių lakštai, b) nematerialasias- registruojamos įrašais vert. pop.

Sąskaitose, o jų savininkai turi teisę gauti išrašus iš šių sąskaitų, kurie

atitinka materialiasas akcijas. 2.Pagal disponavimo būdą: a) vardines- UAB

akcijos būna tik vardines. Jų lakšte nurodoma, kokios UAB išleista akcija,

jos rūšis, nominali vertė ir asmens, kuriam priklauso ši akcija vardas,

pavardė, asmen. kodas ir adresas. Jei akc savininkas yra juridinis asmuo

(įmonė) nurodomi minėtų rekvizitų atitikmenys. b) pareikštines- šių akcijų

savininkai šiuose vertybinių nuosavybes popierių lakštuose

neidentifikuojami. 3. pagal turimų akc suteikiamas teises nors kai kurios

teise yra bendros visiems akcininkams, ne kiekviena įsigyta akc jos

savininkui suteikia vienodas teises A) paprastosios – suteikia jų

savininkui balso teisę įmonėje: kiekviena akcija-po vieną balsą. Dividendai

šių akcijų savinkams išmokami tik išmokėjus divid priviligijuotasiąs akc

turintiems akcininkams. Jiems divid išmokami pirmiau nei papr akc

savininkams. Vadinasi, suma, skirta paprastųjų akc divid, sumažėja kartais

paprastųjų akc savininkams nebelieka ko skirstytis iš viso,B)

rivilegijuotosios akc – jų savininkui paprastai nesuteikia balso teises,

visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau šių akcijų dividendai būna

stabilūs. Dar prieš išleidžiant šias akcijas nustatoma, kiek proc privil

akc nominaliosios vertės sudarys dividendus .Neretai privilig akc

suteikiama kaupiamųjų dividendu teisėC) Specialiosios akc – priklauso

valstybei arba savivaldybėms ir jų

savininkai naudojasi tam tikromis neturtinėmis teisėmis, kurių neturi kitų

akcijų savin. Kad parduotų kuo daugiau akic įmonės akcijoms suteikia labai

įvairių teisių-D)skirtingų klasių akcijų – kurių savin gali būti suteikta

įvairių teisių ir privilegijų. Kiekvienos klasės akc nominalioji vertė turi

būti vienoda, o jų apskaitai skirtos atskiros E) įmonės darbuotojų akcijas-

jų ikisutarto laiko negalima perleisti ne įmonės darbuotojams. . 4.

Pagal statusą išskirtos a) neišleistos akcijos. Dalį anksčiau išleistu akc

atvirosios AB kartais superka (UAB tai draudžiama)

akcijų kursui palaikyti,

kai šis kursas ima smukti b) išleistos c) supirktos savo įmonės akcijos.

Taigi apyvartoje esančių akcijų sk lygus išleistų ir supirktų savo įmones

akcijų skirtumui. 5.Pagal akcijų

apmokėjimą- visos akc už kurias akcijų pasirašymo sutartyje įsipareigojama

sumokėti skirstomos

į: a) apmokėtas b) nepmokėtas, o jos skirstomos į pareikalautas ir

nepareikalautas apmokėti. Jei

pagal akc įsigijimo sutartį už jas dar neturi būti sumokėta, tai

neregistruojamas akcininkų įsiskolinimas.

15. prekybines veiklos apskaita.

Pardavimų apskaita. Duomenis apie prekių pardavimą įmonės gauna iš juridinę

galią turinčių dokumentų, juose turi būti užfiksuoti tam likri rekvizitai.

Prekės perkamos pateikiant užsakymą pardavėjui, pardavėjas norėdamas

greičiau gauti pinigus gali taikyti diskontą (nuolaidą). Užsakant prekes

būtina nurodyti pirkėjo mokėjimo sąlygas. Mokėjimo terminas rinkos šalyse

dažniausiai būna lygus 30d. nuo sąskaitos išrašymo dienos. Pardavus prekes

ir išrašius sąskaitą faktūrą, apskaitininkai turi pažymėti šį faktą

sąskaitose: prekių pardavimas už grynuosius pinigus; prekių pardavimas

skolon.

Tikrai uždirbtomis per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį įmonės pardavimų

pajamomis galima laikyti pardavimų sumą, kuri apskaičiuojama iš bendrosios

pardavimų sumos atėmus pardavimų diskontus ir parduotų prekių grąžinimus

bei nukainojimus.

Pirkimų apskaita. Už pirkimus atsakingi menedžeriai Jau pirkdami prekes,

turi bbent apytiksliai įvertinti numatomą grynąjį pelną. Parduotų prekių

savikaina = prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + per

ataskaitinį laikotarpį įsigytų prekių savikaina-prekių likutis ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje.pirkimai – prekių gražinimai ir nukainojimai –

pirkimų diskontai = grynieji pinigai.

16. PVM ESMĖ IR REALIZACIJA. Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvoje

yra pridėtinės vertė mokestis.PVM objektas- prekių gamybos,atliekamų darbų

ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė. Pirkimo

PVM – tai mokestis,ūkio subjektai pirkdami prekes ar gaudami paslaugas

sumoka kitiems ūko subjektams ar muitinėms.Pardavimo PVM – tai

mokestis,kurį ūkio subjektai ima iš kitų ūkio subjektų už jiems parduotas

prekes ir paslaugas. PVM atskaita – tai pirkimo PVM už prekes ir paslaugas

susijusias su apmokestinamų prekių gamyba, realizavimu bei apmokestinamųjų

pslaugų teikimu. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM pateikia LR

vyriausybė. Pasinaudodama šia teise valdžia gali reguliuoti pasiulą bei

paklausą rinkoje,keisti vartojimą bei gamybą visuomenei palankia

kryptimi.Neapmokestinamos PVM prekės sudaro tik nedidele dalį, o visos

įmonės PVM mokėtojos,parduodamos prekes privalo surinkti šį mokestį iš

pirkėjų ir mokėti jį į biudžetą.

17.PVM APSKAITA. Apskaičiuojant į biudžetą mokėtiną PVM sumą iš pardavimo

PVM atimama PVM atskaita. Sąrašą prekių kurios neapmokestinamos PVM

pateikia LR vyriausybė.PVM apskaitoma dviejuose sąskaitose:251 antra klasė

gautinas PVM;4701 ketvirta klasė- mokėtinas PVM(ji kredituojama kai

išsiunčiamos prekės,pardavus prekes už grynuosius pinigus).Gautinas PVM

debetuojamas:1)kada įmonėje materialinės vertybės perkamos iš kitų ūkio

subjektų ir PVM suma nurodya atskira eilute PVM sąsk.faktūroje;2)PVM

nurodyta prekių importo deklaracijoje.Gautinas PVM

kredituojamas:1)debetuojant sąsk.4701-„mokėtinas PVM“.Kredituojant negalima

daugiau įrašyti negu ten yra;2)debetuojant atitinkamas

sąskaitas:neatskaitomas PVM(kai įmonė ne PVM mokėtoja),kai tenka

neapmokestinamos parduotoms prekėms;3)debetuojant 27 sąsk.“pinigai“,kai

mokėtojai grąžina dalį PVM atskaitos.“Mokėtinas PVM“

sąsk.debetuojama:1)kada kredituojam 251 sąsk.“gautinas PVM“;2)kredituojant

271 „sąsk. bankuose“ sumokant i biudžetą.Pasibaigus mėnesiui iki sekančio

mėn.15 dienos bendrovė turi pateikti valstybės mokesčių inspekcijai PVM

deklaraciją. Tačiau norint užpildyti PVM deklaracijos skiltis vien lėšų

judejimo 251 sąsk. ir 4701 sąsk. nepakanka. Kadangi valstybei greta PVM

sumos reikia nurodyti nuo kokios vertės mater.vertyb.pirkimų ir pardavimų

ji apskaičiuota. PVM neatskaitomas:iš apskaičiuotos PVM už realizuotas

prekes ir paslugassumos neatskaitoma PVM:1)mokėtojo darbuotojams

maitinti;2)atlyginti natūra mokėtojo darbuotojam už darbą;3) vaikų

darželiams,lopšeliams,reabilitacijos centrams,gyvenamam plotui,poilsio

namams,vasaros stovykloms,skirtoms darbuotojo poreikiams

tenkinti;4)įvairioms pramogoms;5) keleiviniam automobiliam skirtiems vežti

ne daugiau kaip 10 žmonių eksploatuoti,jei eksploatavimas nesusijęs su PVm

apmokestinamu keleivių vežimu.Atrodytų kad valžia galėtų apmokestinti tik

galutiniams vartotojams prekes parduodančias įmones,surinkdama tą pačią PVM

sumą. Tačiau taip nedaroma dėl šių priežasčių:1)prekybos įmonės žino tik

savo ir ankstesnio grandinėje esančio subjekto apskaičiuotą PVM;2)jei tokį

mokestį mokėtų tik paskutinis grandinėje esntis subjektas,sulėtėtų tempai

sumokėjimo į biudžetą.PVM suma mokama pardavėjui atspindima pardavimo-

pirkimo apskaitos dokumentuose.Praktikoje paplitusi supaprastinta pirkimų

PVM registravimo didž.knygos sąskaitose tvarka. Pirmąją korespondencija

registruojamas pirkėjų skolos įmonei bet pardavimo pajamų

padidėjimas.Antrąją-registruojamas mokėtinas į biudžetą pardavimų PVM,taip

pat mokėtinas PVM.Dažnai buhalteriai atlieka vieną sudėtinę sąskaitą. Taip

susitaupo laikas, tačiau dažnai pasitaiko klaidų didž.knygos sąskaitose,be

to nuolat reikia stebėti,kad nebūtų prarasta valdymui reikalinga

informacija. Įmonei patogiau sumokėti į biudžetą tik pardavimo ir pirkimo

PVM sirtumą.Gali būti ir taip kad ne įmonė turės pervesti į biudžetą

mokėtino PVM perviršį,bet biudžetas įsiskolins įmonei.

18.Pajamų pripažinimas ir apskaita.

Kad parduotos produkcijos ar atliktų paslaugų pajamos būtų pripažintos

uždirbtomis turi būti įvykdytos šios sąlygos: 1)turi būti baigti visi

svarbiausi produkcijos gamybos darbai,nes kitaip ji paskritai dar negalėtų

būti laikoma preke;2)tikimybė,kad pirkėjas atsilygins už nupirktas prekes

kitu turtu(dažniausiai pinigais) yra pakankamai didelė.Kitais žodžiais

tariant,tikimybė,kad nebus apmokėta už parduotas prekes,yra

nedidelė;3)pardavėjas pirkėjui turi būti perdavęs visą su produkcija

susijusią riziką-tiek riziką prarasti šią produkciją,tiek su prekės

naudojimu susijusią riziką.4)pardavėjas turi būti pardavęs pirkėjui visą

esamą bei būsimą naudą iš šios produkcijos;5)pardavėjas privalo

nebekontroliuoti parduotos produkcijos,o tikimybė,kad ji bus grąžinta arba

kad ją reikės apildomai apdoroti ir patirti reikšmingų sąnaudų,yra menka

arba jos apskritai nėra;6)pajamos iš paslaugų laikomos uždirbtomis,jeigu

šios paslaugos suteiktos klientui ir tikimybe,kad pardavėjui reikės patirti

papildomas su šių paslaugų teikimu susijusių sąnaudų,yra menka arba jos

nėra.Pajamos pripažįstamos laikantis pajamų ir sąnaudų palyginimo bei

pajamų registravimo bendrųjų apskaitos principų.didžiąją prekybos įmonės

pajamų dalį sudaro pardavimų pajamos,kurioms priskiriamos visos gautos

pinigų sumos,kitoks turtas,taip pat ir pirkęjų įsipareigojimai

sumokėti,susiję su parduotomis per ataskaitinį laikotarpį prekėmis.Kaip

kurie pajamų pripažinimo atvejai. 1.Pardavimo,reikalaujančio atlikti

papildomus darbus (parduotų prekių surinkimas,patikrinimas,instaliavimas ir

pan.),pajamos.Pajamos pripažįstamos tada,kai pirkėjas patvirtina faktą,kad

jam prekės jau perduotos ir atlikti visi papildomi darbai, numatyti

pardavimo-pirkomo faktą liudijančiame dokumente. 2.Pardavimo su garantine

priežiūra pajamos. Pardavimo pajamos registruojamos pardavimo

momentu,taciau to ataskaitinio laikotarpio sąnaudų sąskaita turi būti

suformuotas specialus atidėjimas garantinei priežiūrai.3.Paslaugų

suteikimo(pardavimo)pajamos. Pajamos pripažįstamos atlikus paslaugas arba

realiai įvertinamą jų dalį(kai paslauga teikiama ilgiau nei vieną

ataskaitinį laikotarpį) ir patvirtinus tai dokumentais.4.Pajamos, kai

pirkėjas sumoka už prekes iš anksto.Pajamos pripažįstamos perdavus prekes

pirkejui ir atlikus visus su tuo susijusius papildomus darbus. 5. Pardavimo

išsimokėtinai pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra

menka. Pajamos pripazįstamos prekių pardavimo dieną, išskyrus pirkėjo

mokamas palūkanas. Palūkanų pajamos pripažįstamos joms kaupiantis

proporcingai pirkėjoįsiskolinimo likučiui.6.Pardavimo išsimokėtinai

pajamos,kai rizika neatgauti pinigų už parduotas prekes yra gan didelė.

Pajamos laikomos atidėtomis. Jos pripažįstamos dviem būdais. Jei rizika

neatgauti pinigų yra ne itin didelė,taikomas eilinės įmokos būdas,kai su

kekviena eiline įmoka proporcingai dengiama parduotų prekių savikaina ir

registruojamas bendrojo pelno uždirbimas. Jei rizika abai didelė,taikomas

sąnaudų pedengimo būdas,kai gaunamos įmokos pradžioje padengia parduotų

prekių savikainą. Kai savikaina padengiama,visos vėliau gaunamos įmokos

pripažįstamos bendruoju pelnu.7. Pajamų iš ilgalaikių sutarčių vykdymo

pripažinimas. Pajamos gali būti pripažintos uždirbtomis taikant specialius

jų įvertinimo ir pripažinimo uždirbtomis būdus dar nebaigus atlikti viso

užsakymo. 8. Pardavimo prenumeratos būdu pajamos. Pajamos pripažįstamos tik

išsiuntus prekes prenumeratoriams. 9. Pardavimo komiso(konsignacijos)

pagrindu pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjos –

komitento (konsignanto) tarpininkas ar atstovas-komisionierius

(konsignatorius) perduoda prekes trečiajam asmeniui(pirkėjui),kuris u- jas

sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti. 10. Pardavimo mainais(barterio) į

kitas prekes pajamos. Pajamos pripažįstamos pardavus prekes ir visą su tuo

susijusią riziką pirkėjui. 11. Finansinės veiklos pajamos. Pajamos

pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir

debitorinio įsiskolinimo susidarymo momentą. 12. Investicinės veiklos

pajamos. Pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant i

pinigų gavimo momentą. 13. Kitos veiklos pajamos. Pajamos pripažįstamos

tada,kai jos

uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą. 14.

Neįprastinės veiklos, nepriklausančios nuo įmonės valdytojų valios, pajamų-

pagautė. Pajamos pripažįstamos tada,kai gaunama naudos iš

neįprastinės(ypatingosios)veiklos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo

momentą,arba tai užregistruojama.

19.KAI KURIE SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMO ATVEJAI. 1. Parduotų prekių

savikaina(Pirkimo kaina,prekių atsivežimo, jų draudimo bei sandėliavimo

kelyje ir kito išlaidos). Sąnaudos pripažįstamos tik tuomet,kai prekės

parduotos. Tačiau pagal optimalumo principą atsive-imo ir kitos panašios

išlaidos gali būti iškart priskirtos parduotų prekių savikainai,neskirstant

jų tarp parduotų ir dar neparduotų prekių. Ypač tai tinka tokiais

atvejai,kai nėra didelio neparduotų prekių likučių svyravimo.Tada daroma

prielaida, kkad apytikriai kiekvieną laikotarpį parduotų prekių savikaina

tenka tokia pat tų prekių atvežimo išlaidų dalis.2.Veiklos

sąnaudos(bendrosios ir administracinės bei pardavimų išlaidos).

Pripažįstamos to paties laikotarpio sąnaudomis iš karto jas patyrus. Tačiau

kartais bendrųjų ir administracinių išlaidų tam tikrą dalį tikslinga

priskirti ir per laikotarpį neparduotoms prekėms,pvz.,jeigu tam tikrą

laikotarpį prekės buvo tik perkamos ir neparduodamos,tada visą bendrųjų ir

adimistracinių išlaidų sumą reikėtų priskirti sandėlyje esančioms

prekėms,bet neįskaičiuoti šių išlaidų į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas.

Tačiau tai išimtys. Buhalteriai visuomet turi vadovautis pajamų bei

sąnaudų pripažinimo ir apskaitos duomenų formavimo optimalumo principais.

3. Kitos veiklos sąnaudos; Finansinės veiklos sąnaudos; Investicinės

sanaudos; Pelno mokesčio sanaudos.Sąnaudos pripažįstamos jų patyrimo

momentu,neatsižvelgiant i faktinį pinigų išleidimo ar įmonės įsiskolinimų

atsiradimo laiką. 4. Neįprastinės veiklos sąnaudos – netekimai. Netekimai

laikomi to ataskaitinio laikotarpio, kurį jie nustatyti,sąnaudomis.

21.pelno apskaiciavimas bei paskirstymas.

Uždirbtą pelną skirsto ne savininkų samdomi tarnautojai, o patys

savininkai.

Pelno uždirbimo (nuostolio patyrimo), jo apskaičiavimo ir paskirstymo

ciklas įmonėje:

LAIKAS

Finansinių metų pradžia Finansinių metų pabaiga

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Reikia turėti omenyje, kad ne visada ir ne kiekviena įmonė sugeba

ūkininkauti pelningai, ji gali patirti ir nuostolį. Tuo atveju savininkai

turi spręsti ne apie uždirbto pelno paskirstymą, o svarstyti kaip

kompensuoti patirtą nuostolį. Pelno paskirstymas (nuostolio kompensavimas)

– tai savininkų sprendimas, kuriuo jie nurodo įmonės valdytojams kaip turi

būti paskirstytas savininkų įnešto turto uždirbtas pelnas (patirtas

nuostolis). Pelno uždirbimas apskaitoje pasireiškė savininkų nuosavybės

padidėjimu. Pelnas yra ne pats turtas; Pelno rodiklį reikia traktuoti kaip

apribojimą leidžiantį savininkams savo nuožiūra panaudoti tik jiems (bet ne

įmonės tiekėjams ar bankui) turi priklausančią turto dalį (kad savininkai

neišsidalytų daugiau negu uždirbo). Tokio ribojimo būtinai reikia, nes yra

žinoma, kad ataskaitinio susirinkimo dieną ppinigų kiekis įmonės kasoje bei

sąskaitoje nebūtinai atitinka pelno, kurį uždirbo įmonės savininkai, dydį.

Kiekviena įmonė gali patirti ir nuostolį, kurio kompensavimo bū(dus ir

sąlygas taip pat turi nustatyti įmonės savininkai. Apskaitininkai

sąskaitose atlikdami įrašus susijusius su uždirbto pelno paskirstymu

(patirto nuostolio padengimu), tik registruoja visuotiniame ataskaitiniame

akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Įmonės vadovai gali tik siūlyti

akcininkų susirinkimui priimti vienokį ar kitokį su nuosavybės klausimais

susijusį sprendimą ir vėliau privalo tą sprendimą įgyvendinti, tačiau teisė

priimti sprendimą priklauso tik savininkams.

Be abejo, savininkai nebūtinai turi išsidalyti kaip dividendus visą per

ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną. Jį atitinkantis turtas gali būti

paliktas įmonėje ir panaudojamas veiklai plėtoti. Tačiau išlieka savininkų

teisė uždirbtą pelną išsidalyti (ar panaudoti kokiems nors kitiems

tikslams) ir ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, jei šis pelnas dar

nepaskirstytas. Tuo tikslu buhalteriniame balanse išskiriama speciali

eilutė – nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Prieš akcininkų susirinkimą

joje rodomas ankstesniais laikotarpiais uždirbtas ir dar nepaskirstytas

pelnas (arba patirtas, bet dar nepadengtas nuostolis). Po susirinkimo,

priklausomai nuo akcininkų sprendimo prie toje eilutėje užregistruotos

sumos pridedamas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtas ir savininkų

nepaskirstytas pelnas arba atimamos tam tikra suma jei savininkai

susirinkime nutaria paskirstyti pelno daugiau, negu per tą laikotarpį

uždirbo arba jei įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė nuostolį.

Sąskaitų plane išskiriamos dvi pelno paskirstymo sąskaitų grupės 59- oji

it 69 – oji. Pirmosios iš jų – 59 – osios sąskaitų grupės – sąskaitose

atsispindi visi didinantys skirstytiną pelną arba mažinantys padengtiną

nuostolį, veiksniai.

Tos sąskaitos priskiriamos 5 – tos klasės sąskaitų grupei, teisingo

sąskaitų korespondencijų suvokimo požiūriu, nes skirstytiną pelną (kaip ir

pajamas) didinantys (padengtiną nuostolį mažinantys) veiksniai atspindimi

tų sąskaitų kredituose. Jų negalima laikyti klasikinėmis “pajamų uždirbimo”

sąskaitomis, nes pelnas uždirbamas ne jį skirstant, o gaminant ir

parduodant prekes. Tačiau jei atskirtume pelno paskirstymo procesą nuo

pelno uždirbimo proceso, tai likusį po akcininkų susirinkimo nepaskirstytą

pelną būtų galima laikyti “akcininkų susirinkimo uždirbtu grynu pelnu”.

Tuomet ir tą pelną didinantys veiksniai (pvz. pervedimai iš ankščiau

sudaromų rezervų) gali būti traktuojami kaip savotiškos “pajamos”.

Antrosios, 69 –osios sąskaitų grupės sąskaitose vaizduojamas pelno

paskirstymas (nuostolio padengimas), nes jis sąlyginai prilyginamas to

pelno “sunaudojimui” ir atspindimas šios grupės sąskaitų debetuose (kaip

klasikinėse sąnaudų sąskaitose atspindimas sąnaudų padidejimas).

12.darbo uzm ir soc.draudimas. Pajamu apmokestinimas.

Pajamu apmokestinimas. Fiziniu asm pajamu mokestis. 1)pajamu susijusiu su

darbo santykiais apmokestinimo tvarka. Pajamos skirtingai apmokestinamos

pagr ir nepagr darbovietese. Pagr laikoma ta, kuria pasirenka darbuotojas

ir nurodoma darbo sutartyje. Is pajamu atimamas pagr neap min PNM ir

skirtumas apmokestinamas 33%tarifu. PNM be lengvatu 215lt. lengvatos

teikiamos invalidams, asmenims auginantiems vaikus, zu prod gaminancioms

im.2)autoriniu atlyg apmokestinimas. Atlyginimas uz kuryb darbus

apmokestinamas 13%tarifu. 3)individualiu im ir uk bendriju apmok. Ukines

veiklos pajamos nustatomos is iplauku atskaicius islaidas toms iplaukoms

gauti. Pajamos apmokestinamos 24%tarifu. Isigijus patenta uz jame nurodytos

veiklos pajamas pajamu mokestis nemokamas.

Juridiniu asm pelno mokestis.

Objektas-apmokestinamasis pelnas ir pajamos 29%tarifu. Juridiniu asm pelno

mokescio istatyme mokescio tarifai procentiniai-proporciniai. Nepelno org

pelnas apmokestinamas 5%tarifu, zu prod ir paslaugas teikianciu spec imoniu

pelnas apmokestinamas 10%tarifu.

Darbo uzm ir soc draudimas. Pajamu apmokestinimas.darbo uzmokescio apskaita

mokama kaip:1)darbine alga2)pagal vienetinius ikainius uz pagaminta prod ar

atlikto darbo kieki3)pagal vnt ikainius uz atidirbtas val4)proc nuo

realizacijos apimties. Min DU 430lt. DU nustato pacios im, jis apskaitomas

471 sask moketini atlyginimai. Saskaita parodo sukaupta DU arba im skola

darbuotojui. DU skirstomas i 3 dalis:1)administracijos(fin skyriaus,

apsaugos, aptarnaujancio personalo. DU tiesiogiai susijes su im veikla, bet

prie tiesiog sukuriamo produkto neprisideda, todel siu san negalima

itraukti i gaminio savikaina)2)tiesiogiai dirbanciu gamybos procese darb

DU(ieina i tiesiog gamybos san)3)pagalbiniu gamybos darb DU(prisk prie

netiesiog gamybos san). Is DU isskaiciuoj pajamu mokestis ir 1% soc

draudimo lesu. Pajamu mok priklauso nuo to, ar naudojamos sisteminiu

registru formos:kontokorentine, saldine, daugiaskilte. Saldine patogesne uz

kontokorentine jei nuolat reik info apie sask likucius. Daugiaskilte tada,

kai norima isskirti pap apskaitos objekto pozymius sask viduje.

13.imones skolu bei isipareigojimu apskaita.

Im svarbu laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, ivykdyti kt

isipareigojimus tretiems asmenims. Kuo didesnes skolos, tuo sunkiau tokia

imone pasitikima. Met fin atsk‘je imones skolos ir isipareig vaizduojami

balanso savininku nuos ir isipareig dalies skyriujeD. Moketinos sumos ir

isipareig. Visi normalus sask likuciai buna irasyti kredito puseje, todel

skolos ir isipareig ir vadinami kreditoriniais, o tretieji asmenys-

kreditoriais. Skiriami 5 sask korespondencijos tipai, kuriais vadovaujantis

atliekami irasai apie im skolas ir isipareigojimus. 1)susidarant ilg im

isipareig ir skoloms, kredituojamos atitinkamos sask plano grupiu(ilg fin

skolos, ilg prekyb skolos, kt moketinos sumos ir ilg isipareig)saskaitos ir

debetuojamos atitinkamos is treciuju asm gauto turto ar atliktu paslaugu

saskaitos.2)susidarius trump im isipareig ir skoloms, kredituojamos

atitinkamos sask(trump fin skolos, trump prek skolos, avansu gautos

sumos)saskaitos ir debetuojamos atitinkamos treciuju asmenu

saskaitos.3)nefixuojamas joks turto pasikeitimas. Uzregistruojamas ilg

imones

skolu ir isipareig virtimas trump skolomis ir isipareig.. kiekv fin

metu pb, privaloma iskelti ta ilg imones skolu ir isipareig dali, kuria im

tures padengti einanciais po atask metu metais i atitink sask grupes ilg

skolu ir isipareig einamuju metu dalis saskaita. Iskeliamos ne visos sumos,

o tik trumpalaike tapusi dalis.4)piniginiu skolu imones kreditoriams

padengimas. Registruojamas kredituojant viena is piniginio turto(pin banke,

kasoje) ir debetuojant atitink trump piniginiu kreditoriniu isiskolinimu

sask(trumop fin skolos, prekybos skolos, moketini mok atlyg ir soc

draudimas, kt moketinos sumos ir trump isipareig, sukauptos ssan)

5)imones isipareig pateikti pirkejui tas prekes, uz kurias jis jau sumokejo

is anksto. Patiekus pirkejui prekes ar paslaugas, sumazeja im isiskol jam

ir padideja uzdirbtu per atask l-pi pajamu suma. Fin kreditoriniai

isipareig gali buti antraeiliai ir neantraeiliai. Skiriami tuo tikslu, akd

butu akcentuojami ne2eiliai isiskol, kuriu padengimo terinui suejus imonei

gali tekti moketi ne tik palukanas bet ir delspinigius.

14.imones savininku nuosavybes apskaita. Akcijos ir dividentai.

Kiekv im turtas turi tureti savininka. Gali priklausyti paciai

im(savininkui), bet gali buti ir taip, kad dalis turto prikl savininkui, o

dalis-skolintojams(kreditoriams,im kklientams). Turtas=sav nuos+skol nuos.

Nuos kinta kartu su turtu. Padidejus im turtui butinai turi padideti ir sav

nuos arba im skolos tretiems asm kuriems tas turtas prikl. Nuos skirstoma i

2 dalis:1)dali turto i im inesa ar uzdirba imonei veikiant jos sav-sav

nuos.2)jei sav inesto turto neuztenka veiklai vykdyti, surandami pap

reikalingo turto saltiniai-skol nuos. Svarbu stebeti kaip kinta im sav ir

skol nuos santykis. Jei im skolinga 3iems asm daugiau uz im turto,

priklausancio im savininkui suma, reali bankroto gresme.

Ilg turt+trump turt=sav nuos+skol nuos+paj-san+pelnas

Im isipareig ismoketi kiekvienam savininkui(akcininkui) dividentu suma,

proporc jo turimam imoneje turtui. Sav bet kada gali parduoti jam

priklausancias akcijas. Akcijos-vertybiniai nuos popieriai.

Skirstomos:pagal forma a)materialiasias(spec popieriu lakstai)

b)nemater(registruojamos irasais ver pop saskaitose). Pagal disponavimo

buda a)vardines(UAB tik vardines) b)pareikstines(neidentifikuoj sav) pagal

turimu akciju suteikiamas teises a)paprastos(suteikia sav balso teise akc

susirinkime, div ismokami tik ismokejus div privil akcijas turintiems)

b)privilegijuotos(nesuteikia sav balso teises, bet div buna stabilus, dar

pries akciju isleidima nustatoma div dydis, suteikiama kaup div teise) c

)spec akcijos(prikl vals ar savivald, savininkai naudojasi neturtinemis

teisemis) d)skirtingu klasiu akcijos (sav suteikiama iv teisiu ir

privilegiju e)im dar akcijos(ju iki tam tikro laiko negalima perleist ne im

darb) pagal statusa a)neisleistos b)isleistos c)supirktos savo im akcijos.

Pagal akciju apmokejima a)apmoketos b)neapmoketos, kurios skirstomos i

pareikalautas ir nepareikalaustas apmoketi.

15.prekybines veiklos apskaita.

Pardavimo apskaita.

Rodiklis, nuo kurio pradedama kiekv im veiklos analize-pardavimo apimtis.

Jei dideja pard apimtis, vadinasi prekes yra pripazystamos rinkoje, jas

perka. Yra daug prekiu pardavimo budu: pardavimai issimoketinai,

konsignaciniai, komisiniai pardavimai prenumeratos budu. Duomenis apie

prekiu pard imones gauna is juridine galia turinciu doku, kuriuose4 turi

buti uzfix tam tikri rekvizitai. Prekes perkamos pateikiant uzsakyma

pardavejui, pardavejas noredamas greiciau gauti pinigus gali taikyti

diskontus. Uzsakant prekes butina nurodyti mokejimo salygas. Mokejimo

terminas dazniausiai lygus 30dienu nuo sask israsymo dienos. Pardavus

prekes ir israsius sask faktura reik pazymeti si fakta saskaitose: prekiu

pardavimas uz grynus pin;prekiu pardavimas skolon. Tikrai uzdirbtoms per

atask l-pi imones pardavimu pajamomis galima laikyti pardavimu suma, kuri

apsk is bendros pard sumos atemus pard diskontus ir parduotu prekiu

grazinimus ir nukainojimus.

Pirkimu apskaita.

Uz pirkimus atsakingi menedzeriai, jau pirkdami prekes turi bent

apytiksliai ivertinti numatoma grynaji pelna. Parduotu prekiu

savikaina=prekiu likutis atask l-pio pr+per atask l-pi isigytu prekiu

savikaina-prekiu likutis atask l-pio pb. Pirkimai-prekiu grazinimai ir

nukainojimai-pirkimu diskontai=grynieji pinigai.

Kai pirkejas sumoka uz prekes grynais pinigais, ju pirkimo momentu,

apskaitininkas tai registruoja kaip im piniginio turto sumazejima bei

pirkinio islaidu padidejima – D pirkimas, K pinigai. Taciau dazniausiai

pirkdamos prekes im atsiskaito su tiekejais ne grynais, o per banka

israsydamos spec dokumenta-mokejimo pavedima. Tuomet D pirkimas, K skolos

tiekejams.