Apskaitos ir audito kursinis projektas
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
Verslo vadybos fakultetas
Finansų inžinerijos katedra
Apskaitos ir audito kursinis projektas
Apskaitos duomenų parengimas metiniam balansui sudaryti ir jo informacijos naudojomas vadyboje UAB,,Versmė” įmonės pavyzdžiu
Atliko: FV-2 gr. st. Julius Petrauskas
Tikrino:V. Lingaitis
Vilnius
2005
TURINYS
Įvadas………………………… 3
1. Balanso lygybės charakteristika……………………….. 4
2. Ūkinių operacijų įtaka balansui………………………. 4
3. Balanso sudedamosios dalys……………………….. 5
4. Balanso pertvarkymas pagal verslo apskaitos standartus………….. 6
5. Balanso forma………………………… 6
6. Svarbiausi balanso rodikliai………………………… 11
7. Pasirinktos įmonės apibūdinimas………………………. 20
teisinė įmonės veiklos organizavimo forma…………………….. 20
įmonės komercinės – ūkinės veiklos aprašymas…………………. 20
teorinių žinių taikymas UAB ,,Versmė‘‘ įmonėje………………….. 22
Išvados………………………… 30
Literatūros sąrašas………………………… 31
ĮVADAS
Kiekvienos įmonės darbuotojams, ppriimantiems valdymo sprendimus, taip pat visiems kitiems informacijos vartotojams labai svarbu kuo tiksliau žinoti, kokio dydžio turtu disponuoja įmonė, kokia jo sudėtis bei kieno nuosavybė jis yra. Be to, visiems finansinių ataskaitų vartotojams svarbu turėti informaciją apie tai, ar efektyviai naudojamas įmonės disponuojamas turtas. Finansinė atskaitomybė – tai įmonių ataskaitinių dokumentų rinkinys, skirtas išoriniams, o iš dalies – ir vidiniams vartotojams, kuriame pateikiama apskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę įvairiais aspektais. Pati svarbiausia atskaitomybės ataskaitos forma yra balansas. Taigi šio mmano kursinio projekto tikslas – aptarti, kokie apskaitos duomenys parengiami metinio balanso sudarymui bei atskleisti metinio balanso informacijos naudojimą vadyboje.
Be to, šiame kursiniame darbe užsibrėžiau įgyvendinti šiuos uždavinius:
aprašyti svarbiausius balanso rodiklius bei sudedamąsias dalis;
aptarti balanso formos ypatumus;
atskleisti ūkinių operacijų įįtaką balansui;
pateikti šiai temai aktualesnius sąvokų paaiškinimus ir jų reikšmingumą vadyboje;
apibūdinti mano nagrinėjamos įmonės statusą, veiklos pobūdį ir temai svarbesnius ekonominius rodiklius;
padaryti išvadas apie kursinio projekto rengimo naudą vadybininko specialybei.
Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos uždavinių – teikti informaciją įmonės finansinei būklei įvertinti, operatyviai kontroliuoti įmonės finansinę veiklą, laiku priimti racionalius valdymo sprendimus. Tokiai informacijai gauti sudaroma finansinė atskaitomybė, kurios svarbi sudedamoji dalis yra buhalterinis balansas. Taigi Lietuvos įsiliejimas į tarptautinį verslą priklauso nuo įmonių sugebėjimo pateikti patikimą finansinę informaciją, kuri yra pamatas, atliekant investicinius sprendimus užsienio ir Lietuvos verslininkams. Todėl šiame kursiniame projekte aš aptarsiu ir aprašysiu metinio balanso sudarymo ypatumus.
1. Balanso lygybės charakteristika
Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Įmonė gali disponuoti labai įvairiu tturtu, todėl norint jį visą pavaizduoti balanse, turtas turi būti sugrupuotas – sujungtas į tam tikras grupes.
Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
Balansą sudaro dvi dalys. Vienoje dalyje parodoma turto sudėtis, o kitoje – nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso.
Turto rodiklių dydžio bendra suma turi būti lygi nuosavo kkapitalo ir įsipareigojimų rodiklių dydžio bendrai sumai. Šią lygybę lemia tai, kad abiejose balanso dalyse parodomi tie patys ekonominiai ištekliai, piniginė išraiška, tiktai skirtingai sugrupuoti: turto – pagal turto sudėtį, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų – pagal jo sudarymo šaltinius.
Balansas išreikiamas tokia apskaitos lygybe:
TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI
Balanso apskaitos lygybė dažnai vadinama pagrindine (fundamentine).
[4;58] ir [3;94]
2. Ūkinių operacijų įtaka balansui
Įmonėse nuolat keičiasi turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžiai. Tam turi įtakos ūkinės operacijos, kurios yra gana įvairios. Ūkinės operacijos gali būti keturių tipų:
Operacijos, dėl kurių keičiasi turtas (vienos rūšies turtas didėja, o kitos – mažėja).
Operacijos, dėl kurių keičiasi įsipareigojimai (vienos rūšies įsipareigojimai padidėja ir kitos tūšies sumažėja).
Operacijos, dėl kurių tuo pačiu metu padidėja ir turtas, ir įmonės įsipareigojimai (kai kurių rūšių turtas, kai kurių rūšių įmonės įsipareigojimai).
Operacijos, dėl kurių tuo pačiu metu sumažėja turtas ir įmonės įsipareigojimai (tam tikros rūšies turtas ir tam tikros rūšies įsipareigojimai).
Ūkinių operacijų tipai apibendrinti 1 lenetelėje.
Operacijos tipas Pokyčiai Operacijos turinys Rezultatai
Turto Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų
1 +
– Į atsiskaitomąją sąskaitą gauti pinigai iš įvairių pirkėjų + pinigai atsiskaitomoje sąskaitoje
– pirkėjų įsiskolinimas
2 +
– Trumpalaikė banko paskola apmokėta įsiskolinimas tiekėjams + trumpalaikė banko paskola
– įsiskolinimas tiekėjams
3 +
+
Į atsiskaitomąją sąskaitą gauta trumpalikė banko paskola + atsiskaitomoji sąskaita
– trumpalaikė banko paskola
4 – – Iš atsiskaitomosios sąskaitos apmokėta skola tiekėjams – atsiskaitomoji sąskaita
– sskola tiekėjams
1 lentelė
[4;60]
3. Balanso sudedamosios dalys
Balanse turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai išdėstomi tam tikra tvarka ir detalizuojami atskirais straipsniais. Kaip pavyzdį pateiksiu 2 lentelę.
Eil. Nr. Turtas Pastabos Finansiniai metai Praėję finansiniai metai
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
I.1. Atsargos
I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
I.1.2. Nebaigta gamyba
I.1.3. Pagaminta produkcija
I.1.4. Pirktos prekės, skirtos parduoti
I.2. Išankstiniai apmokėjimai
I.3. Nebaigtos vykdyti sutartys
2 lentelė
Smulkiausia nedaloma sudedamoji balanso dalis yra straipsnis. Jis balanse apibrėžiamas kaip lėšų eilutė. Dėl patogumo vienarūšiai straipsniai jungiami į grupes, o pastarosios – į skyrius. Grupes galima suskirstyti į pogrupius. Spausdinant balansą straipsniai gali būti praleidžiami, jeigu likučiai lygūs nuliui.
Visi balanso straipsniai turi būti patikimai įvertinti. Išsami, teisinga, tiksli ir objektyvi informacija reikalinga tiek išorės, tiek vidaus informacijos vartotojams.
[4;59]
4. Balanso pertvarkymas pagal verslo apskaitos standartus
Eil. Nr. Etapas Tikslai
1. Darbinių balansinių sąskaitų lentelių ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai sudarymas. Pradinės informacijos surinkimas.
2. Sąskaitų plano sudarymas pagal verslo apskaitos standartų reikalavimus. Informacijos kaupimas.
3. Koreguojančių darbinių lentelių įrašų sudarymas: a) apskaitos politikos pakeitimo sumos apskaičiavimas;
b) pasitikrinimas, ar šis darbas atliktas be klaidų;
c) darbinės informacijos parengimas aiškinamajam raštui sudaryti.
4. Bandomojo balanso sudarymas pagal apskaitos standartus. Pasitikrinimas, ar balanso pertvarkymas atliktas teisingai.
5. Balanso ataskaitos formato sudarymas: a) įmonės balanso grupių, pogrupių, straipsnių, atskleistinų finansinėje atskaitomybėje nustatymas;
b) aiškinamojo rašto pastabų formos parengimas.
Kiekviena balanso grupė turi būti parodoma atskirai, o jei pogrupių bei straipsnių informacija reikšminga, tada tturi būti atskleidžiami ir jie. Norint pertvarkyti balansą, būtina susipažinti su verslo apskaitos standartais, reglamentuojančiais atskiras sritis.
[2;43]
5. Balanso forma
Parengtas ir patvirtintas 2 VAS ,, Balansas‘‘ nurodo, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Pilna balanso forma, įsigaliojusi 2004 m. sausio 1d., parodyta 3 lentelėje.
3 lentelė
[1]
Visų pirma reikia mokėti parengti pačią balanso formą, surašyti visus rekvizitus (privalomus duomenis), be kurių ši atskaitomybės forma apskritai neturėtų juridinės galios. Pateiktoje formoje jie pažymėti skaitmenimis apskritimuose.
Kiekvienos ataskaitos ,,kepurėje‘‘ būtina parašyti įmonės pavadinimą, kodą, adresą, nurodyti jos tipą ir kitus duomenis.
Patvirtinimo datos eilutėje rašoma balanso pavirtinimo data ir protokolo numeris.
Tiksliai rašoma, kurių metų, kokio mėnesio ir kurios dienos balansas.
Pirmoje – eilės numerio – skiltyje, kaip įprasta visose lentelėse, pateikiamas rodiklio eilės numeris. Pagal tai nesunku nustatyti, kokia turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų grupei priklauso straipsnis.
Šioje skiltyje pateikiami balanso skyrių, grupių, pogrupių bei straipsnių pavadinimai.
Pastabų skiltyje nurodomi specialių buhalterinės apskaitos registrų, vadinamųjų sąskaitų, kurių duomenų pagrindu užpildomi straipsniai, kodai. Juos įrašo buhalteriai, užpildydami atskaitomybės formas.
Finansinių metų skiltyje pateikiamos tų ataskaitinių metų, kurių balansas parengtas, sumos.
Praėjusių finansinių metų skiltyje įrašomos prieš tai buvusių metų atitinkamų straipsnių
sumos. Jos perkeliamos iš ankstesnių metų balanso Finansinių metų stulpelio. Ši informacija pateikiama, norint palyginti ataskaitinių finansinių metų duomenis su ankstesnių finansinių metų duomenimis. Taip galima nustatyti įmonės būklės pasikeitimus bei prognozuoti jos perspektyvas.
Turto ir nuosavybės dalių paskutinės eilutės Turtas iš viso bei Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso skirtos bendroms turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų sumoms surašyti. Jos turi būti lygios, nes kiekvienas turtas būtinai turi kam nors priklausyti, o pats balansas iš esmės yra ne kas kita, kkaip išplėstinė fundamentinės apskaitos lygybės forma.
Kiekvieną ataskaitą, tarp jų ir balansą, savo parašu tvirtina įmonės adminstracijos vadovas. [3;96-100]
6. Svarbiausi balanso rodikliai
Atkreipkime dėmesį į loginį ryšį tarp balanso, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dalių. Turtas paprastai pateikiamas pagal jo likvidumo lygį. Turto dalis pradedama pildyti nuo mažiausiai likvidaus (sunkiau pinigais paverčiamo) ilgalaikio turto, o įsipareigojimų dalis – ilgalaikėmis skolomis, kurios turės būti grąžintos vėliau negu kitais metais.
Turto dalis užbaigiama likvidžiausiu turtu – grynaisiais pinigais, o įsipareigojimų dalis – skolomis, kkurios turi būti grąžintos greičiausiai. Toks loginis ryšys labai palengvina skaityti balansą ir analizuoti įmonės įsipareigojimų apmokėjimo galimybes.
Balanso informacijos grupavimą pateiksiu 4 lentelėje.
Turtas Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai
A. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialus turtas
II. Materialus turtas
III. Finansinis turtas
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutarys
II. Per vvienerius metus gautinos sumos
III. Kitas trumpalaikis turtas
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai C. Nuosavas kapitalas
I. Kapitalas
II. Perkainojimo rezervai (rezultatai)
III. Rezervai
IV. Nepaskirstytasis pelnas
D. Dotacijos ir subsidijos
E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
4 lentelė
Pagal 2 VAS ,,Balansas‘‘ pavyzdines formas apibendrintas informacija apie balanse esantį turtą pateikiama A ir B skyriuose.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Smulkiau išnagrinėsiu buhalterinio balanso skyrių, grupių, pogrupių sudėtį. Iš 4 lenetelės matyti, kaip balanso rodikliai išdėstomi pagal 2 VAS pavyzdinę balanso formą. Jie suskirstyti į atskirus skyrius A, B, C, D ir E. Skyriai skirstomi į grupes.
Skyrius A. Ilgalaikis yra toks turtas, kurį įįmonė naudoja ar valdo ilgai – paprastai ilgiau kaip vienerius metus. Ilgalaikis turtas balanse parodomas balansine verte.
Balansinė vertė – tai suma, kuria turtas yra atvaizduojamas balanse.
A. I. Nematerialusis turtas – gana savotiška ilgalaikio turto rūšis, egzistuojanti rinkos ekonomikos sąlygomis. Jis neturi materialaus pavidalo ir paprastai rodo įmonės įgytas teises naudotis tam tikra informacija arba kitomis vertybėmis ilgiau nei vienerius metus. Šios teisės priskiriamos įmonės turtui, nes įmonei teikia tiesioginės ir netiesioginės naudos. Nematerialiajam turtui priklauso: teisės į išradimus, llicencijos, įmonių prekių ženklai, informacijos apdorojimo programos, mokslinių tyrimų dokumentai, įmonės geras vardas (prestižas).
Prestižas – tai išlaidų dalis, kurios įsigyto ilgalaikio turto dalis rinkos kaina yra didesnė už to turto vertę, parodytą buhalterijos įrašuose.
A. II. Ilgalaikis materialusis turtas turi materialų pagrindą (materialią substanciją). Svarbiausia yra nustatyti ilgalaikio materialiojo turto sudėtį. Tai yra nustatoma VAS, kurių nuostatos gali būti periodiškai keičiamos.
Pagal 12 VAS ,,Materialusis turtas‘‘ nuostatas, turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam, jei jis atitinka visus šiuos reikalavimus:
1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;
3) įmonė gali patikimai nustatyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
4) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nustatytą kiekvienai turto grupei;
5) įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje.
Ilgalaikis materialusis turtas pagal daiktinius požymius ir paskirtį (vartojamąsias savybes) yra gana įvairus. Pateiksiu ilgalaikio turto skirstymo pavyzdžių:
1) žemė (ji rinkos sąlygomis įgyja kainą ir vertę);
2) miškas (žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose);
3) pastatai, statiniai bei įrenginiai, kuriuos apima įmonei priklausantys ir skirti ilgalaikiam naudojimui pastatyti ppastatai, sumontuotos konstrukcijos bei jų įranga ir instaliacija (šiltnamiai, naftos produktų laikymo rezervuarai, gręžtiniai šuliniai, vandentiekio bokštai, kapitalinės tvoros ir kt.);
4) perdavimo įtaisai (elektros perdavimo oro linijos ir kabeliai, ryšių kabelinės linijos ir kt.);
5) mašinos ir įrenginiai (jėgos mašinos ir įrenginiai, darbo mašinos ir įrenginiai);
6) transporto priemonės – turimi lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, laivai, lėktuvai;
7) gamybos ir ūkio inventorius (kilnojamos svarstyklės, seifai ir kt.);
8) darbiniai gyvuliai žemės ūkio įmonėse;
9) daugiamečiai sodiniai žemės ūkio įmonėse;
10) kitas turtas.
Balanse ilgalaikio materialaus turto sudėtis priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, statybos įmonėse jam priskiriama ir nebaigta statyba, kuri balanse rodoma atskirame straipsnyje. Ilgalaikis materialusis turtas yra apčiuopiamas, pamažu dėvisi ir nesunaudojamas uždirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas. Nudėvėta dalis perkeliama į įmonės sąnaudas dalimis.
A. III. Ilgalaikis finansinis turtas (ilgalaikės finansinės investicijos) – tai ilgesniam laikui – (ilgiau negu vieneriems metams) į kitas įmones įdėtos lėšos. Tai labai reikšmingas ilgalaikis turtas. Įmonė, savo finansinį turtą patikėdama kitai įmonei, labai rizikuoja, nes gali lengvai uždirbtas pajamas prarasti, patirti nesekmę. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos bei obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos piniginės įmokos. Šis turtas gali virsti trumpalaikiu turtu. Tai atsitinka, kai kitos įmonės išperka akcijas bei obligacijas, grąžina įmonei akcijas ir pan.
Skyrius B. Trumpalaikis yyra toks turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Šis skyrius skirstomas į smulkesnes grupes.
B. I. Šioje grupėje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys per vienerius metus, gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. VAS pateikiamas toks atsargų apibrėžimas:
Atsargos – trumpalaikis turtas, žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės (skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.
Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – tai įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas (žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės bei statybinės medžiagos, degalai, atsarginės dalys), kuris skirtas ne perparduoti, bet kurį įmanoma suvartoti įmonės veikloje per ateinantį ataskaitinį laikotarpį.
Nebaigta gamyba laikomi esantys, gamybos cechuose ar sandėliuose dar nepraėję visų technologinio apdorojimo stadijų, gaminiai, pusfabrikačiai. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai, siūti drabužiai, nebaigti rinkti baldai ir kt.
Pagaminta produkcija – tai įmonėje esantys praėję visą technologinio apdorojimo ciklą gaminiai, skirti parduoti už įmnės ribų arba suvartoti tenkinant vidinius įmonės poreikius. Pirktos prekės, skirtos perparduoti,
apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies, kainos, naudojimo laiko.
Išankstiniai apmokėjimai – tai įmonės sumokėtos kitoms įmonėms sumos, iš anksto apmokėtos ir žaliavos, komplektavimo gaminiai, remonto darbai, reklama. Pagal VAS nuostatas, šiame balanso straipsnyje parodomos būsimųjų laikotarpių (išankstinės) sąnaudos. Įtraukiamos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos, kurios susijusios su vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pajamomis. Būsimųjų laikotarpių sąnaudos – tai iš anksto įmonės apmokėtos sumos (padarytos išlaidos) už ateityje gautinas paslaugas (leidinių prenumeratos, draudimo, nuomos, įmonės aapsaugos išlaidos ir pan.). Nuomos, draudimo ir kitos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai, per visą sutarties laikotarpį. Būsimųjų laikotarpių besikaupiančios sąnaudos, kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas būsimais laikotarpiais, sąnaudomis bus pripažintos būsimais ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.
Nebaigtų vykdyti sutarčių straipsnyje parodom trečiųjų asmenų užsakymu vykdomų ilgalaikių projektų vertė. Tie projektai gali būti statybos darbai, trunkantys ilgiau nei vienerius finansinius metus, produkcijos gamybos ar paslaugų kūrimo darbai, atlikti iki atskaitomybės sudarymo dienos.
B. II. Per vienerius metus gautinos sumos yra klientų ir kitų trečiųjų aasmenų skolos įmonei, grąžintinos per metus, taip pat savininkų įsiskolinimas, susijęs su dar neįmokėta už turima kapitalą suma.
Debitorinės skolos – tai kitų įmonių, organizacijų, įstaigų ir atskirų asmenų skolos tam tikram ūkio subjektui (įmonei, organizazijai).
Subjektai (fiziniai ar juridiniai aasmenys), kurie yra skolingi, vadinami debitoriais. Įmonėse didžiausią debitorinio įsiskolinimo dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas už jiems parduotas prekes. Kai už parduotą produkciją ar paslaugas apmokama iš karto, debitorinis įsiskolimas nesusidaro. Pirkėjai, neturėdami pinigų sumokėti už prekes, gali išduoti įmonei vekselius arba čekius. Tai skolos dokumentai, pagal kuriuos nustatyta tvarka įmonė gauna pinigus vėliau. Gavus šiuos dokumentus, pirkėjų įsiskolinimas įgyja kitokią skolos formą. Debitorinis įsiskolinimas gali būti sisijęs su atsakingais asmenimis.
Atsakingas asmuo – tai įmonės adminstracijos vadovo (savininko) paskirtas įmonės darbuotojas, kuriam pavedama gauti pinigus iš kasos, vykti į komandiruotę, mokėti pinigus juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes ar paslaugas.
Už gautus ir sumokėtus pinigus atskaitingas asmuo atsiskaito įmonės buhalterijai, pateikdamas pinigų gavimą ir naudojimą patvirtinančius dokumenus. Įmonei gali būti sskolingi gyventojai už komunalines paslaugas, paskolas, materialiai atsakingi asmenys (kasininkai, sandėlininkai) – už padarytus vertybių trūkumus. Pagal VAS nuostatas sukauptos gautinos pajamos parodomos gautinų sumų straipsnyje. Sukauptos gautinos sumos – tai tolygiai besikaupiančios ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jau uždirbtos, bet pirkėjų ar užsakovų dar neapmokėtos pajamos (pvz., nuomos, draudimo ir pan.). Šios rūšies pajamos kaupiasi nenutrūkstamai per visą sutarties laiką. Kiekviena įmonė gali įvesti jai reikalingus balanse straipsnius, vadovaudamiesi reikšmingumo kriterijais.
B. III. Kitas trumpalaikis turtas – tai trumpalaikės iinvesticijos. Trumpalaikėms investicijoms priklauso skirtos parduoti nuosavos ir trumpesniam nei vienerių metų laikui įgytos įvairių įmonių akcijos bei kiti vertybiniai popieriai. Pardavus šį turtą, jis virsta pinigais. Terminuotieji indėliai taip pat įskaitomi į šią grupę.
B. IV. Pinigai – pinigai laikomi įmonės kasoje ir bankų sąskaitose.
Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.
Pinigų ekvivalentams priklauso čekiai, obligacijų kuponai, pašto ženklai, loterijos bilietai, brangiųjų metalų luitai ir pan. Visi pinigų ekvivalentai turi būti fiksuojami nominaliąja verte, t.y. įvardintoji, pažymėtoji, nustatytoji vertė, o jei ši nenustatyta – pirkimo kaina.
Skyrius C. Nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.
Įmonės nuosavam kapitalui pagal VAS ,,Nuosavas kapitalas‘‘ priskiriama:
1) apmokėta įstatinio kapitalo dalis;
2) akcijų priedai;
3) perkainojimo rezervas (rezultatas);
4) privalomasis rezervas;
5) rezervas savoms akcijoms įsigyti;
6) kiti rezervai;
7) nepaskirstytas pelnas (nuostolis).
C. I. Kapitalas formuojamas įmonės veiklos pradžioje. Jo formavimą griežtai reglamentuoja įstatymai.
Apmokėtas įstatinis kapitalas – tai pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma.
Akcijos nominali vertė turi būti parodyta litais be centų.
Didžioji kapitalo dalis yra nominalusis kapitalas, t.y. įvardytasis, pažymėtasis. Valstybinėse, valstybinėse akcinėse įmonėse ir akcinėse bendrovėse jis vadinamas įstatiniu kapitalu (nes jo dydis registruojamas įmonės įįstatuose), o žemės ūkio ir kooperatinėse bendrovėse bei ūkininkų ūkiuose – pagrindiniu kapitalu. Pagrindinis kapitalas sudaromas iš žemės ūkio ir kooperattinės bendrovės bei ūkininko ūkio narių pajinių įnašų. Įstatinį kapitalą valstybinėse įmonėse, turinčiose akcinio kapitalo, ir valstybinėse akcinėse įmonėse sudaro minimalus valstybinis kapitalas ir nominalusis akcinis kapitalas, o akcinėse bendrovėse – vien tik nominalusis akcinis kapitalas.
Valstybinis kapitalas sudaromas iš valstybės lėšų, o akcinis kapitalas – iš akcininkų įnašų.
Akcijos – vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų (akcininkų) teisę dalyvauti įmonės valdyme.
Tačiau ne visos akcijos suteikia akcininkams vienodas tieses. Yra dviejų tipų akcijos: paprastosios ir privilegijuotosios. Tiek paprastųjų, tiek privilegijuotųjų akcijų savininkai turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkime, teisę į dividendus.
Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir kiekį.
Pirmiausia paskirstomi dividendai privilegijuotųjų akcijų savininkams. Šių akcijų savininkai turi pirmenybę gauti nustatyto procento ir patvirtintų privilegijų dividendus. Įmonės bankroto atveju teisė į turto, kuris lieka atsiskaičius su įmonės kreditoriais, padalijimo pirmenybę turi privilegijuotųjų akcijų savininkai. Paprastųjų akcijų savininkams padalijama ta turto dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais ir privilegijuotųjų akcijų savininkais.
Tiek įstatinis, tiek pagrindinis kapitalas yra įmonės nuosavų išteklių dalis, skirta gamybinei ir komercinei (einamajai) veiklai plėtoti. Įstatinio arba pagrindinio kapitalo ddydis kurį laiką gali būti pastovus. Tačiau kartais jis keičiasi – didėja ar mažėja. Kapitalo padidėjimas ir sumažėjimas parodytas 5 lentelėje. Kapitalas didinamas iš kitų rūšių kapitalo (rezervų, pelno), papildomų valstybės arba akcininkų bei pajininkų įnašų, išleistų akcijų nominaliosios vertės padidėjimo ir kt.
Nuosavas kapitalas Privilegijuotosios akcijos
Paprastosios akcijos
Kapitalo padidėjimas Papildomas kapitalas Akcijų priedai Privilegijuotųjų akcijų nominaliosios vertės perviršijimas
Paprastųjų akcijų nominaliosios vertės perviršis
Perkainojimo rezervas (rezultatai) Nerealizacinis perviršis, atsiradęs perkainojus ilgalaikį materialųjį ir finansinį turtą
Rezervai Privalomasis rezervas
Rezervas savoms akcijoms įsigyti
Kiti rezervai
Nepaskirstytasis pelnas
Kapitalo sumažėjimas Nekompensuotas (nepadengtas) nuostolis
Nepareikalautas įmokėti kapitalas
5 lentelė
Įstatinis arba pagrindinis kapitalas mažėja pervedus dalį valstybinio kapitalo lėšų į biudžetą (valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse), sumažinus akcijų nominaliąsias vertes arba anuliavus akcijas, grąžinus pajinius įnašus jų savininkams (žemės ūkio bendrovėse ar ūkininkų ūkiuose) ir ktais atvejais. Padidintas arba sumažintas kapitalas turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.
Akcijų priedas yra akcijų emisijos kainos ir tų pačių akcijų nominaliosios vertės skirtumas. Tokį skirtumą vadiname akcijų nominaliosios vertės perviršiu. Šis perviršis gaunamas akcijų pardavimo metu.
AKCIJŲ EMISIJOS KAINA
– AKCIJŲ NOMINALIOJI VERTĖ
= AKCIJŲ NOMINALIOSIOS VERTĖS PERVIRŠIS
= AKCIJŲ PRIEDAS
C. II. Perkainojimo rezervas – tai materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervo suma. Dėl perkainojimo padidėja bendra kapitalo suma.
C. III. Įmonės savininkai gali laikinai apriboti pelno naudojimą. Tam tikslui dalis
skirstytino pelno perkeliama į rezervus.
Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.
Jis apima visus tiek įstatymų nustatytus, tiek įmonės savininkų nuožiūra sudarytus rezervus iš ataskaitiniais ir ankstesniais finansiniais metais uždirbto grynojo pelno. Savininkai numato konkrečias sumas kokiems nors konkretiems darbams, pavyzdžiui, naujoms statyboms, naujų informacinių technologijų diegimui. Rezervo sudarymas – tarsi savitas įrašas atminčiai. Naujoms statyboms bus naudojamas ne pats rezervas, o pinigai, medžiagos, įrenginiai. Šiuo atveju vienos rūšies turtas (pvz., pinigai) tiesiog paverčiamas kitos rrūšies turtu (pastatu).
Privalomuosius rezervus įmonės skiria gautiems nuostoliams padengti. Taip pat įmonės gali sudaryti rezervą, skirtą savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.
Savomis vadinamos akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi įmonė.
C. IV. Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) – tai atskira kapitalo, rodomo balanse, rūšis. Nepaskirstyto pelno dydis apskaičiuojamas pasibaigus finansiniams metams. Iš šio pelno atskaičius visus mokesčius, gaunamas grynasis pelnas. Grynasis pelnas lieka įmonės žinioje. Jis skiriamas dividendams išmokėti, rezervams sudaryti. Po to lieka nepaskirstytasis pelnas. Įmonės veiklos rezultatas gali būti iir nuostolis, mažinantis įmonės kapitalą.
Nepaskirstytasis yra įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas įmonės pelnas.
Nepaskirsrtytieji nuostoliai – tai įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.
Skyrius D. Dotacijos ir subsidijos balanse pateikiamos atskirame skyriuje. Įmonės gali gauti dotacijų, subsidijų, labdaros ir kkitų dovanų.
Dotacija – valstybės ir savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų meterialinė parama konkrečiai veiklai finansuoti. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.
Subsidija – valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama, skirta plataus vartojimo prekių (paslaugų) kainoms išlaikyti ar sumažinti arba šių prekių gamybos (paslaugų teikimo) mastui išlaikyti.
Valstybės parama – valstybės teikiama finansinė ir materialinė pagalba, kuri įmonėms skiriama iš valstybės ar savivaldybės biudžetų bei valstybinių fondų griežtai apibrėžtiems tikslams. Šiame standarte vartojama valstybės paramos sąvoka neapima netiesiogiai teikiamos ekonominės naudos, pavyzdžiui, infrastruktūros sukūrimo arba apribojimų konkurentams nustatymo.
Reikia gerai įsidėmėti, kad dotacijos, subsidijos, labdara, dovanos – tai negrąžintinai gautos pinigų arba kitokio turto sumos. Jos gali būti gaunamos iš EES fondų, iš valstybės, kitų paramos ir labdaros fondų.
Šios finansavimo sumos naudojamos pagal tikslinę paskirtį ilgalaikio turto pirkimui, statyboms, informacinių technologijų diegimui ir kitokiai įmonės plėtrai.
Skyrius E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai įmonės balanse užima svarbią vietą. Turėdamos šią informaciją įmonės kontroliuoja pinigų srautus. Šiam apskaitos barui buhalterijoje skiriamas ypač didelis dėmesys. Įmonėms būtina sekti įsiskolinimo padengimo terminus. Balanse visos skolos suskirstytos pagal skolų rūšis, atsižvelgiant į skolintojų kategorijas bei jų apmokėjimo laiką. Pagal apmokėjimo laiką įsipareigojimai skirstomi į iilgalaikius ir trumpalaikius. Pagal šį požymį balanso E skyrius suskirstytas į dvi grupes.
E. I. Įsipareigojimas 2 VAS ,,Balansas‘‘ apibrėžiamas kaip prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.
Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tokie, už kuriuos įmonė privalo atsiskaityti praėjus vieneriems metams nuo balanso sudarymo datos.
Įmonės gali turėti įvairių įsipareigojimų – kredito įstaigoms, prekybinių ir kt. Įmonė skolinasi tada, kai gamybinei ir komercinei veiklai trūksta savų lėšų. Ilgalaikės skolos suteikiamos ilgesniam laikui. Skolas reikia grąžinti bankams nustatytais terminais mokant palūkanas.
Įvairaus turto įmonės gali įsigyti lizingu (finansinės nuomos būdu). Lizingas – tai išperkamoji nuoma, kai bankas (lizingo kompanija) finansuoja ilgalaikio turto (nekilnojamojo arba gamybos įmonių) įsigijimą. Tačiau šis turtas nuosavybės teise iki termino pabaigos priklauso finansinei institucijai (vadinamasis finansinis lizingas). Lizingas naudingas klientui, nes jis įsigytą turtą pradeda eksploatuoti iš karto, p pinigai mokami sutartais atsiskaitymo periodais.
Įmonės įsipareigojimai – tai įmonės įsiskolinimas bankams, kitoms įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir asmenims.
Plačiają prasme jį galima apibūdinti kaip tam tikro ūkio subjekto įsiskolinimą kitiems subjektams (juridiniams ir fiziniams asmenims), vadinamiesiems kreditoriams. Ne laiku grąžintas kreditorinis įsiskolinimas prilygsta beprocenčiam kreditui. Įmonės visada privalo atsiskaitymuose atskirai registruoti debitorinį ir kreditorinį įsiskolinimus. Jie parodomi skirtingose balanso pusėse.
Prekybos skolos – tai įmonės įsipareigojimai kitoms įmonėms bei organizacijoms už iš jų pirktas prekes, atliktus darbus ir gautas paslaugas. Dažniausiai pasitaiko įsiskolinimas tiekėjams ir rangovams. Rangovais vadinamos organizacijos, pagal užsakymą atliekančios darbus. Įsiskolinimas susidaro, kai apmokama neiš karto arba ne iš anksto (avansu) už gautas prekes, atliktus darbus ir paslaugas, o po tam tikro laiko. Tuo atveju tiekėjai ir rangovai tampa kreditoriais. Kreditorinis įsiskolinimas gali būti organizacijoms (techninio aptarnavimo, paslaugų įmonėms ir kt.). Tiekėjams bei rangovams atskiros rūšies įsiskolinimą sudaro skolos pagal išduotus vekselius ir čekius. Šiuos skolos dokumentus įmonė gali naudoti, kai neturi lėšų apmokėti partneriams už įsipareigojimus. Tokiu atveju įsiskolinimas pereina iš vienos formos į kitą.
Atskirai balanse pateikiami atidėjimai. Tai specifinė įmonės įsipareigojimų dalis. Atidėjimai – įsipareigojimai, kurie paskutinių finansinių metų dieną yra tikėtini arba garantuoti, tačiau jų sumos arba įvykdymo laikotarpis nėra visiškai aiškus.
Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atdėjimai parodo formuojamus atdėjimus būsimiems įsipareigojimams, skoloms padengti. Tai atidėjimai atostoginiams mokėti, pensijoms, garantiniam prekių remontui ir kt.
Atidėtieji mokesčiai – tai mokesčių, kurių mokėjimą valdžia atideda vėlesniam laikui, sumos. Tai įmonės skola biudžetui, kurią būsimais laikotarpiais ji turės padengti.
E. II. Per vienerius metus mokėtinas sumas sudaro skolos, kurias įmonė turės sumokėti per laikotarpį, trumpesnį nei 112 mėnesių nuo balanso sudarymo datos.
Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos.
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų atskiri straipsniai atitinka E. I. Grupės straipsnius. Išnagrinėsiu specifinius E. II. balanso straipsnius. Kaip jau minėjau, įmonės gali turėti ir ne prekybinių įsipareigojimų. Jie priskiriami kitų skolų rūšiai. Tai su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, įsiskolinimai už darbo apmokėjimą, socialinį draudimą, už mokesčius biudžetui ir kitokias mokėjimo prievoles. Visos šios skolos atsiranda dėl to, kad nuo kai kurių mokėjimo prievolių apskaičiavimo iki jų apmokėjimo praeina tam tikras laikas. Pavyzdžiui, įsiskolinimas už darbo apmokėjimą susidaro dėl to, kad atlyginimas įmonės darbuotojams išmokamas ne kasdien, o periodiškai. Įmonės paprastai išmoka darbo užmokestį ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Panašiai susidaro įmonės įsiskolinimas už darbuotojų socialinį draudimą. Šio draudimo įmokos apskaičiuojamos mėnesio pabaigoje, p ervedamos socialinio draudimo įstaigoms vėliau – paprastai gavus iš banko pinigus darbo užmokesčiui išmokėti. Panašiai atsiranda įsiskolinimas už turto draudimą, kuris pirma apskaičiuojamas, o po to pervedamos lėšos šio draudimo įstaigoms. Visos įmonės į valstybės iždą moka nustatytus mokesčius (pelno mokestį, pridėtosios vertės mokestį, kelių mokestį ir kt.). Apskaičiavus juos susidaro įsiskolinimas už šiuos
mokėsčius. Jie apmokami vėliau.
Įmonės gali turėti ir kitokių skolų. Pavyzdžiui, skolos akcininkams už dividendus arba pajininkams už jiems priklausančią pelno dalį, asmenims arba kitoms įmonėms bei įstaigoms, taip pat sumos, išskaičiuotos iš darbuotojų atlyginimo pagal teismo vykdomuosius raštus ir pan.
Vadovaujantis VAS nuostatomis sukauptos sąnaudos parodomos kitų mokėtinų sumų straipsnyje. Sukauptos sąnaudos – tai įmonės patirtos, tolygiai besikaupiančios, bet dar neapmokėtos sąnaudos, už kurias numatoma atsiskaityti ateinančiais laikotarpiais. Sukauptų sąnaudų pavyzdys galėtų būti mokėtinos palūkanos už banko kreditus, mokėtini ddraudimo ar nuomos bei kiti panašūs mokesčiai. Įmonės įsiskolinimas už šiuos mokesčius kaupiasi kiekvieną dieną. Be to, ateinančio laikotarpio pajamos parodomos gautų išankstinių apmokėjimų straipsniuose. Ateinančio laikotarpio pajamos – tai besikaupiačios, iš anksto įmonei apmokėtos, tačiau iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos įmonės dar neuždirbtos pajamos (avansu gautos nuomos, palūkanų ar draudimo sumos).
[4;61-70]
7. Pasirinktos įmonės apibūdinimas
Teisinė įmonės veiklos organizavimo forma
Mano pasirinktoji įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji yra įsteigta Lietuvos Respublikos įįstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, nes jos turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. KKapitalas sudarytas iš įnašų, gautų už vardines akcijas, kurias įsigyja bendrovės steigėjai. Svarbiausius sprendimus priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
Įmonės komercinės – ūkinės veiklos aprašymas
Moderniausios medienos apdirbimo technologijos, sukaupta gamybinė patirtis bei nuolatinis produkcijos kokybės tobulinimas – tai UAB“Versmė“ gaminių garantas. UAB “Versmė” įkurta 1997 metais. Įmonės teritorija sudaro – 2,3 ha. Pastatai ir sandėlis užima – 6580 m2. Pagrindinė įmonės veiklos sritis – aukštos kokybės klijuoti medienos tašai skirti langų ir durų gamybai. Taip pat gaminamos baldinės detalės, grindinės lentos, apdailos lentelės ir kiti tiesmetriniai gaminiai. Įmonė parduoda Sibiro maumedžio apvalią ir pjautinę medieną. Pagrindinė naudojama žaliava – pušis ir Sibiro maumedis. Įmonės produkcija eksportuojama į Vakarų šalis (Daniją, Belgiją, Vokietiją). ĮĮmonė turi lentpjūvę, medienos džiovyklas, sausos medienos apdirbimo cechą, gatavos produkcijos sandėlį. Įmonė pajėgi pagaminti apie 800 m3 produkcijos per mėnesį. 2000 m. įmonės produkcija sertifikuota Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centre (SPSC). UAB “Versmė” yra Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos “Lietuvos mediena” ir Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos narė. Didelis dėmesys nuolat skiriamas įrangos modernizavimui, gamybos procesų optimizavimui, gaminių kokybės bei aplinkos apsaugos gerinimui. 2002 m. įdiegtos ir įmonės valdyme taikomos kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitinkančios tarptautinių IISO 9001:2000 ir ISO 14001:1996 standartų reikalavimus.
Įmonėje gaminami gaminiai:
• Klijuotas tašas langų – durų gamybai
• Grindinės lentos (dygiuotos)
• Dailylentės vidaus apdailai
• Dailylentės lauko apdailai
• Pjuvenų briketai
• Durų – grindų apvadai; Baldinės detalės; Klijuota mediena;
Atliekamos paslaugos
• Džiovinimas
• Dygiavimas
• Obliavimas
• Presavimas
• Pjūklų galandinimas
VALDYMO POLITIKA
Maksimaliai patenkinti klientų poreikius, mažinant klijuotos/dygiuotos medienos gamybos ir pardavimo savikainą, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui. Viso šito UAB,,Versmė’’ siekia:
Didindama aukščiausios kokybės produkcijos gamybą;
Parduodama visą pagamintą produkciją trumpiausiais terminais ;
Mažindama išlaidas optimaliai naudojant žaliavų, energijos ir darbo jėgos išteklius;
Vykdydama LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus;
Gerindama darbuotojų darbo aplinką ir sudarydama sąlygas kelti kompetenciją;
Tobulindama gamybos procesą panaudojant technines ir organizacines priemones;
Pasirinkdama tiekėjus ir partnerius, kurie gerina kokybę ir mažina žalingą poveikį aplinkai;
Teorinių žinių taikymas UAB ,,Versmė‘‘
Šioje įmonėje vedama buhalterinė apskaita pagal visus reikalavimus. Buhalteriją tvarkanti vyr. finansininkė pateikia finansinę atskaitomybę, kurioje atskleista įmonės informacija, padedanti:
įvertinti įmonės veiklos efektyvumą bei jos finansinį pajėgumą;
finansinio pajėgumo perspektyvai prognozuoti;
priimti veiklos tolimesnio valdymo sprendimus;
Visa informacija teikiama laiku ir tiksli mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybinei statistikai, savininkams. UAB „Versmė“ buhalterinę apskaitą tvarko dvejybine sistema. Visos ūkinės finansinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais.
Metinę finansinę atskaitomybę bendrovė sudaro pasibaigus finansiniams metams, tačiau kad palengvinti skaičiavimo procesą ir su tuo susijusių klaidų aar kitokių neatitikimų tikimybę, visi skaičiavimai atliekami kas mėnesį. Mano nagrinėjamoje įmonėje buhalterinę apskaitą vykdo vienas asmuo – vyr. buhalterė, kuri sudarinėja trumpos formos balansą (1 priedas).
Dabar aš pateiksiu apskaitos duomenų parengimo metiniam balansui sudaryti procesą ir trumpai jį aprašysiu.
Prasidėjus naujiems įmonės finansiniams metams, sąskaitų likučiai Didžiojoje knygoje perkeliami į naujuosius metus (t.y. šios sąskaitos neuždaromos, išskyrus 5 ir 6 klasės). Tada užsiimdama savo ūkine – komercine veikla, įmonė fiksuoja visas šias operacijas, t.y. ataskaitinį laikotarpį pirminiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys perkeliami į atitinkamus registrus. Įvykus ūkinei operacijai pirmiausiai, būtų patogiau pažymėti, kad ji įvyko užregistruoti visus duomenis, kurių gali prireikti ateityje valdant įmonę ir sudarant atskaitomybę. O jau vėliau naudoti šio įrašo, o ne pirminio dokumento duomenis. Tai leidžia padaryti apskaitos registrai. Remiantis pirminių dokumentų duomenimis, juose užregistruojama visa reikalinga informacija. Per ataskaitinį laikotarpį (šioje įmonėje per mėnesį) atliktos ūkinės oprecijos, laikantis dvejybinio įrašo principo, pirmiausia fiksuojamos apskaitos žurnaluose. Vienas paprasčiausių registrų tai: chronologinės tvarkos registras – bendrasis žurnalas (2 priedas). Jame nuosekliai suregistruojamos visos ūkinės operacijos. Šis žurnalas skirtas netipinėms operacijoms atvaizduoti bei toms operacijoms, kurių neįmanoma užfiksuoti kituose apskaitos registruose. Bendrajame žurnale ūkinės operacijos registruojamos ne mažiau kaip dviejose eilutėse – kiekviena koresponduojanti sąskaita atskiroje. Bendrajame žžurnale turi būti:
• data, kur nurodoma ūkinės operacijos ar įvykio atlikimo data;
• dokumento numeris, kur rašomas atitinkamo pirminio dokumento numeris;
• turinys, kuris skirtas sąskaitų korespondencijai ir trumpam opercijos aprašymui užfiksuoti;
• debeto ir kredito skiltys, kur rašoma piniginė ūkinės operacijos išraiška, vienoje eilutėje su atitinkama koresponduojamąja sąskaita.
Duomenys iš šio žurnalo į sisteminius apskaitos registrus-sąskaitas perkeliami kiekvieną dieną. Perkėlimo faktas pažymimas žurnalo PP (perkėlimo pažymėjimas) skiltyje rašant Didžiosios knygos sąskaitos, į kurią iškelti duomenys, numerį.
Atskiros operacijos atvaizdavimui įmonėje yra vedami tam skirti specialūs žurnalai. Vienas iš tokių apskaitos registrų yra Pirkimų skolon žurnalas (3 priedas). Šis žurnalas skirtas atsargų, ilgalaikio turto, skirto perparduoti, bei kito turto pirkimams kreditan apskaityti. Jame pirkimų operacijos fiksuojamos remiantis pirminiais dokumentais, kurių pagrindu tos operacijos buvo atliktos. Jame turi būti:
• eilės numeris, kur parodoma ūkinės operacijos numeris;
• datos skiltis, kur nurodoma ūkinės operacijos atlikimo data
• turinio skiltis numatyta operacijos turiniui, tiekėjo pavadinimui, kodui bei kitai svarbiai informacijai užfiksuoti;
• piniginė operacijos išraiška atvaizduojama viename iš Kredito skilties stulpelių. Skolos tiekėjams stulpelis skirtas sąskaitoje Skolos tiekėjams apskaitomo objekto padidėjimui atvaizduoti. Šalia esančiame tuščiame stulpelyje gali būti apskaitomi išduoti vekseliai ar kitos įmonės skolos;
• Skolon įsigytų atsargų, kito turto ar pirkimų (įmonėse, taikančiose periodiškai apskaitomų atsargų būda, tačiau mano nagrinėjamoji įmonė taiko nuolat apskaitomų atsargų
būdą, o jų likučiai įkainojami FIFO metodu) išvardijamos Debeto skilties tuščiuose stulpeliuose. Konkrečius šiuose stulpeliuose apskaitomus objektus įmonės pasirenka savarankiškai. Jeigu įsigyta turto vertė Debeto skilties stulpeliuose registruojama be pridėtinės vertės mokesčio, gautinas pridėtinės vertės mokestis atvaizduojamas to paties pavadinimo stulpelyje.
• kitų sąskaitų skiltis skirta rečiau pasitaikančių turto rūšių pirkimams skolon atvaizduoti. Jos sumos stulpelyje rašoma operacijos piniginė išraiška. Sąskaitos, kurioje bus apskaitomas įsigytas turtas, pavadinimas pažymimas anksčiau minėtoje Turinio skiltyje. Duomenys iš kitų sąskaitų skilties į sisteminius registrus – sąskaitas ((Didžiosios knygos sąskaita) perkeliami kiekvieną dieną, stulpelyje Nr. Pažymint atitinkamos Didžiosios knygos sąskaitos numerį.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje duomenys iš Pirkimų skolon žurnalo perkeliami į sisteminius apskaitos registrus – sąskaitas. Neperkeliama tik galutinė Kitų sąskaitų skilties suma.
Dar vienas įmonės vedamas žurnalas yra Pardavimų skolon žurnalas (4 priedas). Šis apskaitos registras skirtas prekių, žaliavų, ilgalaikio turto, skirto perparduoti pardavimams skolon, apskaityti. Žurnale gali būti registruojamos klientams skolon suteiktos paslaugos. Jame turi būti:
• eilės numeris, kur parodoma ūkinės operacijos numeris;
• datos skiltyje pažymima ūkinės ooperacijos atlikimo data;
• skiltis turinys skirta pirkėjo pavadinimui ar kodui, taip pat trumpam operacijos aprašymui bei kitai svarbiai informacijai;
• pardavimų operacijos piniginė išraiška atvaizduojama viename iš Debeto skilties stulpelių. Pirkėjų įsiskolinimo stulpelis skirtas sąskaitoje Pirkėjai apskaitomo objekto padidėjimui atvaizduoti. Tuščiame šios skilties sstulpelyje gali būti apskaitomi gauti vekseliai bei kitos skolos įmonei;
• pardavimų skolon ar skolon suteiktų paslaugų rūšys išvardinamos Kredito skilties tuščiuose stulpeliuose. Konkrečius šiuose stulpeliuose apskaitomus objektus įmonės pasirenka savarankiškai. Jeigu parduotų prekių kaina Kredito skilties stulpeliuose registruojama be pridėtinės vertės mokesčio, mokėtinam pridėtinės vertės mokesčiui registruoti skirtas to paties pavadinimo stulpelis;
• kitų sąskaitų skiltis skirta rečiau pasitaikančioms pardavimų ar paslaugų rūšims apskaityti. Skilties sumos stulpelyje nurodoma operacijos piniginė išraiška, o atitinkamos sąskaitos pavadinimas įrašomas Turinio skiltyje. Duomenys iš kitų sąskaitų skilties Į Didžiosios knygos sąskaitas iškeliami kiekvieną dieną, Nr. Stulpelyje pažymint tos sąskaitos numerį.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje duomenys iš Pardavimų skolon žurnalo perkeliami į sąskaitas. Neperkeliama tiktai galutinė suma iš Kitų sąskaitų skilties.
Įmonė taip pat veda Parduotų prekių savikainos žurnalą ((5 priedas). Šis žurnalas skirtas parduotų skolon už grynuosius pinigus ar pavedimu prekių įsigijimo arba gamybos savikainai apskaityti. Įrašai šiame žurnale turėtų būti daromi atitinkamame registre užfiksavus prekių pardavimo faktą. Jame turi būti:
• pirmojoje Datos skiltyje rašoma ūkinė operacijos atlikimo data;
• skiltyje Turinys gali būti pažymimas operacijos turinys, pirminio dokumento numeris ir kita svarbi informacja;
• laisvuose Parduotų prekių rūšių skilties stulpeliuos apskaitomas parduotų prekių rūšis įmonė pasirenka savarankiškai.
Registruojant ūkinę operaciją šiame žurnale, operacijos piniginė išraiška pažymima tik viename stulpelyje. Todėl laikotarpio pabaigoje iiš kiekvieno žurnale esančio stulpelio galutinė suma perkeliama į dvi Didžiosios knygos sąskaitas: į Parduotų prekių savikainos sąskaitos (Nr.600) debetą ir atitinkamos 2 klasės sąskaitos kreditą.
Be to, įmonė veda ir Pinigų gavimo žurnalą (6 priedas). Tai finansinės apskaitos registras, skirtas pinigų (grynųjų, sąskaitinių, užsienio valiutos) gavimams apskaityti. Duomenys šiame žurnale fiksuojami remiantis kasos pajamų orderiais, kasos knyga, pavedimais, banko išrašais ir kitais pinigų gavimą patvirtinančiais pirminiais dokumentais. Jame turi būti:
• pirmojoje Datos skiltyje nurodoma ūkinės operacijos atlikimo data;
• dokumento Nr. skiltis skirta pirminio dokumento, kuriuo grindžiama atliktoji operacija, numeriui įrašyti;
• turinio skiltyje gali būti rašomas piniginių įplaukų operacijos turinys ar kita svarbi informacija;
• debeto skilties stulpeliuose fiksuojamas pinigų padidėjimas vienoje iš piniginių sąskaitų (kasoje, valiutinėje kasoje, atsiskaitomoje sąskaitoje, valiutinėje atsiskaitomoje sąskaitoje);
• perkėlimo skiltis skirta pinigų pervedimams iš kasos į atsiskaitomąją sąskaitą ir atvirkštinėms operacijoms fiksuoti. Pinigų padidėjimą atvaizdavus atitinkamoje sąskaitoje, Perkėlimų skiltyje registruojama kredituojama suma. Analogiškai užfiksavus ir pinigų sumažėjimą žurnale, kur apskaitomi pinigų išmokėjimai (Pinigų mokėjimo žurnalas), šių dviejų žurnalų Perkėlimų skilčių galutinės sumos turi sutapti;
• kredito skiltis skirta pajamų padidėjimui, pirkėjų įsiskolinimo bei kitų gautinų sumų sumažėjimams atvaizduoti. Ką konkrečiai apskaityti šios skilties stulpeliuose (pardavimų pajamų rūšis, įvairias gautinas sumas ir pan.) įmonė pasirenka pati. Jeigu pajamos kredito skiltyje registruojamos be pridėtinės vertės mmokesčio, mokėtinas pridėtinės vertės mokestis atspindimas to paties pavadinimo stulpelyje;
• kitų sąskaitų skiltyje atvaizduojamos tos nedažnos pinigų gavimo operacijos, kurias netikslinga apskaityti atskiruose stulpeliuose. Šios skilties sumos stulpelyje rašoma operacijos piniginė išraiška, o atitinkamos sąskaitos pavadinimas pažymimas anaksčiau minėtoje Turinio skiltyje. Duomenys iš šios skilties Į Didžiosios knygos sąskaitas perkeliami kiekvieną dieną. Sumų perkėlimas pažymimas stulpelyje Nr. įrašant atitinkamos sąskaitos numerį.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susisteminti duomenys perkeliami į sąskaitas, esančias Didžiojoje knygoje. Galutinė suma neiškeliama tik Perkėlimų ir Kitų sąskaitų skilčių.
Taip pat vedamas ir Pinigų mokėjimo žurnalas (7 priedas). Šis žurnalas skirtas pinigų (grynųjų, sąskaitinių, užsienio valiutos) išmokėjimams apskaityti. Ūkinės operacijos jame registruojamos remiantis kasos knyga, kasos išlaidų orderiais, banko išrašais ir kitais pinigines išlaidas patvirtinanačiais pirminiais dokumentais. Jame turi būti:
• datos skiltyje rašoma pinigų išmokėjimo operacijos atlikimo data;
• šalia esančioje Dokumento Nr. skiltyje nurodomas pirminio dokumento, kurios pagrindu atlikta operacija, numeris;
• turinio skiltyje nurodoma įmonei svarbi informacija: operacijos trumpas aprašymas, įsigyto turto, apmokėtų skolų ar sąnaudų pavadinimai;
• kredito skilties stulpeliuose pinigų sumažėjimas vienoje iš piniginių sąskaitų;
• perkėlimo skiltis skirta pinigų pervedimams iš kasos į atsiskaitomąją sąskaitą ir atvirkštinėms operacijoms fiksuoti. Pinigų sumažėjimą atvaizdavus atitinkamoje sąskaitoje, Perkėlimų stulpelyje registruojama debetuojama suma. Analogiškai užfiksavus ir pinigų padidėjimą žurnale, kur apskaitomi pinigų gavimai (Pinigų gavimo žurnalas), šių ddviejų žurnalų Perkėlimų stulpelių galutinės sumos turi sutapti;
• debeto skiltis skirta įsigytam turtui, apmokėtoms sąnaudoms, įvairių skolų sumažėjimams atvaizduoti. Konkrečius Debeto skilties stulpeliuose apskaitomus objektus įmonė pasirenka pati. Tai gali būti įvairios sąnaudų rūšys, skolos tiekėjams bei kitų pinigų išmokėjimai. Jeigu Debeto skilties stulpeliuose įsigyto turto rūšys registruojamos atėmus gautiną pridėtinės vertės mokestį, pastarasis atspindimas to paties pavadinimo stulpelyje;
• tos įsigyto turto, grąžintų skolų ar apmokėtų sąnaudų rūšys, kurios nebuvo užfiksuotos kituose Debeto skilties stulpeliuose, registruojamos Kitų sąskaitų skiltyje. Sumos stulpelyje įrašoma ūkinės operacijos piniginė išraiška, o visas atitnkamos sąskaitos pavadinimas nurodomas minėtoje Turinio skiltyje. Duomenys iš Kitų sąskaitų skilties į sąskaitas perkeliami kiekvieną dieną. Perkėlimo faktas pažymimas stulpelyje Nr. įrašant atitinkamos sąskaitos numerį;
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje susisteminti duomenys iškeliami į Didžiosios knygos sąskaitas, kur jie toliau kaupiami. Neiškeliamos sumos tik iš Perkėlimų ir Kitų sąskaitų skilčių.
Taipogi įmonė veda tokius apskaitos registrus:
darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis;
įmonės skolų apskaitos kortelė;
skolų įmonei apskaitos kortelė;
tiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnalas;
netiesioginių gamybos išlaidų apskaitos žurnalas;
atsargų apskaitos kortelė.
Laikotarpio pabaigoje atskirai susumuojami visi žurnalų stulpeliai. Gautos sumos galutiniam duomenų apibendrinimui iš mano paminėtų bei aprašytų žurnalų perkeliamos į Didžiosios knygos sąskaitas (8 priedas). Kiekviena turo, savininkų ir skolintos nuosavybės bei pajamų ir sąnaudų rūšiai skiriama po atskirą sąskaitą.
Pagal šių sąskaitų likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje parengiama finansinė atskaitomybė.
Didžiojoje knygoje turi būti:
• data, kur įrašoma perkėlimo data;
• turinio skiltis numatyta įmonei svarbiai informacijai pažymėti;
• apskaitos registro, iš kurio perkelti duomenys, šifras (žurnalo pavadinimas ir puslapio numeris) nurodomas skiltyje PP (perkėlimo pažymėjimas).
• atkeltoji suma įrašoma į Debeto ar Kredito skiltį;
• po kiekvieno įrašo apskaičiuojamos sąskaitoje atspindimo objekto likutis, kuris įrašomas į atitinkamą Likučio skilties stulpelį;
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sąskaitų likučiai perkeliami į Darbinės atskaitomybės lentelę (9 priedas), kur atliekamas sąskaitų likučių patikslinimas, t.y. atliekamas aataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus sąskaitų koregavimas. Koregavimai daromi kaupimo principu, t.y. pajamos ir sąnaudos fiksuojamos neatsižvelgiant į pinigines įplaukas ir išlaidas. Koregavimai reikalingi tik toms ūkinėms operacijoms, kurios daro įtaką daugiau nei vieno ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms.
Darbinės atskaitomybės lentelės parengimo sudarymas
Apskaitos eiga:
1. ūkinės operacijos analizuojamos vadovaujantis pirminiais dokumentais;
2. ūkinės operacijos registruojamos žurnaluose;
3. ūkinių operacijų duomenys perkeliami į sąskaitas;
4. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kai kurių sąskaitų duomenys koreguojami darant darbinę atskaitomybės parengimo lentelę;
5. uždaromos ataskaitinio laikotarpio sąskaitos;
6. parengiama finansinė atskaitomybė.
Darbinės atskaitomybės lentelės sandara:
1. sąskaitos pavadinimas;
2. sąskaitos numeriai;
3 – 4. bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų debeto ir kredito stulpeliai;
5 – 6. koregavimų skiltis;
7 – 8. koreguotą bandomąjį balansą sudarančių sąskaitų stulpeliai;
9 – 10. pelno (nuostolio) ataskaitos debeto ir kredito stulpeliai;
11 – 12. balanso skiltis.
Jeigu bandomojo balanso ir koregavimo skiltyse abi ssumos įrašytos į debetą, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso debeto stulpelį.
Jeigu bandomajame balanse ir koregavimų skiltyse abi sumos įrašytos į kredito stulpelį, tai jos sudedamos ir įrašomos į koreguoto bandomojo balanso stulpelį.
Jeigu bandomojo balanso skiltyje suma įrašyta į debeto stulpelį, o koregavimo skiltyje į kredito stulpelį arba atvirkščiai, tai sumos atimamos viena iš kitos ir priklausomai nuo susidariusio likučio skirtumas koreguotame bandomajame balanse įrašomas į debeto ar kredito stulpelį.
Jeigu sąskaita turi sumą tik bandomajame balanse arba tik koregavimo skiltyje, tai ji tiesiog perkeliama į koreguoto bandomojo balanso atitinkamą debeto ar kredito stulpelį. Debetas lygus kreditui.
Pelno (nuostolio) ataskaitos (10 priedas) debeto ir kredito stulpeliuose surašomi pajamas atspindinčių sąskaitų likučiai kredite ir sąnaudas atspindinčių ssąskaitų likučiai debete. Sumos atkeliamos iš koreguoto bandomojo balanso. Išvedam rezultatą, pelną arba nuostolį ir sumą kurios trūksta, kad debetas ir kreditas sumos būtų lygios. Rodo pelno arba nuostolio dydį. Ši suma įrašoma į tą stulpelį, kad debetas būtų lygus kreditui.
Į balanso skiltį duomenys atkeliami iš koreguoto bandomojo balanso. Debetas turi būti lygus kreditui. Taigi sudarytas balansas kartu su Aiškinamaisiais raštais (11priedas) pateikiami akcininkams patvirtinti. Taip pat kartu pateikiama veiklos ataskaita tam tikrais metais (bendrovės apžvalga ir veiklos apžvalga), tt.y. tų metų, kurių balansas sudarytas. Ir tada, kai balansą patvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, balansas ir veiklos ataskaita per vieną mėnesį turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui ir iki spalio pirmosios dienos mokesčių inspekcijai.
Šiuo metu įmonė yra kompiuterizuota apskaita, kuri palengvina informacijos rengimą bei pateikimą. Programa skirta finansinių ir ūkinių operacijų registracijai ir apskaitai įmonėje, nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio. Apskaita vykdoma tik pinigine išraiška.
Sistemos pagrindą sudaro tipinis sąskaitų planas, kurį vartotojas gali modifikuoti pagal savo poreikius. Vartotojas turi galimybę pats nustatyti apskaitos registrų (žurnalų) tipus, jų sudėtį ir sudaryti žurnalų spausdinimo maketus, įtraukdamas reikalingas sąskaitas ir jų išdėstymo tvarką. Bendrojo žurnalo vedimui pateikiama standartinė forma.
Tipinių operacijų registravimui programoje sudaromas operacijų žinynas, susiejantis reikalingas debeto – kredito sąskaitas ir pagreitinantis buhalterinio įrašo formavimą.
Programa vykdo apskaitą iš pirminių dokumentų ir formuoja įrašus, sutekdama jiems numerį, datą ir duomenų savininko (įmonės) požymį. Susieti su atitinkamomis sąskatomis įrašai kaupiami duomenų bazėje ir apdorojami pagal šiuos požymius:
• pirminio dokumento tipas, data, numeris;
• paslaugų ar prekių tiekėjais arba gavėjas;
• pinigų mokėtojas arba gavėjas (firma);
• ataskaitingas asmuo.
Finasinių ir ūkinių operacijų automatizuota apskaita leidžia formuoti ataskaitas pagal atskiras sąskaitas, vesti žurnalus ir skaičiuoti įmonės balansą. Programa perkelia sąskaitų likučius į naujo aataskaitinio laikotarpio pradžią.
Programa vykdo banko ir kasos operacijas t.y. formuoja ir spausdina mokėjimo pavedimus, mokėjimo reikalavimus, kasos pajamų – išlaidų orderius ir kasos knygą. Be to, numatytas organizacijų (tiekėjų, gavėjų) rekvizitų duomenų bazės ir kitos normatyvinės informacijos žinynų palaikymas.
Duomenys, formuojami kitose komplekso FIRMA programose, gali būti tiesiogiai panaudojami programoje BALANSAS arba programa BALANSAS modifikuojama ir į ją įjungiami moduliai iš kitų FIRMA programų (pvz. ATSARGOS) ir panaudojama kaip vienintelė programa mažai įmonei.
Programa skirta darbui IBM/PC tipo personaliniu kompiuteriu MS Windows 95/98/ME/2000 terpėse autonominiame režime arba tinkle.
Taigi aš trumpai aprašiau apskaitos duomenų parengimo metiniam balansui sudaryti procesą UAB,,Versmė‘‘. Šį procesą galima buvo aprašyti žinoma išsamiau, tačiau įmonės darbuotojų suteikta informacija buvo ribota. Bet vis dėlto, šis kursinio projekto rengimas suteikė tikrai daug naudos man, kaip būsimam vadybininkui.
IŠVADOS
Finansinės atskaitomybės tikslas – teikti informacijos vartotojams teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ataskaitiniais metais, kurios pati svarbiausia dalis yra balansas. Taigi jį aptaręs, galėčiau pateikti tokias išvadas:
Balansas – labai svarbi finansinės atskaitomybės dalis, kurioje pateikiama tam tikro laikotarpio dvejopai sugrupuota informacija: pagal turto sudėtį ir nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, įkainotus pinigais;
Balanso turto ir nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalys atspindi visą įmonės turtą bbei nurodo to turto priklausomybę;
Balanso ataskaitos informacija parodo įmonėje esamo turto vertės ir nuosavybės bei įsipareigojimų sumų likučius jo sudarymo dienai pagal oficialiai patvirtintą klasifikaciją;
Remiantis balanso duomenimis, galima įvertinti įmonių finansinę būklę, analizuoti ir prognozuoti įmonės veiklą.
Taigi labai svarbu, kad apskaitos duomenys būtų teisingai parengti, nes jais remiantis bus sudaroma finansinė atskaitomybė, kurios informacija itin svarbi vidiniams įmonės vartotojams, t.y. vadovams, akcininkams bei vadybinkams, kurie turi suvokti apskaitos duomenų parengimo metinio balanso sudarymui procesą. Jie turi žinoti, kur kaupiami, kas kaupia duomenys bei kokie duomenys reikalingi konkrečioje situacijoje. Tai padės jiems racionaliau panaudoti finansinės atskaitomybės teikiamą informaciją:
efektyviai naudoti išteklius ir kuo tinkamiau juos skirstyti;
padaryti objektyviai pagrįstas išvadas ir priimti optimalius sprendimus;
prognozuoti veiklos perspektyvas;
supažindinti visus suinteresuotus informacija vidinius ir išorinius jos vartotojus.
Literatūros sąrašas
1. Antrasis verslo apskaitos standartas 2 V AS ,,Balansas‘‘.
2. Bagdžiūnienė V. Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 187 psl.
3. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2001. 843 psl.
4. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, 2004. 317 psl.
