Apskaitos praktika

EKONOMIKOS FAKULTETAS

BUHALTERINĖS APSKAITOS KATEDRA

Buhalterinės apskaitos

I kurso BAn–3/1 grupės

neakivaizdinio skyriaus

studentės

BUHALTERINĖS APSKAITOS PRAKTIKOS TIKSLAI IR UŽDUOTYS

Praktikos darbas

Vadovė dėstytoja

Vilnius 2004

1–2. UAB „MK“ yra pelno siekianti įmonė, kurios pagrindinė veikla yra knygų pardavimas. Be knygų, „MK“ prekiauna ir kanceliarijos prekėmis bei žemėlapiais. Iki 2003 m. knygoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis, tačiau jau antri metai kaip yra įvestas 5 % PVM. Kanceliarinėms prekėms ir žemėlapiams taikomas 18 % PVM. Įmonėje vedama dvejybinė apskaita. Visa įmonės apskaita kompiuterizuota, tam naudojama buhalterinė programa FFinvalda. Knygyne yra du kasos aparatai, kurie yra sujungti su kompiuteriais ir tiesiogiai perduoda duomenis apie prekių pardavimus.

Įmonėje dirba buhalterė ir vyr. finansininkė. Buhalterė yra pavaldi vyr. finansininkei ir vykdo šias pareigas:

1. Pajamuoja prekes.

2. Veda banko apskaitą (suveda į Atsiskaitymus – įplaukas, išmokas, išrašus iš banko).

3. Skaičiuoja kasą.

4. Atlieka kasininkės pareigas (išduoda – priima pinigus).

5. Ruošia pardavimų ataskaitas tiekėjams.

6. Ruošia prekių grąžinimus tiekėjams.

7. Išrašo sąskaitas faktūras.

Vyr. finansininkė vykdo šias pareigas:

1. Atlieka pagrindines finansines ataskaitas:

1.1. Balansą

1.2. Pelno (nuostolio) ataskaitą

1.3. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą

1.4. Finansinės būklės pasikeitimų ataskaitą

1.5. Paaiškinamąjį raštą

2. Pildo mokesčių ataskaitas:

2.2. Mėnesinę pajamų mmokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją FR0572.

2.3. Mėnesinę PVM deklaraciją.

2.4. Pusmetinę mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apyskaitą.

2.5. Metinę nekilnojamo turto mokesčio apyskaitą.

2.6. Kelių mokesčių apyskaitą.

2.7. Gyventojų pajamų mokesčio nuo A kl.pajamų deklaraciją.

2.8. Deklaraciją apie išmokėtas sumas, kkurios priskiriamos B kl.pajamoms.

2.9. Darbuotojams paprašius, išduoda jiems pažymą apie gautas Gyventojų A kl. pajamas, atskaitytą ir sumokėtą pajamų mokestį. Forma FR0466.

3.Daro ataskaitas Sodrai

3.1 Nr.4 (VSD ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinė ataskaita).

3.2 Forma forma 4–SD (apdraustųjų soc.draudimu įmokų rejestras).

3.3 Forma 3–SD (pranešimas apie apdraustųjų soc. draudimu įmokas be atleistųjų).

3–4. Įmonėje taikomi šie dokumentai ir registrai:

Pardavimų apskaitos dokumentai

Sąskaitos faktūros – naudojamos prekių, paslaugų ir kito turto pardavimams įmonėms, įstaigoms įforminti. Sąskaita yra išrašoma, kai: parduodamos prekės, suteikiamos paslaugos ar atliekami darbai įmonei, išskyrus tuos atvejus, kai pardavimas įforminamas kasos aparatu; pardavimas įforminamas kasos aparatu, tačiau pirkėjas pageidauja ir sąskaitos faktūros. Sąskaitas faktūras galima laikyti laisvos formos dukumentu, tačiau jos spausdinamos ant tam tikrų dokumentų blankų. Šioje įmonėje dokumentų blankų komplektą ssudaro du egzemplioriai. Pirmas egzempliorius atiduodamas pirkėjui, antras paliekamas buhalterijoje. Antri PVM sąskaitos egzemplioriai segami į atskirą bylą (Pardavimai). Sąskaitos segamos šio dokumento serijos numerio eiliškumu. Buhalterijoje sąskaitos saugomos vienerius metus, vėliau perduodamos į įmonės archyvą. Pirktų ar įsigytų prekių grąžinimui dokumentuoti naudojamas laisvos formos Prekių grąžinimo aktas (Debetinė sąskaita).

Įmonei išrašomos sąskaitos laisva forma už telekomunikacijų paslaugas (segama į

Tiekėjų bylą).

Už nuolatines ir ilgalaikes paslaugas (patalpų nuoma, karštas šaltas vanduo, elektra) įmonei išrašomos PVM sąskaitos faktūros. (segamos į Tiekėjų bbylą)

Kiti laisvos formos pardavimų dokumentai:

Laisvos formos prekių priėmimo–perdavimo aktas, prie kurio pridedamas krovinio

važtaraštis.

Kasos operacijų apskaitos dokumentai

Kasos pajamų orderis su kvitu – naudojamas mokesčiams apskaičiuoti, kuris gali būti surašomas tik ant specialaus apskaitos dokumento blanko, įsigyto LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr.780, nustatyta tvarka. Kasos pajamų orderis naudojamas įmokoms grynaisiais pinigais į įmonės kasą pajamuoti. Jis išrašomas šiais atvejais:

• gaunami pinigai iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį;

• priimami pinigai iš klientų už prekes ir paslaugas, kai nenaudojami kasos aparato čekiai;

• inkasuojami pinigai iš kasos aparatų;

• priimamos išankstinės įmokos pagal sutartis;

• priimami grynieji pinigai iš atskaitingų asmenų, kurie su klientais atsiskaito išrašydami Grynųjų pinigų gavimo kvitus (forma Nr.10);

• priimami atskaitingiems asmenims išduotų ir nepanaudotų grynųjų pinigų (avansų, komandiruotėms ir ūkio reikmėms) likučiai.

Kasos išlaidų orderis – tai tipinis dokumentas, kurio forma patvirtinta Finansų ministerijos 1994 m. birželio 30 d. raštu Nr.49 N. Kasos išlaidų orderis naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti. Jis išrašomas, kai:

• išmokami kitų įmonių atstovams ir gyventojams pagal autorines sutartis, rangos, turto pirkimo–pardavimo sutartis;

• išmokami avansai įmonės darbuotojams ūkio išlaidoms, komandiruotėms;

• išmokami atlyginimai darbuotojams, o išmoka nneįtraukiama į bendrą žiniaraštį (kai mokami atostoginiai, išeitinės, motinystės pašalpos);

• išduodami grynieji pinigai darbo dienos pradžioje atskaitingiems asmenims – grąžai, Kasos aparatams;

• išmokami pinigai pagal Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius;

• išduodami pinigai į banko sąskaitą įnešti;

• išmokant avansą komandiruotei į užsienį;

• išduodant pinigus įnešti į valiutinę sąskaitą banke.

Pinigų išmokėjimo operacija įregistruojama Kasos knygoje. Kasos išlaidų orderis segamas kartu su Kasos pajamų orderiais į Kasos operacijų apskaitos dokumentų bylą.

Kasos knyga – kontrolinis suvestinis dokumentas, naudojamas visoms kasos operacijoms per dieną suregistruoti. Šioje įmonėje pildoma Kasos knyga yra atspausdinta ant savaiminio kopijavimo popieriaus.

Priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga – t.p. kompiuteriu pildoma skiltis esanti prie Kasos knygos. Kadangi įmonė turi du kasos aparatus, tai yra kaip papildoma kontrolinė priemonė šalia Elektroninio kasos aparato kasos žurnalo. Kiekvienos dienos pradžioje kasininkė išduoda pardavėjoms dienos operacijoms vykdyti reikalingą pinigų sumą. Išduodamos sumos įrašomos į knygą. Jų gavimą kasininkė patvirtina parašu. Dienos pabaigoje, pinigai atiduodami kasininkei, o pinigų kiekis užregistruojamas atitinkamoje skiltyje.

Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas – įmonė čia registruoja Kasos pajamų orderius, taip lengviau kontroliuoti orderių judėjimą (įmonės įplaukas ir išlaidas pagal rūšis, prognozuoti grynųjų pinigų poreikį) ir ar orderiai įregistruoti Kasos knygoje.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas – naudojamas priimant grynuosius pinigus kliento darbo vietoje, gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, kkur įvyko pardavimas, bet nebuvo kasos aparato. Kvitas išrašomas dviem egzemlioriais. Pirmas egzempliorius lieka pinigus gavusiam atsakingam asmeniui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Šiuose kvituose parodyti pinigai užpajamuojami į įmonės kasą ir saugomi byloje kartu su kitais kasos dokumentais (segama į Kasos bylą, kartu su Kasos pajamų orderiais).

Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas – skirtas elektroninio kasos aparato kontrolinėms ataskaitoms saugoti. Šį žurnalą pildo pardavėjos du kartus dienoje, ryte, pradedant darbą su nuliniu likučiu ir darbo pabaigoje su Z ataskaita, kurioje atsispindi visos dienos apyvarta.

Banko operacijų apskaitos dokumentai

Mokėjimo pavedimas – tipinės formos apskaitos dokumentas. Tai mokėtojo parengtas ir pasirašytas popierinis ar elektroninis dokumentas, turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. MK naudoja elektroninius pavedimus šiais atvejais:

• kai mokamas avansas tiekėjams pagal sudarytas sutartis;

• atsiskaitoma su tiekėjais už prekes ir paslaugas;

• mokami mokesčiai biudžetui;

• grąžinamos skolos į bankų sąskaitas;

Čekis – naudojamas kaip dokumentas, pagal kurį bankas privalo sumokėti pinigus dokumente nurodytam pinigų gavėjui. Šioje įmonėje čekiai naudojami gryniesiems pinigams iš įmonės sąskaitos banke išimti.

Banko išrašas – naudojamas kaip banko ataskaita apie pinigų judėjimą įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje per tam tikrą laikotarpį. Šiuos išrašus buhalterė paima iš banko skyriaus ir patikrina ar atlikti visi reikalingi mokėjimai. Į įmonės sąskaitą įskaitytų lėšų sumos (už prekes ir paslaugas) patikrinamos pagal išrašytas sąskaitas

faktūras.

Ilgalaikio turto apskaitos dokumentai

MK didelė informacijos dalis yra saugoma ir apdorojama kompiuteriu buhalterines programos pagalba. Ir ši dalis apie ilgalaikį turtą užregistruota kompiuteryje Ilgalaikio turto kortelių sąraše. Į analitines korteles duomenys suvedami iš pirminių dokumentų – PVM sąsakaitų faktūrų. Ilgalaikio turto operacijose yra: einamieji likučiai; likučiai datai; įsigyta per periodą; nurašyta per periodą; nudėvėta per periodą. Kiekvieną Ilgalaikio turto ataskaitą galima išsifiltruoti pagal reikiamą požymį – 1. Finansinis, Materialus, Nematerialus; 2. Aktyvus turtas, Pasyvus turtas; 3. Išnuomotas, Naudojamas įmonės vveikloje, Nenaudojamas, Socialinės paskirties.

Atsargų apskaitos dokumentai

Prekės kortelė skirta kiekvienai sandėlyje laikomai atsargų rūšiai identifikuoti. Įmonės prekės suvedamos į kompiuterį – Prekės–atsargos, čia pagal kodą arba pavadinimą galima surasti reikalingą prekę ir iš jos analitinės kortelės sužinoti jos kainą, ryšį su sąskaita, tiekėją, tos prekės faktinį likutį.

Skolų įmonei apskaitos dokumentai

Skolų įmonei apskaitos kortelė naudojama pirkėjų ir kitų įmonės skolininkų analitinei apskaitai. MK veda tokią apskaitą: Klientų operacijoje matosi kiekvieno kliento Likutis Debete ir Likutis Kredite. Kliento analitinėjė kortelėje saugoma informacija apie kklientą.

Įmonės įsipareigojimų apaskaitos dokumentai

Taip pat kompiuterio pagalba atliekamos operacijos – Ataskaitoje Atsiskaitymai: Skolos datai; Atsiskaitymai su kreditoriais; Apmokėtos skolos tiekėjams. Gale metų tvirtinamas Skolų suderinimo aktas.

Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai

Šioje įmonėjė darbo užmokesčio lentelės fiksuojamos Kitose (neanalitinėse) operacijose.

Kiti apskaitos dokumentai

Krovinio vvažtaraštis – tai nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, nes juo negrindžiama jokia atlikta ūkinė operacija. Tai kontrolinis krovinio vežimą patvirtinantis dokumentas. Išrašomas prie priėmimo–perdavimo akto, kai prekės atiduodamos prekiauti knygynams komiso pagrindais pagal konsignacinę sutartį. Segama į Važtaračių papkę.

Kelionės lapas – priskiriamas laisvos formos apskaitos dokumentams. Juose turėtų būti nurodytas konkretus važiavimo tikslas, gabento krovinio pavadinimas, kelionės maršrutas, atstumas tarp važiavimo punktų, mašinos išvažiavimo ir grįžimo laikas, nuvažiuoto atstumo skaitiklio duomenys išvykstant ir grįžus į įmonę, degalų kiekis išvykstant ir grįžus, faktinis degalų sunaudojimas, nustatyta jų norma. Šie dokumentai segami į Kelionės bylą.

Buhalterinės pažymos naudojamos tik koreguojantiems įrašams daryti. Pvz., gauta prekių pagal sąskaitą už 100 Lt., o per klaidą užpajamuota už sumą 120Lt. Įrašu D2040/K 4500. Derinant skolas metų ggale, klaida išaiškėja, nes nesueina skola su klientu, o pajamavimo ištaisyti neleidžia, nes prekės jau parduotos. Tada rašoma buhalterinė pažyma, kurioje surašomas paaiškinimas ir padaromas įrašas koreguojantis. Šiuo atveju D4500/ K2040 sumai 20, kad atitaisyti padarytą klaidą.Tokia pažyma segama į to Tiekėjo papkę.

5. Mokėjimo pavedimas – viena iš mokėjimo formų, kuriuo pavedama banko įstaigai tam tikrą sumą nurašyti nuo savininko sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą. Privalomieji mokėjimo pavedimo rekvizitai yra ššie:

1. Pavadinimas (mokėjimo pavedimas).

2. Mokėtojo banko kodas ir banko pavadinimas.

3. Mokėtojo pavadinimas.

4. Mokėtojo sąskaitos banke numeris.

5. Gavėjo banko pavadinimas ir kodas.

6. Gavėjo pavadinimas.

7. Gavėjo sąskaitos numeris.

8. Mokama suma skaitmenimis.

9. Mokama suma žodžiais.

Daugelis įmonių pavedimus atlieka elektroniniu būdu, tai ir patogesnis, ir greitesnis būdas pervesti pinigus. Kaip banko ataskaita apie pateiktų pavedimų įvykdymą klientui pateikiamas Banko išrašas.

6–7. Kasos operacijų dokumentai yra šie: Kasos pajamų orderis, Kasos išlaidų orderis, Kasos knyga, Grynųjų pinigų priėmimo kvitas, Elektroninio kasos aparato kasos žurnalas.

Kasos pajamų orderis užregistruojamas Kasos pajamų ir išlaidų žurnale. Šie orderiai yra susegami numerių eiliškumu į atskirą bylą, kartu su Kasos išlaidų orderiais bei kasininko apyskaitomis (segama į Kasos bylą). Kasos išlaidų orderis naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti. Pinigų išmokėjimo operacija įregistruojama Kasos knygoje. Kasos išlaidų orderis segamas kartu su Kasos pajamų orderiais į Kasos operacijų apskaitos dokumentų bylą.

Kasos knyga – į ją įrašomos visos per dieną atliktos kasos operacijos – Įnešti ir Išimti iš kasos pinigai, kurių įnešimą ar išėmimą parodo Kasos išlaidų ir kasos pajamų orderiai. Šioje įmonėje pildoma Kasos knyga yra atspausdinta ant savaiminio kopijavimo popieriaus. Programoje Kasos operacijos fiksuojamos Atsiskaitymuose – Įplaukos/Išmokos.

Grynųjų pinigų priėmimo kvitas – naudojamas priimant grynuosius pinigus kliento darbo vietoje, gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, kur įvyko pardavimas, bet nebuvo kkasos aparato. Kvitas išrašomas dviem egzemlioriais. Pirmas egzempliorius lieka pinigus gavusiam atsakingam asmeniui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Šiuose kvituose parodyti pinigai užpajamuojami į įmonės kasą ir saugomi byloje kartu su kitais kasos dokumentais (segama į Kasos bylą, kartu su Kasos pajamų orderiais).

Kiekvieną dieną Kasos knygoje yra fiksuojami gauti ar išleisti grynieji pinigai. Jų sumos perkeliamos iš Kasos pajamų orderio, jeigu pinigai įnešami į kasą arba jeigu pinigai išimami iš kasos, tuomet iš Kasos išlaidų orderio. Kasos knygoje įrašoma data, orderio numeris, asmens pavardė kas tuos pinigus įnešė ar kam jie buvo išduoti bei parašas. Tada sutikrinami faktiniai likučiai kasoje ir Kasos knygoje. Tos pačios išmokos ir įplaukos registruojamos ir kompiuteryje Atsiskaitymai: Įplaukos ar Išmokos. Jeigu operaciją vykdoma su grynaisiais pinigais nurodomas operacijos tipas Kasa. Bankiniai pavedimai registruojami tose pačiose Įplaukose ir Išmokose, nurodant tipą (banko pavadinimas). Atsiskaitymų Įplaukų kortelėje rašomas klientas (iš kur gauti pinigai – iš kasos aparato, banko ar kliento), operacijos data, dokumento iš kurio perkeliama pinigų suma numeris, operacijos tipas (Pinigų įnešimas iš kasos aparato, Atsiskaitymas kortele, VB Visa kortelė, Grynųjų pinigų įnešimas, Įplaukos už prekes iš Hermio banko, Avansas įplaukos iš Hermio banko ir kt.), įplaukų suma, į operacijos eilutę įrašoma sąskaita (už ką atsiskaitoma iš kkokio dokumento, ir kokia suma). Išmokos registruojamos tokia pačia tvarka.

8–10. Absoliuti dauguma įmonių, vykdydamos ūkinę–komercinę veiklą, samdo fizinius asmenis, t.y. sukuriami darbo santykiai. Tik personalinių (individualių) įmonių savininkai, dirbdami savarankiškai, neprivalo sudaryti Darbo sutarčių. Visos kitos įmonės privalo samdyti bent vieną darbuotoją – įmonės administracijos vadovą. Samdant darbuotoją, su juo sudaroma Darbo sutartis, joje aptariamos darbo apmokėjimo sąlygos. Visose įmonėse, nepaisant pasirinktos darbo apmokėjimo sistemos, turi būti surašomi šie su darbo apmokėjimu susiję dokumentai:

1. Darbo sutartis.

2. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

3. Darbuotojo Asmens sąskaita arba kitas atlyginimą fiksuojantis dokumentas.

4. Darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai.

Darbo užmekesčio apskaičiavimo tvarka

Iš darbo užmokesčio išskaičiuojama:

1. Privalomi išskaitymai

1.1. Fizinių asmenų pajamų mokestis;

1.2. Socialiniam draudimui – 3%;

1.3. Sumos pagal teismo vykdomuosius raštus (alimentai, žalos atlyginimas);

1.4. Laiku negrąžintos avansu atsiskaitytinai išduotos sumos faktiniu jų dydžiu.

2. Išskaitymai darbuotojo prašymu.

Šiuo metu yra nustatytas Pagrindinis Neapmokestinamųjų pajamų dydžio tarifas 290Lt. Tačiau nuo 2003 01 01 NPD taikomas, tik darbuotojui pateikus raštišką prašymą jį taikyti. Jeigu prašymas nepateiktas, NPD skaičiuojamas kaip nulis. Privalo būti prašymai. Pagal juos buhalteris taiko NPD arba individualų NPD. Neapmokestinamųjų pajamų dydžių rūšys:

1. Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 290 Lt per mėnesį.

2. Papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) – Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse

bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

3. Individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai (individualūs NPD)

3.1. I grupės invalidams – 430 Lt per mėnesį;

3.2. II grupės invalidams – 380 Lt per mėnesį;

3.3. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, – 430 Lt per mėnesį, be to už ketvirtą vaiką NPD didinamas 46 Lt.

3.4. Motinai arba tėvui, kuris (kuri) augina vienas (–a) vaikus iki 18 metų taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose –– 335 Lt per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką NPD didinamas 53 Lt.

Apmokestinamų pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka tokia:

priskaičiuota su darbo santykiais susijusių pajamų suma

–

atitinkamais norminiais aktais nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis

nustatytas pajamų mokesčio tarifas

pajamų mokesčio suma

Su Darbo užmokesčiu susiję dokumentai yra šie:

Darbo užmokesčio žiniaraštis – čia surašomas priskaičiuotas darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos 31 %, pajamų mokesčio suma 33% ir 3% soc.draudimo bei Avansas. Suma, išmokama darbuotojui rašoma į priešpaskutinį stulpelį Išmokėta. AAtlyginimo išdavimo žiniaraštyje fiksuojamos priskaičiuotos sumos, avansas ir išmokėta suma. Paskutiniame stulpelyje dedamas gavusio pinigus asmens parašas. Kompiuteryje Kitose (neanalitinės) operacijose suvedama bendra visų darbuotojų Priskaičiuota užmokesčio suma, atskaityti mokesčiai ir gauta Išmokėtina suma.

11–14. Visos knygyne esančios prekės (knygos, kkanc. prekės, žemėlapiai ir pan.) ir visas turimas materialusis turtas – ilgalaikis (kasos aparatai, kompiuteriai, stalas, šildytuvai ir t.t.) sudaro Materialiąsias vertybes. Visos įsigytos prekės, gautos su sąskaita faktūra ar krovinio važtaražčiu yra užpajamuojamos. Prekės pajamuojamos Operacijos – Pirkimai/Pardavimai/Sandėlis – Pirkimuose. Prekės kortelėje yra įvedamas prekės kodas, pavadinimas, prekės rūšis (Atlasas, Enciklopedija, Kalendoriai, Kiti, Kulinarija ir pan.), prekės pirmasis požymis (Aplankai, Atlasas, Chrestomatija, Grožinė literatūra, Kita ir t.t.), antrasis požymis (Importuojama knyga, Komiso pagrindais, Pirkta iš tiekėjo, Spausdinta Lietuvoje), iš ko prekė gauta, ryšys su sąskaitomis (2003 – gaminiai, 2040 – Prekės savikaina, 7204 – Konsignacinės prekės savikaina), prekės pirkimo kaina ir pardavimo kaina su PVM.

Prekės grąžinamos per Pirkimų grąžinimus, pardavimai ateina iš kasos aparato. Sintetinė apskaita vykdoma taip: kiekvienos pprekės judėjimas matomas iš Ataskaitų – Prekės/Atsargos – Prekės istorija. Išfiltruojama norima prekė ar prekių grupė ir gaunama ataskaita apie prekės pardavimus, jos likučius, vidinius perkėlimus, grąžinimus.

Ilgalaikis turtas užpajamuojamas Ilgalaikis turtas – Perkėlimas: iš sąskaitos į IT. Korespondencija vedama per Kreditorines operacijas. Aprašymuose suvedamas Ilgalaikio turto kortelių sąrašas. Jose įrašomas kodas, turto pavadinimas, paskirtis, pagaminimo data, įsigijimo šaltinis, įsigijimo data, kompiuteris automatiškai išmeta skaičiavimo pradžią ir pabaigą, nusidėvėjimo norma (01 MT – vieneri metai, 02 MT – du metai, 03 MMT – trys metai ir t.t.), ryšys su sąskaitomis (0001 – Automobiliams, 0002 – Kitiems, 0003 – Baldams, 0004 – Įranga, 0005 – Nematerialus turtas, 0006 – Pastatams, 0007 – Lizingu įsigytos prekės), pirmasis požymis (Finansinis turtas, Materialus, Nematerialus), antrasis požymis (Aktyvus, Pasyvus), trečiasis požymis (Išnuomotas, Naudojamas įmonės veikloje, Nenaudojamas, Socialinės paskirties), ketvirtasis požymis (Dovanotas, Išsinuomotas, Įsigytas savo lėšomis). Ilgalaikio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas Operacijos – Ilgalaikis turtas (IT) – Nusidėvėjimo skaičiavimas. Įvedamas IT kortelės kodas, surašomi visi minėti keturi IT požymiai ir programa automatiškai suskaičiuoja nusidėvėjimo sumą už periodą.

15. Atskaitomybės sudarymo tvarka.

Įmonių atskaitomybės klasifikavimas

Įmonių atskaitomybė Pagal paskirtį Finansinė

Mokestinė

Statistinė

Specialios paskirties

Pagal turinį ir periodiškumą Metinė

Ketvirtinė

Mėnesinė

Savaitinė (dekadinė)

Rengiama pagal pareikalavimą

Pagal skelbimo pobūdį Privaloma viešai skelbti

Neprivaloma viešai skelbti

Skirta vidaus

vartotojams

(vadovams,

manedžeriams) Skirta išorės

vartotojams

(bankams,

inspekcijoms)

Pagal apimtį Pilnoji

Sutrumpintoji

1) Skirstymas pagal paskirtį.

Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius

kontroliuojančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įstaigoms ir kt. Šioje atskaitomybėje išvedami ne tikrieji, bet apmokestinamieji įmonės veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, įmonės veiklos rezultatų apmokestinimas finansinėje atskaitomybėje išreiškiamas viena pelno (nuostolio) ataskaitos eilute Pelno mokestis. Bendrosios finansinės atskaitomybės vartotojams šito pakanka, nes jie vis tiek nesigilina į įmonės veiklos apmokestinamojo rezultato nustatymo detales, nors yra suinteresuoti mokėti kuo mažesnius mokesčius. Tačiau mokesčių mokėjimą kontroliuojančioms institucijoms įmonė privalo pateikti visą informaciją apie tai, kokiomis sumomis ir kodėl bendroje finansinėje ataskaitoje iišvestas (pelnas arba nuostolis) skiriasi nuo to paties veiklos laikotarpio apmokestinamojo rezultato. Dabar Lietuvoje visos įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pildo tik mokestinę atskaitomybę.

Jeigu to reikalaujama, speciali atskaitomybė (greta finansinės) turi būti pateikiama valstybės statistikos įstaigoms. Tačiau ją rengia nebūtinai buhalterijos darbuotojai, nes ši apskaitos rūšis dažnai apima, pavyzdžiui, pinigais neišmatuojamus dalykus, tokius kaip darbuotojų skaičius ar jų kvalifikacija ir panašiai.

Specialiosios paskirties atskaitomybė gali apimti labai platų ataskaitų spektrą. Pirmiausia reikalinga informacija ji aprūpina visą įmonės valdymo personalą. Šiose ataskaitose pateikiami menedžmento apskaitos duomenys, jų gali būti labai daug ir įvairių, nes kiekvienam vykdytojui reikia ir specifinės jo barą aprūpinančios informacijos. Įvairi specialiosios paskirties atskaitomybė gali būti pateikiama ir daugeliui išorės vartotojų. Pavyzdžiui, gamtos apsaugos institucijoms – duomenys apie teršalų išmetimą į atmosferą bei vandenį, liftus prižiūrinčioms tarnyboms – informacija apie šių transporto priemonių kiekį, techninę būklę bei patikrinimus, specialių ataskaitų (įstatymo numatytais atvejais) gali pareikalauti policija, prokuratūra bei teismai.

2) Skirstymas pagal turinį ir periodiškumą.

Pagal turinį ir periodiškumą atskaitomybė gali būti suskirstyta į metinę, ketvirtinę, mėnesinę, savaitinę arba dekadinę, taip pat neperiodinę – rengiamą pagal

reikalavimą.

Dėl palyginti didelių sąnaudų išsamią atskaitomybę įmonės gali parengti ne dažniau kaip kartą per metus, nes vidutinio dydžio įmonėje tai užtrunka keletą mėnesių. Taigi, metinė finansinė aatskaitomybė, apima visą įmonės veiklą per ataskaitinius finansinius metus. Tačiau metai – labai ilgas laiko tarpas, todėl įmonės rengia ir tarpines ataskaitas. Svarbiausios iš jų yra ketvirtinės finansinės atskaitomybės formos. Jų reikia dar ir dėl to, kad kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, įmonės turi sumokėti valstybei mokesčius. Ketvirčiui pasibaigus, įmonės pildo tarpines ataskaitas ir kai kurie duomenys jose apskaičiuojami apytiksliai. Be to, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, atsiskaitoma ne už vieną ketvirtį, bet už visus, praėjusius nuo kalendorinių metų pradžios didėjimo tvarka. Taigi pasibaigus 20X3 m. kovui, įmonė atsiskaito už tų metų sausio – kovo mėn., pasibaigus birželiui – už 20X3 m. sausį-birželį, pasibaigus rugsėjui – už tų metų sausio-rugsėjo mėn. Jeigu įmonės kalendoriniai ir finansiniai metai sutampa, pasibaigus 20X3 m. gruodžiui, ji nepildys ketvirtinės atskaitomybės, o rengs 20X3 m. metinę finansinę atskaitomybę. Bet jeigu įmonės finansiniai metai baigtųsi, pavyzdžiui, 20X4 m. birželio mėn., tai tada ji rengtų metinę finansinę atskaitomybę, o pasibaigus 20X4 metams, pateiktų eilinę ketvirtinę ataskaitą.

Be jau minėtų periodinių ataskaitų, būna ir neperiodinių, kurios rengiamos prireikus tam tikros informacijos: pareikalavus teismams, bankams, kai įmonė prašo iš jų kreditų ir daugeliu kitų atvejų.

3) Skirstymas pagal teikimo būdą.

Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Viešai turi būti skelbiama valstybinių

įmonių ir akcinių bendrovių metinė finansinė atskaitomybė.

4) Skirstymas pagal apimtį

Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į pilnąją ir sutrumpintąją. Sutrumpintą atskaitomybę rengiančių įmonių balansai ir pelno (nuostolio) ataskaitos skiriasi, nekalbant jau apie kitas formas. Kai kurios ataskaitos mažesnėms įmonėms apskritai neprivalomos.

16. Finansinė atskaitomybė

Iš Finansinės atskaitomybės vartotojams svarbu gauti visapusę informaciją apie įmonių veiklą. Juos, be abejo, domina, kokiu turtu disponuoja įmonė ir svarbiausia – kam jis priklauso. Savininkai labai suinteresuoti, kad nenuvertėtų turimos akcijos, ir nuolat stebi įmonės veiklą, vadovaudamiesi išorine finansine aatskaitomybe, kuri jiems laisvai prieinama.

Duomenys apie visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė pateikiami ataskaitoje, kuri vadinama balansu. Šioje ataskaitoje atspindimos dvi visuomet viena kitai lygios fundamentinės apskaitos lygybės dalys – turtas ir nuosavybė (įmonės įsipareigojimai savininkams bei tretiems asmenims). Tačiau vien šios informacijos nepakanka. Atspindint savininkų nuosavybę, balanse nurodoma ir jiems priklausančio pelno arba patirto nuostolio suma, bet ši ataskaita nieko nesako, kokiu būdu (kokias pajamas uždirbdama ir kokias sąnaudas patirdama) įmonė pasiekia tokių rezultatų. Juk gali būti ir taip, kad įįmonė didelį turtą įgijo ne savo pačios darbu, bet todėl, kad šį turtą kas nors jai padovanojo, nors pati įmonė dirba nuostolingai. Akcininkai turi įvertinti tokią aplinkybę. Todėl per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms ir jas uždirbant patirtoms sąnaudoms fiksuoti skirta sspeciali finansinės atskaitomybės forma – pelno (nuostolio) ataskaita.

Taigi dviejose pagrindinėse finansinės atskaitomybės formose – balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje – atspindima visa fundamentine apskaitos lygybe išreiškiama informacija:

Turtas = Nuosavybė +

Balanse pateikiami duomenys, kokiu

turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas

priklauso (įskaitant ir per ataskaitinį

laikotarpį uždirbtą pelną arba patirtą

nuostolį)

Finansinės atskaitomybės vartotojai paprastai pageidauja kuo tiksliau žinoti, dėl kokių priežasčių pinigų įplaukų buvo daugiau ar mažiau negu uždirbta pelno. Įmonė už uždirbtus pinigus gali ne tik pirkti prekes, skirtas perparduoti, bet ir įsigyti ilgalaikio turto, paskolinti šiuos pinigus tretiems asmenims, vykdyti daugybę operacijų. Finansinės atskaitomybės forma, kurioje nurodoma, iš kur ir kiek buvo gauta pinigų ir kiek bei kam jų išleista, lyginant su uždirbtomis pajamomis ir patirtomis sąnaudomis, vadinama pinigų srautų ataskaita.

Metinės ffinansinės atskaitomybės sudėtis

Metinė finansinė atskaitomybė

Ataskaitos Paaiškinamasis raštas

Balansas

Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita

Pinigų srautų ataskaita Bendrosios (įvadinės) pastabos

Pažymos su pastabomis

Pastabos

Kiekviena įmonė, rengianti pilnąją finansinę atskaitomybę, finansiniams metams pasibaigus, privalo sudaryti ir nustatyta tvarka paskelbti šias ataskaitas: balansą, pelno (nuostolio), pelno (nuostolio) paskirstymo ir pinigų srautų ataskaitas. Jose atspindimi esminiai įmonių veiklos, jų turto bei nuosavybės elementai, kurie smulkiau aptariami paaiškinamajame rašte, kuris taip pat yra sudėtinė finansinės atskaitomybės dalis. Paaiškinamąjį raštą sudaro bendrosios pastabos, kuriose įmonė laisva forma pateikia informaciją apie savo padėtį rrinkoje, svarbiausius turto bei nuosavybės pasikeitimus, taip pat aprašo principus, kuriais remdamiesi tvarkė apskaitą per ataskaitinius finansinius metus. Po bendrųjų pastabų einančiose pažymose detalizuojama jau minėtose keturiose finansinėse ataskaitose pateikta informacija. Prie kiekvienos pažymos prireikus pridedamos pastabos ir čia įmonių apskaitininkai laisva forma aprašo, jų nuomone, reikšmingus faktus, neatsispindėjusius pažymose. Paaiškinamasis raštas baigiamas pastabomis, kuriose dominuoja klausimai, neaptarti nei finansinėse ataskaitose, nei pažymose, tačiau galintys būti reikšmingi savininkams, valstybei ar įmonės atstovams.