Atsargų inventorizacija

TURINYS

Įvadas 2

1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys 3

2. Inventorizacijos rūšys pagal dažnumą ir apimtis 5

3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą 6

4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai 7

5. Inventorizacijos eiga 10

5.1. Inventorizacijos organizavimas 10

5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai 11

5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas 15

6. Inventorizacijos įforminimo tvarka 18

7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai 20

8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita 22

9. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25

Išvados 26

Literatūra 28Įvadas

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas

stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto

išsaugojimo ir nnaudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar

samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės

sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių

kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus

reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų

kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra

turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės

vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai

paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje

visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią

darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turto

grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, nori

žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos

įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina

kaip yyra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šios

tikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo

natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių

padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas

pritaikius įmonė gali net bankrutuoti.

Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų

įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo

patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-

4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kur

nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų

darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.

Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų

iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima

įmonės samdytas vadovas aarba savininkas.

Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga,

pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas bei

inventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotos

įmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis. 1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys

Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas

jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos

duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra

įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje

esantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus

įmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra iir atskleidžia turto

netinkamo naudojimo faktus.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemia

keletas priežasčių:

1. padeda užtikrinti turto saugumą;

2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;

3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai;

4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;

5. sumažina turto grobstymo galimybes.

Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei

nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti

likusį turtą.

Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų,

prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų,

pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų

likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet

koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus

buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai,

kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaip

sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės

aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.

Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl

inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi

visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti

inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o

kitiems tik rekomenduojama.

Taisyklių reikalavimai privalomi:

1. akcinėms bendrovėms;

2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3. kooperatinėms bendrovėms;

4. žemės ūkio bendrovėms;

5. iinvesticinėms bendrovėms;

6. valstybės įmonėms;

1. savivaldybių įmonėms;

2. viešosioms įstaigoms;

3. visuomeninėms organizacijoms;

4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams

(asociacijoms, federacijoms, susivienijimams,

konfederacijoms);

5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų

susivienijimams, filialams ir atstovybėms;

6. biudžetinėms įstaigoms.

Taisyklių reikalavimai rekomenduojami:

1. individualioms (personalinėms) įmonėms;

2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4. biurams (kontoroms).

Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimai

rekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip gali

būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama

Taisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas

arba pažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant

įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos

tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš

inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.

1 schema. Inventorizacijos skirstymas

Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:

• pagal priežastį;

• pag.al apimtį;

• pagal pobūdį;

• pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir

neplaninės.

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be

to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiant

išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar

realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo

aktuose ir pan. NNeplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kurios

atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios

inventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais.

Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal

įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu

inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra

įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė

inventorizacija būna tik ištisinė.

Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą

grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose

įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų

inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra

tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek

planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti dalinės arba

atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai

kurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.

Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti

visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies

buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos

duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į

įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai

atsakingiems asmenims ir pan.

Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti

atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų

ilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.

Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių

reikalavimus, įforminami inventorizavimo

aprašai, kuriuose aiškiai ir

įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis. 3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą

Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą

ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti

inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku

teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos

atlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal Taisyklių 16 punktą,

vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti

inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.

Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą

laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba

savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.

Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,

pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir

tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir

pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti

dokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį jos

atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatyta

baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima

tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos

įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:

1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būti

skiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.

„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų ir

dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos

pažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių.

Už iinventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsako

vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovas

įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą

inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su

inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir

pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima

reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti

įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių

reikalavimais. 4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai

Prieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.

Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonės

inventorizuotų:

ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,

žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją,

nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos

pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas,

investicijas, vertybinius popierius, pinigus,

gautinas skolas,

mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus

prieš mmetinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių

veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargos

įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30

d.

Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausias

metas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi

patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją

atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti

dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanoma

tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos

likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

Svarbiausia, kad per llaikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki

finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų

nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje

nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas

pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę),

likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal

likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę),

keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama

turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam

asmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę),

išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui

dienos būklę),

nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo

dienos būklę),

nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų

nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant),

nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra

nedelsiant),

įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama

likusi turto dalis).

Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus

privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės

inventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes

auditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip viena

iš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto

reikalavimus audito darbo dokumentams.

Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra

įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.

Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų,

tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje

(nupirktas, bbet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.).

Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.

2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys

Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą

sudaro šie turto objektai:

1. ilgalaikis materialusis turtas;

2. ilgalaikis nematerialusis turtas;

3. žaliavos;

4. medžiagos;

5. kuras;

6. pašarai;

7. prekės perpardavimui;

8. pagaminta produkcija;

9. nebaigta gamyba;

10. nebaigti remonto darbai;

11. nebaigta statyba;

12.savos gamybos pusfabr.ikačiai;

13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;

14. kitos atsargos;

15. investicijos;

16. vertybiniai popieriai;

17. pinigai;

18. gautos skolos;

19. mokėtinos skolos.

LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse pati

inventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –

ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negali

būti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitoje

pagrindžiančių dokumentų reviziją. 5. Inventorizacijos eiga

5.1. Inventorizacijos organizavimas

Inventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, gali

trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau,

tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė

turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo;

tikrinimo natūra;

rezultatų išvedimo;

pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo

pašalinimo pateikimo.

Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau

detalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo

turto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikio

nematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būti

atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai,

kai sudaromos kelios nedidelė komisijos, kurios atlieka atskirus

inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.Bendra

inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 3 schemoje.

3 schema. Inventorizacijos organizavimas 5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai

Pasirengimas inventorizacijai įmonėje pradedamas nuo vadovo arba

savininko įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma inventorizacijos

komisijos sudėtis (jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų

sudėtys, išskiriama centrinė komisija), įvardijama, kokios vertybės ir

įsipareigojimai bus inventorizuojami, nustatomi inventorizacijos atlikimo

pradžios ir pabaigos terminai, pagal kurios dienos būklę turi būti

atliekama inventorizacija.

Taip pat įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti

dokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimo

žiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną. Jei įmonėse sudaromos

kelios inventorizacijos komisijos, tai dažniausiai šių komisijų darbui

kontroliuoti yra sudaroma centrinė inventorizacijos komisija. Ši komisija

vadovauja visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja.

Pagal įmonėje atliekamų inventorizacijų dažnumą vadovas savo įsakymu

gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją. Sudaryti tokią

komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai, pavyzdžiui,

naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą.

Į įsakymą dėl nuolatinės inventorizacinės komisijos sudarymo įtraukus

anksčiau minėtus duomenis (pagal kurios dienos duomenis turi būti

atliekamos inventorizacijos, jų atlikimo terminus ir kt.), kiekvienų metų

pabaigoje nebūtina rengti atskiro įsakymo.

Į inventorizacijos komisiją (komisijas) turi būti skiriami

kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys inventorizacijos

atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Tai

svarbu dėl to, kad

inventorizacijos metu nustačius neatitikimus, šie faktai būtų kvalifikuotai

dokumentuoti. Priešingu atveju įmonei bus žymiai sunkiau išaiškinti kaltus

asmenis ir pareikšti jiems pretenzijas. Jeigu įmonėje nėra pakankamai

kvalifikuotų specialistų, inventorizacijos tvarkoje numatyta galimybė juos

pasamdyti vien šiam darbui. Į komisijas negalima traukti materialiai

atsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir

stebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą, todėl be šių žmonių

niekam nevalia tų vertybių tyrinėti.

Prieš pradėdama inventorizacijos darbą, komisija taip pat privalo

patikrinti, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos

visiškos mmaterialinės atsakomybės sutartys.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti

supažindinami visi į ją įtraukti darbuotojai ir materialiai atsakingi

asmenys. Tai atliekama pasirašytinai. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su

audito įmone, tai ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti

inventorizacijose. Tai labai svarbu, nes vien dėl šios priežasties

auditoriai negalės pateikti besąlyginės išvados.

Įmonės vadovas arba savininkas turi užtikrinti, kad inventorizacijos

komisija (komisijos) būtų aprūpinta visomis tam darbui atlikti būtinomis

priemonėmis: atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimo

priemonėmis, svėrimo ir matavimo prietaisais. Prieš pradėdama

inventorizaciją, komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenų

pateikti visus jų turimus pirminius dokumentus. Šie materialiai atsakingo

asmens pateikti pirminiai dokumentai pažymimi įrašu „iki inventorizacijos“.

Juose komisijos pirmininkas nurodo gavimo datą ir pasirašo. Dokumentai

perduodami į buhalteriją duomenų, pagal kuriuos atliekama inventorizacija,

patikslinimui. Pradėjus inventorizaciją reikalaujama, kad materialiai

atsakingas asmuo savo parašu ppatvirtintų, kad visus pirminius dokumentus

yra perdavęs į buhalteriją. Toks jo patvirtinimas yra vienas iš privalomų

inventorizavimo aprašų rekvizitų.

Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau

juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Ji.e yra iš anksto informuojami kada

planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Ypač daug darbų tenka

buhalterijai, nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima

atsakyti į klausimus, komisijos iškeltus prieš pradedant inventorizaciją.

Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka vaizduojami 4 schemoje.

4 schema. Pasirengimo inventorizacijai darbai

Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžia

atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti.

Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis

imasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams

pašalinti:parašo trūkstamus įsakymus, sudaro materialinės atsakomybės

sutartis ir pan.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina

apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. LR

Vyriausybės nustatytos Taisyklės inventorizacijos aprašų formos

nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai turi būti juose.

Kadangi skirtingoms turto rūšims nustatyti skirtingi inventorizacijos

aprašo rekvizitai, todėl remiantis Taisyklių 17 ir 55 p. reikalavimais,

atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

Atliekant inventorizaciją sandėliuose, pravartu prieš pačią

inventorizaciją atskirai sudaryti tam tikrų darbų sąrašą, kuriuos turi

atlikti materialiai atsakingas asmuo. Šių darbų atlikimą kontroliuoja

inventorizacijos komisija. Tokie darbai pavaizduoti 5 schemoje.

5 schema. Sandėlio paruošimo inventorizacijai darbai, kuriuos atlieka

materialiai atsakingas asmuo 5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas

Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal

kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiri

inventorizacijos aprašai. Taisyklėse reikalaujama, kad inventorizacijos

komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimo

patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl

įvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl inventorizacijos

komisija turi imtis kitų priemonių, kad inventorizacijos metu nebūtų galima

tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus.

Viena iš tokių priemonių galėtų būti tam tikros etiketės, kuriomis

pažymimi apžiūrėti daiktai. Etiketėse svarbu pažymėti inventorizacijos datą

bei pagal įmonėje priimtą tvarką turtui priskirtus identifikavimo požymius,

pavyzdžiui, nomenklatūrinius numerius ir pan. Šias etiketės rekomenduojama

laikyti nuolat, nes dingus ar sunaikinus apskaitos dokumentus ar

inventorizacijos aprašus, pagal jų duomenis galima pagrįsti, jog buvo

atlikta inventorizacija ir turtas įmonėje buvo. Svarbiausia yra pažymėti

turto objektą, nurodant inventorizacijos datą.

Patikrinus, ar yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės,

pradedama inventorizacija. Kiekvienas inventorizuojamo turto objektas

įrašomas inventorizacijos apraše tokiu pavadinimu, kokiu yra įregistruotas

apskaitoje.

Atliekant atsargų inventorizaciją, jos metu būtinai turi dalyvauti

materialiai atsakingi asmenys. Šių asmenų nedalyvavimas inventorizacijoje

galimas tik dėl staigios pastarųjų ligos arba mirties atveju, taip ppat kai

asmuo, nepranešęs darbdaviui, ilgam pasišalina iš darbovietės ir jo

nerandama nurodytoje gyvenamoje vietoje, kai jis nušalinamas nuo darbo.

Kai jau pasiruošta atsargų inventorizavimui, komisija pradeda savo

darbą tokiu principu:

1) užantspauduojamos patalpos, kuriose jos saugomos;

2) materialiai atsakingi asmenys komisijos primininkui atiduoda visus dar

neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į

buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų

saugojimo patalpose nėra;

3) komisija, prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia

matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai,

paruošiamos atitinkamai patalpos;

4) inventorizuojant atsargas, jos yra pasveriamos, suskaičiuojamos,

išmatuojamos iš eilės kiekvienoje saugojimo patalpoje. Supakuotos

atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu.

Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti.

Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie

inventorizacijos aprašų. Kai atsargos yra saugomos krūvomis, pavyzdžiui,

dolomitinė skalda, smėlis ir pan., tokios krūvos yra išmatuojamos ir,

nustačius jų apimtį techniniais skaičiavimais, apskaičiuojamas jose

esančių atsargų kiekis. Tokiu atveju, surašant faktinius duomenis į

aprašus, būtina įvertinti tokių skaičiavimų paklaidas. Jeigu sandėliuose

esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai

išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo

asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko

plombavimo replėmis arba užantspauduojamos.

Inventorizuojant atsargas, patartina atkreipti dėmesį į greitai

gendančias ir riboto naudojimo atsargas. Pastebėjus pasenusias ar

nekokybiškas atsargas, geriausia jas įtraukti į atskirą inventorizacijos

aprašą, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo

aktai. Inventorizacijos metu leidžiama atsargas iš saugojimo vietų pagal

vidaus apskaitos ar išrašytus pardavimo dokumentus priimti ir išduoti,

tačiau jos turi būti įrašomos į atskirus aprašus. Išvengiant įvairių

nesklandumų patartin.a tikrinti pajamavimo dokumentus, kad materialiai

atsakingi asmenys visuose dokumentuose vartotų pirkimo dokumente

nurodytą pavadinimą. Jeigu atsargos importuojamos, reikia sekti, kad

pavadinimas visur būtų tiksliai ir vienodai išverstas.

5) Ypatingas dėmesys per inventorizaciją skiriamas prekių išvaizdai bei

kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri

inventorizacijos aprašai. Į atskirus aprašus taip pat surašomos prekės,

kurių realizavimo terminas baigiasi ir prekės, kurių realizavimo terminas

jau praėjęs.

6) Dalis atsargų įmonėse apskaitomos kaip nebaigta gamyba. Tokias atsargas

nėra sudėtinga pasverti ir suskaičiuoti, bet prieš pradedant

inventorizuoti nebaigtą gamybą, reikia visus gatavus gaminius užpajamuoti

kaip gatavą produkciją. Atliekant tokių atsargų inventorizaciją, reikėtų

nepamiršti technologinių procesų įtakos žaliavų ar atsargų kiekiams,

įvertinti leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Perdirbimo įmonėse,

kur vyksta nenutrūkstami gamybos procesai, dalis atsargų visuomet būna

gamybos linijose. Jos dažniausiai jau būna įformintos išdavimo iš

sandėlio į gamybos vietą dokumentais ir turi būti priskiriamos nebaigtai

gamybai. Atsargų kiekiai nustatomi techniniais skaičiavimais.

Sudėtingiau patikrinti

atsargas, kurios gamybos proceso metu keičia

pavidalą, pavyzdžiui, iš mėsos daromi pusgaminiai. Tokiais atvejais

vadovaujamasi patvirtintais standartais, technologijomis, skaičiavimais.

Nustatyti trūkumus ar perteklių kai kuriais atvejais galima tik

netiesiogiai.

7) Inventorizuojant remonto darbus įmonėse, teikiančiose remonto paslaugas,

tikrinami užsakymai, paskyros, darbo vietoje esančios nepanaudotos

detalės. Kai remonto darbai atliekami vadinamuoju ūkio būdu (tose

įmonėse, kurios savo turtą remontuoja savo atskiruose padaliniuose), taip

pat tikrinamos paskyros remonto darbams atlikti, detalių ir kitų medžiagų

išdavimo iš sandėlio į remonto darbų vietą dokumentai, dar nesunaudotos

atsargos, esančios darbo vietose.

8) Atsargos kelyje inventorizuojamos tikrinant jų išsiuntimo dokumentus.

Kelyje esančioms atsargoms parengiami atskiri inventorizacijos aprašai.

Atsargos kelyje inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Į

inventorizacijos aprašus surašomi duomenys iš išsiuntimo dokumentų.

Papildomai aprašuose nurodomi šių dokumentų rekvizitai, išsiuntimo vieta.

Gavus iš įmonių, kurioms atsargos buvo perduotos, inventorizacijos

aprašus, įmonės atsargų savininkės pagal dokumentus surašyto

inventorizacijos aprašo duomenys palyginami su gautaisiais, o nustačius

neatitinkamus sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir imamasi veiksmų

neatitinkamų priežastims išsiaiškinti.

Prie atsargų kelyje priskiriamos iir importuojamos atsargos, už kurias

įmonė jau sumokėjo ir turi įsigijimo dokumentus, bet jos dar tik

gabenamos į įmonę arba yra muitinėje. Tokiu atveju, inventorizuoti

atsargas pagal Taisyklių reikalavimą yra sudėtinga, nes iškyla įvairių

problemų tokių kaip, neatitikimai tarp sutartyje pasirašymo datos dėl

prekės įsigijimo ir muitinėje pristatymo datos ir pan. Tais atvejais,

kai pristatymo sąlygos sąskaitoje nenurodytos, paprastai nėra nežinoma,

kurią datą laikyti prekių pirkimo ir kartu įregistravimo 205 sąskaitoje

data. Jeigu data nustatoma iš sutarties, tai muitinės deklaracijoje

nurodytos pristatymo sąlygos neatitinka sutarties. Dažnai paaiškėja, kad

muitinės deklaracijoje nurodyta pristatymo sąlyga EXW (iš įmonių),

įrašai sąskaitoje Atsargos kelyje daromi atgaline data ir tuoj pat,

kadangi atsargos jau gautos, ši sąskaita uždaroma. Gali būti, kad

metinės inventorizacijos atlikimo metu 205 sąskaitoje likučiai buvo ir

turėjo būti atlikta šių atsar.gų inventorizacija.

9) Kai įmonės pagal sutartis priima iš kitų įmonių atsargas perdirbti, šios

atsargos inventorizuojamos kaip trečiųjų asmenų turtas, t.y. sudaromi 3

inventorizacijos aprašo egzemplioriai, pagal kiekvieną savininką

atskirai. Kiti veiksmai ttokie pat, kaip ir inventorizuojant savo atsargas

ar nebaigtą gamybą. Prie tokio turto priskiriami ir remontui iš užsakovų

priimti daiktai. Tačiau kadangi toks turtas įmonėje būna palyginti

trumpai ir jo buvimas yra pagrįstas užsakymo priėmimo kvitu ar kitu

dokumentu, trečiasis inventorizacijos aprašo egzempliorius nesudaromas ir

turto savininkui nesiunčiamas.

10) Atlikus įmonės atsargų inventorizaciją, aprašai perduodami į

buhalteriją sutikrinti su apskaitos duomenimis. Jeigu atsargos

apskaitomos nuolat, konkrečiųjų kainų ar svertinio vidurkio būdu

išvedamomis kainomis, atsargos įvertinamos pagal apskaitos duomenis ir

išvedami konkrečių nnerastų atsargų trūkumų dydžiai. Atsargų pertekliaus

įvertinimas Taisyklėse neaptariamas. Tai galima atlikti įmonės vadovo

nustatyta tvarka. Kai atsargos įmonėje apskaitomos periodiškai, rasti

faktiški likučiai (pagal inventorizacijos aprašus) turi būti įkainoti

atitinkamos atsargų rūšies, įsigytos paskiausiais prieš inventorizacijos

pradžią, kainomis. 6. Inventorizacijos įforminimo tvarka

Inventorizacija įforminama sudarant inventorizavimo aprašus, kurie

aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis.

Inventorizavimo aprašas yra pagrindinis inventorizacijos dokumentas, jo

privalomieji rekvizitai yra:

įmonės pavadinimas,

dokumento pavadinimas,

dokumento sudarymo pradžios ir pabaigos data bei vieta,

inventorizuojamų objektų pavadinimai,

inventorizuojamų objektų matavimo rodikliai, kiekis, kaina, suma arba tik

suma, arba tik kiekis,

inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai,

pavardės, pareigos ir parašai.

Ilgalaikio turto, pinigų, specialių apskaitos dokumentų blankų, žaliavų,

medžiagų, prekių, taros, atsarginių dalių ir kito turto inventorizavimo

apraše dar turi būti šie papildomi rekvizitai:

• raštiškas materialiai atsakingo asmens patvirtinimas, kad visi pajamų

ir išlaidų dokumentai atiduoti į buhalteriją, gautas turtas

užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas,

• paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos,

• įrašas: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija

man dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl

inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto

išsaugojimą atsakau“, po kuriuo pasirašo materialiai atsakingas asmuo

(asmenys).

Pažymėtina tai, kad materialiai atsakingo asmens (asmenų) reikalavimu

komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą.

Jeigu ir po pakartotinio patikrinimo mmaterialiai atsakingas asmuo (asmenys)

atsisako pasirašyti inventorizavimo aprašą, tai atsisakymo priežastys turi

būti išdėstomos raštu. Šiuo atveju materialiai atsakingas asmuo (asmenys)

turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir pasirašyti šį paaiškinimą,

kuris pridedamas prie inventorizavimo aprašo. Jeigu inventorizacija

atliekama dėl to, kad materialiai atsakingi asmenys keičiasi, tai

inventorizavimo apraše turtą perduodantis asmuo pasirašo, kad jį perdavė, o

priimantysis – kad priėmė

Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą, vertybinius popierius,

skolas ir nuosavybės teises, inventorizavimo apraše turi būti nurodomi dar

ir šie papildomi rekvizitai:

• ilgalaikio materialiojo turto – inventoriaus numeris, trumpa techninė

charakteristika, naudojimo pradžios metai ir mėnuo;

• vertybinių popierių – nominalioji ir įsigijimo vertė;

• skolų ir nuosavybės teisių – atsiradimo data.

Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal turto buvimo vietas,

inventorizavimo metu gautą turtą, inventorizavimo metu išduotą turtą,

materialiai atsakingus asmenis, buhalterinės apskaitos sąskaitas.

Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų

egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai

ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo

egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, o

antrasis – materialiai atsakingam asmeniui.

Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į aprašus, kuriuose

nurodomas jo įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė

charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno aprašo lapo pabaigoje

skaitmenimis ir žodžiais įrašomas faktiškai rasto turto kiekis natūriniais

rodikliais (susumavus lape įrašyto turto kiekį natūriniais rodikliais

neatsižvelgiant į matavimo vienetą), žodžiais nurodomas paskutiniojo įrašo

eilės numeris. NNeužpildytos lapo eilutės perbraukiamos. Paskutinio aprašo

lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas paskutiniojo įrašo eilės

numeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais (susumavus

visuose, įskaitant ir paskutinįjį, aprašo lapuose nurodytą turto kiekį

natūriniais rodikliais) ir faktiškai rasto turto suma.

Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventor.izuotų objektų

likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę

inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių neatitikimų,

inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų

raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių,

susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Pagal pateiktus

paaiškinimus, inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų,

nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikinti

inventorizacijos duomenų skirtumus.

Nustatytas turto perteklius užpajamuojamas. Turto trūkumas priskiriamas

prie gautinų už turto trūkumus sumų (jeigu numatoma trūkumų sumas

išieškoti) arba netekimų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma).

Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą

priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas. Remiantis įmonės

administracijos vadovo arba savininko įsakymu dėl inventorizacijos

rezultatų įtraukimo į apskaitą, šie rezultatai per dešimt dienų po

sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės apskaitos

sąskaitas.

Galutinai inventorizacijos byla laikoma suformuota, kai gaunamas

įmonės vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įregistravimo

apskaitoje. Šie dokumentai įmonės archyve saugomi 10 metų. 7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai

Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos ir

sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus

buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės

aktuose nustatytus

apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pajamos gali būti pripažįstamos

taikant pinigų apskaitos principą. PMĮ 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta,

kad pelno mokesčiui skaičiuoti įmonė gali naudoti buhalterinėje apskaitoje

taikomus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų

įkainojimo metodus. Vadinasi, ir skaičiuojant pelno mokestį,

inventorizacijos metu nustatytas turto perteklius turi būti priskiriamas

įmonės apmokestinamoms pajamoms, o trūkumas, jeigu jo sumos išieškoti

neįmanoma, priskiriamas prie netekimų, t. y. prie neleidžiamų atskaitymų.

Tam tikrais atvejais, atlikus prekių (produkcijos) inventorizaciją,

nustatytas šio turto trūkumas gali būti priskiriamas leidžiamiems

atskaitymams (arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu

trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams).

Tuo atveju, kai prekių trūkumas ar perteklius nustatomi

inventorizuojant vienarūšes prekes, tai inventorizacijos komisijos siūlymu

įmonės administracijos vadovas ar savininkas gali priimti sprendimą

perrūšiuoti vienarūšes prekes. Jeigu inventorizuojamų vienarūšių prekių

perteklius ar trūkumas nustatomas dėl įmonės sandėlyje padarytos parduotų

prekių apskaitos klaidos (t. y., kai parduodant vienas vienarūšes prekes

buvo nurodyta, kad parduotos kitos vienarūšės prekės), tai įmonės

administracijos vadovo ar savininko sprendimu perrūšiuotų prekių trūkumą

galima laikyti įmonės sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų,

o perteklių – įmonės apmokestinamomis pajamomis. Pavyzdžiui, avalynės

parduotuvėje inventorizacijos mmetu nustatomas to paties modelio ir tos

pačios įsigijimo kainos (130 Lt) juodos spalvos batų trūkumas, o rudos

spalvos batų perteklius. Batų perteklius ir trūkumas susidarė dėl

klaidingos batų pardavimo apskaitos. Įmonės administracijos vadovas priėmė

sprendimą perrūšiuoti šiuos batus. Šiuo atveju juodų batų įsigijimo kainos

trūkumas gali būti priskirtas įmonės leidžiamiems atskaitymams, o rudos

spalvos batų įsigijimo kainos perteklius – apmokestinamoms pajamoms.

Jeigu inventorizacijos komisija, atlikusi prekių (produkcijos,

žaliavų) inventorizaciją jų saugojimo vietose ir radusi trūkumų (faktiškus

prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), nustato, kad prekių ar

produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties, ir

šį faktą patvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas), tai prekių

(produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamo dydžio

leidžiamiems atskaitymams. Pagal PMĮ 23 straipsnio nuostatas, įmonės,

apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti faktiškai

patirtų prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) natūralios netekties

nuostolių sumas, tačiau ne didesnes kaip 1 proc. visų (t. y. ir

apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų. Suma, iki kurios šių nuostolių

suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. pajamų – yra apskaičiuojama

nuo metų pradžios didėjimo tvarka. Prekių (žaliavų, pprodukcijos) natūralios

netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, priskiriamos

neleidžiamiems atskaitymams.

Inventorizacijos metu nustatytas sandėliuojamų prekių trūkumas

priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl tų

prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių ar biologinių

procesų (drėgmės išgaravimo, kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.)

netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta, išsilaisto.

Inventorizacijos metu nustatytas prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs

d.ėl pirkėjų užmaršumo (vagysčių), taip pat gali būti priskiriamas

natūralios netekties nuostoliams, tačiau tik prekių (produkcijos) pardavimo

vietose, t. y. prekybos savitarnos salėse. Prekių (produkcijos) trūkumas,

susidaręs dėl vagysčių iš kitų vvietų (pvz., iš parduotuvių sandėlių ar kitų

saugojimo vietų) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams

nepriskiriamas.

Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių

(produkcijos, žaliavų) gedimo ar broko susidarę nuostoliai. Tačiau dėl

uogų, daržovių, vaisių ir grybų gedimo susidariusiems nuostoliams taikoma

išimtis. Šie inventorizacijos metu nustatyti nuostoliai priskiriami

ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Natūralios netekties nuostoliais

nelaikomi nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti

dėl realizacijos terminų pasibaigimo. Nuostoliai, patirti dėl stichinių

nelaimių, natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami.

Pažymėtina, kad prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai

ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie

nustatomi inventorizacijos metu, nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz.,

prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais,

suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės

neteko svorio ir pan.) arba apskaičiuojami pagal specialias žinybines

metodikas. Tačiau, jeigu specialiose žinybinėse metodikose nustatytos

natūralios netekties matavimo paklaidos normos, tai šios normos,

apskaičiuojant pelno mokestį, netaikomos. 8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita

Įmonių, disponuojančių gausybe įvairių rūšių atsargų, buhalteriai metų

pabaigoje dažnai susiduria su klausimu, kaip finansinėje apskaitoje

užregistruoti per atsargų inventorizaciją nustatytą atsargų trūkumą bei

perteklių.

Remiantis Taisyklėmis nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl

inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės administracijos

vadovas. Nustatytas prekių trūkumas vadovo sprendimu gali būti priskiriamas

prie gautinų sumų (jeigu numatyta trukumų sumas išieškoti) arba veiklos

sąnaudų (jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma). Inventorizacijos komisija

susumuoja rezultatus ir pateikia juos įmonės vadovui. Komisijos išvadose

būna nurodyta, kur ir kiek prekių bei atsargų galėjo susidaryti trūkumas

arba perteklius. Vadovas, gavęs tokias išvadas, savo įsakyme nurodo prekes

arba atsargas perrūšiuoti, likusį trūkumą nurašyti arba išieškoti iš

nustatytų kaltų asmenų, o perteklių užpajamuoti. Iki vadovo sprendimo per

inventorizaciją nustatyti skirtumai turėtų būti užregistruoti tranzitinėje

Laukimo sąskaitoje (siūloma „Pačiolio“ metodinėse medžiagose). Šios

sąskaitos paskirtis – parodyti inventorizacijos rezultatą (trūkumą ar

perteklių) nuo jo nustatymo iki vadovo sprendimo dėl rezultatų parodymo

apskaitoje.

Trūkumo registravimas

Buhalterinis įrašas daromas atsižvelgiant į atsargų apskaitos metodą.

Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, per inventorizaciją nustatytas

prekių trūkumas registruojamas atliekant įrašą:

Kai įmonės vadovas priima sprendimą trūkumą padengti perrūšiuojant

prekes, trūkstamų prekių vertė priskiriama parduotų prekių savikainai

(jeigu klaidingai nurašytos prekės buvo parduotos per tą patį ataskaitinį

laikotarpį).

Įmonės vadovo sprendimas dėl kitų prekių trūkumų nurašymo į netekimus

apskaitoje registruojamas įrašu:

Registruojant apskaitoje inventorizacijos rezultatus po metinės

finansinės atskaitomybės patvirtinimo, visa trūkstamų prekių vertė nurašoma

į veiklos sąnaudas.

Apskaitoje taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, parduotų

prekių savikaina apskaičiuojama tik atlikus inventorizaciją. Todėl prekių

perrūšiavimas dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainos sumai.

Tačiau pats perrūšiavimas atliekamas siekiant patikslinti sandėlyje vedamos

kiekinės atsargų apskaitos duomenis. Per inventorizaciją faktiškai rastas

likutis registruojamas turtinėje sąskaitoje Nr. 2014 Pirktos prekės,

skirtos perparduoti. Jeigu jis mažesnis negu buvęs ataskaitinio laikotarpio

pradžioje, atliekamas įrašas:

Jeigu likutis didesnis, registruojama:

Vadovui nusprendus nurašyti per inventorizaciją nerastas prekes, tai

fiksuojama:

Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama uždarant Pirkimų ir Atsargų

padidėjimo ar sumažėjimo sąskaitas.

Pertekliaus registravimas

Per inventorizaciją nustatytas prekių perteklius turi būti

užpajamuojamas. Jeigu įmonėje taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas,

laukiant, kol vadovas priims sprendimą, apskaitoje atliekamas įrašas:

Kai administracijos vadovas nurodo perrūšiuoti prekes, parduotų prekių

savikaina mažinama per klaidą nurašytų prekių įsigijimo verte atliekant

taisantįjį įrašą:

Įmonės vadovui priėmus sprendimą dėl kitų prekių pertekliaus

užpajamavimo, apskaitoje atliekamas toks įrašas:

Šis perteklius priskiriamas įmonės apmokestinamosioms pajamoms. Jei

vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų įforminimo apskaitoje

registruojamas po metinės atskaitomybės patvirtinimo, visas per

inventorizaciją nustatytas prekių perteklius priskiriamas pagautei. Be to,

toks klaidų atitaisymas turi būti paaiškintas finansinės atskaitomybės

aiškinamajame rašte.

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, prekių perrūšiavimas

dažniausiai nedaro įtakos parduotų prekių savikainai. Prekių perteklius,

nek.ompensuojamas perrūšiavimu, užpajamuojamas kaip ir nuolat apskaitomų

atsargų atveju naudojant tranzitinę Laukimo sąskaitą. Vadovui priėmus

sprendimą, perteklinės prekės priskiriamos pajamoms:

Vadovaujantis Taisyklių 69 punktu, įmonės vadovo sprendimas dėl

inventorizacijos rezultatų (trūkumų arba pertekliaus) pašalinimo

buhalterinėje apskaitoje turi būti užregistruotas ne vėliau kaip per 10

dienų. 9. Teorinių žinių taikymas praktikoje

Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvota įmonė, kurioje atliekama atsargų

inventorizacija.

Bendrovės “Spalvos” veikla statybinių medžiagų prekybą. Pagal 2004 m.

rugpjūčio 30 d. būklę atlikta prekių ir kitų atsargų inventorizacija. Ši

inventorizacija yra planinė (numatyta kasmetiniuose įmonės planuose),

periodinė (atliekama kas tris mėnesius), atrankinė (inventorizuojami dažai

iš Sandėlio Nr. 1). Įmonė apskaitoje taiko

periodiškai apskaitomą atsargų

būdą.

Vadovas išleidžia įsakymą apie inventorizacijos komisijos sudarymą.

Komisija patikrina sutartis su materialiai atsakingais asmenimis, gauna

reikalingus duomenis, pasiruošia inventorizacijai. Materialiai atsakingi

asmenys ruošia sandėlį inventorizacijai: rūšiuoja atsargas pagal

inventorizavimo būdą, atrenka atsargas, kurių realizavimo terminas

pasibaigęs arba baigiasi, sutvarko sandėlio patalpą, atlaisvina priėjimus

prie stelažų, lentynų, parengia sandėlio apskaitos duomenys, kurių gali

prireikti iškilus nesusipratimams, sandėlis aprūpinamas matavimo

priemonėmis (jeigu tokių reikia).

Kai komisija jau gali pradėti dirbti užantspauduojamos sandėlio

patalpos, kuriose saugomos atsargos. Materialiai atsakingi asmenys

komisijos primininkui atiduoda visus dar neatiduotus į buhalteriją

dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į buhalteriją atidavė,

neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų saugojimo patalpose nėra.

Komisija tikrina faktinę atsargų būklę. Kai sandėlio inventorizacija yra

jau atlikta, komisija parengia ir perduoda buhalterijai inventorizacijos

aprašus (1-4 priedai). Įmonės sandėlyje turėjo būti 10 000 Lt vertės

atsargų. Buhalterija sutikrina inventorizacijos aprašus su apskaitos

duomenimis, nustačius nukrypimus tikslina apskaitos duomenis ir perduoda

juos kartu su inventorizacijos aprašais inventorizacijos komisijai.

patikrinus, nustatyta, kad iš viso yra 9700 Lt vertės. Nustatytas vienų

atsargų 300 Lt trūkumas, už kuriuos kaltas materialiai atsakingas asmuo.

Komisija teikia siūlymą vadovui ką ddaryti su gautais rezultatais, po to

vadovas išleidžia sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į

apskaitą perduodamas buhalterijai. Buhalterija per 10 dienų įvykdo vadovo

sprendimą ir įregistruoja inventorizacijos rezultatus apskaitoje. Išvados

Įmonės, net ir tvarkydamos griežčiausią buhalterinę apskaitą,

kartkartėmis turi patikrinti, ar faktiniai ilgalaikio turto, žaliavų,

medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų

atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito turto likučiai yra

tokie patys kaip ir apskaitoje. Inventorizaciją reikia atlikti ne rečiau

kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, nes

kitu atveju įmonės savininkams ir kitiems informacijos vartotojams gali

būti pateikta klaidinga informacija apie įmonės turimo turto kiekį ir jo

vertę. Be to, jeigu prieš mokestinių metų pabaigą neatliekama

inventorizacija, gali būti neteisingai apskaičiuotas ir pelno mokestis.

Todėl, apibendrinus inventorizacijos eigos proceso detales, galima būtų

daryti tokias išvadas:

1. Inventorizacija tai įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių

palyginimas su apskaitos dokumentais. Visas įmonės turtas turi būti

inventorizuojamas. Jos rezultatų tvarką reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl

inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”.

2. Išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės, kurios skirstomos

pagal priežastį, apimtį, pobūdį, inventorizuojamus objektus.Pagal

atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės (numatyta įmonės

metiniuose planuose) ir neplaninės (atlieka dėl netikėtai atsiradusių

aplinkybių). Kaip atlikti planinę inventorizaciją įmonė pasirenka pati

pagal savo veiklos specifikaciją (prekiautojai maisto produktais gali

atlikti inventorizaciją kas mėnesį, avalinės prekybos įmonės gal atlikti

inventorizaciją kartą į pusmetį).

3. Už teisingą įmonės inventorizacijos atlikimą didelė dalis atsakomybės

tenka pačiam įmonės savininkui, taip pat finansininkui bei materialiai

atsakingiems asmenims.

4. Pagrindinis inventorizacijos tikslas – nustatyti, kad kiekvienas turto

objektas yra įmonėje, oo jeigu jo nėra, privalu išsiaiškinti priežastis.

Taip kaip inventorizacijos duomenys turi patvirtinti atskaitomybėje

įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją atlikti paskutinėmis metų

dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti dėl galimų apskaitos

klaidų ir kitų priežasčių. Bet tai labiau įmanoma atlikti tik labai

mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos likus

mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

5. Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo (vadovas išleidžia įsakymą dėl komisijos sudarymo,

vyriausiasis finansininkas apmoko komisijos narius kaip reikia atlikti

inventorizaciją, paruošiamos inventorizavimo priemonės, buhalterija

sutikrina apskaitos dokumentus), tikrinimo natūra (komisija atlieka su

tam tikromis priemonės inventorizavimą), rezultatų išvedimo (surašomi

inventorizavimo aktai, sutikrinami su apskaitoje esančiais dokumentais ir

išvedami rezultatai), pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos

duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo (inventorizavimo

rezultatai pateikiami vadovui, komisija siūlo ką daryti jeigu

inventorizacijos metu išaiškėja trūkumas arba perteklius ir vadovas,

remiantis šiais pasiūlymais, išleidžia įsakymą kaip atitinkamai

buhalterija turi sutvarkyti apskaitą).

6. Atsargų inventorizacija atliekama remiantis Taisyklėse nustatytais

reikalavimais. Komisija yra apmokoma kaip ją atlikti, jai sudaromos visos

sąlygos netrukdomai dirbti pagal toje įmonėje vykdomą veiklą.

7. Inventorizacijos rezultatai forminami specialiais aprašais, sulyginami

su buhalterijoje esamais dokumentais ir išvados pateikiamos vadovui.

Jeigu rastas atsargų perteklius arba trūkumas, po komisijos siūlymų

vadovas įsako šiuos faktus į.registruoti apskaitoje.

8. Inventorizacija nėra ūkinė ooperacija, o tik materialinių gėrybių, lėšų

ir sąskaitų patikrinimas. Literatūra

1. BŪDVYTIENĖ D. Artėja inventorizacija – laukia darbai : [apie

inventorizacijos atlikimo tvarką]. Vadovo pasaulis. 2002, Nr. 10, p. 24-

26

2. BŪDVYTIENĖ D. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos

rezultatus. Vilnius, 1999. ISBN 9986-487-86-2

3. BŪDVYTIENĖ D., KRIAUČIŪNIENĖ I. Inventorizacija: visuotinio

susiskaičiavimo metas [interaktyvus]. Apskaitos ir mokesčių apžvalga,

2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.] Prieiga per internetą:

4. KVEDERIENĖ A. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai

ypatumai [interaktyvus], 2004 [žiūrėta 2004 m. rugsėjo 6 d.]. Prieiga

per internetą:

5. MARČĖNIENĖ D. Inventorizacija buhalteriniu požiūriu./ Mokesčių žinios.

2002, lapkr. 4-10 (Nr. 44), p. 6-7

6. RIBINSKIENĖ G. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita ir

apmokestinimas. Apskaitos ir mokesčių apžvalga. 2002, Nr. 1, p. 49-51.

7. Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo. LR Vyriausybės 1999 m.

birželio 3 d. nutarimas Nr. 719. Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1622.

8. LR pelno mokesčio įstatymas. Patvirtintas 2001 m. gruodžio20 d. Nr. IX-

675. Valstybės žinios, 2001, Nr. 110-3992

———————–

D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 600 Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas)

xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos

xxx Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx LLt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

D 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

K 6005 Atsargų padidėjimas ar sumažėjimas xxx Lt

D 61 Veiklos sąnaudos xxx

Lt

K 3980 Laukimo sąskaita (trūkumas) xxx Lt

D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti xxx Lt

K 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 600 Parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 3981 Laukimo sąskaita (perteklius) xxx Lt

K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos xxx Lt

D 2435 Atskaitingi asmenys 300 Lt

K 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 300 Lt