Finansinės apskaitos ypatumai statybos įmonėje „Apastata“

FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS 3

I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI 3

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai 3

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis 4

1.3 Finansinės apskaitos elementai 5

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai 9

1.5 Indentifikavimas 10

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 11

III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 16

III. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 18

3.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka 18

3.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“ 18

3.3 Buhalterinio darbo organizavimas 20

3.4 Informacijos atskleidimas iir komercinių paslapčių išsaugojimas 21

3.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 21

3.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas. 21

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje

„Apastata“.Finansinė apskaita yra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė,

įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių

ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir

analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims

rengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.

Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveik

turi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiais

vyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis

tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima

palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonės

vesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotos

finansinės informacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydami

apskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitos

darbuotojai.

Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir jos

principų išanalizavimas.

Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbą

apskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinuma

įmonėse.

Metodologija:

• mokslinė literatūra;

• spauda ir internetas.

I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai

Pasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemos

dalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę

veiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigine

išraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines

funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Informacinių funkcijų uždaviniai:

1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);

2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių

inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams,

teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t);

3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą rreguliuojančių teisės

normų.

Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas,

saugojimas.

Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams,

priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie

finansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių

ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė:

a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų

b) sugebe jų uždirbti stabiliai

c) veikla pelninga

d) sugeba pelningai panaudoti išteklius

e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui

Finansinė apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas susisteminti ūkines

operacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną,

nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims

(priedas nr 1).

Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui:

a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti,

parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar

įmonė gali mokėti dividendus;

b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi

informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus,

pensijas ir kt. Išmokas;

c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos

palūkanos;

d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus

atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi

įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais

ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;

e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių

panaudojimas ir statistinė informacija;

f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.

Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuoti

apmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis

K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimų

priėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos

(suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama):

1. turtas,

2. nuosavas kapitalas,

3. įsipareigojimai,

4. pajamos ir sąnaudos,

5. pinigų srautai.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos:

a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo,

jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės

sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;

b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų

apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą);

c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą

nuosavo kapitalo judėjimą;

d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į

įmonę ir jų išėmimą;

e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo

prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.

Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.

1.3 Finansinės apskaitos elementai

Grupavimas

Grupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominę

prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų

elementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams

įvertinti.

a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas

kapitalas – apibūdina finansinę įmonės būklę.

b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir

sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų

teisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.

Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir

naudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arba

gamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo

išleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet ir

keičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas gali

ir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visada

siejamas su nuosavybės teise. Įmonė ggali gauti ekonominės naudos iš turto,

kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinės

atskaitomybės ataskaitose.

Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydį

galima įvertinti.

Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir

ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti

ateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinis

įsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai gali

būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esami

įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba

sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai gali

būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas,

pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą

kapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokie

įsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiems

įsipareigojimams padengti.

Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus

įsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro iš šių

šaltinių:

a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus;

b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus;

c) Perkainavus ilgalaikį turtą;

d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).

Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis

dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai

pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.

Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo

vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų

sumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus

savininkų įnašus.

Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo

vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų

prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį,

kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Pripažinimas

Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiems

kriterijams ir piniginės vertės nustatymas

Finansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra finansinės ataskaitos

straipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.

Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o

nustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrose

sumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis nei

taikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.

Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas,

jei:

a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nnauda,

kurią įmonė gaus arba atiduos;

b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.

Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būti

parodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.

Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali

turėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimami

remiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnio

arba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos

nepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.

Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampa

naudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnis

atitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus,

pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas,

kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.

Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tam

tikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arba

netekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įįrodymais, kuriuos galima gauti

tuo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina,

kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.

Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būti

nesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtiną

ekonominės naudos sumažėjimą.

Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turi

kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arba

vertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbi

finansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kai

patikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno

(nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos,

nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, bet

ieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaip

turtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateikta

aiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose.

Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gaus

ekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galima

patikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėl

kurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniam

laikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomos

pelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominės

naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.

Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juos

vykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kai

įsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.

Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kai

padidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arba

įsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimai

įvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai

pripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas

(pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugų

pardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų į

mokėtiną sumą).

Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)

ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto

sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galima

patikimai įvertinti. Faktiškai tai reiškia kad sąnaudos pripažįstamos tuo

pačiu metu, kai pripažįstamas isipareigojimų padidėjimas arba turto

sumažėjimas (pavyzdžiui, išmokų darbuotojams sukaupimas arba įrengimų

nusidėvėjimas). Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje

remiantis tiesioginiu ryšiu tarp patirtų sąnaudų ir konkrečių pajamų

uždirbimo straipsnių. Šis procesas vadinamas sąnaudų palyginimu su

pajamomis. Tai triškia, kad pajamos ir sąnaudos, kurias tiesiogiai ir

bendrai sukuria tas pats sandoris arba kiti įvykiai, pripažįstamos tuo

pačiu metu. Pavyzdžiui, įvairios sąnaudų sudedamosios dalys, kurios sudaro

parduodamų prekių savikainą, pripažįstamos tuo pačiu metu kaip ir pajamos,

gautos pardavus prekes. Sąnaudos pripažįstamos pelno (nuostolių)

atsakaitoje paskirsčius jas netiesiogiai, kai tikimasi jog ekonominė nauda

bus gaunama keketą apskaitinių laikotarpių, tuomet santykis su pajamomis

gali būti apibrėžtas netiesiogiai. Sąnaudos iš karto pripažįstamos pelno

(nuostolių) ataskaitoje, kai jos neteikia būsimos ekonominės naudos, arba

kai būsima ekonominė nauda neatitinka arba nustoja atitikti turto

pripažinimo kriterijus.

Įvertinimas

Vertė – finansinės atskaitomybės elementų ekonominių savybių parodymas

pinigine išraiška.

Finansinių ataskaitų eelementai gali būti įvertinami įvairiais būdais ir jų

deriniais, siekiant finansinėje atskaitomybėje juos parodyti tikrąja verte,

kuri gali būti – įsigyjimo savikaina, einamųjų išlaidų vertė, realizavimo

vertė, grynoji galimo realizavimo vertė, dabartinė vertė. (Skirtingi

įvertinimai naudojami dėl to, kad finansinėje atskaitomybėje būtų

pateikiama tiksli ir teisinga informacija, neiškreipta įvairių aplinkybių.)

Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis

arba kuria gaili būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp

nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti, parduoti turtą arba užskaityti

tarpusavio įsipareigojimą. Finansinių ataskaitų elementus reikia įkainoti

ir neketinant parduoti turto ar perleisti įsipareigojimų, taikant įvairius

objektyvius skaičiavimus.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas pagrįstas, išsamia, teisinga, tikslia,

objektyvia informacija.

Įsigijimo savikaina – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas

įsigijimo metu tikrąja sumokėto atlygio verte, o įsipareigojimai – gautina

arba mokėtina pinigų ar pinigų ekvivalentų suma kurią numatoma gauti ar

sumokėti normaliomis verslo sąlygomis

Einamųjų išlaidų vertė – įvertinimo būdas kai turtas užregistruojamas

pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo užsiskaityta už tokiopat

turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Įsipareigojimai registruojami

nediskontuota pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurios prireiktų

įsipareigojimui padengti dabar. Einamųjų išlaidų vertė susijusi su

atstatymų savikaina . Šis metodas reikalauja pripažinti nusidėvėjimo ir

pardavimo išlaidų pasikeitimo įtaką esanr tinkos pokyčiams. Konkretaus

turto atstatymo savikaina nustatoma pagal panašaus naujo ar naudoto turto

įsigijimo savikainą. Ši vertė negali viršyti galimo realizavimo vetės

Realizavimo vertė – įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar

jų eekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo

metu dabar. Įsipareigojimai įvertinami nediskontuota jų įvykdymo suma,

kurios prireiktų padengti įsipareigojimui mormaliomis verslo sąlygomis.

Dabartinė vertė – įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine

diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią , kaip tikimasi,

turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.

Įsipareigojimai parodomi diskontuota būsimo laikotarpio pinigų įplaukų

suma, kurios prireiks įsipareigojimams įvykdyti normaliomis verslo

sąlygomis.

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parngta

apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Finansinės atskaitomybės reikalavimai:

a) Ataskaitos tarpusavyje turi būti susietos;

b) Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą,

nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, bei pinigų

srautus;

c) Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos

vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus;

d) Informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto

prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai;

e) Informacija turi būti palyginama;

f) Duomenys turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos

politikos ir bendrųjų apskaitos principų;

Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansnės apskaitomybės formas,

praleisdamos straipsnius, kurie pagal verslo apskaitos standartus nėra

privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima

papildyti įterpaint papildomas eilutes, jei to reikia siekiant teisingai

parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Verslo apskaitos standartai nurodo tik finansinės atskaitomybės ataskaitų

formatą, standartų prieduose pateikiamos pavyzdinės ataskaitų formos nėra

privalomos, tik rekomenduojamos. Konkrečias

finansinės atskaitomybės

ataskaitų formas pagal savo veiklos specifiką įmonės gali pasiruošti

savarankiškai.

1.5 Indentifikavimas

Balansas –finansinė ataskaita kurioje parodomas visas įmonės turtas,

nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio

dieną.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai indentifikuojama ir atskiriama nuo

kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai yra

taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad

informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus

parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet

rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.

Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės

ataskaitoje turi būti nurodyta:

a) Atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, aadresas ir kodas;

b) Ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

c) Finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų

dienos data ir patvirtinimo data;

d) Finansinės atskaitomybės valiuta;

e) Finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės

atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais

litų. Tūkstančiais litų informacija gali būti pateikiama tik tuo

atvieju, jei dėl to nebus prarandama svarbi informacija.

f) Vadovo pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas.

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai,

atsižvelgiant įį BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės

apskaitos pagrindų įstatyme

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje

pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį

laikotarpį.

Pasak G. Kalčinsko (2003) Įmonės principas. Kiekviena finansinę

atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į

finansinę atskaitomybę turi būti įtraukaimas tik tos įmonės turtas,

nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų

srautai. Įmonės turtas apskaitomas atskirai nuo jos savininkų turto, nors

teisiškai to gali ir nebūti, pavyzdžiui, personalinių įmonių savininko

asmeninis turtas apskaitomas atskirai nuo jų valdomų įmonių. Šiuo principo

prisilaikoma sudarant ir konsoliduotą įmonių atskaitomybę, kai savininkas

ne fizinis asmuo, bet įmonė valdo įmonę.

Veiklos tęstinumo principas reiškia,kad sudarant metinę finansinę

atskaitomybę daroma prielaida, jog įmonės veiklos laikotarpis neribotas ir

jos nenumatoma likviduoti, ir įmonės vadovybė turi įvertinti, ar įmonė

gali tęsti veiklą. Jei įmonės savininkai nuspręstų savo valia likviduoti

įmonę ar sustabdyti veiklą arba jie neturėtų kito pasirinkimo ir privalėtų

tai padaryti, tuomet šiuos faktus reikia atskleisti metinėje finansinėje

atskaitomybėje ir nurodyti priežastis.

Veiklos tęstinumo principo neprisilaikoma kai:

a) yra pagrįsti ketinimai likviduoti įmonę;

b) ketinama parduoti įmonę;

c) gresia bankrotas.

Kai atskaitomybė sudaryta neprisiklaikant šios apskaitos principo, visas

įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais. Turtas turi būti

įvertinamas grynąja galimo realizavimo verte, o įsipareigojimai –

įvertintomis galutinio atsiskaitymo sumomis.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita kurioje nurodomos įmonės

ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

Periodiškumo principas reiškia, kad įmonės veikla, nors ji tęsiasi,

skaidoma į periodus. Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal

paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėlaiu ivykusios ūkinės

operacijos ir ūkiniai įvikiai įtraukiami į apskaitą ir rodomi kito

ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įįmonės savininkų

sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant

praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio

laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir

opateikiami oto laikotarpio atskatomybėje.Paprastai finansiniai metai

trunka 12 mėnesių, bet, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama,

livduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią,

vieni finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių.Jie gali būti trumpesni nei

12, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Tokiu atveju aiškinamajame rašte turi

būti nurodytos finansinės atskaitomybės laikotarpio pakeitimo priežastys ir

pateikta pastaba, kad pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir

pinigųn srautų ataskaitų duomenys negali būti lyginami su praėjusio

laikotarpio finansinės atskaitomybės duomenimis.

Ataiskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atsakomybė yra

rengiama.

Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi

taikyti nuolat arba gana ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar

aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Finansinės

atskaitomybės straipsnių grupavimas ar informacijos pateiimo būdas gali

būti keičiamas tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos principai

neleidžia teisingai porodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės.

Negalima keisti apskaitos politikos dėl vienrtinio atsitiktinio ūkinio

įvykio.

Piniginio mato principas reiškia, kad visas įmonės turtas, nuosavas

kapitalas ir įsipareigojimai finansinėje atsakomybėje išreiškiami pinigais.

Įmonės vykdo nepinigines ūkines operacijas – prekių ir paslaugų mainus, bet

apskaitoje šias operacijas registruoja pinigine išraiška ir finansinėje

atsakomybėje jos rodomos išreikštos pinigais. Visos valiutos, kuriomis

įmonė atsiskaito, perskaičiuojamos į litus ir finansinė atsakomybė sudaroma

vienos rrūšies valiuta. Visi finansinės atskaitomybės straipsniai, nors

išreikšti pinigais, skirstomi į piniginius ir mepiniginius. Piniginiai

straisniai yra tie, kurie parodo pinigų srautus – pinigai ir

įsipareigojimai, o nepiniginiai yra visai kiti. Šis skirstymas gali būti

reikšmingas valiutų kursų skaičiavimams bei konsoliduotos finansinės

atskaitomybės sudarymui.

Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje

registruojami, tada kai jie atsiranda, ir pateikiami laikotarpių finisnėje

atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjima.

Palyginimo principas reiškia, kad finansinės ataskaitos turi būti parengtos

taip,jog finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų

įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės

būklės pokyčius, taigi įmonės turi pasirinktitokią apskaitos politiką, kuri

leistų taikyti naujus apskaitos metodus nepažeidžiant finansinės

atskaitomybės palyginimo principo. Finansinėje atskaitomyburi būti

pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finasinių metų

informacija. Jei buvo pakeistas finasinėsatskaitomybės straipsnių

pateikimas ar grupavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima

palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7 verslo

apskaitos standarto „Apskaitos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“nustatyta tvarka. Šis principas taikomas apskaičiuojant pajamas ir

sąnaudas.

Atsargumo principas reiškia, kad įmonė pasirenka tokius apskaiatos būdus,

kuriaias vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bei pajamų

ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba sumažinta. Rengiant

finansinę atskaitomybę turi būti patikrinami visi subjiektyūs įvertinimai,

pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikma atgauti.

Įmonėse,kuriose yra gera apskaitos praktika, kiekvieną mėnesį (bet ne

rečiau kaip kas ketvirtį) kontrolės irm finansų struktūrinis padalinys

(dažniausiai jį sudaro įįmonės vadovai ir kontrolieriai) turėtų įvertinti:

a) debitorinių skolų apmokėjimo tikimybę;

b) atsargų, trumpalaikio finansinio turto perkainojimo būtinybę ir

priimti rašytinius sprendimus.

Sprendimai dėl ilgalaikio iturto perkainojimo priimami tikl vieną kartą

per metus.

Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta

informacija turi būti objektyvi ir nešališka.Jos pateikimas neturi

priklausyti nuo siekimo priversti apskaitos informacijos vartotojus

priimti įmonei palankius sprendinius.

Turinio svarbos principas reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir

įvikius, daugiausia dėmesio kreipiama į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne

tik į formalius pateikimo reikalavimus. Ūkinės operacijos ir įvikiai turi

būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų

turinį ir ekonominę prasmę net ir tada,kai apteikimas skiriasi nuo teisinės

formos. Pavyzdžiui sprendžiant pagal turimus dokumentus, įmonė perleido

turtą ir nuosavybės teises į tą turtą kitai įmonei, tačiau sudarė papildomą

susitarimą, pagal kurį įmonė ir toliau naudosis turto teikiama ekonomine

nauda. Tokiu atveju įregistravus apskaitoje informaciją apie turto

perleidimą, finansinėje atsakomybėje nebus teisingai atskleista sandorio

esmė. Todėl turtas ir toliau turėtų būti rodomas įmonės balanse. Pagal

lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo str., visos ūkinės

operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, išskyrus tuos

atvejus, kai ūkinės operacijos gali būti pagrindžiamos susijusių ūkinių

operacijų dokumentais. Verta prisiminti šią teisinę kolizją.

Informacijos reikšmingumo principas reiškia, kad jos nepateikimas ar

neatskleidimas gali turėti įtakos finansinėms atskaitomybės informacijos

vartotojų priimamiems sprendimams. Nustatant reikšmingumą,

Vertinamas ne

tik straipsnio dydis, bet ir pobūdis, nes priimant sprendimą, lemiamą

įtaką gali turėti kiekvienas kriterijus. Kiekvienas reikšmingas straipsnis

finansinėje atskaitomybėje pateikaimas atskirai. Nereikšmingos sumos gali

būti su panašaus pobūdžio ar paskirties sumomis ir atskirai nepateikiamos.

Trapusavio užskaidos principas reiškia, kad turtas ir įsipareigojimai

negali būti tarpusavyje užskaitomi, nebent tai numatyta kitame verslo

apskaitos standarte. Pajamos ir sąnaudos, kreditoriai ir debitoriai

įsipareigojimai, priklausantys tam pačiam klientui , finansinėje

atskaitomybėje turi būti pateikiami atskirai, tačiau verslo apskaitos

standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti

tarpusavyje užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą . Pavyzdžiui,

grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus

kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą.

Apibendrinant pagrindinius finansinės apskaitos principus, manau, galima

teigti, kad:

• įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo

įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko

asmeniniu turtu;

• Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įmonė gali

egzistuoti nepriklausomai ilgai. Šis principas teigia, kad įmonė kaip

apskaitos objektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos

egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nnors budu apribotas.

• Periodiškumo principas – jis nusako, kad nepaisant įmonės būklės jos

ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus

laikotarpius. Mokesčių įstatymas nuliame, jog dažniausiai taikomas

lakotarpis kalendoriniai metai.. Metų laikotarpis yra dalijamas

ketvirčiais arba mėnesias nnorint gauti daugiau informacijos.

• Pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti

pastovi pakankamai ilgą laikotarpį. Pasirinkta metodika negali būti

keičiama metų eigoje. Rekomenduojama ją nekeisti dar ilgiau.

• Piniginio įkainojimo principas. Įmonės vekla nuolat yra analizuojama,

lyginama su kitų įmonių veiklos rezultatais, tai galima padaryti

naudojant piniginį vienetą. Visi įmonės turto atsargų, veiklos

pasikeitimai yra matuojami pinigais(litais). Infliacija apskaitoja

nėra svarbi, daroma prielaida, kad pinigas yra stabilus.

Šie 5 pricipai yra pagrindiniai, kiti tik juos papildo ir išplėtoja.

• Išlaidų(savikainos) principas. Turto ir paslaugų įsigijimo gamybos

įšlaidų ir sanaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina, arba faktinės

įsigijimo išlaidos. Jos fiksuojamos įsigijimo metu ir nekinta per visą

naudojimo laikotarpį.

• Duomenų kaupimo principas. Esmė ta, jog ūkiniai ffaktai fiksuojami tada

kai jie įvyksta. Sąnaudos fiksuojamos tada kai jos

susidaro,nepriklausomai nuo to ar buvo piniginės išlaidos.

• Pajamų registravimo principas. Pajamos laikomos uždirbtos tada, kai

prekės parduotos ar atliktos paslaugos, nepriklausomai nuo to ar jos

jau apmokėtos.

• Palyginimo principas. Jis apsprendžia laikotarpį per kurį turi būti

pripažįstamos sąnaudos, t.y. nustatomas kriterijus, pagal kurį

užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos.

III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

UAB „Apastata“ įsikūrė 2002 metais, lapkričio 29 dieną. Jos pagrindinis

akcininkas ir direktorius Bolius Apavičius. Pagrindinė įmonės veikla

įvairių pastatų statyba, bei keletas pagalbinių veiklos sričių (viena iš jų

yra krovinių pervežimas bei mažmeninė prekyba). UAB „Apastata“ žiemos metu

dirba 40 darbuotojų, sezono metu apie 65 darbuotojus. Pagrindinė bendrovės

veikla vykdoma Tauragės regione. Nors šiame regione konkurencija nemaža,

tačiau bendrovė sėkmingai plečia savo veiklą, savo kokybiškai atliktais

darbais pritraukdama vis daugiau klientų. Bendrovė kuria ilgalaikius

santykius, siūlydama geriausius sprendimus siekia tapti patikimiausia

klientų partnere.

Bendrovė siekia kryptingai viršyti visų partnerių lūkesčius statybų

procese nepriekaištingai atliekant darbus. Veikla nukreipta į konkrečius

veiksmus, operacijų atlikimus. Siekiama nuolat tobulinti darbo procesus.

UAB „Apastata“ veiklos pagrindas – aukšta statybos darbų kokybė bei

modernių technologijų diegimas. Sukaupta patirtis bei inovacijos įgalina

bendrovę sėkmingai įgyvendinti tiek pastatus, tiek pačius sudėtingiausius

projektuotojų sumanymus ir idėjas.

„Apastata“ atlieka įvairios apimties ir paskirčių statybos bei remonto

darbus. Bendrovės veiklos spektras apima gyvenamųjų, gamybinių, viešosios

paskirties bei komercinių pastatų statybas (nuo pamatų iki raktų įteikimo),

gelžbetonio, mūro ir metalo konstrukcijų surinkimą, investicinių projektų

vystymą.

Pažangių statybos verslo naujovių taikymas ir nuolatinis darbuotojų

tobulėjimas užtikrina išskirtinę „Apastata“ darbo kokybę ir pajėgumus,

vykdant net ir didžiausios apimties projektus.

Bendrovės direktorius ir administracija. Bendrovės administacijos vadovu

yra direktorius. Direktoriumi gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo

sudaroma darbo sutartis. Direktorių renka ir įstatymų numatyta tvarka

atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.Direktoriui parinkti gali būti

organizuojamas konkursas.

Bendrovės valdymo organai. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis

akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Administracijos vadovu

yra direktorius. BBendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaroma.

Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir akcininkų naudai.

Jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie

pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi nurodytiems bendrovės

tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę – ūkinę riziką, yra

akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

IV. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

4.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka.

Akcininkui raštu pareikalavus , bendrovė ne vėliau kaip per darbo dienas

nuo reikalavimo gavimo dienos privalo pateikti akcininkui susipažinti ir

(ar) kopijuoti metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentus,

bendrovės veiklos ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus,

akcininkų sarašą. Akcininkas, kuriam nuosavybės teisė priklauso ne mažiau

kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo sudarančios bendros nominalios

vertės akcijos, arba akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso ne

mažiau kaip 1/20 bendrovės kapitalo sudarančios bendros nominalios vertės

akcijos, atstovas, pateikę raštišką įsipareigojimą neplatinti komercinės

paslapties, turi teisę susipažinti su bendovės sudarytais sandoriais,

suteiktais laidavimais, garantijomis, ilgalaikio materialais turto

įteikimų ir mainų sutartimis.Atsisakymas pateikti dokumentus turi būti

įformintas raštu, jeigu reikalauja akcininkas.

Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą kiekvienam bendrovės

akcininkui pranešama registruotu laišku, likus nemažiau kaip 30 dienų iki

susirinkimo, o apie susirinkimą – ne vėliau kaip 10 dienų. Jei visi

balsavimo teisę turintys akcininkai sutinka, susirinkimas gali būti

šaukiamas nepaisant šių termenų.

Bendrovės kapitalas. Bendrovės kapitalas skirstomas į skolintą ir nuosavą.

Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno.

Skolintas kapitalas susidaro iimant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.

Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:

• Įstatinis kapitalas;

• Akcijų priedai;

• Perkainojimo rezervas;

• Paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti

rezervai;

• Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

• Dotacijos ir negražintos subsidijos;

• Atidėtosios išlaidos.

4.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“

Apskaitos organizavimas. Šis procesas susideda iš 12 pagrindinių apskaitos

organizavimo elementų:

• Apskaitos organizavimo bendrosios nuostatos;

• Buhalterinio darbo organizavimas;

• Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas;

• Asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įsigijimą ir naudojimą,

paskyrimas;

• Drausminė darbuotojų atsakomybė;

• Materialinė darbuotojų atsakomybė;

• Kasos ir banko operacijų organizavimas;

• Atsargų apskaitos organizavimas;

• Darbo užmokesčio tarifinė sistema;

• Normos ir normatyvai;

• Buhalterijos kontrolės sistema;

• Apskaitos darbuotojų profesinė etika;

Šiuos elementus būtina žinoti norint gerai organizuoti apskaitos sistemą

įmonėje.

Bendrosios nuostatos.Bendrovėje apskaitos darbai organizuojami

vadovaujantis šios tvarkos nuostatomis.

UAB „Apastata“ rengia norminius aktus, kuriais vadovaujamasi

tvarkant apskaitą ir rengiant atskaitomybę.

Bendrovė tvarko apskaitą pagal šiuos finansinę apskaitą ir įmonių veiklą

reglamentuojančius teisės aktus:

• LR buhalterinės apskaitos įstatymas;

• Verslo apskaitos standartai;

• LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;

• LR pinigų įstatymas;

• LR užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas;

• LR akcinių bendrovių įstatymas;

• LR darbo kodeksas;

• LR civilinis kodeksas

• LR apskaitos instituto Standartų tarybos nutarimas „Dėl pavyzdinio

sąskaitų plano patvirtinimo“;

•

LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir

kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir

naudojimo tvarkos patvirtinimo“;

• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių

patvirtinimo“;

• Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės įsakymas Nr. 38

„Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“;

Finansiniai metai. Bendrovės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Bendrovės

apskaita yra tvarkoma dvejybiniu įrašu. Dėl įmonėje vykstančios ūkinės

veiklos keičiasi apskaitos lygybės struktūra: didėja ar mažėja atskiros

turto dalys, kinta iir nuosavybės struktūra. Kiekviena operacija pakeičia

nemažiau kaip du skirtingus apskaitos lygybės elementus, tačiau lygybėje

išlaikoma pusiausvira. Tai yra vadinamasis dvejybinis įrašas, kuriuo

pagrįsta dvejybinė apskaitos sistema. Apskaita tvarkoma ir apskaitos

dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą,

o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės

operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas LR teisės

aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje

perskaičiuojami į litus pagal Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos

santykį, galiojantį ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną.

Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių

kalba, o prireikus – ir lietuvių, ir užsienio kalba. Bendrovėje apskaitai

naudojami tokie dokumentai kaip: sąskaitos – faktūros, kasos pajamų

orderiai, išlaidų orderiai, balansas ir t.t. (priedas nr.2,3,4,5).

4.3 Buhalterinio darbo organizavimas

Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterija, kuri yra savarankiškas

Bendrovės struktūrinis padalinys. Buhalterijos darbuotojų darbą

organizuoja, vadovauja ir kontroliuoja vyriausiasis buhalteris.Vyriausiąjį

buhalterį į pareigas priima ir iš jų atleidžia direktorius. Vyriausiasis

buhalteris pavaldus Bendrovės direktoriui.Visi Bendrovės buhalterijos

darbuotojai vykdydami darbines pareigas savo veikloje privalo vadovautis

įstatymais, kitais teisės aktais, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais,

įmonės vidaus dokumentais, Bendrovės patvirtintu Etikos kodeksu bei

visuotinai priimtomis etikos ir darbo etiketo normomis, profesinę etiką

reglamentuojančiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis etikos normomis.

Bendrovės administracijos vadovas atsako už apskaitos organizavimą,

finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.Vyriausiasis

buhalteris atsako už visų buhalterinių įrašų teisingumą.Už buhalterinės

apskaitos organizavimo tvarkos nesilaikymą, darbinių funkcijų netinkamą

vykdymą Bendrovės darbuotojams gali būti taikoma drausminė, materialinė

atsakomybė.Direktorius – administracijos vadovas atsako už apskaitos

dokumentų išsaugojimą.

Bendrovės „Apastata“ administracijos vadovas atsako už apskaitos

organizavimą, finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku.

Vyriausiasis buhalteris atsako už dėl savo kaltės atliktą neteisingą

mokesčių ir įmokų apskaičiavimą ir jų deklaravimą ne laiku, neteisingų

duomenų pateikimą Statistikos departamentui prie LRV, jų pateikimą ne

laiku, taip pat kitų nustatytų pažymų ir pranešimų nepateikimą valdžios

institucijoms, Bendrovės darbuotojams bei tretiesiems asmenims, neteisingą

ir nesavalaikį mokesčių ir įmokų sumokėjimą, įskaitymą bei grąžinimą.

4.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas

Informacija, kuri naudojama Bendrovės veikloje bei atitinka žemiau

išdėstytus požymius, laikoma Bendrovės komercine paslaptimi:

• turi tikrą ar potencialią komercinę-gamybinę vertę;

• informacija negali būti laisvai prieinama tretiesiems asmenims;

• Bendrovė ar kitas asmuo, kuriam Bendrovė patikėjo šią informaciją,

deda protingas pastangas išsaugoti jos slaptumą.

Su Bendrovės komercinių paslapčių sąrašu visi Bendrovės darbuotojai

supažindinami pasirašytinai.

Komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei

laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį taikoma drausminė

nuobauda – atleidimas iš darbo. Šios drausminės nuobaudos taikymas

nepanaikina Bendrovės teisės reikalauti, kad asmuo sumokėtų 1 p. numatytą

baudą bei atlygintų Bendrovės nuostolius.

4.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su

darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių

saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl

priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis įforminama raštu. Šioje

sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas

prisiima visišką materialinę atsakomybę.

Kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų

atsakomybės, sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su

darbuotojų. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai.

Atlygintini nuostoliai paskirstomi tarp kolektyvo narių proporcingai

gaunamai pareigybinei algai ir faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį nuo

paskutinės inventorizacijos iki nuostolių išaiškinimo dienos.

4.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas.

Bendrovėje kasos ir banko operacijos vykdomos vadovaujantis šiomis

nuostatomis.

Kasininko darbo organizavimas. Kasininkas pasirašytinai supažindinamas su

LR Vyriausybės nuostatomis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais

kasos darbo organizavimą. Su Bendrovės kasininku turi būti sudaryta

visiškos materialinės atsakomybės sutartis.Kasininkas materialiai atsako už

visų jo atsakomybėn gautų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos

Bendrovė gali patirti ir dėl sąmoningų jo veiksmų, ir dėl netinkamo arba

nesąžiningo pareigų vvykdymo.Kasininkas savo sprendimu negali patikėti jam

pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios Bendrovės

darbuotojai.Kasininkui neatvykus į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių arba

kai su juo nutraukiama darbo sutartis, jam patikėtus pinigus perskaičiuoja

Bendrovės vadovo paskirta inventorizacijos komisija dalyvaujant kitam

Bendrovės vadovo įsakymu paskirtam kasininkui. Inventorizacijos metu

surašomas pinigų inventorizavimo aprašas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Šiame darbe išnagrinėti apskaitos įpatumai įmonėje. Išnagrinėti

pagrindiniai finansinės apskaitos principai, esmė, tikslai, uždaviniai.

Susipažinta su apskaitos elementais.Darbe pateikta įmonės apskaitos

reikalavimai ir indentifikavimas.

Išnagrinėjus apskaitos įpatumus galima teigti, kad apskaita turi spręndžia

šiuos uždavinius:

• Laiku ir tiksliai apskaičiuoja, susistemina ir apibendrina visus

įmonėje vykstančius procesus;

• Tinkamai atspindi įmonėje esančias ūkines lėšas ir jų apyvartą;

• Kontroliuoja įmonės turto saugumą, padeda tinkamai naudoti turtą ir

garantuoja jo gausinimą;

• Tinkamai apskaičiuoja įmonės veiklą apibūdinančius ekonominius

rodiklius;

• Teikia patikimą informaciją, reikalingą ekonominiai analizei atlikti,

tinkamiems ir protingiems sprendimams priimti;

• Teikia informaciją tiesiogiai įmonės veikla suinteresuotiems

asmenims.

UAB „Apastata“ reikėtų ir toliau sėkmingai vystyti ekononinę apskaitą,

dometis apskaitos naujovėmis, nepamiršti, kad apskaita atspindi tikrąjį

bendrovės veidą.

LITERATŪRA

1 Puteikienė R. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 19997. 117 p.

2. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 1997. 364 p.

ISBN 9986-487-35-8

3. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2003. 91 p.

ISBN 9955-04-082-3

4. Smalenskas G. Įmonės finansų pradmenys. Vilnius, 2000.

5. Smalenskas G. FFinansai, 1 dalis. Vilnius 2001.

6. Valužis K. Apskaitos sistema. Vilnius, 2000. 13 p.

7. Valužis K.Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė: metinės atskaitomubės

sudarymas. Viltis, 1996.

ISBN 9986-454-44-1

8. Valužis K. Apskaitos metodika: apskaita atskaitomybė analizė. Viltis,

1999. 217 p.

ISBN 9986-454-38-7