Finansinės atskaitomybės sudėtis

Įvadas…………………………3 Finansinės atskaitomybės samprata………………………4

Pagrindinės sąvokos…………………………4 Pagrindiniai finansinės atskaitomybės reikalavimai…………….4

Finansinių ataskaitų elementai………………………6

Balansas…………………………8

Pagrindinės sąvokos…………………………8

Pagrindiniai reikalavimai balansui…………………….8

Pelno (nuostolių) ataskaita…………………………9

Pagrindinės sąvokos…………………………9

Pagrindiniai reikalavimai pelno (nuostolių) ataskaitai…………..9

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita……………………..10

Pagrindinės sąvokos…………………………10

Pagrindiniai reikalavimai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitai………10

Pinigų srautų ataskaita…………………………11

Pagrindinės sąvokos…………………………11

Pagrindiniai reikalavimai pinigų srautų ataskaitai……………..12

Aiškinamasis raštas…………………………13

Pagrindinės sąvokos…………………………13

Pagrindiniai reikalavimai aiškinamajam raštui………………13

Praktinė užduotis…………………………15

Išvados…………………………16

Naudojama literatūra…………………………17

Įvadas

Finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles nustato Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.

Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aaiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos:

 Balansas;

 Pelno (nuostolių) ataskaita;

 Pinigų srautų ataskaita;

 Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

 Aiškinamasis raštas.

Finansinėje atskaitomybėje gali būti pateiktos pilnos balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitos arba trumpos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.

Tikslas: Išnagrinėti finansinės atskaitomybės sudėtį.

Uždaviniai:

1. Pateikti finansinės atskaitomybės sąvoką.

2. Panagrinėti Verslo apskaitos standartus:

 1 – Finansinė atskaitomybė.

 2 – Balansas.

 3 – Pelno (nuostolių) ataskaita.

 4 – Nuosavo kapitalo ppokyčių ataskaita.

 5 – Pinigų srautų ataskaita.

 6 – Aiškinamasis raštas.

3. Pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitų sąvokas.

4. Pateikti svarbiausias sąvokas, susijusias su finansinės atskaitomybės ataskaitomis.

5. Pateikti svarbiausius reikalavimus finansinės atskaitomybės ataskaitoms

6. Prieduose pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitų pavyzdines formas.

Finansinės atskaitomybės samprata

Pagrindinės sąvokos

Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės ffinansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma.

Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama.

Įmonė – pelno siekiantis ūkio subjektas.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius, gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Pagrindiniai finansinės atskaitomybės reikalavimai

 Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.

 Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, tturtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

 Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.

 Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima.

 Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.

 Jei dėl apskaitos politikos pakeitimo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės rodiklių neįmanoma palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, informacija turi būti pateikiama 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka.

 Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant VVerslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti Verslo apskaitos standartų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina, norint teisingai parodyti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.

 Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpiant papildomas eilutes, jei to reikia, siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

 Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.

Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.

Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės ataskaitoje turi būti nurodyta:

 atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;

 ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;

 finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data;

 finansinės atskaitomybės valiuta;

 finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis. Finansinės atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali buti pateikiama tik tuo atveju, jei dėl to nebus prarandama svarbios informacijos.

Finansinėje atskaitomybėje ggali būti pateiktos pilnos balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos arba trumpos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų forma sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

1. pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 7 mln. litų;

2. balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. litų;

3. vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 10 žmonių.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

 turtas;

 nuosavas kapitalas;

 įsipareigojimai;

 pajamos ir sąnaudos;

 pinigų srautai.

Pilną finansinę atskaitomybę sudaro:

 balansas (1 priedas);

 pelno (nuostolių) ataskaita (1 priedas) ;

 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (2 priedas);

 pinigų srautų ataskaita (3, 4 priedas);

 aiškinamasis raštas.

Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

 balansas;

 pelno (nuostolių) ataskaita;

 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

 aiškinamasis raštas.

Finansinių ataskaitų elementai

Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti:

 balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina įmonės finansinę būklę;

 pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos:

 turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kkurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti;

 turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris nėra jos nuosavybė, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą;

 turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.). Turto apskaitos reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai „Nematerialusis turtas“, „Ilgalaikis materialusis turtas“, „Finansinės priemonės“, „Atsargos“ ir kiti.

Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti:

 paprastai įsipareigojimai įforminami sutartimi (pavyzdžiui, mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis);

 įsipareigojimai gali būti esamieji ir busimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti

turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra busimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali pasibaigti, nors nėra įvykdyti (pavyzdžiui, kai jų neįmanoma įvykdyti, šalių susitarimu, kai skolininkas yra likviduojamas);

 kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais (pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.).

Nuosavas kapitalas – įmonės turto ddalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos:

 pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus;

 sąnaudos – ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jjo mažinimą;

 pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė.

Pajamų apibrėžimas apibūdina ppajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Įprastinės veiklos pajamos paprastai skirstomos į pardavimo pajamas, kitos veiklos pajamas, finansinės veiklos pajamas, investicinės veiklos pajamas.

Sąnaudų apibrėžimas apibūdina įprastinės veiklos sąnaudas ir netekimus. Įprastinės veiklos sąnaudoms priskiriama pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos, finansinės veiklos sąnaudos, investicinės veiklos sąnaudos ir pelno mokesčio sąnaudos.

Balansas

Pagrindinės sąvokos

Atidėjimas – įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti.

Biologinis turtas – augalai ir gyvūnai.

Ilgalaikis turtas – turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją Ilgalaikis įsipareigojimas – įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos.

Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Trumpalaikiai įsipareigojimai – įsipareigojimai, už kuriuos įmonė privalės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Trumpalaikis turtas – turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir ffinansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pagrindiniai reikalavimai balansui

Balanse turi buti pateikta tokia informacija:

 nematerialusis turtas;

 materialusis turtas;

 finansinis turtas;

 atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys;

 gautinos sumos;

 pinigai ir jų ekvivalentai;

 kapitalas ir rezervai;

 finansinės ilgalaikės skolos;

 trumpalaikės prekybos skolos ir kitos trumpalaikės mokėtinos sumos;

 pelno mokesčio įsipareigojimas;

 atidėjimai.

Pelno (nuostolių) ataskaita

Pagrindinės sąvokos

Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.

Išlaidos – turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.

Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.

Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.

Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.

Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per aataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.

Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.

Pagrindiniai reikalavimai pelno (nuostolių) ataskaitai

Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:

 I. Pardavimo pajamos;

 II. Pardavimo savikaina;

 III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);

 IV. Veiklos sąnaudos;

 V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);

 VI. Kita veikla;

 VII. Finansinė ir investicinė veikla;

 VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);

 IX. Pagautė;

 X. Netekimai;

 XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;

 XII. Pelno mokestis;

 XIII. Grynasis pelnas (nuostoliai).

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Pagrindinės sąvokos

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos.

Atsargos (rezervinis) kapitalas – žemės ūkio įmonės (bendrovės) ir kooperatinės įmonės (bendrovės) kapitalas, skirtas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir kiekį.

Įstatinis kapitalas – pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas.

Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir ddar nepadengti nuostoliai.

Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Pagrindinis kapitalas – žemės ūkio įmonės (bendrovės) ir kooperatinės įmonės (bendrovės) narių pajinių įnašų ir stojamųjų mokesčių, atskaitymų iš pelno, turto perkainojimo ir neatlygintinai gauto turto verčių suma.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.

Pagrindiniai reikalavimai nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitai

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomi visi nuosavo kapitalo pokyčiai.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti nurodyta:

 nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio ir lyginamojo laikotarpių pradžioje ir pabaigoje;

 apskaitos politikos pakeitimo rezultatas;

 klaidų taisymo rezultatas;

 perskaičiuoti nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje;

 ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas;

 finansinio turto perkainojimo rezultatas;

 savos akcijos;

 kitas pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai);

 ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai);

 paskelbti dividendai ir kitos su pelno paskirstymu susijusios išmokos;

 įstatinio kapitalo padidėjimas / sumažėjimas bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

 rezervų pasikeitimai bei likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

Įmonės, jei reikia, pildydamos ataskaitos formą, gali praleisti eilutes ar stulpelius, kurių reikšmės lygios nuliui, arba įrašyti papildomą informaciją.

Informacija apie reikšmingas nuosavo kapitalo pokyčių sumas turi būti atskleista finansinės

atskaitomybės aiškinamajame rašte.

Žemės ūkio ir kooperatinės įmonės, kurios neturi įstatinio kapitalo, nesudaro privalomojo rezervo, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje pateikia informaciją apie pagrindinio kapitalo ir atsargos (rezervinio) kapitalo pokyčius.

Pinigų srautų ataskaita

Pagrindinės sąvokos

Finansinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su nuosavo kapitalo ir įmonės įsipareigojimu, susijusiu su pasiskolintais pinigais, pasikeitimais.

Investicijos – pinigai ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos iir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti įmonės funkcijų įgyvendinimą.

Investicinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su ilgalaikio turto ir kitų ilgalaikių investicijų įsigijimu bei perleidimu.

Išmokos – bet koks pinigų išleidimas.

Nerealizuotas valiutų kursų pasikeitimas – valiutinių straipsnių perkainojimo rezultatas.

Pagrindinės veiklos pinigų srautai – pinigų srautai, susiję su pagrindine (gamybine, prekybine ir paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą.

Pinigai – pinigai įmonės kasoje ir bankų sąskaitose.

Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali bbūti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams.

Pinigų srautai – pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.

Realizuotas valiutų kursų pasikeitimas – valiutinių ūūkinių operacijų rezultatas, susidaręs dėl skirtingo valiutos kurso operacijos įregistravimo dieną ir atsiskaitymo dieną.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, nurodanti įmonės finansinių metų pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas.

Pagrindiniai reikalavimai pinigų srautų ataskaitai

Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Pinigų srautus įmonės grupuoja pačios, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį bei Verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“ reikalavimus.

Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai gali būti pateikiami tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Tiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitoje atskleidžiamos apibendrintos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos per ataskaitinį laikotarpį. Pinigų srautų ataskaitą rengiant tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas pateikiami kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas ggali būti gaunami:

 iš apskaitos įrašų, t.y. apibendrinant pinigų sąskaitų judėjimą;

 perskaičiuojant pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklius (pajamas ir sąnaudas) į pinigų įplaukas ir išmokas.

Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje įmonės veikloje.

Pinigų srautų ataskaitoje pateikiant pinigų srautus, dėmesys turi būti kreipiamas į turinį ir ekonominę esmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus. Įmonės, siekdamos tiksliau parodyti ataskaitinio laikotarpio pinigų srautus, į ataskaitą gali įtraukti papildomus straipsnius aarba išbraukti nenaudojamus.

Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte. Šių pinigų srautų pateikimas tiesioginiu ir netiesioginiu būdu rengiamose pinigų srautų ataskaitose nesiskiria, kadangi šios pinigų srautų ataskaitos dalys rengiamos tik tiesioginiu būdu.

Pinigų srautai, atsirandantys iš dukterinių įmonių ir kitų verslo subjektų įsigijimo ir perleidimo, turi būti pateikti atskirai, kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Valiutiniai straipsniai (pavyzdžiui, turima valiuta, valiutinės skolos įmonei ir valiutinės įmonės skolos) pinigų srautų ataskaitos sudarymo dieną turi būti įkainoti litais pagal oficialų tos dienos lito ir užsienio valiutos santykį.

Pinigų įplaukos ir išmokos, susijusios su įmonės sandoriais, denominuotais užsienio valiuta, pinigų srautų ataskaitoje turi būti pateikiamos litais pagal pinigų gavimo (išmokėjimo) dienos valiutų keitimo kursą. Realizuotas valiutų kursų pasikeitimo poveikis daro tiesioginę įtaką pinigų kiekiui, todėl turi būti parodytas pinigų srautų ataskaitoje.

Nerealizuoto valiutų kursu pasikeitimo įtaka, nors ir nėra susijusi su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti pateikiama pinigų srautų ataskaitoje.

Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui laikotarpio pabaigoje pateikiama pinigų srautų ataskaitoje atskira eilute atskirai nuo pagrindinės, finansinės ir investicinės veiklos, kad būtų galima palyginti pinigų kiekį laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

Aiškinamasis raštas

Pagrindinės sąvokos

Geografinis segmentas – iišskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami produktai ar teikiamos paslaugos tam tikroje geografinėje ekonominėje aplinkoje ir kurios rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų verslo dalių, veikiančių kitoje geografinėje ekonominėje aplinkoje.

Verslo segmentas – išskirta verslo sudedamoji dalis, kurioje gaminami atskiri arba susiję produktai ar teikiamos atskiros arba susijusios paslaugos ir kurios verslo rizika ir pelningumas skiriasi nuo kitų įmonės verslo dalių.

Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, būtina teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Pagrindiniai reikalavimai aiškinamajam raštui

Aiškinamojo rašto bendrosios dalies pradžioje turi būti pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę:

 įmonės įregistravimo data;

 įmonės filialų ir atstovybių skaičius, dukterinių ir asocijuotų įmonių pavadinimai ir buveinės;

 trumpas įmonės veiklos apibūdinimas;

 svarbios sąlygos, kuriomis dirba įmonė ir kurios gali paveikti įmonės plėtrą;

 įmonės veikla tyrimų ir plėtros srityje, jeigu ji reikšminga;

 įstatinio kapitalo pakitimai, jeigu tokių buvo, ir šių pakitimų priežastys;

 vidutinis įmonės sąraše esančių darbuotojų skaičius per ataskaitinius ir praėjusius finansinius metus arba darbuotojų skaičius ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pabaigoje.

Aiškinamajame rašte turi būti pateikta informacija apie įmonės ttaikytą apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimams. Pavyzdžiui:

 kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė;

 per ataskaitinius finansinius metus pakeitus apskaitos politiką turi būti nurodyta ir aptarta šio pakeitimo įtaka įmonės veiklos rezultatams, pateikti rodikliai, apskaičiuoti pagal seną ir naują metodiką;

 sudarant finansinę atskaitomybę taikomi turto įkainojimo būdai (įsigijimo savikaina,

 grynoji galimo realizavimo vertė, tikroji vertė ar kt.);

 ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos politika;

 investicijų apskaitos metodai;

 biologinio turto apskaitos metodai;

 turto perkainojimo metodai;

 pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai;

 skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai;

 statybos ir ilgalaikių sutarčių, lizingo (finansinės nuomos), tyrimo ir plėtros išlaidų, atsargų, mokesčių, įskaitant atidėtuosius mokesčius, operacijų užsienio valiuta ir tarpusavio užskaitų apskaitos metodų aprašymai;

 verslo ir geografinių segmentų apibūdinimas ir pajamų bei sąnaudų paskirstymo segmentams būdai;

 verslo sujungimų apskaitos metodai;

 pinigų ir pinigų ekvivalentų apibūdinimas (paaiškinama, kas priskiriama pinigams ir pinigų ekvivalentams);

 finansinės rizikos valdymo politika;

 finansinių priemonių apskaitos politika;

 atidėjimų sudarymo principai;

 dotacijų, subsidijų, nemokamai gauto turto apskaitos principų aprašymas;

 įmonės politika ir programos aplinkos apsaugos, energijos taupymo, ekologiškai švarių medžiagų ir atliekų panaudojimo, vandens taršos ir išmetimų mažinimo srityse.

Aiškinamojo rašto pastabose turi būti pateikiamas tik reikšmingų atskaitomybės sumų detalizavimas. Kai kurios aiškinamojo rašto pastabos gali būti nepateikiamos, jeigu atskaitomybėje nurodytos sumos yra nereikšmingos įmonės būklės įvertinimui. Aiškinamojo rašto pastabose pateikiama

ir niekur kitur finansinėje atskaitomybėje nepateikta Verslo apskaitos standartų reikalaujama informacija ir ta informacija, kuri būtina norint tiksliau parodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos įmonės veiklai, finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams.

Naudojama literatūra

1. Ivanauskienė A. Buhalterinės apskaitos pradmenys. TEV. Vilnius. 2004 m.

2. Mirončikienė E. Verslo apskaitos standartai. Vilnius. 2004 m.

3. www. apskaitosinstitutas.lt. Žiūrėta 2005 m. spalio 15 d.