Ilgalaikio materialaus turto auditas

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Audito kursinis darbas

Ilgalaikio materialaus turto auditas

Vilnius – 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos ir audito pagrindai 4

1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai 4

1.2 Finansinės atskaitomybės principai 5

1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai 7

1.4 Audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados 7

2. IMT audito kontrolė ir metodai 10

2.1 Kontrolės procedūros 10

2.2 Inventorizacija 10

. 2.3 IMT sudėties auditas 14

2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditas 16

2.5 IIMT nurašymų ir netekimų auditas 17

2.6 IMT nusidėvėjimo auditas 19

Išvados 22

Literatūros sąrašas 23

ĮVADAS

Pasirinkta tema “Ilgalaikio materialaus turto auditas“ buvo todėl, kad

ji atskleidžia svarbią įmonių auditoriaus darbo principų dalį. Ilgalaikį

turtą naudoja visos įmonės. Bet darbe bus kalbama apie vieną iš Ilgalaikio

turto dalių – ilgalaikį materialųjį turtą (IMT).

Gamybinėse bei turto nuomos įmonėse, IMT sudaro didžiausią viso turto

dalį. Todėl jo auditas ypač svarbus šioms įmonėms. Kito tipo įmonėse

(prekybos, statybos ir kt.) ilgalaikis materialus turtas užima svarbią

vietą taip pat.

Ilgalaikį mmaterialųjį turtą galima būtų apibrėžti kaip juridiniams ir

neturintiems juridinio asmens teisių asmenims nuosavybės (patikėjimo) teise

priklausantis bei pagal nuomos su išpirkimu sutartį valdomas turtas, kuris

daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamas

savo natūrinę formą, nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius mmetus ir

kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą

minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę2.

IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT

visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką. Nuo IMF

naudojimo efektyvumo priklauso įmonės pelningumo, turto naudojimo

efektyvumo, kiti finansiniai veiklos rodikliai. Šiuo turtu įmonės gali

užstatyti, garantuoti skolų bankui ar tiekėjams gražinimą. Turtas svarbus

ir akcininkams, mat įmonei bankrutavus, jie galės atgauti savo įnašus

pardavus. IMT ir jo valdymas labai svarbus įmonės vadovybei priimant

perspektyvinius sprendimus. Iš esmės ilgalaikio materialaus turto vertei

turi įtakos tik infliacija.

Taigi įmonėje turi būti kvalifikuotai tas turtas prižiūrimas,

efektyviai naudojamas. Jo naudojimu, tvarkymu finansinėje apskaitoje,

priežiūra, kad jis būtų teisingai apskaitomas užsiima auditorius.

Auditorius, atlikdamas IMT auditą privalo remtis norminiais aktais,

reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę apskaitą ir auditą. Taip pat

svarbu nustatyti audito tikslus, kurie padės nuosekliai ir planingai

atlikti auditą. Auditorius turi būti kvalifikuotas ir kompetetingas

specialistas.

Auditorius atlieka daugybę funkcijų ir darbų audito metu, kuriuos mes

ir aptarsime. Darbo pabaigoje parengiama išvadą. Viskas fiksuojama detaliai

darbo dokumentuose, iš jų matome atlikto audito apimtį. Surinkti esminiai

duomenys naudojami auditoriaus išvadai parengti, taip pat sprendžiant

atitinkamus audito klausimus.

Naudota literatūra – internete surasti įstatymai1, aktai,

reglamentuojantys IMT apskaitą, auditoriaus darbą ir kt.. Taip pat

naudotasi audito teorijos vadovėliais, periodinės literatūros straipsniais.

Kursiniame darbe aprašyta Lietuvos Ilgalaikio materialaus turto audito

teisinė aplinka ir ppraktika.

1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir auditas

1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi remtis norminiais aktais,

reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę, apskaitą ir auditą.

Lietuvoje Ilgalaikio turto apskaitą ir auditą reglamentuojantys norminiai

aktai:

1. Reglamentuojantys IMT apskaitą: 2000 06 15 LR Buhalterinės

apskaitos pagrindų įstatymas; Bendrieji apskaitos principai; Tarptautiniai

apskaitos standartai; Apskaitos praktikos standartai.

2. Reglamentuojantys IMT auditą: 1999 06 15 Audito įstatymas;

Nacionaliniai audito standartai; Tarptautiniai audito standartai.

Kad auditorius kokybiškai atliktų auditą, turi vadovautis audito

standartais. J. Mackevičius audito standartą apibrėžia kaip taisyklių,

principų ir procedūrų visumą, kuri nustato audito atlikimą ir auditorių

veiklą4.

Audito standartai:

1. Tarptautiniai audito standartai (TAS);

2. Nacionaliniai audito standartai (NAS).

TAS numato taisykles ir procedūras finansinėms ataskaitoms tikrinti ir

objektyviai jas vertinti; juos pripažįsta ir naudoja visų pasaulio šalių

auditoriai. TAS rengia Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinis

audito praktikos komitetas.

NAS rengiami atsižvelgiant į TAS pradines nuostatas. Jie padeda

auditoriams objektyviai įvertinti finansines ataskaitas, atsižvelgiant į

šalių ekonomines, politines, istorines, ir kitas ypatybes. NAS rengia šalių

profesinės apskaitos organizacijos.

Auditoriams nepakanka žinoti tarptautinius audito standartus. Jie turi

studijuoti ir tarptautinius apskaitos standartus. Naudodamos tarptautinius

standartus šalys rengia savo apskaitos taisykles, kurios atitiktų jų

teisines ir ekonomines sąlygas.

IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT

visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką.

Literatūroje daug dėmesio skiriama IMT audito tikslams įvardinti ir

apibūdinti. Įvairūs autoriai pateikia nevienodą audito tikslų skaičių ir jų

įvardinimą. J. Mackevičius nurodo šiuos IMT audito tikslus4:

• Nustatyti ar visas IMT įtrauktas į balansą, ar jis teisingai

suklasifikuotas, ar nėra neįregistruoto turto;

• Įsitikinti, ar IMT, apskaitytas įmonės buhalterinėse knygose, iš

tikrųjų egzistuoja ir priklauso įmonei jos nuosavybės teisėmis;

• Patikrinti, ar visi IMT judėjimo atvejai buvo teisingai apskaityti, ar

įmonė turi visus būtinus šio turto judėjimo dokumentus;

• Patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota IMT įsigijimo arba jo

pasigaminimo savikaina;

• Įsitikinti, ar buvo naudoti teisingi IMT nusidėvėjimo apskaičiavimo

metodai, ar jie atitinka bendruosius apskaitos principus;

• Įvertinti santykį tarp sukaupto esamojo IMT nusidėvėjimo ir jo

naudojimo laiko;

• Nustatyti, ar užtikrinta IMT apsauga ir vidaus kontrolė;

• Patikrinti, ar IMT indeksavimas, buvo atliktas remiantis LR

Vyriausybės nutarimais.

Prie šių išvardintų tikslų , aš norėčiau pridurti tai , kad reikia

išsiaiškinti, ar IMT naudojamas savininkų interesais.

Pagal ilgalaikio turto audito tikslus turi būti sudaroma atitinkama

audito programa.

1.2 Finansinės atskaitomybės principai

Auditorius turi ištirti vadovybės pateiktus finansinės atskaitomybės

tvirtinimus apie IMT. Tam reikalingi pakankami ir tinkami audito duomenys.

Taip pat jie reikalingi, kad auditorius galėtų pagrįsti savo išvadas,

kuriomis paremta jo nuomonė. 8-ajame NAS išskiriami tokie tvirtinimai apie

IMT:

1. Buvimas: nurodytu llaiku turtas ar skolos egzistuoja;

2. Teisės ir įsipareigojimai: nurodytu laiku turtas ar skolos

priklauso įmonei;

3. Įvykimas: atlikta ūkinė operacija ar su įmone susijęs įvykis

auditoriui reikšmingu laikotarpiu;

4. Pilnumas: nėra neužfiksuoto turto, skolų, ūkinių operacijų, įvykių

ar neatskleistų straipsnių;

5. Įvertinimas: turtas ar skolos užregistruotos tinkama verte;

6. Išmatavimas: nurodoma tiksli ūkinių operacijų ar įvykių suma,

pajamos ir sąnaudos atitinka laikotarpį;

7. Pateikimas ir atskleidimas: straipsnis yra atskleidžiamas,

klasifikuojamas ir rašomas pagal nustatytus finansinės atskaitomybės

sudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

J. Mackevičius pateikia 6 tvirtinimus, juos interpretuodamas taip:

1. Bendroji apžvalga: bendra IMT vertė balanse sutikrinama su

„Didžiąja knyga“;

2. Buvimas: nustatomas IMT buvimo faktas (kad balanse parodytas turtas

faktiškai egzistuoja);

3. Pilnumas: įsitikinama, kad balanse parodytas visas turimas IMT;

4. Nuosavybė: nustatoma, ar visas IMT priklauso įmonei ir nėra

įkeistas;

5. Įvertinimas:. patikrinama, ar visas IMT apskaitytas teisinga verte

ir įregistruotas apskaitos registruose;

6. Tikslumas: įsitikinama, kad visi IMT sandoriai tinkamu laikotarpiu

ir reikiamose sąskaitose teisingai apskaityti.

Finansinės atskaitomybės tvirtinimus pateikia įmonės vadovybė.

Atliekant IMT auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad iš

tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas, kad jis teisingai

įvertintas ir efektyviai naudojamas. Tam auditorius turi ištirti

tvirtinimus. Auditorius turi žinoti finansinės atskaitomybės principus, kad

galėtų įvertinti metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus straipsnius.

Svarbu paminėti atskaitomybę apie IMT. Metinėje finansinėje

atskaitomybėje pateikti straipsniai

turi būti įvertinti vadovaujantis

principais, pateiktais LR Finansų ministerijos „Turto įvertinimo“

taisyklėse3:

• darant prielaidą, kad įmonės veikla yra nenutrūkstama;

• įvertinimo metodika matai iš metų nesikeičia;

• informacija, pateikta metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti

tiksli ir teisinga;

• pelno ataskaitoje visos pajamos bei sąnaudos turi būti atspindėtos

remiantis kaupimo principu;

• pradiniai kiekvienų metų turto bei nuosavybės sąskaitų likučiai turi

sutapti su praėjusių finansinių metų galutiniais atitinkamų balanso

straipsnių likučiais ;

• jei per ataskaitinį laikotarpį keičiami anksčiau naudoti įvertinimo

būdai, to laikotarpio paaiškinamajame rašte turi būti nurodytos

pakeitimų priežastys bei jų įtaka metinės finansinės atskaitomybės

rodikliams;

• jei dėl įvertinimo metodikos pasikeitimo ar kitų priežasčių

ataskaitinių metų rodikliai tampa nepalyginami su praėjusių

laikotarpių duomenimis, įmonė turi perskaičiuoti pastaruosius duomenis

taip, kad duomenys taptų palyginami. Šie perskaičiavimai turi būti

aptarti paaiškinamajame rašte.

• visi turto įvertinimo būdai, atidėjimų formos taisyklės ilgalaikio

turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaičiavimo metodai, taikyti

apskaitoje, bei ilgalaikio turto perkainojimai, atlikti per

ataskaitinį laikotarpį, turi būti aptarti atskirose paaiškinamojo

rašto pažymose.

Audito tikslų nustatymas nurodo jo krypti padeda nuosekliai ir

planingai atlikti auditą.

1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai

Laikas, kurio reikia norint atlikti IMT auditą sudaro nedidelę dalį

viso audito laiko. Tai sąlygoja keletas priežasčių, skiriančių ilgalaikio

turto auditą nuo trumpalaikio turto:

1. Trumpas įsigijimo laikotarpis. Ilgalaikis turtas, palyginus su

trumpalaikiu, yra atnaujinamas gana retai. Dėl to, vieną kartą patikrinus

ilgalaikio turto ir su juo susijusias pozicijas nereikia dar kartą

patikrinti. Trumpalaikio turto judėjimas yra labai didelis, todėl ir

reikalauja kitokio patikrinimo.

2. Bet koks duotas ilgalaikio turto įsigijimas yra beveik visada

reikšmingas. Nupirktas ilgalaikis turtas yra labai vertingas, todėl

kiekvienas vienetas yra svarbus. Trumpalaikio turto kiekvienas vienetas yra

nereikšmingas, todėl ir nagrinėjamas kaip visuma.

3. Ilgalaikis turtas yra atspindimas buhalteriniuose įrašuose keletą

metu. Ilgalaikio turto tarnavimo laikas yra daugiau, negu metai, todėl

padaryta klaida, jį apskaitant, atsispindės ir būsimų metų ataskaitose.

Trumpalaikis turtas tarnauja mažiau negu vieneri metai ir jis suvartojamas

per vienerius metus arba per vieną gamybos procesą, todėl ir audito

procedūros jam yra kitokios.

4. Ilgalaikio tturto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtina

patikrinti IT nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Netesingai apskaičiuotas

nusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius.

Ilgalaikis turtas, lyginant su trumpalaikiu turtu, yra reikšmingesnis.

Todėl svarbu kiekvieną IT vienetą teisingai įvertinti bei patikrinti

nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką, nes padarytos klaidos jį apskaitant

iškreips finansinius ataskaitų rodiklius.

4. IMT audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados

Kad auditas būtų efektyvus ir atliktas laiku, auditorius turi planuoti

audito procesą. Audito planavimą reglamentuoja 4 NAS ir 300 TAS. Auditorius

parengia bendrąją strategiją, bei numato audito mastą, laiką ir pobūdį.

Audito pplanavimas turi užtikrinti, kad svarbiausioms audito sritims bus

skiriamas tinkamas dėmesys; bus identifikuotos galimos problemos; darbas

bus atliktas sparčiai.

Auditorius paruošia bendrąjį audito planą kuriame numato audito

apimtis, atlikimo eigą bei vadovavimą atliekamu darbu. 4 NAS nurodyti

klausimai į kuriuos auditorius turi atsižvelgti ruošdamas bendrąjį audito

planą:

• verslo žinojimą;

• apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimą;

• riziką ir reikšmingumą;

• procedūrų pobūdį, laiką ir mastą;

• koordinavimą, vadovavimą, kontrolę ir priežiūrą ir kitą informaciją.

Atskiri bendrojo plano elementai plėtojami audito programose. Čia

auditorius turi nurodyti planuojamų audito procedūrų pobūdį, laiką, apimtis

bei vykdytojus. Rengdamas audito programą, auditorius turi atsižvelgti į

buvimo, kontrolės rizikos bei garantijų lygius. Bendras audito planas ir

audito programa turi būti nuolat tikrinami ir esant reikalui koreguojami.

Atlikdamas auditą, auditorius visą informaciją turi fiksuoti

atitinkamuose darbo dokumentuose. Auditoriaus darbo dokumentų rengimo

tvarką ir reikalavimus reglamentuoja 230 TAS ir 9 NAS. Pagal 9 NAS,

dokumentacija yra visa medžiaga, kurią audito metu auditorius rengia pats,

arba kurią parengia kiti, taip pat visa su atliktu auditu susijusi

medžiaga, kurią auditorius gavo ir kuria disponuoja. Darbo dokumentai

padeda suplanuoti ir atlikti auditą, padeda kontroliuoti audito darbą ir

apibendrinti jo rezultatus, bei fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kurių

pagrindu pateikiama audito išvada.

Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbo

dokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį. Audito dokumentuose

turi būti atspindėta informacija apie audito darbų planavimą, jų atlikimo

laiką, pobūdį bei apimtį, numatomos atlikti audito procedūros, be to, turi

būti pateikti audito įrodymai, kuriais pagrindžiama audito išvada.

Auditoriaus darbo dokumentai gali būti naudojami daugybėje situacijų, kaip

įrodymai teisminėse bylose, ginčuose su klientu ar trečiaisiais asmenimis,

sudarant audito planą, atliekant auditą, apibendrinant gautus rezultatus,

surandant padarytas klaidas, ar net planuojant būsimą audito strategiją.

Darbo dokumentų skaičių, turinį ir formą nustato auditorius. Darbo

dokumentai pasirenkami priklausomai nuo konkretaus audito aplinkybių ir

auditoriaus poreikių. Tikslinga, kad kiekviename darbo dokumente būtų

nurodyta kas ir kada jį sudarė, kokiam tikslui jis skirtas, konkretus jo

turinys. Auditorius turi užtikrinti darbo dokumentų konfidencialumą ir

saugumą. IMT audito darbo dokumentus apsprendžia daugybė faktorių,

reglamentų, turto struktūra ir t.t..

Galimi tokie audito darbo dokumento: audito programos; apskaitos

vidaus kontrolės sistemų įvertinimas; įgimtos kontrolės rizikos

įvertinimas; IMT bei sąnaudų sąskaitų apyvartų ir likučių duomenys apie

turto būklę ir pokyčius; IMT struktūros, dinamikos bei naudojimo efektyvumo

rodiklių analizė; draudimo sutartis; išnuomoto turto sąrašai; pagal

panaudos ar nuomos sutartį gauto turto sąrašai; nenaudojamo turto sąrašai;

visiškai nusidėvėjusio turto, bet eksploatuojamo sąrašai; išsamūs turto

įsigijimo, perleidimo, nurašymo sąrašai; išperkamosios nuomos įsigyto turto

sąrašai ir kopijos; tyrimo objekto atrankos apskaičiavimas; nusidėvėjimo

skaičiavimo normos ir pasirinkti metodai ir kt..

Baigdamas IMT auditą auditorius užregistruoja gautus rezultatus ir

padaro išvadas apie audito plano ir programos įvykdymą, jų pakeitimus,

riziką, reikšmingumą, bei jų koregavimus. Galiausiai, auditorius daro

išvadą, apie IMT atvaizdavimo finansinėje atskaitomybėje teisingumą.

Auditoriaus išvadą reglamentuoja 13 NAS ir 700 TAS. Kad auditas būtų

efektyvus (svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas dėmesys bei

identifikuotos galimas problemas) ir atliktas laiku, auditorius turi

planuoti audito procesą. Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir

audito programas. Auditorius turi parengti išsamius ir detalius darbo

dokumentus, kurie parodytų atlikto audito apimtį, pateiktų esminius

duomenis auditoriaus išvadai parengti ir kad jais auditorius galėtų

naudotis sprendžiant atitinkamus audito klausimus. Baigdamas IMT auditą,

auditorius daro išvadą ar IMT apskaitytas pagal nustatytą tvarką.

2. IMT audito kontrolė ir metodai

1. Kontrolės procedūros

Svarbu IMT auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių IMT

operacijų. IMT audite galima pateikti daug skirtingų jo atlikimo nuoseklumo

stadijų. Jos yra siejamos su audito tvirtinimais.

Auditorius turi pakankamai gerai suvokti kontrolės procedūrų esmę, kad

galėtų efektyviai suplanuoti auditą.

Kontrolės procedūra – tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos

užkirsti kelią klaidoms ir apgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei

užtikrinti, kad įmonės tikslai bus pasiekti. Išskirtini du pagrindiniai

dalykai4:

1. kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, jas atlieka

darbuotojai;

2. kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektų numatytus

tikslus. Jų siekiant ypač svarbu užkirsti kelią klaidoms, parengti klaidų

paieškos ir jų ištaisymo priemones.

Jau planuodamas auditą, auditorius ištiria apskaitos ir vidaus

kontrolės sistemas, išnagrinėja kontrolės procedūras, struktūrą ir jų

taikymą.

6 NAS kontrolės procedūros apima:

1. Sutikrinimų atskaitomybę, peržiūrą ir patvirtinimą;

2. Įrašų aritmetinio tikslumo patikrinimą;

3. Kompiuterinės sistemos patikrinimą, atliekant kontrolę (pakeičiant

kompiuterinę programą, patikrinant priėjimą prie duomenų bazės);

4 Kontrolinių sąskaitų ir bandomojo balanso taikymą ir peržiūrą;

5. Dokumentų kontrolę k patvirtinimą;

6. Vidinės informacijos palyginimą su išorinės informacijos

šaltiniais;

7. Natūrinio pinigų kiekio, vertybių ir atsargų palyginimas su

likučiais apskaitoje (inventorizacija);

8. Ribotą tiesioginį priėjimą prie turto ir įrašų;

9. Finansinių rezultatų analizę ir palyginimą su sąmatoje pateiktais

skaičiais;

Kontrolės procedūrų ppobūdis, laikas ir apimtis priklauso nuo įmonės ir

joje naudojamos kompiuterinės sistemos dydžio ir sudėtingumo, reikšmingumo

lygio, vidaus kontrolės tipo ir kt..

2. Inventorizacija

Aptarsiu išsamiau kontrolės procedūrą – inventorizaciją. Auditorius

turi stebėti ilgalaikio turto inventorizaciją ir palyginti su detaliais

turto duomenimis bei pateikti vadovybei rekomendacijas. Inventorizacija –

įmonės turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su

apskaitos duomenimis. Taip pat inventorizaciją galima įvardinti, kaip

įmonės veiklos kontrolės priemonę.

Inventorizacija susideda iš daugelio darbų, kuriuos reikia atlikti

laiku ir tiksliai. Labai svarbu įmonėje suderinti teisės aktų ir vidaus

tvarkos rreikalavimus. Inventorizacija turi būti teisingai įforminta, o jos

rezultatai visapusiškai analizuojami. Tam, kad būtų laiku ir teisingai

atlikta, būtina vadovautis LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o kiekvienoje

įmonėje dar gali būti nustatomi papildomi reikalavimai, atitinkantys įmonės

vadovų ar savininkų poreikius. Inventorizacija įforminama sudarant

inventorizacijos aprašus. Reikalaujama IMT objektus įrašyti į aprašus

pavieniui .Vienas iš privalomųjų inventorizacijos aprašo rekvizitų yra

materialiai atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas, taip pat

šio asmens raštiškas patvirtinimas, kad turtą po inventorizacijos pasižada

saugoti ir prisiima atsakomybę. Aprašuose nurodoma techninės objekto

charakteristikos, suma, kiekis, kaina ir rasto turto natūriniai rodikliai.

Tuščios eilutės perbraukiamos, o pabaigoje skaičiais ir žodžiais įrašoma

paskutinės eilutės eilės numeris, kiekis, suma. Klaidas galima taisyti tik

inventorizacijos metu. Pataisymai turi būti paaiškinti ir pasirašyti

inventorizacijos komisijos.

Labai svarbu, kad IMT apskaitoje būtų kaupiamas pagal materialiai

atsakingus asmenis. Jiems reikia nustatyti kokiuose registruose jie turi

tvarkyti jiems patikėto turto apskaitą. Kitas svarbus pasiruošimo

inventorizacijai etapas – tai materialines darbuotojų atsakomybės

įforminimas. Su kiekvienu darbuotoju, į kurio pareigas įeina tvarkyti ir

saugoti įmonės turtą, turi būti sudaryta raštiška visiškos materialinės

atsakomybės sutartis.

Komisija prieš tikrindama turtą, turi įsitikinti, ar matavimo

priemonių patikra atlikta pagal LR metrologijos įstatymo reikalavimus.

Taigi ne tik pati inventorizacija, bet ir pasiruošimas jai reikalauja

nemažai laiko ir darbo sąnaudų. Tačiau kaip tik nuo parengiamųjų darbų

priklauso, kaip greitai ir teisingai bus atlikta inventorizacija. Jeigu

įmonėje IMT yra daug, inventorizacijai turi būti skiriama pakankamai laiko,

kad komisijos nariai galėtų kiekvieną objektą apžiūrėti natūra. Negalima

įrašyti į aprašus turto objektų, kurie „kažkur yra“ pagal materialiai

atsakingo asmens žodinį pareiškimą. Inventorizaciją atliekant reikalaujama

apžiūrėti kiekvieną IMT objektą, į inventorizacijos aprašus IMT objektus

įrašinėti pavieniui, bei nurodoma IMT objekto paskirtį, inventoriaus

numerį, pagaminimo metus, konstrukcija ir t.t..

Inventorizacijos tvarkoje reikalaujama kiekvieną IMT objektą įrašyti į

aprašus atskira eilute, nepaisant to, kad įmonėje tokių vienarūšių turto

objektų yra daug. Taip pat reikia nurodyti IMT objektų inventoriaus

numerius. Inventoriaus numeris turi būti ne tik įrašytas registruose ir

inventorizacijos aprašuose, bet juo reikia pažymėti ir patį daiktą. Tiems

IMT objektams, kurių praktiškai neįmanoma pažymėti (pavyzdžiui,

automašinos, vamzdynai, perdavimo įtaisai ir pan.), inventoriaus numeris

irgi turi būti suteikiamas. Juo reikia pažymėti techninį to objekto pasą ir

šį numerį įrašyti į IMT apskaitos kortelę. Dabar vis daugiau įmonių naudoja

kompiuterines apskaitos sistemas. Todėl inventorizaciją galima atlikti,

pasitelkus šiuolaikinę techniką. Tam naudojama brūkšninių kodų sistema ir

specialūs informacijos nuskaitymo bei perdavimo į kompiuterių duomenų bazes

įrenginiai – skeneriai. Pasigaminus specialius lipdukus su įmonės

brūkšninių kodų sistema ir kiekvieną objektą jais pažymėjus, galima

inventorizuoti ir IMT. Naudojant skenerius praktiškai išvengiama

skaičiavimo klaidų. Inventorizacijos metu leidžiama patikslinti duomenis

apie turtą, jei po paskutinės inventorizacijos buvo atlikti remonto ar

rekonstrukcijos darbai arba jeigu pasikeitė turto paskirtis. Natūrinį turto

tikrinimą inventorizacijos komisija gali atlikti dvejopai:

1. naudodama aprašus be buhalterinės apskaitos duomenų;

2. pagal iš anksto paruoštus sąrašus, kuriuos surašomi buhalterinės

apskaitos duomenys.

Tikrinant pirmuoju būdu, sugaištama daugiau laiko, nes kiekvieną turto

objektą reikia įrašyti į aprašus, užpildyti grafas, skirtas turto

identifikavimo rekvizitams, o po to, nustatant iinventorizacijos rezultatus,

papildomai apdoroti inventorizacijos aprašų duomenis (juos lyginant su

buhalterijos duomenimis) ir nustatyti, ar tikrai visas turtas rastas ir

patikrintas. Jeigu nustatoma neatitikimų tarp inventorizacijos ir apskaitos

duomenų, turi būti sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Tačiau užtikrinama

maksimali kontrolė, kadangi tikrinantys darbuotojai iš anksto nežino, ko ir

kiek turi rasti.

Tikrinant antruoju būdu, sutaupoma daug laiko, tačiau prarandamas

kontrolės efektyvumas. Inventorizacijos metu patikrinama, ar nusidėvėjusį

IMT tikslinga toliau eksploatuoti. Tokie turto objektai registruojami

atskirame apraše, papildomai nurodant nusidėvėjimo laipsnį, jeigu turtas ne

visai nudėvėtas, ir netinkamumo priežastį. Turtas, kuris įmonėje būna tik

tam tikrą laiką, pavyzdžiui, išsiunčiamų vežti krovinių ar keleivių įmonės

transporto priemonių inventorizacija atliekama iki išvykimo iš įmonės arba

grįžus. Inventorizuojant IMT pravartu patikrinti, ar nustatyta visų turto

objektų likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo l d. toks reikalavimas

teisės aktuose nebuvo nustatytas.

Turtas, kurį įmonė yra įsigijusi pagal išperkamosios nuomos sutartis,

inventorizuojamas taip pat kaip ir nuosavas, tik sudaromas atskiras

aprašas. Jeigu dalį savo IMT įmone yra išnuomojusi ar atidavusi naudoti

pagal panaudos sutartį, toks turtas turi būti apskaitomas atskirose

sąskaitose. Tokio turto inventorizacija įmonėje atliekama sudarant

inventorizacijos aprašus iš sutarčių ir turto perdavimo pagal sutartis aktų

duomenų. Gauti iš turto naudotojo inventorizacijos aprašai turi būti

sutikrinami su pagal sutartis ir turto perdavimo aktus atliktos

inventorizacijos duomenimis, o nustačius neatitikimus sudaromas sutikrinimo

žiniaraštis ir imamasi veiksmų neatitikimų priežastims išsiaiškinti bei

joms pašalinti.

Prie IIMT priskiriama ir nebaigti statybos darbai tiek pas užsakovus,

tiek pačiose įmonėse, kai Šiuos darbus įmonė atlieka savo jėgomis. Pagal

inventorizacijos reikalavimus statybos įmonės nebaigtą statybą, atliekamą

užsakytojams, inventorizuojama nustatydamos nebaigtų darbų apimtį. Tuo

tiksiu tikrinamos rangos sutartys, darbų priėmimo – perdavimo aktai, gali

būti atliekami objekto matavimai, peržiūrimos sąmatos. Taip galima

išsiaiškinti atliktų darbų kokybę, pasitikrinti ar nėra prirašymų ar kitų

pažeidimų. Šiuo atveju nebaigtos statybos inventorizaciją būtų tikslingiau

vadinti įsipareigojimų inventorizacija, nes svarbiausias dalykas yra

pasitikrinti, pagal pasirašytą rangos sutartį.

Įmonės statybų užsakovės nebaigtą statybą inventorizuoja tikrindamos

rangovo atliktų darbų apimtis. Tuo tikslu gali būti iš naujo matuojami ir

apskaičiuojami atlikti darbai, kurių atlikimo – priėmimo aktus rangovas jau

buvo pateikęs. Inventorizuojant šiuos nebaigtos statybos darbus, taip pat

galima įvertinti atliktų darbų kokybę, išsiaiškinti prirašymus. Tokia pat

tvarka inventorizuojami nebaigtos statybos darbai, kuriuos įmonė atlieka

savo jėgomis, nesudarydama rangos sutarčių.

Šiuo metu įmonės naudoja daug išnuomoto ar gauto pagal panaudos

sutartį IMT objektų. Tokį turtą įmonėje privaloma inventorizuoti lygiai

taip pat kaip savąjį, tik inventorizacijos aprašai sudaromi trimis

egzemplioriais ir atskirai pagal kiekvieną turto savininką.

Inventorizacijos baigimo dieną pirmasis aprašo egzempliorius atiduodamas į

buhalteriją, antrasis išsiunčiamas turto savininkui, trečiasis atiduodamas

materialiai atsakingam asmeniui.

Baigus tikrinti, parengiami inventorizacijos aprašai perdavimui į

buhalteriją. Pirmiausia patikrinama, ar visi aprašai turi privalomuosius

rekvizitus, ar jie įforminti taip, kaip numatyta inventorizacijos tvarkoje.

Po to aprašai susegami į bylas

ir perduodami į buhalteriją rezultatams

apibendrinti. Jei jokių nukrypimų nenustatoma, komisijos pirmininkas

informuoja administracijos vadovą apie inventorizacijos eigą bei rezultatus

ir laikoma, kad darbas atliktas. Jei nustatomi neatitikimai, reikia

nustatyti trukumų ar pertekliaus priežastis bei pateikti rekomendacijas,

kaip panaikinti nustatytus neatitikimus tarp buhalterinės apskaitos ir

inventorizacijos duomenų.

Materialiai atsakingi darbuotojai savo pasiaiškinimus privalo pateikti

raštu, tačiau prieš tai būtina patikrinti ir apskaitos duomenis, ar visi

dokumentai įregistruoti, ar nėra aritmetinių klaidų. Įregistravus

apskaitoje trūkumus arba perteklius, galima teigti, kad visi

inventorizacijos darbai atlikti ir metinės finansinės atskaitomybės

duomenys yra tikri iir teisingi.

Stebėdamas inventorizaciją, auditorius turi patikrinti faktini turto

kiekį, susipažinti su įmonės turto naudojimo efektyvumo, jo būkle ir laiku

informuoti įmonės administraciją ar savininkus apie esamus nesklandumus bei

taisytinas situacijas.

2.3 IMT sudėties auditas

Įvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yra

nevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančiose

įmonėse. Įmonė turi pati pasirinkti sau labiausiai tinkamą ilgalaikio turto

sudėtį. Auditoriui svarbu žinoti įmonės ilgalaikio turto sudėtį, nes nuo

jos priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir tęstinumas.

Auditorius turėtų išanalizuoti, kiek įmonė turi aktyviojo (tiesiogiai

susijusio su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu) ir pasyviojo

(tiesiogiai nedalyvaujančio gamybos ir paslaugų teikimo procese) turto.

Aktyviojo ir pasyviojo turto optimalaus santykio nustatymas – viena iš

svarbiausių efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Auditoriui svarbu žinoti IMT

sudėti nes nuo jos priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir tęstinumas.

Auditorius pprivalo įsitikinti, kad turtas tinkamai suklasifikuotas bei

teisingai atvaizduota jo pradinė vertė.

IMT sudėtis balanse parodoma šiais straipsniais: Žemė, Pastatai,

Statiniai ir mašinos, Transporto priemonės, Kiti įrenginiai ir įrankiai,

Išperkamosios nuomos ir panašios teisės, Kitas materialusis turtas,

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

Žemė balanse išskiriama atskiru straipsniu, nes yra ypatinga tuo, jog

vienintelė iš IMT nesudėvima. Auditorius turį įsitikinti, kad teisingai

nustatyta žemės pradinė vertė, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomis

išlaidomis, kurias padaro įmonė. Metinėje finansinėje atskaitomybėje

parodoma pradinė jos įsigijimo savikaina, į kurią įskaitomos visos tą žemę

įsigyjant ar paruošiant ją naudoti faktiškai padarytos išlaidos. Tai

įvairūs mokesčiai. Jei žemė perkama kartu su joje esančiu senu ir įmonei

nereikalingu pastatu, tai jo nugriovimo išlaidos taip pat turi būti

įskaičiuojamos į pradinę žemės vertę. Paprastai ši vertė nesikeičia per

visą naudojimosi ja llaikotarpį. Pakeisti pradinę žemės vertę galima tik

perkainojant, kai dėl infliacijos , atliktų didelių darbų labai pagerėja

žemės kokybė.

Pastatai – tai pačios įmonės įsigyti gamybinės ar administracinės

paskirties pastatai, skirti ne parduoti, bet naudoti ilgiau kaip vienerius

finansinius metus. Jeigu pastatai perkami, tai pradinę vertę sudarys

pardavimo – pirkimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų

prieš pradedant pastatą eksploatuoti, vertė ir registravimo mokesčiai.

Jeigu įmonė pasistato pastatus pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota

apskaitoje, sudarys visos išlaidos, susijusios su pastato pastatymu . Tai

darbo užmokesčio, draudimo, medžiagų, ttransporto ir kitos išlaidos. Prie

pastatų vertės gali būti pridėtos įmonės teisės, susijusios su ilgalaikio

naudojimo pastatais ir įtrauktos į pastatų pardavimo ir pirkimo sutartį.

Statiniams ir mašinoms priskiriami įmonės pasistatyti ar kitokiu būdu

įsigyti statiniai, konstrukcijos, mašinos ir gamybiniai įrengimai, įsigyti

ne perparduoti, bet siekiant ilgą laiką juos naudoti įmonės veikloje. Į jų

pradinę vertę taip pat įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su jų

įsigijimu. Tai pardavimo – pirkimo sutartyje nurodyta kaina, įsigyto turto

atsivežimo, sumontavimo, prieš eksploatacinio patikrinimo ir kitos

išlaidos.

Transporto priemonės – tai įmonės turimi lengvieji bei krovininiai

automobiliai bei kitos ilgalaikio naudojimo keleivių vežimo bei krovinių

gabenimo priemonės. Jas įmonė įsigyja, kad naudotų gana ilgą laiką ir

teiktų paslaugas arba aptarnautų pačios įmonės darbuotojus. Pradinė jų,

kaip ir kito ilgalaikio turto, vertė apskaitoje turi būti užfiksuojama

pridėjus prie pirkimo kainos visas išlaidas, susijusias su transporto

priemonių pirkiniu.

Kiti įrenginiai ir įrankiai – tai įvairios staklės, ūkio reikmenys,

baldai, pasigaminti pačios įmonės ar nusipirkti naudoti įmonėje ilgiau kaip

vienerius finansinius metus. Jie gali būti naudojami gamybinėms ar

administracinėms reikmėms.

Išperkamosios nuomos ir panašios teisės. Čia atspindimas visas

ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos sutarčių

pagrindu: žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir transporto priemonės. Šiame

straipsnyje atvaizduojama ir įmonėms suteikto nemokamai disponuoti IMT

vertė. Iš šio straipsnio į anksčiau minėtas IMT grupes perkeliama tada, kai

įmonė visiškai atsiskaito su lizingo suteikėju ir turtas pereina jos

nuosavybėn.

Kitas materialus turtas. Visas užkonservuotas ar rezervuotas

kilnojamasis ir nekilnojamasis įmonės turtas, kurį numatoma naudoti. Tai iš

įmonės veiklos išskirtas IMT, kuris gali būti išnuomotas tretiesiems

asmenims ar laikinai nenaudojamas.

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šiame straipsnyje

kaupiamos visos išlaidos statomiems objektams, kurie ateityje bus naudojami

įmonės gamybinei ar administracinei veiklai. Tokius objektus gali statyti

ir pati įmonė savo jėgomis arba pagal sutartis su kitomis specializuotomis

įmonėmis. Kai darbas bus pabaigtas, visos sukauptos išlaidos sudarys

pradinę objekto vertę, kuri iš straipsnio Nebaigta statyba ir Išankstiniai

apmokėjimai turi būti perkelti į atitinkamą IMT straipsnį: Pastatai,

Statiniai ir mašinos ir kt..

Ištyrus IMT su dėtį galima spręsti koks yra įmonės tipas, kokia

pagrindinė jos veikla. Auditorius, tikrindamas IMT sudėtį privalo

atsiminti, kad šio turto įvertinimo pagrindas visada turi būti jo faktinė

įsigijimo savikaina, kurią sudaro visos išlaidos, padarytos tą turtą

įsigyjant. Ši savikaina, užfiksavus ją apskaitoje, vadinama ilgalaikio

turto pradine verte. Tai yra turto vertė iki pradedant tą turtą nudėvėti.

Įskaičiuoti ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų į vieno ataskaitinio

laikotarpio sąnaudas neleidžia tęsiamos veiklos principas: pasibaigus

einamajam ataskaitiniam laikotarpiui įmonės veikla ne baigiasi, o tęsiasi

ateityje neribotą laikotarpį. Todėl ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis

turi būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri buvo skirta to laikotarpio

pajamoms uždirbti arba kurios negalima susieti nė su vienu ateinančiu

ataskaitiniu laikotarpiu.

2.4 IMT pirkimų ir ppardavimų auditas

IMT pirkimų audito tikslas – nustatyti, ar ataskaitinių metų pirkimai

teisingai parodyti apskaitoje. Padarytos klaidos daro ilgalaikį poveikį

turtui, atspindėtam finansinėje atskaitomybėje. Neteisingai atvaizduoti

pirkimų balanse, pelno ir nuostolio ataskaitoje bus iškreipta tol, kol

įmonė valdo tą turtą jam pilnai nenusidėvėjus. IMT auditas padeda

išsiaiškinti įmonės vadovybės požiūrį į IMT bei jo pirkimo ir pardavimo

politiką. IMT pirkinių auditas turi būti atliktas nuosekliai.

IMT pirkimo auditas paprastai pradedamas nuo įrašų pirkimų žurnale

nagrinėjimo – ar jie atitinka „Didžiosios knygos“ duomenis – pirkimo data,

pardavėjas, ar turtas naudotas, ar ne, operacijos turinys, turto gyvenimo

metai (nusidėvėjimui), nusidėvėjimo skaičiavimo būdas, pirkimo kaina. Pats

paprasčiausias audito testas, kad patikrinti pirkimus – tai pirkimo

važtaraščių bei kitų pirminių dokumentų tikrinimas. Nebūtina tikrinti

kiekvieną dokumentą, bet yra tikslinga patikrinti metų didžiausias arba

ypatingas sumas bei pasirinktinai patikrinti tipiškus pirkimus. Tikrinimo

apimtis priklausys nuo to, kaip auditorius įvertino audito riziką pirkimams

ir nuo minėtų pirkimų reikšmingumo. Be to, auditorius turi patikrinti

pirkimų realų egzistavimą, ar teisingai buvo suklasifikuoti sandoriai.

Radęs netikslumų, auditorius turi įvertinti tokių klaidų pasekmes

finansinių rezultatų teisingumui. Būna, kad kartais klientas nupirktus

įrengimus priskiria ne gamybiniam ilgalaikiam turtui, o biuro įrengimams,

tada atsirandą galimybė, jog klientai neteisingai paskirstė remonto ar

kapitalizacijos išlaidas. Pagal vidaus kontrolės būklę auditorius turėtų

nustatyti IMT pirkimų patikimumo apimtį. Paprastai tikrinamas per

ataskaitinį laikotarpį naujai įsigytas turtas. Auditorius turi peržiūrėti

per ataskaitinį

laikotarpį naujai įsigyto IMT sąrašą, sutartis, sąskaitų

kopijas.

IMT audito metu dažniausiai pasitaikanti klaida, kai pirktas IT

priskiriamas prie remonto detalių, lizingo išlaidų, smulkaus inventoriaus

ir nurašomas į išlaidas. Tokia klaida įvyksta dėl neteisingo bendrų

apskaitos principų supratimo arba dėl to, kad klientai nori sumažinti

apmokestinamąjį pelną. Auditorius turėtų įvertinti tokių klasifikavimų

klaidos tikimybę bei išanalizuoti vidinės kontrolės struktūrą. Tai padėtų

jam priimti teisingą sprendimą. Jei auditorius nepasitiki vidine kontrole

ir yra didelė minėtos klaidos tikimybė, reikia padidinti tikrinamų

dokumentų apimtį.

Atliekant IMT pardavimo auditą, keliami du pagrindiniai uždaviniai:

1. Įsitikinti, kad pardavimai yra atvaizduoti;

2. Įsitikinti, kad atvaizduoti pardavimai yrą teisingai įvertinti.

Pirmiausia reikia patikrinti įrašus pardavimų žurnale ir „Didžiojoje

knygoje“. Atkreipti dėmesį į įsigijimo ir pardavimo datas, pirkėjo

pavadinimą, pardavimo kainą, likvidacinę vertę, ilgalaikio turto įsigijimo

datą, sukauptą nusidėvėjimą. Būtina patikrinti ar nėra aritmetinių klaidų

ir ar teisingai apskaičiuotas parduoto turto nusidėvėjimas. Tikrinant

pardavimus dažniausiai yra naudojamos šios procedūros4:

1. Peržiūrėti, kur naujai įsigyti įrengimai pakeitė parduotus;

2. Apskaičiuoti gautą pelną iš pardavimų;

3. Peržiūrėti įrengimų modifikacijas ir technologinių procesų

pasikeitimus;

4. Išsiaiškinti vadovybės ir produkcijos personalo apie turto

pardavimų būtinybes ir sąlygas;

5. Išanalizuoti barterinių pardavimų naudingumą.

Jei įrengimas buvo parduotas, nepakeičiant jį naujuoju, tai tam, kad

įvertinti šį sandorį turi būti tikrinami atitinkami pardavimų važtaraščiai,

sąskaitos faktūros ir papildomi turto įrašai ilgalaikio turto kortelėse.

Auditorius turi palyginti duomenis kortelėse ir didžiojoje knygoje ir

paskaičiuoti pelną iš tos operacijos, palygindamas jį su atvaizduotų

apskaitoje.

Atlikdamas IMT pirkimų ir pardavimų auditą, auditorius turi

Įsitikinti, ar teisingai apskaičiuotas pirkimo ir pardavimo pelnas ar

nuostolis, patikrinti įgaliojimų pardavimui teisėtumą, įsitikinti, kad

pirkto ar parduoto turto apskaita teisinga („Didžiosios knygos“ įmonės

registre ir kituose dokumentuose, kompiuterio skaičiavimuose).

2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas

Neretai įmonė ilgiau ar trumpiau naudojusi IMT savo veiklai, nutaria

jo atsisakyti ir keisti nauju ar tiesiog kitu įmonės veiklai reikalingu

turtu. Nebereikalingą turtą įmonė gali perleisti kitiems asmenims. Visos

IMT rūšys, išskyrus žemę, galiausiai fiziškai arba morališkai nusidėvi arba

dėl įvairių kitų priežasčių nebetinka naudoti įmonėje. Įmonės tokį turtą

dažniausiai perleidžia iki jam visiškai nusidėvint. Nebereikalingas IMT

gali būti parduodamas, keičiamas į kitą turtą, dovanojamas arba tiesiog

likviduojamas. Visos šios ooperacijos išreiškia IMT netekimą.

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi patikrinti ar IMT netekimas

teisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turto

keitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo dokumentus. Jam reikia surinkti

šią svarbiausią informaciją apie turto išėmimą iš apyvartos: turto

pavadinimas, įsigijimo data, pradinė vertė, netekimo data, pardavimo vertė,

gautos pajamos arba nuostolis ir kt.. Auditorius turi įsitikinti, kad per

ataskaitinį laikotarpį nebuvo rasta nedokumentuoto turto nurašymų ir

netekimų. Jeigu turtas buvo parduotas ar išmainytas, tai apskaitoje reikia

užfiksuoti gautą pinigų sumą ir kitas vertybes.

Turi būti apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas – pelnas arba

nuostolis. Naudotas IMT gali būti perleidžiamas (parduodant, keičiant turtą

į kitą įmonei reikalingą turtą). Perleidžiant IMT atsižvelgiama į šio turto

įsigijimo savikainą, jo nusidėvėjimo sumą ir likvidacine, vertę. IMT

perleidimo kaina priklauso nuo turto techninės būklės bei jo pasiūlos ir

paklausos rinkoje. IMT gali būti perleidžiamas už kainą lygią jo likutinei

vertei, brangiau negu likutinė vertė arba net pigiau negu likutinė vertė.

Jeigu kompensacija (pinigai) už perleidžiamą IMT viršija jo likutinę

vertę, iš turto perleidimo uždirbamas pelnas. Jei perleisto turto likutinė

vertė didesnė už gautą kompensaciją, patiriamas perleidimo nuostolis. O

perleidus IMT už kainą, kuri lygi likutinei to turto vertei, fiksuojamas

tik IMT pakeitimas pinigais. Savininkų nuosavybė dėl to nesikeičia.

Reikia pažymėti ir nenaudoto veikloje IMT perleidimo ypatumus. Ūkio

subjektai įsigyja IMT siekdami jį panaudoti savo ūkinei veiklai. Tačiau dėl

kai kurių priežasčių, pavyzdžiui, dėl blogo įmonės valdymo, įsigyto turto

techninių parametrų neatitikimo su esamais, įsigytas turtas nenaudojamas

įmonės veiklai. Įmonės vadovai siekdami efektyviau panaudoti turimus

išteklius, galiausiai nenaudojamą IMT turi perleisti tretiesiems asmenims.

Tokio turto nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Nenaudotą, kaip ir naudotą

IMT galima perleisti už kainą, lygią jo įsigijimo savikainai, didesnę arba

mažesnę už įsigijimo savikainą.

Taip pat reikia patikrinti perleidžiamo turto pridėtinės vertės

mokesčio (PVM) skaičiavimus. Jei įmonė – PVM mokėtoja, tai parduodama

ilgalaikį, nors ir panaudotą IMT, nupirktą pardavimui turi apskaičiuoti ir

sumokėti PPVM. Pasikeltus IMT paskirčiai ar jį pardavus be PVM, apskaičiuota

grąžintina PVM suma grąžinama į biudžetą nustatytais PVM mokėjimo

terminais, įtraukus ją į PVM deklaraciją to ataskaitinio mėnesio, per kurį

šis turtas buvo parduotas.

Kai įmonė negali savo IMT perleisti ar toliau naudoti, jis

likviduojamas. Tačiau turtas nebūtinai turi būti visiškai nudėvėtas.

Likviduojant nebetinkamą naudoti IMT paprastai lieka kai kurių detaliu ar

medžiagų, kurios gali būti toliau naudojamos įmonės veiklai arba parduotos

kaip metalo laužas. Tokios po likvidavimo atsiradusios atsargos laikomos

pajamomis, mažinančiomis nuostolio dėl turto likvidavimo sumą. Auditorius

turi nustatyti turto likvidavimo atvejus ir jų pagrįstumą.

Auditorius turi patikrinti, ar tiksliai buvo dokumentuotos turto

likvidavimo operacijos: ar teisingai buvo užregistruotas turto nurašymas,

užpajamuotos gautos atsargos arba susidarę netekimai. Auditorius

tikrindamas IMT nurašymų ir netekimų atvejus, turi žiūrėti, ar nėra įmonėje

užstatyto ar areštuoto turto. Jeigu paaiškėja, kad yra, būtina

išsiaiškinti, ar tai neturės įtakos įmonės tolesnei veiklai, jos

tęstinumui.

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi patikrinti ar IMT netekimas

teisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turto

keitimo, dovanojimo, pardavimo, likvidavimo atvejus, jų pagrįstumą bei šių

operacijų dokumentavimo tikslingumą. Taip pat auditorius turi įsitikinti,

ar tinkamai apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas – pelnas arba nuostolis.

2.6 IMT nusidėvėjimo auditas

Kadangi, ilgalaikis turtas eksploatuojamas daug metų, jis palaipsniui

nusidėvi. Todėl palaipsniui perkeliama nudėvėtoji vertė į gamybos sąnaudas

per visą naudingo tarnavimo laikotarpį.

Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos po

ilgalaikio turto perdavimo naudoti ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio

pirmos dienos po jo nurašymo arba pardavimo ir kai visa naudojamo IMT vertė

perkeliama į produkcijos savikainą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas visam

įmonės naudojamam ilgalaikiam turtui, taip pat išnuomotam ilgalaikiam

turtui.

Ilgalaikio turto kiekvieno objekto nusidėvėjimo per visą jo naudojimo

laikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomą

likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas – tai viena iš nedaugelio išlaidų rūšių,

kuri neįeina į operacijų (sandorių) tikrinimo testus. Tai vidinis išlaidų

paskirstymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su sandoriais ir išorės

vartotojais. Jei nusidėvėjimo išlaidos yra reikšmingos, tai tuo atveju

reikia atlikti žymiai daugiau testų. Pats svarbiausias tikslas – teisingai

apskaičiuoti nusidėvėjimą. Auditorius turi patikrinti šio turto:

1. Pradinę įsigijimo vertę. Labai svarbu, kad būtų teisingai

apskaičiuota IMT pradinė vertė, nes apskaičiuota neteisingai ji tiesiogiai

paveiks šio turto rodiklius. Todėl auditorius turi peržiūrėti turto

įsigijimo dokumentus (sąskaitas, važtaraščius, sutartis) ir įsitikinti, kad

turtas tikrai įvertintas faktiška jo įsigijimo, pasigaminimo, dovanojimo

verte.

2. Likutinę vertę. IMT likutinė vertė gaunama iš pradinės vertės

atėmus per ataskaitinį laikotarpį sukauptą nusidėvėjimą. Likutine verte IMT

parodomas balanse. Auditorius įsitikinęs, kad eksploatuojamo turto vertė ir

nusidėvėjimas nustatyti teisingai, galės teigti, kad ir turimo turto vertė

balanse atvaizduota teisingai.

3. Likvidacinę vertę. Tai tokia IMT vertė, kuri bus gauta pardavus jau

nudėvėtą turtą. Likvidacinę vertę įmonė nusistato pati. Tačiau

ji turi būti

nemažesnė už l Lt ir neturi viršyti 10 proc. jo įsigijimo vertės. Nustatyta

likvidacinė vertė naudojama skaičiuojant nusidėvėjimą. Ši vertė dažniausiai

nustatoma remiantis panašaus eksploatuojamo turto likvidacine verte.

4. Naudingą tarnavimo laiką. Tai laikotarpis, per kurį įmonė tikisi

naudoti turtą. Jis nustatomas intuityviai, remiantis savo verslo patirtimi,

kitų įmonių praktika, ekspertų nuomone. Įmonės naudojamo turto naudingas

tarnavimo laikas gali būti trumpesnis negu šio turto fizinis nusidėvėjimas.

Taip yra todėl, kad turtas gali ir morališkai nusidėvėti. Taigi auditorius,

nustatydamas turto naudingo tarnavimo laiką, turi įvertinti4: turto fizinį

nusidėvėjimą; turto netinkamumą vartoti; teisinius ar kitokius turto

naudojimo apribojimus; laukiamą turto gyvavimo ciklą; įmonės politiką

prekiaujant IMT.

5. Metinę nusidėvėjimo normą. IMT nusidėvėjimas apskaičiuojamas

remiantis metine nusidėvėjimo norma. Ją įmonės nusistato pačios,

atsižvelgdamos į planuojamą turto naudingo tarnavimo laikotarpį bei Ūkio

ministerijos ir Finansų ministerijos patvirtintus šio turto nusidėvėjimo

minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus. Nustatant metinę

nusidėvėjimo normą, būtina atsižvelgti į:

1. Planuojamą IMT naudojimo intensyvumą, turto naudojimo

aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo eksploatavimo

laikotarpį;

2. Technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią

turtą;

3. Teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius IMT naudingo

tarnavimo laikotarpį;

4. Įmonės nusistatytą likvidacinę IMT vertę;

5. Patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominius

normatyvus.

Nusidėvėjimo normos turi būti pranešamos vietinei mokesčių inspekcijai.

Įmonės keisti nusidėvėjimo normas turėtų tik metų pradžioje ir tik kartą

per mmetus. Jei įmonė nusistato per dideles turto nusidėvėjimo normas ir

turtą nudėvi greičiau negu leidžia patvirtinti maksimalūs normatyvai, tai

viršnorminės išlaidos yra padengiamos iš pelno, likusio po apmokestinimo.

Numatyta ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo

laikotarpis bei numatoma likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per 3

metus. Tuomet nusidėvėjimas skaičiuojamas atsižvelgiant į naujai nustatytą

dydį.

6. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodus. Auditorius turi nustatyti, ar

teisingi ir tinkami nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, ar jie taikomi

laikantis pastovumo principo, ar atlikti nusidėvėjimo skaičiavimai yra

tikslūs, ar visam IMT skaičiuotas nusidėvėjimas, ar nėra turto, kuriam

apskaičiuotas nusidėvėjimas viršija pradinę turto vertę. IMT nusidėvėjimo

skaičiavimo metodai1:

• tiesiogiai proporcingas (tiesinis);

• produkcijos;

• metų skaičiaus;

• dvigubas – mažėjančios vertės.

Paskutiniai du metodai vadinami pagreitinto nusidėvėjimo skaičiavimo

metodais, nes didžiausia suma į sąnaudas perkeliama pirmaisiais ir

antraisiais turto eksploatavimo metais. Produkcijos metodu apskaičiuota

nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru IMT objektu pagamintos

produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Metų skaičiaus metodu apskaičiuota

nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo vertės, tačiau pirmaisiais

turto naudojimo metais į produkcijos, darbų (paslaugų) savikainą įskaitoma

didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais – mažesnė negu pirmaisiais, o

trečiaisiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo

suma priklausomai nuo pasirinkto turto naudojimo laiko. Taikant dvigubą –

mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto

likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą.

Auditorius turi išanalizuoti, ar taikomas nusidėvėjimo metodas

teisingas ir atitinka įįmonės veikos politiką. Lietuvoje išvardintus metodus

galima taikyti tik finansinėje apskaitoje, o mokestinėje apskaitoje galimi

tik pirmi du metodai. Jei įmonė naudoja kitą metodą, tai metinės finansinės

atskaitomybės paaiškinamajame rašte turi būti pateiktas pelno

apskaičiavimas remiantis tiesiogiai proporcingu metodu. Susidaręs skirtumas

nepripažįstamas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną.

Įmonė gali keisti metodus, bet tik vieną kartą per visą turto

eksploatavimo laikotarpį ir tik iš pagreitinto į tiesiogiai proporcingą

metodą. Auditorius turi nustatyti, kas įmonėje patvirtino IMT nusidėvėjimo

skaičiavimo metodą.

IMT pasyviai daliai (pastatams, statiniams ir kt.) pagreitinto

nusidėvėjimo skaičiavimo metodai netaikomi. Žemės, bibliotekų fondų, meno

kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto IMT,

pagal išperkamosios nuomos sutartį atiduoto turto nusidėvėjimas

neskaičiuojamas. Užkonservuotam ir nenaudojamam ilgalaikiam materialiam

turtui nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Auditorius tikrindamas IMT nusidėvėjimą, turi įsitikinti: ar

nustatytas tinkamas naudojimo laikas ir metinė nusidėjimo norma; ar

nustatyta teisinga IMT pradinė, likutinė ir likvidacinė vertė; ar naudojami

nusidėvėjimo skaičiavimo metodai teisingi ir priimtini, ar jie tinka įmonės

veiklos politikai; ar naudojami nusidėvėjimo metodai taikomi laikantis

pastovumo principo; ar atlikti nusidėvėjimo skaičiavimai yra tikslūs; ar

visam įmonės IMT buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas; ar nėra turto, kuriam

apskaičiuotas nusidėvėjimas viršija pradinę turto vertę.

IŠVADOS

Atliekant IMT auditą svarbų vaidmenį atlieka tinkamas pasirengimas

auditui, plano sudarymas, įmonės aplinkos išsiaiškinimas. Pats auditorius

turi būti kvalifikuotas specialistas. Auditorius, atlikdamas IMT auditą

privalo remtis norminiais aktais, reglamentuojančiais IMT finansinę

atskaitomybę apskaitą ir auditą. Svarbu nustatyti audito tikslus, kurie

padės teisingai, nuosekliai atlikti auditą. Atliekant auditą reikia

pagrįsti įrodymais, kad iš tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas,

kad jis teisingai įvertintas ir efektyviai naudojamas. Darbo metu planuoti

audito procesą, kad svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas

dėmesys, identifikuotos galimas problemas bei auditas atliktas laiku.

Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir audito programas.

Svarbu parengti išsamius ir detalius darbo dokumentus, kurie parodytų

atlikto audito apimtį pateiktų esminius duomenis auditoriaus išvadai

parengti ir kad jais auditorius galėtų naudotis sprendžiant atitinkamus

audito klausimus.

Auditorius turi išnagrinėti IMT sudėtį, nes nuo jos priklauso įmonės

veiklos efektyvumas. Jis turi įsitikinti, kad turtas tinkamai

suklasifikuotas bei teisingai atvaizduota jo pradinė vertė. Atlikdamas IMT

pirkimų ir pardavimų auditą įsitikinti, ar teisingai apskaičiuotas pirkimo

ir pardavimo pelnas ar nuostolis. Patikrinti įgaliojimų pardavimui

teisėtumą. Įsitikinti, kad pirkto ar parduoto turto apskaita teisinga.

Stebint inventorizaciją auditorius turi patikrinti faktinį turto

kiekį, susipažinti su įmonės turto naudojimo efektyvumo, jo būkle ir laiku

informuoti įmonės administraciją ar savininkus apie esamus nesklandumus bei

taisytinas situacijas.

Tikrindamas IMT nusidėvėjimą auditorius turi nustatyti, ar tinkamas

naudojimo laikas ir metinė nusidėjimo norma, ar teisinga IMT pradinė,

likutinė ir likvidacinė vertė, ar naudojami nusidėvėjimo skaičiavimo

metodai teisingi ir priimtini, ar jie tinka įmonės veiklos politikai, ar

nusidėvėjimo skaičiavimai yra tikslūs, patikrinti ar IMT netekimas

teisingai atspindėtas finansinėje apskaitoje. Tam reikia patikrinti turto

keitimo, dovanojimo, pardavimo, llikvidavimo atvejus, jų pagrįstumą bei šių

operacijų dokumentavimo tikslingumą. Auditorius turi įsitikinti, ar

tinkamai apskaičiuotas IMT netekimo rezultatas pelnas arba nuostolis.

Literatūra

1. http://www3.lrs.lt/DPaieska.html;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 955. Ilgalaikio turto

nusidėvėjimo (amortizacijos ) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos

tvarka, 1998.07.30;

3. Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos raštas Nr. 21N. Dėl turto

įvertinimo. 1994.03.08;

4. J. Mackevičius. Auditas, teorija, praktika ir perspektyvos – Vilnius,

1999;

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 719. Inventorizacijos

tvarka, 1999.06.03;

6. J. Kabašinskas, I. Toliatienė. Auditas – Vilnius, 1994;

7. G. Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai – Vilnius 1996.[pic]