Įmonės finansų analizė

TURINYS

Įvadas

1. Finansinės veiklos analizės teorinė apžvalga

2. Trumpa įmonės veiklos apžvalga

3. UAB „ Eurema“ finansinės būklės analizė 2003 – 2004 m.

3.1 UAB „ Eurema“ finansinių ataskaitų vertikali ir horizontali

analizė 7

3.2 UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė

3.2.1.UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė

3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė

3.2.3.UAB „ Eurema“ turto panaudojimo efektyvumo koeficientai

4. Išvados 19

Literatūra 20

Priedai

ĮVADAS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ,, šalies įmonėms atsiveria naujos

galimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsų

bendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norint

sėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtina

sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti savo įmonės dabartinę būklę ir

perspektyvas. Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektu į

ekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius verslo

organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės ir

prognozavimo pagrindus, t.y. veiklos planus bei pasiektus rezultatus

pagrįsti finansiniais vertės kriterijais, kurie yra universalūs ir

suprantami kiekvienam investuotojui. Finansų rinkos teorijoje tokiais

kriterijais llaikomi pelningumas ir rizika. Todėl didelis dėmesys finansų

valdymo ir strategijos programoje skiriamas šių kriterijų vertinimo metodų

ir šiuolaikinių valdymo instrumentų įsisavinimui. Tokios žinios ir įgūdžiai

padės ne tik valdyti įmonės pinigų srautus, tačiau ir būti aktyviu finansų

rinkos dalyviu, sugebančiu pelningai ir saugiai naudotis finansiniais

ištekliais, kuriuos siūlo rinka.

Organizacijos finansų strategija ir valdymas reiškia sugebėjimą

tinkamai planuoti ir valdyti finansinius išteklius. Tam reikia mokėti

racionaliai pagrįsti tokius finansinius sprendimus:

1. Kiek ir kada investuoti į ilgalaikį materialųjį turtą?

2. Kiek ir kada investuoti į finansinį turtą?

3. Kiek ir kada reikia skolintis?

4. Kokiais finansiniais instrumentais naudotis, norint sumažinti

riziką?

Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje

paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonės

būklei gerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimus

naudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą per

ataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti UAB „ EUREMA“ finansinę būklę 2003-

2004 metais:

1. Atlikti UAB „EUREMA“ finansinių ataskaitų analizę.

2. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo)

finansinius rodiklius įįmonės finansinę būklę.

Pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik peržiūrėti susistemintą

nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų

finansinės būklės įvertinimą.

1. FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINĖ APŽVALGA

Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti

informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinė

analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o

svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Taigi finansinė

analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti

esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam

verslui. Jos informacija ppadeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai

tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.

Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė

situacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimų

projektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1

paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole,

planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę

būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti

valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius

procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat

numatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galima

traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone.

1 PAV.

[pic]

Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti

pagal vartotojų kontingentą – įmonių vadovus labiausiai domina įmonės

plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija ,

investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir

kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės

analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos

vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir

išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti

norimą informaciją.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas.

Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji

klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti

taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė

analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nnesibaigus visai

savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš

anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti

naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių

rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji,

vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą

dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o

nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši

analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,

dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės

balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Vertikalioji analizė

atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su

bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas

procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis

rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų

suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima

nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai

išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio

ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo

rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti

daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės

tikslų. Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių

yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Dabartiniu metu Lietuvoje

išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės

atskaitomybės dokumentai:

• balansas;

• pelno(nuostolio)ataskaita;

• nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

• piniginių srautų ataskaita;

• aiškinamasis raštas;

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas.

Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį

laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius,

kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti

pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo

ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų

sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno(nuostolio)

ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai – pajamos ir sąnaudos.

Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai

priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Taigi, finansinė atskaitomybė sudaro

informacinį pagrindą analizei.

Svarbiausi bendri finansinių rezultatų analizės uždaviniai:

▪ Įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pakitimus per analizuojamą

periodą.

▪ Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, turinčius įtaką rezultatinių

finansinių rodiklių pakitimams, apskaičiuoti finansinių rodiklių

didinimo ar mažinimo galimybes.

▪ Išskirti neigiamus veiksnius, sąlygojančius finansinius

rezultatus.

▪ Aiškinti bei nurodyti tai, kas gali kenkti įmonės veiklos

tęstinumui.

2. TRUMPA UAB „EUREMA“ VEIKLOS APŽVALGA

UAB „EUREMA“ įsteigta 1996.02.05. Bendrovės įstatinis kapitalas 124000

litų; įstatinis kapitalas padalytas į 12400 paprastųjų vardinių akcijų.

Kapitalas suformuotas visiškai. Vienos akcijos nominali vertė 10Lt. UAB

„Eurema“ yra TŪB „Žaibas“ kontroliuojama įmonė.

Vidutinis metinis darbuotojų skaičius 2004 metais 46 žmonės.

Bendrovės UAB „EUREMA“ apyvarta per 2004 metus – 1948141 litų.

Bendrasis 2004 metų pelnas – 205191 litų.

Uždarosios akcinės bendrovės „EUREMA“ 2004 metų

finansinės atskaitomybės duomenys apskaityti pagal kaupimo principą, metinė

finansinė atskaitomybė parengta,

atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos

principą.

Apskaita bendrovėje tvarkoma, laikantis įmonės besitęsiančios veiklos,

piniginio įkainojimo, apskaitos pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo,

periodiškumo principų.

Bendrovės veiklos pobūdis – gamybinis. Įmonės veikla:

Automobilių priežiūra ir remontas 50.20,

Variklinių transporto priemonių pardavimas 50.1.,

Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir

pagalbinių reikmenų

pardavimas 50.3.,

Variklinių transporto priemonių ir jų variklių dalių

bei pagalbinių reikmenų

gamyba 34.3.

Variklinių transporto priemonių kėbulų gamyba;

priekabų ir puspriekabių

gamyba 34.2.,

Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių

dokumentų rengimas 74.11.30.

Šiuo metu bendrovės prioritetinė veiklos kryptis – krovininių

automobilių kėbulų, tentinių ir izoterminių puspriekabių bei priekabų

remontas. Nedidelę dalį bendrovės pagrindinės veiklos sudaro atsarginių

dalių pardavimas .

Atsižvelgiant į krovinių gabenimo sausumos keliais sektoriaus augimą (nuo

2000 metų krovininių automobilių Lietuvoje skaičius išaugo 10,3 proc.,

krovinių pervežimų apimtys – net 15,92 proc. Vežimas kelių transportu

2004 metais sudarė 50.3 proc. visos pervežimų rinkos.) įmonės teikiamos

paslaugos yra konkurencingos ir rinkoje turi paklausą. Įmonės rinka –

vietinė – 90%, ES šalys – 4%, trečiosios šalys – 6%.

Gamybines patalpas įmonė nuomojasi. 2004 m. persikėlus į naujas gamybines

patalpas, gamyba buvo išplėsta, aatidaryta nauja dažymo kamera, dažų maišymo

ir paruošimo patalpa. Tai leido sumažinti teikiamų paslaugų savikainą ir

kai kurias veiklos sąnaudas.

Įmonės vidutinis dirbančiųjų skaičius 2004 metais – 46 , t.sk. 11 –

administracijos darbuotojai, 3 – pagalbiniai darbuotojai, kiti dirba

gamyboje. Darbuotojų kvalifikacija yra pakankama

2003 metais kadrų kaita įmonėje buvo gana didelė. Per 2004 metus,

pagerinus darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, pavyko gerokai ją sumažinti.

Žaliavomis, komplektavimo detalėmis įmonė stengiasi apsirūpinti

vietinėje rinkoje. Sudaromos ilgalaikės tiekimo sutartys su tiekėjais, kas

sąlygoja didesnes nuolaidas, atidėtą mokėjimą ir pan. Atsiskaitymų su

tiekėjais problemų įmonė neturi – atsiskaitoma nustatytais terminais.

Su pirkėjais taip pat yra sudaromos aptarnavimo sutartys. Įmonė

atlieka daug draudiminių remontų .

Įmonėje dirbančių darbininkų darbo užmokesčio vidurkis 2004

metais–650 Lt. Administracijos – 1000 Lt. Darbuotojams sudarytos geros

darbo ir poilsio sąlygos.

Įmonės turimas ilgalaikis turtas, gamybos priemonės yra pastoviai

keičiamos ir atnaujinamos.

Bendrovės bendrosios pajamos padidėjo nuo 1827 tūkst.Lt. (2003metais)

iki 1948 tūkst.Lt. (2004metais).

3.UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ EUREMA“ FINANSINĖS BŪKLĖS ANALIZĖ 2003 –

2004 M.

3.1.Balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė.

Atliktas UAB „Eurema“ dviejų metų finansinių duomenų palyginimas,

vadinamas horizontalia analize, kuri padės nustatyti įmonės turto ir jo

finansavimo šaltinių pokyčius absoliučiais dydžiais ir procentais

nagrinėjamu laikotarpiu.

2 PAV. 2003 – 2004 metų horizontalioji balanso analizė.

|UAB “ EUREMA“ HORIZANTALIOJI BALANSO ANALIZĖ | | |

|(2003-2004 m.) | | |

| | | |2004-2003 |2004-200|

| | | | |3 |

| |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% |

|ILGALAIKIS TURTAS |258629 |767048 |508419 |66% |

|Nematerialus turtas |0 |0 |0 |0% |

|Ilgalaikis materialus turtas |258629 |767048 |508419 |66% |

|Žemė | |540000 |540000 |100% |

|Transporto priemonės |41728 |150611 |108883 |72% |

|Įrenginiai, mašinos ir |83373 |37726 |-45647 |-121% |

|Kitas materialus turtas |133528 |38711 |-94817 |-245% |

|TRUMPALAIKIS TURTAS |592277 |492522 |-99755 |-20% |

|Atsargos |96296 |98678 |2382 |2% |

|Pirkėjų skolos |343114 |331222 |-11892 |-4% |

|Išankstiniai apmokėjimai |4991 |9558 |4567 |48% |

|Kitos gautinos sumos |135098 |37092 |-98006 |-264% |

|Gryni pinigai |12778 |15972 |3194 |20% |

|TURTAS |850906 |1259570 |408664 |32% |

|NUOSAVAS KAPITALAS |340914 |478086 |137172 |29% |

|KAPITALAS |124000 |124000 |0 |0% |

|Įstatinis kapitalas |124000 |124000 |0 |0% |

|REZERVAI |130873 |182905 |52032 |28% |

|Privalomas |12400 |12400 |0 |0% |

|Kiti rezervai |118473 |170505 |52032 |31% |

|PELNAS |86041 |171181 |85140 |50% |

|MOKĖTINOS SUMOS IR |509992 |781484 |271492 |35% |

|ILGALAIKĖS SKOLOS |94980 |627662 |532682 |85% |

|PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS |415012 |153822 |-261190 |-170% |

|Skolos tiekėjams |365495 |49360 |-316135 |-640% |

|Išankstiniai apmokėjimai |10108 |20000 |9892 |49% |

|Pelno mokesčio įsipareigojimai|15527 |34010 |18483 |54% |

|Su darbo santykiais susiję |23882 |28736 |4854 |17% |

|Kitos mokėtinos sumos | |21716 |21716 |100% |

|NUOSAVO KAPITALO IR |850906 |1259570 |408664 |32% |

Iš horizontaliosios balanso analizės matyti kad per analizuojamą laikotarpį

UAB „Eurema“ bendra tturto suma, bei akcinis kapitalas ir įsipareigojimai

padidėjo 1,48 karto, t.y. nuo 850,91 tūkst. litų iki 1259,57 tūkst. litų.

Pastebima ryški ilgalaikio turto didėjimo tendencija. Ilgalaikio turto ,per

analizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 66 procentus. Ypatingai

ilgalaikis turtas padidėjo 2004 metais. Ilgalaikio turto didelį padidėjimą

pagrinde lėmė žemės sklypo įsigijimas 2004 metais. Lyginant Nurašant

nudėvėtą ir įmonėje nebenaudojamą ilgalaikį turtą, ganybinė bazė pastoviai

yra atnaujinama, t.y. įsigyjamas naujas analogiškas ilgalaikis turtas.

2004 metus lyginant su 2003 metais trumpalaikis turtas sumažėjęs – 20

proc. Tokį sumažėjimą sąlygoja pats įmonės veiklos pobūdis – puspriekabių

ir priekabių remontas.Jis kiekvieną kartą atliekamas pagal atskirai

patvirtintą sąmatą, todėl nera nei reikalo, nei galimybių kaupti medžiagų

ir žaliavų atsargas. Jų įsigyjama tik tiek, kiek reikia einamiems darbams

atlikti.

3 PAV.UAB „ Eurema“ turto pokyčiai 2003-2004 metais.

[pic]

Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjų

skolos ( žr. pav. 4) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypač

išaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugų

teikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiai

šoktelėjo apyvartos.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, gryni

pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metais

buvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvo

išduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“

padidėjimą.

[pic]

4 PAV. UAB „ Eurema“ trumpalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2003-

2004 metais.

Trumpalaikio turto sudėtyje praktiškai didžiausią dalį sudaro pirkėjų

skolos ( žr. pav. 6) . Pirkėjų skolų dalis trumpalaikio turto sudėtyje ypač

išaugo 2003 metais, kai buvo pradėtos pasirašyti ilgalaikio paslaugų

teikimo sutartys (kur pirkėjas gauna 30 dienų atidėjimą) ir smarkiai

šoktelėjo apyvartos.

Kiti trumpalaikio turto straipsniai –išankstiniai apmokėjimai, gryni

pinigai per nagrinėjamą laikotarpį didelių pokyčių neturėjo. 2003 metais

buvo sukaupta nemaža suma gražintino PVM, be to, nemažos sumos buvo

išduotos atskaitingiems asmenims. Tai sąlygojo laikiną „kitų gautinų sumų“

padidėjimą.

5 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2003-2004

metais.

[pic] Horizontalioji kapitalo ir įsipareigojimų analizė rodo (žr. pav.

5), kad per nagrinėjamą laikotarpį nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai

didėjo, t.y. nuosavo kapitalo pokytis sudaro 137,172 tūkst. litų.

Įsipareigojimų padidėjimas sudaro 271,492 tūkst. litų.

Nuosavo kapitalo didėjimas tiesiogiai susijęs su įmonės uždirbamu

pelnu. Per visą analizuojamą laikotarpį pelnas didėjo. Didelis pelno

padidėjimas matosi lyginant 2003 metus su 2004 metais.

6 PAV. UAB „ Eurema“ nuosavo kapitalas sudėtis ir kitimas 2003-2004

metais.

[pic]

Nagrinėjant UAB „Eurema“ įsipareigojimų skiltį balanse ( arba į pav.

9), matyti, kad pastarieji turi didėjimo tendenciją kasmet ir jų apimtis

per 2003-2004 metus išaugo 35 procentais. UAB „ Eurema “ ilgalaikiai

įsiskolinimai iki 2004 metų šiek tiek mažėjo, o 2004 metais buvo gauta

tikslinė banko paskola žemės sklypo įsigijimui.

7 PAV. UAB „ Eurema“ įsipareigojimų sudėties kitimo

dinamika 2003-2004

metais.

[pic]

Skolos tiekėjams buvo smarkiai išaugusios 2003 metais. Taip įvyko

todėl, kad buvo smarkiai renovuojama gamyba, atliekamas administracinių

patalpų remontas, įrengiamos biuro patalpos, atnaujinami gamybos įrankiai.

Vėliau aiškiai matome kad skolos tiekėjams vėl pasiekė pirminį lygį. Kitos

mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2003-2004 metus kito neženkliai.

Nuosekliai didėjo pelno mokesčio įsipareigojimai, taip pat įsipareigojimai

susiję su darbo santykiais. 2003 metais dėl staigiai šoktelėjusių įmonės

trumpalaikių įsiskolinimų įmonė turėjo šiokių tokių sutrikimų atsiskaitant

su tiekėjais. Šiuo metu visi įmonės atsiskaitymai vykdomi laiku,

apyvartinėms lėšoms užtenka savų lėšų.

8 PAV. 2003-2004 metų horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos

analizė.

|UAB “ EUREMA“ HORIZANTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) | | |

|ANALIZĖ ( 2003-2004 m.) | | |

| | | | | |

| | | |2004-2003 |2004-200|

| | | | |3 |

| |2003 m. |2004 m. |(+/-) |% |

|Pardavimų pajamos |1827292 |1687743 |-139549 |-8,27% |

|Pardavimų savikaina |1379333 |1210548 |-168785 |-13,94% |

|Bendrasis pelnas |447959 |477195 |29236 |6,13% |

|Veiklos sąnaudos |351088 |332853 |-18235 |-5,48% |

|Tipinės veiklos pelnas |96871 |144342 |47471 |32,89% |

|Kita veikla |0 |69243 |69243 |100,00% |

|Pajamos |14783 |240226 |225443 |93,85% |

|Sąnaudos |14783 |170983 |156200 |91,35% |

|Finansinė investicinė |4527 |-8394 |-12921 |153,93% |

|Pajamos |10636 |0 |-10636 |#DIV/0! |

|Sąnaudos |6109 |8394 |2285 |27,22% |

|Įprastinės veiklos pelnas |101398 |205191 |103793 |50,58% |

|Pagautė |173 |2 |-171 |-8550,00|

| | | | |% |

|Netekimai |3 |2 |-1 |-50,00% |

|Pelnas prieš apmokestinimą|101568 |205191 |103623 |50,50% |

|Pelno mokestis |15527 |34010 |18483 |54,35% |

|Grynasis pelnas |86041 |171181 |85140 |49,74% |

| | | | | |

Horizontali pelno (nuostolio) analizė rodo, kad 2003-2004 metais UAB

„ Eurema“ veikla buvo pelninga, įmonės pelnas pastoviai augo. 2004 m. –

didelis pelno šuolis. Tai susiję su tuo, kad 2003 metai buvo skiriami

pagrindinai gamybinės bazės atnaujinimui.

9 PAV. UAB „ Eurema“ pelnas 2003-2004 metais.

[pic]

Lyginant 2003 metus su 2004 metais ( žr. paveikslėlis 9 ) grynasis

pelnas išaugo 85,14 tūkst. litų.

Tokia horizontalios pelno( nuostolio) analizė parodo tik bendras

finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turėtų būti

nuodugnesnė. Todėl, nors iš pelno (nuostolio) aataskaitos matome, kad UAB

„ Eurema „ gauna grynąjį pelną, tačiau būtina atlikti pelningumo rodiklių

analizę, nes palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nesuteikia jokio

pagrindo spręsti apie absoliutų pasiektų rezultatų lygį.

Atlikus vertikaliąją balanso analizę galima nustatyti UAB „ Eurema“

balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūrą, t.y. apibūdinti įmonės turto

pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir kapitalo

bei įsipareigojimų dalis balanse.

10 PAV. 2003- 2004 metų vertikalioji balanso analizė .

|UAB “ EUREMA“ VERTIKALIOJI BALANSO ANALIZĖ| | |

|( 2003-2004 m.) | | |

| | | | | |

| | | |sik. |

| |Lt |proc|Lt |proc.|2004-20|

| | |. | | |03 |

|ILGALAIKIS TURTAS |258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 |

| |00 |9 |0 | | |

|Nematerialus turtas |0,00 |0,00|0,00 |0,00 |0,00 |

|Ilgalaikis materialus turtas|258629,|30,3|767048,0|60,90|30,50 |

| |00 |9 |0 | | |

|Žemė | |0,00|540000,0|42,87|42,87 |

| | | |0 | | |

|Transporto priemonės |41728,0|4,90|150611,0|11,96|7,05 |

| |0 | |0 | | |

|Įrenginiai, mašinos ir |83373,0|9,80|37726,00|3,00 |-6,80 |

|įrankiai |0 | | | | |

|Kitas materialus turtas |133528,|15,6|38711,00|3,07 |-12,62 |

| |00 |9 | | | |

|TRUMPALAIKIS TURTAS |592277,|69,6|492522,0|39,10|-30,50 |

| |00 |1 |0 | | |

|Atsargos |96296,0|11,3|98678,00|7,83 |-3,48 |

| |0 |2 | | | |

|Pirkėjų skolos |343114,|40,3|331222,0|26,30|-14,03 |

| |00 |2 |0 | | |

|Išankstiniai apmokėjimai |4991,00|0,59|9558,00 |0,76 |0,17 |

|Kitos gautinos sumos |135098,|15,8|37092,00|2,94 |-12,93 |

| |00 |8 | | | |

|Gryni pinigai |12778,0|1,50|15972,00|1,27 |-0,23 |

| |0 | | | | |

|TURTAS |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 |

| |00 |00 |00 |0 | |

|NUOSAVAS KAPITALAS |340914,|40,0|478086,0|37,96|-2,11 |

| |00 |6 |0 | | |

|KAPITALAS |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 |

| |00 |7 |0 | | |

|Įstatinis kapitalas |124000,|14,5|124000,0|9,84 |-4,73 |

| |00 |7 |0 | | |

|REZERVAI |130873,|15,3|182905,0|14,52|-0,86 |

| |00 |8 |0 | | |

|Privalomas |12400,0|1,46|12400,00|0,98 |-0,47 |

| |0 | | | | |

|Kiti rezervai |118473,|13,9|170505,0|13,54|-0,39 |

| |00 |2 |0 | | |

|PELNAS |86041,0|10,1|171181,0|13,59|3,48 |

| |0 |1 |0 | | |

|MOKĖTINOS SUMOS IR |509992,|59,9|781484,0|62,04|2,11 |

|ĮSIPAREIGOJIMAI |00 |4 |0 | | |

|ILGALAIKĖS SKOLOS |94980,0|11,1|627662,0|49,83|38,67 |

| |0 |6 |0 | | |

|PER VIENERIUS METUS |415012,|48,7|153822,0|12,21|-36,56 |

|MOKĖTINOS SUMOS |00 |7 |0 | | |

|Skolos tiekėjams |365495,|42,9|49360,00|3,92 |-39,03 |

| |00 |5 | | | |

|Išankstiniai apmokėjimai |10108,0|1,19|20000,00|1,59 |0,40 |

| |0 | | | | |

|Pelno mokesčio |15527,0|1,82|34010,00|2,70 |0,88 |

|įsipareigojimai |0 | | | | |

|Su darbo santykiais susiję |23882,0|2,81|28736,00|2,28 |-0,53 |

|įsipareigojimai |0 | | | | |

|Kitos mokėtinos sumos | |0,00|21716,00|1,72 |1,72 |

|NUOSAVO KAPITALO IR |850906,|100,|1259570,|100,0|0,00 |

|ĮSIPAREIGOJIMŲ |00 |00 |00 |0 | |

UAB „ Eurema“ turto struktūros analizė rodo, kad per 2003 – 2004 metus

didžiausią įmonės turto dalį sudarė ilgalaikis turtas turtas, per

analizuojamą laikotarpį lyginamasis IT svoris pakilo 30,50 punkto ( nuo

37,51 procento iki 60,90 procento). Tai yra natūralu, kadangi UAB „Eurema“

– paslaugų gamybinė įmonė ir didžiąją jos turto dalį sudaro gamybos

priemonės. Didžiausią dalį ilgalaikiame turte turėjo ilgalaikis materialus

turtas.

11 PAV. UAB „ Eurema“ ilgalaikio turto sudėties kitimo dinamika 2001-2004

metais.

[pic]

12 PAV. UAB „ Eurema“ turto sudėties lyginamųjų svorių kitimo dinamika

2003-2004 metais(%).

[pic]

Mažiausią lyginamąjį svorį įmonės aktyvų dalyje turi grynieji

pinigai. Lyginant 2004 metus su 2003 metais gryni pinigai sudarė 1,27

procentus įmonės aktyvo. Sąskaitoje (kasoje) laikomos tik minimaliai

reikalingos pinigų sumos, kurios reikalingos operatyvinei veiklai. Suma

turi būti tokia, kad užtektų padengti visus pirmaeilius mokesčius.

Kapitalo ir nuosavybės analizė rodo, kad įmonės veikla buvo

finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių. Trumpalaikių įsipareigojimų dalis

didžiausia buvo 2003 m., ją daugiausia sudaro skolos tiekėjams (praktiškai

su visais tiekėjais yra sudarytos sutartys ir gaunamas mokėjimo

atidėjimas). 2004 m. gauta banko paskola žemės sklypui pirkti.

13 PAV. UAB „ Eurema“ kapitalo ir įsipareigojimo dalių lyginamųjų svorių

kitimo dinamika 2003-2004 metais (%).

[pic]

14 PAV.Vertikaliojo pelno( nuostolio) 2003-2004 metų analizė.

|UAB “ EUREMA“ VERTIKALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ANALIZĖ (2003-2004| |

|m.) | |

| | | | | |

| |Lt. |Proc. |Lt. |Proc. |2004-200|

| | | | | |3 |

|Pardavimų pajamos |1827292 |100,00|1687743 |100,00|0,00 |

|Pardavimų savikaina |1379333 |75,49 |1210548 |71,73 |-3,76 |

|Bendrasis pelnas |447959 |100,00|477195 |100,00|0,00 |

|Veiklos sąnaudos |351088 |78,38 |332853 |69,75 |-8,62 |

|Tipinės veiklos pelnas |96871 |21,62 |144342 |30,25 |8,62 |

|Kita veikla |0 | |69243 | |0,00 |

|Pajamos |14783 |3,30 |240226 |50,34 |47,04 |

|Sąnaudos |14783 |3,30 |170983 |35,83 |32,53 |

|Finansinė investicinė veikla |4527 | |-8394 | |0,00 |

|Pajamos |10636 |2,37 |0 |0,00 |-2,37 |

|Sąnaudos |6109 |1,36 |8394 |1,76 |0,40 |

|Įprastinės veiklos pelnas |101398 |22,64 |205191 |43,00 |20,36

|Pagautė |173 |0,04 |2 |0,00 |-0,04 |

|Netekimai |3 |0,00 |2 |0,00 |0,00 |

|Pelnas prieš apmokestinimą |101568 |22,67 |205191 |43,00 |20,33 |

|Peno mokestis |15527 |3,47 |34010 |7,13 |3,66 |

|Grynasis pelnas |86041 |19,21 |171181 |35,87 |16,66 |

Atlikę UAB „ Eurema“ vertikalią pelno (nuostolio) analizę 2003 -2004

metams, matome, kad įmonės grynasis pelnas turi tendencija didėti, bet

būtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti. Pirmiausia matome, kad

pelno didėjimas smarkiai susijęs su gamybos savikainos ir veiklos sąnaudų

sumažėjimu.

3.2. UAB „ Eurema“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių aanalizė.

Įmonių finansinės informacijos šaltiniai, t.y. anksčiau pateiktos ir

trumpais apibūdintos ataskaitos ir jų straipsniai nagrinėjami pasitelkus

keturis plačiausiai rinkos ekonomikoje taikomas rodiklių grupes:

➢ Pelningumo( rentabilumo).

➢ Finansinio statuso (mokumo).

➢ Finansų valdymo.

Pelningumo analizė įmonei yra pati svarbiausia dėl sekančių priežasčių;

a) pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina galutinius įmonės

laimėjimus,

b) pagal šiuos rodiklius yra sprendžiama, kokią realią naudą gaus

akcininkai ir investuotojai.

Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Tai

rodo įmonės sugebėjimą laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansų valdymo rodikliai padeda įmonės vadovams bei vadybininkams

išsiaiškinti, ar ne per daug eikvojamas nuosavas kapitalas, ar verta

skolintis iš šalies kapitalą ir už jį brangiai mokėti.

3.2.1. UAB „ Eurema“ pelningumo rodiklių analizė.

Pelningumo rodikliai geriausiai apibendrina firmos laimėjimus.

Akcinio kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) rodo, kiek ppelno gaunama

kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]

Šiuo rodikliu matuojama paprastųjų akcijų savininkų investicijų

pelningumas. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Turto pelningumo rodiklis (turto grąža) rodo, ar įmonė efektyviai vartoja

savo turtą. Parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto litas, t.y.

apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Jis yra taip

apskaičiuojamas:

[pic]

Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Kuo jis didesnis,

tuo geresnis.

Grynasis pelningumas (arba neto pelno marža) parodo visos analizuojamos

įmonės veiklos galutinį pelningumą ir nustato kiek pelno tenka kiekvienam

grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Konkrečios įmonės pelningumo rodiklis

bus reikšmingas tik tuomet, kai jį galėsim palyginti su analogiškos įmonės,

veikiančios tame pačiame sektoriuje, pelningumo rodikliu. Atskirai paimtas

rodiklis nesuteikia jokios informacijos, nes yra išvestinis dydis.

Palyginus jį su to paties sektoriaus vidurkiu, jis bus aukštesnis,

vadinasi, įmonė dirba geriau nei kkonkurentai. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]

Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Tai vienas iš svarbiausių

pelningumo rodiklių, rodantis kiek pelno tenka įmonės pardavimų piniginiam

vienetui. Kuo aukštesnis bendrasis pelningumo rodiklis, tuo įmonės veikla

efektyvesnė. Įmonė veikia stabiliai jeigu bendrasis pelningumo rodiklis

„šokinėja“ 5-15 procentų riboje. Jis taip apskaičiuojamas taip:

[pic]

Bendrasis pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų

litui. Kuo jis didesnis, tuo geresnis.

| | | | | |

| |2003 |2004 |Pokytis |% |

|Akcinio kapitalo pelningumas |0,69 |1,38 |0,69 |50% |

|Turto pelningumas /turto |0,10 |0,14 |0,03 |26% |

|Grynasis pelningumas |0,05 |0,10 |0,05 |54% |

|Bendrasis pelningumas |0,25 |0,28 |0,04 |13% |

3.2.2. UAB „ Eurema“ mokumo rodiklių analizė.

Mokumo arba likvidumo rodikliai apibūdina firmos finansinį patikimumą.

Likvidumo rodikliai parodo, ar įmonė pajėgs apmokėti savo įsipareigojimus,

pasibaigus terminui.

Atliekant finansinę analizę dažniausiai skaičiuojami bendrojo ir skubaus

padengimo koeficientai.

Bendrojo padengimo koeficientas padeda nustatyti, kiek trumpalaikis turtas

viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jis taip apskaičiuojamas taip:

[pic]

Šis koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių

teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo jis

didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Vakarų Europos šalyse

manoma, kad patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1,2 iki 2,0.

Greitojo arba kritinio padengimo koeficientas yra santykis tarp didžiausio

likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Jis nustatomas

taip:

[pic]

Vakarų Europos šalyse manoma, kad šis rodiklis turėtų būti lygus maždaug 1

ar net dar mažesnis.

| | | | | |

| |2003 |2004 |Pokytis |% |

| Bendrojo padengimo koeficientas |1,43 |3,20 |1,77 |55% |

|Greitojo arba kritinio padengimo |1,20 |2,56 |1,37 |53% |

3.2.3. UAB „ Eurema“ finansų struktūros rodiklių analizė.

Įsipareigojimų arba mokumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą vykdyti savo

ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus verslo

partneriams, bbankams, mokesčių institucijoms.

Svarbiausias įsipareigojimų grupės rodiklis yra skolos – nuosavybės

santykis. Manoma, kad santykis 1:2 yra normalus, t.y. maždaug pusė

finansavimo šaltinių turėtų būti skolinami. Jis apskaičiuojamas taip:

[pic]

Taip pat apskaičiuojamas skolos koeficientas, – tai santykis tarp įmonės

skolų ir viso turto:

[pic]

Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus.

Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nes

bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybę

teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną

bei išlaikyti firmos kontrolę. Optimalus skolos lygis yra daugumos

akademinių ir praktinių diskusijų objektas.

|MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ | | |

| | | | | |

| |2003 |2004 |Pokytis |% |

|Skolos-nuosavybės santykis |1,50 |1,63 |1,09 |0,08 |

|Skolos koeficientas |0,60 |0,62 |1,04 |0,03 |

Kitas svarbus finansų struktūros santykinis rodiklis – palūkanų padengimo

koeficientas. Jis apskaičiuojamas dalijant pelną iki palūkanų ir mokesčių

išskaitymo (earnings before interest and taxes – EBIT) iš palūkanų: Šis

koeficientas parodo, koks gali būti minimalus veiklos pelnas, kad įmonė dar

pajėgtų mokėti metines palūkanas.

3.2.4. UAB „ Eurema“ turto panaudojimo (apyvartumo) koeficientai

Apyvartumo rodikliai padeda įmonės vadybininkui išsiaiškinti, kaip yra

valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Yra daug apyvartumo rodiklių,

tačiau mes apsiribosime tiktai keliais.

Ilgalaikio turto apyvartumas nustato, kokia pardavimų apimtis tenka

kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Šis rodiklis taip apskaičiuojamas:

[pic]

Kuo jis didesnis, tuo geriau. Jeigu jis per mažas, tai rreikia arba didinti

pardavimus, arba parduoti dalį ilgalaikio turto.

Viso turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam

turto litui. Jis randamas pagal formulę:

[pic]

Šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Kuo jis

didesnis, tuo geriau.

Atsargų apyvartumas – apskaičiuojamas pardavimus dalijant iš atsargų

vertės:

[pic]

Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo šis santykis

didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus. Tačiau

didelis santykis gali rodyti mažas atsargas ir didelį pakartotinų užsakymų

skaičių.

Kai įmonės parduoda prekes skolon, tampa svarbi laiko trukmė tarp pardavimo

laiko ir apmokėjimo momento. Tokiu būdu apskaičiuojamas pirkėjų skolų

apmokėjimo laikas. Jis randamas pirkėjų įsiskolinimą dalijant iš vienos

dienos vidutinių pardavimų (dažniausiai dalinama iš 360 dienų):

[pic]

Šis rodiklis parodo vidutinį dienų skaičių, kada produkcija yra apskaitoma

kaip pirkėjų įsiskolinimas.

|TURTO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO KOEFICIENTAI |

| | | | | |

| |2003 |2004 |Pokytis|% |

|Ilgalaikio turto apyvartumas |7,07 |2,20 |-4,86 |-221% |

|Viso turto apyvartumas |2,15 |1,34 |-0,81 |-60% |

|Atsargų apyvartumas |18,98 |17,10 |-1,87 |-11% |

|Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas |67,60 |70,65 |3,05 |4% |

IŠVADOS

Atlikus įmonės vertikalią ir horizontalią finansinių ataskaitų

analizę, bei apskaičiavus finansinius koeficientus galima daryti išvadas,

kad įmonė dirba pelningai, stabiliai ir dar turi pakankamai rezervų plėsti

veiklą be didelių investicijų. 2004 metais pastebimas visų finansinių

koeficientų augimas, išskyrus turto panaudojimo koeficientus. Taip yra

todėl, kad 2003-2004 metais buvo daug investuojama į įmonės gamybinės bazės

atnaujinimą,

į naujas gamybos technologijas, be to buvo įsigytas žemės

sklypas, kuris šiuo metu yra ruošiamas statyboms ir atsipirks tik pradėjus

jį eksploatuoti. Kaip ir kitos ilgalaikės investicijos. Ateinančiais

finansiniais laikotarpiais reikėtų geriau išnaudoti materialinę-techninę

įmonės bazę, kiek įmanoma plėsti gamybą, esančių vidinių rezervų sąskaita.

Matome kad 2004 metais sumažėjus gryniesiems įmonės pardavimamas, bendrasis

ir grynasis pelnas visgi išaugo. Taip įvyko dėl to, kad, įdiegus naujas

technologijas, sumažėjo gamybos savikaina. Buvo sumažintos taip pat ir

įmonės veiklos sąnaudos, kas leidžia skirti lėšų darbuotojų kvalifikacijos

kėlimui, kas jau buvo daroma šiais metais ir dar bus daroma ateityje.

Norint išsilaikyti rinkoje, kur pastoviai daugėja įmonių, siūlančių

atitinkamas paslaugas, reikia išlaikyti aukštą darbo kokybę kuo mažesnėmis

laiko ir finansų sąnaudomis. Taip pat yra numatoma skirti papildomų lėšų

reklamai, kas iki šiol buvo daroma nepakankamai. Numatoma paruošti

darbuotojų skatinimo ir motyvacijos sistemą, kas taip pat leis iki galo

išnaudoti jų potencialias galimybes.

LITERATŪRA

1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. ( 1998 ). Finansų analizė.

Kaunas: Technologija.

2. Darškuvienė V.( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Kaunas:

Technologija.

3. Juozaitienė L.,( 2000 ) .. Įmonės finansai, analizė ir valdymas.

Šiauliai : ŠUL.

4. Juozaitienė L., Tijūnaitienė R. (2004 ) . Studentų savarankiškų

darbų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka.

Šiauliai : ŠUL.

5. Kalčinskas G., Černius G.( 1998 ). Finansinė ir menedžmento

apskaita. Vilnius: Pačiolis

6. Kvedaraitė V.( 1996). Firmos finansinė analizė. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.

7. Kvedaraitė V. ( 1997 ). Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos

informacijos institutas.

8. Oficialių dokumentų tekstai iki 2004 03 12. ( 2004) Verslo

apskaitos standartai. Pavyzdinis sąskaitų planas. Buhalterinės

apskaitos pagrindų įstatymas. Įmonių finansinės atskaitomybės

įstatymas. Vilnius: Mūsų Saulužė.

9. Radavičius E. (1997 ). Įmonės finansai: Analizė ir prognozė.

Vilnius: Ekonomikos mokymo centras.

———————–

Perspektyvinių valdymo sprendimų priėmimas

Finansinė analizė

Praeityje priimtų sprendimų

įvertinimas

Planavimas

Kontrolė

Apskaita

Prognozavimas