Įmonės įsipareigojimų apskaita

Įvadas

Dokumentų būna įvairių: juridinių, mokslinių, techninių, valdymo ir kt. Žinoma, toks skirtsymas yra labai sąlygiškas, nes dažnai tą patį dokumentą galima priskirti kelioms grupėms.

Apskaitos dokumentai – informacijos apie įmonės valdomo turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų kitimą šaltinis. Todėl, įvykdžius bet kokią ūkinę operaciją ar savaime atsitikus įvykiui (pvz., gaisrui), būtina surašyti atitinkamą apskaitos dokumentą ir jame trumpai apibūdinti atliktą operaciją (įvykį). Vėliau tokie duomenys fiksuojami apskaitos registruose, o apibendrinus juose sukauptą informaciją, parengiama finansinė atskaitomybė. Laiku nesurašius dokumento, tikėtina, kkad operacija iš viso nebus apskaitoje užfiksuota klaidingai; net teisingai ją užfiksavus, vėliau nebus įmanoma tuo objektyviai įsitikinti. Todėl Lietuvoje plintanti nuomonė, kad apskaitos dokumentai, kaip ir visa buhalterinė apskaita, reikalingi tik valdžios institucijoms, kontroliuojančioms įmonių veiklą bei mokesčių sumokėjimą, yra visiškai be pagrindo.

Apskaitos dokumentai pirmiausiai reikalingi pačiai įmonei, jeigu jos vadovai ir savininkai nori gauti objektyvią apskaitinę informaciją.

Įmonės įsipareigojimų apskaitos dokumentai

Įmonės, vykdydamos ūkinę – komercinę veiklą, ne tik realizuoja savo pagamintą produkciją, teikia paslaugas, bet ir įsigyja prekes, ggaminius iš kitų įmonių, tiekėjų. Įsipareigojimų apskaitos dokumentai yra daug kuo panašūs į skolų apskaitos dokumentus, kuriuose yra dokumentuojamas pirkėjams bei užsakovams atsiradęs debitorinis įsiskolinimas įmonei.

Įsipareigojimų apskaitos dokumentų judėjimo schema

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai apima visus įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus ((neatsižvelgiant į jų pobūdį ir šaltinius) komerciniams partneriams, kreditinėms institucijoms, valdžios organams, įmonės darbuotojams ir visiems kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Įsipareigojimai susidaro įmonei perkant skolon prekes bei paslaugas, iš bankų ir kitų kredito institucijų skolinantis pinigus, priskaičiuojant darbuotojams atlyginimus, akcininkams – dividendus, valstybei – mokesčius ir t.t. Prie įsipareigojimų taip pat priskirtinos avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, kai įmonės iš trečiųjų asmenų sutarčių pagrindu gauna išankstinius mokėjimus už ateityje pateiktinas prekes, produkciją ar paslaugas. Apskaitoje įsipareigojimai pagal padengimo laiką klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius, pagal pobūdį – į finansinius, prekybinius, avansu gautas sumas bei kitus įsipareigojimus. Pirminiams apskaitos dokumentams šis skirstymas nėra svarbus.

Įsipareigojimų apskaitos dokumentų nei forma, nei naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota, todėl įmonės gali juos laisvai kkeisti, pritaikyti savo reikmėms, derinti tarpusavyje. Be to, nemažai ūkinių operacijų, dėl kurių atsiranda įmonės įsipareigojimai, dokumentuojamos kituose skyriuose aptariamais dokumentais.

Pavyzdžiui, skola bankui, atsiradusi paėmus paskolą, apskaitoje bus dokumentuojama kredito sutartimi ir mokėjimo pavedimu, kuriuo pinigai pervedami į įmonės sąskaitą ar apmokamos kreditorių skolos; skola biudžetui ( mokestinas PVM ) susidarys ir bus dokumentuota už parduotas prekes išrašyta PVM sąskaita faktūra. Daugiausia su įsipareigojimų apskaita ir sutikrinimu susiję dokumentai:

1. Įmonės skolų apskaitos kortelė

2. Skolų suderinimo aktas

3. Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo.

4. Pažymų prie įmonės sskolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo.

5. Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašas.

6. Pretenzija dėl trūkstamų apmokėtų prekės vertės kompensavimo.

Įmonės skolų apskaitos kortelė

Įmonės skolų apskaitos kortelė priskiriama laisvos formos dokumentams, todėl kiekviena įmonė ją gali savaip modifikuoti.

Įmonės skolų apskaitos kortelė – kaupiamasis dokumentas (analitinė kortelė), naudojamas siekiant detalizuoti konkrečias Didžiosios knygos įsipareigojimų dalies sąskaitas bei pagerinti skolų valdymą įmonėje. Todėl įmonėse, kuriose įsipareigojimų sąskaitos detalizuojamos kitais būdais, Įmonės skolų apskaitos kortelę naudoti netikslinga. Be to, šioje kortelėje nebūtina rašyti visų dokumentui būtinų rekvizitų (pvz; kortelėje paparastai nebūna buhalterijos darbuotojų vardų, pavardžių ir parašų), kadangi tai – pagalbinis dokumentas, kuriuo nedokumentuojamos jokios atliktos ūkinės operacijos.

Nusprendus konkrečios įsipareigojimų sąskaitos duomenis detalizuoti analitinėse kortelėse, rekomenduojama kiekvienai detalizuojamos įsipareigojimų sąskaitos likučio sudėtinei sumai užvesti atskirą kortelę. Šito nepadarius, analitinės kortelės neatliks vienos iš savo funkcijų – apskaitos duomenų kontrolės, kadangi bendra kortelėse užfiksuotų įsipareigojimų likučių suma nebus lygi detalizuojamos Didžiosios knygos sąskaitos (kuri dar vadinama sintetine arba kontroline) likučiui. O apskaitoje padarytos klaidos išaiškės tik per metinę įsipareigojimų inventorizaciją.

Įmonės skolų apskaitos kortelėjė pildomas (registruojamas):

 Įsipareigojimo atsiradimas,

 Dalinis atsiskaitymas (įsipareigojimo sumažėjimas) ir visiškas įsipareigojimo padengimas.

Buhalterijos atsakingas darbuotojas, apskaitos registruose fiksuodamas atliktą ūkinę operaciją, dėl kurios susidarė įsipareigojimas, jį įrašo į atitinkamo kreditoriaus analitinę kortelę, o jeigu tai naujas komercinis partneris, – į nnaujai užvestą kortelę. Vėlesnių įsipareigojimų padengimai taip pat registruojami šiose kortelėse.

Įmonės skolų apskaitos kortelėse rekomenduojama kaupti (fiksuoti) ne tik susidariusių ar padengtų įsipareigojimų sumas, bet ir kitą informaciją, reikalingą šių skolų apskaitai ir kontrolei. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjai (kreditoriai), skatindami greitesnį atsiskaitymą, pasiūlo skolos diskontavimą, jo sąlygas taip pat pravartu įrašyti kortelėje dėl to, kad grąžinant skolą ši galimybė nebūtų pamiršta, o nusprendus ja pasinaudoti, būtų paprasčiau apskaičiuoti diskonto sumą.

Kaip jau buvo minėta, analitinės kortelės atlieka ir kontrolės funkciją: susumuoti Įmonės skolų apskaitos kortelių likučiai turi atitikti kontrolinės Didžiosios knygos sąskaitos likutį. Priešingu taveju tai bus ženklas, kad apskaitoje įsivėlė klaida (tačiau tik tuo atveju, jeigu analitinės kortelės užvestos visoms įsipareigojimų sumoms).

Reikiamų duomenų paieškos kortelėse greitis (ir apskaitos brangumas) daugiausia priklauso nuo jų kodavimo sistemos. Paprasčiausias būdas – sunumeruoti visas korteles bei sudaryti kreditorių sąrašą, kur šaliakiekvieno skolintojo pavadinimo būtų nurodytas ir analitinės kortelės numeris. Įmonės, naudojančios daug kortelių, į jų numerius galėtų įtraukti ir atitinkamos sintetinės sąskaitos numerį, kreditorių grupės kodą ir pan.

Įmonės skolų apskaitos korteles rekomeduojama buhalterijoje saugoti susegus į atskirą bylą arba kartotekoje numerių didėjimo tvarka. Be to, kortelės gali būti kaip vienas iš atsiskaitymų laiku kontrolėsbūdų. Dažniausiai neįmanoma ir nelabai racionalu korteles surūšiuoti pagal įsipareigojimų padengimo eiliškumą, ttad geriau jas atitinkamai ženklinti. Paprasčiausias būdas – vienos spalvos popierėlius prisegti prie tų kortelių, kuriose užfiksuotų įsipareigojimų padengimo terminas jau praėjo, kitos spalvos – prie tų, kuriose įrašyti įsipareigojimai turės būti padengti per šį mėnesį ir pan.

Įmonės archyve kortelės saugomos kartu su kitais apskaitos dokumentais dešimt metų.

Įmonės skolų apskaitos kortelė yra pagalbinis dokumentas, kuriuo nepagrindžiama jokia atlikta ūkinė operacija, tad jo taisymas nėra griežtai reglamentuotas. Suklydus rekomenduojama klaidingus skaičius ar tekstą perbraukti (kad būtų galima juos įskaityti), o šalia įrašyti teisingus duomenis. Taisymą galima patvirtinti jį atlikusio asmens parašu. Be to, įmonės vyriausiasis buhalteris gali nustatyti ir kitą tokių dokumentų taisymo tvarką.

Skolų suderinimo aktas

Skolų suderinimo aktas priskiriamas laisvos formos dokumentams, todėl pagal poreikį įmonės gali naudoti ir kitokios formos aktus, kuriuose su kreditoriais būtų suderinamos ir patvirtinamos susidariusios skolos bei jų dydis.

Skolų suderinimo aktas naudojamas įvairiems įsipareigojimams suderinti. Pagal LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 patvirtintą inventorizacijos tvarką įmonės privalo atlikti inventorizaciją (taip pat ir įsipareigojimų) ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Prieš inventorizuojant skolas tiekėjams ar kitiems kreditoriams, būtina suderinti tarpusavio įsiskolinimo dydį. Tai atliekama pasirašant Skolų suderinimo aktus. Surašomi du akto egzemplioriai (po vieną kiekvienai šaliai), kuriuose suderinimą inicijuojanti įmonė

nurodo įsipareigojimų sumą, jų atsiradimo priežastis ir datą. Suderinimo akto gavėjas, patvirtinęs jame įrašytą sumą arba nurodęs nesutapimo priežzastis, vieną akto egzempliorių turi grąžinti (išsiųsti) pateikėjui, o kitą pasilikti.

Duomenys į Skolų suderinimo aktą įrašomi iš Įmonės skolų apskaitos kortelių arba pagal 4 klasės sąskaitų likučius. Iš tiekėjų ar kitų kreditorių gavus užfiksuoto likučio patvirtinimus, įsiskolinimo likučio dydžio suma įrašoma į Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašą. Jeigu to paties kreditoriaus įsipareigojimo likutį sudaro keletas skolų, akte jos turi būtų detalizuotos.

Skolų suderinimo aaktus rekomenduojama buhalterijoje saugoti susegtus į atskirą bylą kartu su įmonės skolų analitinėmis kortelėmis arba kartu su inventorizacijos aprašais. Įmonės archyve Skolų suderinimo aktai turi būti saugomi dešimt metų.

Tarpusavio atsikaitymų suderinimo akto judėjimo schema

Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas

Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas priskiriamas prie laisvos formos dokumentų. Jo forma gali būti keičiama pagal įmonės poreikius. Tačiau, sudarant Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašus, reikia vadovautis LR Vyriausybės 1999 06 03 nutarimu Nr. 719 patvirtintais inventorizacijos tvarkos reikalavimais. Inventorizacijos tvarkoje yra numatyti ššie Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo būtinieji rekvizitai:

• Inventorizaciją atliekančios įmonės pavadinimas

• Dokumento pavadinimas (Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas

• Inventorizacijos (aprašo sudarymo) pradžios ir pabaigos data ir vieta

• Inventorizuojamų objektų (kreditorių) pavadinimai

• Kiekvieno įsipareigojimo susidarymo data

• Tarpusavio skolų suderinimo datos (jeigu įsipareigojimai buvo suderinti)

• Numatomas įsipareigojimo padengimo tterminas (jeigu įsipareigojimas buvo suderintas)

• Kiekvieno įsipareigojimo suma

• Inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir parašai.

Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas naudojamas užfiksuoti ir patvirtinti faktiškai nustatytas įsipareigojimo sumas tam tikra data. Prieš pradedant inventorizaciją, įmonės turi suderinti tarpusavio skolas ir tai užfiksuoti atitinkamame akte. Įsipareigojimų inventorizacijos metu į vieną aprašą rašomos tik suderintų įsipareigojimų sumos. Tuo tarpu nesuderinti ar laiku negrąžinti įsipareigojimai fiksuojami atskiruose inventorizavimo aprašuose, tai nurodant prie aprašo pavadinimo.

Gautus inventorizavimo aprašus buhalterijos atsakingas darbuotojas turi patikrinti: ar nurodyti visi būtini rekvizitai, ar teisingai susumuoti duomenys. Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų (šiuo atveju – mokėtinų skolų) likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių nukrypimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Biudžetinėse įstaigose ssudaromi dokumentai, jungiantys inventorizavimo aprašą ir sutikrinimo žiniaraštį: Inventorizavimo aprašas – sutikrinimo žiniaraštis.

Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašai vienerius metus, pasibaigus ūkiniams metams, saugomi buhalterijoje, o paskui perduodami į įmonės archyvą. Šiuos aktus rekomenduojama buhalterijoje saugoti susegus į atskirą bylą kartu su kitais inventorizavimo aprašais. Pasibaigus ataskaitiniams metams, kai buvo atlikta inventorizacija, aprašai dar metus saugomi buhalterijoje, o po to perduodami į įmonės archyvą. Įmonės archyve Atsikaitymų su tiekėjais ir kitais kreditoriais inventorizavimo aprašai turi būti saugomi dešimt metų.

Pagal LR Vyriausybės 11999 06 03 nutarimu Nr. 719 patvirtintą inventorizacijos tvarką klaidas Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašuose galima taisyti tik per inventorizaciją. Klaidingas tekstas ar duomenys perbraukiami taip, kad būtų įskaitomi. Taisymai turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti tų pačių asmenų, kurie sudarė ir pasirašė taisytą aprašą. Analogiškai ištaisomi visi aprašo egzemplioriai.

Pažyma prie Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo

Pažyma prie Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo priskiriama prie laisvos formos dokumentų, todėl jos forma nėra griežtai reglamentuota ir įmonėse gali būti keičiama.

Teisės aktai nereglamentuoja Pažymos prie Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo naudojimo, todėl kiekviena įmonė ją gali naudoti savaip. Tačiau šią pažymą siūlytume pildyti tuomet, kai būtini detalesni kai kurių inventorizuotų įsipareigojimų straipsnių paaiškinimai. Ypač tuomet, kai inventorizuojamos nesuderintų ar pradelstų vykdyti įsipareigojimų sumos. Taip pat tokių įsipareigojimų, dėl kurių pavėluoto apmokėjimo įmonei buvo pritaikytos sankcijos (pvz., delspinigiai). Pažymos tikslas – atkreipti atsakingų buhalterijos ir administracijos darbuotojų dėmesį į pastebėtus darbo trūkumus. Joje surašoma bendra reikiama informacija apie įsipareigojimą. Pagal ją apskaitos registruose turi būti įmanoma surasti atitinkamus pirminius dokumentus bei įrašus. Joje nurodomi pastebėti trūkumai ir dėl to kalti asmenys.

Analogiškas dokumentas gali būti naudojamas fiksuojant klaidas ir trūkumus įsipareigojimų dokumentuose, pastebėtus ne per inventorizaciją, o vidinės revizijos ar kitų tikrinimų metu.

Pažymos prie Įmonės sskolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo saugomos buhalterijoje, o vėliau perduodamos į įmonės archyvą. Šias pažymas rekomenduojama saugoti kartu su Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašais. Įmonės archyve Pažymos prie Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašo saugomos dešimt metų.

Kadangi tokios pažymos yra įmonės vidiniai dokumentai, kuriais nedokumentuojamos jokios atliktos ūkinės operacijos, ir jų naudojimo nereglamentuoja teisės aktai, pastebėtos klaidos juose taisomos išbraukiant klaidingus dokumentus arba perrašant pačią pažymą. Rekomenduojama, kad šalia ištaisyto teksto ar skaičiaus pasirašytų visi pažymą sudarę asmenys ir nurodytų taisymo datą.

Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašas

Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašas priskiriamas prie laisvos formos dokumentų, jo forma nėra griežtai reglamentuota ir įmonėse gali būti keičiama pagal poreikius. Pavyzdinė šio dokumento forma pateikta LR Vyriausybės 1999 09 13 nutarime Nr. 987 .

Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašas – kaupiamasis dokumentas, naudojamas įmonėje išrašytiems vekseliams registruoti. Jo pildymo tvarką ir būtinybę įmonės pasirenka pačios. Šiek tiek informatyvesnė šio dokumento modifikacija – Išduotų vekselių žurnalas, rekomenduotinas toms įmonėms, kurios atsiskaitymams naudoja daugiau vekselių. Pagrindinis Išduotų , akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašo naudojimo tikslas – vienoje vietoje kaupti visą informaciją apie išduotus paprastuosius ir įsakomuosius vekselius. Vėliau pagal šiuos duomenis kur kas lengviau kontroliuoti, kad vekseliai būtų išpirkti laiku. Žurnale būtina nurodyti svarbiausią informaciją aapie vekselį: išrašymo datą, sumą, palūkanas, mokėjimo terminą, vekselio gavėją. Be to, žurnale turi būti registruojami ir vekselių išpirkimo faktai, nurodomi tai patvirtinantys pirminiai dokumentai. Tame pačiame dokumente galima registruoti ir akceptuotus įsakomuosius, ir indosuotus vekselius.

Išduotų vekselių žurnalo sąrašo pildymo schema

Remiantis įstatymų nustatyta tvarka, vekselis (vertybinis popierius) turi būti surašomas ant tam skirto blanko ir atiduodamas vekselio gavėjui (įmonės kreditoriui). Tuo tarpu jį išdavusiai įmonei taip pat būtinas dokumentas, patvirtinantis įsipareigojimo ( suėjus laikui išpirkti vekselį) atsiradimą.Todėl rekomenduojama kartu su išduodamu vekseliu išrašyti Vekselių važtaraštį. Vekselio važtaraščio duomenys papildomai įrašomi į Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašą, o atlikta ūkinė operacija užfiksuojama atitinkamame apskaitos registre. Suėjus numatytam terminui ir vekselį išpirkus, apie tai pažymima atitinkamose žurnalo skiltyse. Įmonės, žadančios išrašyti ne vieną dešimtį vekselių, juos turėtų ne tik sunumeruoti, bet ir pagal operacijų pobūdį suklasifikuoti. Tokiu atveju patartina kiekvienai vekselių grupei skirti atskirą žurnalo puslapį.

Pildomą Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašą rekomenduojama saugoti buhalterijoje tol, kol visi jame užfiksuoti vekseliai bus išpirkti. Vėliau žurnalas bendra tvarka perduodamas į archyvą. Įmonės archyve Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąrašas kartu su kitais apskaitos dokumentais turi būti saugomas dešimt metų.

Išduotų, akceptuotų ir indosuotų vekselių sąraše įrašius neteisingus duomenis, klaida taisoma išbraukiant neteisingai parašytą

tekstą ar skaičių taip, kad būtų galima jį perskaityti, ir įrašant patikslintą skaičių arba tekstą. Šalia ištaisyto teksto ar skaičiaus žurnale pasirašo taisymą atlikęs asmuo ir nurodo datą.

Pretenzija dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo

Pretenzija dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo yra priskiriama laisvos formos dokumentams. Šio dokumento formą įmonės gali keisti pagal savo poreikius.

Pretenzija dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo turėtų būti naudojama, kai prekių trūkumas išaiškėja tik po jų apmokėjimo (taip pat ir avansu). Kad įmonė galėtų reikalauti iš ttiekėjo negautų prekių vertės kompensavimo, rastas prekių trūkumas turi būti tinkamai juridiškai įformintas. Patartina, kad trūkumo nustatymo metu dalyvautų tiekėjo įmonės atstovas arba nešališkas asmuo. Geriausia, kai prekių pirkimo – pardavimo sutartyje būna numatyta gautų prekių kiekio tikrinimo procedūra ir pardavėjo atsakomybė padengti nuostolius. Priešingu atveju prekių tiekėjui gali būti sunku įrodyti prekių trūkumą, netgi jei jis yra užfiksuotas akte ir surašyta atitinkama pretenzija.

Pretenziją dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo paprastai surašo prekes priimantys asmenys, remdamiesi prekių pirkimo (pirkimo-pardavimo sutartimi, PPVM sąskaita faktūra), jų transportavimo dokumentais ir įmonės surašytu prekių trūkumo aktu. Be to, siunčiant pretenziją tiekėjui, kartu rekomenduojama pridėti su prekių įsigijimu, apmokėjimu ir priėmimu susijusių dokumentų (akto, mokėjimo pavedimo ir kt.) kopijas.

Jeigu tiekėjas nesutinka grąžinti įmonei pinigų už nnepateiktas prekes ir sumokėti priskaičiuotų pagal sutartį delspinigių, įmonė, remdamasi Civilinio kodekso 6.330 straipsniu, gali pateikti ieškininį pareiškimą. Tuo atveju priskaičiuotos sumos iš tiekėjo bus išieškomos teismine tvarka.

Išrašytas Pretenzijas dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo rekomenduojama buhalterijoje saugoti susegtas kartu su šių prekių trūkumo nustatymo aktu, prekių įsigijimo dokumentų kopijomis ir pardavėjo atsakymais į pretenzijas. Įmonės archyve Pretenzijos dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo turi būti saugomos dešimt metų.

Kadangi Pretenzija dėl trūkstamų apmokėtų prekių vertės kompensavimo yra oficialus dokumentas, ją taisyti nepageidautina. Suklydus dokumentas turėtų būti perrašomas. Jei vis dėlto šį dokumentą tenka taisyti, kievienas taisymas bendra tvarka turi būti pasirašomas įmonės vadovo, kartu nurodant taisymo datą.

Literatūros sąrašas

1. „Pirminiai Apskaitos Dokumentai“ Antroji papildyta ir pataisyta laida, mokslinis redaktorius ir autorių kolektyvo vvadovas – aud. Gintautas Deveikis, – Vilnius, 2003

2. „Įmonių apskaitos pagrindai“ finansinė ir menedžmento apskaita, Gediminas Kalčinskas ir Gintaras Černius, – Vilnius, 1997.

3. www.speros.lt

4. „Apskaitos sistema“ Metinės atskaitomybės sudarymas, Kostas Valužis, – UAB „Viltis“.