ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMAS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
Viešojo administravimo katedra
ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMAS
Kursinis darbas
Vadovas :
Doc. –
Atliko:
–
2003-03-07
TELŠIAI
2003
TURINYS
ĮŽANGA 3
1.TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS ĮMONIŲ BANKROTO
PROCESĄ 5
2.BANKROTO PROCESO FINANSAVIMAS 11
3.ĮMONĖS ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS ANALIZĖ 12
4.VERSLO ADMINISTRATORIŲ ASOCIACIJOS ORGANIZACINIAI
ASPEKTAI 15
5.VERSLO ADMINISTARTORIŲ ETIKOS TAISYKLĖS 17
IŠVADOS 20
LITERATŪROS SĄRAŠAS 22
ĮŽANGA
Valstybėse , kuriose ūkio subjektai veikia rinkos ekonomikos bei konkurencijos sąlygomis, nekonkurencingų ūkio subjektų bankrotai yra neišvengiamas reiškinys.Lietuvoje 2002 metų pabaigoje iš viso buvo įregistruota 265,5 tūkst. įmonių, iš kurių 95,5 tūkstančiai įmonių buvo išregistruotos iš registro, tai sudaro apie 36 % visų įįmonių. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius sudaro apie 1 % visų įregistruotų įmonių. Tik per 2002 metus naujai įsiregistravo 9850 įmonės, o išregistruotos – 6155 įmonės, iš jų bankroto atveju išregistruota apie 8 %.
Nuo 1993 metų iki 2002 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 14 bankų ir 2403 įmonėse, iš jų 1 banke ir 968 įmonėse (t.y. 40,3%) bankroto procedūros jau baigtos (930 likviduotos, 4 reorganizuotos, 11 sanuotos, kitose 23-ose bankroto bylos nutrauktos arba sudarytos taikos sutartys). 2002 mm. gruodžio 31 d. bankroto procesas vykdomas 13 bankų ir 1435 įmonėse, kuriose likvidavimo procedūra vyksta 897 įmonėje, reorganizavimas – 3 įmonėse, bei sanavimas – 3 įmonėse, 532 įmonių sprendimas dėl bankroto procedūros vykdymo dar nepriimtas.
Lyginant 2002 metus su ppraeitais 2001 metais bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 34,6 %, o lyginant su dar ankstesniais 2000 metais – 92,5 % .
Pradėtų bankroto procedūrų palyginimas per 2000-2002 metus
Grupuojant bankrutuojančias įmones pagal įmonių rūšis didžiausia dalis tenka uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios sudaro apie 72,9 % visų šiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Pakankamai didelę bankrutuojančių įmonių dalį sudaro individualios įmonės, t.y. 12,2% .
Skirstant bankrutuojančias ir bankrutavusias įmones pagal apskritis 2002 metų pabaigai didžiąją dalį pradėtų bankroto procedūrų turi Kauno ir Vilniaus apskritys .
Bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje didžiąją dalį sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Iki šių metų pradžios jos sudarė 37,6 %. Nedideliu skirtumu atsilieka pramonės įmonės, jos sudaro 32 % visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Tačiau nagrinėjant tik šių metų pradėtus bbankroto procesus prekybos įmonės apie 17 % pralenkia pramonės įmonių bankrotus, tai rodo sparčiai padidėjusį prekybinių įmonių bankrutavimą
Siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius , būtina reglamentuoti bankroto santykius , nustatyti aiškias bankroto procedūras , jų atlikimo tvarką.
Šio darbo uždaviniai – apžvelgti pagrindinius teisės aktus , reglamentuojančius įmonių bankroto procesą, paanalizuoti bankroto proceso finansavimą, įmonės administratoriaus veiklą,susipažinti su administratorių asociacijos organizaciniais aspektais,administratorių etikos taisyklėmis.
1.TEISINIAI AKTAI REGLAMENTUOJANTYS BANKROTO PROCESĄ
Įmonių bankroto ir su jais ssusiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau dešimt metų.Per šį laikotarpį formavosi įmonių bankroto įstatyminė bazė , teismų praktika.
Įmonių bankroto procesą reglamentuoja “Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas”. Įstatymas yra taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Dabartiniu metu galioja ir praktikoje taikomi trijų skirtingų redakcijų Įmonių bankroto įstatymai.Priimant minėtus įstatymus buvo atsižvelgta į tai , kad įmonės bankrotas yra ilgalaikis procesas ir palikti galioti ankstesnieji Įmonių bankroto įstatymai bei nustatyta jų taikymo tvarka. 1992m. redakcijos įstatymas taikomas bankroto procesams, pradėtiems iki 1997metų spalio 1 d. 1997 metų redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr.VIII-270 , taikomas bankroto procesams pradėtiems iki 2001 metų liepos 1 d..Pagal eilę trečiasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr.IX-216 , priimtas 2001 m. kovo 20d. ir įsigaliojo 2001m. liepos 1d. ir galioja iki šiol.
Dabar susipažinsime su sąvokomis naudojamomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.
Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
BBankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.
Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.
Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.
Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įįmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.
Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų,dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.
Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.
Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:
1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti.
2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);
3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;
4) valstybės
vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu “Dėl paskolų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti akcinei bendrovei Turto bankui“ AB Turto bankas atstovauja Finansų ministerijai bankroto procedūrose.
5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;
6) kiti kreditoriai.
Valstybės institucijas įmonių bankroto procesuose atstovauja įgalioti asmenys. 2002 m. vasario 15 d. Finansų ministro įsakymu buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią AB Turto bankui numatoma perduoti mokestinių nnepriemokų, neišieškotų importo ir eksporto muitų, bei su jais susijusių baudų ir delspinigių išieškojimą. AB Turto bankui perduotos mokestines ir muitų nepriemokas tų bankrutuojančių įmonių, kurių skolas AB Turto bankas šiuo metu administruoja, tokiu būdu išvengiant darbo dubliavimo keliose valstybės institucijose.
Įgaliotų asmenų atstovavimą valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse, viešosiose įstaigose, bankuose ir kredito unijose pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo suteiktas kreditoriams teises reglamentuoja 2001 m. Liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.831 “Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įįmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarka”.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius(kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamos įmonės likvidatorius. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima pateikti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:įmonė llaiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų;įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų,įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Per visą laikotarpį nuo 1993 metų dažniausiai bankrotą skelbė Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdyba (SoDra), ji sudaro 32,3 % visų iniciatorių. Taip pat keliant bankroto procedūras aktyvūs įmonių administracijos vadovai, jie bendrame iniciatorių skaičiuje sudaro 17 %. Analizuojant paskutinių metų pagrindinių kreditorių dalyvavimą bankroto procedūrų inicijavime, kasmet pastebimas procento aaugimas. Dar 2001 metais SoDra iškeldavo 31 % bankroto procedūrų, o 2002 metais – jau 41 %. Aktyvesnė tampa ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2000 metais inicijuodavo apie 7 procentus visų bankroto procedūrų, 2001 metais – apie 9 %, o 2002 metais – virš 12 procentų.
Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu “Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso” nustatyta tvarka.Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali kviesti į teismą savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vvadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos.Taip pat gali taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:
a) įmonė yra nemoki;
b) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.Įmonės restruktūrizavimo byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl įmonių restruktūrizavimo teisinių santykių.2001m.kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas “Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218”, kuris reglamentuoja įmonių ir viešųjų įstaigų, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą.Šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. 2001m. gegužės 10d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos nutarimu Nr.55 patvirtintos “Valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisyklės.”
Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.
Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių, kuris vadovauja bankrutuojančios įmonės veiklai ir vykdo teismo ir kreditorių nurodymus.
Iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę:
Ųper teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą;
Ųkreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo.Atsakomybę už įmonės privedimą prie bankroto numato “Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas”.
Ųdalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;
Ųkreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.
Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.
Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams.Bankrutuojančios ar bbankrutavusios įmonės turtas įvertinamas “Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo” nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.Šią tvarką reglamentuoja Lietuvos respublikos Vyriausybės 2001 m. Liepos 3 d.nutarimu Nr.831 patvirtintya “Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarka”. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Įkaito davėjo turto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas Nr.VIII-250.
Pardavus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto
įstatyme nustatyta tvarka yra atsiskaitoma su kreditoriais. Hipotekos kreditoriaus reikalavimo
patenkinimą , kai skolininkui pradėta bankroto byla reglamentuoja “Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas”.
Kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu nurašomas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas.
Garantinio fondo įstatymas 2000m.rugsėjo 12d.Nr.VIII-1926 nustato Garantinio fondo paskirtį. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos
bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams ,kai įmonė jiems yra skolinga.Garantinio fondo administratorius yra Garantinio fondo administracija .
2.BANKROTO PROCESO FINANSAVIMAS
Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje kkomercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.
Administratoriaus atlyginimo ssuma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma ggali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.
Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, kuri negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Nurodytam asmeniui teismo nustatytu laiku įmokėjus teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
3.ĮMONĖS ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS ANALIZĖ
Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas ffizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 221 patvirtinta “Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarka”. Ši tvarka reglamentuoja teisės teikti visų įmonių įregistruotų Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims.Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę dirbti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, privalo turėti nepriekaištingą reputaciją, turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų vvadovaujamojo darbo stažą arba 2 metų įmonės administratoriaus padėjėjo darbo stažą per paskutiniuosius 3 metus, išmanyti įmonių veiklą, bankroto procedūras, darbo santykius reglamentuojančius ir kitus su bankroto procedūrų vykdymu susijusius teisės aktus ir išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.
Juridinis asmuo, norintis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo turėti ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų, turinčių bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinius pažymėjimus; tinkamai vykdyti mokestines prievoles pagal mokesčių įstatymus ir mokestinės paskolos sutartį (jeigu ji buvo sudaryta); savo įstatuose turi būti numatęs veiklos tikslą, susijusį su verslo ir valdymo konsultacijų veikla;
Bankroto procedūroms vykdyti iš viso turi teisę 774 administratoriai, iš jų bankrutuojančias įmones administruoja 665 fiziniai asmenys, 95 juridiniai asmenys ir 14 asmenų turi leidimą dirbti padėjėjais.
2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtinta “Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarka.”Ši tvarka reglamentuoja bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę. Administratorių veiklos kontrolės objektas – administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo nutarčių ir sprendimų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu.Administratorių veiklą kontroliuoja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos
Administratorius:
Ųperduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutuojančią įmonę ir duomenis paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai”.2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūūkio ministro įsakymu Nr.221 patvirtinta “Duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarka”.
Ų nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;
Ų užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;
Ų vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai.Bankrutuojanti įmonė moka mokesčius į biudžetą , kuriuos reglamentuoja “Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas”,”Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas”.
Ų priima ir atleidžia darbuotojus “Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo” nustatyta tvarka.Tai reiškia, kad nutraukti darbo sutartį galima ne anksčiau, nei praėjus Darbo sutarties įstatyme nustatytiems terminams, taip pat atleidžiant turi būti sumokėta Darbo sutarties įstatyme nustatyto dydžio išeitinė pašalpa. Šios Darbo sutarties įstatymo nuostatos netaikomos nutraukiant darbo sutartis su bankrutuojančios įmonės valdymo organų nariais.
Ųpateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.2000 m. rugsėjo 12 d. priimtas “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas”, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. spalio 1d.Šis įstatymas nustato Garantinio fondo paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą, lėšų šaltinius. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams,kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.
Ų per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įįvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;
Ųgina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus;
Ųteikia informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal šio nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams) bei įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jeigu jis paskirtas;
Ųorganizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą;
Ųšaukia kreditorių susirinkimus;
Ųpraneša įmonės savininkui (savininkams), įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei jis paskirtas, kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų nutarimai;
Ųvykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;
Ųpateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos savivaldos institucijoms, kai įstatymo numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei.Tai reglamentuoja “Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas”.
Ų pateikia Fondui
fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1803 “Dėl specialios kaimo rėmimo programos lėšų , skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją iš dalies sumokėti , paskirstymo
Teismui priėmus nutartį likviduoti ją dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius .. Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius: disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą; įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams.
Pardavus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka yra atsiskaitoma su kreditoriais.
4.VERSLO ADMINISTRATORIŲ ASOCIACIJOS ORGANIZACINIAI ASPEKTAI
1997 m. vasario mėn. įvyko steigiamasis susirinkimas, o rugsėjo mėn. buvo įregistruota Nacionalinė verslo administratorių asociacija. Teisiškai įtvirtinant bankrutuojančių įmonių administratoriaus, kaip savarankiškos profesijos statusą.2000 m. gegužės mėn. įvykusio Nacionalinės verslo administratorių asociacijos narių ssusirinkimo nutarimu priimtas Administratorių profesinės etikos kodeksas. 2001 m. kovo mėn. priimtuose Įmonių restruktūrizavimo ir naujame Įmonių bankroto įstatymuose bei liepos mėn. priimtuose poįstatyminiuose aktuose formalizuota restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus profesija, apibrėžtos kitos restruktūrizuojamų įmonių bei bankrutuojančių įmonių administratorių profesinę veiklą rreglamentuojančios teisinės nuostatos.
Asociacijos veikloje dalyvaujančių asmenų skaičius per penkis veiklos metus išaugo daugiau kaip 5 kartus ir 2002 m. pabaigai bendras juridinių asmenų ir fizinių asmenų Asociacijos narių skaičius viršija 120. Vystant Asociacijos veiklą, 2001 m. pabaigoje buvo įkurtas Nacionalinės verslo administratorių asociacijos Panevėžio skyrius.
Asociacijos tikslai:
Ųatstovauti restruktūrizuojamų įmonių bei bankrutuojančių įmonių administratorių teises, ginti jų interesus visuomeninėse, valstybinėse ir tarptautinėse institucijose;
Ųsekti norminių aktų, reglamentuojančių finansinius, teisinius administravimo veiklos aspektus, tarpusavio harmonizavimo bei jų atitikimo ūkio subjektų ekonominių, teisinių santykių lygiui;
Ųkoordinuoti ir palaikyti restruktūrizuojamų bei bankrutuojančių įmonių administratorių bei jų veiklą įtakojančių institucijų bendradarbiavimą;
Ųsiekti verslo administravimo praktikos socialinės – ekonominės pažangos;
Asociacija savo veikloje:
Ųdalyvauja, rengiant bei svarstant teisės aktų, reglamentuojančių įmonių restruktūrizavimo ar įmonių bankroto bylos iškėlimo, restruktūrizavimo ir bankroto bylos nagrinėjimo ssąlygas ir aplinkybes, projektus, tarp jų, administratorių bei įmonių kreditorių teisių ir pareigų, įmonių turto valdymo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir panašius klausimus;
Ųorganizuoja priemones, susijusias su restruktūrizuojamų įmonių ir bankrutuojančių įmonių administratorių mokymu, jų kvalifikacijos kėlimu, rengia praktinius seminarus, profesinius susitikimus tarp administratorių ir kitų institucijų (privalomųjų mokesčių administratorių, stambesnių kreditorių, teismų, garantinio fondo ir pan.) atstovų, nagrinėjančių įmonių restruktūrizavimo ar įmonių bankroto procesų problemas.
Asociacijos nariai:
ŲAsociacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Nariais priimama raštu ppareiškiant norą, kartu patvirtinant, kad yra susipažinta su Asociacijos įstatais bei prisiimant įsipareigojimą jų laikytis;
ŲAsociacijos narys turi teisę naudotis Asociacijos teikiamomis paslaugomis, gauti informaciją apie Asociacijos veiklą bei naudotis Asociacijos sukaupta informacija;
Ųnarys turi teisę kreiptis į Asociaciją dėl savo, kaip restruktūrizuojamų įmonių ar bankrutuojančių įmonių administratoriaus, teisių ar interesų gynimo.
Asociacijos valdymo organai:
ŲAsociacijos Visuotinis narių susirinkimas;
ŲAsociacijos Prezidiumas;
ŲAsociacijos Administracija.
Visuotinis narių susirinkimas:
Ųpriima ir keičia Asociacijos įstatus, nustato Asociacijos tikslus ir pagrindinius uždavinius;
Ųnustato Asociacijos Prezidiumo formavimo tvarką, renka jo narius ir juos atšaukia;
Ųnustato Asociacijos stojamojo įnašo bei nario mokesčio dydžius ir jų mokėjimo tvarką.
Asociacijos Prezidiumas:
Ųkolegialus Asociacijos valdymo organas, laikotarpiu tarp Visuotinių narių susirinkimų Ųsprendžiantis aktualiausius Asociacijos uždavinius. Asociacijos Prezidiumą, kurį sudaro 7 nariai, dvejiems metams renka Visuotinis narių susirinkimas;
ŲAsociacijos Prezidiumo nariai vadovauja Asociacijos nuolatinių komisijų darbui.
5.VERSLO ADMINISTRATORIŲ ETIKOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos verslo administratorių etikos taisyklės.
Taisyklėse deklaruojama , kad administratorius savo veikloje vadovaujasi principu, kad garbingai ir profesionaliai vykdomas įmonės bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procesas atitinka įmonės ir bendruosius šalies ekonominio vystymosi interesus bei tos įmonės kreditorių siekius.Administratorius savo pareigas vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, įvertindamas to laikotarpio ekonomines verslo vystymosi tendencijas bei atsižvelgdamas į verslą supančios aplinkos kapitalo ir darbo resursų rrinkos būklę. Profesionaliai panaudodamas savo žinias ir patyrimą, administratorius turi siekti, kad jo veikla atitiktų įmonės, jos kreditorių interesus bei stiprintų šalies ekonominį stabilumą; inicijuodamas atitinkamos administravimo programos formavimą, priemonių, įgalinančių minimizuoti dėl bankroto ar restruktūrizavimo proceso visuomenės patiriamą žalą, įgyvendinimą, administratorius veikia, kaip įmonės ir kreditorių interesų ir jų valios reiškėjas. Savalaikė ir aktyvi administratoriaus pozicija talkinant teismo darbui, turi sudaryti prielaidas optimizuoti įmonių bankroto ar restruktūrizavimo procesą ir užtikrinti to proceso skaidrumą;
Administratoriaus darbas ir įmonių bankroto ar restruktūrizavimo procese atsirandantys partnerystės santykiai grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Sandoriai dėl įmonių administravimo sudaromi ir įmonių administravimo pavedimo sutartys vykdomos, remiantis abipuse pagarba, geranoriškumu ir tarpusavio pasitikėjimu. Sutartyse turi būti aiškiai nustatomos darbų apimtys, administratoriaus veiklos sąlygos, atlygio už darbą dydis bei atlygio išmokėjimo tvarka.Administratorius negali siekti gauti naudos sau arba pasinaudodamas susidariusia situacija priimti atlygį, jei tai daroma palaikant kreditoriaus ar kitos įmonių bankroto ar restruktūrizavimo proceso šalies interesą, priešišką teisinių aktų nuostatoms.Priimdamas pasiūlymą administruoti įmonę, administratorius turi būti pasirengęs informuoti teisėją ir/ar kreditorius apie savo veiklą administruojant kitas įmones. Asmuo, paskirtas administruoti įmonę, kuri turi tiesioginius kreditorinius ar debitorinius santykius su jo kita administruojama įmone, privalo informuoti apie tai vienos ir kitos įmonės kreditorius.Administratorius gali administruoti įįmonę tik turėdamas tam darbui pakankamai žinių ir patirties; administratorius negali reikalauti komisinių už tarpininkavimą administravimo darbui gauti arba kreiptis dėl darbo sau, siūlant už tai bet kokios formos atlygį asmenims galintiems įtakoti administratoriui palankaus sprendimo priėmimą. Netoleruotini asmens, pretenduojančio administruoti įmonę, veiksmai, kuriais siekiama įtakoti teismo ir/ar kreditorių sprendimą dėl konkretaus administratoriaus pasirinkimo įmonės bankroto ar restruktūrizavimo procesui vykdyti;
Neetiška jokia reklama, neteisingai informuojanti apie galimybes ir sugebėjimą dirbti bei apie administratoriaus profesinį pasirengimą.Administratorius vertina bei atsižvelgia į kitų specialistų profesionalią praktinę pagalbą. Jei specialistų tarpusavio praktinio bendradarbiavimo sąlygos yra apibrėžtos pavedimo sutartimi, administratorius informuoja teismą ir/ar kreditorius apie įvykusius nukrypimus nuo sutartimi suderintų sąlygų.
Administratorius neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas, pažeidžiant teisės, etikos ar moralės normas, gali būti įtakojamas kitų asmenų arba aplinkybių.Administratorius diskretiškai elgiasi su visa informacija, kurią gauna darbo metu. Administratoriaus pareiga – nepažeidžiant bankroto ar restruktūrizavimo procese da1yvaujančių šalių teisių, teisėtomis ir etiškomis priemonėmis vykdyti įmonės bankroto ar restruktūrizavimo procesą.
IŠVADOS
Nors įmonių bankroto administravimą vykdo privačios uždarosios akcinės bendrovės ar fiziniai asmenys , bet bankrotas yra reguliuojamas įvairaus valstybinio sektoriaus institucijų- visų pirma tai atlieka licencijavimo ir teisinės priežiūros įstaigos[1;12].
Įmonių bankroto proceso reguliavimo ir priežiūros funkcijas atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Bankroto bylos
iškeliamos ir nagrinėjamos vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.Kaip kreditoriai įmonės bankroto procedūrose dalyvauja Valstybinės mokesčių inspekcijos , Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Turto bankas, Garantinis fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Aplinkos ministerijos regioninis departamentas.Be to valstybinės institucijos turi ir bankroto inicijavimo teisę. Per visą laikotarpį nuo 1993 metų dažniausiai bankrotą skelbė Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdyba (SoDra), ji sudaro 32,3 % visų iniciatorių. Analizuojant paskutinių metų pagrindinių kreditorių dalyvavimą bankroto procedūrų inicijavime, kasmet pastebimas procento augimas. DDar 2001 metais SoDra iškeldavo 31 % bankroto procedūrų, o 2002 metais – jau 41 %. Aktyvesnė tampa ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2000 metais inicijuodavo apie 7 procentus visų bankroto procedūrų, 2001 metais – apie 9 %, o 2002 metais – virš 12 procentų.
Bankroto procedūras reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, bei šio įstatymo pagrindu priimti Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bbankroto bylos ne teismo tvarka nagrinėti pradėtos iki 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2001 m. liepos 1 dienos.
Manau , kad reikėtų peržiūrėti LR Mokesčių administravimo įstatymą ir pakeisti bankrutuojančios įmonės mokėjimų į biudžetą tvarką .. Bankrutuojanti įmonė privalo mokėti visus einamuosius mokėjimus kaip ir visos įmonės (išimtis numatyta tik nekilnojamojo turto mokesčiui – kuris mokamas iki įmonės pripažinimo bankrutavusia).Neatsižvelgiama ar įmonė turi lėšų ar ne.Manau, kad bankrutuojančios įmonės turėtų būti atleistos nuo žemės mokesčio , nekilnojamojo turto mokesčio,įmokų į Garantinį fondą. , įmonė turėtų mokėti tik FAPM ir VSDF įmokas , nuo bankroto metu išmokamų atlyginimų.
Įmonių be turto bankroto proceso finansavimas išspręstas priėmus Įmonių bankroto įstatymo pataisas t.y.kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nnustatytą sumą, kuri negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Nurodytam asmeniui teismo nustatytu laiku įmokėjus teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Įmonės administratorius (administratorius) – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Administratoriaus funkcijos, skyrimo sąlygos bei atsakomybė yra nustatyta Įmonių bankroto įstatyme . Administratorių veiklą kontroliuoja ĮĮmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.
Įmonių bankrotai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau dešimt metų.Per šį laikotarpį formavosi įmonių bankroto įstatyminė bazė , teismų praktika, visuomenės samprata ir požiūris į bankrotą kaip į rinkos ekonomikos reiškinį.Manau, kad bankroto valdymas yra pakankamai gerai organizuotas, dėl ko sparčiai didėja baigtų bankroto procedūrų skaičius , trumpėja bankroto procedūrų trukmė,prasidėjo įmonių restruktūrizavimo procesas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.Viešasis administravimas.Ats.red.A.Raipa,K.:Technologija,2002
2.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (2001 m. Kovo 20 d. Nr.IX-216)
3.Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (2001 m. Kovo 20 d.
Nr.IX-218)
4.Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas ( 2000m. Rugsėjo 12 d.Nr.VIII-1926)
5.Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ( 1995 m. Birželio 28 d.
Nr.I-974)
6.Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ( 1991 m. Gegužės 21 d.
Nr.I-1336 )
7.Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas ( 1992 m. Spalio 6 d. Nr.I-2936 )
8.Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas ( 1997 m. Birželio 10 d.
Nr.VIII-250)
9.Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas ( 1991 m. Lapkričio 28 d. Nr.I-2048 )
10.Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ( 1997 m. Liepos 1 d. Nr. I-1508 )
11.Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ( 1999 m. Gegužės
25 d. Nr.VIII-1202 )
12.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
13.Lietuvos Respublikos baudžiamasis kkodeksas
14.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo”, 2001 m. liepos 8 d. (Žin., 2001, Nr. 58-2090).
16.Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“, 2001 m. liepos 5 d. (Žin., 2001, Nr. 59-2137).
17.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 685 „Dėl Garantinio Fondo steigimo”, 2001 m. birželio 7 d. (Žin., 2001, Nr.50-1753).
18.Interneto puslapiai:
http://www.ekm.lt/catalogs/19/teises_aktai.html
http://www.ekm.lt/catalogs/19/S230004.htm
http://www.ekm.lt/catalogs/19/index.shtml
http://www.nvaa.lt
http://www1.vks.lt
